Jooo…su tais spalvotais žodžiais čia tikrai neblogai susimala š norint tiksliai pasakyti spalvą. Tai negi šitas būdas tikrai pritaikomas kažkur masinėse infopriemonėse klaidinimui? Kaip pavyzdys tikrai labai puikus.
reikšmės daugeliui auto savininkų turi jų valstybiniai numeriai. Tarkim 111, 007 ar panašūs. Už juos mokami beprotiški pinigai. Ko gero tų automobilių su "reikšmingais" numeriais savininkai yra tokie išmintingi, kad sumokėję už niekinius numerius tūkstančius litų, jie sugeba derėtis dėl kiekvieno lito, kai kalbama apie jų automobilio sutaisymą. Aš neišsigalvoju. Teko tą patirti.
deimantukas.
dar vieną manipuliuojantį triuką ženklais. Dabar vyksta visuotinis surašymas. Reklama rėkia: jei tu nesusirašei- tavęs, kaip ir nėra.....
:-)
deimantukas.
dažnai nelaukiu, kol įsijungs žalia šviesa. Jei nėra arti atvažiuojančių automobilių, aš apsidairydamas pereinu gatvę. Net jei ir man šviečia žalia šviesa, pereidinėdamas gatvę visvien pasižiūriu, kad koks nors užsižioplinęs vairuotojas manęs nenutrėkštų. Menka man bus paguoda, kai gulėsiu sulaužyta kaukole ligoninėje, nors ėjau šviečiant žaliai. Taigi- mane gali sužaloti ne šviesoforas, o automobilis- jo turėčiau saugotis. Šviesoforo šviesa- tik ženklas, t.y. galiu eiti arba ne. Ženklas man pavojaus nesukelia-jis tik įspėja ir padeda. Tuo atveju, kai gatvė tuščia, nematau net reikalo pasižiūrėti, kokia jo šviesa man šviečia, ypač naktį.
Kadaise kokiais 1992m. teko dirbti taksistu. Nelegaliai aišku. Na, prisidurdavau prie algos. Turėjau žiguliuką. Kartą naktį man pamojo dviese. Aš sustojau. Pasirodo tai buvo du gerokai įkaušę lenkai. Tikri lenkai, na iš Varšuvos gal. Jų prašymų greitai (šypko) nuvežti juos į vietą aš vienu metu pravažiavau sankryžą nesustojęs, nors man švietė raudona. Na, tiesiog visai nebuvo mašinų. Lenkams be galo tai patiko. Jie man pasiūlė, jei aš taip šviečiant raudonai pravažiuosiu dar penkias sankryžas, jie man duos 100 dolerių. Aš aišku jais patikėjau tik tada, kai įvykdžiau jų pageidavimą ir mano rankoje sušlamėjo šis banknotas. Tai padaryti buvo visiškai nesunku, nes gatvės 3 val.nakties buvo tuščios ir laimei nebuvo mentų. Lenkams, tuo metu jau gerokai įleidusiems šaknis į europinę kultūrą, tai buvo tikra atrakcija. Jie krykštavo, kai net išlipo iš mašinos. Atrodo,kad jie net pamiršo, kur skubėjo :-). Man tai jau tada nebuvo labai sunku padaryti- nekreipt dėmesio į ženklus, o žiūrėti į tikrą situaciją- ir sugrįžti namo per pusvalandį uždirbus pusės mėnesio algą.
deimantukas.
jau 5-ti metai, kaip nezaidziu situ zaidimu. Tiesa, vakar buvau vienuose rinkimuose. Parduotuveje rinkau geresnius mandarinus is dideles kruvos. Tiesa tarp minkstu ir saldziu vistiek pakliuvo kietu ir rugsciu. Dabar maksimoje viskas apgalvota.
deimantukas
O ar žinote, kad šiuolaikinės technologijos leidžia žmonėms pareikšti valią bet kuriuo klausimu?
Kad atstovaujamoji valdžia iš viso yra atgyvena?
Kad valdžia tą slepia, arba pateikia iškreiptu būdu, kaip paksoidų tiesioginė demokratija?
Kaštai būtų maži.
Ir pasisakytų visi norintys.
savo tikejima. Taip nustojau rukyti. Nuo pat jaunystes tikejau, kad rukydamas as atsipalaiduoju. Kai suzinojau, kad uzsitraukdamas eiline cigarete as tik kuriam laikui numalsinu nikotino alki iki kitos cigaretes ir niekada nebusiu toks atsipalaidaves, koks buvau nerukydamas - meciau rukyti tuoj pat. Man padejo tiesos suzinojimas. O juk 20 metu rukiau ir tikejau klaidingai. Meciau neabejodamas ir labai lengvai, kai suzinojau, kad rukymas neturi nei vieno pliuso- vieni minusai.
Lygiai taip pat klaidingai tikejau alkoholio privalumais.
Daugeliu atveju tikejimas man padeda. Kai sugenda automobilis as imu ji taisyti, nes tikiu, kad sutaisyti galiu. Jei netikeciau, kad sutaisysiu, vargu ar pradeciau.
Kai po darbo vaziuoju namo, as nejuciomis zinoma tikiu, kad sekmingai nusigausiu iki duru ir nebusiu parblokstas kokio didelio sunkvezimio ir sutraiskytas. Kai stoviu prie buto duru as suprantu, kad mano tikejimas pasitvirtino ir jis buvo teisingas. As jau zinau, kad manes nepartrenke. Taip zinojimas pakeicia tikejima.
Man kuo maziau tikejimo - tuo geriau. Man- geriau zinojimas.
Kai skambinu sesei ir ji nekelia ragelio as tikiu, kad jai nieko bloga nenutiko. As tikiu, kad ji tiesiog negirdi skambucio, nes garsiai klausosi muzikos. Aisku kirba mintis, kad ji pamete telefona ar nutiko kas nors negera, taciau as veju lauk si tikejima ir laikausi pirmojo. Taciau zinoma as vel skambinu, nes man tikejimas tuo ar anuo nesuteikia ramybes. Man norisi suzinoti ar jai viskas gerai. Pagaliau ji atsiliepia. Taip - ji klausesi muzikos ir mano skambucio negirdejo. Valio - jai viskas gerai! Tikejimai dingo. Net jei jai kas butu nutike, kai neatsiliepe, as labiau buciau linkes suzinoti, kad ir kokia liudna tai butu zinia, negu klaidzioti tarp savo tikejimu.
Smagu yra suzinoti.
deimantukas.
Apie tai irgi galvojau. Ir netgi patikrinau.
Deja, temperatūrų skirtumai per maži, kad susidarytu pakankami šilto ir šalto vandens specifinio svorio skirtumai. Keli laipsniai nesukelia savaiminės cirkuliacijos, kaip, pavyzdžiui, saulės kolektoriuje, kur temperatūrų skirtumai atsiranda labai dideli. Arba ta cirkuliacija buvo tokia maža, kad nieko nereiškė - vanduo sienoj užšalo.
O negalima butu savaimines cirkuliacijos padaryti, tada is vis nebutu jokiu sanaudu. Juk Siltesnis ezero vanduo turetu kilti i virsu o atveses namo sienoje leistusi zemyn. Aisku kyla klausimas kiek galinga butu cirkuliacija ir ar nespetu uzsalti vanduo, bet tada gal su termostatu butu galima pajungti siurbli. Kaip manot?
Įdomiai sakai, ir labai sunku būtų su tuo nesutikti. Gaila, kad nežinau vardo. :)
Aš irgi manau, kad kalėjimams, policijai, visai represijos mašinai reikalingi nusikaltėliai - kitaip jie neturėtų ką bausti ir tarptų nereikalingi. Turtingiesiems reikalingi elgetos, kad jie, atėmę kitų darbo vaisius turėtų kam duoti trupinį labdaros ir pasijusti dosnūs. Vaistų gamintojams ir ligoninėms reikalingi ligoniai, kad būtų kam teikti brangias paslaugas ir pardavinėti vaistus. Bažnyčiai reikalingi nusidėjėliai, kad būtų kam atleidinėti nuodėmes. Prekybos centrams reikalingi pirkėjai, kurie mokėtų pinigus...
Bet ar pirkėjui tikrai reikalingi daiktai, kuriuos jis perka? Ar vergui tikrai reikalingas vergvaldys, aukai - budelis?.. Ar tikrai represijos mašina gina, ar ji tikrai saugo?
Kada apie tai galvoju, man visos tos "misijos", "pašaukimai" ir "pareigos" atrodo tokia parodija!
Bet kokia valdžia, gali būti net ir geriausia anksčiau ar vėliau virsta iškreipta, todėl kad taip tiesiog yra- kiekvienas žmogus (ne partokratas) yra laisvės trokštantis sutvėrimas ir kiek jį bemulkintų kiek begirdytų jis giliai širdies kamputyje nori mąstyti savo galva, buti pats sau bosas. Tie kaip jūs vadinate partokratai: mėgsta operuoti tokiomis frazėmis: "kas būtų jei valdžios nebūtų- greičiausiai pasaulis susinaikntų" (ištikro pasaulis sunyktų tik partokratams, o ne mums). Jų logika tokia: daugiau žmonių nusikalsta vadinasi reikia statyti daugiau kalėjimų, daugiau žmonės serga- vadinasi reikia daugiau ligoninių su plačiu kompetetingų viršininkų ratu. Bet šaknys viso šito mėšlo (atsiprašau už išsireiškimą)- glūdi pačioje valdžioje.
Kuogi skiriasi senovės vergovė nuo dabartinės laisvo pasirinkimo iliuzijos- ogi tik metodais (subtilesniais ir paslptingesniais). Į valdžią eiti skatina nepilnavertiškumo kompleksas noras būti pranašesniu už kitus- reikia pripažinti jog kuo ilgiau žmogus valdžioje- tuo jis didesniu psichopatu tampa. Dažnai mėgstama pasakoti apie žmogaus pašaukimą: statybininkas, rašytojas, karys...- pala pala karys ne pašaukimas, pašaukimas yra jei žmogus ką nors kuria, karys gi dėl smegenų plovimo griauna tai ką kiti sukurė "griauna vardan taikos"- nėra šlykštesnės frazės. Ar valdininkas yra pašaukimas, profesija- ne tai yra parazitizmas ir vampyrizmas- paimti didžiąją dalį to ką kiti sukūrė ir neduoti nieko išskyrus mulkinimą. Galima kalbėti apie tai kokios utopijos yra Zeitgeist ir kiti judėjimai, bet gal jau žmonės pribrendo kad ištrintų valstybių sienas, išlydytų ginklus ir iš to metalo gamintųsi pavyzdžiui robotus- namų ruošos darbininkus. Žmogus atrodytų pasiekė tokį progresą- kompiuteriai, ryšio technologijos, ultragarsas ir t.t.- bet niekaip nesugeba atsisveikinti su tokiomis atgyvenomis kaip valdžia, socialiniai gasdinimai, karai (pelno nešimas kažkam), vis dar mano, kad dievo reikia bijoti (įdomu kodėlgi ne mylėti, bet bijoti)
Stebuklai tik pasakose :)
Manau reikia kurti partiją, kurią sudarytų žmonės "iš idėjos" (kaži tik kiek realu tokių žmonių surinkti?). Aš asmeniškai nematau kitos išeities. Kažkada tikėjau piketais, peticijomis, mitingais (ot naivus buvau...). Bet dabar man akivaizdu - tai neduoda jokių rezultatų, apart to, kad liaudis garą nuleidžia ir apsiramina šiek tiek. Tad arba partija iš idėjos arba bus revoliucija, arba lietuviai gyvens diasporoje - Lietuvoje vergai, užsieny - laisvieji europiliečiai.
Turiu vieną tokį... Labai drąsus maištininkas, kuris pasišovė išvaduoti žmogų ir religijos gniaužtų.Jo likimas ne tik dramatiškas, bet ir tragikomiškas - vėliau jo keiktieji kunigai, teologai (Rašto aiškintojai) ir davatkos (fariziejai) jo vardu pavadino savo religiją - pačią žiauriausią, kokia žemėje yra buvusi.
Na, kap rašiau, nuo tvenkinio vandenį šilumos siurbliui parvaro 75 W cirkuliacijos siurblys, jis parodytas ir nuotraukoje. Neprisimenu, kiek jis per minutę perpumpuoja vandens. Jeigu atstumas nuo tvenkinio iki trobos būtų mažesnis, tikriausiai užtektų ir mažesnio galingumo siurblio. Įsidėk galingesnį, o paskui galėsi reguliuoti - cirkuliacijos siurbkliai paprastai turi kelias galingumo pozicijas.
Aušintuvui naudojau 50 ltr talpos seną dujų balioną, gyvatuką dariau iš 10 mm skersmens varinio vamzdelio. Kuo daugiau vamzdelio dėsi, tuo bus garantuočiau.
Nelabai supratau, kuo geriau akumuliacinė talpa už tvenkinį? Tvenkinys yra ne tik "akumuliacinė talpa", bet ir šilumos šaltinis, tvenkinio vanduo gauna šilumą iš žemės (tvenkinio dugno), o "akumuliacinė talpa" iš ko turėtų gauti šilumą?
Esu girdėjęs, kad šilumos siurbliui kaip šilumos šaltinis naudojamas kanalizacijos šulinys. Jeigu jis pakankamai didelis ir gerai įkastas į žemę, tai gal šilumos siurblys jo ir neužšaldytų. Manau, vandeniui šildyti turėtų užtektų gilaus šulinio šilumos, bet labai abejoju, ar jos užtektų šildyti namui. Reikėtų atlikti tokį eksperimentą, bet neturiu galimybių.
Labai svarbu žinoti, kad nei šilumos siurblys, nei tuo labiau akumuliacinė talpa nėra amžinieji varikliai ir negalimą šilumos - ją tik paima iš vienos vietos ir perkelia į kitą. Jeigu šilumos nėra iš kur paimti, šilumos siurblys pats jos nepagamins.
Mus nuolatos programuoja tarsi kompiuterius, bet mes - ne kompiuteriai, mes galime atpažinti programas ir sunaikinti kodus.
Labai paprastas būdas - vieną programos sigmentą pakeisti kitu. Imi kokią nors dogmatinį, neįrodomą ir nesvarstytiną kodą, tarkim: kas bus, jeigu niekas neis į rinkimus? Jį perdarai į kitą tokį pat neįrodomą ir nesvarstytiną kodą, pavyzdžiui: kas bus, jeigu niekas nevalgys košalienos?
Štai dar keletas atitikmenų:
Kas bus, jeigu niekas nebijos Dievo? = Kas bus, jeigu niekas nebijos vaiduoklių?
Kas bus, jeigu niekas neis į bažnyčią? = Kas bus, jeigu niekas nei į aludę?
Kas bus, jeigu niekas niekuo netikės? = Kas bus, jeigu visi viskuo tikės?
Į mūsų galvas įdiegta daug programų, susijusių su pinigais. Daug kas "automatiškai žino", kad pinigai žmones daro laimingus, kad be pinigų esi niekas, kad pinigai - gyvenimo pagrindas. O kitiems kažkodėl atrodo, kad pinigai neša nelaimes, kad jie yra karų ir nesantaikos priežastis. Kadangi pinigai padaromi iš popieriaus, pakeiskime juos kokiu nors kitu popieriniu daiktu, pavyzdžiui, tualetiniu popieriumi. Štai kas išeina:
Tualetinis popierius žmones daro laimingus. Be tualetinio popieriaus esi niekas.Tualetinis popierius - gyvenimo pagrindas. Tualetinis popierius neša nelaimes. Tualetinis popierius - karų ir nesantaikos priežastis. Toliau galite tęsti patys. Bet, manau,jau ir taip aišku, kad dėl visko yra kalti ne pinigai ir ne tualetinis popierius, bet mūsų galvelėse veikiančios tam tikros programos, kurios verčia mus galvoti, jausti, elgtis taip, o ne kitaip.
Užtat atsargiai ir žiūriu į žodžius: privalai, turi, reikia- tai vieni iš labiausiai žmonių kvailinimui pasitarnaujantys žodžiai. O tas: "pagalvok kas bus jei nedarysi to ar ano? iš tikro yra kvailinimas pasitelkiant baimę. Mėgstu vadovautis tokiomis nuostatomis: jei kas nors tau perša baimę dėl tavo apsisprendimo- vadinasi jis turi savų interesų, jei kas nors tave skubina dėl tavo apsisprendimo- vadinasi vėl turi savų interesų, jei kas nors apeliuoja į tavo moralę- vėlgi didelė tikimybė, kad turi savų interesų, jei bando pripiršt kaltę, iššaukt gailestį, primest palyginmus, kai tu renkiesi ką nors- vėl tai tėra manipuliavimas. O jei rimtai jei neisiu į rinkimus ką prarasiu, o tiksliau reikėtų sakyti ką laimėsiu: laimesiu ramius nervus, išvengtą stresą, laisvę nuo politikos (kadangi nespoksosiu iki 1 nakties televizoriaus sirgdamas už "savą" kandidatą), laimėsiu platesnį požiūrį, kadngi manu jog politika tėra labai didelis "playground", kur tuos priešingos pusės rėksnius stumdo vienos ir tos pačios rankos
A tu pabludai, Petrai? Kad ir kartais labai sunkiai ir skausmingai tenka atsikratyti daugelio situ ispraustu programu, taciau po to ateina didelis palengvejimas ir klausimas sau,-deimantukai, kaip tu iki siol leidai save sitaip mulkinti?
Neseniai nustojau rukyti ir taip nuodytis. Pasalinau dar viena virusa is savo smegenu.
Kuri programa sekanti? Nagi...
Kaip tu šitaip gali? Kas bus, jeigu niekas nebalsuos? Kas bus, jeigu niekas nevalgys košalienos? Kas bus, jeigu niekas nebijos Dievo? Kas bus, jeigu niekas nebijos babaužio? Kas bus, jeigu niekas neis į bažnyčią ir į viešąjį tualetą?..
O dabar pagalvok apie kitas programas, kurios sudėtos į tavo galvą. Kas tu turi būti? Tu turi būti patriotas. Tu turi mylėti savo valstybę, garbinti jos vėliavą, nekęsti Lietuvos priešų, domėtis politika, žiūrėti televizorių, būti politiškai aktyvus, žinoti pasaulio įvykius, lankyti bažnyčią, eiti išpažinties, laikytis pasninko, persižegnoti, rūpintus dėl ateities, sirgti už Lietuvos rinktinę...
Ir nemyk, kad tos programos taip lengvai paliks tave ramybėje.
O kam? Nera jokios prasmes. Tuscias laiko gaisimas. As supratau ta kvailinima. Nulauziau smegenineje istatyta koda. Viskas pasidare aisku. Dabar as ramus savo apsisprendimu nebalsuoti.
Deimantuk, dabar tavo reikalas yra balsuoti. Daugiau iš tavęs dabar niekas nieko nenori. Toks dabar yra strateginis partijų tikslas. O paskui - pamatysim... Tada, kai jie prieis prie finansinių ir materialinių resursų. Toks galutinis partijų tikslas.
Anksčiau partijos džiovindavo žmonių smegenis kvailomis savo programomis, bet labai greitai pamatė, kad į tas fantazijas niekas nebekreipia dėmesio. Dabar imtasi kurti trumpus minčių kodus, kurie įsėstų į smegeninės programą ir paskatintų veikti. Daugelis žmonių tokį programavimą tikrai mėgsta ir kodus priima, daug negalvodami. Pavyzdžiui: dalyvauti rinkimuose - piliečio pareiga, būkime savo valstybės patriotai, kas, jei ne tu?..
Man siandien i aki krito toks sukis: uz tvirta patirti, uz grazia ateiti.
Po velniu, galvoju, tikrai labai geras sukis apgavikas. Nieko nereik daryt. Praeitis- praejo, ateities- niekada nebebus. Apie dabarti- nei zodzio. Kaip ir nieko nereik daryti DABAR.
Seniai laukiau bažnytininkų išvedžiojimų. Žiūriu, net tarptautinį žodį žinai - "nekontekstualiai"... Panašu į kvalifikuoto teologo tautologijas.
Jėzus neliepė nelankyti šventyklų... O kiek šventyklų turėjo žydai, kad plepi apie daugiskaitą? Ir tikriausiai Jėzus nesakė, kad Dievas gyvena ne rankų darbo šventovėse, bet žmonių širdyse? Jokiame kontekste šito nėra, melagėli?
Jeigu nebūtumei apsiuostęs šventais smilkalais, tikriausiai būtum atradęs, kad Jėzus ne tik uždraudė melstis "sinagogose bei gatvių kampuose", bet ir pasakė, KUR melstis, o būtent - vienumoje, užsirakinus savam kambarėlyje, akys į akį su Tėvu, savaime aišku, be jokių šventakuprių tarpininkų.
Kai pasiklausai tokio juodaskvernio sukčiaus, tai viskas apvirsta aukštyn kojomis. Jahvė nedraudė garbinti stabų (!), Jėzus neliepė melstis vienumoje, užsidarius kambarėlyje, nedraudė kalbėti ilgų maldų... Rožančius, kurį usžsihipnotizavusios davatkos sūpuodamos burba valandų valandas, nėra ilgas meldimasis, nes sudarytas iš labai trumpų maldų... Cukraus maiše nėra daug, nes jo grūdeliai labai maži. Avių mėšlo niekada nebus daug, nes avys šika mažais spiriukais, tokiais lyg rožančiaus šventais bumbuliukais... Ar vaikystėje nesi gavęs šventu paveikslu į galvą?
Aš suprantu, kad galima diskutuoti bet kokia tema, net apie daugiavaikės mergelės Marijos nekaltybės plėvelę, visgi yra riba tarp argumentų ir neurotinio neigimo. Kiek žinau, neurozėms "oponuoja" psichiatrai, į juos ir kreipkis.
Petrai, vertinu tavo nuoširdumą, bet galvoju, kad kaikuriuos dalykus iš evangelijų ištrauki nekontekstualiai. Visų pirma dėl tų stabų, tai reikia prisiminti, kad tuo metu daug kur buvo garbinami Egipto dievai ir dievybės, kurios buvo susietos su astrologija. Tai reiškia, kad buvo daromos statulos Jaučio, Avino, Liūto žvaigždynams, jiems suteikiant žemišką gyvūnų pavidalą. Tai patvirtina ir įsakymo formuluotė, kurioje skamba daugiskaita. Ar nemanai, kad būtų buvę paprasčiau suformuluoti taip: "Nedaryk jokio Aukščiausiojo atvaizdo ir jo negarbink"? Bet įsakyme skamba daugiskaita: ..."netarnaukite jiems"... Įsakyme jie net nevadinami dievais, o tiesiog "jie". Jei pacituotum ilgesnį gabalą, tai ten parašyta - "Nes aš esu pavydus ir savo garbe su kitais nesidalinu" (tiksliai nepamenu). Vadinasi Dievas priima jam teikiamą garbę, bet tik nenori kad ta garbė tektų tuštiems stabams.
Jėzus niekada neliepė nelankyti šventyklų, juk išvarydamas pirklius iš šventyklos jis ją vadina Tėvo namais. O pats dar vaikystėje klausydavosi raštų, juos išmanė ir gerbė pranašus. Vadinasi šventykloje lankėsi. Žinoma, Jėzus taip pat skatino ir individuolią maldą bei kritikavo tuščią lankstymąsi, jei tik jis tėra parodomasis.
Rožančius nėra daugiažodžiavimas dėl to, kad tai trumpos maldos, kurios kartojant gilina kontempliaciją. Tai turi savitą prasmę, tiesiog gal ne visi tą prasmę pajaučia.
Duonos ir vyno šventinimą juk sugalvojo pats Jėzus, verta perskaityti paskutinės vakarienės epizodą. Pirmąjį hierarchą Petrą irgi paskyrė Jėzus: "Tu esi Petras-uola, ant tos uolos aš pastatysiu savo bažnyčią ir pragaro vartai jos nenugalės". O taip pat paskyrė jam sakramentų galią: "Ką suriši žemėje, tas bus surišta ir danguje, ką atriši žemėje, tas bus atrišta ir danguje".
Kyla smalsus klausimas: Jei krikščionybė nėra Jėzaus mokymas, tuomet, kur yra ta jo minėtoji bažnyčia, įsteigta ant Petro uolos ir kurios nenugalės net pragaro vartai?
As tai nesu megejas taupyti.Kai nueinu i parduotuve, is anksto zinau i koki skyriu eisiu ir ko man reik. Nusiperku batona, kavos, jogurto, mandarinu ir einu namo. As zinau, ko man reik. As PATS zinau.
Dėl to ir man buvo šiek tiek neramu. Bet skylė iš vidaus nėra visiškai atvira - ji uždaroma žaliuze.
Pirktinės žaliuzės nėra sandarios, tai vakarinei sienai padariau savadarbes - už ventiliacijos grotelių paprasčiausiai užkišu kartono lapus. Pas mus vyrauja pietvakarių vėjai, per nesandarias groteles ėjo per daug vėsumos. Pietinei sienai užteko pirktinių grotelių.
Reikia žinoti ir tokius du dalykus:
1. Oras saulės kolektoriuje (už stiklo ir skardos) yra gerokai šiltesnis, nei šiaip lauke. Jis ir naktį sušyla nuo sienos ir būna keliais laipsniais šiltesnis.
2. Namui reikalinga ventiliacija. Ypač daug oro turi patekti į namą, jeigu jame kūrenasi krosnis. Kiek oro kartu su dūmais išeina pro kaminą, tiek jo turi iš lauko patekti vidun.
Kokią iš to darysime išvadą? Jeigu oras ar taip, ar taip turi iš lauko eiti vidun, tai tegu jis eina šiltesnis, iš saulės kolektorių, o ne kur nors pro langų bei durų plyšius. Žodžiu, absoliučiai užsandarinti saulės kolektorių žiemą nereikia. Kai nuo sienos sušilęs oras eina iš jų į kambarį, mes susigrąžiname bent dalį šilumos, kuri per namo sienas išeina lauk. Tai labai realiai sumažina šildymo išlaidas. Juk mano saulės kolektoriai dideli - per visą pietinę ir visą vakarinę sienas.
Taigi praktiškai viskas gerai - ir per šalčius saulės kolektoriai yra ne problema, o nauda.
O gal reikėtų kurti balsuotojų profsąjungas arba kooperatyvus? Juk pavieniui kažko negausime, o balsuodami urmu galėtume reikalauti visai kitos kainos. Tada ir mes demokratiniais mechanizmais galėtume išreikšti savo interesus, be to, mes realiai (nors ir labai trumpai), dalyvautume savo šalies valdyme.
Ačiū, Sandra.
Kai užsiminei apie avantiūristų šūkius, prisiminiau, kaip vienas mano kolega rinko partijų programas. Tada programos buvo labai populiarus politinių sukčių triukas, ir prieš kiekvienus rinkimus jie valandų valandas televizoriaus žiūrovams muilydavo smegenis tomis savo programomis. Viena partija buvo net pažadėjusi, kad ji, paėmusi miesto valdžią, netgi pailgins... Talkšos ežerą.
Po vienų rinkimų iš to savo kolegos pasiskolinau programų kolekciją ir radau fantastiškiausių idėjų. Surinkau jas į vieną, ir išėjo, kaip man tada atrodė, fantastiškas paskvilis, kažkoks absurdo bei cinizmo rinkinys. Labai nustebau, kad paskelbtas jis nesulaukė beveik jokio visuomenės dėmesio. Tais laikais į politinius feljetonus žmonės reaguodavo labai audringai, pritardami arba smerkdami autorių, o tada buvo tylu. Kaip čia yra?
Netrukus pamačiau, kad žmonės net nesuprato, apie ką aš rašau. Pasirodo, jų smegenyse jau buvo atsiradęs imunitetas vadinamosioms partijų programoms, jie net nežinojo, ką partijos prieš rinkimus meluoja tuose savo kliedesiuose. Kiti net pagalvojo, kad tai aš pats prifantazavau visokių nesąmonių.
Vėliau partiniai sukčiai nuo programų metėsi į trumpus ir skambius reklaminius šūkius. Aišku, ir dabar jie rašo formalias programas, bet, kaip pastebėjai ir tu, rinkėjų dėmesys yra labiau koncentruojamas į reklaminius šūkius. Ideologinė apgaulė darosi rafinuotesnė ir profesionalesnė. Turėdamas elementarių politologijos žinių, kokie "turėtų būti" socdemai, konservatoriai, žalieji arba liberalai, bei pažinodamas piliečių nuotaikas, aš nesunkiai galėčiau per dieną parašyti rinkimų programų (arba metmenų) toms visoms partijos. Sukurti trumpą, skambų ir taiklų reklaminį šūkį, kuris pataikytų tiesiai į partijos aukų smegenis, būtų kur kas sunkiau. Gali būti, kankinčiausi visą mėnesį, bet nieko taip ir nepadaryčiau. Ne visi nusipelnę meluoti taikliau! :)
Jeigu šiandien atsirastų grupelė entuziastų, kurie iš tiesų norėtų reformuoti korumpuotą politinę sistemą, o ne paimti valdžią ir paprasčiausiai prieiti prie finansinių bei materialinių resursų, jiems jau neužtektų parašyt gerą (tegu ir teisingą) savo veiksmų programą. Vargiai gelbėtų ir taiklus reklaminis šūkis, nes ir tiems triukams žmonių galvose ima rastis imunitetas. Jiems tektų pirma patiems susiremti su sistema, nukentėti nuo jos (ir ne vieną sykį), o tada žmonės gal pamatytų, kad maištininkai turi idėją (o ne propagandinį triuką), kurios neparduoda.
Ne ką didesnis žmonų pasitikėjimas ir nesunkiai paperkamais bei politizuotais profsąjungų "lyderiais". Apgaulė taip suleido šaknis į politiką, verslą, visuomenės struktūras, kad vieną rytą žmogus prie veidrodžio suabejos, ar jis tikrai mato save, ar tai - tik veidrodžių fabriko, kažkokios partijos savininko, neseniai sugalvotas triukas. :)
Kuo daugiau tokių atvirų ir aiškių paaiškinimų, tuo geriau. Seniau irgi nesidomėjau politika (kas gali domėtis tokiu purvinu dalyku? kiek ilgai? tos nesąmonės varo iš proto), tačiau pirmiausia teko susidurti su politikais "gyvai", t.y. už pinigus padirbėti rinkimų kampanijoje. Mane prajuokino, kad reklamščikai jiems sugalvoja rinkimų šūkius "ant lygios vietos" - tą patį šūkį galima laisvai parduoti ir jų oponentams. Na, nieko naujo. Už tą partiją tikrai nebalsavau. Jei teisingai pamenu, nebalsavau išvis.
Petrai, geras postūmis permainų linkme jau ir tai, kad parašėte labai informatyvų ir suprantamą straipsnį. Ačiū!
neatverinek man akiu. Visai baisu pasidare. Zlugdai visiskai mano viltis, tikejima ir nuostatas, kurios buvo iskiepytos nuo pat mazumes. Dabar pradedu nebesuprasti, kas as toks isvis esu.
deimantukas.
Buto tikriausiai neatims. Vergai juk turi gyventi, dirbti, daugintis, papildyti Europos darbo rinką pigia darbo jėga. Be to, savininkams reikia ir patriotų -jeigu prireiks ką nors pasiųsti atimti svetimos naftos arba atstatyti narkobiznio plantacijas, tai negi savininkai siųs savo pačių vaikus guldyti galvas ir teptis krauju?
Isamiai, konkreciai, trumpai ir aiskiai. As nelabai domiuosi politika. Po sito straipsnio daug kas paaiskejo. Daug supratau. Senokai nezaidziu balsavimo zaidimu, taciau dabar- iki galo supratau, kad visai ne be reikalo. Straipsnis kazkaip sukrete. Pagalvojau, kad reik parduoti, kol dar galiu, savo dvieju kambariu buta ir nezdintis velniop i soda prie zidinio. Nes po kazkiek laiko gali nepavykti parduoti - mano butukas gali buti prichvatizuotas mano mylimos valstybes.
Žaliuk, aš pats žinau, kaip man elgtis ir kaip kalbėti, o kalbu tik iš asmeninės patirties - su "žaliaisiais" esu susidūręs tik kaip su smulkiais sukčiais - iki stambių sukčių jiems dar toli. O kai sutiksiu juos kaip padorius žmones, tada kalbėsiu kaip apie padorius. Štai ir tu man labiau panašus į beveidį, bevardį įžūlų partinį sukčių, o ne į garbingą žmogų.
Bet nevark. Mano svetainėje jokios partijos reklama nepraeis, nepraeis ir tavo triukiai.
Na taip, dar gali papasakot, kaip žalieji sugadino nuostabius lietuvos planus plėsti kruonį ir ignalinos-visagino ae pajėgumus, arba kaip Peta paleido tūkstantį audinių į laisvę, ir jos žuvo, arba apie zigmą vaišvilą ir t.t. - žodžiu, kalbėk kaip delfio komentarai.
Tačiau kas iš tokių kalbų? Faktas tas, kad tokios nesąmonės kaip su philip morris, stabdomos tik įstatymais, o įstatymus leidžia, deja, partijos, ir jų reikia teisingesnių ir skaidresnių, bei ekologiškai (ir socialiai) atsakingų. Būtent žalios partijos to siekia ir sudaro tikrą antisisteminę alternatyvą visose šalyse. Jų programos, skirtos universaliems aplinkosaugos principams, socialiniam teisingumui, išnaudojimo prevencijai, savivaldos didinimui, yra nuosekliausios.
Europoje jie - kairioji partija. Kaip bus Lietuvoje - matysim.
Lietuvoje ir oligarchų socdemai - kairioji partija. :)))))
Realiai su mūsų "žaliaisiais" esu susidūręs tik vieną sykį, Šiauliuose, kai jie sukurstė žmones piketais "ginti medžius" miesto centre ir neleisti Vilniaus bankui statyti čia savo rūmų. Apkvailinti žmonės visą savaitę piketuodami šalo nosis, kol Vilniaus bankininkai netikėtai prakalbo apie kažkokį "moralinį" palaikymą "žaliesiems". Netrukus "žalieji" dingo iš tų piketų, o jų lyderis netgi pareiškė, kad jie niekada nebuvę prieš banko statybą. Kadangi buvo likę spaudos publikacijų, mes, prisimenu, juos gerai išjuokėme.
Per Šiaulių kurią nors televiziją matydavau, kaip koks nors degalinės savininkas ima kovoti prieš konkurento degalinės statybą, o su savimi į studiją atsiveda kelis "žaliuosius", ir tie ima kovoti prieš savo bičiulio (užsakovo?) konkurentą ir ginti "ekologiją". Labai panašiai krikdemai kažkada kartu su Philip Mores tabako kompanija kovojo prieš tabako reklamą.
Tikiuosi, žmonės dar nepamiršo ir Latvijos žaliųjų, kaip jie kovojo prieš Būtingės naftos terminalo statybą, bet nepakėlė balselio prieš Venspilio naftininkus.
Jeigu koks nors rinkėjas manęs paklaustų, ar aš patarčiau pasitikėti "žaliaisiais", tikrai nedrįsčiau pasirašyti.
O vietoj tvenkinio ar galima naudoti tarkim tam tikros talpos akumulecine talpa.
Tuo galima pasiekti aukstesne gryztamo vandens temperatura.Tuo paciu aukstesni naudinguma.
Jooo…su tais spalvotais žodžiais čia tikrai neblogai susimala š norint tiksliai pasakyti spalvą. Tai negi šitas būdas tikrai pritaikomas kažkur masinėse infopriemonėse klaidinimui? Kaip pavyzdys tikrai labai puikus.
deimantukas.
reikšmės daugeliui auto savininkų turi jų valstybiniai numeriai. Tarkim 111, 007 ar panašūs. Už juos mokami beprotiški pinigai. Ko gero tų automobilių su "reikšmingais" numeriais savininkai yra tokie išmintingi, kad sumokėję už niekinius numerius tūkstančius litų, jie sugeba derėtis dėl kiekvieno lito, kai kalbama apie jų automobilio sutaisymą. Aš neišsigalvoju. Teko tą patirti.
deimantukas.
dar vieną manipuliuojantį triuką ženklais. Dabar vyksta visuotinis surašymas. Reklama rėkia: jei tu nesusirašei- tavęs, kaip ir nėra.....
:-)
deimantukas.
dažnai nelaukiu, kol įsijungs žalia šviesa. Jei nėra arti atvažiuojančių automobilių, aš apsidairydamas pereinu gatvę. Net jei ir man šviečia žalia šviesa, pereidinėdamas gatvę visvien pasižiūriu, kad koks nors užsižioplinęs vairuotojas manęs nenutrėkštų. Menka man bus paguoda, kai gulėsiu sulaužyta kaukole ligoninėje, nors ėjau šviečiant žaliai. Taigi- mane gali sužaloti ne šviesoforas, o automobilis- jo turėčiau saugotis. Šviesoforo šviesa- tik ženklas, t.y. galiu eiti arba ne. Ženklas man pavojaus nesukelia-jis tik įspėja ir padeda. Tuo atveju, kai gatvė tuščia, nematau net reikalo pasižiūrėti, kokia jo šviesa man šviečia, ypač naktį.
Kadaise kokiais 1992m. teko dirbti taksistu. Nelegaliai aišku. Na, prisidurdavau prie algos. Turėjau žiguliuką. Kartą naktį man pamojo dviese. Aš sustojau. Pasirodo tai buvo du gerokai įkaušę lenkai. Tikri lenkai, na iš Varšuvos gal. Jų prašymų greitai (šypko) nuvežti juos į vietą aš vienu metu pravažiavau sankryžą nesustojęs, nors man švietė raudona. Na, tiesiog visai nebuvo mašinų. Lenkams be galo tai patiko. Jie man pasiūlė, jei aš taip šviečiant raudonai pravažiuosiu dar penkias sankryžas, jie man duos 100 dolerių. Aš aišku jais patikėjau tik tada, kai įvykdžiau jų pageidavimą ir mano rankoje sušlamėjo šis banknotas. Tai padaryti buvo visiškai nesunku, nes gatvės 3 val.nakties buvo tuščios ir laimei nebuvo mentų. Lenkams, tuo metu jau gerokai įleidusiems šaknis į europinę kultūrą, tai buvo tikra atrakcija. Jie krykštavo, kai net išlipo iš mašinos. Atrodo,kad jie net pamiršo, kur skubėjo :-). Man tai jau tada nebuvo labai sunku padaryti- nekreipt dėmesio į ženklus, o žiūrėti į tikrą situaciją- ir sugrįžti namo per pusvalandį uždirbus pusės mėnesio algą.
deimantukas.
jau 5-ti metai, kaip nezaidziu situ zaidimu. Tiesa, vakar buvau vienuose rinkimuose. Parduotuveje rinkau geresnius mandarinus is dideles kruvos. Tiesa tarp minkstu ir saldziu vistiek pakliuvo kietu ir rugsciu. Dabar maksimoje viskas apgalvota.
deimantukas
baigiau prieš porą metų,manau darau geriau.Šis straipsnelis tik patvirtino apsisprendimą nedalyvaut visuotiniam išdūrime.
Ačiū Petrai.
O ar žinote, kad šiuolaikinės technologijos leidžia žmonėms pareikšti valią bet kuriuo klausimu?
Kad atstovaujamoji valdžia iš viso yra atgyvena?
Kad valdžia tą slepia, arba pateikia iškreiptu būdu, kaip paksoidų tiesioginė demokratija?
Kaštai būtų maži.
Ir pasisakytų visi norintys.
savo tikejima. Taip nustojau rukyti. Nuo pat jaunystes tikejau, kad rukydamas as atsipalaiduoju. Kai suzinojau, kad uzsitraukdamas eiline cigarete as tik kuriam laikui numalsinu nikotino alki iki kitos cigaretes ir niekada nebusiu toks atsipalaidaves, koks buvau nerukydamas - meciau rukyti tuoj pat. Man padejo tiesos suzinojimas. O juk 20 metu rukiau ir tikejau klaidingai. Meciau neabejodamas ir labai lengvai, kai suzinojau, kad rukymas neturi nei vieno pliuso- vieni minusai.
Lygiai taip pat klaidingai tikejau alkoholio privalumais.
Daugeliu atveju tikejimas man padeda. Kai sugenda automobilis as imu ji taisyti, nes tikiu, kad sutaisyti galiu. Jei netikeciau, kad sutaisysiu, vargu ar pradeciau.
Kai po darbo vaziuoju namo, as nejuciomis zinoma tikiu, kad sekmingai nusigausiu iki duru ir nebusiu parblokstas kokio didelio sunkvezimio ir sutraiskytas. Kai stoviu prie buto duru as suprantu, kad mano tikejimas pasitvirtino ir jis buvo teisingas. As jau zinau, kad manes nepartrenke. Taip zinojimas pakeicia tikejima.
Man kuo maziau tikejimo - tuo geriau. Man- geriau zinojimas.
Kai skambinu sesei ir ji nekelia ragelio as tikiu, kad jai nieko bloga nenutiko. As tikiu, kad ji tiesiog negirdi skambucio, nes garsiai klausosi muzikos. Aisku kirba mintis, kad ji pamete telefona ar nutiko kas nors negera, taciau as veju lauk si tikejima ir laikausi pirmojo. Taciau zinoma as vel skambinu, nes man tikejimas tuo ar anuo nesuteikia ramybes. Man norisi suzinoti ar jai viskas gerai. Pagaliau ji atsiliepia. Taip - ji klausesi muzikos ir mano skambucio negirdejo. Valio - jai viskas gerai! Tikejimai dingo. Net jei jai kas butu nutike, kai neatsiliepe, as labiau buciau linkes suzinoti, kad ir kokia liudna tai butu zinia, negu klaidzioti tarp savo tikejimu.
Smagu yra suzinoti.
deimantukas.
Apie tai irgi galvojau. Ir netgi patikrinau.
Deja, temperatūrų skirtumai per maži, kad susidarytu pakankami šilto ir šalto vandens specifinio svorio skirtumai. Keli laipsniai nesukelia savaiminės cirkuliacijos, kaip, pavyzdžiui, saulės kolektoriuje, kur temperatūrų skirtumai atsiranda labai dideli. Arba ta cirkuliacija buvo tokia maža, kad nieko nereiškė - vanduo sienoj užšalo.
O negalima butu savaimines cirkuliacijos padaryti, tada is vis nebutu jokiu sanaudu. Juk Siltesnis ezero vanduo turetu kilti i virsu o atveses namo sienoje leistusi zemyn. Aisku kyla klausimas kiek galinga butu cirkuliacija ir ar nespetu uzsalti vanduo, bet tada gal su termostatu butu galima pajungti siurbli. Kaip manot?
Irodei.
Tikrai esi sveiko proto.
Petrai - ČIA apie mane Tavo ekskaimyną. Bernardas K.
Įdomiai sakai, ir labai sunku būtų su tuo nesutikti. Gaila, kad nežinau vardo. :)
Aš irgi manau, kad kalėjimams, policijai, visai represijos mašinai reikalingi nusikaltėliai - kitaip jie neturėtų ką bausti ir tarptų nereikalingi. Turtingiesiems reikalingi elgetos, kad jie, atėmę kitų darbo vaisius turėtų kam duoti trupinį labdaros ir pasijusti dosnūs. Vaistų gamintojams ir ligoninėms reikalingi ligoniai, kad būtų kam teikti brangias paslaugas ir pardavinėti vaistus. Bažnyčiai reikalingi nusidėjėliai, kad būtų kam atleidinėti nuodėmes. Prekybos centrams reikalingi pirkėjai, kurie mokėtų pinigus...
Bet ar pirkėjui tikrai reikalingi daiktai, kuriuos jis perka? Ar vergui tikrai reikalingas vergvaldys, aukai - budelis?.. Ar tikrai represijos mašina gina, ar ji tikrai saugo?
Kada apie tai galvoju, man visos tos "misijos", "pašaukimai" ir "pareigos" atrodo tokia parodija!
Bet kokia valdžia, gali būti net ir geriausia anksčiau ar vėliau virsta iškreipta, todėl kad taip tiesiog yra- kiekvienas žmogus (ne partokratas) yra laisvės trokštantis sutvėrimas ir kiek jį bemulkintų kiek begirdytų jis giliai širdies kamputyje nori mąstyti savo galva, buti pats sau bosas. Tie kaip jūs vadinate partokratai: mėgsta operuoti tokiomis frazėmis: "kas būtų jei valdžios nebūtų- greičiausiai pasaulis susinaikntų" (ištikro pasaulis sunyktų tik partokratams, o ne mums). Jų logika tokia: daugiau žmonių nusikalsta vadinasi reikia statyti daugiau kalėjimų, daugiau žmonės serga- vadinasi reikia daugiau ligoninių su plačiu kompetetingų viršininkų ratu. Bet šaknys viso šito mėšlo (atsiprašau už išsireiškimą)- glūdi pačioje valdžioje.
Kuogi skiriasi senovės vergovė nuo dabartinės laisvo pasirinkimo iliuzijos- ogi tik metodais (subtilesniais ir paslptingesniais). Į valdžią eiti skatina nepilnavertiškumo kompleksas noras būti pranašesniu už kitus- reikia pripažinti jog kuo ilgiau žmogus valdžioje- tuo jis didesniu psichopatu tampa. Dažnai mėgstama pasakoti apie žmogaus pašaukimą: statybininkas, rašytojas, karys...- pala pala karys ne pašaukimas, pašaukimas yra jei žmogus ką nors kuria, karys gi dėl smegenų plovimo griauna tai ką kiti sukurė "griauna vardan taikos"- nėra šlykštesnės frazės. Ar valdininkas yra pašaukimas, profesija- ne tai yra parazitizmas ir vampyrizmas- paimti didžiąją dalį to ką kiti sukūrė ir neduoti nieko išskyrus mulkinimą. Galima kalbėti apie tai kokios utopijos yra Zeitgeist ir kiti judėjimai, bet gal jau žmonės pribrendo kad ištrintų valstybių sienas, išlydytų ginklus ir iš to metalo gamintųsi pavyzdžiui robotus- namų ruošos darbininkus. Žmogus atrodytų pasiekė tokį progresą- kompiuteriai, ryšio technologijos, ultragarsas ir t.t.- bet niekaip nesugeba atsisveikinti su tokiomis atgyvenomis kaip valdžia, socialiniai gasdinimai, karai (pelno nešimas kažkam), vis dar mano, kad dievo reikia bijoti (įdomu kodėlgi ne mylėti, bet bijoti)
Stebuklai tik pasakose :)
Manau reikia kurti partiją, kurią sudarytų žmonės "iš idėjos" (kaži tik kiek realu tokių žmonių surinkti?). Aš asmeniškai nematau kitos išeities. Kažkada tikėjau piketais, peticijomis, mitingais (ot naivus buvau...). Bet dabar man akivaizdu - tai neduoda jokių rezultatų, apart to, kad liaudis garą nuleidžia ir apsiramina šiek tiek. Tad arba partija iš idėjos arba bus revoliucija, arba lietuviai gyvens diasporoje - Lietuvoje vergai, užsieny - laisvieji europiliečiai.
Turiu vieną tokį... Labai drąsus maištininkas, kuris pasišovė išvaduoti žmogų ir religijos gniaužtų.Jo likimas ne tik dramatiškas, bet ir tragikomiškas - vėliau jo keiktieji kunigai, teologai (Rašto aiškintojai) ir davatkos (fariziejai) jo vardu pavadino savo religiją - pačią žiauriausią, kokia žemėje yra buvusi.
Ksa Jūsų Mokytojas? ieskantysis@gmail.com
Žodžiais sunku išreikšti minčių perteikimo genialumą :)
ko reikia šiai dienai labiausiai.
Ar galite padaryti o gal jau turite parduoti bulvių sodinamąją prie mažo 17 galios japonoško traktoriuko. O galžinuote kur įšsigyti.
Na, kap rašiau, nuo tvenkinio vandenį šilumos siurbliui parvaro 75 W cirkuliacijos siurblys, jis parodytas ir nuotraukoje. Neprisimenu, kiek jis per minutę perpumpuoja vandens. Jeigu atstumas nuo tvenkinio iki trobos būtų mažesnis, tikriausiai užtektų ir mažesnio galingumo siurblio. Įsidėk galingesnį, o paskui galėsi reguliuoti - cirkuliacijos siurbkliai paprastai turi kelias galingumo pozicijas.
Aušintuvui naudojau 50 ltr talpos seną dujų balioną, gyvatuką dariau iš 10 mm skersmens varinio vamzdelio. Kuo daugiau vamzdelio dėsi, tuo bus garantuočiau.
Nelabai supratau, kuo geriau akumuliacinė talpa už tvenkinį? Tvenkinys yra ne tik "akumuliacinė talpa", bet ir šilumos šaltinis, tvenkinio vanduo gauna šilumą iš žemės (tvenkinio dugno), o "akumuliacinė talpa" iš ko turėtų gauti šilumą?
Esu girdėjęs, kad šilumos siurbliui kaip šilumos šaltinis naudojamas kanalizacijos šulinys. Jeigu jis pakankamai didelis ir gerai įkastas į žemę, tai gal šilumos siurblys jo ir neužšaldytų. Manau, vandeniui šildyti turėtų užtektų gilaus šulinio šilumos, bet labai abejoju, ar jos užtektų šildyti namui. Reikėtų atlikti tokį eksperimentą, bet neturiu galimybių.
Labai svarbu žinoti, kad nei šilumos siurblys, nei tuo labiau akumuliacinė talpa nėra amžinieji varikliai ir negalimą šilumos - ją tik paima iš vienos vietos ir perkelia į kitą. Jeigu šilumos nėra iš kur paimti, šilumos siurblys pats jos nepagamins.
Blaivus požiūris, ką ir sakyti. Pagirtina!
Mus nuolatos programuoja tarsi kompiuterius, bet mes - ne kompiuteriai, mes galime atpažinti programas ir sunaikinti kodus.
Labai paprastas būdas - vieną programos sigmentą pakeisti kitu. Imi kokią nors dogmatinį, neįrodomą ir nesvarstytiną kodą, tarkim: kas bus, jeigu niekas neis į rinkimus? Jį perdarai į kitą tokį pat neįrodomą ir nesvarstytiną kodą, pavyzdžiui: kas bus, jeigu niekas nevalgys košalienos?
Štai dar keletas atitikmenų:
Kas bus, jeigu niekas nebijos Dievo? = Kas bus, jeigu niekas nebijos vaiduoklių?
Kas bus, jeigu niekas neis į bažnyčią? = Kas bus, jeigu niekas nei į aludę?
Kas bus, jeigu niekas niekuo netikės? = Kas bus, jeigu visi viskuo tikės?
Į mūsų galvas įdiegta daug programų, susijusių su pinigais. Daug kas "automatiškai žino", kad pinigai žmones daro laimingus, kad be pinigų esi niekas, kad pinigai - gyvenimo pagrindas. O kitiems kažkodėl atrodo, kad pinigai neša nelaimes, kad jie yra karų ir nesantaikos priežastis. Kadangi pinigai padaromi iš popieriaus, pakeiskime juos kokiu nors kitu popieriniu daiktu, pavyzdžiui, tualetiniu popieriumi. Štai kas išeina:
Tualetinis popierius žmones daro laimingus. Be tualetinio popieriaus esi niekas.Tualetinis popierius - gyvenimo pagrindas. Tualetinis popierius neša nelaimes. Tualetinis popierius - karų ir nesantaikos priežastis. Toliau galite tęsti patys. Bet, manau,jau ir taip aišku, kad dėl visko yra kalti ne pinigai ir ne tualetinis popierius, bet mūsų galvelėse veikiančios tam tikros programos, kurios verčia mus galvoti, jausti, elgtis taip, o ne kitaip.
Užtat atsargiai ir žiūriu į žodžius: privalai, turi, reikia- tai vieni iš labiausiai žmonių kvailinimui pasitarnaujantys žodžiai. O tas: "pagalvok kas bus jei nedarysi to ar ano? iš tikro yra kvailinimas pasitelkiant baimę. Mėgstu vadovautis tokiomis nuostatomis: jei kas nors tau perša baimę dėl tavo apsisprendimo- vadinasi jis turi savų interesų, jei kas nors tave skubina dėl tavo apsisprendimo- vadinasi vėl turi savų interesų, jei kas nors apeliuoja į tavo moralę- vėlgi didelė tikimybė, kad turi savų interesų, jei bando pripiršt kaltę, iššaukt gailestį, primest palyginmus, kai tu renkiesi ką nors- vėl tai tėra manipuliavimas. O jei rimtai jei neisiu į rinkimus ką prarasiu, o tiksliau reikėtų sakyti ką laimėsiu: laimesiu ramius nervus, išvengtą stresą, laisvę nuo politikos (kadangi nespoksosiu iki 1 nakties televizoriaus sirgdamas už "savą" kandidatą), laimėsiu platesnį požiūrį, kadngi manu jog politika tėra labai didelis "playground", kur tuos priešingos pusės rėksnius stumdo vienos ir tos pačios rankos
A tu pabludai, Petrai? Kad ir kartais labai sunkiai ir skausmingai tenka atsikratyti daugelio situ ispraustu programu, taciau po to ateina didelis palengvejimas ir klausimas sau,-deimantukai, kaip tu iki siol leidai save sitaip mulkinti?
Neseniai nustojau rukyti ir taip nuodytis. Pasalinau dar viena virusa is savo smegenu.
Kuri programa sekanti? Nagi...
Kaip tu šitaip gali? Kas bus, jeigu niekas nebalsuos? Kas bus, jeigu niekas nevalgys košalienos? Kas bus, jeigu niekas nebijos Dievo? Kas bus, jeigu niekas nebijos babaužio? Kas bus, jeigu niekas neis į bažnyčią ir į viešąjį tualetą?..
O dabar pagalvok apie kitas programas, kurios sudėtos į tavo galvą. Kas tu turi būti? Tu turi būti patriotas. Tu turi mylėti savo valstybę, garbinti jos vėliavą, nekęsti Lietuvos priešų, domėtis politika, žiūrėti televizorių, būti politiškai aktyvus, žinoti pasaulio įvykius, lankyti bažnyčią, eiti išpažinties, laikytis pasninko, persižegnoti, rūpintus dėl ateities, sirgti už Lietuvos rinktinę...
Ir nemyk, kad tos programos taip lengvai paliks tave ramybėje.
O kam? Nera jokios prasmes. Tuscias laiko gaisimas. As supratau ta kvailinima. Nulauziau smegenineje istatyta koda. Viskas pasidare aisku. Dabar as ramus savo apsisprendimu nebalsuoti.
čia šiek tiek daugiau paveiksliukų:
http://www.blemba.lt/paveiksleliai/2176-kankinimo-brankiai-22-foto.html
http://rogerhollander.wordpress.com/category/current-posts/a-rogers-orig...
http://publicfrenemy.files.wordpress.com/2010/06/police-brutality.jpg
ir jų yra kur kas daugiau.. pasididinkite jei eina ir mėginkite atsakyti - kurgi tas blogis?
Deimantuk, dabar tavo reikalas yra balsuoti. Daugiau iš tavęs dabar niekas nieko nenori. Toks dabar yra strateginis partijų tikslas. O paskui - pamatysim... Tada, kai jie prieis prie finansinių ir materialinių resursų. Toks galutinis partijų tikslas.
Anksčiau partijos džiovindavo žmonių smegenis kvailomis savo programomis, bet labai greitai pamatė, kad į tas fantazijas niekas nebekreipia dėmesio. Dabar imtasi kurti trumpus minčių kodus, kurie įsėstų į smegeninės programą ir paskatintų veikti. Daugelis žmonių tokį programavimą tikrai mėgsta ir kodus priima, daug negalvodami. Pavyzdžiui: dalyvauti rinkimuose - piliečio pareiga, būkime savo valstybės patriotai, kas, jei ne tu?..
Galvose blogis, smegenuose...
Man siandien i aki krito toks sukis: uz tvirta patirti, uz grazia ateiti.
Po velniu, galvoju, tikrai labai geras sukis apgavikas. Nieko nereik daryt. Praeitis- praejo, ateities- niekada nebebus. Apie dabarti- nei zodzio. Kaip ir nieko nereik daryti DABAR.
Seniai laukiau bažnytininkų išvedžiojimų. Žiūriu, net tarptautinį žodį žinai - "nekontekstualiai"... Panašu į kvalifikuoto teologo tautologijas.
Jėzus neliepė nelankyti šventyklų... O kiek šventyklų turėjo žydai, kad plepi apie daugiskaitą? Ir tikriausiai Jėzus nesakė, kad Dievas gyvena ne rankų darbo šventovėse, bet žmonių širdyse? Jokiame kontekste šito nėra, melagėli?
Jeigu nebūtumei apsiuostęs šventais smilkalais, tikriausiai būtum atradęs, kad Jėzus ne tik uždraudė melstis "sinagogose bei gatvių kampuose", bet ir pasakė, KUR melstis, o būtent - vienumoje, užsirakinus savam kambarėlyje, akys į akį su Tėvu, savaime aišku, be jokių šventakuprių tarpininkų.
Kai pasiklausai tokio juodaskvernio sukčiaus, tai viskas apvirsta aukštyn kojomis. Jahvė nedraudė garbinti stabų (!), Jėzus neliepė melstis vienumoje, užsidarius kambarėlyje, nedraudė kalbėti ilgų maldų... Rožančius, kurį usžsihipnotizavusios davatkos sūpuodamos burba valandų valandas, nėra ilgas meldimasis, nes sudarytas iš labai trumpų maldų... Cukraus maiše nėra daug, nes jo grūdeliai labai maži. Avių mėšlo niekada nebus daug, nes avys šika mažais spiriukais, tokiais lyg rožančiaus šventais bumbuliukais... Ar vaikystėje nesi gavęs šventu paveikslu į galvą?
Aš suprantu, kad galima diskutuoti bet kokia tema, net apie daugiavaikės mergelės Marijos nekaltybės plėvelę, visgi yra riba tarp argumentų ir neurotinio neigimo. Kiek žinau, neurozėms "oponuoja" psichiatrai, į juos ir kreipkis.
Petrai, vertinu tavo nuoširdumą, bet galvoju, kad kaikuriuos dalykus iš evangelijų ištrauki nekontekstualiai. Visų pirma dėl tų stabų, tai reikia prisiminti, kad tuo metu daug kur buvo garbinami Egipto dievai ir dievybės, kurios buvo susietos su astrologija. Tai reiškia, kad buvo daromos statulos Jaučio, Avino, Liūto žvaigždynams, jiems suteikiant žemišką gyvūnų pavidalą. Tai patvirtina ir įsakymo formuluotė, kurioje skamba daugiskaita. Ar nemanai, kad būtų buvę paprasčiau suformuluoti taip: "Nedaryk jokio Aukščiausiojo atvaizdo ir jo negarbink"? Bet įsakyme skamba daugiskaita: ..."netarnaukite jiems"... Įsakyme jie net nevadinami dievais, o tiesiog "jie". Jei pacituotum ilgesnį gabalą, tai ten parašyta - "Nes aš esu pavydus ir savo garbe su kitais nesidalinu" (tiksliai nepamenu). Vadinasi Dievas priima jam teikiamą garbę, bet tik nenori kad ta garbė tektų tuštiems stabams.
Jėzus niekada neliepė nelankyti šventyklų, juk išvarydamas pirklius iš šventyklos jis ją vadina Tėvo namais. O pats dar vaikystėje klausydavosi raštų, juos išmanė ir gerbė pranašus. Vadinasi šventykloje lankėsi. Žinoma, Jėzus taip pat skatino ir individuolią maldą bei kritikavo tuščią lankstymąsi, jei tik jis tėra parodomasis.
Rožančius nėra daugiažodžiavimas dėl to, kad tai trumpos maldos, kurios kartojant gilina kontempliaciją. Tai turi savitą prasmę, tiesiog gal ne visi tą prasmę pajaučia.
Duonos ir vyno šventinimą juk sugalvojo pats Jėzus, verta perskaityti paskutinės vakarienės epizodą. Pirmąjį hierarchą Petrą irgi paskyrė Jėzus: "Tu esi Petras-uola, ant tos uolos aš pastatysiu savo bažnyčią ir pragaro vartai jos nenugalės". O taip pat paskyrė jam sakramentų galią: "Ką suriši žemėje, tas bus surišta ir danguje, ką atriši žemėje, tas bus atrišta ir danguje".
Kyla smalsus klausimas: Jei krikščionybė nėra Jėzaus mokymas, tuomet, kur yra ta jo minėtoji bažnyčia, įsteigta ant Petro uolos ir kurios nenugalės net pragaro vartai?
As tai nesu megejas taupyti.Kai nueinu i parduotuve, is anksto zinau i koki skyriu eisiu ir ko man reik. Nusiperku batona, kavos, jogurto, mandarinu ir einu namo. As zinau, ko man reik. As PATS zinau.
Dėl to ir man buvo šiek tiek neramu. Bet skylė iš vidaus nėra visiškai atvira - ji uždaroma žaliuze.
Pirktinės žaliuzės nėra sandarios, tai vakarinei sienai padariau savadarbes - už ventiliacijos grotelių paprasčiausiai užkišu kartono lapus. Pas mus vyrauja pietvakarių vėjai, per nesandarias groteles ėjo per daug vėsumos. Pietinei sienai užteko pirktinių grotelių.
Reikia žinoti ir tokius du dalykus:
1. Oras saulės kolektoriuje (už stiklo ir skardos) yra gerokai šiltesnis, nei šiaip lauke. Jis ir naktį sušyla nuo sienos ir būna keliais laipsniais šiltesnis.
2. Namui reikalinga ventiliacija. Ypač daug oro turi patekti į namą, jeigu jame kūrenasi krosnis. Kiek oro kartu su dūmais išeina pro kaminą, tiek jo turi iš lauko patekti vidun.
Kokią iš to darysime išvadą? Jeigu oras ar taip, ar taip turi iš lauko eiti vidun, tai tegu jis eina šiltesnis, iš saulės kolektorių, o ne kur nors pro langų bei durų plyšius. Žodžiu, absoliučiai užsandarinti saulės kolektorių žiemą nereikia. Kai nuo sienos sušilęs oras eina iš jų į kambarį, mes susigrąžiname bent dalį šilumos, kuri per namo sienas išeina lauk. Tai labai realiai sumažina šildymo išlaidas. Juk mano saulės kolektoriai dideli - per visą pietinę ir visą vakarinę sienas.
Taigi praktiškai viskas gerai - ir per šalčius saulės kolektoriai yra ne problema, o nauda.
Kaip pastebėjau sienoje anga maždaug 10x10 cm.,tai pro ja žiema turėtu sklisti šaltis,ypač kai šala.Kaip yra ištikruju.praktiškai.?
Ovidijus
Pats tas - vis dažniau tokios mintys mane patį lankė - ir štai jos gražiais sakiniais nuguldytos į viešumą. Ačiū, vertinga.
Super straipsnis. Net trūksta žodžių, koks jis taiklus...
O gal reikėtų kurti balsuotojų profsąjungas arba kooperatyvus? Juk pavieniui kažko negausime, o balsuodami urmu galėtume reikalauti visai kitos kainos. Tada ir mes demokratiniais mechanizmais galėtume išreikšti savo interesus, be to, mes realiai (nors ir labai trumpai), dalyvautume savo šalies valdyme.
norėčiau. Ir mainais ko nors irgi.
deimantukas.Vilnius.
Ačiū, Sandra.
Kai užsiminei apie avantiūristų šūkius, prisiminiau, kaip vienas mano kolega rinko partijų programas. Tada programos buvo labai populiarus politinių sukčių triukas, ir prieš kiekvienus rinkimus jie valandų valandas televizoriaus žiūrovams muilydavo smegenis tomis savo programomis. Viena partija buvo net pažadėjusi, kad ji, paėmusi miesto valdžią, netgi pailgins... Talkšos ežerą.
Po vienų rinkimų iš to savo kolegos pasiskolinau programų kolekciją ir radau fantastiškiausių idėjų. Surinkau jas į vieną, ir išėjo, kaip man tada atrodė, fantastiškas paskvilis, kažkoks absurdo bei cinizmo rinkinys. Labai nustebau, kad paskelbtas jis nesulaukė beveik jokio visuomenės dėmesio. Tais laikais į politinius feljetonus žmonės reaguodavo labai audringai, pritardami arba smerkdami autorių, o tada buvo tylu. Kaip čia yra?
Netrukus pamačiau, kad žmonės net nesuprato, apie ką aš rašau. Pasirodo, jų smegenyse jau buvo atsiradęs imunitetas vadinamosioms partijų programoms, jie net nežinojo, ką partijos prieš rinkimus meluoja tuose savo kliedesiuose. Kiti net pagalvojo, kad tai aš pats prifantazavau visokių nesąmonių.
Vėliau partiniai sukčiai nuo programų metėsi į trumpus ir skambius reklaminius šūkius. Aišku, ir dabar jie rašo formalias programas, bet, kaip pastebėjai ir tu, rinkėjų dėmesys yra labiau koncentruojamas į reklaminius šūkius. Ideologinė apgaulė darosi rafinuotesnė ir profesionalesnė. Turėdamas elementarių politologijos žinių, kokie "turėtų būti" socdemai, konservatoriai, žalieji arba liberalai, bei pažinodamas piliečių nuotaikas, aš nesunkiai galėčiau per dieną parašyti rinkimų programų (arba metmenų) toms visoms partijos. Sukurti trumpą, skambų ir taiklų reklaminį šūkį, kuris pataikytų tiesiai į partijos aukų smegenis, būtų kur kas sunkiau. Gali būti, kankinčiausi visą mėnesį, bet nieko taip ir nepadaryčiau. Ne visi nusipelnę meluoti taikliau! :)
Jeigu šiandien atsirastų grupelė entuziastų, kurie iš tiesų norėtų reformuoti korumpuotą politinę sistemą, o ne paimti valdžią ir paprasčiausiai prieiti prie finansinių bei materialinių resursų, jiems jau neužtektų parašyt gerą (tegu ir teisingą) savo veiksmų programą. Vargiai gelbėtų ir taiklus reklaminis šūkis, nes ir tiems triukams žmonių galvose ima rastis imunitetas. Jiems tektų pirma patiems susiremti su sistema, nukentėti nuo jos (ir ne vieną sykį), o tada žmonės gal pamatytų, kad maištininkai turi idėją (o ne propagandinį triuką), kurios neparduoda.
Ne ką didesnis žmonų pasitikėjimas ir nesunkiai paperkamais bei politizuotais profsąjungų "lyderiais". Apgaulė taip suleido šaknis į politiką, verslą, visuomenės struktūras, kad vieną rytą žmogus prie veidrodžio suabejos, ar jis tikrai mato save, ar tai - tik veidrodžių fabriko, kažkokios partijos savininko, neseniai sugalvotas triukas. :)
Kuo daugiau tokių atvirų ir aiškių paaiškinimų, tuo geriau. Seniau irgi nesidomėjau politika (kas gali domėtis tokiu purvinu dalyku? kiek ilgai? tos nesąmonės varo iš proto), tačiau pirmiausia teko susidurti su politikais "gyvai", t.y. už pinigus padirbėti rinkimų kampanijoje. Mane prajuokino, kad reklamščikai jiems sugalvoja rinkimų šūkius "ant lygios vietos" - tą patį šūkį galima laisvai parduoti ir jų oponentams. Na, nieko naujo. Už tą partiją tikrai nebalsavau. Jei teisingai pamenu, nebalsavau išvis.
Petrai, geras postūmis permainų linkme jau ir tai, kad parašėte labai informatyvų ir suprantamą straipsnį. Ačiū!
Sandra
neatverinek man akiu. Visai baisu pasidare. Zlugdai visiskai mano viltis, tikejima ir nuostatas, kurios buvo iskiepytos nuo pat mazumes. Dabar pradedu nebesuprasti, kas as toks isvis esu.
deimantukas.
Buto tikriausiai neatims. Vergai juk turi gyventi, dirbti, daugintis, papildyti Europos darbo rinką pigia darbo jėga. Be to, savininkams reikia ir patriotų -jeigu prireiks ką nors pasiųsti atimti svetimos naftos arba atstatyti narkobiznio plantacijas, tai negi savininkai siųs savo pačių vaikus guldyti galvas ir teptis krauju?
Isamiai, konkreciai, trumpai ir aiskiai. As nelabai domiuosi politika. Po sito straipsnio daug kas paaiskejo. Daug supratau. Senokai nezaidziu balsavimo zaidimu, taciau dabar- iki galo supratau, kad visai ne be reikalo. Straipsnis kazkaip sukrete. Pagalvojau, kad reik parduoti, kol dar galiu, savo dvieju kambariu buta ir nezdintis velniop i soda prie zidinio. Nes po kazkiek laiko gali nepavykti parduoti - mano butukas gali buti prichvatizuotas mano mylimos valstybes.
Žaliuk, aš pats žinau, kaip man elgtis ir kaip kalbėti, o kalbu tik iš asmeninės patirties - su "žaliaisiais" esu susidūręs tik kaip su smulkiais sukčiais - iki stambių sukčių jiems dar toli. O kai sutiksiu juos kaip padorius žmones, tada kalbėsiu kaip apie padorius. Štai ir tu man labiau panašus į beveidį, bevardį įžūlų partinį sukčių, o ne į garbingą žmogų.
Bet nevark. Mano svetainėje jokios partijos reklama nepraeis, nepraeis ir tavo triukiai.
www.facebook.com/zalieji -
atsiprašau, prieš tai klaidą padariau.
Na taip, dar gali papasakot, kaip žalieji sugadino nuostabius lietuvos planus plėsti kruonį ir ignalinos-visagino ae pajėgumus, arba kaip Peta paleido tūkstantį audinių į laisvę, ir jos žuvo, arba apie zigmą vaišvilą ir t.t. - žodžiu, kalbėk kaip delfio komentarai.
Tačiau kas iš tokių kalbų? Faktas tas, kad tokios nesąmonės kaip su philip morris, stabdomos tik įstatymais, o įstatymus leidžia, deja, partijos, ir jų reikia teisingesnių ir skaidresnių, bei ekologiškai (ir socialiai) atsakingų. Būtent žalios partijos to siekia ir sudaro tikrą antisisteminę alternatyvą visose šalyse. Jų programos, skirtos universaliems aplinkosaugos principams, socialiniam teisingumui, išnaudojimo prevencijai, savivaldos didinimui, yra nuosekliausios.
Taip, žinau tą pavadinimą. :)
Europoje jie - kairioji partija. Kaip bus Lietuvoje - matysim.
Lietuvoje ir oligarchų socdemai - kairioji partija. :)))))
Realiai su mūsų "žaliaisiais" esu susidūręs tik vieną sykį, Šiauliuose, kai jie sukurstė žmones piketais "ginti medžius" miesto centre ir neleisti Vilniaus bankui statyti čia savo rūmų. Apkvailinti žmonės visą savaitę piketuodami šalo nosis, kol Vilniaus bankininkai netikėtai prakalbo apie kažkokį "moralinį" palaikymą "žaliesiems". Netrukus "žalieji" dingo iš tų piketų, o jų lyderis netgi pareiškė, kad jie niekada nebuvę prieš banko statybą. Kadangi buvo likę spaudos publikacijų, mes, prisimenu, juos gerai išjuokėme.
Per Šiaulių kurią nors televiziją matydavau, kaip koks nors degalinės savininkas ima kovoti prieš konkurento degalinės statybą, o su savimi į studiją atsiveda kelis "žaliuosius", ir tie ima kovoti prieš savo bičiulio (užsakovo?) konkurentą ir ginti "ekologiją". Labai panašiai krikdemai kažkada kartu su Philip Mores tabako kompanija kovojo prieš tabako reklamą.
Tikiuosi, žmonės dar nepamiršo ir Latvijos žaliųjų, kaip jie kovojo prieš Būtingės naftos terminalo statybą, bet nepakėlė balselio prieš Venspilio naftininkus.
Jeigu koks nors rinkėjas manęs paklaustų, ar aš patarčiau pasitikėti "žaliaisiais", tikrai nedrįsčiau pasirašyti.
Savaime aišku,
www.facebook.com/zakieji.
O vietoj tvenkinio ar galima naudoti tarkim tam tikros talpos akumulecine talpa.
Tuo galima pasiekti aukstesne gryztamo vandens temperatura.Tuo paciu aukstesni naudinguma.
Puslapiai