Skardinių radiatorių Martyno saulės kolektorius

Kategorijos: 

Kada Martynui atėjo laikas išbandyti savo saulės kolektorių, prasidėjo saulėtos gegužės dienos. Užpildė sistemą vandeniu - veikia! Cirkuliacijos siurblys varo į saulės kolektorių ant stogo šaltą vandenį, grįžta atgal karštas ir kaitina šilumokaičio vandenį. Ir taip - visą dieną. Vanduo cirkuliuoja ir cirkuliuoja, siurblys dirba nesustodamas.

Martynas susirūpino. Kaip čia yra? Jis iš valdiklio aprašymo žino, kad cirkuliacijos siurblys turi dirbti su pertraukomis. Ataušina saulės kolektorių - sustoja. Vanduo pašyla nuo saulės  - siurblys vėl įjungiamas. Kodėl valdiklis nejunginėja jo siurblio? Gal kas negerai?

Kadangi valdiklis darytas Vinco, o aš jį buvau rekomendavęs, Martynas skambina man:

- Petrai, kaip čia yra, kodėl valdiklis visą dieną neišjungia siurblio?

- O vakare išjungia?

- Taip, vakare išjungia. Rytą įjungia ir visą dieną neišjungia iki pat pavaro...

- Na, tai viskas puiku! -  sakau aš jam. - Sveikinu, tu pasidarei tokį galingą saulės kolektorių, kad saulėtą dieną cirkuliacijos siurblys jo neataušina!

Martyno saulės kolektorius nėra labai didelis, bet padarytas iš šilumai  laidžių skardinių radiatorių bei varinių ir aliuminių vamzdelių, todėl gerai siurbia saulės šilumą. Be to, Martynas labai gerai padarė, saulės kolektorių pakeldamas iki pat stogo viršaus. Saulėtą dieną stogo viršuje temperatūra būna bent 5 laipsniais aukštesnė, negu šiaip aplinkoje. Penki papildomi laipsniai - irgi nemenka paspirtis.

Štai kaip viskas  atrodo:

 

Jums gali kilti klausimas, kam reikalingas ant stogo pakeltas juodai nudažytas bosas. Jis nepriklauso saulės kolektoriaus sistemai, bet yra skirtas pirminiam vandens pašildymui. Leisdamas į šilumokaitį šaltą vandentiekio vandenį, Martynas jį pirmiau nukreipia į šitą bosą ir šiek tiek sušildo. Panašų, bet šiek tiek didesnį efektą galima gauti didesnio saulės šildomo ploto spiraliniu saulės kolektoriumi.

Martynas atsiuntė schemą, kaip jis saulės kolektorių integravo į namo šildymo sistemą. Ji gali atrodyti labai sudėtinga ir sunkiai suprantama. Kad būtų  lengviau suprasti, kaip galima integruoti saulės kolektorių į namo šildymo sistemą ir panaudoti esamą šilumokaitį, šalia dedu  Vinco pieštą principinę schemą:

 

Iš ko viskas padaryta, ir kiek tai kainavo? Štai paties konstruktoriaus Martyno Ačo (Kauno rajonas) aprašymas:

Sistemoje panaudota labai įvairiu žaliavų, vamzdžiai PPR (lituojami), daugiasluoksniai grindų šildymo ir netgi antifrizui skirtos aukšto slėgio ir aukštos temperatūros šlangutės su plieninėmis savaržomis.
Kolektorius nuo šilumokaičio nutolęs 8 metrus, vamzdžiai gerai izoliuoti kiautu, o medinis kolektoriaus korpusas apkaltas nuo statybų likusiu plastiku. Sistema integruota i bendrą namo šildymo sistemą ir cirkuliacijai naudoja viena iš esamų sistemoje cirkuliacijos siurblių (28W). Esant reikalui, galima sužaisti sklendėmis ir kolektorių perjungti kambariu šildymui.

Saulėtą dieną kolektorius sugeba pašildyti 150 litrų šilumokaitį iki 48 - 55 laipsniu šilumos, žinoma, diena dienai nelygiu. Verta pridurti, jog ant stogo kolektorius guli ne 45 laipsniu kampu, o tik maždaug 25.
 
Kolektoriaus dėžė:
 
Lauko balkono stiklo rėmas (trijų dalių) – 0, lt
OSB drėgmei atspari plokšte 6mm storio (dugnui) 2 vnt – 48, lt
Putoplastas likęs nuo namo statybos (korpuso šiltinimui iš vidaus) – 0, lt
Silikonas sandarinti siūles ir priklijuoti putoplastui (mėtesi lentynoje) – 0, lt
Impregnantas medienai (taip pat iš garažo lentynos) – 0, lt
Folija (nuo statybų atliko, toks kokį tiesia šildomoms grindims) – 0, lt
Nauji selektyviniai stiklo paketai 1530x750 (labai geras daiktas) – 150, lt
Aliuminio kampainis tvirtinimui prie stogo (turėjau) – 0, lt
Varai tvirtinimui prie stogo – 8, lt
Plastikas korpuso apkalimui (atlikusios dailylentes nuo namo) – 0, lt
 
Kolektoriaus vidus:
 
Nauji Rusiški radiatoriai 1170x570mm, 2 vnt (iš uošvio garažo) – 0, lt
Dažai radiatoriams ir kitoms metalinėms dalims dažyti – 20, lt
Variniai vamzdeliai kurie jau metu metus nerado paskirties, D16 skirti
saldymo sistemoms nes sienele storesne 3vnt x 2000mm – 0, lt
Šlangutės (kažkiek turėjau, kažkiek naujos pirkau) – 18, lt
Sąvaržos ilgaamžės – 36, lt
Tepalinis traktoriaus radiatorius-gyvatukas (aliumininis-naujas, metėsi garaže) – 0, lt
Varinis radiatorius net nežinau is kokio transporto (varis-naujas, metėsi garaže) – 0, lt
 
Fitingai, jungiamosios detales, vamzdžiai ir jų šiluminės izoliacijos kiautai:
 
PPR turėjau nemažai, tačiau teko papildomai pirkti. Taip pat ir su vamzdžiais, bei užveržiamomis daugiasluoksnio vamzdžio jungtimis ir „euronipeliais“. Nesiplėtodamas daug galiu pasakyti, jog kainavo visi papildomi pirkimai 250 lt.
 
Vinco valdiklis – 150 lt.
 
Taigi viso gavosi  680 Lt

Komentarai

Irgi darysiu

Saunuolis .
As irgi panasu darysiu . Tik laukiu kol daugiabutyje galesiu pasikeist radijatorius ir atlikusius tokius pat kaip Martyno panaudosiu vandeniui sildyti.
Zadu kolektoriu daryt ant zemes pavirsiaus ir tikiuosi i antraji namo auksta siltas vandenelis pakils savitaka , nevaromas siurblio . Ar as klystu ? Auksciu skirtumas butu apie 4 metrai.

Tikrai taip

Tikrai taip, jeigu toks aukštis, vanduo cirkuliuos savaime, nereikės jokių siurblių ir valdiklių. Sujungsi vamzdžius, užpildysi vandeniu, ir nieko daugiau nereikės, Viską dykai darys saulė.

diametras vamzdziu

Manau svarbu siuo atveju skersmuo vamzdziu ? Ar turi , Petrai , kokios patirties? Ar teks naudot- naucnogo tyka- metoda

Storesnis vamzdis talpesnis

Metodika labai paprasta: kuo storesnis vamzdis, tuo jame daugiau telpa vandens. Vamzdis, kuriuo karštas vanduo tekės iš šilumokaičio į dušą, tegu būna kuo plonesnis. Mažiau vandens atauš, belaukiant savo eilės iki dušo... O cirkuliacijai labai plono vamzdžio nereikia - tegu nestabdo srovės. 20 mm skersmuo yra pakankamas.

Kiek telpa vandens vamzdyje, labai lengvą apskaičiuoti pagal formulę: 3,14 X R kvadratu X h = tūris

svecias Giedrius

Vienu zodziu saunuolis. Labai noreciau pamatyti kaip ten viskas padaryta, nes kitamet galvoju ir as kazka panasaus daryti.Jeigu negaila parodyti savo sedevro parasyk giedriauslaiptai@gmail.com

Svecias

Sveiki,

Iškilo klausymas. Išleidus vandenį žiemos sezonui radiatoriai turėtu surūdyti. Ar atėjus naujam sezonui yra daug problemų paruošti tokią sistemą, kad joje cirkuliuotu švarus vanduo?

Ir nežinau ar tai protinga mintis, bet kai sako „jei nepaklausi tai ir liksi kvailas“. Į saulės kolektoriaus korpusą įmontuoji vandens ventilį, užsandarini korpusą ir paprasčiausiu siurbliu padarai didesni ar mažesni vakuumą. Teoriškai šilumos nuostoliai turėtu būti mažesni. Gal yra tai bandžiusiu?

Ačiū

Stiklo vakuumas? :))))))))))

Kažką sumaišei. Martyno saulės kolektorius nėra sujungtas su vandentiekiu, jis sujungtas su šildymo sistema. Iš saulės kolektoriaus vanduo nepatenka į dušą - saulės kolektoriuje cirkuliuoja tik šildymo sistemos skystis. Tai gali būti ir vanduo, ir antifrizas, ir gliukolis. Žiūrėk schemą.

Jeigu dar nebandei su stiklu žaisti "didesnio ar mažesnio vakuumo", tai geriau nebandyk, Tai baigsis sprogimu ir gali būti labai pavojinga. Man keista, kad žmonės patikėjo plastikinių langų marketingo sukčių absurdišku melu, kad jų stiklo paketuose esąs... vakuumas. Tai toks bukaprotiškas melas, kad sunku net įsivaizduoti, jog tuo galėjo kas nors patikėti. Vakuumas - tai baisi jėga, jis laužo metalines cisternas, o čia kalbama apie vakuumą tarp dviejų stiklų. :))))))

Norint sumažinti šilumos nuostolius, užtenka saulės kolektorių iš nugaros gerai apšiltinti (tarkim, 5 cm akmens vata), o iš priekio dėti du stiklus mažyčiu, ne didesniu kaip 2 cm tarpeliu. Tai ir bus tas "stebuklingasis" stiklo paketas, apie kurį marketingo sukčiai kalba kaip apie... vakuumą. Meskite tas durnystes iš galvos, o marketingo sukčiams spirkit į užpakalį.

Yra siokiu tokiu klausimu :)

Paskaitinejus visus siuos straipsnius ir paziurinejus nuotraukas kyla klausimu.
Daug kur naudojat, kolektoriaus dezes dugne, juoda skarda, o cia buvo panaudota folija. Kas duoda didesni efekta? Dugna isklojus folija ar juoda skarda?
Ir dar :) O jei stikla padengus juoda (stiklu tamsinimo) automobiline plevele? gal tada viduje nebebutu skirtumo dazyti tie radiatoriai ar nedazyti ?
Zinoma, geriausiai i mano klausimus atsakytu bandymai, bet kai jau tiek esat pazenge ir visko isbande gal jau zinot atsakymus i siuos klausimus? :)

Stiklas tebūnie skaidrus

Jeigu naudoji akmens vatą su folija, tai daug pigiau ir paprasčiau, negu dėti skardą. Aliuminius, kaip ir varis, labai laidus šilumai. Juodai dažyta aliuminio folija - puikiausias šilumos absorberis. Ar ji geriau už skardą - tokių aksperimentų nesu atlikęs.

Vieną saulės kolektorių orui šildyti pasidariau su tamsintu stiklu. Tokį stiklą turėjau, tokį ir panaudojau. Aišku, skaidrus stiklas yra kur kas geriau už tamsintą. Stiklas turi praleisti spindulius į kolektoriaus vidų (ultravioletinius jis dar verčia infraraudonaisiais arba šiluminiais), o šilumos lauk neišleisti. Kuo daugiau spindulių įkeisi vidun, tuo daugiau šilumos turėsi. Juoda skarda - tai jau kas kita. Tai absorberis, kuris turi sugeri šilumą. O stiklas tegu lieka šaltas. Kad stiklas mažiau išleistų šilumos, patartina dėti dvigubą mažu tarpeliu (vadinamais stiklo paketas).

Skarda ar folija?

Is viso sito kyla dar klausimu :)
Jei stiklas tamsintas juk jis lygiai taip pat praleis i vidu spindulius. Tad kodel geriau skaidrus? Ikaista pats tamsintas stiklas ir atiduoda gauta siluma lauk? Jei sitai tada vaiskas aisku.
Jei teisingai supratau absorberiaus (skardinio kolektoriaus dugno) funkcija, tai jis turi "igert" ir islaikyt siluma, kuria sildo sistema. Tai tuomet persasi isvada kuo storesne (pageidautina aliuminio ar vario) skarda tuo geriau, nes ji labiau igers siluma. Tai siuo atveju juodai dazyta folija mazai kuo naudinga. Ji juk labai plona. Netures silumines akumuliacijos. Maniau, kad folija naudojama del silumos atspindejimo i radiatorius.

Turėtum patikrinti

Žiūriu, tamstelė mėgsti ne eksperimentuoti, bet fantazuoti, todėl kartais nušneki į šoną:)

Štai tau kažkodėl parašė į galvą, kad tamsus stiklas praleidžia tiek pat šviesos, kaip ir skaidrus. Tai kurių velnių perki juodus akinius, jeigu jie šviesos praleidžia tiek pat?

Dėl skardos ir folijos skirtumo nieko negaliu pasakyti. Mačiau ir tokių, ir tokių saulės kolektorių - jie veikia puikiausiai. Žinoma, galėtume pliurpti, kad skarda storesnė ir šilumos sugers daugiau, antra vertus, aliuminis yra laidesnis šilumai ir greičiau ją atiduos vandeniui - juk absorberis nėra šilumos akumuliatorius, jis tiktai tarpininkas.

Tačiau kokia nauda iš tokių tuščių, eksperimentais nepatikrintų fantazijų? Akivaizdu, kad tu neturi pasidaręs nei vieno saulės kolektoriaus, bet atkakliai fantazuoji, koks jis turėtų būti. Mesk tuščias kalbas, imkis darbo, pasidaryk bent vieną įrenginį, mėgink, eksperimentuok, pažink gamtos dėsnius. Tada pasidalinsime žiniomis. Sėkmės!

Kolektorius

Sveiki
Taip ir liko neaišku,kas geriau? Ar kolektoriaus sieneles dažyti juoda spalva, ar iškloti folija.

O po skardiniais radiatoriais

O po skardiniais radiatoriais geriau dėti šviesą atspindinčia foliją ar geriau juodą pagrindą, kad sugertų šilumą?

Absorberis

Po juodai dažytais skardiniais radiatoriais turi būti juodai dažyta skarda. Ji dar vadinama absorberiu. Po skarda - šilumos izoliacija. Niekas neturi atspindėti spindulių, viskas turi sugerti šilumą ir jos neišleisti.

Klauskit Martyno

Reikia klausti Martyno. Aš negaliu atsakyti už visą pasaulį. Galiu pasakyti tiki tiek: juoda skarda sugeria šilumą, blizganti folija ją atspindi. Rinkitės.

Aš taip pagalvojau, gal ta

Aš taip pagalvojau, gal ta blizgandi folija kažkiek šilumos atspindi į apatinę radiatorių dalį ir gaunasi didesnis šildomas plotas. Bet čia mano išvedžiojimai :)

Velnias griebtų, kurk savo fiziką!..

O kodėl negali galvoti tyliai? Kam tas šūdo malimas? Jeigu netiki informacija ir seniai patikrintais elementariais dalykais, daryk mokslinį eksperimentą. Pasidaryk du vienodo dydžio saulės kolektorius, vieną - blizgančia foliją, kitą - juodos skardos. Tada matuok temperatūrą. Po to aprašysi rezultatą, ir aš paskelbsiu. O diletanto fantazijos neturi jokios vertės. Tu dar nesupratai saulės kolektorių veikimo, o jau nori pakeisti fizikos dėsnius.
Akivaizdu, kad aš niekuo tau negalėsiu padėti. Tu geriau už mane tuos reikalus išmanai. Mokinys negali būti mokytesnis už mokytoją. Aš tau - ne mokytojas, nes tu - ne mokinys. Daugiau nieko neklausk. Arba skambink telefonu. Aš nenoriu, kad šitas tinklalapis būtų užterštas tokiais diletantiškais niekais.

Nuorinimas

Kaip reikia uzpildyti tokia sistema jog neliktu radiatoriaus virsuje oro? Pildant vanduo radiatoriuose pildysis nuo apacios, ir virsuje liks oro kuris ne taip gerai surinks siluma kaip kad vanduo. Tokia pati problema man atrodo kuomet isvadai virsuje - radiatoriu jungiamuose vamzdziuose liktu oro jeigu nebutu nuorintojo, nes kiekvienoj jungti ji deti jau butu prabanga. Nebutu paprasciau deti radiatorius gulscius, bent jau nuorinimo bei uzpildymo prasme?

Sudėta atbulai

Bevardis žmogus pastebėjo teisingai, kad taip sudėjus radiatorius, bus problema išvaryti iš jų visą orą. Dėdamas gulsčius, nesujungsi nuosekliai, nebent dėsi vieną virš kito, o tai irgi nepatogu. Geriausi sudėti visus saulės kolektorius viena eile pačiame stogo viršuje, kur aukščiausia oro temperatūra (saulėtą dieną ten laimėsi bent 5 laipsnius). O kaip dėl nuorinimo?

Radiatorius reikia dėti stačius, bet ne taip, kaip sudėjo Nerijus. Nerijus juos sudėjo atbulai - vamzdeliais į apačią. Taip radiatoriai dedami šildymo sistemose, kur ataušęs vanduo pats krenta į apačią. Čia gi vanduo kaitinamas! Todėl dėkite radiatorius stačius viena eile, bet vamzdeliais į viršų, ir nebus jokių problemų nuorinti. Po paskutinio radiatoriaus statykit automatinį nuorintuvą. Taip sudėtus radiatorius labai paprasta užpildyti - į kiekvieną pripili antifrizo (gliukolio), o paskui sistemą prijungi prie vandentiekio ir likusį nedidelį tūrį vamzdžiuose užpildai vandeniu. Truputį atskiesti - nieko baisaus. O vandentiekio slėgis labai gerai užpildo visą sistemą, išvaro orą. Nereikia jokių papildomų siurblių.