Kaip pasidaryti pigų ekonomaizerį

Kategorijos: 

Jūs galite labai pigiai apšildyti sodo namelį, kaimo sodybą ar kitą nedidelę patalpą ir dar turėti karšto vandens.

 

Daugelis mano pažįstamų suka galvas, kaip jiems apšildyti sodo namelį arba nedidelę kaimo sodybą. Įsirengti centrinį šildymą būtų labai brangi pramoga, kaimiška viryklė su sienele kaista labai ilgai, todėl atvykėliui labai nepatogu. Židinio liepsna orą įšildo greičiau, bet nesukaupia šilumos - vos tik užgęsta ugnis, viduje pasidaro šaltą. O jeigu židinys atviras, tai ir malkų reikia nepaprastai daug. Yra paskaičiuota, kad tik 10 procentų šilumos toks židinys palieka viduje, o visą kitą išvaro pro kaminą lauk.

 

Gal yra koks nors pigus ir greitas patalpos įšildymo būdas?

 

Taip, yra. Štai jums ketaus krosnelė. Jų gaminama įvairiausių modelių ir galingumo, o vidutinio dydžio metalinė krosnelė gali šildyti 50 kvadratinių metrų patalpą. Oras nuo tokios krosnelės ir metalinio dūmtraukio įšyla labai greitai, o malkų reikia nedaug. Ant tokių krosnelių galima virti ir kepti, o jei vieną puodą uždengsite kitu, didesniu puodu, tai turėsite ir orkaitę.

 

Kitas tokių krosnelių privalumas - jos kelis kartus pigesnės už židinio kapsulę, jas labai paprasta pasistatyti ir prijungti prie kamino arba išvesti lauk metalinį dūmtraukį.

 

Tačiau tokios krosnelės turi vieną didelį minusą - jomis nėra kaip pasišildyti vandentiekio vandens. Kitas minusas - jos išleidžia lauk labai karštą orą. Juk nėra mūrinės sienelės, kuri ataušintų dūmus ir surinktų jų šilumą. Vadinasi, daug šilumos ir šiuo atveju nueina šuniui ant uodegos...

 

Ar nebūtų galima tuos du minusus ištaisyti kokiu nors vienu prietaisu?

 

Taip, toks prietaisas yra, jis vadinamas ekonomaizeriu ir yra skirtas vandeniui šildyti kamino dūmais. Jis montuojamas tarp krosnelės arba židinio ir dūmtraukio, jungiamas prie šildymo sistemos arba šilumokaičio. Eidami pro šį įrenginį, dūmai ataušta, o vanduo sušyla.

 

Deja, ekonomaizeriai yra brangūs, kartu su krosnele jie jau kainuos keletą tūkstančių litų. Daug kam tai - didelė investicija.

 

Nenusiminkite - labai paprastą ir pakankamai efektyvų ekonomaizerį galite pasidaryti patys. Paprasčiausiai į dūmtraukį įstatykite metalinį vamzdį, paleiskite juo vandenį, ir vanduo kais nuo kamino dūmų.

 

Aš tokį ekonomaizerį pasidariau iš 5 centimetrų diametro ir pusantro metro ilgio metalinio vamzdžio, kurį įstačiau į dūmtraukio vidų. To vamzdžio šonuose - viršuje ir apačioje - privirinau du 15 milimetrų diametro vamzdelius su ilguoju sriegiu. Vamzdelius reikia palikti tokio ilgio, kad jie kartu su visu ekonomaizeriu tilptų į metalinį dūmtraukį. Bet prieš kišdami suvirintą ekonomaizerį vidun, pirmiau išsigręžkite dūmtraukio šone - viršuje ir apačioje - dvi skyles vamzdeliams iškišti. Įstatėte ekonomaizerį į metalinį dūmtraukį? Vamzdeliai išlindo kauk? Dabar juos priveržkite movomis.

 

Štai jums dūmtraukis su metaliniu vamzdžiu viduje. Prijunkite tą vamzdį prie šildymo sistemos, ir juo savaime ims cirkuliuoti sušilęs vanduo. Aš tokia krosnele šildau 50 kvadratinių metrų patalpą ir pasišildau vandens būtiniausioms reikmėms. Norėdamas turėti daugiau šilto vandens, prie krosnelės šono pritaisiau nedidelį skardinį radiatorių. Prieš patekdamas į dūmtraukį, šaltas šildymo sistemos vanduo radiatoriuje šiek tiek sušyla nuo krosnelės šono. Šiek tiek mažiau šilumos atitenka kambariui, bet turiu daugiau karšto vandens.

 

Kad sistema veiktų efektyviau, naudoju ir termostato valdomą cirkuliacinį siurblį. Tačiau galima išsiversti be tokios automatikos - šildomas bei aušinamas vanduo cirkuliuoja ir natūraliai.

 

Beje, darant tokį ekonomaizerį, reikėtų naudoti kuo storesnį dūmtraukį, tarkim, 15 ar net 18 centimetrų diametro. Maniškis yra pats ploniausias, tik 13 centimetrų, todėl greitai užsikemša - aš jį turiu valyti kiekvieną mėnesį. Taip atsitinka dėl to, kad aušindamas kamino dūmus, ekonomaizeris kondensuoja drėgmę ir labiau aplimpa suodžiais. Storesnį dūmtraukį reikėtų valyti rečiau.

Labai paprastą ekonomaizerį galima pasidaryti ir kitu būdu: nusipirkai varinio vamzdelio, apvyniojai juo metalinį dūmtraukio vamzdį ir paleidai vandenį. Cirkuliuodamas vanduo aušins dūmtraukį ir įkais. Svarbiausia - dūmtraukio anga nesusiaurės, krosnelės trauka nenukentės. Tačiau varis yra brangus, be to, turėsite ieškoti specialisto, kuris prie varinio vamzdelio galų privirintų įvores arba movas. Tai šiek tiek sukels kainą.

 

 

Man visa įranga (neskaitant šilumokaičio) kainavo apie 100 litų. Prekybininkų siūlomi ekonomaizeriai kainuoja po kelis tūkstančius litų.

Savadarbiu ekonomaizeriu galima šildyti ne tik vandenį, bet ir orą. Apie tai skaitykite čia.

O pats efektyviausias, irgi nebrangus ekonomaizeris yra šis.

 

 

ekonomaizerio jungtis

Jeigu į dūmtraukio vidų įstatysite metalinį vamzdį ir movomis prijungsite prie šildymo sistemos, vanduo nuo dūmų įkais ir ims cirkuliuoti. Man toks įrenginys kainavo 100 litų.

 

 

 

 

 

ekonomaizerio radiatoriusNorėdamas turėti daugiau karšto vandens, prie krosnelės šono pritaisiau nedidelį skardinį radiatorių. Prieš patekdamas į ekonomaizerį dūmtraukio viduje, vanduo jau šiek tiek sušyla ir radiatoriuje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

šilumokaitis

 

 

 

 

 

Šiuo 80 litrų talpos šilumokaičiu galėčiau vandenį šildyti ir elektra, bet jos niekada nenaudoju - man pakankamai vandens prišildo kamino dūmai.

 

 

 

Komentarai

kelione ziema

Sveiki, ar turit kokia sistema, jei ziema iskeliauji, namas lieka vienas, kaip pigiai padaryt, kad nieks neuzsaltu?

MariusM

Pamačiau nuotraukoje plokščią skardinį radiatorių ir pagalvojau- o jei tokius radiatorius panaudoti saulės kolektoriams? Nudažius juodai ir pakišus po stiklų jis tikriausiai efektyviai visu plotu surenkamą saulės energiją perduotų viduje esančiam vandeniui, gal gerokai efektyviau nei ant skardos suraitytas plastikinis vamzdis? Tokių radiatorių, kaip ir senų daugiabučių langų, tikriausiai galima nebrangiai ar net nemokamai rasti, tik pajungtį tokį gal kiek sunkiau būtų nei psatikinį vamzdį.

Taip, tokie radiatoriai tinka

Taip, tokie radiatoriai tinka daryti saulės kolektorių, vieną esu pasidaręs ir pats. Jų galima sąvartynuose nusipirkti kilogramais - žmonės išmeta, nes perka gražesnius, modernesnius. Prijungti juos nėra sunku - juk turi įvadus. Prisukai movomis, ir baigta kalba. Tokį radiatorių reikėtų dėti ant juodai nudažytos skardos - tada jis surinktų šilumą iš didesnio ploto.

Aš naudoju krosnelę pirmo

Aš naudoju krosnelę pirmo aukšto šildymui, o antro aukšto šildymui dujas. Ir šią žiemą kilo mintis kaip čia dalį šilumos perdavus į 2 aukštą, bent daliniam pašildymui (remontai padaryti - ortakių įrenginėti nenoriu). Tai būtent tokius variantus buvau sugalvojęs - tvirtinti varinį vamzdelį prie nugaros krosnelės, arba apvynioti aplink dūmtraukį. Tik kiek konsultavausi, atgalbėjo mane specialistai, kad labai mažai šilumos taip surinksiu ir 2a. šildymui iš to mažai bus naudos. Tai gal p.Petrai galit parašyti, kiek maždaug tos šilumos tikėtis kokį 1m. dūmtraukio (15cm diametras) apvyniavus variniu vamzdeliu? Suprantu, kad sunku parašyti kw, ar laipsniais į m2, bet bent orientacijai?
Dėkui

Nesu tikras, bet jaučiu, kad

Nesu tikras, bet jaučiu, kad antrajam aukštui tokio šildymo neužteks. Logika tokia: iš kamino išspausi kur kas mažiau šilumos, nei iš krosnelės. Daliniam šildymui - taip, tai gera idėja. Jeigu dar panaudosi nedidelio galingumo cirkuliacinį siurblį ir termostatą, kaminą ataušinsi kaip reikiant. Jeigu turi šilumos perteklių, šalia krosnelės gali dėti plokščią skardinį radiatorių, kaip padariau aš - tokiu būdu paimsi šilumos ne tik iš dūmtraukio, bet ir iš pačios krosnelės. Bet pigiau ir paprasčiau būtų dūmtraukiui uždėti skardinį "apvalkalą" ir juo pro paprasčiausią skylę lubose paleisti į viršų karštą orą. Tereikia sugalvoti, kaip tą skylę viršuje užmaskuoti - padaryti gėlių stalelį ar kažką tokio.

Ar įmanoma apskaičiuoti tokio įrenginio galingumą? Paprasčiausias būdas būtų lyginti jį su krosnelės galingumu. Tarkim, krosnelė gali apšildyti 70 kvadratinių metrų. Manau, trečdalį šilumos dar būtų galima išspausti papildomai, bet ne daugiau. Vadinasi, kitame aukšte dar būtų galima šildyti 20 kvadratų.

Alius

"Bet pigiau ir paprasčiau būtų dūmtraukiui uždėti skardinį "apvalkalą" ir juo pro paprasčiausią skylę lubose paleisti į viršų karštą orą"

Puiki idėja.
Prisiminiau, amerikiečiai visus namus šildo šilto oro srautais nuo krosnelės rūsyje. Viršutiniuose kambariuose paprastai grindyse būna dailios grotelės.

Tomas

Seniai rezgu minti apie kamino silumos panaudojima. Noretusi padaryt marskinius ir per juos paleist vandeni i boileri arba, kitas variantas, daryt didelio turio marskinius ir jie patys butu kaip boileris.
Bet neramina vienas dalykas- kaip apsisaugot nuo uzvirimo? Atviros sistemos nenoriu daryt. Slegini voztuva aisku galima idet, bet tai nesprendzia problemos is esmes, o tik apsaugo nuo dideliu nelaimiu...
Gal yra kokiu ideju kaip sprest sia problema?

Aš tokiu būdu šildau vandenį

Aš tokiu būdu šildau vandenį pirtyje - kamine įstačiau seną dujų balioną, kuriame kaista vanduo. Tas kaminas, aišku, platus, panašesnis į pečių, jis sumūrytas iš šamoto plytų, kurios sukaupia daug šilumos ir pačios tarnauja kaip šilumos akumuliatorius.

Nuo užvirimo išsiplėtimo bakelis, žinoma, nepadės. Bakelis ar koks vožtuvas temperatūros nesumažina. Temperatūrą gali sumažinti tik AUŠINDAMAS vandenį. Aš pirtelėje prijungiau daugybę radiatorių, kurie palaiko aukštą oro temperatūrą ir neleidžia sistemoje užvirti vandeniui.

Jeigu nenori atviros sistemos, dėk išsiplėtimo bakelį. Jeigu naudojiesi hodroforu, tą funkciją puikiausiai atliks hidroforo išsiplėtimo bakelis -išsiplėtęs vanduo bus grąžinamas atgal į hidroforą. Bet nepakenktų dar vienas...

Taigi mano sistema veikia taip: kamine kaista indas su vandeniu, o nuo perkaitimo jį saugo aušintuvai - radiatoriai.

Tomas

Taip, suprantu, kad geriausia apsauga nuo uzvirimo- didelis sistemos turis arba ausinimo sistema. Bet problema tame, kad tas kaminas bus siltas tik kartais, nes tai nera pagrindinis silumos saltinis. Vadinasi ir perteklines (kamino) silumos kiekis labai svyruos priklausomai nuo krosneles kurenimo laiko ir intensyvumo. Tokiu atveju praktiskai neimanoma paskaiciuot sistemos turio- bus arba perkarsta, arba neprisildys... Belieka variantas su valdymo mechanizmu, kuris pagal uzduotus parametrus nukreiptu karsta vandeni i boileri arba (prisildzius) i, tarkim, grindinio sildymo kontura arba gyvatuka. Bet cia jau tampi visiskai priklausomas nuo elektros, kas man is principo labai nepatinka... (kaip alternatyvu silumos saltini extra atvejui, pvz. dingus elektrai ar kazkam sugedus, todel ir pasirinkau krosnele, kad ji primityvi ir nereikalauja jokiu automatiku)

Ne, Tomai, nereikia jokio

Ne, Tomai, nereikia jokio valdymo mechanizmo. Mano pirtyje, beje, ir saulės kolektoriuose, nėra jokio valdymo, išskyrus natūralią cirkuliaciją. Kol šildomas vanduo neįkaista, jis stovi vietoje. Tik sušilęs pradeda cirkuliuoti. Ir kuo jis karštesnis, tuo greičiau cirkuliuoja.

Didelė talpa neapsaugos nuo perkaitimo, neturėk tokių iliuzijų - ir didžiausią bosą ilgai kūrendamas gali perkaitinti, o tai pavojinga. Aušinimas, perteklinės šilumos atėmimas - štai išeitis. Gali aušinti, paleisdamas karštą vandenį į arba radiatorius, arba į šilumokaitį. Tokia sistema mano pirtyje veikia jau 5 metai, ir dar nebuvo jokių nuotykių. Ten nenaudoju jokių siurblių ir termostatų - įkaitęs vanduo pats ima judėti ir aušinti save. Tai labai paprasta.

Alius

Spėju, kad paprastas sprendimo būdas - automobilinis termostatas. Turėtų būti būtina susirasti senąjį, suveikiantį iki vandens virimo temperatūros ir didesnio diametro, idant "išsitektų" savaiminės cirkuliacijos srautas. Pagalbiniu, antruoju cirkuliaciniu ratu gali būti ir senas radiatorius pastatytas netoliese, šaltoje patalpoje. Nepakankant jo avariniam ataušinimui galima ratą ilginti, tuo didinant talpą ir šildomą plotą. Nesileidžiant į aukštus techniloginius sprendimus, su laiku galima atsirinkti savąjį "aukso viduriuką", t.y. kiek tų radiatorių reikia ir kur juos statyti (gal netgi lauke, jeigu nerandate racionalaus panaudojimo atliekamai šilumai). Prijungimais pasitarnaus ir guminės žarnos, termostatas neleis vandens temperatūrai pakilti iki virimo, o guma ir pastarąją pakelia.
Pačiam tokios schemos panaudoti neteko, greičiau pamąstymai su tikslu išgirsti ir kitų nuomones.

Kam tie termostatai?

Nesuprantu, kam jums tie termostatai, jeigu nenaudosite cirkuliacijos siurblio? Idėja suprantama, tokia sistema su termostatu iš tiesų veiktų: temperatūrai pakilus iki tam tikro laipsnio, termostatas paleistų vandenį į aiųšinimo (šildymo) sistemą. Bet viskas padaroma daug paprasčiau ir pigiau. Sušilęs vanduo kyla aukštyn, o ataušęs leidžiasi žemyn be jokių termostatų. Viskas labai paprasta. Sistemų nereikia perkrauti nereikalingais elementais.

Bet Alius yra teisus sakydamas, kad gali tekti paeksperimentuoti radiatoriais. Kuo aukščiau pakelsi radiatorių, tuo greičiau prasidės natūrali cirkuliacija, tuo labiau vanduo bus aušinamas. Nuleidęs radiatorių žemiau, katile išlaikysi aukštesnę vandens temperatūrą (tik nenuleisk per žemai - tada cirkuliacija nebevyks!). Termostato funkciją atliks radiatorius, kurį sureguliuosi, rasdamas optimalų aukštį.

Aš tokią sistemą NAUDOJU jau keleri metai, tai jau ne pamąstymai, o patikrintas reikalas, todėl jums nėra ko išradinėti dviračio - užtenka pasinaudoti kito patirtimi. Beje, radiatoriaus aš neneščiau kur nors į kiemą ar kokią šaltą patalpą, bet pastatyčiau kambaryje - tegu šilumos perteklius šildo orą. Juk čia kalbama apie kuo efektyvesnį šilumos panaudojimą. Nenaudočiau ir automobilio radiatoriaus - daug lengviau prijungti šildymo sistemose naudojamą radiatorių.

Iš tiesų viskas labai paprasta, tokią sistemą galima sujungti per kelias valandas. Veikia užtikrintai.

Alius

Tur būt nesupratau Tomo pateikto klausimo "Bet neramina vienas dalykas- kaip apsisaugot nuo užvirimo? ". Suvokiau taip, kad boileris gali būti naudojamas ir vasarą, juk šilto vandens irgi reikia. Pasiūliau variantą kaip boilerio neprileisti iki virimo temperatūros, tuo pačiu neprarandant šilumos pertekliaus žiemą, arba atiduodant jį "laukui" jeigu boileris naudojamas ir vasarą (antru atveju reikėtų lauko radiatorių atjungti žiemai). Išties, pritariu, termostatas nereikalingas jeigu galima paprasčiausiai pakelti ar nuleisti radiatorių, tuo reguliuojant savaiminės cirkuliacijos srauto intensyvumą. Tiesiog termostatas tai atliks pats ir nereiks spėlioti "užvirs, neužvirs" ir neatsitiks nelaimė, kad ir paprasčiausiai nebūnant tuo metu patalpoje (vasarą - lauke ar pan.).
Bet kokiu atveju, neprieštarauju patirčiai ir nesiūlau savo avantiūrinių sprendimų jeigu jau yra išbandytų būdų.

Žinoma, Aliau, galima dėti

Žinoma, Aliau, galima dėti termostatą, jis nepakenks. Bet galima ir nedėti. Aš visada už paprastesnes sistemas. Beje, nereikia kiekvieną sykį kilnoti radiatoriaus aukštyn-žemyn ir spėlioti užvirs-neužvirs. Tai užteks padaryti vieną sykį. Sureguliuoji sistemą, ir ji veikia. Tokiu būdu šildau vandenį ir žiemą ir vasarą, tai darau ir namuose, ir pirtyje. Jeigu kas abejojate, galite atvažiuoti pas mane ir pamatyti savo akimis.

P.S. Alius

Beje, gerb. Petrai, reiškiu pagarbą Jums už originalius ir paprastus sprendimus sodyboje. Lankytis teko prieš pora metų, tačiau likau sužavėtas.

ekonomaizeris

Sveiki,

Aš irgi audžiu mintį, apvyniojus variniu vamzdeliu krosneles dumtraukį, panaudoti "išeinančią" šilumą. Noreciau, tokiu budu sušildytą vandenį, pajungti i artimiausią radiatoriu paleisdamas per autonomine sistema. (Sildomes dujomis ).
Noriu paklausti. Ar vyks cirkuliacija per mano spiralini gyvatuka apvyniojus horizontalu dumtrauki ( krosnele su kaminu pajungta horizontaliai)?
Ar reikalingas cirkuliacinis siurblys ir kokie nors voztuvai nuo perkaitimo?
Ar vykstant savaiminei cirkuliacijai per turimus 8 radiatorius vanduo ir taip atves?
Pajungus dujini katila siurblys stumdis vandeni, mane neramina laikotarpis kol kurename tik krosnele ir katilo siurblys neveikia.

Šiltesnis vanduo kyla tik aukštyn

Taip, apvyniojus metalinį dūmtraukį variniu vamzdeliu, jis neblogai ataušins kaminą ir paims nemažai lauk varomas šilumos.
Norint, kad vyktų savaiminė cirkuliacija, šilumos šaltinis turi būti gerokai žemiau už aušintuvą. Jeigu tavo pečius ir jo metalinis kaminas stovi rūsyje, tai sušilęs vanduo tikrai kils aukštyn į radiatorius. Bet jeigu tavo ekonomaizeris stovės aukščiau radiatorių, vanduo savaime necirkuliuos. Reikalingas cirkuliacijos siurblys. O siurbliui junginėti reikalingas koks nors valdiklis. Galima naudoti paprasčiausią termostatą, kuris siurblį įjungtų nuo tam tikros nustatytos temperatūros, bet aš naudoju daug tikslesnį elektroninį valdiklį, kuris aprašytas čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/savadarbis-valdiklis-saul%C4%97s... Valdiklio nereikia nustatinėti - jis įjungia siurblį, kai atsiranda keturių laipsnių skirtumas tarp šilumos šaltinio ir aušintuvo, tavo atveju - radiatoriaus.
Aštuoni radiatoriai taip aušins vandenį, kad jokio perkaitimo pavojaus nėra. Ekonomaizeris jų kaip reikiant gal nė neįšildys. Svarbu, kad būtų išsiplėtimo bakelis nuo šilumos išsiplėtusiam vandeniui sutalpinti.
Aušinti į viršų kylančius kamino dūmus nėra gerai, nes mažėja trauka. Šiemet pasidariau kitokio tipo ekonomaizerį, kuris nestabdo traukos. Jis aprašytas čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/reaktyvinis-ekonomaizeris-taupo-...

Šiltesnis vanduo kyla tik aukštyn

Mano variante krosnele stovi pirmame aukšte su 5 radiatoriais - aušintuvais
ir palėpėje dar 2 radiatoriai+gyvatukas.
Labai sudomino savaiminis cirkuliacijos variantas, tik liko neaišku
kaip su tuo radiatoriaus "kilnojimu aukštyn,žemyn " ten gaunasi?
Jeigu aš su savuoju ekonomaizeriu pasijungčiau į antrame aukšte esanti šildymo sistemoje gyvatuką (aukštis tarp krosneles ir gyvatuko apie 2 metrus) ar ten ir neliks tas kaistantis vanduo, nes tai aukščiausias sistemoje taškas?
Ar jau nuo šios vietos ir prasideda savaimine cirkuliacija per visa šildymo sistema su visais nusileidimais į pirmąjį aukšta ir grįžimu iki krosnelės.? Ar tokiu atveju pakaktų dujiniame šildymo katile esančio išsiplėtimo indo( katilas pirmajame aukšte) ?
Dėkoju už Jūsų atsakymus.

Vanduo cirkuliuos

Jeigu iš krosnelės paleisi karštą vandenį į palėpės radiatorių, kuris yra 2 metrais aukščiau už krosnelę, vanduo tenai kils gerai, atvės ir leisis žemyn, pereis kambario radiatorius ir grįš atgal į krosnelę. Vanduo cirkuliuos savaime. Karščiausias bus palėpės gyvatukas, į kambarius sugrįš šiek tiek atvėsęs vanduo.
Savaiminė cirkuliacija yra gerokai lėtesnė už priverstinę. Jeigu ji pasirodys per lėta (per mažai šildys kambarių radiatorius), galėsi dėti dar ir cirkuliacijos siurblį.
Jeigu sistema jau turi išsiplėtimo indą, antro nereikia.
Sėkmės!

Galėtų būti sekantis jūsų

Galėtų būti sekantis jūsų projektas - garo generatorius.

Ekonomaizeris yra tikrai geras dalykas, tačiau žiemą kūrenent pečiuką, galima dar labiau jį išnaudoti - gamintis ir elektrą.

Labai primityvus ir ekologiškas garo variklis: www.greensteamengine.com
Jūsų auksinėms rankoms - nesunkiai padaromas :)

mano manymu tai gana

mano manymu tai gana sudėtingas mechanizmas ir labai daug judančiu detalių. Kadangi sis aparatas ar mašina veikia garo varoma manau daug paprastesnis, konstrukiciniu požiuriu ir efektivesnis butu Nikolos Teslos išradimas vandens, ar oro turbina. turbina dar tiesiog vadinama teslos turbina kuria jis užpatentavo 1909 spalio 21d. veikimo principas galite pamatyti youtube https://www.youtube.com/watch?v=mrnul6ixX90 ir ja galima pasidaryti iš paprastu senu CD disku.
Pagarbiai
Edvardas

pirties pecius

sveiki, o niekas nebandet ekonomaizeri panaudoti pirties krosniai? tiesiog pamasciau jog jeigu jis efektyvus ir balionas staigiai ikaista tai ji apdejus akmeninis greitai ikaistu ir patalpa ir akmenys taip butu galima pasidaryti greitai paruosiama pirti.

Toks pečius yra padarytas

Pirties pečių su ekonomaizeriu turime pasidarę, bet truputį kitokios konstrukcijos. Liepsna pereina akmenis, o po to šildo vandenį. Tiksliau - vandenį šildo nebe liepsna, bet kamino dūmai. Tai - pirmasis mūsų ekonomaizeris - tada net nežinojome tokio pavadinimo. Matyt, reikės aprašyti.

labai idomu butu pamatyti,

labai idomu butu pamatyti, jei turite kokiu foto ar brezinuka koki mestelkit i emaila jei galit

Sia vasara suvyrinau toki

Sia vasara suvyrinau toki aplinkeli dumams [pagal Petro nuotraukas]. Is karto pilnai apkroviau akmenimis, bet veliau trecdali nuemiau, nes velavo pacios pirties patalpos ikaitymas.Pirties ,,dvasia'' pasikeite labai. Malku sunaudoju daug maziau, pats garas ir pati atmosfera garinej daug svelnesne, ne beda, jeigu pamirstu laiku pakrauti malku [kurenant krosni], randu daug zaryju [manau del letesnio degymo], anksciau rasdavau vos rusenancius pelenus. Akmenys su kuriais apkrautas ekonomaizeris dabar uzkaista iki snipstymo,o anksciau su sia syluma sildziau dangu.ACIU PETRAI.

Turiu koklinį stačiamalkį,

Turiu koklinį stačiamalkį, kuriuo naudosiuosi žiemą. Svajoju jog jis šildytų vandenį. Mąstau apie šilumokaitį gyvatuko pavidalo, kurį įmontuočiau į krosnies vidų. Tačiau bijau dėl atviros liepsnos, nes nežinau kokį metalą naudoti, ir ar apskritai verta tokią sistemą rutulioti. Krosnį kūrenu daugiau kaip 3 valandas per dieną. Kokia būtų jūsų nuomonė?

Nedaryčiau

Aš taip nedaryčiau. Aušinti liepsną - slopinti degimą. Slopinti degimą - durnystė.