Idėja tikrai verta dėmesio, su Vincu mes ją jau aptarinėjame, bet dar vis nesugalvojame, kaip išgaubti organinį stiklą ar kitą medžiagą, kad išeitų padidinimo stiklas.
Jeigu tiksliai, tai apie tai, jog Adlerio nuomone mūsų tikslus apsprendžia mūsų menkumo jausmai, patirti vaikystėje, išgirdau viename seminare. Kaip pavyzdys buvo paminėtas Švarcnegeris, iš kurio vaikystėje tyčiojosi vyresnieji broliai dėl silpnai išvystytų kojų raumenų. Spausdinto teksto su tais keturiais punktais skaityti neteko (dabar išsisaugojau. Ačiū. Gal prisireiks). Tačiau nors Adlerį labai gerbiu ir žaviuosi daugeliu jo genialių įžvalgų, bet antras punktas šiuo metu man atrodo neteisingas. Gal kada nors šis požiūris pasikeis, kas žino. O už straipsnio pripažinimą ir pagyrimą dėkoju. Kaip pradedančiam "rašytojui" jis ne mažiau svarbus už draugišką kritiką:)
Aš nepateikiau savo minčių ir net nediskutuoju kas teisinga kas ne pagal tave ar Adlerį. Visi 4 punktai apibūdina Adlerio teoriją (ne mano), kuri sudaro vieningą sistemą.
"Ar gali būti kažkoks ne visiškai ""beprotiškas" pasinėrimas į savo menkavertiškumo kompensaciją", kurio patirtis būtų TEIGIAMA?"
Sakydamas teigiama patirtis (vėlgi pagal Adlerį), turėjau omeny, kad vaikystės nepilnavertiškumas yra teigiamas pats savaime ir jis patiriamas visų vaikų. Teigiamas nes neva tai paskata tobulėjimui...
Tobulėjimo pvz (mano) - vaikystėje buvo silpniausias iš visų, todėl užaugęs aktyviai (bet ne fanatiškai) sportavo ir tapo puikios fizinės formos.
Ir šiaip - aš neginčiju tavo minčių, ir daugumai pritarčiau visiškai ar bent iš dalies. Tik norėjau pastebėti, kad Adlerio teoriją iškraipytai pateikei (švelniai tariant).
Na, bet svarbiausia, kad susišnekėjome, jog turėjai omeny 4 Adlerio teorijos punktą (mano išskirtą).
P.S. Geras ir labai naudingas straipsnis. Buvo malonu skaityti :)
Pagarba Petrai, suzavetas sumanumo, entuziazmo ir auksiniu ranku. del virykles pavertimo keptuve - jeigu paimti du organinio stiklo lapus, termiskai juos isgaubti ir sulitavus (suklijavus) tarpa uzpildyti vandeniu. ar negautume kazko panasaus i didinamaji stikla kuris dar labiau koncentruotu saules spindulius i taska. cia tik pamastymas, jei ka :)
Mokausi tiesiog būti. Dažnai labai sunku, nes būtinai turiu "ką nors" veikti. Kai nieko neveikiu, pradedu nerimauti. Mintis liepia,-daryk tą, reik nuveikt aną. Kai paklūstu mintims, po kurio laiko kūnas pavargsta ir kažkodėl apninka depresija. Ir taip kasmet ar šiek tiek dažniau. Mintys- galinga jėga. Kaip jas suvaldyti? Iš kur jos aplamai kyla. Žinau. Atrodo, jau žinau.
deimantukas.
Viskas ką rašau yra tai ką AŠ pats galvoju ir kuo tikiu. Jeigu miniu Adlerį, tai tik todėl, kad nenoriu pasisavinti man priimtinos minties autorystės. Autoriteto vardo nelaikau teiginio teisingumo argumentu, nes praktiškai bet kuriam autoriteto teiginiui, pasikapsčius internete, galima rasti bent poros panašaus lygio autoritetų priešingus teiginius:).
Iš tikro, aš turėjau minty 4 atvejį, pagal tavo klasifikaciją (čia iš A tikrai seka B).
Pilnai sutinku, kad gyvenime, deja, kartais pasitaiko 3 atvejis. Kai pernelyg žiaurios sąlygos visai sužlugdo asmenybę:(.
Iš dalies sutinku su 1 teiginiu. Su išlyga, jog tie menkumo jausmai gali būti labai skirtingo laipsnio. Nuo totaliai sužlugdančio iki praktiškai beveik nejuntamo. Tame kontinume kažkur yra 4 atvejis, dėl kurio mes kaip ir sutariame.
Ar gali būti kažkoks ne visiškai ""beprotiškas" pasinėrimas į savo menkavertiškumo kompensaciją", kurio patirtis būtų TEIGIAMA? (2 tavo minimas atvejis). Na bent aš dėl to labai stipriai abejoju. Labai abejoju ar mes vienodai suprantame žodį TOBULĖJIMAS. Mano manymu palankiomis sąlygomis asmenybė auga ir tobulėja be jokių prievartinių priemonių, na panašiai kaip ir kvėpuoja. Man nepriimtinas menkumo jausmų prievartaujams "tobulėjimas". Bet manau kiekvienas turim teisę turėti savo nuomonę ta tema:)) (kaip ir Adleris turi teisę į savo nuomonę):)
Ačiū, Vladai, už nemokamą konsultaciją. :) Bet neprisimenu, kad jos kada nors būčiau prašęs. O gal buvome susitikę, susipažinom, prašiau tavo pagalbos ir pamiršau?
Tada visai šūc su manimi. :)
Petras
Deja, alaus skardinių pakeisti alaus bambaliais nepavyks. Metalas laidus,o plastikas nėra laidus šilumai. Aišku, kažkiek šilumos sukaups ir bambaliai, bet afektyvumas bus ne tas.
sužavėtas Petro veikla, šaunuoliai, kurie užsiima ne vien skaitimu , o imasi realios veiklos , gyventi vadovaujantis savo galva yra labai svarbu, nuo cia ir prasideda tikra valstybe su tikrais žmonemis , ne avynu banda.
Ačiu , nenuleiskyte ranku , jusu veikla reikalinga labiau neikeliu ministeriju kartu sudejus.
plastikas ne toks geras silumos laidininkas, todel vistik siulyciau geriau koki menesiuka i diena po dvi skarbonkes alucio ,ar giros susivartyt. As jau nekalbu ,kad sujungimas tu plastikiniu buteliu bus keblesnis.
Pirmiausia dėkoju už įdomią diskusiją visiems, o ypatingai p. Petrui, kuris nenuleisdamas rankų kuria, konstruoja ir svarbiausia dalinasi savo rezultatais su visais besidominčiais lankytojais.
Dabar prie temos, noriu paklausti, o kaip manot jei šiam kolektoriui naudoti plastmasinius butelius, kurių pilni Lietuvėlės pakampiai? Ačiū.
"(A)labai ryškių ir konkrečių tikslų gyvenime turėjimas, (B) rodo ankstyvoje vaikystėje patirtus menkumo jausmus (čia pagal Adlerį)"
Sakyčiau arba ne taip supratai Adlerį arba aš ne taip supratau tave.
Pagal Adlerį:
1) Menkumo jausmus vaikystėje patiria VISI, (tad tavo sugalvota seka iš A -> B tiesiog beprasmė)
2) Menkavertiškumo patirtis yra TEIGIAMA, nes veda į asmenybės tobulėjimą per to menkavertiškumo įveikimą;
3) Blogumas galimas tuo atveju jei žmogus "pasiduoda" nepilnavertiškumo kompleksui ir neturi nei tikslų nei siekių gyvenime. Tokios asmenybės (?) būna baikščios, pasyvios, neišnaudojančios savo galimybių;
4) Galimas ir priešingas variantas (kurį spėju ir turi minty?) - "beprotiškas" pasinėrimas į savo menkavertiškumo kompensaciją, savo tikslų (kylančių iš TRAUMUOJANČIO nepilnavertiškumo) reikšmingumo pervertinimas, per didelė emocinė investicija į juos vedanti į stresus, depresiją ir pan..
Aš irgi noriu padėkoti už labai įdomų straipsnį. Vakar negalėjau akių atplėšti beskaitydamas. :-) Taip pat patiko ir prieš tai skelbtas straipsnis apie psichologijos aspektus.
Kartais būni kiek per griežtas. (aišku tai būdinga visiems). Kiekviena mes kažkuo tikime: vieni Dievo buvimu, kiti jo nebuvimu:). Manau aiškiai blogai tik tada, kai žmogus, siekdamas savo tikslų, bando įtikinti kitus tuo kuo ir pats netiki.
Vienas komentatorius BLOGe davė pastabą, kad energijos dabar reikia ne šešis, bet mažiau nei du kartus mažiau.
Tikrai taip, skaičiavau “kartus”, o ne laipsnius! :))
Jeigu šildyčiau šaltą vandenį, turėčiau pridėti 37 laipsnius (iki 40)
Dabar šildau pašildytą, tereikia pridėti 22 laipsnius.
37: 22= 1,68 karto
Kaip galėjau padaryti tokią vaikišką klaidą?
Matyt, labai norėjosi kuo geresnio rezultato. :)))
Ačiū komentatoriui už teisingą pastabą.
Puikus anekdotas su orgazmu ir astma! :)))
Kas tiki daugiavaikės Marijos nekaltybės plėvele, tam nepadės Evangelijos tekstas apie Jėzaus brolius ir seseris, kas įtikėjo NLP šventumu, to nebeįtikins straipsniai apie "smegenų plovimą". Visgi yra vilties, kad daugelis sugebės į metodą pažiūrėti iš kitos pusės, kad metodas - tai viso labi metodas, kuris gali būti panaudotas ir tam ir tam.
Sutinku, Arvydai, kad tu turi teisę turėti tokią nuomonę. Aš ir pats nelinkęs galvos guldyti už savąją:). Tiesiog tuomet taip sakė mano žentas ir po poros metų, seminare apie NLP, psichologas Olegas Lapinas "Alfa studio" minėjo kaip vieną iš Lietuvoje NLP technikas plėtojančių kontorų.
Aš manau, kad bet kuriam žodžiui ar sąvokai kiekvienas žmogus suteikia kiek kitokią prasmę. Nes, kaip sako NLP guru "mūsų visų vidiniai žemėlapiai skiriasi".
Paskutinę mintį iliustruosiu trumpu anekdotu:
"pareina moteriškė iš poliklinikos ir savo diedukui sako:
- žinai, tai ką mes trisdešimt metų vadinome orgazmu, pasirodo yra astma":)
Ilgi straipsniai daugelį gąsdina, kartais išsigąstu ir aš, bet jeigu vertingas skaitymas, tai straipsnis gali būti kuo ilgesnis, o knyga - kuo storesnė. O kam tikėjimai neleis priimti tokios informacijos, tas nepriims ir trumputės žinios.
Labai geras Vlado debiutas, praplės Kito gyvenimo horizontą. Kuo daugiau galimybių, kuo daugiau matymo! Už to horizonto yra dar kiti horizontai!..
Su NLP nieko bendro neturi, nes net tikslai nesutampa. Psichotechnikų naudojimas dar ne NLP... o iš tikrųjų smegenų plovimas.
Dėkui už puikų straipsnį.
Tokio paprasto ir labai naudingo saulės kolektoriaus pac nebūčiau pasigaminęs. Nes nebūčiau sugalvojęs. Ačiū tau, Petrai ne tik už mintis, pavyzdžius, tačiau ir už atvykimą pas mane į sodą ir tam tikrų klaidų saulės kolektoriuje ištaisymą ir jo patobulinimą.
Dar buvo labai sunku nugalėti stereotipą, kad neva tokius saulės kolektorius galima statyti tik vienkiemiuose, kur nelabai kas mato, o sodininkų bendrijose toks vaizdas neva kraupina praeivius.
Keli kaimynai pradžioj labai juokėsi ir sakė, kad aš visai nublūdau. Dar sakė, kad kur kas paprasčiau užkaisti vandenį, na, jei ne ant elektrinės, tai ant dujinės viryklės.Tačiau po to tie patys kaimynai ėjo pas mane su kibirėliais ir prašė įpilt to kvailo karšto vandens, nes jiems neva nėra laiko užsikaisti, kad išplaut indus, nes jie skuba namo, o to karšto vandens pas mane ir taip per daug.
Kai rekonstruosiu namuko stogą, pastogėje, kiek galima aukščiau įtaisysiu tokią didelę vandens saugyklą ir saulės kolektorių ant stogo.
Na gi skirtingos medžiagos turi skirtingą šilumos laidumą. O čia dar ir storis (masė) turi įtakos - skardinės juk visai plonytės, lyginant su cinkuota skarda.
Kiek šilumos gautų kambarys, jei tie vamzdžiai būtų, pavyzdžiui, iš akmens vatos..?
Jo ventiliatorius yra Sunon DP201A. Jis žymimas kaip 107 CFM (~180m^3/h ) ventiliatorius.
Na žinoma, tobulų sąlygų ventiliatorius neturi, o marketingas bus kažkiek pakoregavęs skaičius. Gal toks matavimas, nežinant paklaidos, ir nepuikus, bet jis duoda nors kokį atskaitos tašką.
O kaip tiksliau pamatuoti oro srautą? Į žinomo diametro vamzdį įkišti anemometrą..?
Nuo saulės atkeliauja ne vien ultravioletiniai ar infraraudonieji spinduliai, o visas spektras. Spinduliai eidami per stiklą tiesiog filtruojami, palikdami ultravioletinius virš stiklo. Taip pat nusifiltruoja ir dalis infraraudonųjų, o jei vietoje stiklo paimtum stiklokeramikos plpkštę (tokią kaip gerose elektrinėse kaitlentėse), tai infraraudonųjų beveik nenufiltruotų, o nufiltruotų ultravioletinį ir visą matomą spektrą, nes yra juoda.
Ar juodos skardinės ar paprasta juoda skarda už stiklo - energijos sugers tiek pat kiek praeis per stiklą. Tik skardinės atrodo įdomiau, panašiai kaip vakuuminis kolektorius. O dėl galios,- galiu garantuoti, kad tikrai ne du kilovatai, todėl, kad jūs neišmatavote oro kiekio. Internete dažniausiai skelbiamas ventiliatorių maksimalus oro kiekis, t.y. be aerodinaminio pasipriešinimo. Išcentriniai ventiliatoriai įveikia didesnį aerodinaminį pasipriešinimą, ašiniai - mažesnį, o ašiniai buitiniai (sieniniai, lubiniai, skirti WC ir vonios patalpoms) iš viso atskira tema - gal tik 20% gamintojų rašo tiesą. O ir tie, kurie rašo tiesą dar pateikia grafiką, kur matosi oro kiekio (m3) ir pasipriešinimo (Pa) priklausomybė. Iš savo patirties - Tikriausiai čia sumontuotas ventiliatorius yra buitinis, pagal oro kiekį, tikriausiai, D125. Jei Airflow firmos, tai oro kiekis būtų ~150 m3/h, jei S&P ~ 100, jei Dospel ~ 80, jei kokios nors kitos iš pigiųjų tarpo ~ 20-60 m3/h.
P.S. užsiimu vėdinimo sistemų matavimu, derinimu
Kažkada kai teko dirbti poilsio namų energetiku, važiavom pirkti plieninio katilo. Gamykloje, prie Vilniaus, demonstravo kaip ant vamzdžiųū per kuriuos eina degimo produktai (vanduo aplinkui) užvalcuojami grioveliai, kad viduje atsirastų briaunos sukeliančios judančio srauto sūkurius ir padidinančios šilumos perdavimo efektyvumą. Tikėtina jog išpjauti skardinių dugnai veikia panašiai.
Vladas
Is pradziu ir as galvojau,kad galima ir nevargti su skardinem.Bet be vargo nieko nebuna.Be ventiliatoriaus gal ir ortakiai gerai butu.Bet ijungus ventiliatoriu oras eis tiesiausiu ir lengviausiu keliu,o pragrezus skardiniu galus(40mm)dar palieka briaunos uz kuriu uzkliuna oras.Galit atlikti paprasta eksperimenta. Eksperimentui reikes metro vamzdzio, ventiliatoriaus, lietlempes, termometro ir nestoros vielos.Ikaitinkit vamzdi iki raudonumo ir ventiliatoriumi puskit i vamzdi ora. Kitame gale pamatuokit temperatura. Paskui priraizgykit vamzdyje vielos ir vel kaitinkit vamzdi ir puskit ora.Dabar pamatuokit temperatura ir pamatysit, kad ji daug didesne.
Taip, saulės kolektorius žmonės daro ir iš aliumininių ortakių - esu matęs. Galima daryti ir iš skardos lapo - dar paprasčiau. Tačiau alaus skardinės turi privalumą - jos yra mažesnio skersmens už ortakius, vadinasi, gerokai didesnio šildomo ploto. Palyginau alaus skardinių Giedriaus saulės kolektoriaus ir savųjų (juos pasidarėme iš skardos lapų) galingumą. Giedriaus apie 20 procentų galingesnis (skaičiuojant vienam kv. metrui). Nebejoju, kad jo bus galingesnis ir už ortakių saulės kolektorius - lemia didesnis šildomas plotas.
Jeigu vis dėlto apsisprendėte daryti saulės kolektorių iš aliuminio ortakių, tai patarčiau pirkti kuo plonesnius ortakius, tarkim 80 mm skersmens (plonesnių berods nėra). Kuo plonesni vamzdžiai, tuo daugiau jų tilps, tuo didesnis bus šildymo (aušinimo) plotas.
Kad vanduo nuo nedidelio šiluminių spindulių kiekio neužvirtų, reikia persižegnoti, sukalbėti tris sveikamarija ar kokį stebuklingą burtažodį.:)))
Nieko tokio, jeigu žmogus nežino, kad aplink pilna infraraudonųjų (šiluminių) spindulių. Jo smegenėlės vis tiek neužvirs. Tam yra dvi priežastys. Pirmoji: infraraudonųjų (šiluminių) spindulių aplinkoje per mažai. Antroji: smegenėlės neužvirs, nes jų per mažai (nėra kam virti).
O štai saulės kolektoriuose vanduo užvirti gali. Vakuuminiuse tai atsitinka labia greitai, jeigu tik sutrinka vandens cirkuliacija. Plokščiuosiuose toks pavojus mažesnis, bet ir ten temperatūra pakyla iki pavojingos ribos. To nereikėtų aiškinti bent trupinėlį žinių turinčiam žmogui.
Diletantui atrodo, kad šiluminius spindulius skleidžia tik elektrinė infraraudonųjų spindulių pirties krosnelė. :))) Iš tiesų jie sklinda nuo visų šiltakraujų gyvūnų, veikiančių variklių, kūrenamų pastatų ir kitų šilumos šaltinių. Bet jų kiekis toks mažas, kad nei vanduo, nei smegenys (nei jeigu jų yra) neužverda. :)
Eidami per stiklą ar kitą skaidrią medžiagą, spinduliai lūžta.Štai kodėl niekas nesidegina saulėje per stiklą - nieko iš to nebus, neįdegsi, nes stiklas nepraleidžia ultravioleto. O kur jis dingsta? Išneškit į saulę stiklinį termometrą, pažiūrėkit, kaip kyla aukštyn gyvsidabrio stulpelis ir panėginkit suprasti. Jeigu dar neišvirė smegenai. :))))
Nežinoti, neišmanyti - nieko blogo. Galima ir sužinoti, jeigu žmogus nėra idiotas. Blogai, kada žmogus nežino ir pasišauna mokyti kitą. Tai - jau bukaprotis. Nieko tokiam neišaiškinsi.
būtų sužinoti, kaip išvengti vandens užvirimo "bose",kai ultrafioletiniai spinduliai pavirsta infrafaudonaisiais praeidami per stebuklingą stiklą, ypač kai vasara panaši į pernykštę
Gal ir keista, bet niekada nejaučiau misijos taisyti pasaulį. Tikriausiai todėl, kad nesu religingas ir nesijaučiu už kitus "geresnis". Užtat man sekasi. Nėjau blaivyti Lietuvos -išblaiviau pats save. Nemokiau kitų mesti rūkyti - mečiau pats. Nieko neverčiau numesti viršsvorį - nutukimą įveikiau pats...
Man nuo vaikystės visi sakė, kad esu gabus rašyti ir piešti, bet mane patį visada labiau traukė techninė kūryba ir paties sukurtos veikiančios sistemikės. Aš ir dabar labiau vertinu savo gebėjimus kuri sistemas, konstruoti ir išradinėti, o rašymas man - antraeilis dalykas. Didžiausia šventė, kai su Vincu darom, darom kokį naują dalyką ir galiausiai pavyksta. O piešimą visai apleidau. Tiesios linijos nebenubrėžiu.
Kartais sunku suprasti, kas nulemia mūsų gyvenimą. Kodėl stojau į žurnalistiką, o ne į politechnikos institutą, jeigu taip traukia fizika? Nulėmė mokykla. Turėjau bukaprotį fizikos mokytoją, kuris manęs dar ir nemėgo ("neturėjo akies"), o literatūros mokytoja poetė Elena Skaudvilaitė buvo labai talentinga mokytoja. O vaikas - dulkelė... Mano pasirinkimą nulėmė kiti žmonės, išorinės aplinkybės.
Nei aš gailiuosi, nei ką. Bet širdyje aš labiau inžinierius, nei rašytojas.
Vaikeli, aš tą premiją atiduodu tau. Tegu pradžiai bus ne Nobelio... Kol kas tau užteks trejetuko iš fizikos. :))))
Diletantams siūlau atlikti vieną labai paprastą eksperimentą. Imkite du vienodus stiklinius termometrus, abu padėkite vienoje vietoje, tačiau taip, kad vienas gautų tiesioginių saulės spindulių, o kitas - ne. Nieko daugiau nereikia, Dabar reikia stebėti. Ne tik termometrus, bet ir pokyčius savo smegeninėje. Gal ten pagaliau kas nors įvyks?
"eidami pro stiklą ar polietileno plėvelę, ultravioletiniai saulės spinduliai skyla į infraraudonuosius šiluminius spindulius" - cia ir Nobelio premija galima gauti irodzius tai
Vargsti su tais kolektoriais, kad sau sutaupytum kelias dešimtis litų, o paskaitę tavo alegorijas gal keli šimtai ar netgi tūkstančiai žmonių taptų bent per nago juodymą geresni, protingesni. Gal kiek kitoje šviesoje pamatytų save, savo tėvus, vaikus ir savo gyvenimą. Juk tavo svetainė turi virš 30 000 unikalių lankytojų. Tai kur čia rimtas darbas, o kur žaidimai?
Na gerai, Petrai neužsikabink. Čia gi "džiaukas". Aš juokauju (nors kiekviename juoke yra dalelė tiesos). Nejaugi manai jog nesuprantu, kad gyvenime reikia visko: ir poezijos ir saulės kolektorių, ir mėšlo ir švenčių, ir saulės ir lietaus. Džiaugiuosi, kad tavo puslapyje yra ir alegorijos ir saulės kolektoriai:)). Manau ir pats sutiksi, jog tavo sugebėjimai rašyti nuoširdžius tekstus ne mažiau vertingi nei sugebėjimai pigiai apšildyti namus.
Na taip, šilumokaičiai - dideli bosai vandeniui šildyti - yra šiek tiek panašūs į alaus skardines, bet a ir jais nežaidžiu. :))))
Atrodo, supratau, apie ką tu. Apie saulės kolektorius, padarytus iš alaus skardinių. Tokį saulės kolektorių dariau ne aš, jį pasidarė Giedrius Čekanauskas, o aš "talentingas rašytojas", aprašiau jo vertingą sumanymą. Aš susimeistrauju paprastesnius, greičiau padaromus saulės kolektorius.
Bet nesvarbu. Tavo mintis yra aiški: saulės kolektoriai - žaidimas, talentingi rašymai - rimtas dalykas. Iš tiesų viskas atvirkščiai.
Saulės kolektoriai yra labai rimtas dalykas, jie man padeda sutaupyti labai daug pinigų, o tai reiškia - labai daug laiko ir energijos. Kai namą ir vandenį man dykai per saulės kolektorius šildo saulė, aš nenaudoju elektros ir malkų. Man nereikia daug ir sunkiai dirbti, kad padengčiau elektros ir kuro sąskaitas, vadinasi, man lieka daugybė laisvo laiko talentingiems rašinėjimams, iš kurių, tiesą sakant, neturiu ir neturėsiu absoliučiai jokios naudos. Šitie rašinėjimai - tai tik žaidimas, laisvalaiko pomėgis ir nieko daugiau.
Kad mano žodžiai neatrodytų tuščias plepėjimas, siūlyčiau palyginti mano ir kokio miestiečio komunalines išlaidas. Kiek mieste man kainuotų 100 kv.m buto išlaikymas? Mėnesukui tūkstantėlio užtektų? O aš, išsikėlęs į kaimą ir visais tais "žaidimais" susitvarkęs buitį, nusikertu metams keletą beržų. Už elektrą vidutiniškai moku 50 Lt per mėnesį. Viskas. 50 litų - tai ne tūkstantis! Supratot? Man nereikia vergauti, kaip vergauja kiti. Aš laisvas!
Dugnai yra išpjaunami, po to skardinės sumaunamos ir suklijuojamos silikonu. Pasidaro sandarus ir šilumai laidus aliuminio vamzdis. Darbelio yra, bet jeigu skardinių gali gauti dykai, vargas atsiperka.
Tikrai sveikintina ideja, man tik ydomuy kaip tos skarbonkes ten sudetos, turiu uomenyje ar dugnai ispjauti, ar jos apjungtos dar kazkaip tarpusavyje ar dar kokiu yra dalyku kuriu nesimato? :)
Elektronika veikia puikiai.Vinco deka tikrai sutaupysiu dvi poras batu.Anksciau vis eidavau ir eidavau ziureti,kad nepradetu pusti salto oro i kambari o dabar galiu sau ramiai dirbti ir nesukti galvos(elektronika tikrai geriau dirba uz mane).Tik noreciau duoti patarima:jeigu sugalvosit patys pasireguliuoti elektronika, tai is pradziu pasitarkit su Petru ir viska gerai issiaiskinkit,nes as pats bereguliuodamas vos nesugadinau, o pasirodo, kad visai reguliuoti ir nereikejo.Jei noretumet ko paklausti galit man parasyti giedriauslaiptai@gmail.com
Sveikinu, Auriukai, su sėkminga kūrybos pradžia. Būtų puiku, jeigu atsiųstumei savo kūrinio keletą nuotraukų ir trumpą aprašymą: kaip ir iš ko darei, koks saulės kolektoriaus plotas, kiek kainavo ir pan. Siųsk į mano elektroninį paštą petrasdargis@gmail.com
Mes, kūrėjai ir išradėjai, turime dalintis savo patirtimi! :)
Labai gražus ir naudingas aparats. Kodėl gi nepanaudoti saulutės.O ir darbas ko gero teikė didžiulį malonumą.O ir kainavo nedaug.Sekmės.
Idėja tikrai verta dėmesio, su Vincu mes ją jau aptarinėjame, bet dar vis nesugalvojame, kaip išgaubti organinį stiklą ar kitą medžiagą, kad išeitų padidinimo stiklas.
Jeigu tiksliai, tai apie tai, jog Adlerio nuomone mūsų tikslus apsprendžia mūsų menkumo jausmai, patirti vaikystėje, išgirdau viename seminare. Kaip pavyzdys buvo paminėtas Švarcnegeris, iš kurio vaikystėje tyčiojosi vyresnieji broliai dėl silpnai išvystytų kojų raumenų. Spausdinto teksto su tais keturiais punktais skaityti neteko (dabar išsisaugojau. Ačiū. Gal prisireiks). Tačiau nors Adlerį labai gerbiu ir žaviuosi daugeliu jo genialių įžvalgų, bet antras punktas šiuo metu man atrodo neteisingas. Gal kada nors šis požiūris pasikeis, kas žino. O už straipsnio pripažinimą ir pagyrimą dėkoju. Kaip pradedančiam "rašytojui" jis ne mažiau svarbus už draugišką kritiką:)
Aš nepateikiau savo minčių ir net nediskutuoju kas teisinga kas ne pagal tave ar Adlerį. Visi 4 punktai apibūdina Adlerio teoriją (ne mano), kuri sudaro vieningą sistemą.
"Ar gali būti kažkoks ne visiškai ""beprotiškas" pasinėrimas į savo menkavertiškumo kompensaciją", kurio patirtis būtų TEIGIAMA?"
Sakydamas teigiama patirtis (vėlgi pagal Adlerį), turėjau omeny, kad vaikystės nepilnavertiškumas yra teigiamas pats savaime ir jis patiriamas visų vaikų. Teigiamas nes neva tai paskata tobulėjimui...
Tobulėjimo pvz (mano) - vaikystėje buvo silpniausias iš visų, todėl užaugęs aktyviai (bet ne fanatiškai) sportavo ir tapo puikios fizinės formos.
Ir šiaip - aš neginčiju tavo minčių, ir daugumai pritarčiau visiškai ar bent iš dalies. Tik norėjau pastebėti, kad Adlerio teoriją iškraipytai pateikei (švelniai tariant).
Na, bet svarbiausia, kad susišnekėjome, jog turėjai omeny 4 Adlerio teorijos punktą (mano išskirtą).
P.S. Geras ir labai naudingas straipsnis. Buvo malonu skaityti :)
Pagarba Petrai, suzavetas sumanumo, entuziazmo ir auksiniu ranku. del virykles pavertimo keptuve - jeigu paimti du organinio stiklo lapus, termiskai juos isgaubti ir sulitavus (suklijavus) tarpa uzpildyti vandeniu. ar negautume kazko panasaus i didinamaji stikla kuris dar labiau koncentruotu saules spindulius i taska. cia tik pamastymas, jei ka :)
Puikus straipsnis :) Trūksta Facebook like mygtuko.
Mokausi tiesiog būti. Dažnai labai sunku, nes būtinai turiu "ką nors" veikti. Kai nieko neveikiu, pradedu nerimauti. Mintis liepia,-daryk tą, reik nuveikt aną. Kai paklūstu mintims, po kurio laiko kūnas pavargsta ir kažkodėl apninka depresija. Ir taip kasmet ar šiek tiek dažniau. Mintys- galinga jėga. Kaip jas suvaldyti? Iš kur jos aplamai kyla. Žinau. Atrodo, jau žinau.
deimantukas.
Taip, gražus parašymas, užkabino...
Viskas ką rašau yra tai ką AŠ pats galvoju ir kuo tikiu. Jeigu miniu Adlerį, tai tik todėl, kad nenoriu pasisavinti man priimtinos minties autorystės. Autoriteto vardo nelaikau teiginio teisingumo argumentu, nes praktiškai bet kuriam autoriteto teiginiui, pasikapsčius internete, galima rasti bent poros panašaus lygio autoritetų priešingus teiginius:).
Iš tikro, aš turėjau minty 4 atvejį, pagal tavo klasifikaciją (čia iš A tikrai seka B).
Pilnai sutinku, kad gyvenime, deja, kartais pasitaiko 3 atvejis. Kai pernelyg žiaurios sąlygos visai sužlugdo asmenybę:(.
Iš dalies sutinku su 1 teiginiu. Su išlyga, jog tie menkumo jausmai gali būti labai skirtingo laipsnio. Nuo totaliai sužlugdančio iki praktiškai beveik nejuntamo. Tame kontinume kažkur yra 4 atvejis, dėl kurio mes kaip ir sutariame.
Ar gali būti kažkoks ne visiškai ""beprotiškas" pasinėrimas į savo menkavertiškumo kompensaciją", kurio patirtis būtų TEIGIAMA? (2 tavo minimas atvejis). Na bent aš dėl to labai stipriai abejoju. Labai abejoju ar mes vienodai suprantame žodį TOBULĖJIMAS. Mano manymu palankiomis sąlygomis asmenybė auga ir tobulėja be jokių prievartinių priemonių, na panašiai kaip ir kvėpuoja. Man nepriimtinas menkumo jausmų prievartaujams "tobulėjimas". Bet manau kiekvienas turim teisę turėti savo nuomonę ta tema:)) (kaip ir Adleris turi teisę į savo nuomonę):)
Vladas
Ačiū, Vladai, už nemokamą konsultaciją. :) Bet neprisimenu, kad jos kada nors būčiau prašęs. O gal buvome susitikę, susipažinom, prašiau tavo pagalbos ir pamiršau?
Tada visai šūc su manimi. :)
Petras
Deja, alaus skardinių pakeisti alaus bambaliais nepavyks. Metalas laidus,o plastikas nėra laidus šilumai. Aišku, kažkiek šilumos sukaups ir bambaliai, bet afektyvumas bus ne tas.
sužavėtas Petro veikla, šaunuoliai, kurie užsiima ne vien skaitimu , o imasi realios veiklos , gyventi vadovaujantis savo galva yra labai svarbu, nuo cia ir prasideda tikra valstybe su tikrais žmonemis , ne avynu banda.
Ačiu , nenuleiskyte ranku , jusu veikla reikalinga labiau neikeliu ministeriju kartu sudejus.
plastikas ne toks geras silumos laidininkas, todel vistik siulyciau geriau koki menesiuka i diena po dvi skarbonkes alucio ,ar giros susivartyt. As jau nekalbu ,kad sujungimas tu plastikiniu buteliu bus keblesnis.
Pirmiausia dėkoju už įdomią diskusiją visiems, o ypatingai p. Petrui, kuris nenuleisdamas rankų kuria, konstruoja ir svarbiausia dalinasi savo rezultatais su visais besidominčiais lankytojais.
Dabar prie temos, noriu paklausti, o kaip manot jei šiam kolektoriui naudoti plastmasinius butelius, kurių pilni Lietuvėlės pakampiai? Ačiū.
"(A)labai ryškių ir konkrečių tikslų gyvenime turėjimas, (B) rodo ankstyvoje vaikystėje patirtus menkumo jausmus (čia pagal Adlerį)"
Sakyčiau arba ne taip supratai Adlerį arba aš ne taip supratau tave.
Pagal Adlerį:
1) Menkumo jausmus vaikystėje patiria VISI, (tad tavo sugalvota seka iš A -> B tiesiog beprasmė)
2) Menkavertiškumo patirtis yra TEIGIAMA, nes veda į asmenybės tobulėjimą per to menkavertiškumo įveikimą;
3) Blogumas galimas tuo atveju jei žmogus "pasiduoda" nepilnavertiškumo kompleksui ir neturi nei tikslų nei siekių gyvenime. Tokios asmenybės (?) būna baikščios, pasyvios, neišnaudojančios savo galimybių;
4) Galimas ir priešingas variantas (kurį spėju ir turi minty?) - "beprotiškas" pasinėrimas į savo menkavertiškumo kompensaciją, savo tikslų (kylančių iš TRAUMUOJANČIO nepilnavertiškumo) reikšmingumo pervertinimas, per didelė emocinė investicija į juos vedanti į stresus, depresiją ir pan..
Aš irgi noriu padėkoti už labai įdomų straipsnį. Vakar negalėjau akių atplėšti beskaitydamas. :-) Taip pat patiko ir prieš tai skelbtas straipsnis apie psichologijos aspektus.
Audrius
Kartais būni kiek per griežtas. (aišku tai būdinga visiems). Kiekviena mes kažkuo tikime: vieni Dievo buvimu, kiti jo nebuvimu:). Manau aiškiai blogai tik tada, kai žmogus, siekdamas savo tikslų, bando įtikinti kitus tuo kuo ir pats netiki.
Vladas
Vienas komentatorius BLOGe davė pastabą, kad energijos dabar reikia ne šešis, bet mažiau nei du kartus mažiau.
Tikrai taip, skaičiavau “kartus”, o ne laipsnius! :))
Jeigu šildyčiau šaltą vandenį, turėčiau pridėti 37 laipsnius (iki 40)
Dabar šildau pašildytą, tereikia pridėti 22 laipsnius.
37: 22= 1,68 karto
Kaip galėjau padaryti tokią vaikišką klaidą?
Matyt, labai norėjosi kuo geresnio rezultato. :)))
Ačiū komentatoriui už teisingą pastabą.
Puikus anekdotas su orgazmu ir astma! :)))
Kas tiki daugiavaikės Marijos nekaltybės plėvele, tam nepadės Evangelijos tekstas apie Jėzaus brolius ir seseris, kas įtikėjo NLP šventumu, to nebeįtikins straipsniai apie "smegenų plovimą". Visgi yra vilties, kad daugelis sugebės į metodą pažiūrėti iš kitos pusės, kad metodas - tai viso labi metodas, kuris gali būti panaudotas ir tam ir tam.
Sutinku, Arvydai, kad tu turi teisę turėti tokią nuomonę. Aš ir pats nelinkęs galvos guldyti už savąją:). Tiesiog tuomet taip sakė mano žentas ir po poros metų, seminare apie NLP, psichologas Olegas Lapinas "Alfa studio" minėjo kaip vieną iš Lietuvoje NLP technikas plėtojančių kontorų.
Aš manau, kad bet kuriam žodžiui ar sąvokai kiekvienas žmogus suteikia kiek kitokią prasmę. Nes, kaip sako NLP guru "mūsų visų vidiniai žemėlapiai skiriasi".
Paskutinę mintį iliustruosiu trumpu anekdotu:
"pareina moteriškė iš poliklinikos ir savo diedukui sako:
- žinai, tai ką mes trisdešimt metų vadinome orgazmu, pasirodo yra astma":)
Vladas
Ilgi straipsniai daugelį gąsdina, kartais išsigąstu ir aš, bet jeigu vertingas skaitymas, tai straipsnis gali būti kuo ilgesnis, o knyga - kuo storesnė. O kam tikėjimai neleis priimti tokios informacijos, tas nepriims ir trumputės žinios.
Labai geras Vlado debiutas, praplės Kito gyvenimo horizontą. Kuo daugiau galimybių, kuo daugiau matymo! Už to horizonto yra dar kiti horizontai!..
Su NLP nieko bendro neturi, nes net tikslai nesutampa. Psichotechnikų naudojimas dar ne NLP... o iš tikrųjų smegenų plovimas.
Dėkui už puikų straipsnį.
Gražinai tikėjimą, kad šiais, beprotiško bėgimo, laikais kažkas gali perskaityti tokį ilgą straipsnį:)
Vladas
Labai ačiū už straipsnį. Godžiai skaičiau. Labai patiko patarimas straipsnio pabaigoje.
Tokio paprasto ir labai naudingo saulės kolektoriaus pac nebūčiau pasigaminęs. Nes nebūčiau sugalvojęs. Ačiū tau, Petrai ne tik už mintis, pavyzdžius, tačiau ir už atvykimą pas mane į sodą ir tam tikrų klaidų saulės kolektoriuje ištaisymą ir jo patobulinimą.
Dar buvo labai sunku nugalėti stereotipą, kad neva tokius saulės kolektorius galima statyti tik vienkiemiuose, kur nelabai kas mato, o sodininkų bendrijose toks vaizdas neva kraupina praeivius.
Keli kaimynai pradžioj labai juokėsi ir sakė, kad aš visai nublūdau. Dar sakė, kad kur kas paprasčiau užkaisti vandenį, na, jei ne ant elektrinės, tai ant dujinės viryklės.Tačiau po to tie patys kaimynai ėjo pas mane su kibirėliais ir prašė įpilt to kvailo karšto vandens, nes jiems neva nėra laiko užsikaisti, kad išplaut indus, nes jie skuba namo, o to karšto vandens pas mane ir taip per daug.
Kai rekonstruosiu namuko stogą, pastogėje, kiek galima aukščiau įtaisysiu tokią didelę vandens saugyklą ir saulės kolektorių ant stogo.
Ačiū, labai vertinga informacija.
Na gi skirtingos medžiagos turi skirtingą šilumos laidumą. O čia dar ir storis (masė) turi įtakos - skardinės juk visai plonytės, lyginant su cinkuota skarda.
Kiek šilumos gautų kambarys, jei tie vamzdžiai būtų, pavyzdžiui, iš akmens vatos..?
Jo ventiliatorius yra Sunon DP201A. Jis žymimas kaip 107 CFM (~180m^3/h ) ventiliatorius.
Na žinoma, tobulų sąlygų ventiliatorius neturi, o marketingas bus kažkiek pakoregavęs skaičius. Gal toks matavimas, nežinant paklaidos, ir nepuikus, bet jis duoda nors kokį atskaitos tašką.
O kaip tiksliau pamatuoti oro srautą? Į žinomo diametro vamzdį įkišti anemometrą..?
Vincas.
Nuo saulės atkeliauja ne vien ultravioletiniai ar infraraudonieji spinduliai, o visas spektras. Spinduliai eidami per stiklą tiesiog filtruojami, palikdami ultravioletinius virš stiklo. Taip pat nusifiltruoja ir dalis infraraudonųjų, o jei vietoje stiklo paimtum stiklokeramikos plpkštę (tokią kaip gerose elektrinėse kaitlentėse), tai infraraudonųjų beveik nenufiltruotų, o nufiltruotų ultravioletinį ir visą matomą spektrą, nes yra juoda.
Ar juodos skardinės ar paprasta juoda skarda už stiklo - energijos sugers tiek pat kiek praeis per stiklą. Tik skardinės atrodo įdomiau, panašiai kaip vakuuminis kolektorius. O dėl galios,- galiu garantuoti, kad tikrai ne du kilovatai, todėl, kad jūs neišmatavote oro kiekio. Internete dažniausiai skelbiamas ventiliatorių maksimalus oro kiekis, t.y. be aerodinaminio pasipriešinimo. Išcentriniai ventiliatoriai įveikia didesnį aerodinaminį pasipriešinimą, ašiniai - mažesnį, o ašiniai buitiniai (sieniniai, lubiniai, skirti WC ir vonios patalpoms) iš viso atskira tema - gal tik 20% gamintojų rašo tiesą. O ir tie, kurie rašo tiesą dar pateikia grafiką, kur matosi oro kiekio (m3) ir pasipriešinimo (Pa) priklausomybė. Iš savo patirties - Tikriausiai čia sumontuotas ventiliatorius yra buitinis, pagal oro kiekį, tikriausiai, D125. Jei Airflow firmos, tai oro kiekis būtų ~150 m3/h, jei S&P ~ 100, jei Dospel ~ 80, jei kokios nors kitos iš pigiųjų tarpo ~ 20-60 m3/h.
P.S. užsiimu vėdinimo sistemų matavimu, derinimu
Kažkada kai teko dirbti poilsio namų energetiku, važiavom pirkti plieninio katilo. Gamykloje, prie Vilniaus, demonstravo kaip ant vamzdžiųū per kuriuos eina degimo produktai (vanduo aplinkui) užvalcuojami grioveliai, kad viduje atsirastų briaunos sukeliančios judančio srauto sūkurius ir padidinančios šilumos perdavimo efektyvumą. Tikėtina jog išpjauti skardinių dugnai veikia panašiai.
Vladas
Is pradziu ir as galvojau,kad galima ir nevargti su skardinem.Bet be vargo nieko nebuna.Be ventiliatoriaus gal ir ortakiai gerai butu.Bet ijungus ventiliatoriu oras eis tiesiausiu ir lengviausiu keliu,o pragrezus skardiniu galus(40mm)dar palieka briaunos uz kuriu uzkliuna oras.Galit atlikti paprasta eksperimenta. Eksperimentui reikes metro vamzdzio, ventiliatoriaus, lietlempes, termometro ir nestoros vielos.Ikaitinkit vamzdi iki raudonumo ir ventiliatoriumi puskit i vamzdi ora. Kitame gale pamatuokit temperatura. Paskui priraizgykit vamzdyje vielos ir vel kaitinkit vamzdi ir puskit ora.Dabar pamatuokit temperatura ir pamatysit, kad ji daug didesne.
Taip, saulės kolektorius žmonės daro ir iš aliumininių ortakių - esu matęs. Galima daryti ir iš skardos lapo - dar paprasčiau. Tačiau alaus skardinės turi privalumą - jos yra mažesnio skersmens už ortakius, vadinasi, gerokai didesnio šildomo ploto. Palyginau alaus skardinių Giedriaus saulės kolektoriaus ir savųjų (juos pasidarėme iš skardos lapų) galingumą. Giedriaus apie 20 procentų galingesnis (skaičiuojant vienam kv. metrui). Nebejoju, kad jo bus galingesnis ir už ortakių saulės kolektorius - lemia didesnis šildomas plotas.
Jeigu vis dėlto apsisprendėte daryti saulės kolektorių iš aliuminio ortakių, tai patarčiau pirkti kuo plonesnius ortakius, tarkim 80 mm skersmens (plonesnių berods nėra). Kuo plonesni vamzdžiai, tuo daugiau jų tilps, tuo didesnis bus šildymo (aušinimo) plotas.
Kad vanduo nuo nedidelio šiluminių spindulių kiekio neužvirtų, reikia persižegnoti, sukalbėti tris sveikamarija ar kokį stebuklingą burtažodį.:)))
Nieko tokio, jeigu žmogus nežino, kad aplink pilna infraraudonųjų (šiluminių) spindulių. Jo smegenėlės vis tiek neužvirs. Tam yra dvi priežastys. Pirmoji: infraraudonųjų (šiluminių) spindulių aplinkoje per mažai. Antroji: smegenėlės neužvirs, nes jų per mažai (nėra kam virti).
O štai saulės kolektoriuose vanduo užvirti gali. Vakuuminiuse tai atsitinka labia greitai, jeigu tik sutrinka vandens cirkuliacija. Plokščiuosiuose toks pavojus mažesnis, bet ir ten temperatūra pakyla iki pavojingos ribos. To nereikėtų aiškinti bent trupinėlį žinių turinčiam žmogui.
Diletantui atrodo, kad šiluminius spindulius skleidžia tik elektrinė infraraudonųjų spindulių pirties krosnelė. :))) Iš tiesų jie sklinda nuo visų šiltakraujų gyvūnų, veikiančių variklių, kūrenamų pastatų ir kitų šilumos šaltinių. Bet jų kiekis toks mažas, kad nei vanduo, nei smegenys (nei jeigu jų yra) neužverda. :)
Eidami per stiklą ar kitą skaidrią medžiagą, spinduliai lūžta.Štai kodėl niekas nesidegina saulėje per stiklą - nieko iš to nebus, neįdegsi, nes stiklas nepraleidžia ultravioleto. O kur jis dingsta? Išneškit į saulę stiklinį termometrą, pažiūrėkit, kaip kyla aukštyn gyvsidabrio stulpelis ir panėginkit suprasti. Jeigu dar neišvirė smegenai. :))))
Nežinoti, neišmanyti - nieko blogo. Galima ir sužinoti, jeigu žmogus nėra idiotas. Blogai, kada žmogus nežino ir pasišauna mokyti kitą. Tai - jau bukaprotis. Nieko tokiam neišaiškinsi.
Daugiau ir neaiškinsiu.
būtų sužinoti, kaip išvengti vandens užvirimo "bose",kai ultrafioletiniai spinduliai pavirsta infrafaudonaisiais praeidami per stebuklingą stiklą, ypač kai vasara panaši į pernykštę
Gal ir keista, bet niekada nejaučiau misijos taisyti pasaulį. Tikriausiai todėl, kad nesu religingas ir nesijaučiu už kitus "geresnis". Užtat man sekasi. Nėjau blaivyti Lietuvos -išblaiviau pats save. Nemokiau kitų mesti rūkyti - mečiau pats. Nieko neverčiau numesti viršsvorį - nutukimą įveikiau pats...
Man nuo vaikystės visi sakė, kad esu gabus rašyti ir piešti, bet mane patį visada labiau traukė techninė kūryba ir paties sukurtos veikiančios sistemikės. Aš ir dabar labiau vertinu savo gebėjimus kuri sistemas, konstruoti ir išradinėti, o rašymas man - antraeilis dalykas. Didžiausia šventė, kai su Vincu darom, darom kokį naują dalyką ir galiausiai pavyksta. O piešimą visai apleidau. Tiesios linijos nebenubrėžiu.
Kartais sunku suprasti, kas nulemia mūsų gyvenimą. Kodėl stojau į žurnalistiką, o ne į politechnikos institutą, jeigu taip traukia fizika? Nulėmė mokykla. Turėjau bukaprotį fizikos mokytoją, kuris manęs dar ir nemėgo ("neturėjo akies"), o literatūros mokytoja poetė Elena Skaudvilaitė buvo labai talentinga mokytoja. O vaikas - dulkelė... Mano pasirinkimą nulėmė kiti žmonės, išorinės aplinkybės.
Nei aš gailiuosi, nei ką. Bet širdyje aš labiau inžinierius, nei rašytojas.
Vaikeli, aš tą premiją atiduodu tau. Tegu pradžiai bus ne Nobelio... Kol kas tau užteks trejetuko iš fizikos. :))))
Diletantams siūlau atlikti vieną labai paprastą eksperimentą. Imkite du vienodus stiklinius termometrus, abu padėkite vienoje vietoje, tačiau taip, kad vienas gautų tiesioginių saulės spindulių, o kitas - ne. Nieko daugiau nereikia, Dabar reikia stebėti. Ne tik termometrus, bet ir pokyčius savo smegeninėje. Gal ten pagaliau kas nors įvyks?
"eidami pro stiklą ar polietileno plėvelę, ultravioletiniai saulės spinduliai skyla į infraraudonuosius šiluminius spindulius" - cia ir Nobelio premija galima gauti irodzius tai
Vargsti su tais kolektoriais, kad sau sutaupytum kelias dešimtis litų, o paskaitę tavo alegorijas gal keli šimtai ar netgi tūkstančiai žmonių taptų bent per nago juodymą geresni, protingesni. Gal kiek kitoje šviesoje pamatytų save, savo tėvus, vaikus ir savo gyvenimą. Juk tavo svetainė turi virš 30 000 unikalių lankytojų. Tai kur čia rimtas darbas, o kur žaidimai?
Na gerai, Petrai neužsikabink. Čia gi "džiaukas". Aš juokauju (nors kiekviename juoke yra dalelė tiesos). Nejaugi manai jog nesuprantu, kad gyvenime reikia visko: ir poezijos ir saulės kolektorių, ir mėšlo ir švenčių, ir saulės ir lietaus. Džiaugiuosi, kad tavo puslapyje yra ir alegorijos ir saulės kolektoriai:)). Manau ir pats sutiksi, jog tavo sugebėjimai rašyti nuoširdžius tekstus ne mažiau vertingi nei sugebėjimai pigiai apšildyti namus.
geros dienos.
Vladas:))
Na taip, šilumokaičiai - dideli bosai vandeniui šildyti - yra šiek tiek panašūs į alaus skardines, bet a ir jais nežaidžiu. :))))
Atrodo, supratau, apie ką tu. Apie saulės kolektorius, padarytus iš alaus skardinių. Tokį saulės kolektorių dariau ne aš, jį pasidarė Giedrius Čekanauskas, o aš "talentingas rašytojas", aprašiau jo vertingą sumanymą. Aš susimeistrauju paprastesnius, greičiau padaromus saulės kolektorius.
Bet nesvarbu. Tavo mintis yra aiški: saulės kolektoriai - žaidimas, talentingi rašymai - rimtas dalykas. Iš tiesų viskas atvirkščiai.
Saulės kolektoriai yra labai rimtas dalykas, jie man padeda sutaupyti labai daug pinigų, o tai reiškia - labai daug laiko ir energijos. Kai namą ir vandenį man dykai per saulės kolektorius šildo saulė, aš nenaudoju elektros ir malkų. Man nereikia daug ir sunkiai dirbti, kad padengčiau elektros ir kuro sąskaitas, vadinasi, man lieka daugybė laisvo laiko talentingiems rašinėjimams, iš kurių, tiesą sakant, neturiu ir neturėsiu absoliučiai jokios naudos. Šitie rašinėjimai - tai tik žaidimas, laisvalaiko pomėgis ir nieko daugiau.
Kad mano žodžiai neatrodytų tuščias plepėjimas, siūlyčiau palyginti mano ir kokio miestiečio komunalines išlaidas. Kiek mieste man kainuotų 100 kv.m buto išlaikymas? Mėnesukui tūkstantėlio užtektų? O aš, išsikėlęs į kaimą ir visais tais "žaidimais" susitvarkęs buitį, nusikertu metams keletą beržų. Už elektrą vidutiniškai moku 50 Lt per mėnesį. Viskas. 50 litų - tai ne tūkstantis! Supratot? Man nereikia vergauti, kaip vergauja kiti. Aš laisvas!
Na o tie visi šilumokaičiai? :))
Ačiū už gerą žodį, bet su alaus skardinėmis ir buteliais aš jau senokai nebežaidžiu. :))))
Ech, Petrai. Turi tokį rašytojo talentą, o švaistai laiką žaisdamas su alaus skardinėmis...:))
nesuprantu kaip vargti su skardinem - juk yra lankstus aliumininiai ortakiai - nudazom juodai, supjaustom, suklojam atitinkamu ilgiu ir pirmyn...
Dugnai yra išpjaunami, po to skardinės sumaunamos ir suklijuojamos silikonu. Pasidaro sandarus ir šilumai laidus aliuminio vamzdis. Darbelio yra, bet jeigu skardinių gali gauti dykai, vargas atsiperka.
Tikrai sveikintina ideja, man tik ydomuy kaip tos skarbonkes ten sudetos, turiu uomenyje ar dugnai ispjauti, ar jos apjungtos dar kazkaip tarpusavyje ar dar kokiu yra dalyku kuriu nesimato? :)
Vasarą bus šilta visur, o pas mus jau šilta dabar. :)
Nu džiugu , kad yra tokių meistrų , vasarą pas jus bus šilta :D
Elektronika veikia puikiai.Vinco deka tikrai sutaupysiu dvi poras batu.Anksciau vis eidavau ir eidavau ziureti,kad nepradetu pusti salto oro i kambari o dabar galiu sau ramiai dirbti ir nesukti galvos(elektronika tikrai geriau dirba uz mane).Tik noreciau duoti patarima:jeigu sugalvosit patys pasireguliuoti elektronika, tai is pradziu pasitarkit su Petru ir viska gerai issiaiskinkit,nes as pats bereguliuodamas vos nesugadinau, o pasirodo, kad visai reguliuoti ir nereikejo.Jei noretumet ko paklausti galit man parasyti giedriauslaiptai@gmail.com
Sveikinu, Auriukai, su sėkminga kūrybos pradžia. Būtų puiku, jeigu atsiųstumei savo kūrinio keletą nuotraukų ir trumpą aprašymą: kaip ir iš ko darei, koks saulės kolektoriaus plotas, kiek kainavo ir pan. Siųsk į mano elektroninį paštą petrasdargis@gmail.com
Mes, kūrėjai ir išradėjai, turime dalintis savo patirtimi! :)
Puslapiai