Kategorijos:
Už lango - tirštas rūkas, žolė vos gyva, sode ant šakų vėjas supa kelis užsilikusius obuolius. Šlapias, nykus ruduo... Skaitau:
- Pirmoji žiemos diena. Laukiu pavasario...
Žiema? Ak taip - gamtą tvarko ant stalo padėtas plėšomas kalendorius!
Esu daręs įdomų eksperimentą. Buvo lapkričio vidurys. Paklausiau savo kolegės:
- Kaip tu manai - dabar ruduo ar žiema?
- Na, jeigu lapkritis, aišku, ruduo.
- Ateik prie lango.
Už lango siautė pūga. Tais metais žiema atėjo kaip niekad anksti.
- Ir kaip tu pastebi viską? - nusijuokė mano kolegė.
Eiti į darbą, nepastebėti pūgos? Ne, kažkas čia ne taip!
Perėjau visus kabinetus ir visur daviau tą patį klausimą: žiema dabar ar ruduo? Maždaug pusė sakė - ruduo, maždaug pusė - žiema. Ir tai buvo kontoroj, kur žurnalistų profesija - stebėti gyvenimą! Keli sutriko ir visai negalėjo nuspręsti: pagal kalendorių aiškiai ruduo, pagal orą būtų žiema...
Pagal ką mes matom pasaulį?
Matome tokį, koks jis yra, ar koks aprašytas?
Keista, bet daugeliu atveju žodis yra svarbiau.
Kam reikia, tie žino šitą minios savybę. Štai aš girdžiu:
- Na ir vagis, šitoks vagis, tegu velniai!
- Iš kur tu ištraukei?
- Ar nežinai? Apie jį visi laikraščiai rašė!
O dabar žiūrėkit į tekstą ir mėginkit sakyti, kokia spalva parašyti žodžiai. Gali būti labai įdomu!
Komentarai
Labai įdomus
eksperimentas. Sunku nesuklyst.
O aš dažnai pastebiu ir kitus juokingus dalykus. Labai dažnai mano pažįstami valgo ne kada nori,o kada išmuša tarkim "metas valgyt". Jau 12 valandų- man metas valgyt,-taip sakydavo mano buvęs bendradarbis. Man atrodo keista,kai valgoma ne kada norima,o kada "metas valgyt".T.y. pagal kaži kokį kažkieno grafiką.
Arba keista, kai žmogus rengiasi perdaug šiltai, ne todėl, kad lauke šalta, o todėl, kad lauke kalendorinė žiema.
deimantukas
teisingas pastebėjimas
Žmonės nebemato savo akimis. Ir jau seniai. Tarybinių laikų pasiilgstama iš dalies todėl, kad tais laikais spauda, radijas ir televizija kasdien trimitavo apie vis naujas pergales ekonomikoje ir žemės ūkyje. Televizijoje ir kino žurnaluose matėme kaip kombainai kerta javus begaliniuose laukuose ir nesibaigiančia srove byra grūdai. O tai kad realioje parduotuvėje rasdavom tuščias lentynas lengvai pateisindavo "vis dar pasitaikančios negerovės ir gamtos išdaigos"