200 litų nekainavęs šaldytuvas ima 5 vatus elektros

Kategorijos: 

Iš pažiūros tai šaldytuvas kaip šaldytuvas. Jo viduje +6,8 laipsnio. Visiems buitiniams  šaldytuvams įprasta temperatūra, gal vienu kitu laipsniu mažesnė. Įdomumas prasideda, kai pažiūri į energijos matuoklį - jis ima tik penkis vatus elektros. Įspūdinga ir kaina - šaldytuvas man nekainavo nė 200 litų. Jeigu tiksliau, tai 170.

Maniškis zyzia truputį kitaip, negu įprasti šaldytuvai. Atidaręs dureles supranti, kodėl - viduje sukasi nedidelis kompiuterinis ventiliatorius. Iš tiesų tokie ventiliatoriai du - viršuje ir apačioje. Šaldytuvas aušinamas ne freonu, bet šaltu oru, kuris atvėsinamas žemėje šalia trobos. Išradimas paremtas tuo, kad žemėje, maždaug metro gylyje, laikosi pastovi temperatūra ir neviršija 10 laipsnių. Maždaug tokia temperatūra palaikoma buitiniuose šaldytuvuose. Orui varinėti reikia daug mažiau energijos, negu kompresoriumi slėgti ir vėl garinti freoną, norint perkelti šilumą iš šaldytuvo vidaus į išorę.

Šaldytuvas šiek tiek perdirbtas. Geriausiai tai matyti, pažvelgus iš nugaros. Jam nuluptos aušinimo grotelės, išimtas kompresorius. Tai senas prakiuręs daiktas. Kompresorius dar geras, bet, kaip paprastai atsitinka, šaldymo sistema prakiuro ir  pradėjo leisti freoną. Taisyti nebuvo kaip - vamzdeliai paslėpti korpuse. O korpusas geras. Taigi iš senojo šaldytuvo liko tik korpusas. Aušinimo grotelių ir kompresoriaus išėmęs neišmečiau - jie man pravers kitur.

Kaip matote, šaldytuvo nugaroje išpjautos dvi skylės - viršuje ir apačioje. Jose įstatyti ventiliatoriai, kurie dirba vietoj kompresoriaus, tik varinėja orą. Apatinis ventiliarorius varo į vidų šaltą, viršutinis pašilusį išvaro lauk. Kad oras galėtų šaldytuve laisvai cirkuliuoti, tarp pirmo ir antro aukšto išgręžiojau ir išpjausčiau skylių:

Kad apatinėje šaldytuvo dalyje būtų šalčiau, negu viršutinėje, per viršutinę dalį orą paleidau gofruotu aliuminio olijos vamzdžiu. Taigi viršutinę dalį vėsina tik tas vamzdis, o apatinė gauna iš lauko ateinantį šaltą orą. Temperatūrų skirtumas atsirado iškart. Apatinė šaldytuvo dalis jau beveik šaldiklis, nors lauke šiandien 0, o žemė dar neįšalusi.

Skylės išpjautos ir namo sienoje, jose įstatyti ortakio vamzdžiai. Štai pro vieną matyti laukas:

Lauke viskas atrodo štai taip:

Virš žemės dėjau plastikinius vamzdžius,  kurie šiek tiek tvirtesni, o po žeme paklojau gofruotą aliuminio folijos ortakį, apie 6 metrus. Šis yra laidus šlumai, lengvas, su juo labai paprasta dirbti. Nors maigymui yra netvirtas, bet tolygiai žemių slegiamas iš visų pusių, atlaiko labai didelį slėgį. Svarbu jį švelniai apipipilti iš abiejų pusių biriu smėliuku ir nemindyti, kol nebus užpiltas didesnis žemės sluoksnis.

Ortakio apačioje pribadžiau skylių, kad į žemę subėgtų kondensatas. Oras, keliaudamas tuo vamzdžiu iš šaldytyvo, žemėje ne tik atvės, bet ir paliks nuo maisto  kilusius vandems garus, taigi į šaldytuvą sugrįš ne tik šaltas, bet ir sausas. Dar nebandžiau, bet manau, kad tokį šaldytuvą galima būtų panaudoti  ir kaip džiovyklą - santykinė drėgmė jame labai maža, taigi vandeniui garuoti yra kur.

Toks šaldytuvas puikiausiai veiks ir vasarą, nes žemė vieno metro gylyje neįšils daugiau 10 laipsnių. Panašią sistemą esame su Vincu išbadę savo šiltnamyje, kuris dieną vėsinamas iš žemės einančiu oru, o nakti jau šildomas per dieną žemėje sukaupta šiluma. Žemė yra didžiulis akmumuliatorius, jis gali sugerti labai daug šilumos. Šaldytuvas per daug mažas, kad ją įšildytų.

Toks šaldytuvas, nežiūrint pigumo ir juokingai mažų elektros sąnaudų, turi keletą trūkumų. Šeimininkė jo negalėtų stumdyti iš vietos į vietą - toks daigtas turi stovėti ten, kur yra prijungtas prie ortakių. Kitas trūkumas - tai tik šaldytuvas, bet ne šaldiklis. Kaip šaldiklis jis pradės veikti žiemą, kai žemė įšals, o veiks iki vėlyvo pavasario, kol iš žemės neišeis įšalas.

Norint pasidaryti gamtinį šaldiklį, šaldytuvo orą reikėtų leisti pro ledaunę, kokias turėdavo senovės dvarai. Po žeme užkastas ir gerai apšiltintas ledas išsilaiko neištirpęs per vasarą. O ar negalima būtų ledo kaip nrs pasidaryti po žeme, ne būtinai kertant jį tvenkiniuose ir nešant užkasti?

Manau - galima tai padaryti, žiemą varant vamzdžiais į žemę labai šaltą orą ir dar įpilant pro juos vandens. Tam reikalui skyriau papildomai kelias dešimtis litų ir ėmiausi ekperimento.

Padariau taip: virš žemėje užkasto šaldytuvo ortakio paklojau dar vieną aliuminio folijos vamzdį. Šis beveik visas po žeme, tik jo labai maža dalis iškišta į paviršių. Ta maža dalis per žiemos speigus turėtų išspinduliuoti lauk žemėje susikaupusią šilumą. Šitam ortakiui nedėjau jokio ventiliatoriaus - manau, susidarys natūrali konvekcija, ir oras cirkuliuos savaime. Šiltas iš gilumos kils aukštyn, o paviršiuje atvėsęs pasunkės ir turės leistis į apačią. Toks vėsintuvas žemę tik aušins, bet vasarą jos nešildys - juk šiltesnis oras savo nuoru niekaip nesileis į apačią.

Žemės vėsintuvo vamzdį iš viršaus apdėjau tuščiais folijiniais kavos pakeliais, polistirolio gabalais, kurių paprastai būna elektronikos pakuotėse. Po to apkasiau žemėmis. Toks šiltinimas turėtų pavasarį ilgiau išlaikyti įšalą. Vamzdyje pribadžiau skylių, kad pro jas galėtų išbėgti ir į žemę susigerti iš viršaus pilamas vanduo. Neturiu vilčių, kad mano ledaunėje įšalas išsilaikys per vasarą, bet nei kiek neabejoju, kad šaldytuvo veikimą jis tikrai pastiprins.

Gali kilti natūralus klausimas: jeigu per žiemos speigus taip atvėsinsiu žemę, ar mano šaldytuve į ledą nesušals pienas? Tikrai ne! Juk šaldytuve tebeveikia šilumos reguliatorius, kurio niekur neišmečiau. Kai temperatūra nukris žemiau nustatytos ribos, jis paprasčiausiai išjungs ventiliatorius.

Dabar paskaičiuokime būsimas sąnaudas. Jeigu abu ventiliatoriai suksis kiaurą parą, imdami iš viso 5 vatus, tai per mėnesį jie sunaudos 3,6 kilovatvalandės elektros, už kurią turėsiu sumokėti 1,8 lito. Tikriausiai nė pats didžiausias skeptikas neabejoja, kad išleisti pinigai labai greitai atsipirks. Tiesą sakant, jie jau yra atsipirkę - juk sutaupiau, nepirkdamas naujo šaldytuvo, ir man dar liko geras kompresorius,  kurį žiemą galėsiu panaudoti tvenkinyje kaip burbuliatorių žuvims nuo uždusimo gelbėti. Vasarą man gali prireikti šaldiklio, bet nedidelį galiu nusipirkti ir atskirai - toks kainuoja mažiau ir elektros ima nedaug.

Atšalus orams, kai lauke atsirado minusas, mano šaldytuvas pradėjo veikti visai be eletros. Matyt, susidarė natūrali konvekcija - šaldytyve oras šiek tiek pašyla, palengvėja, o lauke ortakio vamzdyje jis stvėsta, pasunkeja ir krenta žemyn. Taip ortakiuose susidaro uždaras ratas, nors vantiliatoriai išjungti. Taigi elektra bus reikalinga tik šiltuoju metų laiku.

Šią idėją galima būtų panaudoti ne tik šaldytuvui, bet ir kondicionieriui. Leidžiant pro tokią sistemą ventiliacijos orą, vasarą galima būtų labai pigiai vėsinti savo namus, o žiemą - dalinai šildyti. Tačiau po žeme reikėtų užkasti kur kas daugiau vamzdžių. Varydami dalinai pašildytą orą pro rekuperatorių, mes namo vėdinimui beveik neprarastume šilumos.

Komentarai

šaldytuvas

Nepamiršk tinkliukus , nes peles apsidžiaugs :-)

Sistema uždara

Juliau, nereikia jokių tinklelių. Tu nesupratai sistemos. Oras ne šiaip sau eina iš lauko. Tai šaldytuvo oras, kuris vamzdžiais eina į žemę ir padaręs ratą tokiais pat vamzdžiais grįžta atgal. Tai uždara sistema, į kurią pelės kiekaip nepateks. Nei pelės, ne musės, nei joks kitas gyvis,

šaldytuvas

Taip , puikus sumanymas !
Mano manymu leda pasigaminti butu įmanoma jo netempia nt iš kažkur .
Kasi dube ,kraštus ,iškloja nt plevele isbeto nuoji , pili po kelis cm vand ens ir lauki kol susals

Ledas

Taip, ledo galima pasidaryti paprasčiausioj duobėj, išklojus ją kokia plėvele ir per šalčius vis pilant vandens po kelis centimetrus. Pavasarį ledo duobę reikėtų uždengti ir gerai apšiltinti, tarkim, polistiroliu. Anais laikais ledaunes šiltindavo pjuvenomis ir durpėmis.

Aš tikiuosi ledo kažkiek pasidaryti po žeme užkastame vamzdyje. Kai žemė įšals, į jį per šalčius pilsiu vandenį.

Kondicionavimas/šildymas

Perskaitęs apie kondicionavimą, pagalvojau- o jei tokius vamzdzius suklojus po namu jį statant?
Tegu karštą dieną ima šilumą iš gryčios ir atiduoda po ja..
Per vasarą turėtų grunte po namu susikaupti kažkoks šilumos perteklius, o tai dar palaikytų šilumą name rudeniop. Tik klausimas, kiek būtų efektyvu?
Antra vertus, vis tiek vasarą kondicionavimas, o cia dar vis kazka priedo gauni:)
Tik vienas keblumas, jei namas jau stovi, tai nebeirengsi:)

Taip, tinka ir namui

Taip, Povilai, pakasus ortakius po namu, būtų idealus dalykas. Vasarą 5 vatų ventiliatoriukas dirbtų už kilovatinį kondicionierių, o žiemą galima būtų tokia sistema vėdinti patalpas, į vidų leidžiant ne minusinį, bet pašildytą orą. Jau nekalbu apie tai, kad tokius po žeme pakastus ortakius galima jungti su ekuperatoriumi ar šilumos siurbliu oras-oras. Pastarieji efektyviai veikia tik pliusinėje oro temperatūroje, o čia visada iš žemės eis pliusas. Jeigu namas jau pastatytas, vamzdžius galima užkasti kieme ar apie namą.
Tokia sistema būtų labai pravarti savaitgalinėms sodyboms. Žmonės į jas atvažiuoja tik savaitgaliams, o per visą savaitę namas žiemą labai įšalą. Šildant namą gruntu, name galima visą žiemą išlaikyti teigiamą temperatūrą. Tai nebus aukšta temperatūra, vos keli laipsniai, bet vandentiekio bei šildymo sistemos tikrai neužšals.
Tokiu būdų anksti pavasarį ir vėlai rudenį mes šildome du savo šiltnamius. Patys suprantat, koks menkas yra šiltnamių šiltinimas, bet, nežiūrint į tai, jie atlaiko 5 laipsnių šalnas, o atlaikytų ir –8.

Ačiū Petrai:) čia mano namų

Ačiū Petrai:) čia mano namų darbai žiemai iki pavasario, pagvildensiu ir pabandysiu įgyvendinti:)

200 litų nekainavęs šaldytuvas ima 5 vatus elektros

Sveiki,
klausiu daugiau išmanančių, vis galvoje kirba mintis pasidaryti nebrangu kondicionieriu. Savaitgalio poilsiui
kaime turim nedideli namą. Šalia namo iškastas apie 9 žiedų gylio šulinys. Idėja nutiesti vamzdi nuo šulinio iki
namo ir karštomis dienomis i pastato vidu pumpuoti šalta ora iš šulinio. Planuoju oro cirkuliacijai antro vanzdžio netiest
oro paemimas per šulinio viršų o nuo vandens lygio traukiamas šaltas oras.
Koki būtų jūsų pastebėjimai, ar verta tuo užsiimti ir ar tai pakankamai vesins patalpą ( vieno aukšto plotas apie 30m2).

Neabejoju, kad veiks

Man nekyla jokios aabejonės, kad toks vėsintuvas veiks. Jeigu iki šulinio nemažas atstumas, o į žemę sukasi šilumai laidžius vamzdžius, tai sistema veiks ir be šulinio. Metro gylyje žemė šiltesnė kaip 10 laipsnių nebus. Juk mes tokiu būdu sėkmingai vėsiname savo šiltnamius. Gali paskaityti tinklalapyje.

Šiek tiek abejoju dėl šulinio oro drėgmės. Vanduo visgi garuoja. Gali būti, į namus parsivarysi pernelyg drėgną orą. Tokiu atveju geriau traukti šiltą lauko orą ir atvėsinti po žeme užkastais vamzdžiais. Dėl viso pikto pasidaryčiau du įvadus - vieną iš šulinio, o kitą šalia jo, kad galėčiau traukti lauko orą. Kurio įvado nereikės, tą nesunku būtų užkišti.
 

Klausimėlis

Norėjau p. Petro paklausti, kiek Jūsų nuomone metrų ir kokiame gylyje reikėtų įkasti vamzdžio, kad vasarą per karščius 30kv/m kambaryje būtų galima temperatūrą numušti kokiais 5- 10 laipsnių?
Ačiū.

Nesame skaičiavę

Tokių skaičiavimų nesame darę, patirties irgi neturime. Darydamas žeme aušinamą šaldytuvą, naudojausi žeme šildomo ir vėsinamo šiltnamio patirtimi, kuri aprašyta mūsų tinklalapyje. Pastebėjau, kad tik labai karštomis vasaros dienomis žemę pop šiltnamiu pavyksta įšildyti iki 15 - 18 laipsnių. O šaldytuvas - ne šiltnamis, jis negamina tiek šilumos. Abejoju, ar jis įšildys gruntą daugiau kaip iki 10 laipsnių. Todėl manau, kad šaldytuvas turėtų veikti.

Tačiau gyvenamas namas - irgi ne šiltnamis... Kiek jis realiai pagamina šilumos? Tai labiausiai priklauso nuo langų dydžio. Jeigu po žeme pakastų vamzdžių paviršiaus plotas bus lygus langų plotui, tai aš manau, kad langų šilumą turėtų atsverti vamzdžių vėsa. Su sąlyga, aišku, kad vamzdžiai bus laidūs šilumai, tarkim, aliuminio folijos.

Dar sykį primenu, kad tai - tik mano samprotavimai. Atrodo, jums teks tikrinti praktiškai ir laikytis nuostatos, kad vamzdžių per daug nebus - juk, reikalui esant, galėsit išjungti ventiliatorius.

Silumos siurblys

Sveiki, Petrai,
minėjote, jog po žeme užkastą vamzdžių sistemą prijungus prie šilumos siurblio būtų žymiai didesnis efektyvumas. Tačiau kaip tą padaryti? Šilumos siurblio lauko įrenginys turėtų imti orą iš to vamzdžio. Kaip jį prijungti? Gal turite minčių. Taip pat turiu minty lauko įrenginį įleisti po žeme į išbetonuotą patalpą su ventiliacija. Kokia jūsų nuomonė apie tai?

Į uždarą patalpą neuždaryčiau

kaip prijungti, turite sugalvoti patys pagal konkrečias aplinkybes. Jeigu šilumos siurblys pakeltas aukštai, iki jo reikės nuo žemės atvesti ilgą vamzdį ir gerai apšiltinti, kad neprarastumėt šilumos. Mažesni šilumos nuotoliai būtų, jeigu siurblį nuleistimėt žemiau.

Į uždarą patalpą šilumos siurblio neuždaryčiau, nes jis labai greitai išnaudotų šilumą.

O ką galvojate dėl šaldymui

O ką galvojate dėl šaldymui vasaros metu užkasto vamzdžio tinkamą naudojimą? Ar nebus problemų dėl kondensato kiekio ir iš to išplaukiančio mikrobų užterštumo jame?

Pastebėjimai

Praėjo karšta vasara su šiuo šaldytuvu. Gal galit trumpai pasidalinti pastebėjimais? Ar reiktų ką tobulint,ar viskas pavyko iš pirmo karto? Turiu mintyje ortakių ilgį,nes visa kita labai aišku ir paprasta. Tai iš anksto ačiū. Gintautas.

Teks tobulinti

Vasaros karščių šaldytuvas neatlaikė. Ortakiai sukasti per sekliai, o žemė įšilo. Teks tobulinti. Verčiau gręšiu kokių dviejų metrų skylę gilyn, tenai temperatūra nebus daugiau 10 laipsnių.  Bet reikia pasidaryti ilgesnį grąžtą. Kai baigsiu, aprašysiu viską.

Sveiki p. Petrai - labai

Sveiki p. Petrai - labai įdomus straipsnis. Turiu tokį klausimą. Mano namas be rūsio, išsikasti jo negaliu dėl aukšto gruntinio vandens. Galvoju prie namo prilipdyti ~10m2 priestatą be langų (sienos pusės plytos storio ir 20cm putplasčio, stogą irgi 20cm apšiltinti) ir padaryti oro padavimą į žemę užkastu vamzdžiu per grindis, o oro išėjimą kur nors prie stogo. Tikslas turėti visus metus tinkamas sąlygas vaisiams, daržovėms ir pan. laikyti. Tik klausimas - kokiame gylyje, kiek metrų ir kokio diametro vamzdį kloti, kad vasarą neprikaistų? Suprantu, kad niekas tiksliai neatsakys, bet būčiau dėkingas už bet kokius pasvarstymus šia tema.

Panaši sistema yra

Štai čia yra aprašyta panaši sistema, kokios norėtumei: http://petrasdargis.lt/rasiniai/andriaus-naujoves-sutaupo-puse-sildymo-i...

Žmogus žiemą į kambarį leidžia žeme pašildytą orą, o vasarą tokiu pat būdu vėsina kambarį. Vamzdžius po grindimis jis įkasė pusės metro gylyje. Į kambarį vasarą jam eina berods +14 laipsnių oras. Daržovėms laikyti per daug. Vadinasi, vamzdžius tau reikėtų kasti giliau.