idomu smulkau apie niuansus.Pvz:kaip keiciamas saltas vanduo,kokiu greiciu ir kaip uztikrinti pakankama kieki. Is ko tas ausintivas,koks tinkamiausias,kaip parinkti ir ttt...
Iš tiesų "politinės kairės" ir "politinės dešinės" sąvokos yra gana neblogai apibrėžtos,skirtumai labai konkretūs ir suprantami (kooperacija prieš konkurenciją, socialinė politika prieš "džiunglių kapitalizmą", parama samdiniams kaip siplnesniesiems visuomenės nariams bei mažesniųjų verslininkų gynimas nuo monopolijų ir t.t). Bet jeigu Lietuvoje šito nėra, jeigu čia tiktai išdarinėjami triukai politologijos sąvokomis, tai dar nereiškia, kad kairiųjų ir dešiniųjų jėgų "nėra apskritai", kad taip yra "visame pasaulyje".
Atminkime: tokią nuomonę mums tiktai NORI įpiršti propagandos meistrai, bet patikrinę jų kortas pamatysime, kad jie lošia netikrais koziriais ir nori sumaišyti mūsų kortas. Štai pasaulinės monopolijos pradėjo neregėto masto globalizacijos vajų, bet kad ir kokios jos būtų stiprios, aš galiu suprasti, kad dirbu daugiau, o uždirbu mažiau.
Sakau dar sykį: išgirdę sąvoką, pirma pasistenkim suprasti, kokias reikšmes ji turi ir kokia reikšme šį sykį naudojama. Norėdami tyrinėti, pirma turim žinoti, ką tyrinėjame. Kitaip tiesa išsprūs iš nagų.
Juokingiausia tai jog jei pasakai kam nors jog tiesa yra viena, tai pradedama aiškinti, kad tik sovietiniais laikais tebuvo viena tiesa, o dabar yra daugybė nuomonių ir tos nuomonės jau beveik pavirtusios atskiromis "tiesomis" (viena kitai prieštaraujančiomis- skaldyk i valdyk), dar įdomiau jei tai pradedi pasakoti, tada užduodamas klausimas "tai ką sovietiniais laikais iš tikro buvo ta "tikroji" tiesa". Nors aš pats tiek ir tematęs tų "nuostabiųjų" laikų, bet kaip ir pastebėjote o koks gi skirtumas tarp kairiųjų ir dešiniųjų? O jei dar giliau- o koks gi skirtumas tarp sovietinio valdymo ir demokratijos? Žinoma čia tu skirtumų galime pririnkti daug , bet vistiek viskas susiveda į žmogaus laikymą atokiau nuo tikrosios tiesos tiek sovietmečiu tiek demokratijoje. Sovietmečiu žmogus turėjo stoveti tik už vieną pusę, laikytis įsikibęs vienos linijos, o dabar leidžiama pasirinkti už kurią pusę stovi (tik va duodama pasirinkti iš tokio katalogo- už arba prieš, na dar kelios atšakos to už arba prieš būna, o jei mąstai giliai bus pasukiota pirštu prie smilkinio). Beje sovietiniais laikais viskas buvo po viena linija, bet kai kuriais atvejais demokratijoje daroma kaip sovietmetyje: paimkim didžiausią interneto paieškos sistemą pasaulyje- Google, dabar jau yra netgi google telefonai, google chrome naršyklė, google kompiuterio operacinė sistema, greitai google teiks interneto ir mobilaus ryšio paslaugas (iš pradžių JAV, o toliau gal ir visame pasaulyje), gal ir partija google greit atsiras. Taigi vėl matomas telkimasis, galbūt greit mums pateikinės tik vieną patogią tiesą. Taip tiesa yra viena, tačiau tiesai neįdomu kiek žmonių ją palaiko, tiesa tiesiog yra...
Rado karta angelai danguje sardele ir nezino kas tai per daiktas. Vienas angelas pasiule nueiti ir pasiklausti pas Marija.Marija apziurejo ir tare:labai panasu i sventa dvasia, bet sventoji dvasi didesne buvo:))
Geriau būtum brangiai nupirkęs, pardavėjas sumokėtų mokesčius, valdžia turėtų pinigų pašalpoms mokėti. Gal ir tau kliūtų, nes nusipirkęs duonai neturėtum. Turbūt kubilizmu užsikrėčiau, reik gydytis.
Praeitą vasarą radiatorius vėsinau į saulės kolektorius įeinančiu vandeniu. Vanduo nuo 10 laipsnių pašildavo iki 20 - 25 (priklausomai nuo oro temperatūros). Radiatoriai nerasojo. Pradėjus juos šaldyti šilumos siurbliu, kondensatas tikriausiai darytųsi. Tokiu atveju reikėtų į radiatorių nukreipti ventiliatorių (pavyzdžiui, 12 V), kuris turėtų nudžiovinti rasą. Nenudžiovins - galima po radiatoriais padėti voneles kondensatui surinkti. Tai būtų labai pigus ir efektyvus kambarių vėsinimo būdas - daug efektyviau už kondicionierius, kurie tik išvaro šilumą lauk, niekur jos nepanaudodami. Aušinant radiatorius šilumos siurbliu, kambarių šiluma būtų panaudojama vandeniui šildyti.
Aš tokio vandens šildymo ir kambarių vėsinimo būdo nesu išmėginęs, bet manau, kad jis garantuotai veiktų.
Planavau pirkti, abejojau, ar verta darytis pačiam, bet dabar nusprendžiau - darysiu, tuo labiau, kad beveik visus įrankius turiu.
O radiatorių patariu vasarą neaušinti - ant jų pradės kauptis kondensatas, gadins dažų dangą ir grindis, o aušinimo efekto beveik jokio. Kitas dalykas fancoil'as, o ūkiškai - automobilinis pečius ar radiatorius su ventiliatoriumi ir vonele kondensatui po juo. Ir namus ataušinsi ir prūdą prišildysi :).
"Sausio 15-16 d. Ročkiuose, gyvenvietėje prie Alytaus rengiamas VISŲ LIETUVOS EKOGYVENVIEČIŲ SUVAŽIAVIMAS. Dalyvių skaičius ribotas, todėl prašome užsiregistruoti el.paštu ekogyvenvietes@gmail.com. Ročkiai šiuo metu gali priimti 40-50 dalyvių dieną ir 20-30 nakvojimui. Todėl prašome, kad iš kiekvienos gyvenvietės atvyktų po 2-3 žmones sugebantys atstovauti gyvenvietę (pristatyti esančią situaciją). Nusiteikite darbingai, tai nebus "tūselis", o greičiau darbingas rimtas susitikimas. Kuo mažesnė dalyvių grupė ir kuo dalyviai labiau nusiteikę kalbėtis apie ekogyvenviečių situaciją Lietuvoje, tuo efektyvesnis susitikimas bus. Renginys nemokamas. Kuo anksčiau užsiregistruosite, tuo daugiau šansų, kad susikooperuosite su kitais žmonėmis ir susėsite į vieną automobilį, o ne važiuosite su pustuščiais."
Aš manau lygiai taip pat, kaip Vincas. Einant link horizonto, atsiveria vis nauji nematyti toliai. Tai nepaprastai įdomu. Bet kodėl ne visi eina? Kodėl dalis žmonių užsidaro savo lukšte lyg tanke ir nieko daugiau nemato, tik lukštą? Šitaip tūnant, gali atsibosti ir pats gyvenimas.
Kuo daugiau sutinku tokių žmonių, tuo labiau įsitikinu, kad jiems trukdo baimė. Baimė suklysti, baimė apsijuokti, baimė nerasti, baimė būti nubaustam už klaidą... Užsipili akis "ant drąsos" ir nematai pats savo baimės. Įdomumo nedaug, bet kai dalis smegenų atjungta, nebejauti pats savo menkumo.
O kai bijai realybės, gali susikurti kitą - jaukesnę, gražesnę, šventesnę...
Realybė, kurios gerai nepažįsti, nesupranti, nematai, yra be abejo nuobodi.
Šiek tiek padidinus pažinimą atsiveria naujos ir įdomios veiklos, o su jomis - galimybė dar daugiau pažinti bei suprasti. Kadangi tas pažinimo kelias veda į nepasiekiamą begalybę, "nuobodu" artėja į nulį.
Dar labai praverstų bent porą atšvaitų prisikabinti ant galo triračio. Labai jau nesaugus užsiėmimas po kelią be jų maklinėti. Nors žmogus - šaunuolis!
Man po ilgo nesisvaiginimo alkoholiu kažkaip savaime irgi išnyko daug netikrų dalykų: gimimo dienų, naujųjų metų, lietuvos nepriklausomybių ir kitų šventų švenčių poreikis.Nustojau matyti vaiduoklius, daug ko bijoti- vis dar valausi, kasdien ir kasdien. Šituos dalykus pakeitė tikri džiaugsmai-bendravimas su man nuoširdžiais žmonėmis, tikras juokas ir ašaros-tikri jausmai ir pojūčiai. Net Lietuva tapo lietuva, nors buvau didelis PATRIJOTAS. Aplamai blėsta bet koks fanatizmas. Kiekviena diena tapo dideliu džiaugsmu visiškai neskirstant jų nei į pirmadienius, ne į sekmadienius. Metus gert su alkoholiu pasišalino labai daug brudo iš smegenų. Labai daug jo liko ir valyt jį yra labai malonus kasdienis darbas keliaujant į vis didesnę vidinę laisvę.
Gerb.svečiui,Kabalos garbintojui - palikit Petrą ramybėje ir nepirškit jam tos kabalos. Aš nemažai skaitinėjau, klausiausi Leitmano paskaitų, domėjausi kituose šaltiniuose apie Kabalą ir žinau tai, kad ten ne kas kita, kaip surinkta įvairi pasaulio išmintis. Tačiau Petro išmintis yra ne ką blogesnė, o kartais ir daug geresnė. Ji unikali,originali ir autentiška. Kam ją skiesti su kita išmintim? Negi neturite daugiau kam rekomenduoti tos išminties? Mažai kvailių aplink? Tikiuosi nemanot,kad Petras būtent toks... Taigi - prie išminties kiekvienas ateina savais takais ir kai jau ateina, tai kitokia/kita išmintis nereikalinga (netgi sakyčiau gali būti žalinga).
Pagarbiai,
Vaidas M.
Apie šventes jau rašiau - aš jų nelaikau šventomis ir nesisvaiginu.
Šventi paveikslėliai, kryželiai ir visokie kiti niekučiai iš tiesų yra stabukai ir fetišai - net Biblija juos draudžia garbinti. Bažnyčia skelbia kažkokius "šventuosius", bet man vieni žmonės nėra šventesni už kitus. Net oficialiosios evangelijos draudžia ką nors žemėje vadinti tėvais ir ganytojais - nekalbant apie "šventuosius" tėvus... Žemė kur nors Palestinoje nėra šventesnė už Žemaitijos grumstą. Šventas vanduo, kaip ir kiti fetišai, man kelia juoką. Tėvynė? Aš nemanau, kad mano tėvynė yra šventesnė už rusų ar vokiečių tėvynes.
Uždėdami daiktams, žmonėms arba organizacijoms kažkokį tariamą šventumą, mūsų jausmų vadovai tarsi suteikia jiems išskirtinę savybę. Bet iš tiesų kunigo burtais pašventintas vanduo yra tas pats H2O, jokia ekspertizė neaptiks jokių "šventumo" požymių. "Šventos" Kalėdos yra paprasčiausia metų diena, tai netgi ne Jėzaus gimtadienis - jeigu Jėzus tikrai gimė per gyventojų surašymą, tai negalėjo atsitikti žiemą, nes tokiu metu gyventojų niekas nešaukdavo į surašymus. Žodžiu, tai melas, saviapgaulė.
Šventumas egzistuoja tik mūsų fantazijoje, kaip ir vaiduokliai, angelai, ufonautai, balti peliukai, balti arkliai bei kitos dvasios, kurių geriau nesutikti.
Ką čia fantazuoji apie "išankstines nuomones"? Nepažįsti manęs, bet žinai, ką aš žinau, ir ko - ne?..
Pirma paklausyk manęs paties: jeigu nesu atskirai STUDIJAVĘS kabalos, tai dar nereiškia, kad nieko nežinau apie šią judaizmo srovę. Nereikia išgerti visų butelių iki dugno, kad žinotumei, jog tenai - vynas arba naminė.
Ta pati problema - su visais bažnytininkais. Jie ima žinoti iš anksto... Angeliukai jums pašnibžda? :))))
Taisyklė "mylėk savo artimą kaip save patį" tikrai yra gera, vienaip ar kitaip ją deklaruoja visos pasaulinės religijos. Deklaruoja, beje, ir katalikybė - ta pati inkviziciją, šventuosius karus ir žydų genocidą atnešusi pabaisa...
Religija nukelia žmones į fantazijų šalį, pažaidžia jų baimėmis, ir religinių fantazavimų metu žmonės neabejoja, kad tikrai reikia mylėti artimą. Tačiau tai nereiškia, kad realiame gyvenime jie elgsis pagal religinius fantazavimus. Jėzus, žydų religinis maištininkas, reikalavo ne tik garbinti Dievą, bet ir vykdyti Jo valią, bet visi žinome, kuo tai pasibaigė. Jeigu žmonės iš tiesų darys tai, ką fantazuoja, išnyks riba tarp religinių fantazijų ("aukštesniojo pasaulio") ir realybės, o tai reikštų, kad religija paliktų nebe religija, bet paprasčiausiu gyvenimo mokymu (ką Jėzus, beje, ir mėgino padaryti).
Mane religijose domina tik tai, ką iš tiesų yra realaus ir išmintingo, kas yra kurta visos žmonijos (ne spekuliantų šventikų), o visokios pasakos apie pasaulio kūrimą per kelias dienas, nebūtos istorijos apie keliones po Sinajaus kalnus man tėra legendos, metaforos, kurios niekada neatstos mokslinio pažinimo.
Žodžiu, mylėti aš galiu ir be kabalų ar katalikybių, meilė kyla ne iš religinių spekuliacijų. Meilė yra tokia pat reali, kaip ir alkis, bet negirdėjau, kad kas būtų išsimaitinęs komunijomis.
Nors nesidomėjai Kabala, bet teigi kad ji religija. kaip tai vadinasi, išankstiniu nusistatymu, o gal tu bijai, bijai kad tu suprasi, ir po to teks pripažinti kad tai ką tu laikei savo nuomone yra tau primesta nuomonė? Nereikėtų, juk esi protingas žmogus ir turi savo nuomonę. Tokie žmonės be baimės gali klausytis žmonių su kitokiu požiūrių, be pykčio gali diskutuoti.
Svajoju ateinančiais metais atsikratyti visų baimių ir pažvelgti į pasaulį be pykčio, pradėti naujuosius širdies ir proto harmonijoj !!!
Tiesą sakant, nei viena religija nėra mano pomėgis, iš tiesų domiuosi religijotyra.
Religija - žmonių dvasinio valdymo forma, o aš puikiausiai apsieinu be tokio valdymo. Kai man reikia, galiu pafantazuoti pats - kam man pirkti iš kitų savo fantazijas?
Yra daugiau religijų, ne tik kabala, kurių atskirai nestudijavau. O kai buvau alkoholikas, irgi ne visų gėrimų ragavau. Pavyzdžiui, taip ir neparagavau kumyso, bet žinau, kad jame irgi yra ta pati centrinė medžiaga - C2H5OH. Ta pati medžiaga ir vyne, ir šampane, ir degtinėje, ir viskyje, ir konjake - skiriasi tik maskuojantys paskaninimai. Šampanu nepasigerdavau protingiau nei namine.
Tavo požiūris į realybę labai teisingas, nes tu atmeti visokias nesąmones, fantazijas ir vadovaujiesi protu, žiniomis. Kabala irgi mokina taip mastyti, tiktais prie to pačio dar vadovaujasi viena taisykle, mylėk savo artimą kaip save patį.
Jeigu jau domiesi religijomis, tai kodėl nepasidomėjus Kabala. Ji po truputėli ateina į mūsų gyvenimus išstumdama visas religijas. Joje nerasi pasakų, ateivių, baubų, dvasių, angelų, baltų arklių, peliukų, kalbančius gyvūnų ir t.t.
Čia va rasi trumpa aprašymą, kas yra kabalą (religinę reklamą išbraukiau - P.D.)
Linksmai palydėti senuosius ir dar linksmiau sutikti naujuosius, ir visa ko geriausio!!!
Mokslas, kuris tyrinėja ne mokslo metodais? :))))
Ko tik neprifantazuoja žmonės.
Ačiū, kliedesiai manęs netraukia. Esu matęs su dvasiomis kalbančių ligonių ir puikiai žinau, kad tokią būseną nelaimingieji pasiekė be jokių kabalų. Labai nenorėčiau, kad man pasirodytų angelai, balti arkliai, peliukai ir kiti "aukštenio pasaulio" padarai. Seniai negeriu, tai neturėtų... :)))
Kabala – mokslas apie tai, kas paslėpta nuo žmogaus
akių, nuo mūsų penkių juslių. Joje yra naudojamos tik dvasinės sąvokos, t. y. tos, kurios aiškina, kas vyksta virš mūsų
pasaulio, ko nejaučia penki mūsų jutimo organai, kas yra už
jų jutimo ribų, vadinamajame „aukštesniajame pasaulyje“
Kabala – mokslas valdyti likimą, žinojimas, perduotas
visai žmonijai, visoms pasaulio tautoms.
Sveikatos, meilės ir laimės ateinančiais naujaisiais metais !!!
Linkiu kitais metais noro pasidomėti Kabala, nes tavo palinkėjimas labai primena tai apie ką kalba Kabalos mokslas.
Sekmės ateinančiais 2011-ais metai!!!
Nesupranti todėl, kad neturi žinių, kas tas autoritarizmas ir autoritarinis įrodinėjimo būdas. Tau reikia šviestis, lavintis, ir tik po to leistis į diskusijas.
Autoritaras visą dėmesį sutelkia ne į turinį, bet į autorių. Kai palaiko turinį, remiasi autoriaus autoritetu (tarkim, katalikų teologai besąlygiškai remiasi popiežiaus "autoritetu"). Kai turiniui nepritaria, puola ne turinį (jo paprastai negali nuginčyti), bet patį autorių. Pastarasis būdas vadinamas įrodinėjimu į autorių, abu būdai laikomi logine įrodinėjimo klaida. Žodžiu, autoritarui nėra svarbu, KAS SAKOMA, jam daug svarbiau, KAS SAKO. Taip susimovei ir tu, kai tau, skaitant mano straipsnį, pasivaideno kažkoks filmas.
Autoritariniam priešingas yra analitinis (mokslinis) įrodinėjimo būdas, jam remtis reikalinga demokratiška mąstysena (tokio tipo žmonėms nelabai svarbu, KAS sako - profesorius ar valytojas, jiems svarbiau, KĄ tas profesorius ar valytoja sako). Mąstymo būdas yra labai svarbus skiriamasis žmogaus bruožas, jį labai lengva pamatyti komentaruose ir kituose pasisakymuose, jį labai sunku nuslėpti nuo kitų, jis prasikiša netgi smulkmenose. Autoritariškai auklėjami žmonės paprastai užauga autoritarais. Nesu sutikęs nei vieno bažnytininko ar davatkos, kuriam kunigų profkė arba bažnyčia būtų išugdžiusi demokratišką (analitinę) mąstyseną.
Mano svetainėje draudžiamas įrodinėjimas į autorių. Kai tik užsipuolamas autorius, komentaras trinamas, o adresas blokuojamas.
prie ko čia autoritarinė nuostata ir prielaida kad kelios pateiktos mintys yra iš "Zeitgeist" filmo? Ir prie ko čia straipsnio turinys jei komentaras buvo apie tai jog informacijos šaltinis yra filmas, kurį ir aš mačiau?
Aha, pagaliau aiški autoritarinė nuostata. Svarbu ne straipsnyje paskelbta tiesa (arba netiesa), bet šaltinis, iš kurio galėjo būti gauta informacija. Bet ir vėl susimovei.
Apie tai, kad Jėzaus istorija labai panaši į jo pirmtako graiko Dionizo, išgirdau dar Vilniaus universitete, studijuodamas antikinę literatūrą. Tada pamaniau, kad tai - ateistų melas. Vėliau paaiškėjo, kad melavo ne ateistai, tai kunigai meluoja apie kriškčionybės tariamą "unikalumą". Apie Krišną ir kitus dievažmogius radau religijotyros knygose, kai pradėjau savarankiškai studijuoti šį socialinį mokslą. Tada daug kas paaiškėjo. Jėzaus "unikalioji" istorija - tai nuvalkiota ir daugelio pagoniškų tautų sekama legenda, ji tiek pat bendra, kaip ir bendrieji saulės simboliai - kryžius bei svastika. Apie tuos esu rašęs straipsnyje "Raktas į tavo pasąmonę". Atrodo, jis yra šioje svetainėje, gali pasiieškoti.
Nieko keisto, kad šitą lengvai prieinamą informaciją sužinojo ir kažkurio filmo autoriai. Ją nesunkiai gali susirankioti ir wikipedijose. Žodžiu, tai nėra kažkurio režisieriaus ar rašytojo sugalvotas dalykas, tai - elementarios žinios, kurios vidutinio išprusimo žmogui nėra jokia paslaptis.
Tęsdamas dievažmogių temą, turiu pasakyti, kad beveik visų tautų dievai mėgo gulinėti su žemės moterimis ir daryti joms vaikus. Graikai turėjo ne tik Dionisą, bet ir Prometėją bei daugelį kitų dievažmogių. Tai - gana logiška erotinė fantazija. Kadangi visi dievai turi žmogišką pavidalą (Biblijoje sakoma atvirkščiai - žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, bet tai yra tas pats), tai jie turi ir visus organus, kuriuos turime mes, įskaitant ir lytinius. Jiems taip pat būna erekcija, jie geidžia moterų, atlieka su jomis lytinį aktą, apvaisina jas. Žydai ir musulmonai, kurie remiasi ta pačia Biblija, nė už ką nesutinka, kad Jahvė būtų įtaisęs vaiką žydei Marijai, o štai krikščioniai perėmė kaimyninių pagoniškų tautų legendas.
Kuo griežtesni sau esame, tuo švelnesnis mums bus likimas.
Pagalvojau ir supratau kad paskubėjai išsakydamas nuomonę, neįsiskaičiau į tekstą ir mačiau tai ką norėjau matyti, o ne tai kas parašyta. Išsakyta mintis tikrai yra beprotiška, juk negalima būti belenkiek griežtam, tai yra ne normalu. Kaip sakant viskas turi savo ribas. Mintis neapgalvota, bet truputėlį pakoregavus viską galima sustatyti į savo vietas :)
Beveidi pamokslautojau, jeigu mintį apversi aukštyn kojomis, prielaidą supainiosi su išvada, beprotybės nepaversi išmintimi.
Tai paskutinis mano paaiškinimas, daugiau su tavimi nebežaisiu. Paskutinį sykį pažiūrėkim pamokslo esmės: likimas yra tuo švelnesnis,kuo griežčiau su savimi elgiamės - tokia mazochistinė šito pamokslo nuostata. Griežčiausiai su savimi pasielgia savižudžiai, vadinasi, pagal šį beprotišką tavo pamokymą jiems likimas yra švelniausias.
Daugiau aš tau nieko nebeaiškinsiu. Jeigu turi problemų, kreipkis kur nors kitur, aš tau niekuo negaliu padėti. Kadangi atėjęs neišlaikei minimalaus padorumo, tau bus daromi atitinkami apribojimai, o jei nesiliausi, užblokuosiu ir šį adresą.
buvau susižavėjęs "Zeitgeist" filmais, netgi nusipirkau krūvą dvd laikmenų ir norėjau įrašyti abu filmus ir padalinti žmonėms, tiksliau galvojau į pašto dėžutes pamėtit. Bet taip ir neįrašiau nė vieno į laikmeną.
Kaip nori, taip ir suprask. Negi kas draudžia? Jeigu taip nori, lenktyniauk pas su savimi, pergudrauk pats save, o kai pats sau nušluostysi nosį, gali dar ir špygą parodyti. Svarbu lenktyniauti, varžytis, kovoti, ir visai nesvarbu - su kuo.Tokia beprotybės esmė.
O dėl tos naujesnės mašinos... Jeigu reklama perša mintį pirkti vis naują ir naują mašiną, jeigu marketingas provokuoja vis naują ir naują madą, tai reikia kovoti ne su savimi, kaip tvirtina pamokslautojai, bet su tikrąją priežastimi - marketingo propaganda. Šitaip pažiūrėjus į reiškinio priežastis, nebelieka jokio vidinio konflikto, nebereikia nei savęs kvailinti, nei pergudrauti, nei lenktyniauti pačiam su savimi. Kam pasiduoti beprotybei, kurią perša marketingas ir pamokslautojai?
Nelenktyniaukite su kitais, lenktyniaukite su savimi. O aplenkę parodykit špygą.
Nelenktyniaukite su kitais, kitaip sakant jeigu kaimynas nusipirko geresnę mašiną už jūsų, jums nebūtiną pirkti dar geresnės. Lenktyniaukite su savimi, kitaip sakant, nenusileiskite iki to kaimyno lygio, kuris mašina pirko būtent dėl tos priežasties kuri paminėta pirmame sakinyje. Geriau nusipirkit tai ko jums iš tikrųjų reikia, būkite protingesni.
Niekuo tau negaliu padėti. Ar kūju trenksi į akmenį, ar akmeniu trenksi į kūjį - veiksmas bus lygus atoveiksmiui. Ar karą paskelbė tie, ar karą paskelbė anie - karas yra.
Aš irgi manau, kad įmanoma gyventi vidinėje santarvėje, nekariaujant nei su sveiku protu, nei su jausmais, kitaip sakant, ir pagal tą, ir pagal tą. Bet štai pamokslautojai sako: gyvenkite protu, BET klausykit širdies.
idomu smulkau apie niuansus.Pvz:kaip keiciamas saltas vanduo,kokiu greiciu ir kaip uztikrinti pakankama kieki. Is ko tas ausintivas,koks tinkamiausias,kaip parinkti ir ttt...
Iš tiesų "politinės kairės" ir "politinės dešinės" sąvokos yra gana neblogai apibrėžtos,skirtumai labai konkretūs ir suprantami (kooperacija prieš konkurenciją, socialinė politika prieš "džiunglių kapitalizmą", parama samdiniams kaip siplnesniesiems visuomenės nariams bei mažesniųjų verslininkų gynimas nuo monopolijų ir t.t). Bet jeigu Lietuvoje šito nėra, jeigu čia tiktai išdarinėjami triukai politologijos sąvokomis, tai dar nereiškia, kad kairiųjų ir dešiniųjų jėgų "nėra apskritai", kad taip yra "visame pasaulyje".
Atminkime: tokią nuomonę mums tiktai NORI įpiršti propagandos meistrai, bet patikrinę jų kortas pamatysime, kad jie lošia netikrais koziriais ir nori sumaišyti mūsų kortas. Štai pasaulinės monopolijos pradėjo neregėto masto globalizacijos vajų, bet kad ir kokios jos būtų stiprios, aš galiu suprasti, kad dirbu daugiau, o uždirbu mažiau.
Sakau dar sykį: išgirdę sąvoką, pirma pasistenkim suprasti, kokias reikšmes ji turi ir kokia reikšme šį sykį naudojama. Norėdami tyrinėti, pirma turim žinoti, ką tyrinėjame. Kitaip tiesa išsprūs iš nagų.
Juokingiausia tai jog jei pasakai kam nors jog tiesa yra viena, tai pradedama aiškinti, kad tik sovietiniais laikais tebuvo viena tiesa, o dabar yra daugybė nuomonių ir tos nuomonės jau beveik pavirtusios atskiromis "tiesomis" (viena kitai prieštaraujančiomis- skaldyk i valdyk), dar įdomiau jei tai pradedi pasakoti, tada užduodamas klausimas "tai ką sovietiniais laikais iš tikro buvo ta "tikroji" tiesa". Nors aš pats tiek ir tematęs tų "nuostabiųjų" laikų, bet kaip ir pastebėjote o koks gi skirtumas tarp kairiųjų ir dešiniųjų? O jei dar giliau- o koks gi skirtumas tarp sovietinio valdymo ir demokratijos? Žinoma čia tu skirtumų galime pririnkti daug , bet vistiek viskas susiveda į žmogaus laikymą atokiau nuo tikrosios tiesos tiek sovietmečiu tiek demokratijoje. Sovietmečiu žmogus turėjo stoveti tik už vieną pusę, laikytis įsikibęs vienos linijos, o dabar leidžiama pasirinkti už kurią pusę stovi (tik va duodama pasirinkti iš tokio katalogo- už arba prieš, na dar kelios atšakos to už arba prieš būna, o jei mąstai giliai bus pasukiota pirštu prie smilkinio). Beje sovietiniais laikais viskas buvo po viena linija, bet kai kuriais atvejais demokratijoje daroma kaip sovietmetyje: paimkim didžiausią interneto paieškos sistemą pasaulyje- Google, dabar jau yra netgi google telefonai, google chrome naršyklė, google kompiuterio operacinė sistema, greitai google teiks interneto ir mobilaus ryšio paslaugas (iš pradžių JAV, o toliau gal ir visame pasaulyje), gal ir partija google greit atsiras. Taigi vėl matomas telkimasis, galbūt greit mums pateikinės tik vieną patogią tiesą. Taip tiesa yra viena, tačiau tiesai neįdomu kiek žmonių ją palaiko, tiesa tiesiog yra...
Rado karta angelai danguje sardele ir nezino kas tai per daiktas. Vienas angelas pasiule nueiti ir pasiklausti pas Marija.Marija apziurejo ir tare:labai panasu i sventa dvasia, bet sventoji dvasi didesne buvo:))
Geriau būtum brangiai nupirkęs, pardavėjas sumokėtų mokesčius, valdžia turėtų pinigų pašalpoms mokėti. Gal ir tau kliūtų, nes nusipirkęs duonai neturėtum. Turbūt kubilizmu užsikrėčiau, reik gydytis.
Dešimt kartų pigiau - kaip neapsimokės... :)
Praeitą vasarą radiatorius vėsinau į saulės kolektorius įeinančiu vandeniu. Vanduo nuo 10 laipsnių pašildavo iki 20 - 25 (priklausomai nuo oro temperatūros). Radiatoriai nerasojo. Pradėjus juos šaldyti šilumos siurbliu, kondensatas tikriausiai darytųsi. Tokiu atveju reikėtų į radiatorių nukreipti ventiliatorių (pavyzdžiui, 12 V), kuris turėtų nudžiovinti rasą. Nenudžiovins - galima po radiatoriais padėti voneles kondensatui surinkti. Tai būtų labai pigus ir efektyvus kambarių vėsinimo būdas - daug efektyviau už kondicionierius, kurie tik išvaro šilumą lauk, niekur jos nepanaudodami. Aušinant radiatorius šilumos siurbliu, kambarių šiluma būtų panaudojama vandeniui šildyti.
Aš tokio vandens šildymo ir kambarių vėsinimo būdo nesu išmėginęs, bet manau, kad jis garantuotai veiktų.
Planavau pirkti, abejojau, ar verta darytis pačiam, bet dabar nusprendžiau - darysiu, tuo labiau, kad beveik visus įrankius turiu.
O radiatorių patariu vasarą neaušinti - ant jų pradės kauptis kondensatas, gadins dažų dangą ir grindis, o aušinimo efekto beveik jokio. Kitas dalykas fancoil'as, o ūkiškai - automobilinis pečius ar radiatorius su ventiliatoriumi ir vonele kondensatui po juo. Ir namus ataušinsi ir prūdą prišildysi :).
"Sausio 15-16 d. Ročkiuose, gyvenvietėje prie Alytaus rengiamas VISŲ LIETUVOS EKOGYVENVIEČIŲ SUVAŽIAVIMAS. Dalyvių skaičius ribotas, todėl prašome užsiregistruoti el.paštu ekogyvenvietes@gmail.com. Ročkiai šiuo metu gali priimti 40-50 dalyvių dieną ir 20-30 nakvojimui. Todėl prašome, kad iš kiekvienos gyvenvietės atvyktų po 2-3 žmones sugebantys atstovauti gyvenvietę (pristatyti esančią situaciją). Nusiteikite darbingai, tai nebus "tūselis", o greičiau darbingas rimtas susitikimas. Kuo mažesnė dalyvių grupė ir kuo dalyviai labiau nusiteikę kalbėtis apie ekogyvenviečių situaciją Lietuvoje, tuo efektyvesnis susitikimas bus. Renginys nemokamas. Kuo anksčiau užsiregistruosite, tuo daugiau šansų, kad susikooperuosite su kitais žmonėmis ir susėsite į vieną automobilį, o ne važiuosite su pustuščiais."
Aš manau lygiai taip pat, kaip Vincas. Einant link horizonto, atsiveria vis nauji nematyti toliai. Tai nepaprastai įdomu. Bet kodėl ne visi eina? Kodėl dalis žmonių užsidaro savo lukšte lyg tanke ir nieko daugiau nemato, tik lukštą? Šitaip tūnant, gali atsibosti ir pats gyvenimas.
Kuo daugiau sutinku tokių žmonių, tuo labiau įsitikinu, kad jiems trukdo baimė. Baimė suklysti, baimė apsijuokti, baimė nerasti, baimė būti nubaustam už klaidą... Užsipili akis "ant drąsos" ir nematai pats savo baimės. Įdomumo nedaug, bet kai dalis smegenų atjungta, nebejauti pats savo menkumo.
O kai bijai realybės, gali susikurti kitą - jaukesnę, gražesnę, šventesnę...
Realybė, kurios gerai nepažįsti, nesupranti, nematai, yra be abejo nuobodi.
Šiek tiek padidinus pažinimą atsiveria naujos ir įdomios veiklos, o su jomis - galimybė dar daugiau pažinti bei suprasti. Kadangi tas pažinimo kelias veda į nepasiekiamą begalybę, "nuobodu" artėja į nulį.
Vincas.
O ką daryti, jei žmogus nenori realybės matyti? Sako - nuobodu man realybė, o va įkalus ar užsimetus - žymiai įdomiau!
Dar labai praverstų bent porą atšvaitų prisikabinti ant galo triračio. Labai jau nesaugus užsiėmimas po kelią be jų maklinėti. Nors žmogus - šaunuolis!
Man po ilgo nesisvaiginimo alkoholiu kažkaip savaime irgi išnyko daug netikrų dalykų: gimimo dienų, naujųjų metų, lietuvos nepriklausomybių ir kitų šventų švenčių poreikis.Nustojau matyti vaiduoklius, daug ko bijoti- vis dar valausi, kasdien ir kasdien. Šituos dalykus pakeitė tikri džiaugsmai-bendravimas su man nuoširdžiais žmonėmis, tikras juokas ir ašaros-tikri jausmai ir pojūčiai. Net Lietuva tapo lietuva, nors buvau didelis PATRIJOTAS. Aplamai blėsta bet koks fanatizmas. Kiekviena diena tapo dideliu džiaugsmu visiškai neskirstant jų nei į pirmadienius, ne į sekmadienius. Metus gert su alkoholiu pasišalino labai daug brudo iš smegenų. Labai daug jo liko ir valyt jį yra labai malonus kasdienis darbas keliaujant į vis didesnę vidinę laisvę.
Gerb.svečiui,Kabalos garbintojui - palikit Petrą ramybėje ir nepirškit jam tos kabalos. Aš nemažai skaitinėjau, klausiausi Leitmano paskaitų, domėjausi kituose šaltiniuose apie Kabalą ir žinau tai, kad ten ne kas kita, kaip surinkta įvairi pasaulio išmintis. Tačiau Petro išmintis yra ne ką blogesnė, o kartais ir daug geresnė. Ji unikali,originali ir autentiška. Kam ją skiesti su kita išmintim? Negi neturite daugiau kam rekomenduoti tos išminties? Mažai kvailių aplink? Tikiuosi nemanot,kad Petras būtent toks... Taigi - prie išminties kiekvienas ateina savais takais ir kai jau ateina, tai kitokia/kita išmintis nereikalinga (netgi sakyčiau gali būti žalinga).
Pagarbiai,
Vaidas M.
Lyg ir nieko. Pereikime mintimis.
Apie šventes jau rašiau - aš jų nelaikau šventomis ir nesisvaiginu.
Šventi paveikslėliai, kryželiai ir visokie kiti niekučiai iš tiesų yra stabukai ir fetišai - net Biblija juos draudžia garbinti. Bažnyčia skelbia kažkokius "šventuosius", bet man vieni žmonės nėra šventesni už kitus. Net oficialiosios evangelijos draudžia ką nors žemėje vadinti tėvais ir ganytojais - nekalbant apie "šventuosius" tėvus... Žemė kur nors Palestinoje nėra šventesnė už Žemaitijos grumstą. Šventas vanduo, kaip ir kiti fetišai, man kelia juoką. Tėvynė? Aš nemanau, kad mano tėvynė yra šventesnė už rusų ar vokiečių tėvynes.
Uždėdami daiktams, žmonėms arba organizacijoms kažkokį tariamą šventumą, mūsų jausmų vadovai tarsi suteikia jiems išskirtinę savybę. Bet iš tiesų kunigo burtais pašventintas vanduo yra tas pats H2O, jokia ekspertizė neaptiks jokių "šventumo" požymių. "Šventos" Kalėdos yra paprasčiausia metų diena, tai netgi ne Jėzaus gimtadienis - jeigu Jėzus tikrai gimė per gyventojų surašymą, tai negalėjo atsitikti žiemą, nes tokiu metu gyventojų niekas nešaukdavo į surašymus. Žodžiu, tai melas, saviapgaulė.
Šventumas egzistuoja tik mūsų fantazijoje, kaip ir vaiduokliai, angelai, ufonautai, balti peliukai, balti arkliai bei kitos dvasios, kurių geriau nesutikti.
Nieko švento, tai bent. Visiškai nieko?
...vienas blaiviausiai tokiomis temomis rašančių...
Vienas geriausių palinkėjimų, kol kas skaitytų.
Apskritai, esate vienas blaiviausiai tokiomis temomis tinklarašatininkų.
Įdomių tamstai metų!
A.
Ką čia fantazuoji apie "išankstines nuomones"? Nepažįsti manęs, bet žinai, ką aš žinau, ir ko - ne?..
Pirma paklausyk manęs paties: jeigu nesu atskirai STUDIJAVĘS kabalos, tai dar nereiškia, kad nieko nežinau apie šią judaizmo srovę. Nereikia išgerti visų butelių iki dugno, kad žinotumei, jog tenai - vynas arba naminė.
Ta pati problema - su visais bažnytininkais. Jie ima žinoti iš anksto... Angeliukai jums pašnibžda? :))))
Taisyklė "mylėk savo artimą kaip save patį" tikrai yra gera, vienaip ar kitaip ją deklaruoja visos pasaulinės religijos. Deklaruoja, beje, ir katalikybė - ta pati inkviziciją, šventuosius karus ir žydų genocidą atnešusi pabaisa...
Religija nukelia žmones į fantazijų šalį, pažaidžia jų baimėmis, ir religinių fantazavimų metu žmonės neabejoja, kad tikrai reikia mylėti artimą. Tačiau tai nereiškia, kad realiame gyvenime jie elgsis pagal religinius fantazavimus. Jėzus, žydų religinis maištininkas, reikalavo ne tik garbinti Dievą, bet ir vykdyti Jo valią, bet visi žinome, kuo tai pasibaigė. Jeigu žmonės iš tiesų darys tai, ką fantazuoja, išnyks riba tarp religinių fantazijų ("aukštesniojo pasaulio") ir realybės, o tai reikštų, kad religija paliktų nebe religija, bet paprasčiausiu gyvenimo mokymu (ką Jėzus, beje, ir mėgino padaryti).
Mane religijose domina tik tai, ką iš tiesų yra realaus ir išmintingo, kas yra kurta visos žmonijos (ne spekuliantų šventikų), o visokios pasakos apie pasaulio kūrimą per kelias dienas, nebūtos istorijos apie keliones po Sinajaus kalnus man tėra legendos, metaforos, kurios niekada neatstos mokslinio pažinimo.
Žodžiu, mylėti aš galiu ir be kabalų ar katalikybių, meilė kyla ne iš religinių spekuliacijų. Meilė yra tokia pat reali, kaip ir alkis, bet negirdėjau, kad kas būtų išsimaitinęs komunijomis.
Nors nesidomėjai Kabala, bet teigi kad ji religija. kaip tai vadinasi, išankstiniu nusistatymu, o gal tu bijai, bijai kad tu suprasi, ir po to teks pripažinti kad tai ką tu laikei savo nuomone yra tau primesta nuomonė? Nereikėtų, juk esi protingas žmogus ir turi savo nuomonę. Tokie žmonės be baimės gali klausytis žmonių su kitokiu požiūrių, be pykčio gali diskutuoti.
Svajoju ateinančiais metais atsikratyti visų baimių ir pažvelgti į pasaulį be pykčio, pradėti naujuosius širdies ir proto harmonijoj !!!
Tiesą sakant, nei viena religija nėra mano pomėgis, iš tiesų domiuosi religijotyra.
Religija - žmonių dvasinio valdymo forma, o aš puikiausiai apsieinu be tokio valdymo. Kai man reikia, galiu pafantazuoti pats - kam man pirkti iš kitų savo fantazijas?
Yra daugiau religijų, ne tik kabala, kurių atskirai nestudijavau. O kai buvau alkoholikas, irgi ne visų gėrimų ragavau. Pavyzdžiui, taip ir neparagavau kumyso, bet žinau, kad jame irgi yra ta pati centrinė medžiaga - C2H5OH. Ta pati medžiaga ir vyne, ir šampane, ir degtinėje, ir viskyje, ir konjake - skiriasi tik maskuojantys paskaninimai. Šampanu nepasigerdavau protingiau nei namine.
Tavo požiūris į realybę labai teisingas, nes tu atmeti visokias nesąmones, fantazijas ir vadovaujiesi protu, žiniomis. Kabala irgi mokina taip mastyti, tiktais prie to pačio dar vadovaujasi viena taisykle, mylėk savo artimą kaip save patį.
Sveikatos ateinančiais !!!
Jeigu jau domiesi religijomis, tai kodėl nepasidomėjus Kabala. Ji po truputėli ateina į mūsų gyvenimus išstumdama visas religijas. Joje nerasi pasakų, ateivių, baubų, dvasių, angelų, baltų arklių, peliukų, kalbančius gyvūnų ir t.t.
Čia va rasi trumpa aprašymą, kas yra kabalą (religinę reklamą išbraukiau - P.D.)
Linksmai palydėti senuosius ir dar linksmiau sutikti naujuosius, ir visa ko geriausio!!!
Mokslas, kuris tyrinėja ne mokslo metodais? :))))
Ko tik neprifantazuoja žmonės.
Ačiū, kliedesiai manęs netraukia. Esu matęs su dvasiomis kalbančių ligonių ir puikiai žinau, kad tokią būseną nelaimingieji pasiekė be jokių kabalų. Labai nenorėčiau, kad man pasirodytų angelai, balti arkliai, peliukai ir kiti "aukštenio pasaulio" padarai. Seniai negeriu, tai neturėtų... :)))
Kabala – mokslas apie tai, kas paslėpta nuo žmogaus
akių, nuo mūsų penkių juslių. Joje yra naudojamos tik dvasinės sąvokos, t. y. tos, kurios aiškina, kas vyksta virš mūsų
pasaulio, ko nejaučia penki mūsų jutimo organai, kas yra už
jų jutimo ribų, vadinamajame „aukštesniajame pasaulyje“
Kabala – mokslas valdyti likimą, žinojimas, perduotas
visai žmonijai, visoms pasaulio tautoms.
Sveikatos, meilės ir laimės ateinančiais naujaisiais metais !!!
Kabala - mokslas?
Tegu Kabala pasidomi manini! :))))
Linkiu kitais metais noro pasidomėti Kabala, nes tavo palinkėjimas labai primena tai apie ką kalba Kabalos mokslas.
Sekmės ateinančiais 2011-ais metai!!!
Gyvenkite protu, bet klausykite širdies
Turėtų būti, gyvenkite protu ir klausykite širdies, tada nebelieka prieštaravimo.
O aš norėčiau palinkėti dar daugiau "šviesos" ateinančiai 2011-ais metais.
Nesupranti todėl, kad neturi žinių, kas tas autoritarizmas ir autoritarinis įrodinėjimo būdas. Tau reikia šviestis, lavintis, ir tik po to leistis į diskusijas.
Autoritaras visą dėmesį sutelkia ne į turinį, bet į autorių. Kai palaiko turinį, remiasi autoriaus autoritetu (tarkim, katalikų teologai besąlygiškai remiasi popiežiaus "autoritetu"). Kai turiniui nepritaria, puola ne turinį (jo paprastai negali nuginčyti), bet patį autorių. Pastarasis būdas vadinamas įrodinėjimu į autorių, abu būdai laikomi logine įrodinėjimo klaida. Žodžiu, autoritarui nėra svarbu, KAS SAKOMA, jam daug svarbiau, KAS SAKO. Taip susimovei ir tu, kai tau, skaitant mano straipsnį, pasivaideno kažkoks filmas.
Autoritariniam priešingas yra analitinis (mokslinis) įrodinėjimo būdas, jam remtis reikalinga demokratiška mąstysena (tokio tipo žmonėms nelabai svarbu, KAS sako - profesorius ar valytojas, jiems svarbiau, KĄ tas profesorius ar valytoja sako). Mąstymo būdas yra labai svarbus skiriamasis žmogaus bruožas, jį labai lengva pamatyti komentaruose ir kituose pasisakymuose, jį labai sunku nuslėpti nuo kitų, jis prasikiša netgi smulkmenose. Autoritariškai auklėjami žmonės paprastai užauga autoritarais. Nesu sutikęs nei vieno bažnytininko ar davatkos, kuriam kunigų profkė arba bažnyčia būtų išugdžiusi demokratišką (analitinę) mąstyseną.
Mano svetainėje draudžiamas įrodinėjimas į autorių. Kai tik užsipuolamas autorius, komentaras trinamas, o adresas blokuojamas.
prie ko čia autoritarinė nuostata ir prielaida kad kelios pateiktos mintys yra iš "Zeitgeist" filmo? Ir prie ko čia straipsnio turinys jei komentaras buvo apie tai jog informacijos šaltinis yra filmas, kurį ir aš mačiau?
Aha, pagaliau aiški autoritarinė nuostata. Svarbu ne straipsnyje paskelbta tiesa (arba netiesa), bet šaltinis, iš kurio galėjo būti gauta informacija. Bet ir vėl susimovei.
Apie tai, kad Jėzaus istorija labai panaši į jo pirmtako graiko Dionizo, išgirdau dar Vilniaus universitete, studijuodamas antikinę literatūrą. Tada pamaniau, kad tai - ateistų melas. Vėliau paaiškėjo, kad melavo ne ateistai, tai kunigai meluoja apie kriškčionybės tariamą "unikalumą". Apie Krišną ir kitus dievažmogius radau religijotyros knygose, kai pradėjau savarankiškai studijuoti šį socialinį mokslą. Tada daug kas paaiškėjo. Jėzaus "unikalioji" istorija - tai nuvalkiota ir daugelio pagoniškų tautų sekama legenda, ji tiek pat bendra, kaip ir bendrieji saulės simboliai - kryžius bei svastika. Apie tuos esu rašęs straipsnyje "Raktas į tavo pasąmonę". Atrodo, jis yra šioje svetainėje, gali pasiieškoti.
Nieko keisto, kad šitą lengvai prieinamą informaciją sužinojo ir kažkurio filmo autoriai. Ją nesunkiai gali susirankioti ir wikipedijose. Žodžiu, tai nėra kažkurio režisieriaus ar rašytojo sugalvotas dalykas, tai - elementarios žinios, kurios vidutinio išprusimo žmogui nėra jokia paslaptis.
Tęsdamas dievažmogių temą, turiu pasakyti, kad beveik visų tautų dievai mėgo gulinėti su žemės moterimis ir daryti joms vaikus. Graikai turėjo ne tik Dionisą, bet ir Prometėją bei daugelį kitų dievažmogių. Tai - gana logiška erotinė fantazija. Kadangi visi dievai turi žmogišką pavidalą (Biblijoje sakoma atvirkščiai - žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, bet tai yra tas pats), tai jie turi ir visus organus, kuriuos turime mes, įskaitant ir lytinius. Jiems taip pat būna erekcija, jie geidžia moterų, atlieka su jomis lytinį aktą, apvaisina jas. Žydai ir musulmonai, kurie remiasi ta pačia Biblija, nė už ką nesutinka, kad Jahvė būtų įtaisęs vaiką žydei Marijai, o štai krikščioniai perėmė kaimyninių pagoniškų tautų legendas.
Lygtais pirmame filme šnekama apie religiją. Pagalvojau kelios pateiktos mintys yra iš to filmo.
Kuo griežtesni sau esame, tuo švelnesnis mums bus likimas.
Pagalvojau ir supratau kad paskubėjai išsakydamas nuomonę, neįsiskaičiau į tekstą ir mačiau tai ką norėjau matyti, o ne tai kas parašyta. Išsakyta mintis tikrai yra beprotiška, juk negalima būti belenkiek griežtam, tai yra ne normalu. Kaip sakant viskas turi savo ribas. Mintis neapgalvota, bet truputėlį pakoregavus viską galima sustatyti į savo vietas :)
Aš pavyzdžiui esu sau griežtas, bent jau tame kad visada stengiuosi netaikyti dvigubų standartų kitų atžvilgiu, žinoma ne visada pavyksta :)
O kuo čia dėtas zeitgeist? Neblogas intelektualinis judėjimas, bet nematau ryšio su paskelbtu straipsniu.
Beveidi pamokslautojau, jeigu mintį apversi aukštyn kojomis, prielaidą supainiosi su išvada, beprotybės nepaversi išmintimi.
Tai paskutinis mano paaiškinimas, daugiau su tavimi nebežaisiu. Paskutinį sykį pažiūrėkim pamokslo esmės: likimas yra tuo švelnesnis,kuo griežčiau su savimi elgiamės - tokia mazochistinė šito pamokslo nuostata. Griežčiausiai su savimi pasielgia savižudžiai, vadinasi, pagal šį beprotišką tavo pamokymą jiems likimas yra švelniausias.
Daugiau aš tau nieko nebeaiškinsiu. Jeigu turi problemų, kreipkis kur nors kitur, aš tau niekuo negaliu padėti. Kadangi atėjęs neišlaikei minimalaus padorumo, tau bus daromi atitinkami apribojimai, o jei nesiliausi, užblokuosiu ir šį adresą.
buvau susižavėjęs "Zeitgeist" filmais, netgi nusipirkau krūvą dvd laikmenų ir norėjau įrašyti abu filmus ir padalinti žmonėms, tiksliau galvojau į pašto dėžutes pamėtit. Bet taip ir neįrašiau nė vieno į laikmeną.
Likimas yra švelniausias savižudžiams
Savižudis nusižudė nes likimas jam buvo švelnus. Kažkokie kliedesiai, kitaip nepasakysi.
Atleisk jam, Viešpatie, jis nežino, ką sako!
Amen.
Kaip nori, taip ir suprask. Negi kas draudžia? Jeigu taip nori, lenktyniauk pas su savimi, pergudrauk pats save, o kai pats sau nušluostysi nosį, gali dar ir špygą parodyti. Svarbu lenktyniauti, varžytis, kovoti, ir visai nesvarbu - su kuo.Tokia beprotybės esmė.
O dėl tos naujesnės mašinos... Jeigu reklama perša mintį pirkti vis naują ir naują mašiną, jeigu marketingas provokuoja vis naują ir naują madą, tai reikia kovoti ne su savimi, kaip tvirtina pamokslautojai, bet su tikrąją priežastimi - marketingo propaganda. Šitaip pažiūrėjus į reiškinio priežastis, nebelieka jokio vidinio konflikto, nebereikia nei savęs kvailinti, nei pergudrauti, nei lenktyniauti pačiam su savimi. Kam pasiduoti beprotybei, kurią perša marketingas ir pamokslautojai?
Nelenktyniaukite su kitais, lenktyniaukite su savimi. O aplenkę parodykit špygą.
Nelenktyniaukite su kitais, kitaip sakant jeigu kaimynas nusipirko geresnę mašiną už jūsų, jums nebūtiną pirkti dar geresnės. Lenktyniaukite su savimi, kitaip sakant, nenusileiskite iki to kaimyno lygio, kuris mašina pirko būtent dėl tos priežasties kuri paminėta pirmame sakinyje. Geriau nusipirkit tai ko jums iš tikrųjų reikia, būkite protingesni.
P.S. Tai vienas iš milijono galimų pavyzdžių.
Niekuo tau negaliu padėti. Ar kūju trenksi į akmenį, ar akmeniu trenksi į kūjį - veiksmas bus lygus atoveiksmiui. Ar karą paskelbė tie, ar karą paskelbė anie - karas yra.
Beprotybė atsiranda tada kai protas prieštarauja širdžiai ir tuo pačiu širdis prieštarauja protui. Ar užtenka prieštaravimo tik iš vienos pusės?
Beprotybę.
Kokią ligą?
Taip, būtent čia pamokslautojai siūlo prieštaravimą, konfliktą tarp proto ir jausmų. Kitaip sakant, pamokslautojai siūlo ligą, beprotybę.
Na o ką reiškia klausykit širdies? Kiek suprantu būtent čia matomas prieštaravimas.
Aš irgi manau, kad įmanoma gyventi vidinėje santarvėje, nekariaujant nei su sveiku protu, nei su jausmais, kitaip sakant, ir pagal tą, ir pagal tą. Bet štai pamokslautojai sako: gyvenkite protu, BET klausykit širdies.
Tai kad sakoma jog gyventi reikia atsižvelgiant ir į protą ir į širdį, į abu.
Puslapiai