Keletas būdų šildyti namą saule

Kategorijos: 

Paprasčiausias būdas šildyti namą saule - apkalti jo pietinę ir vakarinę sienas senais daugiabučių namų langais, prieš tai nudažius jas tamsesne, tarkim, ruda spalva. Geriausiai šviesą sugertų  juoda, bet juodas namas ne visiems gali patikti.

Daugiau galite nieko nedaryti - tegu už jus dirba saulė ir stiklas. Saulė spigina ultravioletinius ir šiluminius spindulius, juos sugeria siena, o stiklas neleidžia išspinduliuoti atgal į orą. Netgi šaltomis, bet saulėtomis žiemos dienomis tamsi siena po stiklu įkais iki 40 laipsnių. Saulėtomis balandžio dienomis temperatūra pikils iki 60 - 70 laipsnių. Neįtikėtinas reiškinys - lauke minusinė temperatūra, o namas atsidūręs karštame apvalkale, kuris gerokai sumažina šildymo išlaidas.

Netgi naktį, kai nebėra ultravioletinių spindulių, ir stiklas nebegamina šilumos, oras po stiklu išlieka keliais laipsniais šiltesnis, nei lauke. Taip atsitinka dėl to, kad stiklas veikia ir  kaip šiltinimo priemonė - jis prastai praleidžia infraraudonuosius spindulius ir neleidžia atvėsti namo sienoms. Vadinasi, iš senų langų padaryti sienų  saulės kolektoriai veikia ne tik kaip dalinio šildymo, bet ir kaip šiltinimo priemonė. Išsamiau apie tai galite paskaityti čia.

Tačiau ji turui vieną didelį trūkumą: daug išgaunamos šilumos palieka lauke ir nueina vėjais. Ar protinga po stiklu laikyti iki 50 - 60 laipsnių įkaitintą orą, kai lauke -10? Juk kuo didesni temperatūros skirtumai, tuo didesni  šilumos nuostoliai. Ar negalima būtų bent dalį tos šilumos partempti į vidų? Taip, tai labai paprasta!

 

Jeigu sienoje tarp kambario ir saulės kolektoriaus išpjausi skylę, karštas oras veršis į vidų. Dar daugiau jo pateks vidun, jeigu sienų skylėse įtaisysi ventiliatorius. Tai gali būti pastovios srovės  12V ventiliatoriukai, kurie naudojami kompiurteriams aušinti. Jie sunaudoja 1,6 - 1,8 W elektros, o šilumos į kambarį  parvarys kilovatą. Tokiems ventiliatoriukams sukti galima panaudoti seno mobiliojo telefono krautuvą.

Bet dar geriau nusipirkti saulės bateriją - ji duos srovę ir suks ventiliatorių tik tada, kai bus saulė. Nėra saulės - ventiliatorius stovi ir nevaro į kambarį šalto oro. Taigi  saulės baterija gali  būti ne tik maitininimo šaltinis, bet ir neblogas termostatas. Mat kai nėra saulės, saulės kolektoriuose nebūna karšto oro. Švysteli saulė - ventiliatorius  vėl pradeda suktis.

Saulės baterijos yra brangokos, bet jeigu jas pirksite ne Lietuvoje, bet internetu kur nors iš labai tolimos šalies, tai gali būti pigiau, nei maitinimo šaltinis ir termostatas kartu sudėjus. Mes su Vincu dvi saulės baterijos nusipirkome iš Taivanio, už jas sumokėjome 80 litų, bet jos varo du ventiliatorius ir kartu tarnauja kaip termostatai.

Tokie  saulės kolektoriai duoda kur kas daugiau naudos, nei jos gautumei, paprasčiausiai stiklu apšiltinęs namą. Mes juos įrengėme kovo mėnesį ir patys nustebome, kad saulėtą dieną galima nekurti pečiaus. Be to, sienų saulės kolektoriai tarnauja ir kaip ventiliacijos sistema - jie juk varo vidun ne tik karštą, bet ir gryną orą. Kuo labiau vėdini kambarius, tuo šilčiau juose darosi. Išsamiau - čia.

Apetitas atsiranda bevalgant. Ar negalima būtų saulės kolektoriuje sukaupti dar daugiau šilumos, dar mažiau jos paliekant lauke? Juk  dabar šilumą surenka tamsiai dažytas medis, o medis nėra puikus laidininkas - jis lėtai atvėsta, bet ir kaista lėtai. Pačiupinėkite sulėkaitoje gulintį juodos skardos lapą ir juodą lentgalį.  Skarda grokai karštesnė. O jeigu sieną po stiklu apkaltume tamsiai dažyta skarda?

Taip, skarda surinks daugiau šilumos. Patartina ją kalti ne tiesiai ant sienos, bet padėjus tašelius ir tarp skardos bei sienos palikus kuo didesnį tarpą (žiūr. schemą). Kuo mažesnis tarpelis verčiau tegu lieka tarp  skardos ir stiko. Kai oro tarpas labai mažas, tarkime, vieno centimetro, negali susidaryti konvekcijos srovių ir  daug mažiau šilumos skarda atiduoda atgal stiklui. Tokiu principu veikia plastikinių langų vadinamieji stiklo paketai. Fizikos paradoksas: mažas oro tarpas turi kur kas didesnę šilumos varžą, nei didelis. Dėjome ant viršaus antrąjį  stiklą, ir šilumos varža dar labiau padidėjo. Dabar jau visai kaip plastikinis langas.

Kalant tašelius, galima suformuoti raitytą oro taką. Tegu oras po skarda ne iškart kyla aukštyn, bet nueina ilgesnį kelią ir labiau sušyla.

   

Toks atviro tipo saulės kolektorius ne tik šildo, bet ir vėdina trobą. Šaltam lauko orui įšildyti reikia nemažai šilumos. O jei kuriame nors kolektoriuje atsisakytume vėdinimo ir juo imtume šildyti ne lauko, bet vis tą patį kambario orą? Taip, sutaupysime antra tiek šilumos, jeigu vieną kurį nors įrenginį šiek tiek rekonstruosime ir padarysime iš jo uždaro tipo saulės kolektorių.

Kaip matome schemoje, į saulės kolektorių dabar išpjautos dvi sylės sienoje - viena viršuje, kita - apačioje. Vėsus kambario oras pro  apatinę skylę patenka į saulės kolektorių, čia sušyla, palengvėja, kyla aukštyn ir pro viršutinę skylę  šiltas grįžta į kambarį. Tokia konvencija galėtų vykti ir savaime, bet laimėsime kur kas daugiau šilumos, pastiprinę srovę  ventiliatoriumi.  Būtinai reikia dėti bent vieną sklendę, kad ji, dingus saulei, neleistų orui cirkuliuoti atvirkščia tvarka ir  vėsinti kambario.

Uždaro tipo saulės kolektoriai nevėdina kambario, bet duoda dvigubai daugiau šilumos, nei  atvirieji. Mes su Vincu į uždarąjį kolektorių dėjome du ventiliatorius: vieną - viršuje, kitą - apačioje. Jie du varo tokios pat temperatūros  oro srovę, kaip ir vienas tokio pat dydžio atvirojo tipo saulės kolektoriaus ventiliatorius. Temperatūra tokia pat, užtat pašildyto oro kiekis dvigumai didesnis. Taip atsitinka dėl to, kad uždarasis kolektorius šildo ne lauko, bet kur kas šiltesnį kambario orą.

Naudodami ventiliatorius, turėsite juos valdyti. Uždarojo tipo saulės kolektoriuose irgi galite verstis saulės baterijomis, bet daugiau naudos išspausite, naudodami kur kas tikslesnius elektroninius termostatus. Vincas sulitavo termostatą su dviem davikliais, kurie fiksuoja temperatūrą saulės kolektoriuje ir kambaryje. Termostatas įjungia ventiliatorius tik tada, kai oras saulės kolektoriuje karštesnis, nei kambaryje. Veikia užtikrintai. Panašūs naudojami pramoniniuose saulės kolektoriuose vandens sarutui kontroliuoti, bet lie labai brangūs. Jeigu susigaudote elektrinikoje, tokį  daikčiuką galite susilituoti patys. Schema nėra labai sudėtinga:

Nedidelio galingumo ventiliatorių galima valdyti ne rele, bet tranzistoriumi. Tai netgi patogiau: potenciometru reguliuodami srovę, galėsite nusistatyti optimalias ventiliatoriaus apsukas (tarkim, kad nekeltų per daug triukšmo). Schame mūtų tokia:

Beje, tokie savadarbiai termostatai tinka ir saulės kolektoriams priverstine vandens cirkuliacija - lygindamas vandens temperatūrą saulės kolektoriuje ir šilumokaityje, termostatas įjungs arba išjungs cirkuliacijos siurblį.

Pabaigai norėčiau perspėti dėl kelių beprotiškų idėjų, kurios kyla labai bailiems ir pavydiems žmonėms. Kai pasidariau pirmuosius sienų saulės kolektorius, bailiai vienu metu mane ėmė gąsinti dviem pavojais: vieni tvirtino, kad namas kažkokiu būdu nuo stiklo užsidegs (gal neišmanėliai plokščią stiklą sumaišė su išgaubta linze?), kiti atkaliai aiškino, kad namas būtinai supus, nes po stiklu kaupiasi... drėgmė. Ta idėja tokia pat beprotiška, kaip ir pirmoji - juk po stiklu siena labai įkaista, karštis išgarina drėgmę, mediena džiūsta, lentos net raitosi. Mediniam namui tai labai sveika - įsivaizduokite parazitus, kurie turėtų landžioti po 50 ar 60 laipsnių karštumo lentas. Ar jie ilgai ištvertų?

Dar vienas bailių trimituojamas pavijus man ir pačiam neatrodė labai kvailas: o kaip  vasarą? Kaip aš ištversiu troboj, jeigu sienos įkais iki 70 laipsnių? Buvau netgi pasirengęs per karščius praverti saulės kolektorius,  atlenkti juos nuo sienos, kad karštis išgaruotų į viršų. Bet nereikėjo ir to. Pasirodo, stora medinė siena - tai tau ne palapinės brezentas. Dieną ji lėtai įkaista, o naktį lėtai atvėsta. Puikus amortizatorius.  Žinoma, ventiliacijos sklendes turėjau uždaryti - pirties kambariuose nedariau.

Vienais sienų saulės kolektoriais naudojuosi jau 7 metai, kitus su Vincu darėme ir rekonstravome šiemet. Net nežinau, kada jie yra atsipikę. Žinoma, galima  būtų nusipirkti ir pramoninių - dabar gaminami saulės kolektoriai ne tik vandeniui, bet ir orui šildyti. Jeigu būtume pirkę, tai mūsų galingumo pramoniniai saulės kolektoriai būtų kainavę 20 tūkstančių litų.  Mes išleidome kelis šimtus. O darbas? Ak taip, pamiršau apie darbą - mes turėjome labai įdomaus kūrybinio darbo!

P.S. Jeigu jums reikalingas paprasčiausias elektroninis valdiklis saulės kolektoriui, mes turime vieną atliekamą (tinka vandens ir oro kolektoriams). Galime tartis telefonu 861142387   arba petrasdargis@gmail.com

Komentarai

sildymas saule,

Kaip pastebėjau sienoje anga maždaug 10x10 cm.,tai pro ja žiema turėtu sklisti šaltis,ypač kai šala.Kaip yra ištikruju.praktiškai.?
Ovidijus

Dėl to ir man buvo šiek tiek

Dėl to ir man buvo šiek tiek neramu. Bet skylė iš vidaus nėra visiškai atvira - ji uždaroma žaliuze.

Pirktinės žaliuzės nėra sandarios, tai vakarinei sienai padariau savadarbes - už ventiliacijos grotelių paprasčiausiai užkišu kartono lapus. Pas mus vyrauja pietvakarių vėjai, per nesandarias groteles ėjo per daug vėsumos. Pietinei sienai užteko pirktinių grotelių.

Reikia žinoti ir tokius du dalykus:
1. Oras saulės kolektoriuje (už stiklo ir skardos) yra gerokai šiltesnis, nei šiaip lauke. Jis ir naktį sušyla nuo sienos ir būna keliais laipsniais šiltesnis.
2. Namui reikalinga ventiliacija. Ypač daug oro turi patekti į namą, jeigu jame kūrenasi krosnis. Kiek oro kartu su dūmais išeina pro kaminą, tiek jo turi iš lauko patekti vidun.

Kokią iš to darysime išvadą? Jeigu oras ar taip, ar taip turi iš lauko eiti vidun, tai tegu jis eina šiltesnis, iš saulės kolektorių, o ne kur nors pro langų bei durų plyšius. Žodžiu, absoliučiai užsandarinti saulės kolektorių žiemą nereikia. Kai nuo sienos sušilęs oras eina iš jų į kambarį, mes susigrąžiname bent dalį šilumos, kuri per namo sienas išeina lauk. Tai labai realiai sumažina šildymo išlaidas. Juk mano saulės kolektoriai dideli - per visą pietinę ir visą vakarinę sienas.

Taigi praktiškai viskas gerai - ir per šalčius saulės kolektoriai yra ne problema, o nauda.

auriukas

per2dienas pasidariau toki oro sildytuva.veikia puikiai.labai dekui uz informacija.

Sveikinu!

Sveikinu, Auriukai, su sėkminga kūrybos pradžia. Būtų puiku, jeigu atsiųstumei savo kūrinio keletą nuotraukų ir trumpą aprašymą: kaip ir iš ko darei, koks saulės kolektoriaus plotas, kiek kainavo ir pan. Siųsk į mano elektroninį paštą petrasdargis@gmail.com
Mes, kūrėjai ir išradėjai, turime dalintis savo patirtimi! :)

Ydomu kiek

Ydomu , kiek vidutiniskai sauletu dienu ant Lietuvos buna tais menesiais kai jau jungiame sildyma.. Gal kas domejotes ar yra tokia statistika? Kazkur buvau rades bendra metini dienu skaiciu, taciau ir taip aisku dar dauguma is tu dienu buna vidurvasari..

Gruodis ir saulis yra beviltiški

keletą metų stebėjau (kai pasidariau saulės kolektorius orui šildyti). Liūdniausia yra guodžio ir sausio mėnesiais (po kelias saulėtas dienas, takim, po tris - keturias). Reiklalai pradeda taisytis nuo vasario vidurio.

Maniškiai saulės kolektoriai šildo ventiliacijos orą, todėl iš jų naudos turiu visus metus. Namui ventiliacija vis tiek reikalinga, nemažai oro siurbia ir pečius bei židinukas, o iš saulės kolektorių ir žiemos naktimis oras eina keliais laipsniais šiltesnis už lauko. Susigrąžinu atgal dalį sienos šilumos.

siltesnis eina

Siltesnis eina turbut ne delto kad ji menulis sildo :).. Greiciausiai diena isilusios sienos kolektoriuje saskaita.. bet tai gal nieko tokio jei laukines sienos per nakti labai stipriai neatsaldo. (Taip stipriai kad ji persaltu iki vidines puses ir imtu vesinti trobos ora)

Dvigubas veikimas

Mėnulis, kiek žinau, šildo tik lunatikus. :)
Taip, naktį saulės kolektoriuje šilčiau dėl neatvėsusių sienų. Todėl ir sakau - susigrąčžinu dalį sienų šilumos.
Prie sienos sumontuoti sauklės kolektoriai veikia ir kaip šiltinimo, ir kaip šildymo priemonė. Naktį neleidžia sienoms atvėsti, o dieną dar ir šildo jas. Apniukusią dieną - mažiau, o suspindus saulei šilumos užtenka ir kambariams.

ne geriau kolektoriais oro neventiliuoti?

Kolektorius pertvarkyti taip,kad imtu ora is kambario.Atsalusi.Paimtas saltas oras is kambario butu ganetinai siltas.t.y.daug siltesnis nei is lauko.Todel pasildyti ji nedaug energijos tereiktu.Islostum manau nuo keliu iki 10 laipsniu silumos.Sakysi kambariai bus nevedinti.Sutinku.Protingas ir rankas turintis vyras esi.Su Vincu pasigaminkit oro rekuperatoriu.Kas tai per daiktas yra rasi internete,pasigooglink.Galeciau nurodyti koki puslapi,deja butu tai kaip reklama.Tai vedinimo sistema,kuri sugeba neisleisti pasildyto oro.Nemanai kad sitaip pertvarkius savo sildymo sistema net gruodi ar sausi gautum rezultata?

Žinau tą sistemą

Žinau tą sistemą. Joks stebuklas. Ji tinka, jeigu šildymo sistemos pečius yra atskiroje katilinėje, ir kambariams reikia atskiros ventiliacijos.

O naudos iš saulės kolektorių turiu ir apniukusiais žiemos mėnesiais. Jeigu atidžiai paskaitysi, rasi: ir žemos naktimis oras saulės kolektoriuose keliais laipsniais būna šiltesnis nei lauke. Aš pasiimu atgal sienų šilumą, kuri eitų velniop, pašildau ja ventiliacijos orą ir vėdinu kambarius. Pietinė ir vakarinė sienos - savotiški termosai.

Mes su Vincu turime pasidarę ir atvirųjų (ventiliacijos orui) ir uždarųjų saulės kolektorių. Jeigu nereikėtų vėdintų kambarių, būčiau daręs tik uždaruosius. Dabar kambariuose oras toks pat grynas, kaip ir lauke. Aš ir kitiems patariu daryti ne tik uždaruosius, bet atvirųjų saulės kolektorių.

Atskiros išeinančios ventiliacijos mano name nėra, ji ir nereikalinga - yra kaminas, dega krosnis arba krosnelė. Daryti dar kažkokią papildomą išeinančią ventiliaciją?,,, Beje, Kamino dūmai gerai ataušinami - tam padarytas ekonomaizeris.

Tik pabandziau duoti ideja.

Oro rekuperatorius mane suzavejo.Isvedina patalpas neisleisdamas i ora silumos.T.y.beveik neturi silumos nuostoliu vedinant patalpas.Tavo atveju per kamina siluma neiseina,nes yra ekonomaizeris.Tiek kad is lauko pasiimi saltesni ora.Butent mano ideja ir buvo tokia,kad nesildyti is aplinkos patekusio oro.Tik tiek :)

Aš supratau

Idėją aš supratau, bet ji netinka, nes lauk neišleidinėju kambario oro - jis išeina pro kaminą.

Tokią pat funkciją, tik iš kito galo, atlieka ventiliacijos orą šildantys saulės kolektoriai - jie sugrąžina atgal į kambarį pro sienas išeinančią šilumą. Štai kodėl patariu žmonėms daryti ne tik uždaruosius, bet ir atviruosius saulės kolektorius. Turiu ir tokių ir tokių, bet nežinau, kurie naudos duoda daugiau. Ko gero, patogiausias yra mišrus variantas.

Na pafantazuokim

Sutinku,ora isleidineji per kamina.Gerai.Kas gaunas?Sakykim,per kamina isleidai 10 kubu oro.Vakumo tai nera,vadinas oras pateko i patalpas.Is kur?Is lauko aisku.T.y.per kolektorius ir namo nesandarumus.Tarkim 9 kubai per kolektorius,1 per nesandarumus(duris ir t.t.).Visas tas oras reikejo pasildyti.Tarkim lauke -10.Ji reikia pasildyti iki +20.T.y.nei daug,nei mazai 30 laipsniu.Oro rekuperatorius tai sistema kuri iseinancio oro saskaita pasildo ieinanti ora su 2-3 laipsniais nuostoliu.Pirmuoju atveju mes sildysim visus 10 kubu.Antru,tik silumos nuostolius.Na plius tas kubas kuris pateko per nesandarumus.Taip iseina kad 9 kubus turim pakelti tik 2-3 laipsniais ir viena kuba pilnai 30 laipsniu.Supliusavus,gautus vietoj 10 kubu turim pasildyti tik du(apytikriai).T.y.kitaip isvertus vietoj 5 malku ikisti 1 i peciu.O gal ir neikisti.Nes 30 laipsniu gruodi ir sausi tikrai is kolektoriu neisgausi.O kaip del kokiu 4-6 laipsniu???Idomu ar ju negausim is kolektoriu?Ko ir pakaktu silumos nuostoliams padengti.Oro rekuperatorius nera sudetingas irenginys.Sandari deze ir keletas skardu.Na pora ventiliatoriu.Viskas.Ar neverta tiesiog paekspermentuoti?Cia kalbejau ne apie oro isleidima is patalpu.Priesingai,apie oro isileidima i patalpas,neprarandant jau pagamintos silumos.Cia tik pliki pamastymai,na diskusija.Tiesiog kilo mintis,ja ir isdesciau detaliai.

Nevykėlių forumai yra kitur

Matai, žmogau, aš neužsiimu tuščiomis diskusijomis, tam yra nevykėlių forumai. Fantazijos niekada neprilygs tikriems dalykams. Čia skelbiu savo bei kitų kūrėjų patikrintus ir pasiteisinusius dalykus. Tegu čia bus tikra, patikrinta informacija, kuri neklaidintų žmonių. Jeigu koks vargšas nesupranta, kad pečiui reikalingas oras, ir tas oras turi ne tik išeiti, bet ir įeiti, jam geriau trinktis kokius nors delfio komentarynus. Pasistatyk namą su krosnimi, užkišk kaminą, namą vėdink tuo savo įrenginiu, o paskui nepamiršk aprašyti, kaip degė pečius. Kol to neatliksi, nieko daugiau čia neskelbk - blokuosiu.

Nu nereikia taip piktai ideja

(Šis komentaras negali būti paskelbtas, nes parašytas nelietuviškais rašmenimis. - P.D.)

Kad saules kolektorius butu efektyvus (Rimvydas)

Sveiki, Dabar projektuoju saules kolektoriu savo namui sildyti, pagal amerikieciu skaiciavimus (is panasios platumos) saules kolektoriai gali sutaupyti iki 20-30% pinigu isleidziamu namo apsildymui, bet as manau, kad gali ir daugiau gal net iki 40-50%. Taigi jie turi tam tikras rekomendacijas kaip pasigaminti optimaliai efektyvu saules kolektoriu:
1. saules kolektoriaus plotas turetu buti iki 20% sildomos patalpos grindu ploto (jeigu neras silumos kaupimo lovos, kuri daroma is akmenu ir saulei nusileidus toliau sildo jusu patalpas);
2.Tarp oro padavimo ir istraukimo angos turetu buti nemazesnis negu 10m. oro srauto kelio atstumas;
3. ortakio ir oro srauto kelio skerspjuvio plotas turetu buti lygus arba labai panasus;
4. ventiliatoriaus nasuma jie skaiciuoja: kolektoriaus turis x3 ir gauna m3/min tai dar x60 ir gauname m3/h (man gavosi 70m3/h t.y. paprastas kanalinis ventiliatorius 15w);
tai tiek siam kartui amerikietiskos patirties :) tikiuosi bus naudinga
5. skarda (silumokaitis) geriausia aliuminis arba varinis arba tada jau paprasta skarda, aisku turetu buti kazkuri viena is ju :);

Ventiliatorius turėtų būti galingesnis

Visi tie punktai yra logiški - kad nebūtų stabdomas oro srautas, kolektoriaus skerspjūvio plotas neturėtų būti mažesnis už ortakio plotą. Aš dar pridėčiau, kad ortakio skersmuo neturėtų būti mažesnis už 10 cm. Kuo ilgesnis oro kelias saulės kolektoriumi, tuo daugiau jis paims šilumos, galimas daiktas optimalus atstumas yra 10 metrų, nors pas mane jis perpus trumpesnis. Bet tik dabar atkreipiau dėmesį, kad rekomenduojamas labai mažas ventiliatoriaus galingumas. tarkim, pas mane jis turėtų būti tik... 3 kubiniai metrai per valandą. Maniškių yra apie 80 kubinių metrų per valandą, ir tai saulėtą dieną įpučiamas oras įkaista iki 40 laipsnių. Laikyti pernelyg karštą orą saulės kolektoriuje būtų neracionalu, nes padidėtų šilumos nuostoliai.

Aš siūlyčiau ventiliatoriaus galingumą nusistatyti eksperimentu. Įsidedat, tarkime, 2 W galingumo kompiuterio ventiliatorių (apie 80 kubinių metrų per h) ir stebite temperatūrą. Jeigu į vidų eina pernelyg karštas oras (daugiau nei 40 laipsnių), dėkite arba galingesnė ventiliatorių, arba papildomą.

Varinė skarda, aišku, padidintų saulės kolektoriaus naudingumo koeficientą, bet ji labai brangi ir labai sumažintų investicijos efektyvumą. Atsitiktų kaip ir su vakuuminiais saulės kolektoriais vandeniui šildyti - jie labai gerai surenka saulės šilumą, bet dėl beprotiškų kainų taip ir neatsiperka.

oras digimui

Seniai indenams ir kt. zinomas metodas - oro padavimas is lauko tiesiai i degimo vieta. Nes tada netraukia silto oro is patalpos. Pvz kai yra atviras zidinis, prie -10'C laukia i patalpa itraukiamui [degimui] orui susildyti sunaudojama visa degimo siluma (Kitas reikalas - duju generaciniai zidiniai, naudojancios mazai oro).
Tam reikia ortakio iki degimo kameros po grindimis arba per siena is lauko arba is kitur...

O ventiliacija?

Taip, yra toks metodas, bet jis turi labai didelį minusą - pečius arba židinys nebeastlieka ventiliacijos funkcijos. Nesuprantu, kaip kūs žadate gyventi nevėdinamoje patalpoje?
Turęėkite omenyje - kambaryje esantis pečius arba židinys ne tik šildo orą, jis dar ir vėdina. Kaimo žmonės seniai žino: užkūrus ugnį, oras troboje iškart pagerėja. Kur dega židinys, ten oras yra sveikesnis. Tai ne mistika, tai - ventiliacija. Kaminas yra labai galingas oro siurblys.

Sveiki Petrai.Ar negeriau

Sveiki Petrai.Ar negeriau būtų uždaro tipo saulės kolektoriuje ventiliatorių dėti apačioje ,o ne viršuje.Trauka nesikeistu,o pats ventiliatorius mažiau kaistu paimdamas iš kambario apačios vėsesnį orą negu viršuje iš kolektoriaus ištraukdamas karstą orą.

Dar geriau - du

... O dar geriau - du ventikliatoriai. Vienas viršuje, o kitas apačioje. Vienas traukia, o kitas stumia. Taip pasiekiama didesnė trauka, ir oras nespėja tiek įkaisti, kad gadintų ventiliatorių. Tai svarbu ir dėl kitko - naudingiau yra parvaryti į kambarį šiek tiek vėsesnio oro, bet daug didesnį kiekį. Mat kai laikai saulės kolektoriuje aukštą temperatūrą, patiri didesnius šilumos nuotolius. Kuo didsesni temperatūrų skirtumai (tarp lauko ir saulės kolektoriaus), tuo labiau jos nori susilyginti. Panašiai su elektra - kuo aukštenė įtampa, tuo geriau teka srovė. Kai įdėjau du ventiliatorius, temperatūra saulės kolektoriuje nepakyla daugiau kaip iki + 40 C.

Šildymas per ventiliacijos angas

Jūsų siūlomas variantas man visai patiko. Man kaip ir aktualu, nes ruošiuosi namą statyti, tai galvoju, kaip čia užbėgus į priekį ir susikonstravus ta "ekonomiškumą" iš anksto.
Šeip namuose visadą daromos ventiliacinės angos sienose (su išvedimu ant stogo). Ko gero būtų galima tas ventiliacines angas panaudoti. Žinom dėl to, kad nereikėtų viesų sienų apkarstyti rėmeliais, o būtų galima išnaudoti stogą (jis numatomas pas mane plokščias), nes mažiau kristų į akis. Tik kaip suprantu reikėtu geriau dviejų angų, tik mano manymų jas išdėstyti kitaip: viena anga šilto oro padavimui į kambarį ant sienos palei grindų apačią (nes šiltas oras kyla į viršų) ir antra anga kambario sienoje palei lubas.
O jau ant stogo prie ventiliacinių kaminėlių montuoti tą kolektorių. Aišku papildomais vamzdeliais reikės sumontuoti taip, kad kolektoriuje šiltas oras būtų imamas iš viršaus o paduodamas iš apačios.

Geriau nedaryk nieko

Man atrodo, tau geriau nieko nedaryti ir atsisakyti tokios idėjos.

Kad saules kolektorius butu efektyvus (Rimvydas)

Stai internete radau amerikieciu atliktus skaiciavimus, kaip pagaminti optimaliai efektyvu saules kolektoriu:
1. oro kelias tarp iejimo i kolektoriu ir isejimo is jo turetu buti ne mazesnis kaip 10m.;
2. kolektoriaus plotas rekomenduojamas iki 20% sildomo grindu ploto, jeigu nera silumos kaupimo(ten jie daro tokias akmenu lovas kad akmenys, kai nesviecia saule, toliau akumuliuotu siluma);
3. oro kelio skerspjuvio plotas turi buti lygus ortakiu plotui (pvz i vidu isvestas D125 ortakis tai jo plotas yra 122cm2 tai ir oro kelio skerspjuvio plotas turetu buti panasus)
4. skarda(silumokaitis) geriausia tinka aliuminis, varis, toliau paprasta skarda (kazkuri viena is ju nes aliuminis su variu kartu nesutaria).
5. pagal ju skaiciavimus ventiliatoriaus galingumas turetu buti: koletoriaus turis x3 ir gausim m3/min tai dar x60 ir gausim m3/h (sita dar reiketu patikrinti nes ten viskas pedomis, tai teko persiversti i SI sistema)
pradziai tiek informacijos, dabar projektuoju sau kolektoriu ziuresim kaip gausis :)
beje namo fasadas nebutinai turi tiksliai ziureti i pietus, galima 30 laipsniu paklaida, kuri kai kuriais menesiais net sveikintina.

Ačiū, Rimvydai

Ačiū, Rimvydai, tikrai pravarti informacija! Neturint valdiklio, tai būtų geras būdas išsiurbti iš saulės kolektoriaus visą šilumą. Padarei viską pagal amerikiečių rekomendacijas, įjungei ventiliatorius, ir sistema turėtų veikti. Svarbu vakare ventiliatorius išjungti.

Įdėjus valdiklį, viskas pasidaro daug paprasčiau - jeigu ventiliatoriai "įveikia" saulės kolektorius (tam tikrais laiko tarpais jie išsijungia), vadinasi, jie išsiurbia iš saulės kolektorių visą šilumą. Nereikia saulės kolektoriuose laikyti aukštos temperatūros ir šildyti kiemą. Keletas laipsnių daugiau, negu troboje, ir to gana.

del valdiklio

As manau, jei jau daraisi kolektoriu tai reikia ir valdiklio butinai,
Tik toks klausimas pamastymui:
Tarkim kolektorius koki ankstu kovo ar balandzio ryta pradeda veikti suveikus valdikliui (t.y. temperatura kolektoriuje didesne negu patalpoje) viskas tvarkoj saule sviecia - patalpa syla, o kas tada, jei patalpa prisyla iki kokiu +22, o kolektorius ir toliau sildo, nes jame temperatura yra austesne nei patalpoje, ar nereiktu patobulinti valdiklio, kad sakysim patalpai pasiekus +22 ar +24 valdiklis atjungtu ventiliatoriu ?
arba siluma pradetu pusti nebe i troba o i salia padaryta ir apsildyta akmenu kruva (kaip silumos kaupimo rzervuara)?

Taip, šilumos relė išjungtų

Taip, žinoma, visiškai įmanoma būtų valdikliui dėti šiek tiek daugiau "smegenų" ir papildomą šiluminę varžą, kad jis nuo tam tikros temperatūros išjungtų ventiliatorius. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai nereikalinga. Vasarą saulės kolektorius išjungiu visiškai, o pavasarį trobą jie šildo labai lėtai ir toli gražu ne visą dieną. Saulė pasisuka, spindulių kritimo kampas pasikeičia, temperatūra saulės kolektoriuje nukrenta.

Kambario temperatūrai reguliuoti naudoju viduje esančią valdiklio šiluminę varžą. Juk valdiklis veikia, lygindamas dvi temperatūras - apie vieną jis gauna iš daviklio (šiluminės varžos), kuris yra saulės kolektoriuje, apie kitą - iš daviklio (šiluminės varžos), kuris yra kambaryje. O kambaryje temperatūra nėra vienoda. Kuo aukščiau, tuo ji didesnė. Žiemą ir pavasarį kambarinį daviklį nuleidžiu vos ne iki grindų, ir valdiklis orientuojasi pagal pačią žemiausią kambario temperatūrą (tegu tik šildo trobą). Vasarėjant daviklį pakeliu aukštyn, o vasarą saulės kolektorius išjungiu visiškai - įjungiu juos tik labai vėsiomis birželio dienomis.

Daugelis mano skaitytojų baiminasi, kad saulės kolektoriai "perkaitins" namą. Tai paprasčiausios fobijos - su realiomis grėsmėmis jos nėra susijusios. Iš tiesų uždaruosius saulės kolektorius netgi galima naudoti patalpų vėdinimui - saulės kolektoriaus viršuje reikėtų dėti vieną papildomą sklendę, per kurią būtų galima išleisti karštą orą lauk. Tada saulės kolektorius per apatinę skylę siurbtų iš patalpos orą ir varytų jį lauk. Toks "kondicionierius" veiktų be elektros ir elektronikos.

Kodėl aš nedariau tokio vėdintuvo? Maniškiai saulės kolektoriai beveik visi yra atvirojo tipo, jie ir taip gerai vėdina patalpas. Tas pats oras lauka, tas pats ir mano troboj.

Efektyvumo skaiciavimo saltinis?

Gal galima būtų čia paskelbti šaltinį, kur buvo rastos šios rekomendacijos. Įdomu dėl šilumokaičio skardų. Pas mane "skarda" iš OSB plokštės, t.y. iš esmės medinė, labiau izoliuojanti, negu laidi šilumai. Bet aš ir orą siurbiu ne iš tarpo tarp "skardos" ir sienos, o iš tarpo tarp "skardos" ir stiklo, taigi nėra prasmės šilumą praleisti į kitą skardos pusę. Kolektorius veikia, imdamas iš lauko -10 ar dar šaltesnį orą, į vidų pučia +40. Norėčiau išsiaiškinti, kuo maniškis dizainas blogai, nes bet kokiu atveju saviškį perdarinėsiu. Bet ne dėl to kad matyčiau kokių nors problemų, o tam, kad 100% išnaudoti pietinę sieną (dabar išnaudota 50%). Skardos nenaudojau, nes elementariai be skardos pigiau :)

tikrai Andrius

Andriaus kolektorius irgi veiks šimtą metų

Mano pirmieji saulės kolektoriai buvo kaip tik tokie, kaip tavo, Andriau. Aš net nenaudojau medžio drožlių plokštės - nuo saulės paprasčiausiai išildavo medinės tamsiai darytos namo sienos, o ventiliatoriai traukdavo vidun įšilusį orą. Galiu ir aš visus užtikrinti - tokie saulės kolektoriai tikrai veikia!

Kitais metais dėjau skardas ir karštą orą pradėjau siurbti iš tarpo tarp skardos ir sienos. Kodėl? Todėl, kad taip šilumos gauni kur kas daugiau. Skarda yra gerokai laidesnė už medį - ji geriau sugeria ir geriau atiduoda šilumą. Be to, ji naktimis atspindi atgal į sieną šiluminius spindulius ir veikia kaip puiki šiltinimo priemonė. Netgi naktimis saulės kolektoriuose oras būna 10 laipsnių šiltesnis, negu lauke. Be skardos rezultatas buvo kur kas menkesnis, maksimum - 5 laipsniai.

Dar po metų dėjau antrus stiklus - pasidariau vadinamuosius stiklo paketus. Jie daug geriau užlaiko šilumą. Šiemet per saulėtus speigus mano darbai pasiteisino.

Žinoma, viso to gali nedaryti - saulės kolektoriai veiks ir taip. Jeigu negali nusipirkti pigių stiklų (aš naudoju išmestus daugiabučių langus), gal ir neverta vargti, gal atsibos laukti, kada atsipirks viskas. Bet atsipirkti turėtų. Juk šitiems prietaisams nereikia jokios priežiūros, gesti ten bėra kam. Per daugelį metų sudils ventiliatoriai, bet jie kainuoja kelis litus... Bet vieną dalyką patarčiau susitvarkyti geriau. Jeigu oras saulės kolektoriuose įkaista iki 40 laipsnių, tai negerai. Per silpni ventiliatoriai. Nepalik tokios temperatūros lauke, dėk galingesnius ventiliatorius, kad jie visą šilumą suvarytų į kambarį. Ar taip šiltinsi, ar taip, absoliučios varžos vis tiek nepasieksi. Ventiliatoriai turi "įveikti" saulės kolektorius - ataušinti juos taip, kad valdiklis po kurio laiko juos išjungtų. Paėmei visą šilumą, ir nebereikia ieškoti jokių efektyvumo teorijų.

Geriausia jų pasiklausti :)

Ar šiaudams nebus per karšta 60 - 70 laipsnių? Manau, būtų geriausia paklausti jų pačių. :)

Andrius čia biškį painioja akumuliaciją. Akumuliacija būtinai reikalinga savitakiniams saulės kolektoriams. Bet jeigu ventiliatoriais varai orą į kambarį ir tokiu būdu ataušini saulės kolektorius, beveik nieko neprarandi. Svarbu nelaikyti ten labai aukštos temperatūros - bus mažesni šilumos nuostoliai.

Taigi saulės kolektoriai tinka ir mediniams, ir mūriniams, ir šiaudiniams namas. Nei šiaudams, nei mūrui, nei medžiui 60 ar 70 laipsnių temperatūra nepavojinga. Dar į sveikatą - žus visokie vabalai ir grybeliai.

Akumuliacija

Nepainioju aš akumuliacijos. Reikalinga ji bet kokiai saulės kolektorių sistemai. Tik aš rašiau ne apie akumuliavimą pačiame kolektoriuje, kur akumuliavimas tikrai turi mažai prasmės dėl to, kad akumuliuota energija greit bus iššvaistyta lauk.
Mano dabartiniu supratimu idealus namas būtų toks: sunkus mūrinis, gerai apšiltintas, o ant apšiltinamojo sluoksnio pietų pusėje dar ir oriniai kolektoriai kabo. Idealumas iš daug komponentų susidaro, kaip geras kainos/naudos santykis, ar faktas, kad tokiam perdarymui puikiai tinka dauguma dabar stovinčių namų, įskaitant daugiabučius.
Be abejo, siekiant efektyvumo šiluma turi būti kuo greičiau įtraukta į vidų. Vadinasi savitakiniai atkrenta. Toliau vidun patekęs karštas oras iš vidaus įšildo sienas. Kadangi dalį energijos paima sienos, dieną temperatūra kambary kyla lėčiau (palyginus pvz. su šiaudinuku), bet ir naktį krenta lėčiau, ir tikimės, kad šilumos pakaks iki kito saulės patekėjimo. Tai va toks tat šilumos akumuliatorius, kurio net nereikia daryti. Jis jau yra, jei sienos mūrinės !!!

tikrai Andrius

Šiaudus geriau pamiršti

Jei planuodami ekonomišką namą priėjot iki čia aprašomų saulės panaudojimo būdų - sveikinu, pakilot į aukštesnį lygį ir apie šiaudinius namus jau galima pamiršti. Šiaudinių sienų akumuliacinės savybės daug prastesnės nei tradicinių sunkių mūrinių. O akumuliavimas svarbus, nes saulė nešviečia visą parą. Jei sienos bus šiaudinės, akumuliavimui teks leisti papildomus pinigus - papildomos vandens talpos, šilumnešiai, automatika, ir t.t. O taip pat kuo daugiau įrangos, tuo daugiau priežiūros ir galimybių sugesti. Sunkios mūrinės sienos - puiki tvirtumo ir akumuliacinių savybių kombinacija. Be abejo reikalingas ir apšiltinamasis sluoksnis išorėje, tik irgi ne iš šiaudų. Šiaudai kaip konstrukcinė medžiaga nepakankamai tvirti, kaip izoliacinė - nepakankamai izoliuojanti, kaip priešgaisrinė - nepakankamai atspari ir t.t.
Petras saules sistemas darė ant medinio namo, ne ant mūrinio, bet todėl kad tokį jau turėjo. Įvertinus jau stovinčių šiaudinių namų kiekį ne daug galimybių suklysti spėjant, kad namas dar tik planuojamas.

tikrai Andrius

Šiaudai yra gerai

O jums teko girdėti apie šiaudinių namų šiluminę varžą?Teko kalbėtis su jau turinčiais šiaudinius namus žmonėmis.Atsiliepimai patys geriausi,nes reali šiluminė varža yra 10(pagal paskaičiavimus būna dar didesnė)!!! Žiemą nėra problemų su šalčiu,vasarą su karščiu.Buvo daryti bandymai dėl gaisro,jie nedega,nes gerai supresuotas šiaudas neprileidžia oro ir degimas negalimas ir dar jie būna kokybiškai nutinkuoti.Taip,kad šiaudiniai namai tikrai geras pasirinkimas ir galima sakyti nėra labai brangus,jei daugelį darbų gali pasidaryti pats.

Šiaudai nėra blogai

Būtų geriausi, jei nebūtų geresnių. Jei šiaudinė siena padaroma storesnė, nieko nuostabaus, kad varža tampa didesnė. Dėl kainos tai patys aršiausi šiaudų propaguotojai (šiaudiniu statytoju asociacija, ar panašiai) deklaruoja, kad jei stataisi ne pats, kaina praktiškai nesiskiria. Jei kažką darai pats, sutaupyti gali tiek statydamas šiaudinį tiek bet kokį kitokį.
Buvau ir aš susižavėjęs šiaudinių namų idėja, bet kuo toliau, tuo labiau nebematau jokių šiaudinio namo privalumų prieš pvz. gerai apšiltintą mūrinį. Viršun lenda akivaizdūs minusai, kaip termomasės neturėjimas, ir daugybė abejonių. Gerai, jei viskas gerai padaryta, o jei praslys kur skylutė, per kurią bėgs lietus ir supus namas. Ar vandalo paleistas akmuo nenužudys namo tuo pačiu skylutės ir vandens būdu?
O sakyti kad šiaudai nedega - visiška netiesa. Kad nepalaiko degimo - tikiu. Bet jei po šiaudų kitka, kad ir kaip supresuota ji būtų, pakursi laužą, šiaudai anksčiau ar vėliau sudegs.

Šiaudai yra gerai

Šiaudus galima naudoti kaip apšiltinimo medžiagą,jei nekelia pasitikėjimo.Dėl varžos,tai visoms kitoms medžiagoms toli iki jų.Ekologija ne paskutinėje vietoje.Sienos storis būna paprastai apie 50 cm,tai nesakyčiau,kad labai stora.
Nesvarbu koks blogai pastatytas namas nekelia pasitikėjimo,šiaudinis ne išimtis.
Vokietijoje buvo atliktas bandymas dėl gaisro,na neužsidegė jis,kaip visi tikėjosi.

Pusės metro varža? :)

Jeigu siena pusės metro storumo, tai čia gera varža? Kur tu matei pusės metro medinę sieną? Net mūrinių tokių nestato...

Reikia žiūrėti kainų. Jeigu šiaudinis namas kainuoja tiek pat, kaip ir mūrinis, tai sveiko proto žmogus neabejodamas rinksis mūrinį. Jau vien dėl to, kad mūro namai seniai išbandyti, stovi šimtus metų. O ekologija... Tai juk marketingo triukas menkesnio protelio žmonėms! Argi medinis arba plytų namas mažiau "ekologiškas"?

Beje, aš nemaniau, kad šiaudinių sienų varža tokia visai menka... Pusė metro... Oho!

Jeigu man reikėtų kaime statytis namą, tikriausiai pasirinkčiau molinį. Sienas išsikelčiau pusdykiai - viską daryčiau pats, o nemokama statybinė medžiaga čia pat, vietoj armatūros galima naudoti medienos atraižas arba žabus. Darbo, žinoma, būtų daug, bet juk yra elektrinių maišyklių.

Beje, ar statydamas namą, ar darydamas kokį įrenginį, gali išlošti tik tada, kai pasidarai pats, neduodamas pelno korporacijoms. Juk ir saulės kolektorius neduoda naudos, jeigu labai brangiai perki pramoninį, ir korporacijos būsimą naudą pasiima sau.

Visi tie punktai yra logiški

Visi tie punktai yra logiški - kad nebūtų stabdomas oro srautas, kolektoriaus skerspjūvio plotas neturėtų būti mažesnis už ortakio plotą. Aš dar pridėčiau, kad ortakio skersmuo neturėtų būti mažesnis už 10 cm. Kuo ilgesnis oro kelias saulės kolektoriumi, tuo daugiau jis paims šilumos, galimas daiktas optimalus atstumas yra 10 metrų, nors pas mane jis perpus trumpesnis. Bet tik dabar atkreipiau dėmesį, kad rekomenduojamas labai mažas ventiliatoriaus galingumas. tarkim, pas mane jis turėtų būti tik... 3 kubiniai metrai per valandą. Maniškių yra apie 80 kubinių metrų per valandą, ir tai saulėtą dieną įpučiamas oras įkaista iki 40 laipsnių. Laikyti pernelyg karštą orą saulės kolektoriuje būtų neracionalu, nes padidėtų šilumos nuostoliai.

Aš siūlyčiau ventiliatoriaus galingumą nusistatyti eksperimentu. Įsidedat, tarkime, 2 W galingumo kompiuterio ventiliatorių (apie 80 kubinių metrų per h) ir stebite temperatūrą. Jeigu į vidų eina pernelyg karštas oras (daugiau nei 40 laipsnių), dėkite arba galingesnė ventiliatorių, arba papildomą.

Varinė skarda, aišku, padidintų saulės kolektoriaus naudingumo koeficientą, bet ji labai brangi ir labai sumažintų investicijos efektyvumą. Atsitiktų kaip ir su vakuuminiais saulės kolektoriais vandeniui šildyti - jie labai gerai surenka saulės šilumą, bet dėl beprotiškų kainų taip ir neatsiperka.

Sistema gera. Yra toks

Sistema gera.
Yra toks puslapis: http://www.solarventi.dk/
Jie daro pasyvias vėdinimo, šildymo sistemas. Pats galvoju kažką panašaus daryti savo sodybai, kad mažinti drėgmę ir kartu pašildyti patalpą. Pažiūrėkit, gal rasit informacijos ką galima būtų pritaikyti.

Yra kas Lietuvoj ja prekiauja, bet kainos kosminės. tai nėr geriau, kaip darytis patiems:)

O šiaip puslapis liuks. Sėkmės!

solarvent

Bet tai koks absurdas, tuščia dėžė kainuoja daugiau negu tokio pat dydžio televizorius prikimštas elektronikos.

Monopolinis kapitalizmas

Taip, Jonai, monopolinio kapitalizmo absurdas. Monopolistas žino, kad ta tuščia dėžė tau neš pinigus. Todėl didžiąją dalį tų pinigų jis atima iš tavęs su dėžės kaina. Jeigu nemoki pasidaryti pats, neturi pasirinkimo. Bet jei esi bent šioks toks namų meistras, gali drąsiai spjauti į pramoninį absurdą. Tegu jie save šildo už tokius pinigus!

saules kolektorius

Sveiki,darysim oru sildoma saules kolektoriu,ideja tokia kad imsim ar paprasta putplasti ,ar exstrudini,bet esme ,kad visa deze bus klijuota is putos,na gal dugna is 6 mm fanieros pastandinsime,po to standartiskai -skardines ir priklijuosim stkla... dar kad tvirciau butu apremysime ,ant kliju gipsiniu profiliu... pliusai-labai sandaru,lengvas , saliginai nedaug darbo... minusai-visom putom deklaruoja iki 75 laipsniu, ar kazin jisai negaruos nuo karscio. Ar geriau atskirti ta deze kokia plevele ar isklijuoti folija ? is anksto dekingi uz pastebejimus ...

Kam ta šilumos izoliacija?

Saulės kolektorių geriausia tvirtinti tiesiai ant sienos, visai be šilumos izoliacijos. Ne vien dėl pigumo - toks saulės kolektorius ir žiemą, net naktimis veikia kaip šildymo - šiltinimo priemonė.
Bet jeigu jus traukia blogesnis variantas, darykit blogesnį, mažiau naudingą. Putplastis atlaiko 75 laipsniu, bet tokią aukštą temperatūrą laikyti saulės kolektoriuje - dar viena beprotybė. Reikia dėti bent du ventiliatorius ir kuo geriau ataušinti saulės kolektorių - paimti iš jo kuo daugiau šilumos. Bet jeigu norite kuo blogesnio varianto... Tada gal pirkite akmens vatą? Ji atlaikys ir degimo temperatūrą.

saules kolektorius

Reikalas tas,kad musu sodo namelis,i kuri ruosiames keltis -jau apsiltintas 15 cm putplasciu(jei siltintume dabar, darytume kolektoriaus dydzio nisas name ir tiesiog uzklijuotume stiklu, nereiketu kabinti deziu ant namo)...Bet,juk dabar vel visko neplesi.... Todel ,musu planuojami kolektoriai-kuriu bus 6vnt. 1.2/ 2.4 m. turetu buti lengvi, kad nekiltu pakabinimo problemu. Is putos jis bus be galo lengvas, antra visokiu atlieku neturime, bet kokiu atveju viska pirksime-todel tai bus tikrai daug pigiau nei daryti karkasa is usb ar medzio.... 75 laipsniu mes tikrai nelaikysime kolektoriuje- kalba eina vasara , kaip jo nenaudosime(aisku padarysime virsuje anga ,kad oras pasisalintu,,bet speju ten bus vistiek karsta) Daryt karkasa is sukietitos akmens vatos butu gerai,bet... be galo brangi-lyginat su putplasciu, sunku gauti matmenis kokiu reiketu, neaisku kaip jinai susiklijuotu ir atlaikytu stiklo svori ir islaikys geometrija (nama siltinom patys, todel zinom ,kad putplastis, laaabai lengvai susiklijuoja su klijais is flakono- ir jei luzta tai tik salia siules, o su sukietinta vata reikalu neturejome)... Patarkit ka darytumete Jus ,musu vietoje ??????? p.s.zinote kiek reikes skardiniu ,ogi 1200 vnt. bet mes jau apsisprendeme,kad naudosime jas.

Darykit nišas

Jeigu sieną šiltintumėte dabar, tai paliktumėte nišas saulės kolektoriams, ir nereikėtų jokių karkasų? Taip, puiki idėja.
O kodėl dabar negalit išpjauti tų nišų ir nedaryti jokio karkaso? Išpjaukite 5 cm gylio nišas, išklokite jas juoda skarda, o paskui uždenkite stiklo paketais.
Ir velniams tos skardinės? Juk tai beprasmiškas darbas jas rinkti, pjaustinėti, klijuoti... Kam visa tai? Ar ne paprasčiau dėti juodą skardą ir padaryti nedidelį labirintą, kad oras ilgiau užsibūtų saulės kolektoriuje?

Pirma ,tai vyrui moraliskai

Pirma ,tai vyrui moraliskai rankos nukristu, draskyti tai ka praita vasara kure... tiek konstruksiskai tiek finansiskai neapsimoka daryt nisas siuo momemtu kaip viskas jau po dekoratyviniu tinku ,guli. Suvesti armavimo tinklelius kampukus ,kainuotu daug daugiau negu nauja deze , o kur dar darbas pastoviai besikeikiant... bet pazystamus jau paporinom ,jie butent taip ir darys. Del skardiniu ,tai musu isitikinimu ilgas vamzdis is 12 vnt skardiniu su neispjautais ,o susuktais propeleriu galais ir virsum (o tokiu vamzdziu saules kolektoriuje bus 18) turedamas ipatingai plona skarda sukuria daug didesni oro pasipriesinima, be to sulenktu bankiu plotas k/m bus daug didesnis negu bet kokios lygios ar rastuotos skardos---vadinasi isgaunamas silumos kiekis , turetu butu didesnis nei is analogisko dydzio , skardinio (nebent tuo atveju , po skarda privediota be galo daug taku). Estetiskai man graziau ziurisi vadinami ortakiai,negu rastuoto skarda..... Bet cia tik musu nuomone , bandymo nedarem, ogal kas dare-butu ydomu suzinoti???? Bet tikslas mano yra kitoks, patarkit, prasau kaip geriau darytumete prie siuo metu esamos padeties Jus???? Jeigu galutinai apsisprendeme daryti KARKASA isoreje, ir jis turetu buti saliginai lengvas ar: klijuoti is putplscio ,nors as bijau kad vietoi tyro oro i namus gauti... putoplasto garus, nes patikekite jis tikrai skleidzia kvapa, bent pradzioje, o prie aukstos temperaturos vasara gali tikrai taip buti..... a ar daryt is usb ir vistiek reikes deti bent 2 cmakmens vatos????? gal klausimai labai tiesmuki, bet mum svarbi Jusu nuomone...

Padėti negaliu

Deja, aš jums niekuo negaliu padėti. Negalėjau net atkalbėti nuo tokios beprotybės, kaip tos kvailos skardinės. Ir tas polistirolo karkasas... Megintumėt bent aliuminio profiliais... Bet nesvarbu. Kaip nusprendėte, taip ir darykit.
Visada esu linkęs patarti patį paprasčiausią, racionaliausią ir pigiausią variantą. O jūs darykit, kaip norit. Juk tai jūsų, ne mano namas, jūsų ir darbas.

O,geriau 2 vintiliatoriai

O,geriau 2 vintiliatoriai po 12, ar vienas pvz. 24 ar pan????? Nes vieno 3 kv/m per mazai tikrai bus ,o daug kur rasote ,kad deti antra -tai klausimas kam namie dar viena sienoje skyle-juk geriau galingesnis ???? sanaudos alektros juk tos pacios???

Jums reikalinga asmeninė konsultacija

Patarčiau geriau įsiskaityti, kas rašoma apie dvi skyles. Saulės kolektorius su viena skyle yra visai kito tipo. Tačiau aš nenoriu komentaruose dar sykį rašyti, ką esu išdėstęs straipsniuose. Man atrodo, būtų geriau, jeigu skambintumėte telefonu - čia jau reikalinga individuali konsultacija, neblaškant kitų skaitytojų dėmesio.

Sveiki, neseniai sumontavau

Sveiki,
neseniai sumontavau kolektorių ant pietinio namo skliauto, gyvenamai palėpei šildyti. Matmenys (aukštisXplotis) 3m x 0,7m gavosi, nes turėjau senų langų stiklus po ranka ir šiaip surinkau visas medžiagas iš pakampių.
Vakar sukurpiau valdiklį kompiuterio ventiliatoriui(1,9W-90kubu/val.), šiandien atrodo bus saulutės ir proga palesti visą sistemą.

Siųsk čia

Puiku, Vaidotai. Dabar viską trumpai aprašyk, sudek nuotraukas ir siųsk čia. Parašyk, kaip veikia, kiek kainavo, kokių darydamas padarei klaidų. Tegu ir kiti pasimoko ir tavo patirties. Kūrėjai bendraminčiai turime padėti vieni kitiems ir rodyti špygą lupikautojų verslo marketingui.

oro kolektoriai

Sveiki, meistrai;

Tik norejau paklausti. Pas mane name yra sumontuotas rekuperatorius, taigi yra dvi skyles - ismetimui ir itraukimui. Ka pasakytumete, jei ties paemimo skyle sumontuociau oro kolektoriu? Ar butu koks efektas 100 kv. metru ploto namui, jei kolektoriu daryciau standartinio polikarbonato lapo(man patiko Vertejo variantas) dydzio?
Pagarbiai - sclaudijus.

Nauda, žinoma, bus

Jeigu į trobą iš lauko siurbsi jau pašildytą orą, tai, žinoma, naudos bus. Žiemą saulės kolektoriai jau ir patys veikia kaip rekuperatoriai - kada kaminas pro pečių siurbia iš kambario orą, oras turi iš lauko įeiti į kambarius. Dabar jis eina pro saulės kolektorius ir būna šiek tiek sušilęs. Kartais žiemą vėdinu patalpas, įjungdamas saulės kolektorių ventiliatorius. Iš saulės kolektorių eina bent penkiais laipsniais šiltesnis oras - net ir tada, kai nebūna saulės. Jis sušyla nuo sienos. Taigi vėdindamas patalpas, susigrąžinu dalį sienų šilumos.
Šviečiant saulei, nauda būna akivaizdi. 100 kvadratinių metrų namui reikia daug šilumos, todėl saulės kolektorius tokiam namui daryčiau per visą pietinę sieną, jei yra galimybė - ir per vakarinę.
Bet yra vienas kabliukas. Šviečiant saulėi, į vidų eis itin karštas oras, jis bus šiltesnis už išeinantį lauk. Taigi rekuperatoriumi tau jau šildysi į lauką einantį orą įeinančio sąskaitą. Tą problemą turi kaip nors išspręsti.

Ačiū, Petrai. Pastebėjimas

Ačiū, Petrai. Pastebėjimas apie išeinančio oro šildymą įeinančiu tikrai įžvalgus, nepagalvojau:( , o kolektorių tai jau pradėjau konstruoti...

Sveiki, Petrai, ruošiuosi šią

Sveiki, Petrai,

ruošiuosi šią vasarą atlikti papildomą šiltinimą, naudojant uždarą saulės kolektorių.
Tik problema tame, kad namas apkaltas plastikinėm dailylentėm. Norėjau sužinoti, kaip išspręsti susidariusio karščio problemą po kolektorium?
Jei temperatūra po kolektorium (vasarą) bus aukšta, kaip ją sumažinti? Daryti kažkokį atidaromą tarpą kolektoriaus viršuje ar kažkaip kitaip spręstumėte šią problemą?

Tiesa pasakius, kolkas nežinau kokią temperatūrą atlaiko plastikinės lentelės, bet geriau iš anksto apsidrausti su galimais sprendimo variantais, nei vėliau graužtis nagus :)

Ačiū

Yra keli būdai

Artūrai, tavo problema - tos plastikinės lentelės. Jeigu po jomis nėra jokio kito šiltinimo, paprasčiausia būtų jas išpjauti, nudažyti sieną juodai (jeigu mūrinė) ir toje vietoje kalti saulės kolektorių. Jeigu tų lentelių gaila, daryk atskirą saulės kolektorių ir kabink ant sienos. Tai bus brangiau ir sudėtingiau.

Žiūrėk į datas

Siūlyčiau pažiūrėti į datas. Straipsnis įkeltas 2010/10/31 - 11:31, jame rašoma apie šildymą žiemą. Vadinasi, vasara jau buvo praėjusi. Po to praėjo dar trys vasaros. Dabar, Nerijau, mėgink mąstyti pats: kaip aš kentėjau tas keturias vasaras, jeigu buvo blogai?

Dar galima suprasti tuos fobiškus kvailius, kurie mane pirmais metais gąsdino visomis įmanomomis nelaimėmis. Pagal juos stiklu apkaltas namas nuo susikaupusios drėgmės supus arba sudegs, nes nuo stiklo viskas kažkaip užsidega, vasarą kambariai pavirs sauna ir t.t. Naujas dalykas kvailius nepaprastai gąsdina.

Na, bet dabar orą šildantys saulės kolektoriai jau nebe naujiena, jų galima ir nusipirkti (už fantastinę kainą, žinoma). Juos pasidarė daugelis mūsų skaitytojų ir labai džiaugiasi efektu. Nei jų namai pūva, nei užsidega, nei pavirsta saunomis. Vasarą neleidi į vidų karšto oro, ir baigta kalba. O kai kurie kūrėjai vasarą saulės koletorius panaudoja kambarių vėdinimui ir aušinimui - kolektorių viršuje atidaro specialiai padarytas sklendes, pro jas ima veržtis lauk kambarių oras. Taip saulės kolektoriai pasidaro savotišklais ventiliatoriais, siurbiančiais iš kambarių orą.