Kaip pasidaryti šilumos siurblį

Kategorijos: 

 

Paprasčiausias šilumos siurblys ir jo schema.

Šilumos siurblys yra nepaprastai brangus, bet ne toks sudėtingas įrenginys, kad jo negalėtumei pasidaryti pats. Nemokėdamas kai kurių darbų, tarkime, virinti vario vamzdelių ar šaldymo - šildymo sistemos užpildyti freonu, gali pasisamdyti šaldytuvų meistrą -  vis tiek tai kainuos apie 10 kartų pigiau, nei pirktumei gatavą daiktą.

Štai aš jau trečia žiema naudojuosi tokiu siurbliu kaip pagalbine priemone namui šildyti. Išvažiuodamas kur nors, nebijau palikti nekūrenamų patalpų - įjungiu šilumos siurblį, ir jis palaiko minimalią šilumą. Pabrangus ir vis dar brangstant elektrai, naudotis šilumos siurbliu kaip pagrindine šildymo priemone man būtų per daug brangu, bet vis dėlto tai 2 - 3 kartus pigiau, nei šildytis elektra.

Kaip tai veikia?

Šilumos šiurblys veikia kaip paprasčiausias šaldytuvas, tik jis šaldo ne maisto produktus, bet vandenį, o gautą šilumą panaudoja orui (vandeniui) šildyti. Kartais manęs klausia, iš kur šilumos siurblys gauna šilumą? Iš ten pat, kaip ir šaldytuvas - iš šaldomų daiktų. Tai gali būti ir lašiniai, ir pienas, ir vanduo, ir oras - šaldytuvas tuos daiktus atšaldo, jų šilumą išvaro už šaldytuvos nugaros ir varinių vamzdelių grotelėmis sušildo kambario orą.

Taip veikia ir oro kondicionieriai - vėsindami kambario orą, jie šilumą paprastai išvaro lauk. Bet jei varomą lauk šilumą paleistumėte ne vėjais, bet panaudotumėte vandeniui šildyti, turėtumėte patį tikriausią šilumos siurblį. Vandeniui šildyti būtų galima  panaudoti ir buitinio šaldytuvo išgaunamą šilumą, tačiau jos nėra daug, ir tokio šilumos siurblio galingumas būtų nedidelis.

Kas iš vidurinės mokyklos laikų prisimena pirmąjį temodinamikos dėsnį, tam šilumos siurblio (šaldytuvo) principas neturėtų kelti daug abejonių. Pirmasis termodinamikos dėsnis nusako, jog energija negali būti sukurta ar sunaikinta. Jeigu šaldytuve atšaldėme lašinius, jų šiluma negalėjo niekur išnykti - mes ją paprasčiausiai perkėlėme į kitą vietą. Kiek paėmėme iš vieno daikto, tiek atidavėme kitam.

Vieną litrą vandens atšaldę vienu laipsniu, gausime tiek šilumos, kad ja galėsime vieną litrą vandens pašildyti vienu laipsniu. O jei penkis litrus vandens atšaldysime vienu laipsniu? Tada šilumos turėsime tiek, kad vieną litrą vandens galėsime pašildyti penkiais laipsniais. Šilumos siurbliais yra šaldomi itin dideli kiekiai vandens, ir gaunama tiek šilumos, kad nedidelį vandens kiekį galima užvirinti.

Pažiūrėkit į šį tvenkinį. Tai lyg ir nedidelis telkinys, bet jame - tūkstančiai tonų vandens. Kiek oro galėtume įšildyti, tokį tvenkinį ataušinę vienu laipsniu?

Šilumą nešioja freonas

Išradingi žmonės yra seniai pastebėję, kad spaudžiant dujas, jos įkaista ir suskystėja, o skystį garinant, jis ataušta ir vėl virsta dujomis. O kas atsitiks, jei suspaustas, suskystintas ir ataušintas dujas išpurkšime pro labai mažytę skylutę ir paleisim garais? Mes turėsime itin šaltus garus. Šaltus garus vamzdelyje vėl galime šildyti - jie labai gerai sugers šilumą. Pašildytus garus suspaudę, mes vėl išgausime šilumą... Tokiu būdu šilumą  galime perkėlinėti iš vietos į vietą.

Taip veikia visi šaldytuvai, šilumos siurbliai, oro kondicioniariai bei visi kiti šildymo - šaldymo prietaisai. Šilumai nešioti juose paprastai naudojamas freonas - medžiaga, kuri itin gerai garuoja ir lengvai vėl virsta skysčiu. Šilumos siurbliuose naudojamas aukštesnės markės freonas, kurį suspaudus galima išgauti itin aukštą temperatūrą. Todėl, perkant kompresorių šilumos siurbliui, reikėtų ieškoti tokio, kuris dirba, tarkime, freonu R-410A (jį galima kaitinti iki 100 laipsnių).

Dabar pažiūrėkime schemoje, kaip veikia šilumos siurblys. Kompresorius freoną varinėja ratu: stumia jį vamdzdeliais į šilumokaitį, iš šilumokaičio - į šaldytuvą, iš čia freonas vėl siurbiamas į kompresorių ir vėl varomas tuo pačiu ratu. Iš to nebūtų jokios naudos, jeigu ne viena gudri detalė - garintuvas. Tai gali būti ir reguliuojamas purkštukas, ir plonytis ilgas kapiliaras, pro kurį freonas išpurškiamas itin plona čiurkšle - tokia plona, kad amkimirksniu virsta garais. Pro mažą skylę varyti skystį labai sunku, todėl vamzdelyje prieš garintuvą freono slėgis pakyla iki keliolikos atmosferų. Pakyla slėgis - pakyka ir temperatūra. Štai kodėl šilumokaičio vamzdeliai stipriai įkaista ir gali šildyti vandenį.

Šaldytuvo vamzdeliuose - atvirkščiai. Čia freonas garinamas, o tam reikia labai daug šilumos. Vamzdeliai atšąla - jie siurbte siurbia šilumą, kuri netrukus vėl bus nunešta į šilumokaičio vamzdelius. Ir taip iš vieno indo (šaldytuvo) šiluma paimama ir perduodama kitam (šilumokaičiui). Jeigu šaldytuve nuolatos keisime vandenį, šis procesas vyks be perstojo. Žinoma, iš šilumokaičio irgi turėsime paimti šilumą - ja galėsime šildyti kambario orą.

Kuo šiltesnį vandenį pilsime į šaldytuvą, tuo  daugiau šilumos  turėsime šilumokaityje. Nuo to priklausys ir įrenginuo naudingumo koeficientas. Marketingo gudručiai tvirtina, kad jų parduodamais pramoniniais šilumos siurbliais galima išgauti penkis kartus daugiau šilumos, negu sunaudojama elektros, ir tai nėra absoliutus melas. Teoriškai penkių kartų efektyvumas įmanomas, bet tik tokiu atveju, jeigu šaldysi itin šiltą vandenį ir šildysi itin šaltą. Bet jei turėsiu karšto vandens, kam man šilumos siurblys? Aš jį paleisiu tiesiai į namo šildymo sistemos radiatorius!

Praktiškai reikėtų tikėtis kur kas mažesnio naudingumo koeficiento. Mums su Vincu  pavyko išgauti trijų kartų naudingumo koeficienatą. Vasaros pradžioje, kai šilumos siurblį prijungiu prie saulės kolektoriaus ir šilumą siurbiu iš pakankamai šilto, tarkime 25 laipsnių vandens, naudingumo koeficientas padideja iki 4, žiemą, kai iš tvenkinio pareina tik 4 laipsnių vanduo, koeficientas būna mažasnis už 3 kartus. Ką tai reiškia? Naudingumo koeficientas 3 reiškia, kad šilumos siurblio kompresorių varo 1 kilovato galingumo elektros variklis, o šilumos gaunu tiek, lyg būčiau įjungęs 3 kilovatų galingumo elektrinį šildytuvą.

Daug ar mažai, spręskite patys.

Šilumos gamtoje yra

Jeigu norite daryti šilumos siurblį, pirmiausia turite nuspręsti, iš kur siurbsite šilumą. Ją galima siurbti iš oro - šaldytuvo vamzdelius su freonu iškišus lauk ir šaldant kiemo orą. Kol nebūna speigų, naudingumo koeficinetas esąs neblogas. Jei ir nedidelis - tai vis tiek pigiau, nei šildytis "plika" elektra.

Šilumą galima siurbti iš grunto - kelių metrų gylyje užkasus plastikinius vamzdžius ir jais paleidus šilumą nešiojantį skystį - gliukolį arba antifrizą. Šiuo atveju naudingumo koeficientas irgi negali būti labai didelis, nes žemė apie vamzdžius greitai atšaldoma, ir į šilumos siurblį pareina minusinės temperatūros gliukolis. Visgi -4 laipsnių gliukolis yra kur kas šiltenis už -10 laipsnių lauko orą.

Jeigu gyvenate šalteningoje vietoje, kur gruntinis vanduo yra palyginti aukštai, galite pasidaryti kelis negilius gręžinius iš šilumą siurbti iš jų. Po žeme rasite +10 laipsnių vandenį, o tai šilumos siurbliui gana daug. Visa bėda, kad gręžiniai brangiai kainuoja.

Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas parsitempti į namus šilumos, jeigu gyvenate prie upės, ežero arba tvenkinio. Panardinai į dugną plastininius vamzdžius ir varinėk jais paprasčiasią vandenį. Ataušinai šilumos siurblio šaldytuve - varyk atgal į telkinio dugną, tegu tenai vėl pašyla.

Mes su Vincu uždarą vandens apytakos sitemą sumontavome iš 32 mm skersmens plastikinių vamzdžių. Nuo trobos iki tvenkinio jie užkasti 2 metrų gylyje, tvenkinyje paprasčiausiai nuskandinti į dugną (kad skęstų, pririšome skylėtų plytgalių). Būtų gerai, jei nepadarytumėte mūsų klaidos ir po žeme vamzdžius apšiltintumėte - bent jau tą, kuriuo vanduo nuo tvenkinio pareina į šilumos siurblį. Galima kartu su vamzdžiais nuskandinti ir metalinį radiatorių - metalas kur kas laidesnis už plastką.

Mūsų sistemoje vandenį varineja 75 W paprasčiausias cirkuliacijos siurblys (tokie naudojami šildymo sistemose). Vanduo šilumos siurblio šaldytuve atšąla dviem laipsniais ir nuteka vamzdžiu atgal į tvenkinį, ten padaro didelį keliasdešimties metrų  lanką ir apšilęs vėl grįžta į šilumos siurblio šaldytuvą, vėl netenka dviejų laipsnių... Ir taip be pabaigos. Tokį vandenį mes net varinėjame viena namo siena ir palaikome joje teigiamą temperatūrą (be šilumos siurblio).

Net ir žiemą giliai po ledu, maždaug 8 metrų gylyje, būna 8 laipsnių vanduo. Šilumos siurbliui tai gana daug, bet padariau klaidą, kad neapšiltinau užkastų vamzdžių. Pasirodo, ir dviejų metrų gylyje žemė per speigus labai stipriai atvėsta ir vėsina sistemos vandenį - viduržiemį nuo tvenkinio jis beparteka 5 - 4 laipsnių. Išvengęs didelių šilumos nuostolių, tikrai būčiau turėjęs 6 laipsnius. Šilumos siurblio naudingumo koeficientas būtų buvęs didesnis.

Pagrindinės detalės

Šaldytuvo kompresorių, garintuvą, cirkuliacijos siurblį nusipirksite. Pagrindinės detalės, kurias teks pasidaryti patiems - šilumokaitis ir šaldytuvas. Iš esmės tai du tokie pat uždari indai su viduje suraityta varinių vamzdelių spirate freonui cirkuliuoti. Galima sakyti, jie ir yra visa šilumos siurblio gudrybė.

Šilimokaičiui ir šaldytuvui mes panaudojome du senus 50 litrų talpos dujų balionus. Samdėme meistrą. Balionus jis perpjovė, įmontavo varinių vamzdelių spiralę ir vėl suvirino. Jeigu mokate virinti kempu, tai galite pasidaryti ir patys. Po to dar reikia įtaisyti įsrėgtus vamzdžius vandeniui įbėginti ir išbėginti. Šaldytuve šiltas vanduo turi atbėgti per viršų ir ataušęs išbėgti žemyn, šilumokaityje - atvirkščiai: šaltas vanduo įteka į šilumokaitį per apačią, o pašilęs kyla aukštyn. Panašiu principu veikia saulės kolektoriai ir šildymo sistemos.

Šilumokaitį jungsite prie namo šildymos sitemos, šaldytuvą - prie mano ir tvenkinio apytakinės sitemos.

Mes samdėme nagingą šaldytuvų meistrą, ir jis prijungė kompresorių bei freono garinimo kapiliarus. Visa įranga ir darbas mums atsiėjo 2 tūkstančius litų.

Darant šilumokaitį bei šaldytuvą, kyla klausimas: kokio skersmens ir kiek varinio vamzdelio naudoti? Darydami šilumos siurblį su 1 kw galingumo kompresoriumi, mes  nužiūrėjome seną oro kondicionierių, kuriame buvo panaudotas 1 kw galingumo kompresorius. Pamatavome jo aušintuvo vamzdelius, kurie buvo 10 mm skersmens. Kadangi vanduo yra 4 kartus laidesnis šilumai, negu oras, mes tokio pat skersmens vamzdelių įmontavome keturis kartus mažiau.

Labai gaila, kad neprisimenu skaičių. Tačiau jūs irgi galite nužiūrėti kokį nors šaldymo įrenginį arba vadovautis principu: sviestu košės nepagadinsi. Kuo daugiau vamzdelio įmontuosite, tuo geriau jis perdavinės šilumą. Jeigu vamzdelio bus per mažai, įrenginys veiks nepakankamai efektyviai. Dėl kelių šimtų litų vamzdelilo nereikėtų taupyti - juk vis tiek pasidarysite daiktą, kuris kokį 10 kartų bus pigesnis už pirktinį.

Mes šilumokaitį ir šaldytuvą darėme absoliučiai vienodus. Vadovavomės tokia logika: kiek šilumos paimi, tiek ir atiduodi.

Kokio galingumo kompresorių pirkti? Žiūrint, kokio galingumo šilumos siurblio jums reikia. Nemanau, kad pavyktų pasiekti didesnį nei 3 kartų naudingumo koeficientą. Vadinasi, norėdami turėti 6 kilovatų galingumo šilumos siurblį, turite pirkti  bent 2 kilovatų galingumo kompresorių. Noriu atkrepti dėmesį į tokį dalyką: kuo galingesnis šilumos siurblys, tuo greitesnio vandens srauto jam reikės. Mūsiškiam 3 kw galingumo šilumos siurbliui šaldomą vandenį tiekia 75 W galingumo cirkuliacijos sirublys. Manau, jis tiktų ir dvigubai didesnio galingumo šilumos siurbliui. Darant kažką dar galingesnio, reikėtų ir galingesnio vandens siurblio.

Kartai manęs klausia, ar galima naudoti paprasčiausio buitinio šaldytuvo kompresorių? Žinoma, galima, tik jo galingumas bus nedidelis. Tačiau vandeniui šildyti turėtų užtekti. Vandeniui šildyti galite pasidaryti šilumos siurblį ir iš paprasčiausio buitinio oro kondicionieriaus, jeigu jo freoną aušinsite ne lauko oru, bet vandens pilnu šilumokaičiu. Esu girdėjęs, kad apsukresni ūkininkai šilumos siurblius pasidaro ir iš didesnio galingumo šaldytuvų pienui aušinti. Taip jie ne tik nemokamai pasišildo vandens, bet ir sumažina elektros sąnaudas pienui aušinti - kuo geriau aušinamas šaldytuvo freonas, tuo efektyviau veikia visas įrenginys.

Vasarą nedidelio galingumo  šilumos siurblį vandeniui šildyti galima prijungti prie namo šildymo sistemos - toks siurblys ne tik šildys vandenį (triskart pigiau, negu elektriniu šilumokaičiu), bet, aušindamas radiatorius, aušins ir kambarių orą. Vadinasi, jis veiks ir kaip kondicionierius. Tarkim, 300 vatų buitinio  šaldytuvo kompresorius  vandenį šildytų kaip 900 - 1200 vatų elektrinis šilomokaitis. Tokį prietaisą nebūtų labai sudėtinga pasidaryti - tikrai nereikėtų už jį mokėti dešimtis tūkstančių.

Truputis automatikos

Visai nebūtina savadarbį šilumos siurblį valdyti kompiuteriu, bet šiek tiek labai paprastos automatikos reikia. Mažiausiai - dviejų termostatų. Vienas,  tikrai privalomas - avariniam atvejui, kuris išjungtų įrenginį, jeigu aušinamą vandenį atšaldysite iki 0 laipsnių. Pašaldę daugiau, turėsit avariją.

Antrasis termostatas turėtų išjungti šilumos siurblį, kai šilumokaityje pasiekta norima temperatūrą. Pernelyg aukštą temperatūrą laikyti nėra gerai - mažėja šilumos siurblio efektyvumas. Yra sakoma, kad vandenį šilumos siurbliu reikėtų kaitinti tik iki 40 laipsnių.  Štai kodėl šilumos siurbliai geriausiai tinka grindų šildymui - grindys šildomos ne aukštesne nei 36 laipsnių temperatūra. Šilumos siurbliui - geriausias režimas.

Mes su Vincu įmontavome trečią termostatą - jis įjungia šildymo sistemos cirkuliacijos siurblį tada, kai šilumokaityje pasiekiama nustatyta tempratūra. Naudojant privestinę šildymo sistemos cirkuliaciją, pasiekimas geresnis šilumos siurblio efektyvusmas.

Kai orai dar nebūna labai šalti, kur nors išvažiuodamas panaudoju laikmatį. Laikmatis šilumos siurblį įjungia kelios valandos prieš man sugrįžtat. Ir trobą šiltą bei šilto vandens grįžęs randu, ir elektros sutaupau.

Kurdami galėsite prigalvoti dar ką nors. Šilumos siurblys yra tuo patogus, kad jį labai lengva valdyti. Tai - bene pats didžiausias jo privalumas.

Gali būti, ko nors labai svarbaus neparašiau. Klauskite.

 

 

 

 

 

Komentarai

Anksčiau planavau pirkti :)

Planavau pirkti, abejojau, ar verta darytis pačiam, bet dabar nusprendžiau - darysiu, tuo labiau, kad beveik visus įrankius turiu.
O radiatorių patariu vasarą neaušinti - ant jų pradės kauptis kondensatas, gadins dažų dangą ir grindis, o aušinimo efekto beveik jokio. Kitas dalykas fancoil'as, o ūkiškai - automobilinis pečius ar radiatorius su ventiliatoriumi ir vonele kondensatui po juo. Ir namus ataušinsi ir prūdą prišildysi :).

Dešimt kartų pigiau - kaip

Dešimt kartų pigiau - kaip neapsimokės... :)

Praeitą vasarą radiatorius vėsinau į saulės kolektorius įeinančiu vandeniu. Vanduo nuo 10 laipsnių pašildavo iki 20 - 25 (priklausomai nuo oro temperatūros). Radiatoriai nerasojo. Pradėjus juos šaldyti šilumos siurbliu, kondensatas tikriausiai darytųsi. Tokiu atveju reikėtų į radiatorių nukreipti ventiliatorių (pavyzdžiui, 12 V), kuris turėtų nudžiovinti rasą. Nenudžiovins - galima po radiatoriais padėti voneles kondensatui surinkti. Tai būtų labai pigus ir efektyvus kambarių vėsinimo būdas - daug efektyviau už kondicionierius, kurie tik išvaro šilumą lauk, niekur jos nepanaudodami. Aušinant radiatorius šilumos siurbliu, kambarių šiluma būtų panaudojama vandeniui šildyti.

Aš tokio vandens šildymo ir kambarių vėsinimo būdo nesu išmėginęs, bet manau, kad jis garantuotai veiktų.

Blogai darai

Geriau būtum brangiai nupirkęs, pardavėjas sumokėtų mokesčius, valdžia turėtų pinigų pašalpoms mokėti. Gal ir tau kliūtų, nes nusipirkęs duonai neturėtum. Turbūt kubilizmu užsikrėčiau, reik gydytis.

idomu smulkau apie

idomu smulkau apie niuansus.Pvz:kaip keiciamas saltas vanduo,kokiu greiciu ir kaip uztikrinti pakankama kieki. Is ko tas ausintivas,koks tinkamiausias,kaip parinkti ir ttt...

Užteks cirkuliacijos siurblio

Na, kap rašiau, nuo tvenkinio vandenį šilumos siurbliui parvaro 75 W cirkuliacijos siurblys, jis parodytas ir nuotraukoje. Neprisimenu, kiek jis per minutę perpumpuoja vandens. Jeigu atstumas nuo tvenkinio iki trobos būtų mažesnis, tikriausiai užtektų ir mažesnio galingumo siurblio. Įsidėk galingesnį, o paskui galėsi reguliuoti - cirkuliacijos siurbkliai paprastai turi kelias galingumo pozicijas.

Aušintuvui naudojau 50 ltr talpos seną dujų balioną, gyvatuką dariau iš 10 mm skersmens varinio vamzdelio. Kuo daugiau vamzdelio dėsi, tuo bus garantuočiau.

O vietoj tvenkinio ar galima

O vietoj tvenkinio ar galima naudoti tarkim tam tikros talpos akumulecine talpa.
Tuo galima pasiekti aukstesne gryztamo vandens temperatura.Tuo paciu aukstesni naudinguma.

Šilumą reikia iš kur nors gauti

Nelabai supratau, kuo geriau akumuliacinė talpa už tvenkinį? Tvenkinys yra ne tik "akumuliacinė talpa", bet ir šilumos šaltinis, tvenkinio vanduo gauna šilumą iš žemės (tvenkinio dugno), o "akumuliacinė talpa" iš ko turėtų gauti šilumą?

Esu girdėjęs, kad šilumos siurbliui kaip šilumos šaltinis naudojamas kanalizacijos šulinys. Jeigu jis pakankamai didelis ir gerai įkastas į žemę, tai gal šilumos siurblys jo ir neužšaldytų. Manau, vandeniui šildyti turėtų užtektų gilaus šulinio šilumos, bet labai abejoju, ar jos užtektų šildyti namui. Reikėtų atlikti tokį eksperimentą, bet neturiu galimybių.

Labai svarbu žinoti, kad nei šilumos siurblys, nei tuo labiau akumuliacinė talpa nėra amžinieji varikliai ir negalimą šilumos - ją tik paima iš vienos vietos ir perkelia į kitą. Jeigu šilumos nėra iš kur paimti, šilumos siurblys pats jos nepagamins.

Norisi tikslenes informacijos

Sveiki ,

Šiek tiek trūksta informacijos , arba aš kažko nesupratau - kaip ir kurioj jungiasi vamzdis nuo vandens telkinio ? Ar galėtumėt atsiųsti detalesnę schemutę man asmeniškai ? Mano e-mail'as : rimantasu eta gmail.com

Širdingas ačiū iš anksto ! Puikus straipsnis ir gera informacija ... :)

Pasididink šilumos siurblio schemą

Pasididink šilumos siurblio schemą - ten aiškiai matyti, kad į šaldytuvo viršų ateina tvenkinyje sušilęs vanduo, o atšaldytas pro šaldytuvo apačią išeina - jis vėl keliauja į tvenkinį sušilti. Vandenį ratu varinėja cirkuliacijos siurblys, kuris čia nepavaizduotas. Tai paprasčiausias cirkuliacijos siurblys, kokie naudojami šildymo sistemose.

O šilumokaitis sujungtas su kita - namo šildymo sistema.

Kitos schemos neturiu nupiešęs.

Norint pasididinti schemą, reikia ant jos atvesti rodyklikę ir paspausti enter.

Dar ...

OK , supratau . Ačiū ! :)

Dar klausimai/teiginiai pasitikslinimui . Prašau patikslinkit , jei kur klystu. Tai tada išeina , kad šaldytuvo variniai vamzdeliai yra panardinti į gliukolio ( ar kitokį panašų ) tirpalą, kuris ir keliauja ratu varinėjamas siurblio . Savo ruožtu šilumokaičio bake jau namo šilumos vanduo ...
Gaunasi, kad yra 3 uždaros sistemos :
1 - šaldytuvo balionas , kilpa kūdroje , viskas užpildyta gliukoliu ;
2 - varinių vamzdelių uždaras kontūras , surišantis abu balionus , kompresorių ir garintuvą;
3 - namo šiluminės sistemos kontūras , šilumokaičio balionas užpildytas namą šildančiu skysčiu.

Dar kyla klausimas dėl išsiplėtimo vožtuvo . Čia greitosiomis paieškojau informacijos , tai jis kaip ir būtinas elementas . Ar jūs jį statėt ? Jei taip , tai kurioj vietoj ?

Dar kartą ačiū ! :D

Taip, supratai teisingai,

Taip, supratai teisingai, sistemos iš viso yra trys, jas išdėstei teisingai.
Mano namo šildymo sistema atvira - palėpėje stovi atviras išsiplėtimo bakelis.
Namo - tvenkinio sistemai jokio išsiplėtimo indo ar vožtuvo nereikia. Čia slėgis labai mažas (atmosferinis), jis mažai keičiasi.
Kompresosiui irgi nereikia išsiplėtimo indo ar vožtuvo - jis taip ir veikia, tai beprotiškai suspausdamas freoną, tai leisdamas jam staiga išsiplėsti. Spaudžiamas freonas labai įkaista, o garuodamas staiga ataušta. Tai - visa gudrybė... Ko gero, freono slėgis sistemoje irgi būna pastovus - juk viename sistemos gale jis kaitinamas, o kitame aušinamas.
Jeigu namo - tvenkinio sistemai naudosi vandenį (pigiausias variantas), turi būtinai dėti termostatą, kuris apsaugotų nuo užšalimo. Kai sistemoje temperatūra nukrenta iki nulio, šilumos siurblys turi išsijungti.

Issipletimo ...

Ačiū už atsakymą .

Hmmm... klasikinėse ŠS'ų schemose freonas už kompresoriaus į šilumokaitį paduodamas iki keliolikos ( pvz. 15 ) atmosferų slėgiu . Tada jau grižtant freonui į šaldiklį tas išsiplėtimo VOŽTUVAS sušvelnina slėgį iki kokių 4-5 atmosferų . Kaip čia paveikslėlį įkelt ? Idedu nuorodą , kad suprastumėm bendrai apie ką kalbam :
http://www.technologijos.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=3312 . Ten jau kiek į pabaigą puslapio yra pav. "Heat pump" ir matosi 17 / 5,5 atmosferų žymėjimas . Gerb. Petrai , gal jums iki geresnio našumo tik ir trūksta tokio daikto , kaip išsiplėtimo vožtuvas ?

Tiek to ... nebetrukdysiu jūsų . Jūsų informacija labai padėjo susigaudyt , kažkaip įsivaizdavau , kad ŠS bus sudėtingesnis įrengimas . O jūs puikiai ir paprastai nurodėt kaip čia viskas daroma . Ačiū ! Pagarbiai , Rimantas

Išsipletimo vožtuvas = garintuvas ...

:-)) ... Gerb. Petrai , atrodo , kad tas išsiplėtimo vožtuvas ir yra GARINTUVAS . Tik dabar daėjo , dar kartą užmetus akį į jūsų schemą ... :)

Rimantas

Taip, supratai teisingai

Mano vartojamas "garintuvas" - šiek tiek abstraktu, nes tai gali būti ir reguliuojamas vožtuvas, ir paprasčiausias kapiliaras, kuris labai sumažina freono srovę (ir greitį, žinoma), sukeldamas freono slėgį prieš kapiliarą. Ištryškęs iš kapiliaro, skystas freonas labai smarkiai garuoja, o garavimui reikia daug šilumos. Taigi už kapiliaro freonas siurbia šilumą, o prieš kapiliarą ją atiduoda. Taip veikia ir visi buitiniai šaldytuvai, oro kondicionieriai.

Kapiliarą dėti yra pigiau, bet jis nereguliuojamas, ir reikia nutaikyti jo ilgį (jis turi atitikti kompresoriaus galingumą). Man kompresorių jungė patyręs šaldytuvų meistras, tai dėjau kapiliarą ir nesukau galvos. Kitam šilumos siurbliui dėjau reguliuojamą vožtuvą. Jis brangesnis, bet patogesnis - reguliuojant vožtuvą, galima optimaliai suderinti freono sistemą. Sakyčiau, tai nesunku padaryti ir savamoksliui.

Kuo giliau, tuo geriau

Vamzdžius reikėtų skandinti kuo giliau. Kuo giliau, tuo šiltesnis žiemą būna vanduo. Aštuonių metrų gylyje gali rasti ir 8 laipsnius.

Aš naudojau 32 mm skersmens plastikinius vamzdžius - jie yra pakankamai stori, kad nestabdytų srovės. Plastikas nenori skęsti vandenyje, tai prie jo viela pririšau skylėtų plytų nuodaužų ir nuskandinau. Kokio ilgio vamzdžio reikėtų? Aš paskandinau apie 100 metrų. Laikiausi principo: kuo daugiau, tuo geriau. Labai vertėtų kiliausioje vietoje paskandinti ketaus radiatorių - jie nerūdija ir yra laidūs šilumai. Bet apie juos pagalvojau vėliau, kai darbas jau buvo padarytas.

Nuo tvenkinio grįžtantį vamzdį reikėtų apšiltinti. Aš užkasiau giliai, maždaug 2 m gylyje ir nešiltinau, maniau, žemėje turėtų išsilaikyti apie 10 laipsnių. Bet ne. Kai atsiranda įšalas, vandens temperatūra sistemoje nukrenta iki 4 laipsnių, nors tvenkinio dugne būna 6 - 8 laipsniai. Vadinasi, padariau klaidą neapšiltinęs vamzdžio. Tu šitos klaidos nebedaryk.

Sėkmės!

bet pas mus tvenkinys tik apie 1,5- 2 metrus

Bet pas mus tvenkinys apie 1,5- 2 metrus gylio, bet didelis, ir vanduo kazkiek pratekantis, galvoju kad neuzsaldyciau... tiesa dumblo nemazai dugne yra kazkur apie metra... tai dabar klausimas ar uzteks tokio gylio?

Reikėtų matuoti

Na, jeigu tvenkinys nėra visai mažytis, jo neturėtum užšaldyti. Dugne kokie keturi laipsniai gal bus. Reikėtų matuoti - žiemą skandinti elektroninio termometro daviklį ir žiūrėti.

Sveiki

Sveiki, sakykit ar butu imanoma ispesti kazkiek naudos (nors vandeniui pasildyti ) is semus is automobilio kondicionavimo sistema? Freono siurbliukui sukti panaudoti sena (atitinkamos galios) elektos varikli, o gal net savadarbes vertikalios vejo jegaines sukamaji judesi :)? Beje gal ir seno dar veikiancio buitini saldytuva vertetu perdirbti i silumos siurbli?

Paprasta matematika

Šilumos siurblys ir yra šaldytuvas, tik šilumą ne lauk varo, bet į vidų. Jis šilumos gali parvaryti maždaug tris kartus daugiau, negu sunaudoja elektros. Dabar skaičiuokite: šaldytuvo kompresorius yra, tarkime, 100 vatų. Kiek jis parvarys šilumos? Geriausiu atveju - 300 vatų. Jeigu tokio galingumo užtenka, darykite. kaip matote, matematika labai paprasta.

Galima mėginti vandenį šildyti paprasčiausiu šaldytuvu, tik jį reikėtų šiek tiek perdaryti - prie jo gyvatuko (kuris už šaldytuvo nugaros) pritaisyti kitą varinių vamzdelų gyvatuką ir paleisti juo vandentiekio vandenį. Nemanau, kad vandens prišiltų labai daug, bet šaldytuvas veiktų kur kas efektyviau, nes freonas būtų geriau aušinamas. Ir šiluma neitų vėjais, ir elektros šaldytuvas ėstų mažiau.

Galima būtų šaldytuvo freoną leisti į specialai pasidarytą nedidelį boileriuką, bet tai - jau sidėtingenė šaldytuvo rekonstrukcija.

Šilumos siurblys ima perteklinę šilumą nuo dūmtraukio.

Sveiki. Noriu pakalusti jūsų nuomonės ar verta būtų padaryti nedidelį šilumos siurblį, kuris imtų šilumą nuo metalinio dūmtraukio iš šildymo katilo ir kaitintų akumuliacinę talpą prijugtą prie tos pačios šildymo sistemos. Tokiu būdu mažiau šilumos būtų išmetama per kaminą lauk, o grįžtų atgal į šildymo sistemą. Degimo metu dūmtraukio temeperatūra būna iki 80, 90 laipsnių celsijaus.

Dūmus galima ataušinti paprasčiau

Taip, perteklinę dūmų energiją galima panaudoti. Bet šilumos siurblys tam reikalui būtų per daug brangus ir sudėtingas įrenginys. Šilumos siurblys reikalingas ten, kur šiluma surenkama iš neaukštos temperatūros vandens, grunto ar oro. Jeigu dūmų temperatūra siekia 80 ar net 90 laipsnių, šilumą galima surinkti paprasčiausiu ekonomaizeriu. Vieną esu pasidaręs pats: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/kaip-pasidaryti-pig%C5%B3-ekonom...

Virgis

Viskas cia pas tave gerai.Patiko ideja,tik neduoda ramybes man ta apsildyta siena.Ok,tu ja pasildai iki pvz.6-10 laipsniu.T.y.priklausomai kokios temperaturos vanduo teka.Kai uz lango minusas,tai cia jau pigus silumos islosimas.Sutinku.Kas toliau?Jei tu kambari noresi sildyti toliau,t.y.kelti temperatyra pvz.17-20 laipsniu.Pagal termodinamikos desnius siena tampa nebe sidoma.Priesingai.Veikia kaip kondicionierius.t.y.sugeria siluma.Kaip tu sia problema issprendei.T.y.pakelei kambario temperatura neprarasdamas silumos.Gal zinai kokia medziaga kur sugeba praleisti siluma,bet jos neatiduoda atgal?T.y.kazka panasaus i siltnamio efekta.Nors ideja tai faina,pvz.nesildomoms patalpoms.T.y.garazui.Ziema palyginus silta,vasara salta.t.y.kondicionierius.Jei dar padarius"samatioka",kad nereiktu ir to cirkuliacinio sukti.

Problemos nėra - yra tik tavo fantazijos

Nėra jokios problemos, taigi spręsti nieko nereikėjo.

Pamėgink protauti logiškai, atsisakydamas išankstinių nuostatų ir fantazijų.

Įsivaizduok lauko sieną. Lauke, sakysime, yra -10. Tokios temperatūros bus sienos lentos. O dabar įsivaizduok, kad tos lentos jau ne - 10, bet + 6 laipsnių. Tai kokią dar problemą žadi spręsti?

Aš juk matuoju temperatūrą, ir matau, kokios temperatūros vanduo ateina iš tvenkinio ir kokios sugrįžta. Jeigu ateitų vėsesnis, o į tvenkinį grįžtų šiltesnis, tada - taip, šiluma keliautų iš namo į tvenkinį. Bet juk iš tvenkinio ateina šiltesnis, o iš namo išeina gerokai šaltesnis vanduo, taigi, atidavęs dalį savo šilumos. Negi neįstengi tokio paprasto dalyko suprati?

Vasarą, kai lauke daugiau nei +6, tokią sieną būtų galima naudoti kaip kondicionierių. Bet aš to nedariau - medinis namas ir taip neperkaista, be to, nenoriu sudaryti sienos viduryje rasos taško. Cirkuliacijos siurblį jungiu tik šaltuoju metų laiku - tada, kai tvenkinio vanduo šiltesnis už orą lauke.

Virgis

Tu teisus.Nusiurbti is vidaus gal ir nusiurbia kazkiek silumos,bet tai sudaro silumos skyda.Kas tikrai yra naudingiau.Tavo ideja manau garazui apsildyti panaudosiu.Tiesa darysiu negilius grezinukus su rankom.Pas mane aukstai yra pavirsinis vanduo.Pries nusausinima salia buvo toks ezerelis.Kol nenusausino pastoviai rusys pavasari iki puses apsemtas buvo.Po nusausinimo laiptus liejant greziau iki 1.20 m. gylio,vietoj pamatu.Pasiekiau vandieni.Taigi 5-7 metru grezinuka nesunkiai prasigresiu ir pasieksiu pavirsini vandieni.Nama galeciau bandyti irgi taip apsildyti.Juo labiau kad esu numates siltintis is lauko puses.Tik kazkaip baisoka.Suvokti,suvokiu kad gerai.Rystis,nezinau.Jei neveiktu ar veiktu sis dalykas dalinai,ne kazkokius pinigus prarasciau.Pasitvirtinus islosciau labai daug.Nerimauju,ar gausiu is zemes keliu grezinuku rusi pakankamai silumines energijos.T.y.ar neuzzsaldysiu ten kokiu 2-3 a.zemes po rusiu ir visas tas reikalas bus neefektyvus.Na kas nerizikuoja,tas sampes negeria.:DBet ideja tai liuks.Pigesnio sildymosi budo kazin ar besugalvosi.Dekoju tau uz sia ideja.

Nematysite faktų - nesuprasite reiškinio

Virgi, ši sistema šilumą siurbia ne iš namo į tvenkinį, bet atvirkščiai - iš tvenkinio į namą. Kodėl jūs ne straipsnį skaitote, bet užsispyrę dėstote savo išanksines nuostatas? Aš jau pavargau kartoti: žiūrėkite į nuotrauką. Štai ji:http://petrasdargis.lt/sites/default/files/termometrai%202007-01-%2003%2... Iš tvenkinio ateina +4,8 C, išeina atgal į tvenkinį +1,4 C vanduo. Sienoje jis praranda 3,4 laipsnio. Taigi tvenkinio vanduo atiduoda, o ne pasiima šilumą! Pagal pratekėjusio vandens kiekį galima paskaičiuoti šilumos prietaiso galingumą - jis siekia apie pusantro kilovato (dabar tiksliai neprisimenu). Tokio efektyvumo (apie 20 kartų) nepasieksi jokiais šilumos siurbliais. Visa problema, kad neaukšta temperatūra. Penkių laipsnių temperatūroje negyvensi. Štai kodėl ėmėmės daryti šilumos siurblį, o šildomą sieną palikome kaip šilumos buferį.

Norėčiau atkreipti visų užsispyrėlių dėmesį, kad siena šildoma ne iš vidaus, bet iš LAUKO. Kaip žiemą, kai lauke būna minusas, lauko siena, įšilusi iki +5 laipsnių, ims šaldyti trobą? Vadinasi, laikas kalbėti ne apie termodinamikos dėsnius, bet apie sveiką protą. Beje, ši svetainė yra skirta tik sveiko proto žmonėms.

Svarstyti su tavimi kokių nors tavo idėjų kol kas dar nenoriu. Manau - dar anksti. Gali būti, kad tu niekada nesubręsi analitiniam mąstymui, kuris būtinas panašiems eksperimentams ir tyrinėjimams. Jeigu vanduo sienoje praranda dalį šilumos, o tau atrodo, kad jis ne atiduoda, bet paima, tai gali būti labai rimtas mąstymo sutrikimas. Aš ne psichiatras ir tau tikrai nepadėsiu.

O kas jei?

Esu matęs tokius 2 siurblius sujungtus pakopomis ir dar į sistemą pridėtas saulės kolektorius/iai, kad padidint efektyvumą. Per 2 pakopas berods iki 50 laipsnių sugeba išspausti tokia sistema. Kokia Jūsų nuomonė apie tokią sistemą?

Turėtų veikti

Savo akimis nesu matęs tokių veikiančių sistemų, bet manau, kad jos turėtų didinti efektyvumą. mat kuo šiltesnį vandenį šaldai, tuo didesnis elektros panaudojimo naudingumo koeficientas. Aš saulės kolektorių dabar, apniukusiomis dienomis, prijungiau prie saulės kolektoriaus ir šaldau jo vandenį. Kasdien išdeginu po pusę lito elektros, o vandens prisikaitinu 150 litrų, Patys spręskit, efektyvu ar ne.

Žiemą šilumos siurbliu šaldau ne saulės kolektoriaus, bet tvenkinio vandenį. Efektyvumas, aišku, mažesnis, bet vis tiek: vienas kilovatas elektros parneša į namus tris kilovatus šilumos.

Būna ir taip

Esu matęs tokius 2 siurblius sujungtus pakopomis ir dar į sistemą pridėtas saulės kolektorius/iai, kad padidint efektyvumą. Per 2 pakopas berods iki 50 laipsnių sugeba išspausti tokia sistema. Kokia Jūsų nuomonė apie tokią sistemą?

Turiu blogai veikianti geotermini siurbli

Reikia pagalbos del automatikos, nes pas mane yra kinietiskas geoterminis siurblys, kuris normaliai neveikia del automatikos.. Kompresorius Hitachi 3 kw. Paveikia puse valandos ir issijungia, gal kokia apsauga isijungia, gal sugedo kazkas, nezinau, bet esme, kad negaliu sildyti namo. Yra visi sensoriai ir kitka, bet automatika, net nepriima nustatymu, kazkoks gedimas. Bandziau tiesiogiai ijungti kompresoriu, bet pradejo slegis kilt, nes kazkoks voztuvas laiku neatsidaro ir naudos nera. Gal kas zinot kada tie voztuvai turi darinetis, kaip paciam ta automatika pajungt? Siaip pats esu automatikoje ne naujokas, galiu suprogramuoti mikrokontroleri, bet siuo atveju nezinau ka ir kada reikia ijungti. Jei kas turit minciu ar pasiulymu, parasykit arba cia arba man i maila efektas@yahoo.com
Aciu.

Reikia žiūrėti TRV vožtuvą

Arba jis nusprogęs, arba atsipalaidavęs balionėlis, o gal pakaktų jį paregulioti. Vienu žodžiu - neatsidaro TRV

Del siurblio

Sveiki. Labai idomi tema. Klausimas autoriui:
sakykit, koki siurbli pirkot, kiek kainavo, koks galingumas?
Kaip suprantu, paprasti kompresoriai orui, ne tinka, nes jie nera pakankamai hermetiski. Turetu buti specialus.
Maciau reklamoje, zmogus parduoda pora siurbliu, nuo pieno saldymo yrangos. Kainuoja po 300 litu. Manau verta pirkti.
Visa kita, lyg ir aisku.
Nikolajus.
Aciu.

Kompresorius šaldytuvo

Kadangi šilumos siurblys yra šaldytuvas, tai jam reikalingas šaldytuvo kompresorius. Maniškis yra iš tų, kurie naudojami vitrininiuose šaldytuvuose. Markės neatsimenu, kainavo bene 700. Tikėjausi 1 kw galingumo, bet 1,1 kw jis ima tik paleidimo momentu, šiaip ima apie 700W. Galėjo būti šiek tiek galingesnis.
Jeigu daryčiau kitą šilumos siurblį, pirkčiau jam sraigtinį kompresorių. Tie brangesni, bet už stūmoklinius yra efektyvesni - mažiau energijos sunaudoja šilumai.
Manau, 300 Lt už kompresorių yra nedaug, nors galingumas ir neaiškus. Visgi pieno šaldymo įranga - tai ne buitinis šaldytuviukas.

Ar nevertėtų pagalvoti apie

Ar nevertėtų pagalvoti apie auto kondicionieriaus kompresorių? Šrote senesnių modelių galima nupirkti nebrangiai, būtų didelis patikimumas, nes variklis montuotusi šalia, nemažas galingumas, o diržinis perdavimas nesudarytų labai jau dideliu nuostolių..

Ieškokite kuo efektyvesnio

Apie kondicionierių kompresorius daug nežinau. Žiūrint, koks galingumas, kokio reikėtų... Aš nemanau, kad automobilio kondicionierius būtų labai galingas. Juk jis skirtas tik salonui. Jeigu kalbame apie šilumos siurblį namui, svarstykime protingiau.
Dar sykį sakau: dabar yra labai efektyvių sraigtinių kompresorių. Darant šilumos siurblį, efektyvumas svarbiausia - juk tam jis ir daromas. Jeigu ir brangiau kainuos - atsipirkti vis tiek turėtų. Žinoma, jeigu šilumos siurblys savadarbis...

Scroll kompresoriai paprastai

Scroll kompresoriai paprastai naudojami nuo 5kW galingumo silumos siurbliuose. Rotary - iki 5kW.

Sveiki, Šalia sklypo, už

Sveiki, Šalia sklypo, už kokiu 7-10 metrų (nuo planuojamo) yra tveninukas. Nėra jis didelis, bet pratekantis. Plotas bus apie 100 kvm gylis irgi nėra didelis, pora metrų. Ar apsimokėtų tokiame sąlyginai nedideliame tvenkinyje skandinti šilumos siurblio vamzdukus?

Kitas variantas už nepilno 100 metrų yra didelis ežeras. Žemė iki jo valstybinė, pelkėta. Jei kasti vamzdžius giliai žemėje, tai veikiausiai šiltesnį ežero vandenį, kol jis pritekėtų iki namo, atšaldytų šaltesnis gruntas. apšildyt efektyviai tokio ilgio irgi matyt nepavyks?

Dėkui už atsakymą.

Kompresoriaus pasirinkimas

Turiu klausima del komprasoriaus, jeigu namas yra 210 kv.m. koks turetu buti Cilindro Turis-cm3 ir salcio Nasumas-W, ir kokia galima max. temperatura pareiti i saldytuva? isanksto dekoju uz atsakyma.

Skaičiuok plaprasčiau

O, tai sudėtingi skaičiavimai pagal namo ir kompresoriaus cilindro kubatūrą. :)

Mėgink supaprastinti tokį supainiotą reikalą. Pirmiausia susižinok, kokio galingumo šilumos įrenginys reikalingas tavo namui, tada ieškok atitinkamo kompresoriaus. Kompresoriai turi savo charakteristikas. Žinodamas modelį, internete gali susirasti bet kurio diagramas, kiek šilumos ir kokiomis sąlygomis jie perneša. Tai priklauso, nuo to, kokios temperatūros vandenį (orą) šaldysi ir iki kiek kelsi temperatūrą. Taigi kokios temperatūros bus tavo šilumos šaltinis? Iki kiek nori kelti temperatūrą šildymo sistemoje? Mat kuo aukštesnė bus pirmoji ir kuo žemesnė antroji, tuo didesnis įrenginio našumas. Pagal tai susirasi tinkamiausią variantą.

Apytiksliai galima orientuotis ir pagal elektros sąnaudas. Šilumos siurbliai paprastai parneša tris kartus daugiau šilumos, negu sunaudoja elektros. Jeigu tau reikalingas, tarkim, 12 kW šilumos įrenginys, tai būsimam šilumos siurbliui dėk 4 kW kompresorių. Žinoma, tai labai netikslu. Esu skaitęs, kad ekonomiškieji sraigtiniai kompresoriai gali pernešti vidutiniškai ne 3, bet 4 kartus daugiau šilumos, negu ima elektros.

Sveiki,

Sveiki,

Noriu pastebėti, kad dujų baliono (taip pat kuro bakų) pjaustymas ar virinimas yra labai pavojinga procedūra su tuo susidūrusiems pirmą kartą. Reikėtų tą ypatingai akcentuoti. Kažkada dariau krosnelę iš dujų baliono. Tada dujoms išvaryti naudojau vandenį.

Pasidariau pats

Pasidariau pats šilumos siurblį išsiskiriantį iš "parduotuvinių" tuo, kad konstrukcijoje pritaikiau du savadarbius priešpriešinių srautų freonas-freonas šilumokaičius (NTX) labai padidinančius naudingumo koeficientą. Trumpai drūtai,- iki to parai reikėjo 3 pakų briketų, dabar siurblys suryja 27 - 30 kWh per parą, t.y. ~15 Lt.(€ dar neįpratau), trys pakai briketų kainuoja panašiai. Rezultatas mane tenkina :)

Nuotraukos

Nuotraukų yra daug, tik nežinau kaip įkelti, kad matytųsi iš karto.
Kadangi esu atviro kodo mėgėjas ir propaguotojas, visi mano dirbiniai yra atviro kodo, tik su aprašymais nespėju, o dar reikia ir viduje jį izoliuoti. ir galutines nuotraukas padaryti. Su darbais buvo priešnaujametinis bumas, po Naujųjų maniau pailsėsiu (padirbėsiu namie), o šiemet tas bumas išsitęsė į ponaujametinį :). Jei trumpai - šilumos siurblys ne stebuklas, šiek tiek smegenų, internetas (labai pravertė rusų kalbos žinojimas)ir nebijojimas ką nors sugadint :). Tiesa, dar reikia deguonies ir propano balionų su degikliu. 12 kW šildymo galios šilumos siurblys įtelpa į 4 kLt. ribas laisvai. Šilumokaičius freonas - vanduo pirkau Danfoss'inius, nes paskaičiavus šilumos perdavimo plotą šiai galiai reikėtų tiek varinio vamzdžio, kad jo kaina būtų lygi tam šilumokaičiui. Iš kitos pusės, viename objekte mačiau freoninę liniją padarytą iš plieninių vamzdžių, man buvo labai nuostabu, pakalbinau inžinierių priėmusį tą sprendimą, pasirodo, jį privertė tai padaryti klaida sąmatoje. O kadangi vario buvo daug, tai rezultate jis dar neblogai ir išlošė. Svarbu labai gerai išvalyti ir nuriebalinti vamzdžius iš vidaus ir, kad jie nebūtų cinkuoti. Jei darysiu kitą šilumos siurblį, pabandysiu su plieniniais šilumokaičiais

Lauksime

Nuotraukas, schemą ir detalų aprašymą (ne filosofijas) siųsk mano elektroniniu adresu.
 

Jūs galėjote vietoj Danfos

Jūs galėjote vietoj Danfos šilumokaičių pastatyti tiesiog boileri su freono vamzdeliais jame. Toks boileris vadinamas freoniniu boileriu. Tokiu budu turetumete 3-5 laipsniais aukstesne temperatura.

Tvenkinio dydis

Sveiki, gal galite pasakyti kokio dydžio yra Jūsų tvenkinys ir kokį plotą šildote?

Svarbiau gylis

Mano tvenkinys nemažas, apie hektarą. Bet dar svarbiau gylis, nes žiemą dugne būna šilčiausias vanduo. Kuo giliau, tuo šilčiau. Radiatorius esu paskandinęs 8 metrų gylyje, tai ir dabar man iš ten pareina 6 laipsnių vanduo.

Šildau vandenį ir nedidelį apie 40 kvadratų plotą. Mano siurblio kompresorius negalingas, jis paima tik 3 kilovatus šilumos, tai tvenkinys nieko nejaučia. Neįsivaizduoju, kiek galima būtų apšildyti tokiu tvenkiniu.

Pavasariop tvenkinyje vandens temperatūra krenta, iš ten pareina šiek tiek mažiau, nei 5 laipsniai. Tačiau tai - ne dėl šilumos siurblio. Tai natūralus procesas - atvirtas telkinys pamažu praranda per vasarą sukauptą šilumą.