Šiltnamio gruntas įveikia itin stiprias šalnas

Kategorijos: 

Štai šis šiltnamis, kurį matote nuotraukoje, nematė jokios šalnos, nors šią naktį lauke buvo -3. Per visą naktį čia išsilaikė teigiama temperatūra, o ir auštant, kai šalnos daržams pridaro daugiausia bėdos, termometras čia rodė pusantro laipsnio. Taip pasibaigė prieš mėnesį pradėtas eksperimentas, o jo rezultatai pranoko lūkesčius - žeme šildomas šiltnamis gali atlaikyti labai stiprias šalnas. Daržoves čia galima sodinti ne gegužės pradžioje, bet balandžio viduryje ar net anksčiau.

 

Šiltnamis nėra šildomas malkomis, dujomis ar elektra. Sprendimas daug paprastesnis - šalnoms atlaikyti panaudojama šiek tiek giliau po po juo esanti žemės šiluma. Pusės metro gylyje sukasti paprasčiausi 10 centimetrų skersmens plastikiniai kanalizacijos vamzdžiai, jais dieną ventiliatoriais varomas įšilęs šiltnamio oras ir įšildomas gruntas. Naktį tais pačiais vamzdžiais varomas dabar jau vėsesnis šiltnamio oras nuo žemės įšyla ir išlaiko teigiamą temperatūrą. Iš šiąnakt, kai lauke buvo -3 laipsniai, iš žemės jis ėjo šešiais laipsniais šiltesnis. Nėra jokios abejonės, kad ši sistema atlaikytų kur kas stipresnes šalnas.

 

Tokią sistemą gali susimontuoti kiekvienas daržininkas. Iškasei griovius, sumaustei vamzdžius - tam jokio mokslo nereikia. Vamzdžiuose reikia padaryti skylių, kad atsiradęs kondensatas susigertų į žemę. Pro tas skyles vasarą galima drėkinti šiltnamio gruntą. Mes darome hidroponikos daržą, todel mums žemės drėkinti nereikia, tačiau tradicinei daržininkystei reikėtų daryti taip: vamzdžius į žemę sukasti negeiliai, iki 30 centimetrų, o vasarą į juos pilti vandenį. Kai kurie daržininkai tvirtina, kad tokiu būdu giliau palaistyta žemė drėgmę išlaiko visą savaitę, bet augalų šaknims tai nekenkia.

 

Vienas vamzdis, kuriuo į žemę bus siurbiamas oras, turi būti aukštesnis, kad imtų patį karščiausią šiltnamio viduje susikaupusį orą. Kitas vamzdis, kuris orą varo iš žemės, tegu lieka pažemiais. Orui varinėti mes su Vincu panaudojome du pusantro vato galingumo ventiliatorius, kurie paprastai naudojami kompiuterių aušinimui. Įjungtas per visą mėsenį jis išdegintų elektros už 45 centus. Vienas ventiliatorius kainuoja 10 litų, vamzdžiai mums kainavo apie 100 litų.

 

Orą į žemę varyti pradėjome kovo mėnesį. Per kelias dienas pavyko įveikti labai stiprų įšalą. Kovo viduryje aplink žemė dar buvo stipriai įšalusi, o šiltnamyje jau visiškai minkšta. Kad ventiliatoriai į žemę varytų tik šiltesnį orą ir naktimis jos be reikalo neaušintų, panaudojome Vinco sukonstruotą savadarbį elektroninį valdiklį, kurį paprastai naudojame saulės kolektoriams. Vienas daviklis fiksuoja oro temperatūrą šiltnamyje, kitas - po žeme užkastuose vamzdžiuose, o valdiklis ventiliatorius įjungia tik tada, kai atsiranda bent kelių laipsnių skirtumas. Taip visą mėnesį šilumos perteklių varėme į žemę. Artėjant šios nakties šalnai, daviklius sukeitėme vietomis, ir dabar ventiliatoriai iš žemės jau varė šiltesnį orą.

 

Ar galima žemę įšildyti kaip nors paprasčiau, be elektronikos valdant ventiliatorius? Taip, galima juos junginėti ranka. Rytą, kai pateka saulė ir temperatūra šiltnamyje teigiama, juos reikėtų įjungti, o vakare, kai oras šiltnamyje atvėsta, išjungti. Tam reikalui galima būtų naudoti ir paprasčiausią laikmatį, kuris nustatytomis valandomis ventiliatorius įjungtų ir išjungtų. Bet elektroninis valdiklis yra daug patikimiau. Jis niekada "nepamirš" lyginti temperatūrų ir valdyti ventiliatorių.

 

Kai kurie daržininkai tvirtina, kad gerai apšiltintas šiltnamis su tokia sistema įveiktų ir dešimties laipsnių šalnas.

 

Stiklinis mūsų šiltnamis irgi turi nedidelį šilumą izoliuojantį oro sluoksnį - iš vidaus jis dar padengtas plona polietileno plėvele. Stogas ir sienos sumontuotos iš senų daugiabučio langų, kuriuos žmonės išmetė, kaisdami juos į plastikinius. Šiaurės rytų sieną iškalėme lentomis, ją dar apšiltinsime putų plastiku ir aliuminio folija. Pats šiltnamis mums kainavo labai pigiai, o už pirktinį būtume mokėję mažiausiai pusantro tūkstančio.

 

Tokį šiltnamį iš langų montuoti yra labai paprasta - sienas paprasčiausiai sustatai ant lygaus karkaso ir pritvirtini skardos juostelėmis, ant sienų užkeli išskėstus langus - labai puikus stogas.

 

Kai kurie daržininkai mūsų jau klausia: o ką darysite vasarą, kad taip gerai apšiltinote savo šiltnamį? Kaip jame per pačius karščius ištvers daržovės? Atsakymas labai paprastas: jį aušins ta pati sistema, kuri ir dabar jį aušina, varydama žemėn šilumos perteklių. Dienomis į žemę eis šilumos perteklius, o naktimis šiluma pareis atgal iš žemės ir apsaugos daržoves nuo didelių temperatūros pokyčių. Tokiu būdu mes tikimės ne tik paankstinti pavasarį, bet ir nukelti rudenį. Jeigu ši sistema atlaiko šalnas pavasarį, kodėl neatlaikys rudenį? Ir visa tai - be jokių papildomų sąnaudų, naudojant tik nemokamą saulės energiją!

 

 

Komentarai

Dėl valdiklio

Sveiki,
O gal būtų galima gauti ir valdiklio schemą?

Valdiklio patobulinimas

Kad nereiktu nakciai apkeitineti davikliu galima panaudoti vietoj esamos reles, 4 kontaktu perjungiancia rele. Ventiliatorius automatiskai suksis i kita puse. Arba 3 kontaktu rele ir papildoma maitinimo saltini. Nakti vistiek ne saules baterija maitina. Galiu nubrezti kaip pajungti. O gal ir Deimantukas zinos.

Valdiklis veikia kitaip

Ačiū už norą padėti, bet... Ši idėja šilumos reguliavimui netinka. Mums visai nereikia, kad ventiliatoriai suktųsi į kitą pusę. Beje, apkeitus pliusą ir minusą vietomis, ventiliatoriai atbuvai nesisuka - jie visiškai neveikia.

Sukeitus daviklius vietomis, poliariškumas nesikeičia. Dar sykį aiškinu, kaip veikia šilumos valdiklis: davikliai fiksuoja temperatūrą žemėje ir šiltnamyje. Šildant žemę, "šiltasis" daviklis paliekamas šiltnamyje, o "šaltasis" kišamas į vamzdį žemėje. Daviklis ventiliatorius įjungia tiki tada, kai oras šiltnamyje būna bent keliais laipsniais šiltesnis.

Kai norima šildyti šiltnamio orą, davikliai sukeičiami vietomis, ir ventiliatoriai įjungiami tada, kai oras žemėje būna šiltesnis, nei šiltnamyje.

Daviklių kasdien kaitalioti nereikės - tik vieną sykį, kai pasibaigia žemės šildymas ir pasodinami augalai. Dieną ventiliatorius įjungs specialus Vinco padarytas termostatas, tačiau tik tada, kai temperatūra pasieks 28 laipsnius šilumos. Mat aukštesnė temperatūra augalams nereikalinga. Žodžiu, pasodinus augalus, visą vasarą į žemę bus varomas tik šilumos perteklius, kitaip sakant, per diena pakraunamas šilumos akumuliatorius, o naktį, kai šiltnamio oras atvėsta, - iškraunamas. Taip mes tikimės sumažinti temperatūros svyravimus šiltnamyje ir "nukelti" rudenį. Pavasarį jau "paankstinome".

Rodos aisku

Jei teisingai supratau bus du prietaisai ventiliatoriams įjungti: šilumos valdiklis ir termostatas. Tada ir relės nereikia ir daviklių apkeitinėti. Liuks.

Termostatas

Butu naudinga pamatyti termostato schema. Ar ji panasi i valdikli.

Kurybingam zmogui idejos

Gal Petras girdejo apie saules energija varoma fontana? Toki galima nusipirkti uz mazdaug 30lt. P.s as ne reklamos durnius:) Ji galima panaudoti papuosti sodyba, arba ta saules energija varoma siurbliuka panaudoti laistant darbus o gal hidroponikos darze. Kita ideja: Einsteino saldytuvas. Varomas saules energija. Cia jau reiktu konstrukciniu sugebejimu arba samdyti zmogu. Kiek zinau panaudotas vietoj freono amoniakas. Arba tarkim pavyzdys istirpinkime vandenyje amonio salietra. Vanduo atsala iki kokiu 5-10 laipsniu. Tokiu budu gaminami saldantieji medicinoje naudojami maiseliai. Isgarinus vandeni ir uzpylus procesas kartojasi. O jei isgarintu saule? pamastymui, gal kas bus naudinga

Per tv laida ekologiskiausi

Per tv laida ekologiskiausi pasaulio namai maciau panasiai veikianti mechanizma kuris vesina visa nama karstomis vasaromis. Tik zinoma ten namas turbut buvo kazkur siltesneje USA dalyje. Ten po namu buvo priguldyta daug vamzdziu ir esant aukstesnei temperaturai kambariuose isijungia ventiliatorius ir i nama pucia 19 laipsniu silumos ora. Buvo netgi toks kambariukas kur is po zemes tas oras pakliuva pirmiausia tai ten keliom minutem labai neblogai pasedeti. O p.Petrui sekmes tolimesniuse bandymuose, pas mane ir paty rankos auga ne is ano galo bet tiek fantazijos turet tai sveikintina :)

del vamzdziu

Noreciau suzinoti kodel pasirinkot plastmasinius vamzdzius ,juk plastmase prastas silumos laidininkas ar ne geriau butu buve nerudijancio plieno ortakius panaudoti metalas geresnis silumos laidininkas aiskus tie lankstus ortakiai nera labai tvirti bet manau turetu spaudima atlaikyti.

Mariau, jeigu paskaitytumei

Mariau, jeigu paskaitytumei kitas mano publikacijas, aptiktumei ir kitų eksperimentų. Plastikiniai vamzdžiai neblogai atlieka savo fūnkciją, ir tai - ne abstraktūs internetiniai svaičiojimai, bet PATIKRINTA informacija. Taigi jei planuojate kasti į žemę plastikinius vamzdžius, sistema tikrai veiks, tai rodo kelių metų patirtis. Be to, plastikas atsparus drėgmei ir nelabai brangus.

Tačiau jis tikrai turi vieną minusą - yra mažiau laidus šilumai. Nerūdijančio plieno ortakiai kur kas laidesni, tačiau labai brangūs - tai gali sau leisti tik labai turtingi žmonės. Aš toks nesu. Vadinasi, reikia kitokios medžiagos.

Taip per keletą` metų aptikome beveik idealų variantą - gofruotus aliuminio folijos ortakius. Aliuminis dar laidesnis už plieną, nerūdija, labai lengvai lankstomas ir labai pigus. Tolygiai apipiltas žemėmis, jis atlaiko didžiulį spaudimą - tai jau nustatyta specialiu eksperimentu, jis yra aprašytas mano tinklalapyje. Tačiau tokie ortakiai turi minusą - jų negalima vesti aukštyn iki pat žemės paviršiaus - kurmiai pereitų kiaurai. Į viršų geriau išvesti plastikinius arba nerūdijančio plieno ortakius.