Andriaus naujovės sutaupo pusę šildymo išlaidų

Kategorijos: 

Ši žiema gali būti arba šilta, arba brangi mūsų visų kišenei. Mūsų visų, bet ne šilališkio Andriaus Zaikausko. Savo naujam namui pritaikęs dvi originalias ir nebrangias naujoves, dabar jis kūrena perpus mažiau, negu būtų kūrenęs be jų.

 

Pusė šilumos - nuo dūmų

Naujas, kompaktiškas ir gerai apšiltintas Zaikauskų namas Šilalės pakraštyje. Šildomas nebrangiu, bet ir nelabai efektyviu kieto kurio katilu "Viadrus", kuriuo šeimininkas, pritaikęs vieną gudrią naujovę, iš malkų išspaudžia viską, kas tik įmanoma. Ta naujovė - kamino dūmų aušintuvas, specialistų dar vadinamas ekonomaizeriu.

 

- Pradėjus statybas, nėra iš ko švaistytis pinigais, - sako Andrius. - Norėjosi kuo pigiau ir paprasčiau. Akys nukrypo į čekų "Viadrusą".

 

Tačiau "Viadrusai" yra kritikuojami už labai menką efektyvumą. Jie gi išleidžia į kaminą labai karštus, menkai ataušintus dūmus. Naudotis tokiu prietaisu - tai juk šildyti kiemą. Vis dėlto naujakurys ryžosi. Jo neišgąsdino katilo instrukcija, kurioje rašoma išeinančių dūmų temperatūra, siekianti 220 laipsnių. Prieš tai Andrius mano namuose jau buvo matęs savadarbį, mūsų pačių su sūnumi Vincu sukurtą kamino dūmų ekonomaizerį, kuris dūmus ataušina maždaug iki 80 laipsnių. O jeigu tokį prietaisą pritaisius "Viadrusui"?

 

Šeimininkas ryžosi. Jo išskaičiavimas buvo toks: nebrangus katilas plius nebrangus dūmų aušintuvas, o rezultatas toks, kokį pasiektumei tik labai moderniais kieto kuro katilais, kainuojančiais po 5 tūkstančius litų ir daugiau. Sumanymas pasiteisino.

 

Dabar Zaikauskų katilinėje blizga gerai apšiltintas prie katilo pritaisytas prietaisas, panašus į vandens šildytuvą. Iš tiesų tai ir yra šildytuvas, tik vanduo jame šildomas ne elektra, bet į kaminą išeinančiais dar karštais dūmais. Į jį pirmiausia užsuka iš šildymo sistemos grįžtantis gerokai atvėsęs vanduo, čia pašildomas maždaug 10 laipsnių, tada keliauja į katilą, įkaitinamas iki reikiamos temperatūros ir vėl paleidžiamas ratu po visą namo šildymo sistemą. Gaudamas jau pašildytą grįžtamąjį sistemos vandenį, geriau veikia ir pats pečius, jis nebedrėgsta, jame išsilaiko aukštesnė temperatūra, vadinasi, geriau sudega malkos.

 

Dabar Andrius gali labai tiksliai pasakyti, kokią šilumos dalį jam prideda dūmų aušintuvas. Montuodamas šildymo sistemą, jis labai apdariai reikiamose vietose sudėjo termometrus, ir dabar žino, kiek šilumos duoda koks prietaisas. Žiūrėkime nuotraukas.

 

Štai prie ekonomaizerio pritaisyti termometrai rodo, kad iš šildymo sistemos sugrįžta 47 laipsnių temperatūros vanduo. Iš ekonomaizerio jis išeina 11 laipsnių šiltesnis - jau 58 laipsnių. Iš katilo atgal į šildymo sistemą išeina dar 12 laipsnių šiltesnis, jau 70 laipsnių vanduo. Taigi per abu prietaisus vanduo pašiltėja 23 laipsniais, beveik pusę jų (11 iš 23) duoda kamino dūmų aušintuvas.

 

- Tikrai nesitikėjau tokio rezultato, - džiaugiasi šeimininkas. - Maniau, sutaupysiu bent trečdalį malkų, ir bus gerai. O dabar žiūriu, kad sutaupau beveik antra tiek!

 

Taigi 2000 litų kainavęs "Viadrus" dabar jam iš malkų išspaudžia tiek, kaip ir modernieji triskart brangesni katilai.

Taip atrodo Zaikauskų namo katilinė. Nedidelis, nelabai efektyvus kieto kuro katilas, už jo - gerai apšiltintas kamino dūmų aušintuvas ir pusės kubinio metro akumuliacinė talpa. Visa sistema veikia labai efektyviai - gerai pakūrenus vakare, iš malkų išspaudus visą šilumą ir sukaupus akumuliacinėje talpoje, jos užtenka iki kitos dienos vakaro ar net ilgiau.

 

 

Kaip pasidaryti ekonomaizerį

Ekonomaizerį Andriui mes suvirinome iš dviejų senų automobilių dujų balionų ir ugniai atsparaus vamzdžio. Pirmiausia tokį daiktą pasidarėme sau ir išbandėme. Tai ir labai gudrus, ir labai paprastas prietaisas: susirandi du dujų balionus, vieną plonesnį, o kitą storesnį, kad juos būtų galima sumauti vieną į kitą. Taip juos ir suvirini - vieną užmautą ant kito. Vidiniu balionu keliaus iš pečiaus išėję dūmai. Nedegiuoju viduryje baliono viduje įtaisytu vamzdžiu jie kils iki viršaus, o čia staiga atvėsę ir vis vėsdami kris žemyn, kol apačioje pro šone įtaisytą vamzdį išeis į kaminą.

 

Storasis balionas reikalingas vandeniui. Užmovus jį ant plonojo, siūlę reikia labai sandariai suvirinti. Į baliono apačią pro privirintą vamzdelį paleisime šaltą vandenį, kuris viršuje pro kitą vamzdelį jau išeis karštas. Vandenį sušildys nuo išeinantys dūmai, kuriuos nuo 200 laipsnių galima atvėsinti iki 80. Patys matote, kiek šilumos iš jų paimama!

 

Taip staiga ir taip smarkiai ataušinus dūmus, ekonomaizeryje kondensuojasi drėgmė. Todėl jo apačioje reikia privirinti vamzdelį kondensatui surinkti. Svarbu padaryti ir pravalą suodžiams iškrapštyti. Jos ypač limpa ekonomaizerio viršuje, kur karšti dūmai susiduria su šaltu metalu. Tačiau valymas nėra jokia problema. Andrius tam reikalui pasidarė labai paprastą valiklį. Jis nusipirko plastikinį kamino šepetį ir pritaisė ant plastikinės žarnos. Atidarai pravalą ir pamakaluoji, o suodžiai subyra žemyn. Kiek dažnai reikia valyti? Tai priklauso nuo malkų. Jeigu malkos sausesnės, valysi kas dvi savaites, o jei nelabai - šepečio imsies kas savaitę. Tai nesunkus darbas - panašus į pelenų valymą iš pakuros.

 

Jeigu dūmų aušintuvas padarytas tvarkingai, nepažeidžiant reikalingų proporcijų, jis ne tik nemažina kamino traukos, bet ir pats jos šiek tiek susikuria, veikdamas lyg reaktyvinė turbina. Todėl akonomaizerį galima valyti, kūrenantis pečiui - pro atidarytą valymo skylę dūmai į kambarį neina.

 

Skaitytojui tikriausiai kyla klausimas, ar visada reikalingas toks dūmų aušintuvas. Jeigu naudojatės moderniais, brangiais kieto kuro katilais, kurie dūmus ir taip ataušina pakankamai, ekonomaizeris tikriausiai nieko jau nepridės. Bet jeigu jūsų name stovi paprastesnis pečius, jeigu namus šildote metaliniu židiniu ar ketaus krosnele, kamino dūmų aušintuvas jums gali pridėti antra tiek šilumos. Pasidaryti jį gali bent kiek nagingesnis meistras.

 

Nemokamas kondicionierius

Kita Zaikauskų namo naujovė gerokai sumažina šilumos nuostolius, kurių nė vienas neišvengiame, vėdindami savo namus. O vėdinti reikia. Kaip tai vyksta? Pirmiausia šiltą orą iš namų išleidžiame lauk arba pro kaminą, arba pro ventiliacijos angas. Į šiltojo vietą pro ventiliacijos angas arba pro langų, durų plyšius veržiasi grynas, bet šaltas lauko oras. Kuo šalčiau lauke, tuo mums brangiau kainuoja vėdinimas.

 

O Zaikauskai savo namuose kvėpuoja grynu lauko oru, nei kiek nesukdami galvos dėl vėdinimo išlaidų. Mat lauko oras į vidų veržiasi ne pro plyšius, kurių sandarus namas nė neturi. Jis ateina po žeme užkastais ortakiais ir į kambarį patenka pro grindyse įtaisytą ventiliacijos angą. Žemė po namu niekada neįšals, tai ir oras niekada iš jos neateis šaltas.

 

Oras eina ne pats, jį varo 19 vatų elektrinis ventiliatorius, kuris įtaisytas lauke - jo viduje nė negirdėti. Šaltas lauko oras zigzagu keliauja po žeme maždaug pusės metro gylyje užkastais ortakiais ir spėja sušilti. Kai lankiausi pas Zaikauskus, lauko termometras rodė nulį, o į kambarį iš ortakių veržėsi +11 laipsnių oras. Ir kuo šaltesni orai, tuo didesnis požeminės sistemos efektyvumas. Gruodžio mėnesį oro temperatūra jau buvo nukritusi iki -12 laipsnių, o į kambarį ir toliau ėjo toks pat +11 laipsnių oras. Taigi dabar lauko oras jau buvo pašildytas 23 laipsniais! Visa šiluma - dykai, jai parvaryti iš žemės reikalingas tik 19 vatų ventiliatorius, kuris per dvi valandas atnaujina visą namo orą. Šeima tiek ir nesukvėpuoja, kiek jis parvaro. Štai kodėl jų namuose oras toks pat grynas, kaip ir lauke.

 

 

- Požeminė ventiliacija mums dar pasitarnaus ir kaip paprasčiausias šildytuvas, - sako A. Zaikauskas. - Išvykdami žiemą kokiam savaitgaliui, paliksim įjungtą ventiliatorių ir nieko daugiau. Jeigu iš žemės vis eina 11 laipsnių oras, tai namai tikrai nepavirs į ledaunę. Per kelias dienas jie, aišku, atvės, bet gėlės tikrai nenušals!

 

Žiemą tokio šildytuvo Zaikauskai dar neišbandė, bet jau žino, kad vasarą tai veikia kaip puikiausias kondicionierius. Ir per didžiausius karščius ventiliatorius į kambarį varė 11 laipsnių vėsesnį orą. Namai buvo vėdinami ir vėsinami be jokių šaldytuvų, kompresorių, freono ir kelių šimtų vatų elektros. Visos išlaidos - 19 vatų ventiliatoriui.

 

- Matyt, taip yra dėl to, kad orai nuolatos mainosi, jie tai šiltesni, tai šaltesni, o žemė po namu visada vienodos, maždaug 10 laipsnių temperatūros, - sako konstruktorius. - Taigi žiemą šildo, o vasarą ji atvėsina.

 

Vasarą tokiu būdu vėsinant namus, atsitinka dar vienas įdomus dalykas. Juk žemė, atvėsindama ortakiais einantį orą, dalį šilumos pasiima sau ir kaupia ją po namu. Ta šiluma pravers žiemą, kai nuo šalčio pykšės tvoros. Taigi žemė po Zaikauskų namu - didžiulis nemokamos šilumos akumuliatorius.

 

Kaip tai įsirengti

Tokias požeminių ortakių sistemas po namu gali įrengti ir statybinės firmos, bet jos už tai ima iki 10 tūkstančių litų. O štai Andrius viską pasidarė už kelis šimtus. Jam kainavo tik cinkuoti skardiniai lietvamzdžiai ir gofruoti aliuminio folijos ortakiai. Griovius po namu kasė pats, pats ir vamzdžius užkasė. Už darbą juk sau nemokėjo!

 

- Galima buvo užkasti plastikinius ortakius arba kanalizacijos vamzdžius, bet jie brangesni ir ne tokie laidūs šilumai. Metalas geriau, - sako savamokslis konstruktorius. - Šiek tiek abejojau dėl aliuminio folijos ortakių. Juk jie atrodo tokie menkučiai! Ar jų nesutrėkš žemė? Atlikau nedidelį eksperimentą - nupirkau vieną tokį ortakį, užkasiau į smėlį ir gerai tą vietą patrankiau dideliu kūju. Atkasiau vamzdį ir pats nustebau - jis buvo kaip naujas, be menkiausio įlenkimo. Visa paslaptis - ne medžiaga, bet vamzdžio forma. Apskritimo kaip lengvai nesugniuždysi. Gofruoti ortakiai labai patogūs montuoti, o aliuminis laidus šilumai ir nerūdija. Svarbu užkasinėjant nelipti ant tokių vamzdžių, nemėtyti ant jų akmenų ar didelių grumstų. O iš visų pusių tolygiai apspausti žemėmis, jie gali atlaikyti labai daug. Pažiūrėkit, kokias sunkias sienas atlaiko arkos.

 

Dar viena labai svarbi detalė - montuojant tokius požeminius ortakius, kabai svarbu jų apačioje pribadyti arba prigręžioti skylių, kad pro jas galėtų išbėgti ir susigerti į žeme kondensavusis oro drėgmė. Vasarą tokios drėgmės ore būna labai daug.

 

Ortakius Andrius išvedžiojo tokiais zigzagais, kaip matyti jo pieštoje schemoje. O kiek tokių ortakių namui yra reikalinga?

 

- Samprotavome su Petru taip: šilumos ir šalčio didžiausi "kaltininkai" name yra langai. Kuo didesni langai, tuo daugiau vasarą pro juos patenka saulės šilumos. Žiemą - atvirkščiai. Langai juk labiausiai vėsina. Taigi langų bendrą plotą turėtų kompensuoti po žeme užkastų ortakių bendras plotas. Žinant keletą matematikos formulių, tai labai nesunku apskaičiuoti. Po mūsų namu tokių ortakių išėjo apie 40 metų. Atrodo, neapsirikome, Petras su Vincu apskaičiavo teisingai. - sako šeimininkas.

 

Įdomu tai, kad tokių inovacijų ėmesis naujakurys - nei santechnikas, nei statybininkas ir apskritai - ne inžinierius. Iš profesijos Andrius Zaikauskas - dailės mokytojas, dirba Šilalės meno mokyklos direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Šiandien jis sako, sunkiausia buvę ne kasti griovius, ne vedžioti vamzdžius ar prie pečiaus montuoti sunkoką ekonomaizerį. Sunkiausia buvę įveikti tam tikrą naujovių baimę ir aplinkos spaudimą.

 

- Jau buvau pas jus matęs ir veikiantį ekonomaizerį, ir žeme šildomą šiltnamį, bet vis tiek naujovė... Juk tai mažai kam matyti, visai nauji išradimai, todėl nelabai drąsu jų imtis, - sako Andrius. - Šildymo sistemą montavo patyręs, visko matęs santechnikas. Jis nekritikavo ekonomaizerio, tačiau buvo matyti, kad tokį daiktą regi pirmą sykį. Žingsnis atrodė gana rizikingas. Daugelis dabar klausia, ar žmona man neuždraudė tokių eksperimentų. Ne, Sonata tokiais dalykais nesidomi, juos patikėjo man, taigi namuose turėjau laisvas rankas. Tačiau iš šalies atsirado griežtų kritikų, kurie tikino, kad aš, statydamas namą, užsiimu dar ir durnystėmis. Užtat dabar, kai viskas užtikrintai veikia, jie labai kukliai tyli. Negi prisipažins klydę? - juokiasi šeimininkas.

 

Komentarai

Sveiki,

Sveiki,

turiu klausimų. 1. Koks ortakių diametras ir kokiame gylyje jie išvedžioti po žeme? Iš nuotraukos susidarau įspūdį, kad žemės paviršiaus lygyje, ar gerai matau? 2. Apatinėje pusėje pridygsniavote skylių kondensatui išbėgti. Vadinas ši sistema netinka tiems, pas ką aukštai laikosi gruntiniai vandenys. Taip?

Laba diena,

Laba diena,
norečiau paklausti jei dėsiu cinkuotos skardos ir gofruotus aliumininius ortakius ar jie nesurudys?
Klausimas kilo todėl, kad jei jie bus po namu tai nepavyks jų pakeisti jei jie surūdytų.

Aliumunis nerūdi

Aliuminis nerūdija, apie tai yra parašyta. Su cinkuota skarda gali būti prasčiau, nors cinkas bent teoriškai turėtų ją apsaugoti.

Puikus namukas, kaip tik toki

Puikus namukas, kaip tik toki ir sau statyčiau, o jei pasiryšiu tai ir statysiu. Tik abejočiau dėl to, kad žemė niekad neįšals aplink ortakius, nes paleidus ilgesni laika ora tarkim -15 - 20, tikrai turėtų atvėst. Analogiškai, kaip kad šiltnamyje įšyla.

Žemė - ne butelis

Arijau, o aš prieš skelbdamas viešai savo abejones, pirmiau pasidomėčiau, kokia yra sukaupta patirtis, kokios yra mokslo žinios apie žemės temperatūrą tam tikrame gylyje ir t.t.  Jeigu šiluma po namu per visą žiemą nebūtų papildoma iš gelmių, jeigu šiluma būtų tik imama, kaip degtinė iš butelio, tai tavo baimė atrodytų visai logiška. Bet žemė, Arijau, nėra butelis, o šiluma nėra degtinė. Gamtoje viskas sudėtingiau. Ar tu kada nors pagalvojai, kodėl ir šalčiausią žiemą ežerai bei kūros neįšalą iki dugno? Pagal tavo mąstymą iki dugno turėtų įšalti ir upės. Bet taip kažkodėl neatsitinka.

Žemę būtų geriau lyginti ne su tuštėjančiu buteliu, bet su atsinaujinančiu akumuliatoriumi. Iš tiesų tai yra didelis šilumos akumuliatorius. Vasarą joje sukuaupiama daug šilumos. Atiminkite - vėsindamas patalpas, Andrius vasarą tenai ortakiais varė šilumą ir dirbtinai. Ar žiemą šis didelis šilumos akumuliatorius išsikraus visiškai, kaip mano Arijus?

Mano namuose jau beveik 10 metų veikia savadarbis šilumos siurblys, jis šilumą siurbia iš gilaus tvenkinio dugno. Žiemos pradžioje iš ten pareina 8 laipsnių vanduo, viduržemį lieką 6, o pavasariop - vos 5 laipsniai. Bet niekada taip nebūna, kad šilumos nepareitų visai. O koks atviro vandens telkinio šiltinimas? Tik ledas ir sniegas... Argi namas nėra daug geresnė šilumos užtvara?

Dabar sunku nuspėti, kiek sumežės žemės temperatūra po Andriaus namu. Aš nesu pranašas ir nesiryžtu iš anksto skelbti būsimų faktų. Matysim. Labai nenustebčiau, jeigu ji išliktų beveik nepasikeitusi.

 

Vanduo telkinio dugne visada

Vanduo telkinio dugne visada bus 4 laipsniu silumos, nes tokios temperaturos vandens tankis yra didziausias todel jis yra sunkiausias, ir buna vandens telkiniu dugne, kilant vandens temperaturai vandens tankis dideja ir toks vanduo kyla i virsu, taip pat salant zemiau 4 laipsniu temperaturai vandens tankis mazeja ir jis taip pat kyla i virsu.Cia ir yra vandens stebuklinga savybe, padedanti zuvims nezuti ziema telkiniu dugne. Visos medziagos kuo labiau atvesta tuo daugiau traukiasi ir tuo labiau dideja ju tankis, vanduo tankeja ir traukiasi iki 4 laipsniu silumos o po to vel pradeda plestis. Todel ledas ir supleso vandens talpas per salcius. Kita labai gera vandens savybe tai jo sugebejimas kaupti gana dideli kieki silumos. Ir vis delto jeigu vandens telkinys bus nelabai gilus jis gali persalti iki pat dugno, taip pat kaip vandens talpa ziema susala visa. Na o po zememis visai kitas dalykas galiataitikti, kadangi dirvozemis nera skystas ir nesimaiso, tai gali taip nutikti, kad vamzdziai atsaldys ji iki minusines temperaturos, viskas priklauso nuo ventiliaciniu vamzdziu ilgio , ploto kuriame jie istiesti ir dar nuo to kiek laiko uzsites salciai. Vis delto tokiai investicijai statant nama nuo pamatu as pasirysciau tikrai.

Neklkaidinkit kitų savo fantazijomis

Vanduo telkinio dugne visada 4 laipsnių šilumos? Mindaugai, ar tu pats tai nustatei, ar fantazuoji, blogai išmokęs fizikos pamoką?

Mes su Vincu jau prieš kokius 10 metų esame pasidarę šilumos siurbnį, kuriuo siurbiame šilumą iš gilaus tvenkinio dugno. Taigi žinome, kokios tempretatūros vanduo pareina iš tvenkinio ir koks sugrižta atgal. Jeigu Mindaugo nevargintų proto negalia, jis pasiklaustų žinančių. Dabar, viduržiemį, dar vis parvarome iš tvenkinio dugno į šilumos siurblį 6 laipsmių vandenį. Į žiemos pabaigą, visai pavasariop beliks vos 5 laipsniai. Esu matavęs vandens temperatūrą, paskandindamas į tvenkinio dugną elektroninio termometro daviklį. Per patį viduržiemį 8 metrų gylyje dar radau 8 laipsnius.

Dabar mokykime diletantą Mindaugą fizikos abėcėlės. Taip, sunkiausias yra 4 laipsnių vanduo, jis taip ir stovėtų dugne, jeigu nebūtų šilumos apykaitos. Bet kai užkaiti ant ugnies vandenį, karščiausias būna ne pačiame paviršiuje, nors karščiausias (ir lengviausias) pagal diletanto logiką turėtų būti tenai. Karščiausias vanduo - puodo dugne, kur yra kaitinamas. Įkaitęs jis kunkuluodamas kyla aukštyn, paviršiuje atvėsta, tada leidžiasi vėl žemyn ir taip sukasi ratu. Tas pats vyksta ir tvenkinyje žiemą, tik daug lėčiau.

Tai va - vasarą šalčiausias vanduo tikrai būna tvenkinio dugne, o pats šilčiausias - paviršiuje, kur ir aplinka daug šiltesnė. O žiemą vanduo šildomas ne oro (oras jį tik aušina), bet žemės, kitaip sakant, tvenkinio dugno.

Fizikos dėsnių ir reiškinių negalima išprotauti, to ir nereikia daryti. Faktai turi bųti nustatomi empiriškai, o ne išfantazuojami, kaip tai padarė durnelis Mindaugas. Įspėju jį, kad šis tinklalapis nėra nevykėlių forumas, kur galima pliaukšti, kas užėjo ant seilės. Šis tinklalapis skirtas kūrėjams, tyrinėtojams, ir čia draudžiama klaidinti žmones.

Jei dar išvažiuojant uždarytų

Jei dar išvažiuojant uždarytų lauko skylę ir paliktų tik viduje abi angas atviras, tai grįžus dar šiltesni namai būtų. Žinoma, grynas oras nepatektų, bet gėlytės, tai tikrai nenušaltų. O, jei per porą valandų orą pakeičia, tai grįžus tik angas perjungti iš vidaus į lauką. Tiesa, nereikia pamiršti, kad gali dingti elektra ar sugesti ventiliatorius. Tai galima namo grįžus po ilgesnio laiko (na tikrai ilgesnio, nes namas, kiek supratau, gerai laiko šilumą) ir klozetą rasti suskilusį.

Taip ir bus!

Žiūriu, Senis Šaltis nekvailas, išmano ir apie šilumą. :)))

Iš tiesų taip ir yra sugalvota - norint palaikyti namuose bent  minimalią šilumą, kambario orą reikės varinėti per žemę ir neimti jo iš lauko visai. Tekste šito nėra - Senis Šaltis papildė!

O kaip variantas, jei į

O kaip variantas, jei į šulinį nuleisti tuos cinkuotus vamzdžius ir po to per tranšėją įvesti į namą? Praktiškai nebandžiau, bet teoriškai tarsi ir ventiliatoriaus nereikėtų, šiltas oras pats judėtų į viršų

Glėtumei pamėginti.

Glėtumei pamėginti. Savaime oras, žinoma, necirkuliuos (troboje šilčiau, nei šulinyje), bet lažkiek pašildyto ventiliacijos oro ventiliatoriais parsivarytumei. Jeigu neužšaldytum šulinio, žinoma.

isvykstant savaitgaliui

o jei isijungtu ventiliatorius tik kai kambariuose temperatura nukrenta zemiau 11 C, tuomet gal dar silciau grizus butu?

Yra ir toks variantas

Taip, galima būtų naudoti elektroninį valdiklį, kuris ventiliatorius įjungtų tik tada, kai oras žemėje pasidaryti šiltesnis, nei kambaryje. Bet dar reikia palaukti ir nustatyti, kaip greitai vėsta Andriaus nekūrenti namai. Kadangi sienos ir lubos labai gerai apšiltintos, tai per kelias dienas temperatūra gali nukristi nežymiai. Gal nė neverta leisti pinigus elektronikai?

Gera dieną gal kokia 10 metų

Gera dieną gal kokia 10 metų atgal teko aplankyti vokietijoi ukininką, jis isirenginėjo ventiliaciją tokiu panašiu būdu, bet sakykim paprastesnė šiaurinėje namo puseje stovi paėmimas oro, bet oras paduodamas kambariuose iš palubės, nes vesus oras leisdamasis žemyn atvesina įkaitusį orą ar nebūtu protinga padaryti dar vieną atšaka sienoje kuri atliktu šį vaidmenį, o žiemą susikaupusi šiltą ora palubėse siurbtu papildomu ventiliatorium (tokiu pat kaip naudojat paėmimui) ir maišytu su paduodamu iš geotermijos siurblio.

Taip ir bus.

Vasarą, Juliau, taip ir bus. Pagal planą vėsus oras bus pučiamas vamzdžiu į palubę, tačiau tam nereikia senoj daryti jokių skylių - užtenka paaukštinti ortakį. Žiemą tai nereikalinga. Beje, vasarą sistemą Andrius jau išmėgino. Ji ne tik vėsina, bet ir vėdina patalpą.

Andriaus naujovės sutaupo pusę šildymo išlaidų

Manau, verta būtų žemę po namu gerai apšiltinti nuo pamatų ir nuo grindų pusės, idealu būtų ir iš apačios, kad tarpsluoksnis tarp šiltinimo medžiagų būtų koks 15-20 kubinių metrų žemės (galima ir daugiau), o prieš šiltinant, žemėje keliais sluoksniais išvedžioti gyvatuką vandentiekio vamzdžių ( paskui žemę sutrombuoti), kuriais paleisti vandenį nuo saulės kolektorių ir taip sukaupti žemėje šilumą vasarą žiemai. Žiemą perjungus sistemą prie šildymo radiatorių, manau, gautume kuro ekonomija, naudojant vandens pašildymui sukauptą žemėje šilumą, galima būtų ir nejungti prie radiatorių, o panaudoti ortakius, išvedžiotus tame sluoksnyje, įeinančio oro pašildymui. Nežinau, gal parašiau nesąmone, o gal tame yra ir racionalaus sprendimo. Mano nuomone, kuo tankesnis gruntas, tuo daugiau galima sukaupti šilumos, idealu būtų betonas tik, kad daug kainuotų. Bet, jei naudoti plokštinius pamatus (vadinamą švediška plytą), tai visai įmanoma.

Mėgink.

O tu išmėgink ir aprašyk viską, kaip tai veikia. Kol kas tai iš tiesų nieko neverta fantazija.

Bet pirmiau gal paskaičiuok, kiek ta sistema kainuos?

Dėl pigaus ir efektingo šildymo

Aš, turėdamas problemą - žiemą palikdamas nešildomą namą, kad jis neperšaltų iki mano atvažiavimo, nusprendžiau įsirengti pusiau geoterminį šildymą, taip pat panaudodamas ir saulės energiją. Manau, kad mano sistema bus pigi ir gerokai efektyvi. Principas tas, kad iš sklype 2 m gylyje išvedžiotų kokių 60-80 m kanalizacijos vamzdžių grunto temperatūros oras leidžiamas į vieną namo kampą, o priešingame kampe jis vėl patenka į vamzdžių kitą galą ir ventiliatoriaus varomas ratu. Tai žinomas efektas, kai žiemos metu iš grunto išgaunamas bent 6-7 laipsnių temperatūros oras, kuris neleis name atšalti iki minusinės temperatūros. Čia, girdžiu, kalbama, kad vertesni naudoti gofruoti aliuminio ortakiai. Dar nežinau kainos skirtumo, bet manau, kad kanalizacijos vamzdžiai patikimesni, ilgaamžiškesni, o dėl aliuminio geresnio šilumos laidumo, tai manau, kad ir plastikiniai vamzdžiai po žeme turi pakankamai laiko šilumai plisti. Tai čia pirma idėjos dalis. Antras dalykas yra tas, kad planuoju panaudoti vasarinę juodų kanalizacijos vamzdžių (tokius gamina "Plasta") bateriją - apie 10-15 vamzdžių 2 m ilgio sujungti į bateriją, ji turi būti pasvirusi 45 laipsnių kampu šiaurės kryptimi. Šiltuoju metų laiku vamzdžiuose įkaitusį orą varyti per požemį, taip gerokai jį įšildant. suprantama, kad saulėje oras juoduose vamzdžiuose gana smarkiai įkais, blogiausiu atveju, kad ir be saulės, šiltuoju metų laiku oro temperatūrai esant apie 20 laipsnių, tai irgi prisidės prie požemyje esančių vamzdžių aplinkos pašildymo. O šaltuoju laiku ši sukaupta šiluma pravers šildyti namą. Tas minėtas juodų vamzdžių 45 laipsnių pasvirimas į šiaurę užtikrins, kad į vamzdžius saulės šviesa bet kuriuo dienos metu kris statmenai, tuo užtikrins maksimalų vamzdžių įšildymą.
Išlaidos – vamzdžiai, darbas, elektra ventiliatoriams – labai nedidelės.
Beje, tuos grunto vamzdžius vasarą galima naudoti ir vėsinimui, iš požemio varant vėsų orą. Man tai neaktualu, nes namas turi didelį rūsį ir todėl betoninės grindys pakankamai atvėsina patalpas.
Iš anksto atsiprašau patyrusių. Tiesiog pasidalinau savo artimiausio laiko planais.
Antra vertus, būsiu dėkingas už patyrusių meistrų pastabas, abejones, patarimus.

akumuliacine talpa

Sveiki,
Lygtai matosi akumuliacine talpa irangta katilineje, ar jos nepakanka?
Ar akumuliacine talpa nera geriau? nes ji surenka siluma, ir islaiko pora dienu.

Pakanka

Taip, Andrius turi įsirengęs akumuliacinę talpą. Kai vakare po darbo užkuria pečių,tai kartu su ekonomaizeriu susidaro didelis galingumas. Be akumuliacinės vanduo sistemoje tikriausiai užvirtų. O dabar jis per vakarą sukaupia tiek šilumos, kad užtenka visai parai.

kieto kuro katilas + ekonomaizeris + boileris

sveiki,
labai patiko Andriaus katilinė. Noriu rekonstruoti savo katilinę analogiškai, nes neekonomiškas kieto kuro katilas išmeta perdaug energijos pro kaminą.
didžiausias klausimas kyla, kaip geriausiai padaryti visų elementų (katilo, ekonomaizerio, boilerio ir akumuliacinės talpos) aprišimą, kad reikėtų kuo mažiau cirkuliacinių siurblių, pamaišymo vožtuvų ir elektronikos, be kurių dabartiniai santechnikai net paprasto katilo nepajungia, o paminėjus ekonomaizerį, tai tik šypteli (kitaip suprantant pirštą prie smilkinio pasukioja).
būčiau labai dėkingas už kuo paprastesnę, bet gerai veikiančią pajungimo schemą.

labai idomu, kaip konkrečiai viskas sujunga pas Andrių katilinėje? gal pats Andrius turi kokių pastebėjimų, ką jungtų ar darytų kitaip darant iš naujo.

iškart dėkoju už bet kokius patarimus.
pagarbiai,
Vilius

Nieko sudėtingo

Jeigu santechnikas rodo į smilkinį, reikia nutraukti su juo visas kalbas. Tai labai menkos kvalifikacijos vargeta. Nieko patarti jis negalės - tik sujungti vamzdžius, kaip pasakysite.

Iš tiesų nereikia sudėtingos sistemos. Man užteko vieno cirkuliacijos siurblio ir vieno termostato. Naudojant kieto kuro katilą, dar reikėtų vadinamojo keturšakio mažajam ratui padaryti.

O ekonomaizeris yra viso labo katilo priedas, nieko papildomo jam nereikia. Jį galima puikiausiai jungti prie esamos sistemos. Tik neaptarinėkite šito su profkių magistrais!

Jeigu pas neaišku, skambinkit man telefonu.

laba diena, gal nesuskaičiau

laba diena, gal nesuskaičiau ko tiksliai, bet būtų įdomu sužinoti, pagal čia naudotus apskaičiavimus, kiek ortakio vazdžio ilgio po žeme reikia pakasti, na, tarkime vienam kvadratiniam metrui patalpos. šią sistemą ruošiuosi naudoti 33kv metrų jurtai :).

Skaičiavome pagal langų plotą

Kadangi Andrius norėjo tik aušintuvo, kuris per vasaros karščius atvėsintų trobos orą, mes naudojomės tokia logika: šiluma į trobą įeina pro langus. Langai turi tam tikrą plotą, nuo kurio priklauso įeinančios šilumos kiekis. Vadinasi, reikia atitinkamo ploto, pro kurį ji galėtų išeiti į žemę. Taigi vamzdynų ilgį skaičiavome taip, kad jo sienelių plotas nebūtų mažesnis už bendrą langų plotą. Toks skaičiavimas pasiteisino ir žiemos laikui, kai žemė jau ne vėsina, bet šiek tiek šildo įeinantį orą.

Noriu atkreipti dėmesį: tokiu būdu mes skaičiavome MINIMALŲ vamzdžių ilgį. Jie gali būti ir ilgesni. Kuo daugiau jų užkasite, tuo efektyviau veiks sistema, bet labai didinsit sistemos kainą. Langų ploto ekvivalentas - kaip ir "aukso vidurys".

ačiū

ačiū

Sveiki,

Sveiki,
O jeigu namas jau pastatytas? Ar pakankamai efektyviai veiktų ši sistema, jeigu ortakius užkasčiau tiesiog sode po žeme(ne po namu)? Jeigu taip, tai kokiam gylyje (minimaliai) reikėtų užkasti ortakius?

Ačiū.

Veikti veiks

Veikti veiks, tik ne taip efektyviai. Juk virš vamzdžių nebus namo, kuris būtų puikus šilumos izoliatorius. Po namu niekada neįšala žemė. Štai Andriui užteko vamzdžius užkasti pusės metro gylyje, ir jis puikiausiai visą žiemą iš žemės ima šilumą.

Kokiame gylyje užkasti vamzdžius atvirame lauke? Įšalo rekordas Lietuvoje - 1 metras 30 centimetrų.  Vadinasi, vertėtų kasti bent du metrus.  Virš vamzdžių - ne apie vamzdžius, bet virš jų - vertėtų dėti kokį šiltinimą, pilti bent pjuvenų, kad tai bent kiek užlaikytų žemės šilumą. Tikriausiai pastebėjote, kad po šiltnamiu žemės įšalas yra gerokai mažesnis. Verta pasinaudoti šilumos užtvaru.

O kas nesaugaus?..

O kas nesaugaus galėtų jame būti?

Jeigu į kaminą išleidžiami ataušinti dūmai, tai kaip tik saugiau namams! O neataušinti karšti dūmai, kurie viršija 200 laipsnių - ne tik šilumos švaistymas, bet ir gaisro pavojus.

Veikia ir dar ilgai veiks.