Alaus skardinių Giedriaus saulės kolektorius

Kategorijos: 

Ginkūnuose, visai šalia Šiaulių, ant vieno namo sienos atsirado juoda dėžė. Panašu į tamsų langą, bet ne visai langas. Už stiklo matyti į vamzdžius suklijuotos ir juodai nudažytos alaus skardinės. Vieniems atrodo, kad tai durnystė, kiti giria sumanymą, o treti nesupranta, kas tai per daiktas. Tai Giedriaus Čekanausko paties pasidarytas saulės kolektorius, kuris saulėtą pavasario dieną jau veikia kaip dviejų kilovatų galingumo kambario šildytuvas.

 

Daiktas tikrai sukonstruotas labai dailiai, kruopščiai, galima sakyti - namo papuošalas. Veikia jis labai paprastai: namo sienoje, viršuje ir apačioje, išpjautos dvi skylės. Vėsus kambario oras pro apatinę skylę patenka į saulės kolektorių, juodai nudažytose aliuminio skardinėse jis įkaista ir pats ima kilti aukštyn, be to, jį dar siurbia viršutinėje sienos skylėje įstatytas 20 W galingumo ventiliatorius ir varo atgal į kambarį. Taip kambario oras vis sukamas ir sukamas ratu vis labiau ir labiau šyla.

Labiausiai mus nustebino saulės kolektoriaus galingumas. Trys kvadratiniai metrai saulės šildomo - beveik du kilovatai! Daugiau kaip pusė kilovato iš kvadratinio metro - tikrai daug. O juk dar kovo mienuo... Saulėtą balandžio ar gežužės dieną jo galia dar padidės. Juoda spalva labai gerai sugeria saulės šilumą, o plonytė itin laidaus aliuminio skarda ją puikiai perduoda orui.

Kaip apskaičiavome Giedriaus saulės kolektoriaus galingumą? Tai labai paprasta - gali padaryti bet kas.Tą dieną, kai Vincas buvo nuvažiavęs pas Giedrių, ventiliatorius pūtė į kambarį iš saulės kolektoriaus 38 laipsnių orą. O į kolektorių buvo traukiamas vėsus, vos 8 laipsnių oras (jeigu nešildomos grindys, pažemiais kambario oras visada šaltesnis). Vadinasi, skirtumas - 30 laipsnių. Internete Vincas rado, kad tokio tipo ventiliatorius, kokį panaudojo Giedrius, per valandą pravaro 180 kubinių metrų oro.

Dabar prisiminkime formulę, apie kurią esame rašę anksčiau:

0,36 X N X ŧ = W, kur N - ventiliatoriaus našumas kubiniais metrais per valandą, t - temperatūrų skirtumas, W - saulės kolektoriaus galingumas vatais. Vadinasi:

0,36 X 180 X 30 = 1944 W

Kiek Giedriui kainavo nemokamą energiją duodantis 1944 vatų galingumo kambario šildytuvas? Jis pats sako, kad kaina buvo simbolinė. Mat alaus skardines jam atidavė vienas draugas, kuris buvo žadėjęs saulės kolektorių darytis pats, bet paskui apsigalvojo.  Dabar tas draugas turėtų gailėtis... Stiklo lapas, akmens vbata šiltonimui, juodi dažai ir pati dėžė kainavo apie du šimtus litų, seną nenaudojamą ventiliatorių buvo gavęs anksčiau iš kito draugo.

Betrūko elektroninio valdymo. Iš pradžių Giedrius mėgino ventliatorių junginėti ranka, bet labai greitai pamatė, kad iš to nieko doro nebus. Jeigu visą dieną saulėta, be debesėlio, tada dar pusė bėdos. Įjungei ventiliatorių ir gali palikti. Bet štai saulė užlindo už debesuko, skardinės  atvėsta, o ventiliatorius ima varyti į kambarį ataušusį orą. Yra buvę ir taip, kad Giedrius pamiršdavo savo prietaisą, ir tas imdavo tai šildyti, tai šaldyti kambarį. Tapo aišku, kad saulės kolektoriui netiks ir paprastas mechaninis termostatas, kokie naudojami šildymo sistemose. Reikalinga elektronika, kuri valdytų ventiliatorių pagal temperatūrų skirtumą.

Pigiai pradėjęs, Giedrius norėjo savo darbą pigiai ir pabaigti. Beieškodamas pigiausio ir paprasčiausio varianto, jis aptiko mūsų svetainėje aprašytą elektroninį valdiklį saulės kolektoriams. Taip mes ir susipažinome.

Štai tas daikčiukas, kuris valdo saulės kolektorių.

Prijungei prie jo gnybtų ventiliatoriaus laidus, ir gali palikti, nebesukdamas sau galvos. Ventiliatorių valdiklis įjungia tik tada, kai oras saulės kolektoriuje bent keliais laipsniais šiltesnis, nei kambaryje. Vos tik teigiamas temperatūrų skirtuma išnyksta, ventiliatorius akimirksniu išjungiamas. Mums šitie valdikliai tarnauja jau antrus metus ir padeda iš saulės kolektorių išspausti kuo daugiau šilumos. Kodėl turėtų netarnati Giedriui?

- Puiku, dabar man nebereikia sukti galvos, ar neataušo oras ir nevėsina kambario, bėginėti ir junginėti vemtiliatoriaus, - džiaugėsi jis kitą dieną.  Viską už jį daro elektroninis valdiklis.

Kas turi šiek tiek elektronikos įgūdžių, pagal mūsų pateiktą schema valdiklį gali sėkmingai susilituoti pats. Kam sunkiau su elektronika, gali prašyti mūsų pagalbos.(petrasdargis@gmail.com tel. 861142387)

O Giedrius jau planuoja iki rudens pasidaryti dar du saulės kolektorius ir jais šildyti dirbtuvių patalpą. Tik šituos darys paprastesnius - ne iš alaus skardinių (kada šitiek pririnksi?), bet iš paprasčiausios skardos.

 

Komentarai

Atsiliepimai apie Vinco elektronika.Giedrius

Elektronika veikia puikiai.Vinco deka tikrai sutaupysiu dvi poras batu.Anksciau vis eidavau ir eidavau ziureti,kad nepradetu pusti salto oro i kambari o dabar galiu sau ramiai dirbti ir nesukti galvos(elektronika tikrai geriau dirba uz mane).Tik noreciau duoti patarima:jeigu sugalvosit patys pasireguliuoti elektronika, tai is pradziu pasitarkit su Petru ir viska gerai issiaiskinkit,nes as pats bereguliuodamas vos nesugadinau, o pasirodo, kad visai reguliuoti ir nereikejo.Jei noretumet ko paklausti galit man parasyti giedriauslaiptai@gmail.com

daviklis

O kur geriau deti silumos davikli i virsutine ar apatine skyle?

Davikliai yra du

Karšto oro temperatūros daviklis turėtų būti ten, kur eina karštas oras. Karčiausias jis yra viršutinėje skylėje. Antrasis daviklis galėtų būti šiaip kambaryje arba ties apatine skyle.

Šilta dabar

Vasarą bus šilta visur, o pas mus jau šilta dabar. :)

Jonas

Tikrai sveikintina ideja, man tik ydomuy kaip tos skarbonkes ten sudetos, turiu uomenyje ar dugnai ispjauti, ar jos apjungtos dar kazkaip tarpusavyje ar dar kokiu yra dalyku kuriu nesimato? :)

Skardinės sumaunamos

Dugnai yra išpjaunami, po to skardinės sumaunamos ir suklijuojamos silikonu. Pasidaro sandarus ir šilumai laidus aliuminio vamzdis. Darbelio yra, bet jeigu skardinių gali gauti dykai, vargas atsiperka.

Skylės dvi

Jeigu klausi, kiek skylių padaryta sienoje, tai atsakau: dvi. Viena - viršuje, kita - apačioje. Vamzdžiai viršuje ir apačioje sujungti į kolektorius.

Galbūt tiktų

Tokia skardinių jungimo metodika?Aišku,tai mažina oro/šilumos apsikeitimo plotą(tuo pačiu turbūt ir galingumą),bet atpuola skardinės dangtelio išpjovimo,bei jų klijavimo su vienokiais ar kitokiais silikonais problemos.Praktiškiau vartoti 0,5l skardines.Taigi paruoši ertmes skardinės dugne(čia jau pagal skonį,pvz. 3 15mm. skylutes),po to su žirklutėmis (pradūrus yla,kerpasi kaip popierius)atsargiai nupjauni skardinės kakliuką iki lygios cilindrinės dalies(šiuos darbus darai įstatęs skardinę į kokį tai stovą/įvorę) .Taip prisiruoši jų tiek kiek planuoji jungti į vamzdį,aišku viršutinę skardinę paliekama su sveiku dangteliu(galima padidinti ertmę ties atidarymo žiedeliu),ji bus standi(1-oji).Pasikaitini indą vandens,bei pasiruoši kitą indą šalto vandens,pašaldai 1-osios skardinės dugną,tuo pačiu pašildai(karštame vandenyje) kitos skardinės nupjautą galą ir užmauni ant 1-osios dugno(gaunamas gan tvirtas dviejų skardinių junginys).Ir taip toliau(ant "šalto" dviejų dugno užmauni trečiosios nupjautą "karštą" kakliuką) ,kol suformuosi tinkamo ilgio vamzdį,o po to ir kelis juos(galimi nedideli vamzdžių ilgių netolygumai).Šio būdo negaliu patvirtinti praktika,tačiau viena nupjautą skardinę moviau ant kitos (iš šaldytuvo) - sujungimas atrodė patikimas(vos ne hermetiškas).Mintys kilo po šio video peržiūros http://www.youtube.com/watch?v=JbcLLwtJu8s&feature=related - 2:40-4:40

Kam tiek vargo?

Aš vis labiau įsitikinu, kad jungti skardines - vienas vargas. Tikrai nesuprantu, kam tai?
Skarda daug paprasčiau, be to, žiemos naktimis ji atlieka sienos šiltinimo funkciją - atspindi atgal į sieną šiluminius spindulius. O skardinės? Iš skardinių padaryti vamzdžiai turi didesnį aušinimo plotą, tai tiesa, bet tą patį saulės kolektoriaus aušinimą galima pasiekti, įdėjus galingesnį ventiliatorių ir padidinus oro srautą. Mano ventiliatoriai visai gerai atauština skardą, aš neleidžiu, kad oras ten įkaistų daugiau 40 laipsnių.

Ta pati irgi galvoju

Turiu prisirinkes skardiniu kruva, visoms jau virsutinius dangtelius ispjoviau, taip ir liko stoveti jos pusiau apipjaustytos. Jas sudeti dar nemazai darbo liko - subadyti apacias, sujungti i vamzdzius, vamzdzius sujungti i sistema, nudazyti. O dabar dirba kolektorius ir be skardiniu, sildo. Taip ir likau nesuprates, ka praradau patingejes montuoti skardines... Manau nieko, isskyrus anot Petro "idomaus ir kurybingo darbo valandas"...

Skonio reikalas aišku

Vis tik manau,jei tos skardinės gautos santykinai "veltui",tai išmanant kolektoriaus pasigaminimo subtilybes,kodėl gi jų neįdarbinus?Skardą juk tektų pirkti,nors nieko neturiu prieš.
Gal galėtumėt remdamiesi praktika patarti,kaip nuspręsti, kokio galingumo ventiliatorius bus efektyvus(ne per silpnas,tuo pačiu ir kuo mažiau vartotų energijos),jei matai jog "profiliuotos" skardos segmento pratekėjimo plotas/skersmuo tarkim 1/5 galimo ventiliatoriaus skersmens?Ar negalingas ventiliatorius "nevargs" "tempdamas" segmentais stipriai įkaitusį orą,tai yra rodys aukštus temperatūrinius rodiklius,bet neduos juntamos naudos(realiai neįtakos patalpų temperatūros)?Abejonių kelia vienas komentaras po jutubės video,jog pro santechninėmis įvorėmis/movomis sujungto gyvatuko iš lietvamzdžių negalima gauti norimo oro srauto - http://www.youtube.com/watch?v=XwUT0ytPfLA&feature=related

Šiaip tai mane sužavėjo portatyviniai,nešiojami,kambariniai saulės/oro kolektoriai.Video - http://www.youtube.com/watch?v=BqS3vnM2G7U&feature=fvwrel ,bei tarkim toks gražutis kaip iš parduotuvės(nesunku ir pačiam susimeistrauti - tiktų ir namie ir į sodo namelį,ar namelį ant ratų - tokiame kolektoriuje oi kaip tiktų "gyvatukas iš skardinių") http://www.youtube.com/watch?v=s5hQKlygTNw&feature=relmfu (esmė nuo 0:50).Na aišku paskui jau prasideda verslas.

Pagautas įkvėpimo susimeistravau panašų (kiek primityvoką)prototipą pastatomą lange,tai nuteikia teigiamai.Aišku nuo saulės baterijos veikia,tačiau,nuo jos ir priklauso(išsijungia užslinkus debesiui nors kolektorius juk dar šyla)

Didesni projektai ateity.

Ne kulinarijos svetainė

Skonis ir fizika, skonis ir technologija... Kažkoks subjektyvių išgyvenimų ir objektyvių gamtos dėsnių kratinys. Aš tau negaliu patartai, kas tau skanu ir kas neskanu. Jeigu tau skanu beprasmis darbas maustyti tas skardines - maustyk. O aš linkęs daryti racionalius sprendimus - iš skardos absorberį padaryti ne tik lengviau, bet ir naudingiau, nes jis atlieka ir papildomą - sienos šiltinimo funkciją. Ir visai nesvarbu, ar tai tau skanu, ar neskanu - jis vis tiek atlieka sienos šiltinimo funkciją. Ši svetainė nėra skirta subjektyviems išgyvenimams aptarinėti.

Apie ventiliatoriaus galingumą jau esu rašęs. Jis turi būti tokio galingumo, kad pakankamai ataušintų saulės kolektorių - kitaip sakant, nepaliktų daug šilumos lauke. Jeigu jis pučia į kambarį labai karštą, karštesnį nei 50 laipsnių orą, aš dėčiau galingesnį arba antrą. Vieno kvadratinio metro saulės kolektorių aušinu 12 V 1,5 W ventiliatoriumi, dvigubai didesnį - dviem toliais ventiliatoriais. Apie elektros sąnaudas (0,45 Lt) per mėnesį aš nekalbėsiu - geriau tai aptarkite kokiame nors nevykėlių forume. Ten reikėtų diskutuoti ir dėl atitinkamų komentarų.

Visų pirmą noriu atsiprašyti

Jeigu ką nors įžeidžiau ar supykdžiau - atleiskite.Labai dėkingas,kad paskutinėje žinutėje pateikėte savo skaičius,kuriuos galbūt jau buvote rašęs kur nors kitur,dar kartą dėkingas.Kiek suprantu pasisakote už tai,jog bandymais išsiaiškinčiau ir pasiekčiau norimą rezultatą.Ką gi reiks taip ir pasielgti.

Tiesa nemanau,kad reiktų smerkti žmones, jog jie "kitokie" - PEACE. Kai savo bandymui/eksperimentui ieškojau profiliuotos skardos reikiamo lapo,tai ir išgirdau apie skardinių metodą(jis juk taip pat turi teisę gyvuoti),teko pasižiūrėti tų filmukų.

Bet kokiu atveju labai įdomus jūsų tinklapis,ypač eksperimentinė jo šaka.Galbūt labiau pašilus ,suderinę su jūsų "bendrakompanjonu" ir savaime aišku su jumis galėtume aplankyti jūsų eksperimentatorių sodybą?Labai to tikimės.O taip pat geros kloties jums ir visiems kitiems čia užklystantiems.

Daugiau įspėjimų nebus

Žmoguti, perspėju paskutinį sykį - ši svetainė nėra nevykėlių forumas, čia nėra svarstomi žmonės, kas turi ir kas neturi teisės egzistuoti. Čia yra svarstomi ne žmonės, bet konkretūs darbai ir idėjos. Jos būna geros ir blogos (man pačiam toli graži ne viskas pavyksta, aš nuolatos taisau savo klaidas), o žmonės turi teise gyventi visi. Giedrius yra mano draugas ir bendramintis, ir jeigu imi kaltinti, kad aš neigiu jo teise egzistuoti, tai turiu laikyti tave arba chamu, arba paprasčiausiu idiotu.

Man atrodo, tu per klaidą pataikei tarp kuriančių, analizuojančių žmonių ir norėtumei šitą svetaine paversti niekšnekių ginčais. Dar vienas toks akibrokštas, ir siųsiu tave velniop. Niekam nereikia tavo chamiškų "atsiprašinėjimų", jeigu neturi ko dalykiško pasakyti, tai nesakyk nieko.

o jei is vertikalaus ilgo

o jei is vertikalaus ilgo lietvamzdio paimti siluma is virsaus i apacia?

Galima ir atvirkščiai

Kodėl iš viršaus į apačią - ar negalima iš apačios į viršų, taip, kaip kyla šiltesnis oras? Žinoma, galima ir atvirkščiai, bet reikės galingesnio ventiliatoriaus.

Vien tik vamzdis balai daug šilumos nesurinks. Va, įdėjus į kokį stiklinį ar plastikinį skaidrų vamzdį...

Portatyvinis, kambarinis - beprasmis

Nera absoliuciai jokios prasmes prie lango statyti toki portatyvini "kolektoriu", ir dar su visokiais ventiliatoriais, gofrais. Daug paprasciau tiesiog uzuolaidas atitraukti. Nes saules spinduliai, kurie jau praejo pro stikla, bet kokiu atveju patalpa sildys ir be situ nesamoniu. Petro propaguojamu sieniniu oriniu kolektoriu esminis principas yra panaudoti ne tik tuos spindulius, kurie vidun patenka pro langa, bet ir tuos, kurie krenta ant sienos, ir sildo lauka, jei ju atnestos energijos nesusiurbi vidun.
Apie sienas/langus ir privalumus/trukumus:
Siena (muras, medis, belekas...) - gera silumine varza, bet sauleta diena blokuoja saules energija.
Langas - Praleidzia i vidu saules energija, bet prasta silumine varza
Orinis kolektorius (stiklas ant tamsios sienos, is po kurio siurbiamas oras vidun) - ideali kombinacija tiek silumines varzos, tiek saules energijos pralaidumo poziuriu.
tikrai Andrius

vietoj skardiniu

nesuprantu kaip vargti su skardinem - juk yra lankstus aliumininiai ortakiai - nudazom juodai, supjaustom, suklojam atitinkamu ilgiu ir pirmyn...

Skardinės mažesnio skersmens

Taip, saulės kolektorius žmonės daro ir iš aliumininių ortakių - esu matęs. Galima daryti ir iš skardos lapo - dar paprasčiau. Tačiau alaus skardinės turi privalumą - jos yra mažesnio skersmens už ortakius, vadinasi, gerokai didesnio šildomo ploto. Palyginau alaus skardinių Giedriaus saulės kolektoriaus ir savųjų (juos pasidarėme iš skardos lapų) galingumą. Giedriaus apie 20 procentų galingesnis (skaičiuojant vienam kv. metrui). Nebejoju, kad jo bus galingesnis ir už ortakių saulės kolektorius - lemia didesnis šildomas plotas.

Jeigu vis dėlto apsisprendėte daryti saulės kolektorių iš aliuminio ortakių, tai patarčiau pirkti kuo plonesnius ortakius, tarkim 80 mm skersmens (plonesnių berods nėra). Kuo plonesni vamzdžiai, tuo daugiau jų tilps, tuo didesnis bus šildymo (aušinimo) plotas.

Dar variantas - profiliuota

Dar variantas - profiliuota skarda, jos plotas didesnis uz lygios skardos plota. Na gal skardiniu neaplenks, nes jos dar prie viso sito yra plono aliuminio, kas suteikia joms pranasuma, o skarda storesne todel jos inercja mazesne, leciau turetu isilti isyla ir aisku reiketu oro tunelius segmentuoti, skardinese sia funkcija atlieka ipjauti dugnai

skardines geriau.Giedrius

Is pradziu ir as galvojau,kad galima ir nevargti su skardinem.Bet be vargo nieko nebuna.Be ventiliatoriaus gal ir ortakiai gerai butu.Bet ijungus ventiliatoriu oras eis tiesiausiu ir lengviausiu keliu,o pragrezus skardiniu galus(40mm)dar palieka briaunos uz kuriu uzkliuna oras.Galit atlikti paprasta eksperimenta. Eksperimentui reikes metro vamzdzio, ventiliatoriaus, lietlempes, termometro ir nestoros vielos.Ikaitinkit vamzdi iki raudonumo ir ventiliatoriumi puskit i vamzdi ora. Kitame gale pamatuokit temperatura. Paskui priraizgykit vamzdyje vielos ir vel kaitinkit vamzdi ir puskit ora.Dabar pamatuokit temperatura ir pamatysit, kad ji daug didesne.

Katilų vamzdžiuose specialiai įvalcuojami nelygumai

Kažkada kai teko dirbti poilsio namų energetiku, važiavom pirkti plieninio katilo. Gamykloje, prie Vilniaus, demonstravo kaip ant vamzdžiųū per kuriuos eina degimo produktai (vanduo aplinkui) užvalcuojami grioveliai, kad viduje atsirastų briaunos sukeliančios judančio srauto sūkurius ir padidinančios šilumos perdavimo efektyvumą. Tikėtina jog išpjauti skardinių dugnai veikia panašiai.
Vladas

saulens

na o jeigu paemus plona ortaki (80) ir ji dalinai uzpildzius na kad ir varinio laido atliekomis (toki tipo suvelt kaip blogam zvejui su valu buna :) ) plonytis varis suteiks pasipriesinima ir dar pasitarnaus kaip silumos akumuliatorius. darbo sanaudos ir laikas (surinkti reikiama skardiniu kieki, ispjaustyti, sulituoti) tikrai butu mazesnes.

beje kiek Giedriui reikejo skardiniu vnt?

Edas

O tu tas skardines iš viso užkimšk - pamatysi kiek jos įkais :)

saulės kolektorius iš skardinių

Virgis
Tokie saulės kolektoriai plačiai gaminami JAV. /www.youtube.com/watch?v=QLNViUsRCVU&feature=related Jų efektyvumas ten pagrindžiamas. Dėl ortakio, tai manau , kad jis pilnai tos konstrukcijos pakeisti negali, nes vieną skardinukės galą išpjovus pilnai, o antrą supjausčius trikampiais segmentais ir iš jų persukus suformuojamas "propeleris" kuris užtikrina sukūrinių oro srautų susidarymą (kas gerina šilumos paėmimą) ir tie sparneliai veikia kaip radijatorius. Sukomplektavus su šio puslapio autoriaus valdikliu, prietaisas veikia prie minusinės oro temperatūros garantuotai. Padariau, išbandžiau. Efektas yra. Sėkmės darbščiųjų rankų būreliui... :)

Temperatūra aukštesnė tik

Temperatūra aukštesnė tik todėl, kad oras lėčiau juda, t.y. mažiau oro aukštesne temperatūra = tas pats energijos kiekis

Nebūtinai skardinės

Ar juodos skardinės ar paprasta juoda skarda už stiklo - energijos sugers tiek pat kiek praeis per stiklą. Tik skardinės atrodo įdomiau, panašiai kaip vakuuminis kolektorius. O dėl galios,- galiu garantuoti, kad tikrai ne du kilovatai, todėl, kad jūs neišmatavote oro kiekio. Internete dažniausiai skelbiamas ventiliatorių maksimalus oro kiekis, t.y. be aerodinaminio pasipriešinimo. Išcentriniai ventiliatoriai įveikia didesnį aerodinaminį pasipriešinimą, ašiniai - mažesnį, o ašiniai buitiniai (sieniniai, lubiniai, skirti WC ir vonios patalpoms) iš viso atskira tema - gal tik 20% gamintojų rašo tiesą. O ir tie, kurie rašo tiesą dar pateikia grafiką, kur matosi oro kiekio (m3) ir pasipriešinimo (Pa) priklausomybė. Iš savo patirties - Tikriausiai čia sumontuotas ventiliatorius yra buitinis, pagal oro kiekį, tikriausiai, D125. Jei Airflow firmos, tai oro kiekis būtų ~150 m3/h, jei S&P ~ 100, jei Dospel ~ 80, jei kokios nors kitos iš pigiųjų tarpo ~ 20-60 m3/h.
P.S. užsiimu vėdinimo sistemų matavimu, derinimu

Giedriaus ventiliatorius

Jo ventiliatorius yra Sunon DP201A. Jis žymimas kaip 107 CFM (~180m^3/h ) ventiliatorius.

Na žinoma, tobulų sąlygų ventiliatorius neturi, o marketingas bus kažkiek pakoregavęs skaičius. Gal toks matavimas, nežinant paklaidos, ir nepuikus, bet jis duoda nors kokį atskaitos tašką.

O kaip tiksliau pamatuoti oro srautą? Į žinomo diametro vamzdį įkišti anemometrą..?

Vincas.

Oro srauto matavimas

Jei anemometras po ranka - puiku, tiksliau nebūna. O jeigu ne, guglas ir kiti jo draugai padėjo rasti paprastesni metodą. Metodą išmėginau su savo kolektoriumi, ir gavau rezultatą, kuris atrodo visai tikėtinas. Metodo esmė - ant vamzdžio, pro kurį į patalpą įpučiamas karštas oras, užmaunamas šiukšlių maišas, ir skaičiuojama, per kiek laiko maišas prisipildo. Aš pats naudojau 120l maišą. Norėdamas turėti didesnį tikslumą, didinau maišo tūrį sujungdamas 2 maišus (daugiau neturėjau po ranka). Galingesniems ventiliatoriams išmatuoti gali prireikti ir daugiau maišų. Tik nereikia pasitikėti gamintojų deklaruojamu šiukšlių maišo tūriu. Geriau pačiam pamatuoti pripusto cilindro aukštį, diametrą, ir pačiam pasiskaičiuoti tūrį. Gavosi paskaičiuotas oro srautas 40 m3/h. O pagal ventiliatoriaus valgomus amperus, spėju kad gamintojas deklaruotų kokius 100m3/h

Gera idėja!

Tikrai puiki idėja... Aišku, yra šiokia tokia paklaida, nes maišas padidina oro pasipriešinimą, ir srautas sulėtėja. Bet tai - jau šis tas!

Patikslinimas

Radau ir ventiliatoriaus gamintojo deklaracijas. Visgi deklaruojama ne 100m3/h kaip spėjau, o 73. Maišas didina pasipriešinimą, bet kadangi nepūčiau tol, kol sienelės įsitemps, galvoju kad paklaida turėtų būti kokių 10% ribose. 40 m3/h - pesimistinis garantuotas rezultatas. Realus tikriausiai apie 45. Vadinasi mano atveju ventiliatorius duoda apie 60% deklaruojamo srauto. Tik šito 60% parametro nereiktų taikyti jokiam kitam kolektoriui, nes kiekviena instaliacija skirtinga.
Laukiam Giedriaus skardinių kolektoriaus ir paties puslapio šeimininko Petro kolektorių galingumo paskaičiavimo tikslinimo :) Taip, taip, žinau kad teks luktelti.

Dėl skardinių ir skardų.

Na gi skirtingos medžiagos turi skirtingą šilumos laidumą. O čia dar ir storis (masė) turi įtakos - skardinės juk visai plonytės, lyginant su cinkuota skarda.

Kiek šilumos gautų kambarys, jei tie vamzdžiai būtų, pavyzdžiui, iš akmens vatos..?

Kaip manot?

Pirmiausia dėkoju už įdomią diskusiją visiems, o ypatingai p. Petrui, kuris nenuleisdamas rankų kuria, konstruoja ir svarbiausia dalinasi savo rezultatais su visais besidominčiais lankytojais.
Dabar prie temos, noriu paklausti, o kaip manot jei šiam kolektoriui naudoti plastmasinius butelius, kurių pilni Lietuvėlės pakampiai? Ačiū.

ozkutis

plastikas ne toks geras silumos laidininkas, todel vistik siulyciau geriau koki menesiuka i diena po dvi skarbonkes alucio ,ar giros susivartyt. As jau nekalbu ,kad sujungimas tu plastikiniu buteliu bus keblesnis.

Skardiniu saltinis

Na jei alu pirkti su tikslu daryti kolektoriu - tokiam kolektoriui skardines puse shtukes atsieis :) Galima pigiau ir greiciau. Pakelese esanciose sustojimo aikstelese paprastai pilna skardiniu buna primetyta. Stabtelim pro sali vaziuodami, surenkam - ne tik statybine medziaga apsirupinam, bet ir aplinka pasvarinam :)

Bambaliai netiks

Deja, alaus skardinių pakeisti alaus bambaliais nepavyks. Metalas laidus,o plastikas nėra laidus šilumai. Aišku, kažkiek šilumos sukaups ir bambaliai, bet afektyvumas bus ne tas.

Sveiki termobranduolinės

Sveiki termobranduolinės nemokamos energijos fanai:)
Planuoju gamintis tokį saulės kolektorių iš skardinių ( jau surinkęs apie 100 vnt. ) O juodus dažus naudojat bet kokius ar tai kokie tai rekomenduotini diuraliuminiui ar kažkas tokio?
Paprastas silikonas karštą vasaros dieną irgi nelabai gerai gali būti? Jatubeje filmukuose matyti, kad naudoja termo stabilų silikoną...
Ačiū už info.
Paprastos skardos lakšto kolektorių jau sėkmingai naudoju sodo namuke:)

Silikonas tiks

Jeigu dėsi normalų ventiliatorių ir gerai aušinsi, saulės kolektorius neturėtų įkaisti daugiau 50 laipsnių. Silikonas KIM (101E) atlaiko 130 laipsnių.

Yra šilumai laidesnių dažų, bet pamiršau pavadinimą. Pardavėjai žinos. Jie gerokai brangesni, tai aš dažiau paprastais.

O kaip vasara?

Sveiki, o kaip buna vasara? Juk kolektorius ikais ne tik iki 130 laipsniu, ar vasara "sistema" reikia nukabinti?

Baimės akys yra labai didelės

Vasarą tikrai "kolektorius ikais ne tik iki 130 laipsniu"? Tu tai žinai? :))))
Atrodo, fobijų kamuojami žmonės apie tariamas grėsmes žino šimtą sykių geriau, negu tiek, kurie saulės kolektoriais naudojasi daugelį metų ir neturi jokių problemų.
Atsimenu, kai pirmąjį sykį savo BLOGe paskelbiau apie sienų kolektorius, du ligoniai man išpranašavo tokias dvi nelaimes: 1. Nuo stiklo sienos užsidegs, ir medinis namas sudegs; 2. Nuo stiklo namo sienos sudrėgs, ir medinis namas supus.
Deja, aš nesu psichiatras ir negydau fobijų.

Ne fobija ;)

Neturiu jokiu fobiju, ir psichiatro pagalbos man tikrai nereikia, nors zmona psichu daznai vadina...:) Tiesiog klausymas subrendo toks, kaip elgtis vasara:
namu sildyt tikrai nereikia, buna silta pakankamai (bent jau pas mus), tai vat ir klausymas ar atjunginejate ir nuiminejate kolektorius vasara, ar pakanka atjungti virsutine zarna, kad karstas oras laisvai iseitu? O gal kitokia praktika. Klausiu nes nezinau.

Viskas kitaip, negu fantazuoji

Tai va, aš ir matau, kad nežinai, o jau fantazuoji apie kažkokius 130 laipsnių.
Nėra jokios problemos - aš išjungiu ventiliatorius, uždarau viršutines groteles, ir baigta kalba. Nieko daugiau nedarau, kambariuose išsilaiko normali temperatūra.
Labai norint, saulės kolektorius (uždaruosius) dar galima naudoti trobai aušinti bei vėdinti. Taip, būtent - aušinti. Tik reikia kolektorių viršuje padaryti atidaromą skylę. Vasarą ją atidarai, ir saulės saulės kolektorius ima veikti kaip galingas ventiliatorius - jis siurbia orą pro apatinę sklendę iš kambario ir varo lauko pro atidarytą saulės kolektoriaus viršų. Viršutinės grotelės, žinoma, uždaromos. Taip iš kambario išsiurbiamas sušilęs nešviežias, o vietoj jo pro duris ar kokius plyšius įsiveržia šviežias vėsesnis.

Ne baime:)

Tiesiog klausymas, kaip daryti vasara, kai namu sildyti tikrai nereikia (bent jau mums)? Uztenka nuimti viesutine zarna?

Rimtai

Kaip darote ziema? Kai namu nebereikia sildyti? tiesiog nuimate virsutine zarna ir tiek, ar kaip?

Tomas

Sveiki visi!
Pirmiausia dėkui už tokia šaunią idėją. Dabar pats užsinorėjau panašaus. Bet iškilo keletas klausimų..
Pirmiausia ar nebūtų didesnis efektyvumas jei skardinių eilės būtų sujungtos viena su kita, paliekant tik viena atvirą galą apatinėje dalyje ir viena galą viršutinėje (gyvatuko principu). Manau orui tektų tekėti ilgesnį kelią ir labiau įkaistų, bet vėlgi nežinau kaip būtų su oro pasipriešinimu ir t.t.
Kitas klausimas, ar žiemą, kai tas šildytuvas nenaudojamas, tos ertmės netampa vietomis pro kurias dingsta brangi šiluma?

Tomui

Žiemą tokie saulės kolektoriai nieko blogo nedaro. Jeigu darysi ne iš skardinių, bet iš skardos lapo, tai saulės kolektorius per šalčius dar veiks ir kaip šiltinimo priemonė.

Jungti alaus skardinių nuosekliai nereikia. Temperatūra ir taip pakyla iki 40 - 50 laipsnių. Sakyčiau, tai net per aukšta temperatūra. Geriau orą varinėti sparčiau ir į trobą įvaryti didesnį kiekį ne tokio karšto oro. Kodėl? Todėl, kad būtų mažesni šilumos nuostoliai. Kuo karštesnį laikai saulės kolektorių, tuo daugiau šilumos lieka lauke.

Tomas

Ačiū už labai greitą atsakymą:)
Na dėl sujungimo, dabar tikrai viskas aišku.
Bet dar nesuprantu kaip su tuo kolektoriumi elgtis žiemą..
Juk lauko temperatūra tarkim 15C šalčio, nera saulės...o sienoje dvi didelės skylės uždengtos stiklu...Aš kaip suprantu žiemą tos skylės uždengiamos kokiu nors izoliatoriumi kaip akmens vata ar panašiai, ir jis naudojamas nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, taip?
Šeip ar taip aš šia idėja susižavėjau, ir ketinu kažka panašaus susikonstruoti miegamajame, o jei pasiteisins ir dar kitame kambaryje, laukiu nesulaukiu kada pradėsiu:)

Atvirieji ir uždarieji saulės kolektoriai

Tomai, apie tas "skyles" esu rašęs čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/keletas-b%C5%ABd%C5%B3-%C5%A1ild...

Norėčiau priminti, kad saulės kolektoriai orui šildyti būna dviejų tipų: atvirieji ir uždarieji. Atvirieji šildo iš lauko įeinantį ventiliacijos orą, uždarieji, kaip ir aprašytasis Giedriaus, ratu suka ir šildo tą patį kambario orą. Kurie geresni? Tai vaikiškas, nevykęs klausimas. Abu yra geri ir abu reikalingi. Aš turiu pasidaręs ir tokių, ir tokių. Atvirieji ne tik šildo kambarį, bet ir vėdina, uždarieji duoda daugiau šilumos (jie šildo ne lauko, bet kambario orą, kuris šiltesnis).

Atvirieji turi sienoje tik vieną skylę. Aš ją paprasčiausiai uždarau standartine už kelis litus nusipirkta ventiliacijos žaliuzėle. Iš atrdo neblogai, ir veikia, ir pigu.

Su uždaraisiais kolektoriais yra dar paprasčiau. Jų apatinėje skylėje reikia dėti automatinę sklendę, kuri orą praleistų tik į vieną pusę, ir neleistų tekėti atgal bei šaldyti kambario. Tai apsauga ne tik žiemai, bet ir pavasario naktims, kai oras saulės kolektoriuje pasidaro šaltesnis už kambario, ir šildęs prietaisas gali pavirsti aušintuvu.

automatine sklende

cia turbut turima galvoje atbulinis voztuvas kuris praleidzia oro srauta tik i viena puse

Pasyvus kolektorius iš skardinių

Įdomu, o kaip veiktų jei visai be ventiliatoriaus, be automatikos. Teoriškai šiltas oras kyla viršun, lyg ir turėtų veikti, bet ar efektyvumas nenukris tiek, kad taps neverta ir prasidėti. Pasyvus variantas domina ne tik dėl to, kad paprasčiau, bet ir dėl to, kad planuoju taip šildyti ir ventiliuoti namą, kuris žiemą labai beveik negyvenamas. Kolektoriaus naudojimo prasmė būtų ventiliacijai ir pelėsio prevencijai. Giedriau, gal yra kokių pastebėjimų dėl veikimo išjungus ventiliatorių?

Pasyviųjų saulės kolektorių atsisakiau

Tokios patirties turiu aš. Jeigu saulės kolektorius atviro tipo(šildo iš lauko įeinantį orą) ir yra vakarinėje namo pusėje, jis nuo vyraujančių vėjų dar veikia kaip ventiliatorius ir šildytuvas.

Buvau pasidaręs ir uždaro tipo pasyvųjį saulės kolektorių - praktiškai jokios naudos. Oras pernelyg lengvas, tarp šilto ir šalto susidaro pernelyg menki svorio skirtumai, kad vyktų normali cirkuliacija. Įdėjau ventiliatorių - kitas reikalas.

Ventiliatorių nėra ko bijoti - jie ima labai mažai elektros. Jeigu paskaičiuosime ventiliatoriaus suvartojamą energiją ir jo parnešamą energiją, tai naudingumo koeficientas sieks kelias dešimtis kartų. Neįtikėtinas efektyvumas.

Jeigu nori apsaugoti beveik negyvenamą namą nuo drėgmės ir pelėsių, geriau darytis atviro tipo kolektorių, kuris šildytų iš lauko įeinantį orą. Šilumos truputį mažiau, užtat garantuotas vėdinimas.

Pasyvus kolektorius

Be abejo, žiemą negyvenamame name kalba eina apie atviro tipo kolektorių. Ventiliatoriaus elektros sąnaudų nebijau. Bijau dėl saugumo. Namas medinis, elektros instaliacija sena, kai nieko nėra name elektros įvadas visai išjungiamas, kad koks gaisras nekiltų.
Petrai, nemačiau šiame puslapy, kad jūs aprašytumėt savo gamybos kolektorių iš skardinių. Tikriausiai kalba eina apie pasyvų, padarytą iš seno lango, kur oras į viršų kyla zigzagais. Galbūt tiesiai vertikaliai skardinėmis oras kiltų intensyviau? Kokių dar idėjų, kad srautas taptų intensyvesnis? Ką nors iš 3+ kartos atominės energetikos srities, ten gi moderniosios saugumo funkcijos pagrįstos baziniais fizikos dėsniais :)
Žinoma visada galima panaudoti saulės elementą iš tolimos šalies, kuris dirbs ir už energijos šaltinį, ir už valdymo bloką.

Daryk kaip tau patinka :)

Mano namą šildo ne vienas saulės kolektorius ir ne visi orą varo zigzagais. Skardos (ne alaus skardinių) kolektoriais oras juda dar laisviau, negu tomis skardinėmis. Nebent skardinės būtų pašventintos... :)) Oras - ne vanduo, jo tankis visai kitas. Vandens natūrali cirkuliacija būna labai stipri, oro - ne.

Jeigu netiki, daryk pasyvųjį, koks mano reikalas tave agituoti? Aš pasakau tai, ką žinau iš savo patirties, o tu žinokis.

Dvi saulės baterijos, sukančios du ventiliatorius, po 40 litų kiekviena, man neatrodė brangu, o kitam gal tai beveik milijonas. :) Saulės baterijų varomi ventiliatoriai yra labai netikslu (saulės nėra - jie stovi, nors saulės kolektorius įšilęs), užtat nereikia valdiklio. Taip dirba trys mano kolektoriai.

Noriu pasitikslinti

tos dvi baterijos(na kurių,kiekviena maitina ventiliatorių) ,turite galvoje parsisiųsdintos iš populiaraus tinklapio? ar jos jau parengtos naudojimui?

Saulės baterijas pirkome

Saulės baterijas pirkome internetu. Jas sujungėme lygiagrečiai. Nežinau, ką ten reikėtų parengti darbui - yra dvi baterijos, kiekviena turim po du kontaktus - pliusą ir minusą.

sildymas ziema

Jei tinkamai izoliuoti visa sistema, panaudojus stiklo paketus. Teoriskai galima butu sildyti ora ir ziema.

Šildo ir žiemą

Aš namą žiemą šildau tokiu būdu ne teoriškai, bet praktiškai. Apniukusiomis dienomis saulės kolektoriai šilumos gamina labai mažai, bet veikia kaip šiltinimo priemonė - maniškiai yra pritaisyti prie sienos, vadinasi, namo siena - tai saulės kolektorių dugnas. Net ir naktimis saulės kolektoriuose oras keliais laipsniais būna šiltesnis, nei lauke.

Du stiklo sluoksniai mažu tarpeliu (vadinamieji stiklo paketai) gerokai sumažintų šilumos nuostolius, bet aš juos patingėjau daryti. Vasario pabaigoje jau būna nemažai saulėtų dienų - jomis iš saulės kolektoriaus į vidų ventiliatoriai varo gana karštą, apie 40 laipsnių orą. Tomis dienomis kurti ugnies nereikia.

Šiemet sudėjau antruosius stiklus. Dabar jie saulėtą dieną daug vėsesni. Šilumos nuostoliai turėtų būti daug mažesni.

sildymas

Sveiki visi besidomintys ir mielai besidalijantis savo ziniomis ir patirtimi apie bene aktualiausia siu laiku tema- pigesnis buto ar namo sildymas.As gyvenu ind.name ir senai mastau ka galeciau padaryt siuo tikrai svarbiu klausimu.Jei kas nors jau turite gyvenime tikrai pasitvirtinusia pigia-efektyvia technologija,buciau labai dekingas jei idejomis pasidalintumete ACIU!!!

O tu skaitei?..

O apie ką visas šis tinklalapis? Apie raugintus agurkus? :))

Šaunuolis,Petrai!Tokių žmonių

Šaunuolis,Petrai!Tokių žmonių labai reikia šiuo metu,o dėl tavo kieto žemaitiško kailio reikia tik džiaugtis - nors gal ne kiekvienam patinka atsakymai,bet tavo išradimai-atradimai viską nusveria.Didžiulis AČIŪ už daugybę gerų idėjų.Suprantu,kad nemėgsti tuščių pliurpalų,bet nesusilaikiau,nepagyręs.Rimtai ruošiuosi perkonstruoti pagal tavo idėją šiltnamį ir noriu paklausti kokia paskirtis kamino,iškišto į lauką.Gal nepakanka aušinimo vamzdžiais,paklotais žemėje.Kaip supratau iš aprašymo,įkaitęs oras siurbiamas iš viršutinės vamzdžio dalies,esančios šiltnamio viduje,o nuotraukoje matau dar ir lauke kyšantį vamzdį.Dar du langučiai matosi šiltnamio sienoje.Jei neatrodys labai debiliškas mano klausimas,atsakykite,prašau.

Klausimas rimtas

Klausimas tikrai nedebiliškas. Jis rodo, kad esi pastabus, o mąstai logiškai.
Tavo prielaida teisinga - vasarą, per pačius karščius žemės aušinimo neužtenka. Tenka iš lauko ventiliatoriais įvaryti vėsesnio oro, o karštą varyti lauk. Karštas geriausiai kyla aukštyn, tai jam padariau kaminą.
Visus ventiliatorius valdo Vinco sukurti valdikliai. Kol oras labai neįkaista, jis aušinamas tik žeme. Kai temperatūra šiltnamyje pasiekia 28 laipsnius, įsijungia papildomi ventiliatoriai.
Turime dar vieną, mažesnį šiltnamį. Jam žemės aušinimo puikiausiai užtenka. Tačiau anas šviesos gauna tik pro vieną sieną, o šis - ir pro sienas, ir pro stogą. Daugiau šviesos, daugiau šilumos.
Jeigu neturėčiau saulės kolektorių, šiltnamio orą aušinčiau vandeniu. Tarkim, per automobilio radiatorių leisčiau šaltą vandenį, o ventiliatorius per jį pūstų šiltnamio orą. Ir šiltnamis atvėstų, ir šilto vandens turėčiau. Bet jau seniai turiu pasidaręs saulės kolektorius, todėl šito išradimo nesiėmiau.
Beje, į visus rimtus klausimus atsakau rimtai ir labai mielai priimu visus kūrėjų pasiūlymus bei pastabas. Deja, ne visi šios svetainės skaitytojai yra nusiteikę geranoriškai. Mus dažnai puola marketingo niekšeliai už mūsų mokymus ir patarimus - juk pasidarę prietaisą patys, žmonės nepirks pas lupikus. Kiti puola šiaip, iš savo kvailumo. Didesnę dalį išpuolių nesukdamas galvos išvalau, dalį palieku dėl bendro vaizdo - tegu žmonės mato, kad yra kvailių ir chamų. Mudu su Vincu jau esame labai daug kam padėję pasidaryti ir saulės kolektorius, ir tobulesnius šiltnamius, ir elektroninius valdiklius. Visą informaciją dalijame dykai, dykai konsultuojame ir net padedame susiprojektuoti sistemas. Už tai mes net nereikalaujame jokios padėkos. Tačiau dergti mums ant galvų, šmeižti, klaidinti žmones šitoje svetainėje niekam nepasiseks. Mūsų darbas - kūrėjams, bet ne marketingo sukčiams ir ne psichopatams.

Skardines jungiau paprastu

Skardines jungiau paprastu silikonu, tai kai pakaitino saulė skardinės kolektoriaus viduje subiro teko perdaryti.Jungiau su hermetiku kaminams sandarinti nu tai daba garantija ant 100 procentų.

Kaip tik praeitą savaitgalį

Kaip tik praeitą savaitgalį pradėjau gręžioti skardines tokiam kolektoriui. Turiu klausimą - ar būtina užhermetinti sujungimus tarp skardinių? Juk jas suspaudus oro tarpelis tarp jų beveik dingsta, o jei ir praeis mizernas oro kiekis pro juos - taigi ne iš lauko, o tas pats sušilęs oras, esantis kolektoriuje po stiklu?

Dėl hermetiškumo

Mano galva esmė ne hermetiškume , o lengviau surinkti kai dedi į dežę. Esu bandęs klijuoti ir su karštai klijais ir su silikonu, bet kai pakaitino saulė visos skardinės subiro . Geriausia su karščiui atspariu hermetiku. Yuotube yra pavyzdžių.

Saules kolektorius sildytuvas

Klausimas butu: Jei nera galimybes tokio kolektoriaus isirengti ant sienos (nera tiesioginiu saules spinduliu) Ar ira kokiu galimybiu isirengti ant pastato stogo. Ar imanomas buti silto oro perdavimas i patalpas per didesni atstuma?

Įmanoma

Taip, įmanoma, bet reikėtų galingesnių ventiliatorių, kad jie šiltą, lengvesnį orą parvarytų žemyn. Vasarą tokį šildytuvą būtų galima panaudoti kaip aušintuvą ir vėdintuvą, kuris iš kambario siurbtų orą lauk. Reikėtų kolektoriaus viršuje padaryti sklendę, pro kurią būtų galima išleisti karštą orą.

Mano atveju is patalpos i

Mano atveju is patalpos i kolektoriu ir atgal ortakiu kelias apie 10 metru.Beto, karsta ora is kolektoriaus varau apie 2 metrus zemyn, kur jis nenori leistis. Galiu pasakyt kad reikia galingo ventiliatoriaus kad isstumdytu ora ir atausintu kolektoriu. Cia turbut tiktu variklis su ventiliatoriu is buitinio virtuvinio garu surinktuvo.Sako tokios konstrukcijos ventiliatoriai nepalyginamai nasesni tokio pat skersmens ortakiuose. Tokio vis dar nerandu, o 3vnt 5w 12 v varikliukai su ventiliatoriais (tokio tipo kaip kompiuteriuose tik galingesni)nepajegia atlikti to darbo kaip reikia.