Kūčios. Kas iš prasčiokų, neužsimirškit, kad tebegalioja Advento pasninkas. Jis atsirado seniai, tais laikais, kai pasaulį tvarkė mano kilmingi protėviai kartu su ano pasaulio ganytojais. Mužikus išlaikyti tada buvo brangu, ypač kainavo maistas. Baisu, kas darėsi: žiemą, kai darbo nėra, prasčiokai ėsdavo lygiai tiek pat, kaip ir per darbymečius. Bet mano protėviai buvo labai rūpestingi ir nuolatos rūpinosi, kaip padaryti, kad vergai ėstų mažiau. Atimsi šaukštą, pradės burbėti, bus nepatenkinti Viešpaties Dievo sutverta valdžia. Dar susikurs profsąjungą! Ką daryti? Pasitarė jie su šventaisiais tėvais, šventieji tėvai - su dvasiomis bei angelais, o tada rado sprendimą. Iš vergų kąsnio nereikia atimti, pasakė Šventoji Dvasia, reikia, kad patys vergai atimtų ką nors iš savęs, kad patys save apribotų ir patys save žemintų. O paskui Viešpačiui Dievui tegu dėkoja už galimybę nusibausti save ir pasižeminti. Tokia Viešpaties Dievo valia! Taip mano kilmingų protėvių užsakyti šventieji tėvai Viešpaties Dievo valia įvedė Adventą, Gavėnią ir penktadienio vegetarizmą. Dėkokime Viešpačiui. Šitais laikais ėsti prasčiokams užtenka, galėtų ėsti daugiau, pirkti daugiau ir duoti didesnį pelną, bet... Karta po kartos vergai taip priprato atimti ką nors iš savęs, apriboti save ir nusižeminti, kad patiems pradėjo patikti. Dabar jie nenori kitaip. O kas šiandien valgys mėsos iki vidurnakčio, tas pragare keps žmogienos šašlykams. Viešpats Dievas sumovęs ant iešmo juos čirškins per amžius, o malonės pilnoji jo Motina Marija ant skaudamos vietos švelniai barstys pipirus.