Sakai, gali papirkti? Būtų gerai... Taip malonu pasvajoti. :)
O bažnyčios įtaka tikrai nebe ta. Mums net sunku įsivaizduoti, kokia ji buvo XIX amžiuje ar XX amžiaus pradžioje, kai kiekvieną žingsnį kontroliavo bažnyčios įgaliotas kunigas. Apie Viduramžius, kai bažnyčia galėjo deginti žmones, nėra ko ir kalbėti.
O kai Nyčė pasakė "Dievas mirė!", jis tikriausiai norėjo pasakyti "Mirė bažnyčia". Man atrodo, pastoriaus sūnus nelabai skyrė bažnyčią nuo Dievo. Daug kas ir šiandien painioja.
Esame laisvesni nuo bažnyčios, bet mumis manipuliuoja kitos jėgos, tarkime, televizija, globaliųjų korporacijų marketingas, vietiniai sukčiai. Argi be to išsilaikytų tikėjimas į dievo sūnų alkoholį?
dekui Tau Petrai.skaitau sita skyreli,sirdis dainuoja:),neitiketina-21amzius,niekas nebedegina ant lauzo,nebenukriziuoja cia kaip komunistu laikais uz politinius isitikinimus ir panasiai,idomu kodel nebera egzekuciju,manau kataliku baznycia turi labai daug pinigu,nuperka "issisokelius",taip laimi dar viena ir kuna ir siela,nes egzekucijose tik kuna laimedavo,o sielos negaudavo,manau tobuleja popiezius su savo saika:).ziurek petrai saugokis,pranasauju tau kad gali greitu laiku tapti milijonierium,geriau ,kad taip nenutiktu;)
Aš manau, kad žmogus yra toks gyvūnas, kuris yra ne tik protingesnis, kai kuriose srityse, bet dar ir kai kuriose srityse žymiai kvailesnis už tarkim šunį ar katę. O aplamai, ir žmogus, ir šuo, ir liūtas, ir briedis, ir kiti gyvūnai viena prasme lygūs-mirę jie visi supūna.
Jei numirėliai pradės mane lankyti ir man ką nors pasakoti- ko gero pats kreipsiuos į beprotnamį.
Jeigu sugrįžtų, tai... Labai stiprus argumentas.:)) Jeigu Onutė būtų gimusi su kiaušinėliais, ji būtų buvusi Joniukas. Neabejoju.
Ironiška tai, kad davatkoms nereikia to "jei". Nei tie numirėliai grįžo, nei pasakojo, o jos ir taip viską žino, kas ten yra. Ir apie dangų, ir apie skaistyklą, ir apie pragarą jos viską yra girdėjusios.
Bažnytininkų užprogramuotam žmogui kažkodėl atrodo, kad prisikėlęs žmogus būtinai papasakotų lygiai tą patį, ką jam popiežiaus nutarimu pliuškia pagiringas parapijos kunigas. O gal jie papasakotų apie visai kitokį pomirtinį gyvenimą? Ar patikėtų davatką, jeigu numirėlis papasakotų, kaip jis ten smaginosi su Marijos pirmtake Venera, o prie pačios Marijos nesulaukė eilės, nes eilės prie jos miegamojo nepaprastai ilgos?.. Sakot, kvailystė, tušti paistalai? Taip, žinoma, kad paistalai. Tai lygiai tokie pat paistalai, kaip ir nesenas katalikų popiežiaus nutarimas šiek tiek pamažinti skaistyklą. Bet fantazuoti galim visi - ne tik suvaikėję senukai.
Išeitis tokia pat, kai ir vaduojantis iš bet kokios priklausomybės - ateina laikas apsispręsti. Juk ir aš pats dar kūdikystėje, kraudamas į vystyklus, "apsisprendžiau" būti kataliku. Po to katalikai mane tempė į savo stabmeldyklą, vertė bubenti jų kvailus poterius, ir pamažu viskas ėmė atrodyti kaip ir ne visai kvaila.
Stabų poreikis, kaip ir degtinės, nikotino, narkotikų poreikis, nėra natūralus, kūdikis negimsta žegnodamasis ar su senmergės Marijos paveikslėliu rankose. Stabukas jam vėliau įspraudžiamas į delną, kvailų poterių jis mokomas vėliau. Kaip ir kitų priklausomybių atveju, jam išugdomas nenatūralus poreikis siekti visiškai nenaudingo ar net žalingo dalyko. Kai jaunam žmogui suformuojamas pareigos jausmas lankyti stabus ir melstis medinėms ar gipsinėms statuloms, jis gali pasijusti negerai, jeigu nenueis į stabmeldyklą ir nepasimels medžiui ar gipsui. Panašiai veikia visos priklausomybės- negavęs išgerti, parūkyti ar "kaifo" dozės, priklausomas žmogus irgi pasijunta nekaip.
Nei vienas alkoholikas neapsisprendė tapti alkoholiku, nei vienas vaikas pats nesugalvojo užaugti davatka. Tačiau subrendusi asmenybė gali apsispręsti ir nugalėti priklausomybę.Jeigu žmogui išugdytas tikėjimas religiniais paistalais, jis gali atsisakyti tikėjimo. Tai bus toks pat valios aktas, kaip ir atsisakyti degtinės, cigarečių ar hašišo. Apie tai jau rašiau savo straipsnyje "Atsisakau tikėti", todėl nebenoriu kartotis. Pasakysiu tik tiek - aš tą metodą jau išbandžiau ant savęs, jis veikia labai gerai, taip pat gerai, kaip ir kitų priklausomybių atveju.
Kai nebeliko tikėjimo alkoholio "teigiamu poveikiu", nebeliko ir abejonių dėl mano apsisprendimo negerti, išnyko praradimo jausmas, o geriantiems žmonėms jaučiu ne pavydą - užuojautą. Kai atsisakiau tikėti religinėmis fantazijomis, visai kitoje šviesoje pamačiau suktų bažnytininkų žaidimėlius rimtais pamaldžiais veidais. Suprantama, bendrauti su davatkomis nėra malonu, bet dabar ir jos nebeerzina, joms pradėjau jausti užuojautą. O tos aplinkinių "grėsmės", visuomenės, giminių, bendradarbių "spaudimas" - juk tai gryniausias juokas. Aš to jų "spaudimo" bijau tiek pat, kaip ir alkoholikų raginimo išgerti "atsipalaidavimui" arba rūkorių pasiūlymo surūkyti "bent vieną". Kai nebijai, tada ir nebegąsdina. Kai baimės nelieka viduj, jos niekas nebekelia išorėj.
Taigi nugalėti savo baimę, išvaikyti iš savo širdies vaiduoklius galima tik vienu būdu - sąmoningai apsisprendus ir atsisakius tikėti melu. Nebeliks tikėjimo - baimė išnyks savaimė. Štai tada iš tiesų būsi laisvas.
o mane erzina tas religinių pasakorių viso ne vieno tūkstantmečio "paveldo" vis dar aktyvus lindimas į visuomeninį ir asmeninį žmogaus gyvenimą. Kaip su tuo gyventi kai tai kas dieną painiojasi mano apsisprendimuose - aplink tiek daug davatkų ir kitų "fantazuotojų"...kovoti su tuo manau beprasmiška, lieka tik ignoruoti... jau keletas metų kaip sąmoningai vaduojuosi iš religinių nesąmonių pasaulio ir bandau gyventi laisvai, pasikliaudamas blaiviu protu bendražmogiškomis moralės normomis (ne vien bažnyčios primestu doros kodeksu)...nepaprastai sunku - mano aplinkoj tiek daug likusių prie "senų gerų" pasakų pasaulio... nes taip reikia, taip patogiau... mokslo metai negali prasidėti be visuotinių mišių, vaikas turi būtinai būti pakrikštytas (o kas jo klausia?)... gyvenimas be bažnytinės santuokos ir kunigo burtų - niekingas...karjeros darymas neišvengiamas be stovėjimo per visas šventes pirmoje klauptų eilėj bažnyčioj...kariuomenei irgi reik gi šventadario (gal žino kokių password'u prieš priešą ;))..žiauru kai mano artimiausi žmonės vis dar tiki, aklai, be jokio intereso aiškintis kodėl ir kas yra kas... juokas ima dėl tų "dvisparnių pagalbos" ir graudu...
Nė vienas negrįžo ir nepapasakojo. Tai - tik fantazija. Fantazuoti, žinoma, įdomu ir malonu, tik nereikia pamiršti, kad fantazuoji. Vos tik užsimirši ir perkelsi koją tenai, tave ims nešti rubuiliai angeliukai, o skeltanagiai raguoti velniukai ims baksnoti triražėmis šakėmis.
Aš nemanau, kad patys krikščioniai rimtai žiūri į tas fantazijas. Juk negali būti, kad suaugęs sveikas žmogus taip susipainiotų tarp fantazijų ir realybės. Jie tik žaidžia rimtais veidais, nes bijo nežaisti. Esu matęs, kaip krikščioniai sektoje atjungia smegeninę ir, demonstruodami kitiems savo ryšį su "dvasiomis", ima leisti iš burnos garsus, labai panašius į žodžius. Nemanau, kad jie iš tiesų pakvaišta - vaikystėje aš taip darydavau su kaimynų vaikais ir visai nepakvaišdavau. Paprasčiausiai išjungi smegeninę ir vapi garsais, kurie primena žodžius, bet visiškai nieko nereiškia. Tada mes, vaikai, nė neįtarėme, kad "turime dovaną" ir "kalbame kalbomis". Mums nereikėjo nei nutukusių angeliukų, nei daugiavaikės senmergės Marijos, nei "šventosios" trijulės pagalbos. Bet mes buvom vaikai, paskui užaugom, ėmėm skirti žaidimus nuo gyvenimo, pasakas - nuo realybės.
Fantazuokime į sveikatą, tik žinokime, kad fantazuojame.
Po mirties,niekas nebegales uzdrozti i snuki,nes kunas suges zemej.(fizine mirtis-tai kuno mirtis).tai va,niekas nebegales suvedzioti i svetima lova,negales nusauti,ir panasiai....negales papirkineti,nes nebus motyvacijos,todel,kai kam bus labai liudna,o kai kam labai linksma,spreskite patys,kas liudes,o kas dziugaus,cia mano tokios fantazijos apie anapus mirties....fantazuokime gausiai,butu idomu paskaitineti,aciu Petrui uz sita skyreli,yra ka paskaityti.
Nei mane siutina katalikų "apsisprendimas" dar kūdikystėje pasikrikštyti į katalikus, nei mane siutina vaikų "apsisprendimas" paklusti alkoholikų kultūros spaudimui ir pradėti gerti "dėl kompanijos". Iš tiesų priklausomybė nėra joks apsisprendimas - jis visada susijęs su psichologine (ir ne tik) prievarta bei apgaule. Nesu girdėjęs, kad kas sakytų: tapsiu alkoholiku, pragersiu save ir šeimą. Arba pareikštų: aš apsisprendžiau prarasti sveiką nuovoką, dabar persikeliu gyventi į savo fantazijas ir tapsiu davatka. Tai atsitinka be valios pastangų, pačiam žmogui net nesuvokiant, kas su juo vyksta.
Paprastai susierzina alkoholikai, kai vakarykštis sugėrovas nebegeria. Davatkos įsiunta, pamačiusios išsivadavusį žmogų. Šalia sveiko mąstančio žmogaus jie pasijunta kvailai. Davatkos tuoj puola "kirsti" eretikui. Argumentų jos paprastai neturi, užtat turi dvisparnių angelų "pagalbą". :))
tave, Petrai, siutina religinių pasakų sekėjų ir klausytojų apsisprendimas tikėti visu tuo ar bandymas savo katalikiškas liguistas fantazijas primesti ir kitiems?
Ir taip daugelyje gyvenimo sričių (o gal geriau vadinti žaidimo sričių, nes tik tada pradedi gyventi, kai iš jų išsivaduoji) taisome neesamas klaidas- bažnyčia bando ištaisyti mūsų "netikėliškumą", gera mašina mums suteikia "laimę", švietimo įstaigos savo faktologiniu mokymu bando užpildyti mūsų žinių "spragas". Ir tiktai priėmę visus sakramentus, įgavę daug turtų ir nusipirkę dešimt diplomų mes tapsime visokeriopai "dori ir laimingi" :))
tas keistuolis sirgo puikybe,vyriausias kunigas persiplese drabuzius,jis pikdzodziauja,ant kryziaus ji! didesniu irodimu mums nereikia,jis dedasi Dievu...bet ar keistuolis sirgo puikybe? jis sake tiesa,kuria gyveno.bet tiems kurie tikrai sirgo puikybe ,keistulio tiesa nepatiko,ta tiesa juos siutino,draske akis ir sirdi. jie kaip vynuogyno priziuretojai,isvare visus siustuosius,ir galu gale pacio seimininko sunu nuzude,jie nenorejo atiduoti vynuogino,kuris jiems nese pelna,jie labiau mylejo valdzia ir pagarba zmoniu tarpe,nei tiesa kuria gyveno ir kitus moke taip gyventi keistuolis.
Gyvenimišką patirtį turime visi, bet tokį talentą dėstyti mintis - retas.
Labai artima tai, apie ką jūs rašote, nes daug kartų bandžiau ištrūkti iš "kultūringo" gėrimo tradicijų, pabandydavau metus, pusmetį, kelis metus, ir vėl pasiduodavau bendrai beprotybei. Dabar jau, kaip jūs rašote - laisva, motyvuotai laisva :) .
Labai trūko motyvuojančios, o ne gąsdinančios informacijos. O dabar atsivėrė tokie šios informacijos klodai.. Aišku, pamaišius su "medikų" "patarimais" kaip gerti ir neapgirsti, kaip gerti ir kuo mažiau pakenkti sveikatai, apie priemones pagirių sindromui sumažinti (irgi geras verslas - vieni nuodija, kiti "gydo") ir visais kitais alkoholio "kultūros" kliedesiais.
Abejojančiam žmogui nėra lengva tarp tokios prieštaringos informacijos, todėl tokie straipsniai, kaip jūsų - paremti gyvenimiška patirtimi ir išmintimi yra labai labai motyvuojantys. Neveltui yra sakoma, kad geras pavyzdys - geriausias mokytojas :) .
Pagarba, dėkui, kūrybinės sėkmės ir lauksim jūsų straipsnių :) .
Mano šilumos siurblys ne kuriamas, bet jau kada sukurtas, net pamiršau tuos vargus,kol viską suderinome ir nustatėme galingumą. Kai namo šildymui naudoju tvenkinio šilumą, jo naudingumo koeficientas yra 3 (vienas elektros kilovatas parneša iš tvenkinio 3 kilovatus šilumos, o vai ankstyvą pavasarį arba rudenį, kai nepakanka saulės kolektorių šilumos, prijungiu jį prie saulės kolektoriaus, ir jis saldo nebe 10, bet kokių 25 - 30 laipsnių vandenį, naudingumo koeficientas padidėja, bet tingėjau skaičiuoti - kiek.
Šilumos siurblys man labai praversdavo, kai jau gyvenau Kaltinėnuose, o dirbti dar važinėjau į Šiaulius. Būdavo, nustatau, kada jis turi įsijungti, ir parvažiavęs namo randu šilą trobą bei karšto vandens. Tada šilumos siurblį išjungiu, užsikuriu ugnį... Neprotinga šildytis elektra, tegu ir kelis kartus pigiau, negu elektriniu šildytuvu, kai turiu nemokamų malkų iš savo miško.
Dabar, kai gyvenu ir dirbu čia pat, šilumos siurblį jungiau retai - tik išvykdamas kur nors arba papildomam vandens šildymui, sujungęs jį į vieną sistemą su saulės kolektoriais. Tačiau tai būna labai nedažnai.
Brangstant elektrai, šilumos siurblių perspektyva darosi miglota. Išgauti reklamuojamą 5 - 6 kartų naudingumo koeficientą labai sunku, tam reikėtų labai šilto vandens, bet žiemą kur jo gausi? mano galva, šilumos siurblys būtų efektyvus, elektrą gaminant pačiam, tarkim, kurui naudojant dujas. Dabar su sūnumi Vincu atliekame eksperimentus, norėdami pasigaminti medžio dujų, bet kažko sunkiai sekasi. Jeigu pavyks, būtinai aprašysiu.
O pirktiniai šilumos siurbliai už 20 ar 30 tūkstančių litų tikriausiai niekada neatsipirks, kaip neatsiperka pirtiniai saulės kolektoriai ar saulės baterijos. Pasigaminti pačiam šilumos siurblį nėra paprasta, nes tai gana sudėtingas įrenginys. Principas jo labai paprastas: viename šilumokaityje freonas aušina vandenį, šaldytuvo kompresorius šilumą perkelia į kitą šilumokaitį, kur kaitinamas šildymo sistemos vanduo... Visgi, tai trys sistemos, joms sujungti reikalingas šaldytuvų meistras. O šilumos šaltinis? Jeigu šalia yra gilus šulinys ar ežeras - puiku. Naudoti žemės šilumą nebus efektyvu, nes kasti į žemę vamzdynus brangu, o žiemą ten tebus kokie 4 laipsniai. Štai kodėl manau, kad brangių pramoninių šilumos siurblių perspektyva abejotina.
Sutinku beveik su viskuo, ką sako šis komentatorius. Ir pats esu rašęs apie mokesčių kilpą (Prieš pasikardamas apsidrausk, http://petrasdargis.lt/?q=node/113 ), ir apie tai, kaip bankai labai paprastu būdu pavergia pavienius žmones bei tautas (Amžinai skolingi, http://petrasdargis.lt/?q=node/120).
Nežiūrinti į tai, kad aš žinau ir apie mokesčių kilpą, ir apie piniginės sistemos uždėtą vergovę, man šis žinojimas NETRUKDO pasinaudoti nemokama saulės energija ar žemės šiluma, jau mėginu išgauti dujų iš pūvančio mėšlo ir degančių malkų. Žinoma, galėčiau to ir nedaryti, nes juk KADA NORS apmokestins ir saulės šviesą, ir orą. Bet va - gyvenu ne KADA NORS, bet dabar, ir ne KUR NORS Amerikoje ar Olandijoje, kur bankai visus jau pavergė, bet čia. Aš gyvenu čia ir dabar, orientuojuosi pagal situaciją.
Taip, daugeliu atžvilgiu aš iš tiesų gyvenu kaip lordas. Dabar dirbu kur kas mažiau, nei mano draugai mieste, nes man reikia mažiau mokėti. Mažiau reikia mokėti todėl, kad pirmiau žiūriu savęs, o ne kitų. Manęs nekausto teorinės žinios, kad JAV bankai pavergė Pietų Ameriką arba kad badauja Afrikos vaikučiai. Mečiau gerti, nors puikiai suprantu, kad visuomenė nuo to neišsiblaivys. Mečiau rūkyti, nors ir neturiu vilčių visuomenę atpratinti nuo rūkymo. Atsikračiau ir daugelio kitų kultūros įdiegtų polinkių bei poreikių, nors puikiai suprantu, kad visuomenė pasiliks vergauti.
Taigi aš negaliu pirmiau pasirūpinti, kad išsiblaivytų visuomenė - pirma turiu negerti pats.
Kaip pastebėjau, žmonės pagal veiklos pobūdį būna kaip ir dviejų tipų. Vieni nieko nedaro, nes teoriškai žino, kad nieko iš to nebus. Kiti neišmano tokios teorijos, todėl jie daro, ir viskas išeina.
Su visa pagarba, negyventum tu kaip lordas, jei negeneruotum VISUOMENĖJE priimtinų funtikų - pinigų. Taip yra todėl, kad praleidai vieną svarbų dalyką - mokesčius, kuriuos tu, net ir gyvendamas atsiskyrėlišką gyvenimą, turėsi mokėti. Paprasčiausias bukiausio mokesčio pavysdys - PSD. PSD tikrai ne paskutinis mokestis už "nieką"... Dar turėsi mokėti mokesčius bankui, dar turėsi mokėti už internetą ir t.t. Po to mokėsi net už tai, kad tavo kalbą filtruoja, dar po to prieisi momentą, kad mokėsi ir už tai, kad kvėpuoji.
Lietuva dar gerai gyvena, pasakysiu, nes čia gali turėti internetą be banko įsikišimo, pvz. tokioje pažengusioje šalyje kaip Olandija tau reikia banko sąskaitos, kad gautum internetą. Jauti logiką? Gyvenk tu kur nori ir naudok tu kokią nori energijos išgavimo schemą, ne ten šaknys. Šaknys yra vyriausybėje, kuri sėdi po padu visiems tiems bankininkams. Bankai eina į valdžią, bankai pradeda leisti įstatymus. Kaip tau logika, jeigu valdžioje sėdėtų vien tik privačių bankų žmonės ir vykdytų savo politiką? JAV taip JAU yra, nedaug liko laukti ir čia.. Žodžiu, norėjau pasakyti, kad BANKAI tau kuria mokesčius ir įstatymus, o ne kažkokie besmegeniai burundukai. Jeigu visi žmonės išsikraustys į kaimus, mokėsim nekilnojamojo turto arba žemės mokestį, jeigu visi išsikraustys į miestus, mokėsim TV mokestį, šviesoforo ar dar kokį ten mokestį. Visuomenė neprieštarauja tam, visuomenė net nesuvokia kaip rimta yra tai kas vyksta.. Visuomenei atrodo mokestis kaip mokestis (ok, gal truputį pasispardo visuomnė, bet priima vėliau), o po to vis giliau, giliau, giliau į tą pačią kilpą... Nesiskolink iš bankų. Manai tai yra išeitis? Lietuva prasiskolins per tarpininką (ministrą, prezidentą ar nesvarbu ką) ir VISI turės vėliau arti dėl LIETUVOS, nes "visuomenė net negalvojo, kad čia bus taip blogai" pasiteisinimas iš valdžios lupų bus tinkamas pasiteisinimas, visuomenė tai priims. Ir, galiausiai, tu jausiesi kaltas, kad gyvenai "žalią" gyvenimą, kai kiti tuo tarpu gyveno vien žaidimais ir dūmais. Žodžiu, kuo daugiau žiūriu aplink, tuo labiau čia viskas paprasta ir neteisinga atrodo. Čia reikia pačiam eiti į valdžią ir daryti tvarką, kitaip nieko nebus, turbūt. Tik kaip kažkas jau sakė: "ar sutiktum aukoti sau mylimus žmones, kad tau nepažįstami žmonės gyventų geriau?". Tai vat, kad nelabai sutikčiau, geriau jau į bunkerį su tais mylimais žmonėm keletui metų. Čia ir problema žmonijos, manau - nesusivokimas kito ir savo jausmuose, apatija ir šališkumas.
Žodžiu, einu nuo kompiuterio.. 15" ekranas per kurį matosi pasaulis atrodo truputį nesveikai... Šiaip ar taip, iniciatyva autoriaus sveikintina, tačiau aš manyčiau, kad pagalba sau nėra išeitis. Aš manau, kad individas pirmiausiai turi pasirūpinti visuomenės gerove, o tik po to savo gerove. Bet, su pastarosiomis idėjomis ilgai neišgyvenčiau šiandienos pasaulyje, ko gero.
Tai toks tas mano komentaras. Ačiū už dėmesį. ;)
Tai gali būti gera idėja, jeigu pakavimo plėvelė su oro burbuliukais gerai praleidžia šviesą. Būtų toms pat šiltinimo efektas, koks pasiekiamas dvigubo stiklo paketais, tik daug paprasčiau ir pigiau. Bet reikėtų išbandyti, kaip tokia plėvelė gamina infraraudonuosius. Ačiū, pasiūlymas vertas dėmesio.
Turiu idėją...
Kiek žinau, polietileninė pakavimo plėvelė su oro pagalvėlėmis gerai sulaiko šilumą. Gal ja apviniojus radiatorių, vanduo ilgiau neatvėstų, geriau sušiltų. Idėja kilo, perskiačius vienoj knygoj, kur buvo rašoma, kad žiemai taip langus galima apsišildyti.
O ko čia gailėtis? Juk bažnyčia lieka šventa su visais nusikaltimais.
Beje, o ką turi galvoje, kada kalbi apie "pradėjimo šventumą"? Ir kaip tas šventumas gali būti patirtas? Kaip orgazmas, lydintis lytinį aktą? Bet juk ne kiekvienas aktas ir ne kiekvienas orgazmas baigiasi vaiko pradėjimu.Ir kaip patirti vaiko pradėjimą? Iš kur žinoti, kad dabar - tai jau tikrai pradedu vaiką?
Kai apie tai pakalbu su davatkomis, staiga paaiškėja, kad jos pačios nežino, apie ką šneka.Yra kažkoks šventumas, kurio niekada nepatirsi,kaip ir pomirtinis seksas, kurio nepatirsi gyvas.
Rusai turi posakį: Дешего и сердито, manau labai tinka. Taip ir maniau, kad tokie radiatoriai vienas iš geriausių kaina/efektyvumas variantų, o dar apsukti plėvele...
Taip technologinis nedarbas didele problema, ir kuo toliau, tuo labiau ji plesis. Esu susipazines su zeitgeist ir the venus project judejimais. Tikrai pateikia daug graziu ir geru ideju. Man ypac patiko Jack Fresco pasakyta mintis apie atominius laivus, kurie dabar yra gerokai galingesni uz bombas, numestas ant Hirosuimos ir Nagasakio. "Koks turi but idijotas, kad isdristum panaudoti toki ginkla? Kur paskui tu nori gyvent, bunkeryje? :)Geriau jau visa mokslini potenciala skirtu taikiems tikslams ir gerovei sukurti.
Taip, žmonių daugėja, bet, taikant naujas technologijas, jie darosi nereikalingi. Technologinis nedarbas jau tampa rimta ekonomine ( ne tik socialine) problema. Juk verslui reikalinga ne tik gaminti, bet ir parduoti.Kam tu parduosi, kai aplink liks vieni bedarbiai?
Dabar, krizės metu, yra akivaizdu, kad dėl žmonių sumažėjusių galių pirkti stringa ir pati gamyba. Prekės stovi, nėra už ką jų pirkti, verslas negauna pelno ir negali atnaujinti ciklo.
Visa tai vyksta ne dėl to, kad žmogus būtų blogai sukurtas arba kad yra bloga jo prigimtis (valdančiosios religijos pamėgtas arkliukas). Neefektyvi pasidarė piniginė sistema, jos laukia tas pats likimas, kaip ir kitų ekonominių sistemų (pavyzdžiui, vergovės, feodalizmo).
Kaip bebutu taip, viskas gryna tiesa. Gaila, kad tokia sistema greit nesugrius, del paprasto dalyko. Labai sparciai daugeja zmoniu. Visiems reikia maisto, batu, rubu, namu kur gyvent ir t.t. todel nesustos ir gamyba. Naujos krizes ateis ir jos bus daug sunkesnes negu sita dabar kamuojanti pasauli, taciau islipsim ir vel kaip ziurkes suksim rata. O kai pasauliui atsibos sukt rata bus labai blogai. Isivaizduoju, kad puse zmonijos issipjaus, issiprogdins, issisaudys, vosokiais uzkratais vienas kita "pavaisins", o tik paskui pagalvos, kad gal buvo galima ir kitaip...
Šaunuolis! Dar vienas toks "langas", ir turėsi ne apyšilčio, bet karšto vandens į valias.
Labai svarbu yra ryžtis ir pradėti daryti pačiam. Sveikinu - pradžia labai gera!
Kiekvieno požiūris į daiktus ir vertybes yra skirtingas, nenuginčysi. Viskas daroma pagal mąstymo ir pragyvenimo lygį. Kodėl aš taip?
Apie saulės kolektorių mąsčiau seniai, šitą tinklapį kątik suradau, ir per pusdienį su sūnumi kolektorių sukonstravome ir pajungėme, kap sako "ant smūgio". Beveik viskas, ko reikėjo - buvo garaže, malkinėj ar ant aukšto. Kaip bebūtų, pas kaimynus teko nubėgt (parduotuvė toli). Visi padėjo kuo galėjo, bet požiūris į mano sumanymą buvo laaaaabai skirtingas. Vieni žiūrėjo, lūpas suspaudę, ir tylėjo, kiti: daryk, pažiūrėsiu, pasiteisins ir aš darysiu, treti: ką tu ubagas, ant elektros nebeuždirbi?
Padariau pačią paprasčiausią sistemą. Lauke ant sienos (apie puse metro žemiau negu boileris vonioj) pakabinau švediško tipo langą (tie susukami), vitoj vieno stiklo skarda, į tarpą bliekinį radiatorių, vidus nudažytas juodai, per sieną į vonią guminiai storasieniai, su kordu šlangai, namo apšildymo sistemą užsukau, palikau tik boilerį. Po pietų iki valios turime apyšilčio vandens, be elektros, be malkų. Džiaugiamės visa šeima!
Taip, žinoma, naujasis gyvenimas yra malonesnis ir turtingesnis, o pats apsisprendimas - tai juk laisvės pojūtis. Aš esu laisvas, aš pats galiu sukti čia arba čia. Daugybė kelių, tūkstančiai galimybių. Vergas to niekada nepatirs.
Bet apsiprendimai ilgainiui tampa malonūs, kai gyvenime pradedame viską rinktis netgi kojinių spalvą, pasijaučia tarsi energija ir galia grįžta pas mus- savo gyvenimo valdovus. Na o kaip čia rašėte apie griūnantį gyvenimą- tai iliuzija, tai griūna tas šlamštas kurį anksčiau vadinome gyvenimu, griūna, kad atsilaisvintų vietą tikram gyvenimui. Ir viskas priklauso nuo mažučio žingsnelio vadinamo pasirinkimu.
Taip, kiekviena sistema turi savų pliusų ir minusų. Aukštas slėgis yra tam tikra rizika, reikia labai kruopščiai sujungti vamzdžius, pradžiamoksliui tai gali iškart nepavykti.
Analitiškai mąstantis žmogus turi įvertinti visus pliusus ir minusus, o tada derintis prie savo galimybių. Tik bukaprotis įsikimba savos versijos ir gali parkristi žemėn, gindamas ją nuo analitinio vertinimo.
Ant stogo saulės nėra daugiau, kaip kitur. Stogas nėra kokia šventa vieta. 45 laipsnių kampu kolektorių galima pritaisyti ir ant sienos, ir ant žemės padėti. Viskas priklauso nuo konkrečių galimybių ir tikslų. Mano kolektoriai pritaisyti ant sienos vertikaliai,todėl jų reikėjo dėti daugiau, bet simbolinė kaina neturėjo jokios reikšmės, o žiemą, kaip vėliau pamačiau, jie veikia kaip šiltinimo medžiaga ir net sienų šildytuvas... Bet ne visiems tai gali būti priimtina. O kitam gali prasidėti isterija: "Tai statyk tuaelete!" - ims klykti. Statyčiau, jei veiktų. Ne visi išminties bokštai įstengia suprasti, kad čia kalbama apie VEIKIANČIAS ir LABAI GREITAI ATSIPERKANČIAS sistemas. Greitas atsipirkimas - esminės savybė, skirianti jas nuo sudėtingų ir beviltiškai brangių pramoninių konstrukcijų, kurios atsiperka labai negreitai arba visai neatsiperka..
Dar dėl legionelų baubo. Šiek tiek išmanantis saulės kolektorių veikimą žino, kad pačiame saulės kolektoriuje vandens temperatūra pakyla iki 60 - 70 laipsnių, o kol įšyla vandens talpa, visas vanduo apsisuka ratu kelis kartus, t.y. kelis kartus dezinfekuojamas. Temperatūra iki PAVOJINGOS ribos nepakyla tik pačioje tzalpoje, kaip tai atsitinka su vakuminių sistemomis. Vėsesnę dieną galima naudoti papildomą vandens šildymą - iš saulės kolektoriaus talpos pašildytas vanduo paleidžiamas į šilumokaitį.
Svarstant visus variantus, nagrinėjant jų pliusus ir minusus, reikia atminti, kad nėra GERIAUSIO varianto. "Geriausius" siūlo marketingo sukčiai, o neišmanėliai patiki. Galima išsirinkti tik tau tinkamiausią.
Bet yra absurdiškų variantų - tokių, kurie niekada neatsipirks arba atsipirks po 14 metų (prietaiso garantija - treji metai).
Kai marketingo sukčiai man ima suokti apie šilumos laidumą, atseit, reikia naudoti tik itin laidžias medžiagas, aš jiems atsakau: už varį kur kas laidesnis yra auksas. Kodėl saulės kolektorių nedarot auksinių?
Žodžiu, visi variantai yra geri, jeigu jie atsiperka ir duoda konkrečios naudos.
Sakai, gali papirkti? Būtų gerai... Taip malonu pasvajoti. :)
O bažnyčios įtaka tikrai nebe ta. Mums net sunku įsivaizduoti, kokia ji buvo XIX amžiuje ar XX amžiaus pradžioje, kai kiekvieną žingsnį kontroliavo bažnyčios įgaliotas kunigas. Apie Viduramžius, kai bažnyčia galėjo deginti žmones, nėra ko ir kalbėti.
O kai Nyčė pasakė "Dievas mirė!", jis tikriausiai norėjo pasakyti "Mirė bažnyčia". Man atrodo, pastoriaus sūnus nelabai skyrė bažnyčią nuo Dievo. Daug kas ir šiandien painioja.
Esame laisvesni nuo bažnyčios, bet mumis manipuliuoja kitos jėgos, tarkime, televizija, globaliųjų korporacijų marketingas, vietiniai sukčiai. Argi be to išsilaikytų tikėjimas į dievo sūnų alkoholį?
dekui Tau Petrai.skaitau sita skyreli,sirdis dainuoja:),neitiketina-21amzius,niekas nebedegina ant lauzo,nebenukriziuoja cia kaip komunistu laikais uz politinius isitikinimus ir panasiai,idomu kodel nebera egzekuciju,manau kataliku baznycia turi labai daug pinigu,nuperka "issisokelius",taip laimi dar viena ir kuna ir siela,nes egzekucijose tik kuna laimedavo,o sielos negaudavo,manau tobuleja popiezius su savo saika:).ziurek petrai saugokis,pranasauju tau kad gali greitu laiku tapti milijonierium,geriau ,kad taip nenutiktu;)
Aš manau, kad žmogus yra toks gyvūnas, kuris yra ne tik protingesnis, kai kuriose srityse, bet dar ir kai kuriose srityse žymiai kvailesnis už tarkim šunį ar katę. O aplamai, ir žmogus, ir šuo, ir liūtas, ir briedis, ir kiti gyvūnai viena prasme lygūs-mirę jie visi supūna.
Jei numirėliai pradės mane lankyti ir man ką nors pasakoti- ko gero pats kreipsiuos į beprotnamį.
Jeigu sugrįžtų, tai... Labai stiprus argumentas.:)) Jeigu Onutė būtų gimusi su kiaušinėliais, ji būtų buvusi Joniukas. Neabejoju.
Ironiška tai, kad davatkoms nereikia to "jei". Nei tie numirėliai grįžo, nei pasakojo, o jos ir taip viską žino, kas ten yra. Ir apie dangų, ir apie skaistyklą, ir apie pragarą jos viską yra girdėjusios.
Bažnytininkų užprogramuotam žmogui kažkodėl atrodo, kad prisikėlęs žmogus būtinai papasakotų lygiai tą patį, ką jam popiežiaus nutarimu pliuškia pagiringas parapijos kunigas. O gal jie papasakotų apie visai kitokį pomirtinį gyvenimą? Ar patikėtų davatką, jeigu numirėlis papasakotų, kaip jis ten smaginosi su Marijos pirmtake Venera, o prie pačios Marijos nesulaukė eilės, nes eilės prie jos miegamojo nepaprastai ilgos?.. Sakot, kvailystė, tušti paistalai? Taip, žinoma, kad paistalai. Tai lygiai tokie pat paistalai, kaip ir nesenas katalikų popiežiaus nutarimas šiek tiek pamažinti skaistyklą. Bet fantazuoti galim visi - ne tik suvaikėję senukai.
Išeitis tokia pat, kai ir vaduojantis iš bet kokios priklausomybės - ateina laikas apsispręsti. Juk ir aš pats dar kūdikystėje, kraudamas į vystyklus, "apsisprendžiau" būti kataliku. Po to katalikai mane tempė į savo stabmeldyklą, vertė bubenti jų kvailus poterius, ir pamažu viskas ėmė atrodyti kaip ir ne visai kvaila.
Stabų poreikis, kaip ir degtinės, nikotino, narkotikų poreikis, nėra natūralus, kūdikis negimsta žegnodamasis ar su senmergės Marijos paveikslėliu rankose. Stabukas jam vėliau įspraudžiamas į delną, kvailų poterių jis mokomas vėliau. Kaip ir kitų priklausomybių atveju, jam išugdomas nenatūralus poreikis siekti visiškai nenaudingo ar net žalingo dalyko. Kai jaunam žmogui suformuojamas pareigos jausmas lankyti stabus ir melstis medinėms ar gipsinėms statuloms, jis gali pasijusti negerai, jeigu nenueis į stabmeldyklą ir nepasimels medžiui ar gipsui. Panašiai veikia visos priklausomybės- negavęs išgerti, parūkyti ar "kaifo" dozės, priklausomas žmogus irgi pasijunta nekaip.
Nei vienas alkoholikas neapsisprendė tapti alkoholiku, nei vienas vaikas pats nesugalvojo užaugti davatka. Tačiau subrendusi asmenybė gali apsispręsti ir nugalėti priklausomybę.Jeigu žmogui išugdytas tikėjimas religiniais paistalais, jis gali atsisakyti tikėjimo. Tai bus toks pat valios aktas, kaip ir atsisakyti degtinės, cigarečių ar hašišo. Apie tai jau rašiau savo straipsnyje "Atsisakau tikėti", todėl nebenoriu kartotis. Pasakysiu tik tiek - aš tą metodą jau išbandžiau ant savęs, jis veikia labai gerai, taip pat gerai, kaip ir kitų priklausomybių atveju.
Kai nebeliko tikėjimo alkoholio "teigiamu poveikiu", nebeliko ir abejonių dėl mano apsisprendimo negerti, išnyko praradimo jausmas, o geriantiems žmonėms jaučiu ne pavydą - užuojautą. Kai atsisakiau tikėti religinėmis fantazijomis, visai kitoje šviesoje pamačiau suktų bažnytininkų žaidimėlius rimtais pamaldžiais veidais. Suprantama, bendrauti su davatkomis nėra malonu, bet dabar ir jos nebeerzina, joms pradėjau jausti užuojautą. O tos aplinkinių "grėsmės", visuomenės, giminių, bendradarbių "spaudimas" - juk tai gryniausias juokas. Aš to jų "spaudimo" bijau tiek pat, kaip ir alkoholikų raginimo išgerti "atsipalaidavimui" arba rūkorių pasiūlymo surūkyti "bent vieną". Kai nebijai, tada ir nebegąsdina. Kai baimės nelieka viduj, jos niekas nebekelia išorėj.
Taigi nugalėti savo baimę, išvaikyti iš savo širdies vaiduoklius galima tik vienu būdu - sąmoningai apsisprendus ir atsisakius tikėti melu. Nebeliks tikėjimo - baimė išnyks savaimė. Štai tada iš tiesų būsi laisvas.
jei sugriztu ir papasakotu,niekas nepatiketu.panasiai ,kaip su lozorium ir turtuoliu buvo,yra Naujam Testamente,minima.(palyginimas).
o mane erzina tas religinių pasakorių viso ne vieno tūkstantmečio "paveldo" vis dar aktyvus lindimas į visuomeninį ir asmeninį žmogaus gyvenimą. Kaip su tuo gyventi kai tai kas dieną painiojasi mano apsisprendimuose - aplink tiek daug davatkų ir kitų "fantazuotojų"...kovoti su tuo manau beprasmiška, lieka tik ignoruoti... jau keletas metų kaip sąmoningai vaduojuosi iš religinių nesąmonių pasaulio ir bandau gyventi laisvai, pasikliaudamas blaiviu protu bendražmogiškomis moralės normomis (ne vien bažnyčios primestu doros kodeksu)...nepaprastai sunku - mano aplinkoj tiek daug likusių prie "senų gerų" pasakų pasaulio... nes taip reikia, taip patogiau... mokslo metai negali prasidėti be visuotinių mišių, vaikas turi būtinai būti pakrikštytas (o kas jo klausia?)... gyvenimas be bažnytinės santuokos ir kunigo burtų - niekingas...karjeros darymas neišvengiamas be stovėjimo per visas šventes pirmoje klauptų eilėj bažnyčioj...kariuomenei irgi reik gi šventadario (gal žino kokių password'u prieš priešą ;))..žiauru kai mano artimiausi žmonės vis dar tiki, aklai, be jokio intereso aiškintis kodėl ir kas yra kas... juokas ima dėl tų "dvisparnių pagalbos" ir graudu...
Po mirties niekas nieko nebegalės. :)
Nė vienas negrįžo ir nepapasakojo. Tai - tik fantazija. Fantazuoti, žinoma, įdomu ir malonu, tik nereikia pamiršti, kad fantazuoji. Vos tik užsimirši ir perkelsi koją tenai, tave ims nešti rubuiliai angeliukai, o skeltanagiai raguoti velniukai ims baksnoti triražėmis šakėmis.
Aš nemanau, kad patys krikščioniai rimtai žiūri į tas fantazijas. Juk negali būti, kad suaugęs sveikas žmogus taip susipainiotų tarp fantazijų ir realybės. Jie tik žaidžia rimtais veidais, nes bijo nežaisti. Esu matęs, kaip krikščioniai sektoje atjungia smegeninę ir, demonstruodami kitiems savo ryšį su "dvasiomis", ima leisti iš burnos garsus, labai panašius į žodžius. Nemanau, kad jie iš tiesų pakvaišta - vaikystėje aš taip darydavau su kaimynų vaikais ir visai nepakvaišdavau. Paprasčiausiai išjungi smegeninę ir vapi garsais, kurie primena žodžius, bet visiškai nieko nereiškia. Tada mes, vaikai, nė neįtarėme, kad "turime dovaną" ir "kalbame kalbomis". Mums nereikėjo nei nutukusių angeliukų, nei daugiavaikės senmergės Marijos, nei "šventosios" trijulės pagalbos. Bet mes buvom vaikai, paskui užaugom, ėmėm skirti žaidimus nuo gyvenimo, pasakas - nuo realybės.
Fantazuokime į sveikatą, tik žinokime, kad fantazuojame.
Mato 23:33-34
Po mirties,niekas nebegales uzdrozti i snuki,nes kunas suges zemej.(fizine mirtis-tai kuno mirtis).tai va,niekas nebegales suvedzioti i svetima lova,negales nusauti,ir panasiai....negales papirkineti,nes nebus motyvacijos,todel,kai kam bus labai liudna,o kai kam labai linksma,spreskite patys,kas liudes,o kas dziugaus,cia mano tokios fantazijos apie anapus mirties....fantazuokime gausiai,butu idomu paskaitineti,aciu Petrui uz sita skyreli,yra ka paskaityti.
Nei mane siutina katalikų "apsisprendimas" dar kūdikystėje pasikrikštyti į katalikus, nei mane siutina vaikų "apsisprendimas" paklusti alkoholikų kultūros spaudimui ir pradėti gerti "dėl kompanijos". Iš tiesų priklausomybė nėra joks apsisprendimas - jis visada susijęs su psichologine (ir ne tik) prievarta bei apgaule. Nesu girdėjęs, kad kas sakytų: tapsiu alkoholiku, pragersiu save ir šeimą. Arba pareikštų: aš apsisprendžiau prarasti sveiką nuovoką, dabar persikeliu gyventi į savo fantazijas ir tapsiu davatka. Tai atsitinka be valios pastangų, pačiam žmogui net nesuvokiant, kas su juo vyksta.
Paprastai susierzina alkoholikai, kai vakarykštis sugėrovas nebegeria. Davatkos įsiunta, pamačiusios išsivadavusį žmogų. Šalia sveiko mąstančio žmogaus jie pasijunta kvailai. Davatkos tuoj puola "kirsti" eretikui. Argumentų jos paprastai neturi, užtat turi dvisparnių angelų "pagalbą". :))
tave, Petrai, siutina religinių pasakų sekėjų ir klausytojų apsisprendimas tikėti visu tuo ar bandymas savo katalikiškas liguistas fantazijas primesti ir kitiems?
O juk būna, kad žmogus sugalvoja "tobulinti" pats save. Ir prasideda!.. Nuo rekolekcijų - iki plastinių operacijų. :))
Ir taip daugelyje gyvenimo sričių (o gal geriau vadinti žaidimo sričių, nes tik tada pradedi gyventi, kai iš jų išsivaduoji) taisome neesamas klaidas- bažnyčia bando ištaisyti mūsų "netikėliškumą", gera mašina mums suteikia "laimę", švietimo įstaigos savo faktologiniu mokymu bando užpildyti mūsų žinių "spragas". Ir tiktai priėmę visus sakramentus, įgavę daug turtų ir nusipirkę dešimt diplomų mes tapsime visokeriopai "dori ir laimingi" :))
noreciau kojas plauti savo broliams
tas keistuolis sirgo puikybe,vyriausias kunigas persiplese drabuzius,jis pikdzodziauja,ant kryziaus ji! didesniu irodimu mums nereikia,jis dedasi Dievu...bet ar keistuolis sirgo puikybe? jis sake tiesa,kuria gyveno.bet tiems kurie tikrai sirgo puikybe ,keistulio tiesa nepatiko,ta tiesa juos siutino,draske akis ir sirdi. jie kaip vynuogyno priziuretojai,isvare visus siustuosius,ir galu gale pacio seimininko sunu nuzude,jie nenorejo atiduoti vynuogino,kuris jiems nese pelna,jie labiau mylejo valdzia ir pagarba zmoniu tarpe,nei tiesa kuria gyveno ir kitus moke taip gyventi keistuolis.
super
Gyvenimišką patirtį turime visi, bet tokį talentą dėstyti mintis - retas.
Labai artima tai, apie ką jūs rašote, nes daug kartų bandžiau ištrūkti iš "kultūringo" gėrimo tradicijų, pabandydavau metus, pusmetį, kelis metus, ir vėl pasiduodavau bendrai beprotybei. Dabar jau, kaip jūs rašote - laisva, motyvuotai laisva :) .
Labai trūko motyvuojančios, o ne gąsdinančios informacijos. O dabar atsivėrė tokie šios informacijos klodai.. Aišku, pamaišius su "medikų" "patarimais" kaip gerti ir neapgirsti, kaip gerti ir kuo mažiau pakenkti sveikatai, apie priemones pagirių sindromui sumažinti (irgi geras verslas - vieni nuodija, kiti "gydo") ir visais kitais alkoholio "kultūros" kliedesiais.
Abejojančiam žmogui nėra lengva tarp tokios prieštaringos informacijos, todėl tokie straipsniai, kaip jūsų - paremti gyvenimiška patirtimi ir išmintimi yra labai labai motyvuojantys. Neveltui yra sakoma, kad geras pavyzdys - geriausias mokytojas :) .
Pagarba, dėkui, kūrybinės sėkmės ir lauksim jūsų straipsnių :) .
Ziuriu per defaultini IE8 readeri, bet dabar jau viskas gerai :) Aciu
Kokį RSS įrankį naudojant matosi "kažkoks kodas"?
Taip, RSS buvo rodomos tik antraštės ir santraukos. Nuo šiol - visas straipsnis.
Mano šilumos siurblys ne kuriamas, bet jau kada sukurtas, net pamiršau tuos vargus,kol viską suderinome ir nustatėme galingumą. Kai namo šildymui naudoju tvenkinio šilumą, jo naudingumo koeficientas yra 3 (vienas elektros kilovatas parneša iš tvenkinio 3 kilovatus šilumos, o vai ankstyvą pavasarį arba rudenį, kai nepakanka saulės kolektorių šilumos, prijungiu jį prie saulės kolektoriaus, ir jis saldo nebe 10, bet kokių 25 - 30 laipsnių vandenį, naudingumo koeficientas padidėja, bet tingėjau skaičiuoti - kiek.
Jeigu kam reikia detalaus šilumos siurblio aprašymo, jis yra čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/kaip-pasidaryti-%C5%A1ilumos-siu...
Šilumos siurblys man labai praversdavo, kai jau gyvenau Kaltinėnuose, o dirbti dar važinėjau į Šiaulius. Būdavo, nustatau, kada jis turi įsijungti, ir parvažiavęs namo randu šilą trobą bei karšto vandens. Tada šilumos siurblį išjungiu, užsikuriu ugnį... Neprotinga šildytis elektra, tegu ir kelis kartus pigiau, negu elektriniu šildytuvu, kai turiu nemokamų malkų iš savo miško.
Dabar, kai gyvenu ir dirbu čia pat, šilumos siurblį jungiau retai - tik išvykdamas kur nors arba papildomam vandens šildymui, sujungęs jį į vieną sistemą su saulės kolektoriais. Tačiau tai būna labai nedažnai.
Brangstant elektrai, šilumos siurblių perspektyva darosi miglota. Išgauti reklamuojamą 5 - 6 kartų naudingumo koeficientą labai sunku, tam reikėtų labai šilto vandens, bet žiemą kur jo gausi? mano galva, šilumos siurblys būtų efektyvus, elektrą gaminant pačiam, tarkim, kurui naudojant dujas. Dabar su sūnumi Vincu atliekame eksperimentus, norėdami pasigaminti medžio dujų, bet kažko sunkiai sekasi. Jeigu pavyks, būtinai aprašysiu.
O pirktiniai šilumos siurbliai už 20 ar 30 tūkstančių litų tikriausiai niekada neatsipirks, kaip neatsiperka pirtiniai saulės kolektoriai ar saulės baterijos. Pasigaminti pačiam šilumos siurblį nėra paprasta, nes tai gana sudėtingas įrenginys. Principas jo labai paprastas: viename šilumokaityje freonas aušina vandenį, šaldytuvo kompresorius šilumą perkelia į kitą šilumokaitį, kur kaitinamas šildymo sistemos vanduo... Visgi, tai trys sistemos, joms sujungti reikalingas šaldytuvų meistras. O šilumos šaltinis? Jeigu šalia yra gilus šulinys ar ežeras - puiku. Naudoti žemės šilumą nebus efektyvu, nes kasti į žemę vamzdynus brangu, o žiemą ten tebus kokie 4 laipsniai. Štai kodėl manau, kad brangių pramoninių šilumos siurblių perspektyva abejotina.
Padaryk kad rss visa straipsni rodytu, nes rodo kartais dali, o kartais (siam straipsnyje) isvis tik kazkoki koda..
Petrai ,nebuk svancas ir idek savo kuriamo silumos siurblio aprasyma,o tai jau man kantrybes neber laukt :)
Puikus rašinys, AČIŪ :)
Super, be komentarų :)
Sutinku beveik su viskuo, ką sako šis komentatorius. Ir pats esu rašęs apie mokesčių kilpą (Prieš pasikardamas apsidrausk, http://petrasdargis.lt/?q=node/113 ), ir apie tai, kaip bankai labai paprastu būdu pavergia pavienius žmones bei tautas (Amžinai skolingi, http://petrasdargis.lt/?q=node/120).
Nežiūrinti į tai, kad aš žinau ir apie mokesčių kilpą, ir apie piniginės sistemos uždėtą vergovę, man šis žinojimas NETRUKDO pasinaudoti nemokama saulės energija ar žemės šiluma, jau mėginu išgauti dujų iš pūvančio mėšlo ir degančių malkų. Žinoma, galėčiau to ir nedaryti, nes juk KADA NORS apmokestins ir saulės šviesą, ir orą. Bet va - gyvenu ne KADA NORS, bet dabar, ir ne KUR NORS Amerikoje ar Olandijoje, kur bankai visus jau pavergė, bet čia. Aš gyvenu čia ir dabar, orientuojuosi pagal situaciją.
Taip, daugeliu atžvilgiu aš iš tiesų gyvenu kaip lordas. Dabar dirbu kur kas mažiau, nei mano draugai mieste, nes man reikia mažiau mokėti. Mažiau reikia mokėti todėl, kad pirmiau žiūriu savęs, o ne kitų. Manęs nekausto teorinės žinios, kad JAV bankai pavergė Pietų Ameriką arba kad badauja Afrikos vaikučiai. Mečiau gerti, nors puikiai suprantu, kad visuomenė nuo to neišsiblaivys. Mečiau rūkyti, nors ir neturiu vilčių visuomenę atpratinti nuo rūkymo. Atsikračiau ir daugelio kitų kultūros įdiegtų polinkių bei poreikių, nors puikiai suprantu, kad visuomenė pasiliks vergauti.
Taigi aš negaliu pirmiau pasirūpinti, kad išsiblaivytų visuomenė - pirma turiu negerti pats.
Kaip pastebėjau, žmonės pagal veiklos pobūdį būna kaip ir dviejų tipų. Vieni nieko nedaro, nes teoriškai žino, kad nieko iš to nebus. Kiti neišmano tokios teorijos, todėl jie daro, ir viskas išeina.
Su visa pagarba, negyventum tu kaip lordas, jei negeneruotum VISUOMENĖJE priimtinų funtikų - pinigų. Taip yra todėl, kad praleidai vieną svarbų dalyką - mokesčius, kuriuos tu, net ir gyvendamas atsiskyrėlišką gyvenimą, turėsi mokėti. Paprasčiausias bukiausio mokesčio pavysdys - PSD. PSD tikrai ne paskutinis mokestis už "nieką"... Dar turėsi mokėti mokesčius bankui, dar turėsi mokėti už internetą ir t.t. Po to mokėsi net už tai, kad tavo kalbą filtruoja, dar po to prieisi momentą, kad mokėsi ir už tai, kad kvėpuoji.
Lietuva dar gerai gyvena, pasakysiu, nes čia gali turėti internetą be banko įsikišimo, pvz. tokioje pažengusioje šalyje kaip Olandija tau reikia banko sąskaitos, kad gautum internetą. Jauti logiką? Gyvenk tu kur nori ir naudok tu kokią nori energijos išgavimo schemą, ne ten šaknys. Šaknys yra vyriausybėje, kuri sėdi po padu visiems tiems bankininkams. Bankai eina į valdžią, bankai pradeda leisti įstatymus. Kaip tau logika, jeigu valdžioje sėdėtų vien tik privačių bankų žmonės ir vykdytų savo politiką? JAV taip JAU yra, nedaug liko laukti ir čia.. Žodžiu, norėjau pasakyti, kad BANKAI tau kuria mokesčius ir įstatymus, o ne kažkokie besmegeniai burundukai. Jeigu visi žmonės išsikraustys į kaimus, mokėsim nekilnojamojo turto arba žemės mokestį, jeigu visi išsikraustys į miestus, mokėsim TV mokestį, šviesoforo ar dar kokį ten mokestį. Visuomenė neprieštarauja tam, visuomenė net nesuvokia kaip rimta yra tai kas vyksta.. Visuomenei atrodo mokestis kaip mokestis (ok, gal truputį pasispardo visuomnė, bet priima vėliau), o po to vis giliau, giliau, giliau į tą pačią kilpą... Nesiskolink iš bankų. Manai tai yra išeitis? Lietuva prasiskolins per tarpininką (ministrą, prezidentą ar nesvarbu ką) ir VISI turės vėliau arti dėl LIETUVOS, nes "visuomenė net negalvojo, kad čia bus taip blogai" pasiteisinimas iš valdžios lupų bus tinkamas pasiteisinimas, visuomenė tai priims. Ir, galiausiai, tu jausiesi kaltas, kad gyvenai "žalią" gyvenimą, kai kiti tuo tarpu gyveno vien žaidimais ir dūmais. Žodžiu, kuo daugiau žiūriu aplink, tuo labiau čia viskas paprasta ir neteisinga atrodo. Čia reikia pačiam eiti į valdžią ir daryti tvarką, kitaip nieko nebus, turbūt. Tik kaip kažkas jau sakė: "ar sutiktum aukoti sau mylimus žmones, kad tau nepažįstami žmonės gyventų geriau?". Tai vat, kad nelabai sutikčiau, geriau jau į bunkerį su tais mylimais žmonėm keletui metų. Čia ir problema žmonijos, manau - nesusivokimas kito ir savo jausmuose, apatija ir šališkumas.
Žodžiu, einu nuo kompiuterio.. 15" ekranas per kurį matosi pasaulis atrodo truputį nesveikai... Šiaip ar taip, iniciatyva autoriaus sveikintina, tačiau aš manyčiau, kad pagalba sau nėra išeitis. Aš manau, kad individas pirmiausiai turi pasirūpinti visuomenės gerove, o tik po to savo gerove. Bet, su pastarosiomis idėjomis ilgai neišgyvenčiau šiandienos pasaulyje, ko gero.
Tai toks tas mano komentaras. Ačiū už dėmesį. ;)
Tai gali būti gera idėja, jeigu pakavimo plėvelė su oro burbuliukais gerai praleidžia šviesą. Būtų toms pat šiltinimo efektas, koks pasiekiamas dvigubo stiklo paketais, tik daug paprasčiau ir pigiau. Bet reikėtų išbandyti, kaip tokia plėvelė gamina infraraudonuosius. Ačiū, pasiūlymas vertas dėmesio.
Turiu idėją...
Kiek žinau, polietileninė pakavimo plėvelė su oro pagalvėlėmis gerai sulaiko šilumą. Gal ja apviniojus radiatorių, vanduo ilgiau neatvėstų, geriau sušiltų. Idėja kilo, perskiačius vienoj knygoj, kur buvo rašoma, kad žiemai taip langus galima apsišildyti.
Kada nors pamėgink - tai labai paprasta. Yra dalykų, kuriuos reikia paprasčiausiai pamėginti. Ką nors aiškinti yra beprasmiška.
Ok ideja idomi, bet kaip sustatyti tuos veidrodzius kad saules sviesa jie fokusuotu i radijatoriu? Juk saules pozicija nuolat kinta!
Ne, tai rakteliai. Juk aš, šiaip ar taip - Petras. Rakteliai nuo automobilio Kia Picanto.
O kas ten kabo ant kairės rankos? Gal krapyla? :-)))
O ko čia gailėtis? Juk bažnyčia lieka šventa su visais nusikaltimais.
Beje, o ką turi galvoje, kada kalbi apie "pradėjimo šventumą"? Ir kaip tas šventumas gali būti patirtas? Kaip orgazmas, lydintis lytinį aktą? Bet juk ne kiekvienas aktas ir ne kiekvienas orgazmas baigiasi vaiko pradėjimu.Ir kaip patirti vaiko pradėjimą? Iš kur žinoti, kad dabar - tai jau tikrai pradedu vaiką?
Kai apie tai pakalbu su davatkomis, staiga paaiškėja, kad jos pačios nežino, apie ką šneka.Yra kažkoks šventumas, kurio niekada nepatirsi,kaip ir pomirtinis seksas, kurio nepatirsi gyvas.
Ko nors specialaus nemanau nei apie budizmą, nei apie vedas, nei apie krepšinį ar futbolą. Kalėdų Senelis nėra blogesnis už Budą ar atvirkščiai.
Et, dėl bažnyčios nuodėmių, vaiko prasidėjimas nebetenka šventumo... Gaila.
Kalbat apie krikščionybę. Ką manot apie budizmą arba vedas?
Taip, Mariau, apdengti plėvele arba stiklu yra būtina - kitaip nieko doro nebus.
Rusai turi posakį: Дешего и сердито, manau labai tinka. Taip ir maniau, kad tokie radiatoriai vienas iš geriausių kaina/efektyvumas variantų, o dar apsukti plėvele...
Taip, yra religijų, kurios tai slepia. Tegu iš savo sakyklų jos pudruoja smegenis apie "gyvenimo prasmę". Aš ten nesibrausiu.
K....A nėra religija...
Taip technologinis nedarbas didele problema, ir kuo toliau, tuo labiau ji plesis. Esu susipazines su zeitgeist ir the venus project judejimais. Tikrai pateikia daug graziu ir geru ideju. Man ypac patiko Jack Fresco pasakyta mintis apie atominius laivus, kurie dabar yra gerokai galingesni uz bombas, numestas ant Hirosuimos ir Nagasakio. "Koks turi but idijotas, kad isdristum panaudoti toki ginkla? Kur paskui tu nori gyvent, bunkeryje? :)Geriau jau visa mokslini potenciala skirtu taikiems tikslams ir gerovei sukurti.
Taip, žmonių daugėja, bet, taikant naujas technologijas, jie darosi nereikalingi. Technologinis nedarbas jau tampa rimta ekonomine ( ne tik socialine) problema. Juk verslui reikalinga ne tik gaminti, bet ir parduoti.Kam tu parduosi, kai aplink liks vieni bedarbiai?
Dabar, krizės metu, yra akivaizdu, kad dėl žmonių sumažėjusių galių pirkti stringa ir pati gamyba. Prekės stovi, nėra už ką jų pirkti, verslas negauna pelno ir negali atnaujinti ciklo.
Visa tai vyksta ne dėl to, kad žmogus būtų blogai sukurtas arba kad yra bloga jo prigimtis (valdančiosios religijos pamėgtas arkliukas). Neefektyvi pasidarė piniginė sistema, jos laukia tas pats likimas, kaip ir kitų ekonominių sistemų (pavyzdžiui, vergovės, feodalizmo).
Kaip bebutu taip, viskas gryna tiesa. Gaila, kad tokia sistema greit nesugrius, del paprasto dalyko. Labai sparciai daugeja zmoniu. Visiems reikia maisto, batu, rubu, namu kur gyvent ir t.t. todel nesustos ir gamyba. Naujos krizes ateis ir jos bus daug sunkesnes negu sita dabar kamuojanti pasauli, taciau islipsim ir vel kaip ziurkes suksim rata. O kai pasauliui atsibos sukt rata bus labai blogai. Isivaizduoju, kad puse zmonijos issipjaus, issiprogdins, issisaudys, vosokiais uzkratais vienas kita "pavaisins", o tik paskui pagalvos, kad gal buvo galima ir kitaip...
Pavydžiu tau,Petrai.Kada nors reiks ir man ten nuvažiuoti.
Šaunuolis! Dar vienas toks "langas", ir turėsi ne apyšilčio, bet karšto vandens į valias.
Labai svarbu yra ryžtis ir pradėti daryti pačiam. Sveikinu - pradžia labai gera!
Kiekvieno požiūris į daiktus ir vertybes yra skirtingas, nenuginčysi. Viskas daroma pagal mąstymo ir pragyvenimo lygį. Kodėl aš taip?
Apie saulės kolektorių mąsčiau seniai, šitą tinklapį kątik suradau, ir per pusdienį su sūnumi kolektorių sukonstravome ir pajungėme, kap sako "ant smūgio". Beveik viskas, ko reikėjo - buvo garaže, malkinėj ar ant aukšto. Kaip bebūtų, pas kaimynus teko nubėgt (parduotuvė toli). Visi padėjo kuo galėjo, bet požiūris į mano sumanymą buvo laaaaabai skirtingas. Vieni žiūrėjo, lūpas suspaudę, ir tylėjo, kiti: daryk, pažiūrėsiu, pasiteisins ir aš darysiu, treti: ką tu ubagas, ant elektros nebeuždirbi?
Padariau pačią paprasčiausią sistemą. Lauke ant sienos (apie puse metro žemiau negu boileris vonioj) pakabinau švediško tipo langą (tie susukami), vitoj vieno stiklo skarda, į tarpą bliekinį radiatorių, vidus nudažytas juodai, per sieną į vonią guminiai storasieniai, su kordu šlangai, namo apšildymo sistemą užsukau, palikau tik boilerį. Po pietų iki valios turime apyšilčio vandens, be elektros, be malkų. Džiaugiamės visa šeima!
Taip, žinoma, naujasis gyvenimas yra malonesnis ir turtingesnis, o pats apsisprendimas - tai juk laisvės pojūtis. Aš esu laisvas, aš pats galiu sukti čia arba čia. Daugybė kelių, tūkstančiai galimybių. Vergas to niekada nepatirs.
Bet apsiprendimai ilgainiui tampa malonūs, kai gyvenime pradedame viską rinktis netgi kojinių spalvą, pasijaučia tarsi energija ir galia grįžta pas mus- savo gyvenimo valdovus. Na o kaip čia rašėte apie griūnantį gyvenimą- tai iliuzija, tai griūna tas šlamštas kurį anksčiau vadinome gyvenimu, griūna, kad atsilaisvintų vietą tikram gyvenimui. Ir viskas priklauso nuo mažučio žingsnelio vadinamo pasirinkimu.
Taip, kiekviena sistema turi savų pliusų ir minusų. Aukštas slėgis yra tam tikra rizika, reikia labai kruopščiai sujungti vamzdžius, pradžiamoksliui tai gali iškart nepavykti.
Analitiškai mąstantis žmogus turi įvertinti visus pliusus ir minusus, o tada derintis prie savo galimybių. Tik bukaprotis įsikimba savos versijos ir gali parkristi žemėn, gindamas ją nuo analitinio vertinimo.
Ant stogo saulės nėra daugiau, kaip kitur. Stogas nėra kokia šventa vieta. 45 laipsnių kampu kolektorių galima pritaisyti ir ant sienos, ir ant žemės padėti. Viskas priklauso nuo konkrečių galimybių ir tikslų. Mano kolektoriai pritaisyti ant sienos vertikaliai,todėl jų reikėjo dėti daugiau, bet simbolinė kaina neturėjo jokios reikšmės, o žiemą, kaip vėliau pamačiau, jie veikia kaip šiltinimo medžiaga ir net sienų šildytuvas... Bet ne visiems tai gali būti priimtina. O kitam gali prasidėti isterija: "Tai statyk tuaelete!" - ims klykti. Statyčiau, jei veiktų. Ne visi išminties bokštai įstengia suprasti, kad čia kalbama apie VEIKIANČIAS ir LABAI GREITAI ATSIPERKANČIAS sistemas. Greitas atsipirkimas - esminės savybė, skirianti jas nuo sudėtingų ir beviltiškai brangių pramoninių konstrukcijų, kurios atsiperka labai negreitai arba visai neatsiperka..
Dar dėl legionelų baubo. Šiek tiek išmanantis saulės kolektorių veikimą žino, kad pačiame saulės kolektoriuje vandens temperatūra pakyla iki 60 - 70 laipsnių, o kol įšyla vandens talpa, visas vanduo apsisuka ratu kelis kartus, t.y. kelis kartus dezinfekuojamas. Temperatūra iki PAVOJINGOS ribos nepakyla tik pačioje tzalpoje, kaip tai atsitinka su vakuminių sistemomis. Vėsesnę dieną galima naudoti papildomą vandens šildymą - iš saulės kolektoriaus talpos pašildytas vanduo paleidžiamas į šilumokaitį.
Svarstant visus variantus, nagrinėjant jų pliusus ir minusus, reikia atminti, kad nėra GERIAUSIO varianto. "Geriausius" siūlo marketingo sukčiai, o neišmanėliai patiki. Galima išsirinkti tik tau tinkamiausią.
Bet yra absurdiškų variantų - tokių, kurie niekada neatsipirks arba atsipirks po 14 metų (prietaiso garantija - treji metai).
Kai marketingo sukčiai man ima suokti apie šilumos laidumą, atseit, reikia naudoti tik itin laidžias medžiagas, aš jiems atsakau: už varį kur kas laidesnis yra auksas. Kodėl saulės kolektorių nedarot auksinių?
Žodžiu, visi variantai yra geri, jeigu jie atsiperka ir duoda konkrečios naudos.
Puslapiai