Paskaitęs apie Libiją pagalvojau, jog neblogai būtų kur nors paieškoti ankstesnės statistikos ir staiga suvokiau kaip lengva šiuolaikiniame IT amžiuje manipuliuoti informacija. Jei seniau informacijos ieškodavome bibliotekoje vartydami knygas ar spaudos komplektus, tai dabar absoliuti dauguma pasikliauja internetu ir Google. Jei Orvelas "1984 - uosiuose" fantazavo kaip "didžiojo brolio" reikalavimu vis perspausdinami laikraščiai ir vėl įsegami į ankstesnių metų komplektus ir knygos (p. 110), tai su šiuolaikinėmis technologijomis labai paprasta atbuline data daugelyje svetainių pataisyti Libijos statistikos duomenis, o tų kurių neįmanoma pataisyti, nerodyti paieškos sistemoje arba sukurti ir rodyti pataisytus tų svetainių klonus. Tikiuosi, jog tokie žaidimai nežaidžiami, bet kaip sakė vienas patriarchas "kas gali paneigti galimybę kad...?"
Taigi Petras, sakydamas "Aš nežinau" labai teisus ir čia dar nedidelė bėda. Kur kas rimtesnė problema, kad daugybė žmonių galvoja, jog jie į visus klausimus turi teisingus atsakymus (na panašiai kaip A. Čekuolis):)
A. Čekuolis irgi nėra labai jau patikimas žinių šaltinis. Pamenu, kaip prieš keletą metų jis kažkurioje savo laidoje persakė tą labai paplitusį „faktą“, neva Didžioji kinų siena matoma iš kosmoso. Tik štai vikipedija šito „fakto“ visai neparemia. O ir pačiam tuo visai nesunku įsitikinti: užtenka pasinaudoti Google Maps ar Google Earth ir aklai ieškant vargu ar pavyks pamatyti – ji per daug siaura ir beveik nesiskiria nuo aplinkos, nors mažesnio mastelio nuotraukos ten netgi ne palydovinės, o fotografuotos iš lėktuvo. Pats ją atradau tik tuomet, kai nurodžiau tikslias vienos dalies koordinates.
Tiesą sakant, nesu linkęs remtis nei Jo Ekscelencijos Abamo pareiškimais, nei pono Čekuolio komentarais. O tiesioginės informacijos šaltinių neturiu. Todėl ir sakau: NEŽINAU. Man visai nebaisu nežinoti. Pamėginkit ir jūs - tikrai nieko baisaus neatsitiks.
Beje, labai daug nežinau. Jeigu mėginčiau palyginti, ką aš žinau ir ko nežinau, tai žinojimo santykis būtų niekingai menkas. Taip gyventi yra nepaprastai įdomu.
Ką tik vienas pažįstamas manęs paklausė, ar aš ne už Kadafį.:D
Įdomiausia, kad aš negaliu būti nei už, nei prieš Kadafį. Aš nepažįstu Kadafio, jo vykdomos politikos, nepažįstu ir Libijos. Žinau tik tiek: šaltiniai, kurie man praneša apie Kadafį ir Libiją, yra nepatikimi.
Siųlau pažiūrėti A.Čekuolio laidą, kurią rodė, jei neklystu - 2011 01 16 (jei ne tos datos, tai kažkuri iš sausio laidų). Ponas Čekuolis atskleidžia Gaddafio personažą ir tai ką jis kūrė Libijoje tuos 40 m. Pasaulis vėl atrodys toks koks jis yra. Tiesa. Atlyginimai Libijoje išties nemenki, bet jei dirbi vietoje kuri vienaip ar kitaip susijusi su nafta.
Per gerai gyveno, nuobodžiai labai, be stresų, be riaušių. todėl ir sumanė pasilinksminti. Nuo šiol gyvens linksmiau ir sužinos, kas yra badas, skurdas ir kiti dalykai...
Sveiki,labai noreciau pabendrauti su zmogum parasiusiu pirma komentara,nes pastaciau siltnami ir galvoju kaip padaryti sildyma.Noreciau silta ora stumti po zeme ir taip sildyti zeme. Mano adresas giedriauslaiptai@gmail.com
Manau, galima pabandyti, jeigu tų vamzdžių yra daug. Teisingai sakai: juos būtų galima įkišti juodą vamzdį, o galus bent šiek tiek užsandarinti. Geriausia būtų į juos įkišti ilgą juodą vamzdį - tada nereikėtų jokių saulės kolektoriaus dėžių, nes taip apvilktą vamzdį būtų galima pakloti kur nors saulėkaitoje.
Vasarą savo sodyboje įsijungiu kiemo vandentiekį. Hidroforas pumpuoja iš tvenkinio vandenį, o juoda 32 mm skersmens žarna paprasčiausiai guli ant žolės. Saulėtą dieną vanduo taip įkaista, kad kartais nemalonu stovėti po jo srove. Juk tai - pats paprasčiausias, beveik jokių sąnaudų nereikalaujantis saulės kolektorius! Visa bėda, kad vamzdis atviras ir aušta. Mėginau jį apvynioti polietileno plėvele, bet nieko doro tai nedavė.
Manau, juodąjį vamzdį įvilkus į permatomą plastikinį efektas būtų dvigubas - ir ultravioletiniai spinduliai būtų skaidomi į infraraudonuosius (šiluminius) spindulius, ir šiluma geriau užsilaikytų viduje. Galimas daiktas, pasidarysi patį pigiausią ir paprasčiausią saulės kolektorių!
Kaip manote ar efektyvu būtų saulės kolektoriui panaudoti stiklinius vamzdelius nuo karvių melžimo linijų, vamzdelio ilgis apie 2 metrai diametras gal 3-4 cm. Jei į tų vamzdelių vidų įdėti plonesnius juodus politileninius vamzdelius kuriais tekėtų skystis, galus užsandarinti o viršuje sujungti visa tai? Idealiu atveju galima ten prileisti retų dujų kad pagerinti šiluminį efektą arba dalinai išsiurbti orą Aišku leika hermetizavimo ir kiti klausimai bet ar verta prasidėti kaip tik netyčia pas save suradau tokių vamzdžių.
Šito valdiklio nereikia reguliuoti - jis įjungia siurblį (ventiliatorių) tada, kai atsiranda kelių laipsnių temperatūros skirtumas tarp saulės kolektoriaus ir šildomo vandens boso (kambario, jeigu tai šildomas oras). Tai nėra įprastas termostatas, kuris įsijungia nuo tam tikros nustatytos temperatūros. Tai valdiklis, kuris sureaguoja nuo atsiradusio temperatūrų skirtumo. Tai daug efektyviau.Jeigu jūsų kambaryje yra 15 laipsnių šilumos, tai tegu ventiliatoriai įsijungia tada, kai saulės kolektoriuje oras pasidaro 16 ar 17 laipsnių. Kam laukti, kol jis įšils iki 20 ar 30 laipsnių? Svarbu, kad jis niekada nepučia šaltesnio oro (vandens) ir neaušina kambario (vandens boso).
Jeigu užsiimčiau daržininkyste, šiltnamį statyčiau pietiniame šlaite, po juo įkasčiau kokių 20 mm vamzdžius ir varinėčiau orą. Tame šlaite, šiek tiek žemiau šiltnamio, guldyčiau ant žemės kuo didesnio ploto saulės kolektorius orui šildyti. Vienam kvadratinis saulės apšviestas metras per visus metus Lietuvoje veikia kaip 300 vatų šildytuvas (vidutiniškai). Žiemą to galingumo kaip ir nėra, užtat saulėtą pavasario dieną jis gali pakilti iki kilovato. Tai - nemaži energijos kiekiai. Po šiltnamiu ir taip žemė įšyla anksčiau, o jeigu šilumos papildomai surinkus didesniais saulės kolektoriais, tai, manau, pavasarį šiltnamyje būtų galima gerokai paankstinti. Tokie po žeme užkasti vamzdžiai gelbėtų augalus ir nuo šalnų - naktį iš jų ventiliatoriais varomas oras apsaugotų nuo minusinės temperatūros.
Sveiki,
Pagaliau radau nebrangų saulės keitiklį! Šaunuoliai! O tai prekyboje gali rasti tik po kelis šimtus ar net tūkstančius kainuojančius valdiklius. Negi jų toks mažas poreikis, kad plėšia tokius pinigus?
Pastarąjį pusmetį domiuosi saulėtaisias vegetarijais (apie tokį statinį sužinojau iš Kurdiumovo knygos "Protingas šiltnamis"). Internete radau bene vienintelį puslapį apie tai: http://veg.baxtool.com/ - čia ukrainiečiai kažką bando daryti, aiškinasi tokio statinio (jo esmė - žemė šiltnamyje turi būti su nuolydžiu į pietų pusę, po žeme išvedžioti ortakiai, kuriais varinėjant orą įšildomas šiltnamio gruntas anksti pavasarį ar vėsinamas šiltnamio oras vasarą) realias galimybes (manau, kad Jūsų bloge tokia tema labai tiktų, nes čia eina kalba, kaip su minimaliais energijos resursais pailginti augalų duodamą derlių ar kaip ištisus metus auginti daržoves be didesnio papildomo šildymo). Tokius valdiklius galima būtų pritaikyti ne vienoje srityje - be Jūsų jau minėtų, galima junginėti ventiliatorių varinėjant orą po minėtą šiltnamį. Tik įdomu, kokiu diapazonu valdiklį galima reguliuoti?
Taip, žinoma, brangūs ir neatsiperkantys saulės kolektoriai ar kiti panašūs įrenginiai nėra joks taupymas. O juk saulės kolektorius galima pasidaryto labai pigiai. Maniškiai yra labai dideli ir galingi (vasarą sodyboje būna daug žmonių), bet keliems žmonėms užtektų ir mažesnių. Lemiamas faktorius yra saulės šildomas plotas. Vienas pažįstamas tvirtina, kad jo 2 kv.m saulės kolektorius vandens pašildo keturių asmenų šeimai. Tačiau jo kolektorius padarytas iš varinių vamzdelių ir varinės skardos,žodžiu, yra labai laidus šilumai. Tai antras lavai svarbus faktorius - saulės kolektoriaus laidumas Trečias faktotrius - apšiltinimas.
Tačiau itin laidžios medžiagos yra brangios, todėl racionaliau daryti saulės kolektorių iš pigesnių mažiau laidžių medžiagų (tarkime, skardinių radiatorių), bet didesnius - saulės energija juk nekainuoja. Gerai apšiltintas skardinis juodai nudažytas radiatorius pašildo vandens dviejų žmonių poreikiams, bet aš siūlyčiau dėl viso pikto vienam žmogui skirti bent vieną radiatorių. Juk būna apniukusių dienų, kai saulės kolektorių galingumas būna itin menkas, o karšto vandens vis tiek reikia. Jeigu gerai apšiltinsi vandens bosą, šiltas vanduo išsilaikys iki ryto.
Jeigu saulės kolektorių kelsi ant stogo, o bosas liks žemiau, tau reikės cirkuliacijos siurblio ir valdiklio, nes tokiu atveju vanduo pats savaime necirkuliuos. Žinoma, valdikliai irgi ne būtinai turi būti brangūs sudėtingiausi kompiuteriai. Mes su Vincu esame padarę keletą labai paprastų elektroninių valdiklių,kuriuos naudojame saulės kolektoriams orui šildyti, jie tiktų ir vandeniui šildyti. Veikia labai paprastai ir gerai išnaudoja susikaupusią šilumą: vos tik temperatūra saulės kolektorius bent keliais laipsniais pasidaro aukštesnė už temperatūrą troboje, valdiklis įjungia ventiliatorius (arba cirkuliacijos siurblį, kai vanduo saulės kolektoriuje pasidaro šiltesnis už vandenį bose). Visgi pigiau ir paprasčiau būtų ieškoti būdų pakelti vandens bosą aukščiau už saulės kolektorių. Tada nereikės nei cirkuliacijos siurblio, nei valdiklio, žodžiu, viskas išeis dar pigiau.
Sveiki. Sode mano tevas buvo irenges saules kolektoriu palepes auksciausioje vietoje pakabines 110 ltr. bosa ir stogo apacioje 60 laipsniu kampu pakabines viena skardini radiatoriu dezeje. Kiek atsimenu - nusiprausdavome visa triju asmenu seima po darbo dienos. Aisku sode ir lauko darbai budavo tik sauletomis dienomis. Tevas sako, kad pilnai pakakdavo vieno radiatoriaus, nors as abejoju, kad to uztekdavo. Kaip suprantu jis sudarydavo apie 0,7m2 (0,60m*1,20). Dabar prie sodo namelio pristatytas priestatas ir stogo nulydis 30 laipsniu. Ketinu statyti saules kolektoriu is skardiniu radiatoriu, taciau manau, kad reiketu pastatyti nebe viena radiatoriu, o du (gal net tris). Noriu paklausti, ar du radiatorius statyti ar tris?
P.S. Perskaiciau visus straipsnelius, bei visus komentarus ir pasigedau vienos minties. Irenginejant brangia vakuuminio saules kolektoriaus sistema mes negalime saves vadinti tausojanciais gamta (netgi atvirksciai), nes daugiau energijos yra sunaudojama pagaminti sia iranga, nei ji sutaupo elektros ar duju energija ja ekspotuojant.
Jeigu saulės kolektorių kelsi ant stogo ir naudosi cirkuliacijos siurblį, tau reikės valdiklio. Viskas labai paprasta: valdiklis įjungs cirkuliacijos siurblį tik tada, kai vanduo saulės kolektoriuje bus bent kiek šiltesnis už vandenį šilumokaityje. Tai elektroninis palyginamasis termostatas, kuris lygina temperatūrą saulės kolektoriuje ir šilumokaityje. Vienas termostato daviklis - saulės kolektoriuje, kitas - šilumokaityje. O kad naktį arba dieną, išnykus saulei, šiltas vanduo nekiltų aukštyn į saulės kolektorių ir ten neatauštų, reikia dėti atbulinį vožtuvą, kuris vandenį praleistų į vieną pusę. Beje, jeigu naudosi šilumokaitį, geriau saulės kolektorių užpildyk ne vandeniu, bet anfrizu, gliukoliu ar kokiu kitu neužšalančiu skysčiu.
Kur gauti elektroninį valdiklį? Jų galima pirkti, bet pramoniniai labai brangūs. Jeigu tau reikia, mes galime padaryti labai paprastaą ir labai gerai veikiantį.Apie juos šiek tiek rašiau čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/keletas-b%C5%ABd%C5%B3-%C5%A1ild...
Ten valdikliai naudojami orui šildyti, bet labai panašų galime padaryti ir vandeniui. Žemiau yra skelbiamas mano telefonas ir elektroninis adresas, galite skambinti arba rašyti.
Sveiki, jau ilgai mastau kaip efektyviai valdyti savos gamybos saules kolektoriu, pas mane boileris 160 litru su papildomais pajungimais (ieinantis/griztantis). Taigi darau saules kolktoriu is panasiu radiatoriu kaip ir Petras, tik desiu i deze ir uzdenges stiklu ant stogo. Namas pastatytas jau taip, kad jau katilines vietos nepakeisi ir "SAMOTIOKO" niekaip nepadarysi, zodziu tenka apgailestauti del to.
Reikalas tame, kad tada prireiks cirkuliacinio siurbliuko. Labai noretusi jog vanduo pasiekes tarkim 60 laipsniu kolektoriuje ijungtu cirkuliacini siurbli (cia aisku ne problema imontuoti rele), bet kas toliau...... vanduo pajuda ir pradzioje stumia atvesusi vandeni vamzdziuose pro boilerio spirale(cia pirma beda nes tarkim boileris jau kiek siltokas) kol dastumia ta ikaitusi vandeni kuris galetu ten truputi ir pasilaikyti arba pristabdzius srauta letai prateketi(gerai butu, kad nukritus vandens tem., boilerio spiraleje o dar geriau pries ja likus kokiam metrui cirkuliacinis siurbliukas sustotu). Tik praktikoje bus kitaip......... o kaip gi ten reiktu istikruju pasielgti ir ka naudoti (Gal kokius voztuvus?)
Dekui uz bet kokius pasiulymus ar jusu brezinukus :)
Tas psichologas baigęs visus įmanomus mokslus Lietuvoje, mokslų daktaras, docentas, Prezidentas (Žmogaus studijų centro), pusę (ar pusantrų) metų stažavosi Amerikoje, yra matęs gyvą Carlą Rodžersą (ir netgi klausėsi jo paskaitų), Jis netgi (paveiktas solidaus verslininko žvilgsnio) įsigijo "krutesnį" mobiliaką. Čia tau ne prieš Dievą burnoti:).
O tas Maslovas, tai koks jau psichologas. Jo netgi straipsnių rimti psichologijos žurnalai nenorėjo spausdinti. O aš esu Vladas ir prie jokių šaikų, vadinamų neaiškiais žodžiais, prašau manęs nebandyti priskirti. Ir aplamai gyvenime stengiuosi su neaiškiomis chebromis nesusidėti, nes paskui skauda galvą ir visos kitos bėdos:))
Ačiū, Vladai, labai pralinksminai. :))
Nežinau, kokią profkę yra baigęs tasai "psichologas", bet aš į jo kavalifikaciją tikrai žiūri iš aukšto.
Džiaugiuosi, kad tu, Vladai, esi laisvas žmogus, pagal tokį garsų psichologą (tikrai psichologą) Maslovą tave reikėtų priskirti prie "save aktualizuojančių asmenybių". Paprastai tokiems žmonėms kyla štai tokie klausimai: kodėl būtent tomis ir tomis dienomis negalima valgyti tokio ir tokio maisto? Kodėl tomis dienomis reikia švęsti, o tomis švęsti nereikia, nors labai norisi?.. Kodėl aš turiu paklusti vyresniam, jeigu jis sako nesąmonę?..
Gaila, kad šitokių asmenybių yra nedaug. Pagrindinė masė eina kartu su banda paskui vedlį - iš anksto nustatytu laiku ėda, nustatytu laiku švenčia ir kergiasi, nustatytu laiku tuštinasi... Kartais aš jiems pavydžiu - iš tiesų jiems lengviau. Lengviau, bet nuobodžiau. Ne, taip nenorėčiau.
"Vladui,1. O tie fasadinė idealų pusė būtent ir skatina mane asmeniškai pasitemti, jeigu žinočiau ir nefasadinę jų pusę, ko gero, nebebūtų tokios stiprios nuomonės apie juos ir jų žodžių įtakos, būtent tam ir skirtas idealas, kad šviestų kaip autoritetas, o ne toks pats kaip aš, tada jokio tobulėjimo nebūtų."
Jūsų draugė nenorinti matyti pedofilų greičiausiai stengiasi "tobulėti":)
Pagal šią logiką, tobuliausias yra smėlin galvą įkišęs strutis. Deja, realybė kartais save primena stipriu spyriu į užpakalį:))
Nuo vaikystės kažkaip mažai įtakos gyvenimui turėjo kalendorinės šventės. Tėvai nebuvo tikintys (ir svarbiausia - tokių nevaidino), tarybinės šventės tipo Gegužės pirmoji ar spalio revoliucijos, nežavėjo kaip ir visų. Mano gimtadienis sutampa su Naujaisiais metais tai tada tortą valgydavo o saliutų užtekdavo ir be mūsų. Beje iki šiol tiksliai nežinau tėvų gimtadienių datų, tačiau beveik kiekvieną savaitgalį važiuoju juos pasiimti ir nusivežti į sodybą. Ten pjaunam ar skaldom malkas, kūrenam pečių, verdam šunims košę (na ir sau ką nors), pelenais tręšiam ąžuoliukus ir t.t. Baigę darbus geriam kavą su pyragėliais:). Paprasčiau tariant šventės vyksta tada, kai sutampa geras oras, laisvas laikas ir gera nuotaika.
Vienam draugui ne per seniausiai pasakiau: žinai, aš gyvenu ne pagal kalendorių.
Vienam seminare, žinomas psichologas paprašė prisiminti savo tėvų šeimos tradicijas ir ritualus. Papasakojus apie situaciją, išsakė verdiktą: "Žmonės, nesilaikantys tradicijų ir ritualų, į kitus (besilaikančius jų) žiūri iš aukšto". Pagal šią logiką, tai tu, Petrai, esi velniškai pasikėlęs:))
Sandra pastebėjo labai svarbų dalyką, apie kurį nėra straipsnyje: nepakantumas KITAM yra labai susijęs su KITO baime. Mat baimė ir neapykanta iš esmė yra ta pati emocija, ta pati agresija: pavojaus (tariamo arba tikro) akivaizdoje mes arba puolame (jaučiamės stipresni), arba bėgame (jaučiamės silpnesni).
Vadinasi, šitą baimę galime įveikti, plėsdami "saviškių" ratą.Turiu gerą pavyzdį: mano mama, kuriai vos ne visas pasaulis yra MES, yra labai drąsi, ji tokia buvo visada. Palyginti neseniai sužinojau, kad per karą ji su savo tėvu, mano seneliu, gelbėjo sužeistą rusų lakūną ir galėjo būti sušaudyta vokiečių, kurie neršė po visą kaimą, bet jų daržinės nekrėtė, nes manė, kad "tvarkingi ūkininkai bolševiko tikrai neslėps". Tačiau jai žmogus pirmiausia yra žmogus, toks, kaip MES visi, o tik po to - bolševikas, žydas, lietuvis... Nesu matęs drąsesnio žmogaus už ją. Kai ji viena senutė gyveno vienkiemyje, mes, vaikai, labiau bijojom už ją, o ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl reikėtų bijoti žmonių. Jos manymu, reikėtų bijoti pasiutusių žvėrių, ligų ir dar ko nors, bet ne žmonių.
Žodžiu, norint praplėsti "saviškių" ratą, nereikia stoti į kokią kosmopolitų organizaciją ar atsisakyti savo tautybės, kaip kliedi nacionalistai. Tai - psichologinis žingsnis, savęs kaip žmonijos dalies suvokimas.
Labai svarbus dar vienas dalykas. Nereikia pamiršti, kad kaltė visada būna konkreti ir už konkretų nusikaltimą turime kaltinti konkrečius nusikaltėlius. Ar aš esu kaltas už seniau gyvenusius žydšaudžius? Ar ir aš save turiu laikyti žydšaudiu? Ar galima sakyti, kad lietuviai - žydšaudžių tauta? Klausimą performuoju truputį kitaip: ar mano mama - žydšaudė? Tada iškart pasirodo absurdas...
Nacionalizmas yra mąstymo yda, nes jis sugeba mąstyti tik labai stambiomis kategorijomis ("tauta", "rasė", "karta" ir pan.). Individo atskirti nuo tokių stambių abstrakčių grupių jis negali, nes nacionalistas (rasistas) paprastai neskiria abstrakcijų nuo konkrečių daiktų ir žmonių. Apkaltinęs visą tautą ("kalti žydai"), jis paprastai kaltina kiekvieną konkretų žmogų (šiuo atveju - žydą), nors tas gali būti nepadaręs jokio nusikaltimo. Įdomiausia, kad šis mąstymas gali išvirsti ir į saviplaką - kaltindamas ištisas tautas (nors "tauta" - viso labo abstrakcija), jis gali pasijusti kaltas ir už savo "tautos" tariamus nusikaltimus. Štai kodėl neonaciai neigia holokaustą ir tautiečių lietuvių dalyvavimą jame. Taip jie bėga nuo tariamos savo kaltės ir tokiu būdu susitapatina su žydšaudžiais. Aš pavyzdžiui, nesitapatinu nei su žydšaudžiais, nei su stribais ir nejaučiu jokios asmeninės kaltės už kitų nusikaltimus. Todėl į kitų nusikaltimus galiu žiūrėti iš šalies, kaip į kitų nusikaltimus.
Beje, individo sutapatinimas su tauta ar kokia kita stambia kategorija yra labai susijęs su religine sąmone. Biblijoje sakoma, kad už tėvų nuodėmes bus baudžiami vaikai ir kiti palikuoniai iki devintos kartos, ten daug rašoma apie tai, kaip Dievas baudžia tautas. Būtent - tautas, o ne konkrečius nusikaltėlius. Gali būti, tai archetipinė nuostata, užsilikusi dar iš tų laikų, kai individas kaip asmenybė dar nebuvo atsiskyręs nuo grupės.
Beje, reikia žinoti, kad kvailos pasakos apie tai, kaip žydai geria krikščionių vaikų kraują, yra visai ne lietuvių liaudies kūryba. Iš tiesų tai yra katalikų bažnyčios, tiksliau - katalikų bažnyčios Šventosios inkvizicijos vienuolių sukurtos šmeižto legendos, kurios dar viduramžiais buvo paleistos laiškų forma (laiškai veikė kaip dabartiniai laikraščiai) ir iš Ispanijos apkeliavo visą Europą. Kitur šitos kvailos pasakos nunyko, bet Lietuva vėlavo su švietimu, čia buvo stipresnė katalikų bažnyčios įtaka, ir antižydiška isterija išsilaikė ilgiau.
Ar aš sakau, kad kiekvienas katalikas yra antisemitas? Žinoma, ne! Jeigu jis atsiriboja nuo savo bažnyčios antisemitizmo ir kitų bažnyčios nusikaltimų, tai mums jo tapatinti su bažnyčios beprotybe nėra jokio reikalo. Bet jeigu jis pats tapatinasi su žydšaudžių bažnyčia ir gina jos nusikaltimus (tokiu būdu kovodamas su savo įsivaizduojama kalte), tai pats virsta antisemitu su visomis pasekmėmis - įskaitant ir ksenofobiją bei agresyvumą kitų atžvilgiu. Ar žmogus, susitapatinęs su antisemitizmo bažnyčia, gali nebūti antisemitas? Ar gali žmogus išvengti asmeninės neapykantos, susitapatinęs su neapykantos bažnyčia?
Labai svarbi tema, naudinga daugiau ja kalbėti, diskutuoti, manau.
Kaip tik skaitinėju amerikiečio Michaelo H. Harto knygą "Understanding Human History" ir ten radau teoriją apie tai, kodėl mes bijome kito - tai bandos instinktas. Saugau savo bandos atstovus, žudau kitos bandos atstovus. Man rūpi išsaugoti savo giminiečius, o svetimi - pavojus mano genų pratęsimui. Na, maždaug taip. Žinoma, šitai eina po (nepolitkorektiškos) prielaidos, kad žmogus yra gyvulys. Jokio krikščioniškojo kliedesio apie tai, kad žmogus yra aukščiau už gyvulį, kad jis Dievo sukurtas - kas iš molio, kas iš šonkaulio, bla bla bla...
Mano tėvai irgi sekė pasakas apie kūdikėlių kraują, baisią senę žydę, kuri pagaus, jeigu ką ne taip padarysiu... Jie man perdavė tai, ką patys vaikystėje girdėjo. Tokia ta lietuvių liaudies kūryba :/ Vaikas būdama nesupratau, ar jie juokauja, ar rimtai čia mane gąsdina. Bet kažkur giliai nusėdo radioaktyvios dulkės, taip kad, pamačiusi kokį žydiškos išvaizdos žmogų, turiu priminti sau, kad tai tik neišsilavinusių žmonių fobijos.
Prieš penketą metų su studentais dalyvavau ES projekte apie ksenofobiją. Nuvykome į Prahą ir domėjomės čigonų tauta. Taip bediskutuojant apie čigonų kitoniškumą, supratau, kad Lietuvoje, ko gera, čigonas yra labiau gerbiamas už žydą. Pasakiau tai čekams, jie nustebo, nes žydai jų kultūroje užima labai svarbią ir garbingą dalį, o štai čigonai - trukdis, bet jie bando juos kažkaip integruoti. Man buvo nuostabu, kad išvis sau pasisakiau, ką jaučiu tiems "kitiems" žmonėms. Juk kaip ir "negražu" būti rasistu. Dar negražiau yra meluoti sau, kad toks nesi, kad visus "myli"... (Kaip sakė Jungas: geriau turėti mažiau iliuzijų apie gėrį savyje ir daugiau žinių apie blogį savyje.)
Kaip ir minėjot straipsnyje, žydų Lietuvoje "nėra" (t.y. labai ženkliai sumažėjo), ir taip atsitiko dėl lietuvių pastangų - šitai žinoti nėra malonu. Dar vienas dalykas, dėl kurio gali nekęsti "kito", gyvenančio šalia. Esi kaltas, labai kaltas, negeras žmogus, fui. Beje, išsilakstė iš Lietuvos ne tik gyvi likę žydai, bet ir žydšaudžiai... Ir kur jie dabar? ;)
Juokiuosi, kad greičiau jau į Lietuvą privažiuotų kitų tautybių žmonių - kinų, tailandiečių, turkų, afrikiečių, prancūzų, amerikiečių, meksikiečių... Antisemitizmas nebeturėtų stiprybės, rusicizmas, lenkinimas paskęstų įvairovėje. Tektų kitaip apsibrėžti, kas yra ta tautybė, kas tas lietuvis? (Beje, sunkiai apibrėžiama sąvoka. Gal išvis ne...)
Tai mūsų visų vaikystės skaičiuotė. Sakyčiau, labai krikščioniška...
Kurį laiką maniau, kad kvailos pasakos apie tai, kad žydai geria krikščionių vaikų kraują, yra kvailų senų ir neišprususių žmonių prasimanymai. Juk žydams draudžiama valgyti bet kokį, net gyvulio, paukščio kraują, tai kaip jie gers mūsų?.. Vėliau sužinojau, kad tuos prasimanymus viduramžiais iš Ispanijos paleido paties Popiežiaus įsteigta Šventoji inkvizicija. Paleido laiškais, kurie buvo skaitomi bažnyčiose per pamokslus, tie laiškai seniai sudilo, o prietarai ir toliau gyvena krikščioniuose.
kopečiom ir nukrito netyčiom.Imkit vaikai pagaliuką ir .........tą žyduką.
Šita dainuška buvo labai populiari, kai buvau mažas. Aš ją dainuodavau, nes dainuodavo daugelis. Tik užaugęs supratau,koks kvailas jos turinys. O juk mano geriausias vaikystės draugas buvo žydukas. Labai daug gerų prisiminimų apie jį.
deimantukas
Hm. Matyt, pagal susiformavusias visuomenės mąstymo tradicijas, kad galima. Žinoma, kad jį prieš vartojimą reiktų gerokai apdoroti reklamomis, gražiais buteliais su blizgančiom etiketėm, paskaninti aviečių, braškių ir kitokių uogų ir vaisių sirupais, o tada tikrai jis nebus bjaurus. Neragavau, tačiau manau, kad grynas jis yra bjaurus, kaip ir grynas alkoholis.
deimantukas.
Taip, žinoma. Ir dar turėjai pilti į taurę pagal tam tikrą ritualą, o gerti su tostais, laikantis tam tikrų tradicijų. Tada alkoholis nieko blogo nebūtų padaręs.
Galima gerti ir arseną, bet mažais gurkšneliais, iš specialių taurių, su tam tikrais tostais.
aš tapau alkoholiku todėl, kad labai mėgau gerti alų tiesiai iš butelio. Dariau esminę klaidą. Jei būčiau pirma pylęs į stiklinę,oi, tfu-taurę, ir iš jos gėręs, tai ko gero alkoholiku nebūčiau tapęs :-).
deimantukas.
Taip, žinoma, veidrodžiai yra brangu, saulės kolektoriams jų nepirkčiau. Bet mes turėjome rastų prie šiukšlių konteinerio. Aliuminio folija prasčiau atspindi šviesą, bet atspindi. Ja mes esame apklijavę parabolinį saulės kolektorių, kuriuo visą vasarą viriau valgyti. Apie tai rašoma čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/parabolinis-saul%C4%97s-kolektor...
Taip. Vytautai, kalendorius - šita abstrakcija yra paini ir klaidinanti. Nuo savęs pridursiu, kad lapkritis iš tiesų nėra tas laikas, kai krenta lapai. Lapkričio mėnesį lapai jau būna nukritę - jie krenta labiausiai spalio mėnesį. Spalio mėnesio pavadinimas reikštų, kad tada tvarkomi linai, bet mano tėvas sakydavo, kad linai būdavo tvarkomi lapkritį. Taigi spalio ir lapkričio mėnesių pavadinimai yra sukeisti vietomis. Keista, bet dabar daugelis žmonių, netgi kaimiečių, mano, kad lapai krenta lapkričio mėnesį.
Kaip ten bebūtų, labai svarbu suvokti, kad mėnesiai yra žmonių sugalvotos abstrakcijos - gamtoje nėra jokių savaičių ir jokių mėnesiu - lygiai taip pat, kaip ir valstybinių sienų ar žemės sklypų ribų. Mes savo patogumui padalijome laiką, bet nereikėtų pamiršti, kad tai dirbtinis padalijimas. Mūsų vidinis, biologinis laikrodis, puikiausiai skiria dieną ir naktį,šiltąjį bei šaltąjį laiką, taigi, jis skiria tik REALIUS, gamtoje egzistuojančius pasikeitimus.
Pirmiausia žmonės naudojosi mėnulio kalendoriumi - žiūrėdami į besikeičiančias mėnulio fazes, jie padalijo laiką ilgesniais "gabalais". Taip jie iš anksto apskaičiuodavo, kada bus laikas sėti, o kada - pjauti. Taip ilgainiui susidarė įspūdis, kad mėnulio fazės ir nulemia viską, taigi kilo prietaras, kad lemia KALENDORIUS. Tai būtų tas pats, kas ir manyti, kad augalų brandą arba žmonių psichinę būseną lemia ant sienos pakabinto ir plėšomo kalendoriaus lapeliai.
Tikėjimas mėnulio fazių "galia" yra puikus pavyzdys, kaip žmonių susikurtos abstrakcijos paveikia žmonių pasaulėjautą. Senovės žmonių mąstyseną dar būtų galima paaiškinti nepakankamu pažinimu - jie juk tikėdavo, kad per delčią mėnulis tikrai "dyla", o per pilnatį vėl "pripilnėja". Tačiau šiandien ir pradinukams užtenka minimalių astronomijos žinių, kad jie suprastų, jog per mėnulio fazes keičiasi tik mėnulio piešinys, o pats mėnulis, jo trauka ir įtaka žemei nei kiek nesikeičia. Nežiūrint į tai, prietaras gyvas, jis gyvuos, kaip ir religija. Taigi abstraktų mąstymą žmogus primeta gamtai ir mėgina gamtą "sutvarkyti" pagal savo abstrakcijas.
Tačiau, žinodami tai, mes galime išsivaduoti iš sąvokų priklausomybės.
Jei kalbant apie kalendorių tai tikras balaganas su dabartiniu kalendoriumi. Nepaisant to kad dienos jame išsilaksčiusios: mėnesio pirma diena gali būti bet kuri savaitės diena, mėnesiai turi skirtingus skaičius dienų ir t.t. Dar vienas dalykas klaidingos asociacijos: pavyzdžiui rugsėjis (september) asocijuojasi su skaičiumi septyni, nors rugsėjis yra devintas mėnuo. Spalis (october) oct- tai juk skaičius 8, o spalis juk yra 10 mėnuo, gruodis (decemeber) asocijuojasi su skaičiumi 10, o yra 12 mėnuo ir taip visame kalendoriuje visokių nesusipratimų. O juk senoliai turėjo 13 mėnesių kalendorių, kur viskas buvo daugmaž sklandu- visi mėnesiai turėjo po 28 dienas (metuose palikdavo viena speciali diena, kuri buvo neįskaičiuojama- ją žmonės ypatingai švęsdavo), kiekvienas mėnuo visada prasidėdavo pirmadienį ir dar tai būvo pagal mėnulį pritaikytas kalendorius- visgi turime pripažinti, kad gamta mus vienaip ar kitaip veikia- taigi geriau jau prie mėnulio fazių priderintas kalendorius, nei dabartinis neaišku iš kurio piršto laužtas ir neturintis logiškos sekos. Tiesa gal dabrtinio kalendoriaus kūrėjai labai bijojo skaičiaus 13, raganų ar dar kokių iliuzijų, kad sukūrė 12 mėnesių kalendorių. Nors senasis 13 mėnesių kalendorius (kaip ir dabartinis 12-kos beje) negalėjo atspėti, kada snigs ir prasidės žiema, bet bent jau taip nesumaišydavo proto žmonėms, o kur dar vasaros ir žiemos laiko kaitaliojimai, kurie sukelia stresus.
Uzsiima kinieciai sviesos diodais, ir dar kaip uzsiima. Kogero netgi labiau nei visas likes pasaulis kartu sudejus. Bet jei diodams parinktas teisingas maitinimo saltinis, reguliuojantis srove, diodai tikrai tarnaus daug ilgiau nei kaitrines ar liuninescencines lemputes.
Mano vartojamas "garintuvas" - šiek tiek abstraktu, nes tai gali būti ir reguliuojamas vožtuvas, ir paprasčiausias kapiliaras, kuris labai sumažina freono srovę (ir greitį, žinoma), sukeldamas freono slėgį prieš kapiliarą. Ištryškęs iš kapiliaro, skystas freonas labai smarkiai garuoja, o garavimui reikia daug šilumos. Taigi už kapiliaro freonas siurbia šilumą, o prieš kapiliarą ją atiduoda. Taip veikia ir visi buitiniai šaldytuvai, oro kondicionieriai.
Kapiliarą dėti yra pigiau, bet jis nereguliuojamas, ir reikia nutaikyti jo ilgį (jis turi atitikti kompresoriaus galingumą). Man kompresorių jungė patyręs šaldytuvų meistras, tai dėjau kapiliarą ir nesukau galvos. Kitam šilumos siurbliui dėjau reguliuojamą vožtuvą. Jis brangesnis, bet patogesnis - reguliuojant vožtuvą, galima optimaliai suderinti freono sistemą. Sakyčiau, tai nesunku padaryti ir savamoksliui.
Hmmm... klasikinėse ŠS'ų schemose freonas už kompresoriaus į šilumokaitį paduodamas iki keliolikos ( pvz. 15 ) atmosferų slėgiu . Tada jau grižtant freonui į šaldiklį tas išsiplėtimo VOŽTUVAS sušvelnina slėgį iki kokių 4-5 atmosferų . Kaip čia paveikslėlį įkelt ? Idedu nuorodą , kad suprastumėm bendrai apie ką kalbam : http://www.technologijos.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=3312 . Ten jau kiek į pabaigą puslapio yra pav. "Heat pump" ir matosi 17 / 5,5 atmosferų žymėjimas . Gerb. Petrai , gal jums iki geresnio našumo tik ir trūksta tokio daikto , kaip išsiplėtimo vožtuvas ?
Tiek to ... nebetrukdysiu jūsų . Jūsų informacija labai padėjo susigaudyt , kažkaip įsivaizdavau , kad ŠS bus sudėtingesnis įrengimas . O jūs puikiai ir paprastai nurodėt kaip čia viskas daroma . Ačiū ! Pagarbiai , Rimantas
Taip, supratai teisingai, sistemos iš viso yra trys, jas išdėstei teisingai.
Mano namo šildymo sistema atvira - palėpėje stovi atviras išsiplėtimo bakelis.
Namo - tvenkinio sistemai jokio išsiplėtimo indo ar vožtuvo nereikia. Čia slėgis labai mažas (atmosferinis), jis mažai keičiasi.
Kompresosiui irgi nereikia išsiplėtimo indo ar vožtuvo - jis taip ir veikia, tai beprotiškai suspausdamas freoną, tai leisdamas jam staiga išsiplėsti. Spaudžiamas freonas labai įkaista, o garuodamas staiga ataušta. Tai - visa gudrybė... Ko gero, freono slėgis sistemoje irgi būna pastovus - juk viename sistemos gale jis kaitinamas, o kitame aušinamas.
Jeigu namo - tvenkinio sistemai naudosi vandenį (pigiausias variantas), turi būtinai dėti termostatą, kuris apsaugotų nuo užšalimo. Kai sistemoje temperatūra nukrenta iki nulio, šilumos siurblys turi išsijungti.
Dar klausimai/teiginiai pasitikslinimui . Prašau patikslinkit , jei kur klystu. Tai tada išeina , kad šaldytuvo variniai vamzdeliai yra panardinti į gliukolio ( ar kitokį panašų ) tirpalą, kuris ir keliauja ratu varinėjamas siurblio . Savo ruožtu šilumokaičio bake jau namo šilumos vanduo ...
Gaunasi, kad yra 3 uždaros sistemos :
1 - šaldytuvo balionas , kilpa kūdroje , viskas užpildyta gliukoliu ;
2 - varinių vamzdelių uždaras kontūras , surišantis abu balionus , kompresorių ir garintuvą;
3 - namo šiluminės sistemos kontūras , šilumokaičio balionas užpildytas namą šildančiu skysčiu.
Dar kyla klausimas dėl išsiplėtimo vožtuvo . Čia greitosiomis paieškojau informacijos , tai jis kaip ir būtinas elementas . Ar jūs jį statėt ? Jei taip , tai kurioj vietoj ?
Pasididink šilumos siurblio schemą - ten aiškiai matyti, kad į šaldytuvo viršų ateina tvenkinyje sušilęs vanduo, o atšaldytas pro šaldytuvo apačią išeina - jis vėl keliauja į tvenkinį sušilti. Vandenį ratu varinėja cirkuliacijos siurblys, kuris čia nepavaizduotas. Tai paprasčiausias cirkuliacijos siurblys, kokie naudojami šildymo sistemose.
O šilumokaitis sujungtas su kita - namo šildymo sistema.
Kitos schemos neturiu nupiešęs.
Norint pasididinti schemą, reikia ant jos atvesti rodyklikę ir paspausti enter.
Šiek tiek trūksta informacijos , arba aš kažko nesupratau - kaip ir kurioj jungiasi vamzdis nuo vandens telkinio ? Ar galėtumėt atsiųsti detalesnę schemutę man asmeniškai ? Mano e-mail'as : rimantasu eta gmail.com
Širdingas ačiū iš anksto ! Puikus straipsnis ir gera informacija ... :)
Taip, labai paprasta šildyti namą saule, tokią sistemą įsirengti labai pigu. Tai aprašyta mano svetainėje: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/keletas-b%C5%ABd%C5%B3-%C5%A1ild...
Šiemet saulėta žiemos pabaiga, kelias vasario savaites troba jau šilo nuo saulės. Prasidėjus kovui, ugnį kuriu tik vakare - visą dieną namuose išsilaiko +20.
Pats gyvenu Airjoje, kur ziemos temperatura retai nukrenta zemiau 0 laipsniu celcijaus. Kaip namote, ar butu imanoma pritaisius oro ventiliatoriuka (veikianti nuo saules baterijos) sildyti patalpas sviesu paros metu.
Jei galite pasidalinti patirtimi kaip irengti ora sildancia sistema, prasau atsiuskite laiskeli wowauri@gmail.com
Taip, jis taikomas masiškai. Žmogus linkęs tikėti tuo, ką perskaito, o ne tuo, ką mato. Jis perskaito "nuolaida" ir tiki, kad iš tiesų nuolaida, mato perbrauktą didesnį skaičių ir šalia parašytą mažesnį - tiki, kad daiktas buvo nupigintas, skaito "demokratija" ir suvokia, kad demokratija...
per2dienas pasidariau toki oro sildytuva.veikia puikiai.labai dekui uz informacija.
Paskaitęs apie Libiją pagalvojau, jog neblogai būtų kur nors paieškoti ankstesnės statistikos ir staiga suvokiau kaip lengva šiuolaikiniame IT amžiuje manipuliuoti informacija. Jei seniau informacijos ieškodavome bibliotekoje vartydami knygas ar spaudos komplektus, tai dabar absoliuti dauguma pasikliauja internetu ir Google. Jei Orvelas "1984 - uosiuose" fantazavo kaip "didžiojo brolio" reikalavimu vis perspausdinami laikraščiai ir vėl įsegami į ankstesnių metų komplektus ir knygos (p. 110), tai su šiuolaikinėmis technologijomis labai paprasta atbuline data daugelyje svetainių pataisyti Libijos statistikos duomenis, o tų kurių neįmanoma pataisyti, nerodyti paieškos sistemoje arba sukurti ir rodyti pataisytus tų svetainių klonus. Tikiuosi, jog tokie žaidimai nežaidžiami, bet kaip sakė vienas patriarchas "kas gali paneigti galimybę kad...?"
Taigi Petras, sakydamas "Aš nežinau" labai teisus ir čia dar nedidelė bėda. Kur kas rimtesnė problema, kad daugybė žmonių galvoja, jog jie į visus klausimus turi teisingus atsakymus (na panašiai kaip A. Čekuolis):)
Vladas
A. Čekuolis irgi nėra labai jau patikimas žinių šaltinis. Pamenu, kaip prieš keletą metų jis kažkurioje savo laidoje persakė tą labai paplitusį „faktą“, neva Didžioji kinų siena matoma iš kosmoso. Tik štai vikipedija šito „fakto“ visai neparemia. O ir pačiam tuo visai nesunku įsitikinti: užtenka pasinaudoti Google Maps ar Google Earth ir aklai ieškant vargu ar pavyks pamatyti – ji per daug siaura ir beveik nesiskiria nuo aplinkos, nors mažesnio mastelio nuotraukos ten netgi ne palydovinės, o fotografuotos iš lėktuvo. Pats ją atradau tik tuomet, kai nurodžiau tikslias vienos dalies koordinates.
Audrius
Tiesą sakant, nesu linkęs remtis nei Jo Ekscelencijos Abamo pareiškimais, nei pono Čekuolio komentarais. O tiesioginės informacijos šaltinių neturiu. Todėl ir sakau: NEŽINAU. Man visai nebaisu nežinoti. Pamėginkit ir jūs - tikrai nieko baisaus neatsitiks.
Beje, labai daug nežinau. Jeigu mėginčiau palyginti, ką aš žinau ir ko nežinau, tai žinojimo santykis būtų niekingai menkas. Taip gyventi yra nepaprastai įdomu.
Ką tik vienas pažįstamas manęs paklausė, ar aš ne už Kadafį.:D
Įdomiausia, kad aš negaliu būti nei už, nei prieš Kadafį. Aš nepažįstu Kadafio, jo vykdomos politikos, nepažįstu ir Libijos. Žinau tik tiek: šaltiniai, kurie man praneša apie Kadafį ir Libiją, yra nepatikimi.
Labas,
Siųlau pažiūrėti A.Čekuolio laidą, kurią rodė, jei neklystu - 2011 01 16 (jei ne tos datos, tai kažkuri iš sausio laidų). Ponas Čekuolis atskleidžia Gaddafio personažą ir tai ką jis kūrė Libijoje tuos 40 m. Pasaulis vėl atrodys toks koks jis yra. Tiesa. Atlyginimai Libijoje išties nemenki, bet jei dirbi vietoje kuri vienaip ar kitaip susijusi su nafta.
Per gerai gyveno, nuobodžiai labai, be stresų, be riaušių. todėl ir sumanė pasilinksminti. Nuo šiol gyvens linksmiau ir sužinos, kas yra badas, skurdas ir kiti dalykai...
Sveiki,labai noreciau pabendrauti su zmogum parasiusiu pirma komentara,nes pastaciau siltnami ir galvoju kaip padaryti sildyma.Noreciau silta ora stumti po zeme ir taip sildyti zeme. Mano adresas giedriauslaiptai@gmail.com
Manau, galima pabandyti, jeigu tų vamzdžių yra daug. Teisingai sakai: juos būtų galima įkišti juodą vamzdį, o galus bent šiek tiek užsandarinti. Geriausia būtų į juos įkišti ilgą juodą vamzdį - tada nereikėtų jokių saulės kolektoriaus dėžių, nes taip apvilktą vamzdį būtų galima pakloti kur nors saulėkaitoje.
Vasarą savo sodyboje įsijungiu kiemo vandentiekį. Hidroforas pumpuoja iš tvenkinio vandenį, o juoda 32 mm skersmens žarna paprasčiausiai guli ant žolės. Saulėtą dieną vanduo taip įkaista, kad kartais nemalonu stovėti po jo srove. Juk tai - pats paprasčiausias, beveik jokių sąnaudų nereikalaujantis saulės kolektorius! Visa bėda, kad vamzdis atviras ir aušta. Mėginau jį apvynioti polietileno plėvele, bet nieko doro tai nedavė.
Manau, juodąjį vamzdį įvilkus į permatomą plastikinį efektas būtų dvigubas - ir ultravioletiniai spinduliai būtų skaidomi į infraraudonuosius (šiluminius) spindulius, ir šiluma geriau užsilaikytų viduje. Galimas daiktas, pasidarysi patį pigiausią ir paprasčiausią saulės kolektorių!
Kaip manote ar efektyvu būtų saulės kolektoriui panaudoti stiklinius vamzdelius nuo karvių melžimo linijų, vamzdelio ilgis apie 2 metrai diametras gal 3-4 cm. Jei į tų vamzdelių vidų įdėti plonesnius juodus politileninius vamzdelius kuriais tekėtų skystis, galus užsandarinti o viršuje sujungti visa tai? Idealiu atveju galima ten prileisti retų dujų kad pagerinti šiluminį efektą arba dalinai išsiurbti orą Aišku leika hermetizavimo ir kiti klausimai bet ar verta prasidėti kaip tik netyčia pas save suradau tokių vamzdžių.
Šito valdiklio nereikia reguliuoti - jis įjungia siurblį (ventiliatorių) tada, kai atsiranda kelių laipsnių temperatūros skirtumas tarp saulės kolektoriaus ir šildomo vandens boso (kambario, jeigu tai šildomas oras). Tai nėra įprastas termostatas, kuris įsijungia nuo tam tikros nustatytos temperatūros. Tai valdiklis, kuris sureaguoja nuo atsiradusio temperatūrų skirtumo. Tai daug efektyviau.Jeigu jūsų kambaryje yra 15 laipsnių šilumos, tai tegu ventiliatoriai įsijungia tada, kai saulės kolektoriuje oras pasidaro 16 ar 17 laipsnių. Kam laukti, kol jis įšils iki 20 ar 30 laipsnių? Svarbu, kad jis niekada nepučia šaltesnio oro (vandens) ir neaušina kambario (vandens boso).
Jeigu užsiimčiau daržininkyste, šiltnamį statyčiau pietiniame šlaite, po juo įkasčiau kokių 20 mm vamzdžius ir varinėčiau orą. Tame šlaite, šiek tiek žemiau šiltnamio, guldyčiau ant žemės kuo didesnio ploto saulės kolektorius orui šildyti. Vienam kvadratinis saulės apšviestas metras per visus metus Lietuvoje veikia kaip 300 vatų šildytuvas (vidutiniškai). Žiemą to galingumo kaip ir nėra, užtat saulėtą pavasario dieną jis gali pakilti iki kilovato. Tai - nemaži energijos kiekiai. Po šiltnamiu ir taip žemė įšyla anksčiau, o jeigu šilumos papildomai surinkus didesniais saulės kolektoriais, tai, manau, pavasarį šiltnamyje būtų galima gerokai paankstinti. Tokie po žeme užkasti vamzdžiai gelbėtų augalus ir nuo šalnų - naktį iš jų ventiliatoriais varomas oras apsaugotų nuo minusinės temperatūros.
Sveiki,
Pagaliau radau nebrangų saulės keitiklį! Šaunuoliai! O tai prekyboje gali rasti tik po kelis šimtus ar net tūkstančius kainuojančius valdiklius. Negi jų toks mažas poreikis, kad plėšia tokius pinigus?
Pastarąjį pusmetį domiuosi saulėtaisias vegetarijais (apie tokį statinį sužinojau iš Kurdiumovo knygos "Protingas šiltnamis"). Internete radau bene vienintelį puslapį apie tai: http://veg.baxtool.com/ - čia ukrainiečiai kažką bando daryti, aiškinasi tokio statinio (jo esmė - žemė šiltnamyje turi būti su nuolydžiu į pietų pusę, po žeme išvedžioti ortakiai, kuriais varinėjant orą įšildomas šiltnamio gruntas anksti pavasarį ar vėsinamas šiltnamio oras vasarą) realias galimybes (manau, kad Jūsų bloge tokia tema labai tiktų, nes čia eina kalba, kaip su minimaliais energijos resursais pailginti augalų duodamą derlių ar kaip ištisus metus auginti daržoves be didesnio papildomo šildymo). Tokius valdiklius galima būtų pritaikyti ne vienoje srityje - be Jūsų jau minėtų, galima junginėti ventiliatorių varinėjant orą po minėtą šiltnamį. Tik įdomu, kokiu diapazonu valdiklį galima reguliuoti?
Perkaista, reikia aušinti? Ačiū už patarimą!
Taip, žinoma, brangūs ir neatsiperkantys saulės kolektoriai ar kiti panašūs įrenginiai nėra joks taupymas. O juk saulės kolektorius galima pasidaryto labai pigiai. Maniškiai yra labai dideli ir galingi (vasarą sodyboje būna daug žmonių), bet keliems žmonėms užtektų ir mažesnių. Lemiamas faktorius yra saulės šildomas plotas. Vienas pažįstamas tvirtina, kad jo 2 kv.m saulės kolektorius vandens pašildo keturių asmenų šeimai. Tačiau jo kolektorius padarytas iš varinių vamzdelių ir varinės skardos,žodžiu, yra labai laidus šilumai. Tai antras lavai svarbus faktorius - saulės kolektoriaus laidumas Trečias faktotrius - apšiltinimas.
Tačiau itin laidžios medžiagos yra brangios, todėl racionaliau daryti saulės kolektorių iš pigesnių mažiau laidžių medžiagų (tarkime, skardinių radiatorių), bet didesnius - saulės energija juk nekainuoja. Gerai apšiltintas skardinis juodai nudažytas radiatorius pašildo vandens dviejų žmonių poreikiams, bet aš siūlyčiau dėl viso pikto vienam žmogui skirti bent vieną radiatorių. Juk būna apniukusių dienų, kai saulės kolektorių galingumas būna itin menkas, o karšto vandens vis tiek reikia. Jeigu gerai apšiltinsi vandens bosą, šiltas vanduo išsilaikys iki ryto.
Jeigu saulės kolektorių kelsi ant stogo, o bosas liks žemiau, tau reikės cirkuliacijos siurblio ir valdiklio, nes tokiu atveju vanduo pats savaime necirkuliuos. Žinoma, valdikliai irgi ne būtinai turi būti brangūs sudėtingiausi kompiuteriai. Mes su Vincu esame padarę keletą labai paprastų elektroninių valdiklių,kuriuos naudojame saulės kolektoriams orui šildyti, jie tiktų ir vandeniui šildyti. Veikia labai paprastai ir gerai išnaudoja susikaupusią šilumą: vos tik temperatūra saulės kolektorius bent keliais laipsniais pasidaro aukštesnė už temperatūrą troboje, valdiklis įjungia ventiliatorius (arba cirkuliacijos siurblį, kai vanduo saulės kolektoriuje pasidaro šiltesnis už vandenį bose). Visgi pigiau ir paprasčiau būtų ieškoti būdų pakelti vandens bosą aukščiau už saulės kolektorių. Tada nereikės nei cirkuliacijos siurblio, nei valdiklio, žodžiu, viskas išeis dar pigiau.
Bet juostelę reikia klijuoti ant aliuminio juostelės dėl vėdinimo, nes priklijuota prie medžio perkaista ir tarnauja labai trumpai.
Sveiki. Sode mano tevas buvo irenges saules kolektoriu palepes auksciausioje vietoje pakabines 110 ltr. bosa ir stogo apacioje 60 laipsniu kampu pakabines viena skardini radiatoriu dezeje. Kiek atsimenu - nusiprausdavome visa triju asmenu seima po darbo dienos. Aisku sode ir lauko darbai budavo tik sauletomis dienomis. Tevas sako, kad pilnai pakakdavo vieno radiatoriaus, nors as abejoju, kad to uztekdavo. Kaip suprantu jis sudarydavo apie 0,7m2 (0,60m*1,20). Dabar prie sodo namelio pristatytas priestatas ir stogo nulydis 30 laipsniu. Ketinu statyti saules kolektoriu is skardiniu radiatoriu, taciau manau, kad reiketu pastatyti nebe viena radiatoriu, o du (gal net tris). Noriu paklausti, ar du radiatorius statyti ar tris?
P.S. Perskaiciau visus straipsnelius, bei visus komentarus ir pasigedau vienos minties. Irenginejant brangia vakuuminio saules kolektoriaus sistema mes negalime saves vadinti tausojanciais gamta (netgi atvirksciai), nes daugiau energijos yra sunaudojama pagaminti sia iranga, nei ji sutaupo elektros ar duju energija ja ekspotuojant.
Jeigu saulės kolektorių kelsi ant stogo ir naudosi cirkuliacijos siurblį, tau reikės valdiklio. Viskas labai paprasta: valdiklis įjungs cirkuliacijos siurblį tik tada, kai vanduo saulės kolektoriuje bus bent kiek šiltesnis už vandenį šilumokaityje. Tai elektroninis palyginamasis termostatas, kuris lygina temperatūrą saulės kolektoriuje ir šilumokaityje. Vienas termostato daviklis - saulės kolektoriuje, kitas - šilumokaityje. O kad naktį arba dieną, išnykus saulei, šiltas vanduo nekiltų aukštyn į saulės kolektorių ir ten neatauštų, reikia dėti atbulinį vožtuvą, kuris vandenį praleistų į vieną pusę. Beje, jeigu naudosi šilumokaitį, geriau saulės kolektorių užpildyk ne vandeniu, bet anfrizu, gliukoliu ar kokiu kitu neužšalančiu skysčiu.
Kur gauti elektroninį valdiklį? Jų galima pirkti, bet pramoniniai labai brangūs. Jeigu tau reikia, mes galime padaryti labai paprastaą ir labai gerai veikiantį.Apie juos šiek tiek rašiau čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/keletas-b%C5%ABd%C5%B3-%C5%A1ild...
Ten valdikliai naudojami orui šildyti, bet labai panašų galime padaryti ir vandeniui. Žemiau yra skelbiamas mano telefonas ir elektroninis adresas, galite skambinti arba rašyti.
Sveiki, jau ilgai mastau kaip efektyviai valdyti savos gamybos saules kolektoriu, pas mane boileris 160 litru su papildomais pajungimais (ieinantis/griztantis). Taigi darau saules kolktoriu is panasiu radiatoriu kaip ir Petras, tik desiu i deze ir uzdenges stiklu ant stogo. Namas pastatytas jau taip, kad jau katilines vietos nepakeisi ir "SAMOTIOKO" niekaip nepadarysi, zodziu tenka apgailestauti del to.
Reikalas tame, kad tada prireiks cirkuliacinio siurbliuko. Labai noretusi jog vanduo pasiekes tarkim 60 laipsniu kolektoriuje ijungtu cirkuliacini siurbli (cia aisku ne problema imontuoti rele), bet kas toliau...... vanduo pajuda ir pradzioje stumia atvesusi vandeni vamzdziuose pro boilerio spirale(cia pirma beda nes tarkim boileris jau kiek siltokas) kol dastumia ta ikaitusi vandeni kuris galetu ten truputi ir pasilaikyti arba pristabdzius srauta letai prateketi(gerai butu, kad nukritus vandens tem., boilerio spiraleje o dar geriau pries ja likus kokiam metrui cirkuliacinis siurbliukas sustotu). Tik praktikoje bus kitaip......... o kaip gi ten reiktu istikruju pasielgti ir ka naudoti (Gal kokius voztuvus?)
Dekui uz bet kokius pasiulymus ar jusu brezinukus :)
Kažkada televizijos eteryje blaškėsi frazė:
"Cicinai, nuvažiuok gi tu į Siesikus":))
Vladas
Na, jeigu jis savo akimis MATĖ Rodžersą, tada kas kita... Ir jeigu dar koks nors Prezidentas... Tada jis, žinoma, sako tiesą. :))
Tas psichologas baigęs visus įmanomus mokslus Lietuvoje, mokslų daktaras, docentas, Prezidentas (Žmogaus studijų centro), pusę (ar pusantrų) metų stažavosi Amerikoje, yra matęs gyvą Carlą Rodžersą (ir netgi klausėsi jo paskaitų), Jis netgi (paveiktas solidaus verslininko žvilgsnio) įsigijo "krutesnį" mobiliaką. Čia tau ne prieš Dievą burnoti:).
O tas Maslovas, tai koks jau psichologas. Jo netgi straipsnių rimti psichologijos žurnalai nenorėjo spausdinti. O aš esu Vladas ir prie jokių šaikų, vadinamų neaiškiais žodžiais, prašau manęs nebandyti priskirti. Ir aplamai gyvenime stengiuosi su neaiškiomis chebromis nesusidėti, nes paskui skauda galvą ir visos kitos bėdos:))
Vladas
Ačiū, Vladai, labai pralinksminai. :))
Nežinau, kokią profkę yra baigęs tasai "psichologas", bet aš į jo kavalifikaciją tikrai žiūri iš aukšto.
Džiaugiuosi, kad tu, Vladai, esi laisvas žmogus, pagal tokį garsų psichologą (tikrai psichologą) Maslovą tave reikėtų priskirti prie "save aktualizuojančių asmenybių". Paprastai tokiems žmonėms kyla štai tokie klausimai: kodėl būtent tomis ir tomis dienomis negalima valgyti tokio ir tokio maisto? Kodėl tomis dienomis reikia švęsti, o tomis švęsti nereikia, nors labai norisi?.. Kodėl aš turiu paklusti vyresniam, jeigu jis sako nesąmonę?..
Gaila, kad šitokių asmenybių yra nedaug. Pagrindinė masė eina kartu su banda paskui vedlį - iš anksto nustatytu laiku ėda, nustatytu laiku švenčia ir kergiasi, nustatytu laiku tuštinasi... Kartais aš jiems pavydžiu - iš tiesų jiems lengviau. Lengviau, bet nuobodžiau. Ne, taip nenorėčiau.
"Vladui,1. O tie fasadinė idealų pusė būtent ir skatina mane asmeniškai pasitemti, jeigu žinočiau ir nefasadinę jų pusę, ko gero, nebebūtų tokios stiprios nuomonės apie juos ir jų žodžių įtakos, būtent tam ir skirtas idealas, kad šviestų kaip autoritetas, o ne toks pats kaip aš, tada jokio tobulėjimo nebūtų."
Jūsų draugė nenorinti matyti pedofilų greičiausiai stengiasi "tobulėti":)
Pagal šią logiką, tobuliausias yra smėlin galvą įkišęs strutis. Deja, realybė kartais save primena stipriu spyriu į užpakalį:))
Vladas
Nuo vaikystės kažkaip mažai įtakos gyvenimui turėjo kalendorinės šventės. Tėvai nebuvo tikintys (ir svarbiausia - tokių nevaidino), tarybinės šventės tipo Gegužės pirmoji ar spalio revoliucijos, nežavėjo kaip ir visų. Mano gimtadienis sutampa su Naujaisiais metais tai tada tortą valgydavo o saliutų užtekdavo ir be mūsų. Beje iki šiol tiksliai nežinau tėvų gimtadienių datų, tačiau beveik kiekvieną savaitgalį važiuoju juos pasiimti ir nusivežti į sodybą. Ten pjaunam ar skaldom malkas, kūrenam pečių, verdam šunims košę (na ir sau ką nors), pelenais tręšiam ąžuoliukus ir t.t. Baigę darbus geriam kavą su pyragėliais:). Paprasčiau tariant šventės vyksta tada, kai sutampa geras oras, laisvas laikas ir gera nuotaika.
Vienam draugui ne per seniausiai pasakiau: žinai, aš gyvenu ne pagal kalendorių.
Vienam seminare, žinomas psichologas paprašė prisiminti savo tėvų šeimos tradicijas ir ritualus. Papasakojus apie situaciją, išsakė verdiktą: "Žmonės, nesilaikantys tradicijų ir ritualų, į kitus (besilaikančius jų) žiūri iš aukšto". Pagal šią logiką, tai tu, Petrai, esi velniškai pasikėlęs:))
Vladas
Tai va - JEIGU kokybiški... :)
Tokiu atveju man apšvietimas būtų kaip ir nemokamas. Juk tie diodai, kad ir brangūs, netruks atsipirkti.
Diodai jeigu kokybiški gali tarnauti iki 15 metų ar net ilgiau.
Daugiau info čia http://www.technologijos.lt/p/spausdinti?name=S-17123
Sandra pastebėjo labai svarbų dalyką, apie kurį nėra straipsnyje: nepakantumas KITAM yra labai susijęs su KITO baime. Mat baimė ir neapykanta iš esmė yra ta pati emocija, ta pati agresija: pavojaus (tariamo arba tikro) akivaizdoje mes arba puolame (jaučiamės stipresni), arba bėgame (jaučiamės silpnesni).
Vadinasi, šitą baimę galime įveikti, plėsdami "saviškių" ratą.Turiu gerą pavyzdį: mano mama, kuriai vos ne visas pasaulis yra MES, yra labai drąsi, ji tokia buvo visada. Palyginti neseniai sužinojau, kad per karą ji su savo tėvu, mano seneliu, gelbėjo sužeistą rusų lakūną ir galėjo būti sušaudyta vokiečių, kurie neršė po visą kaimą, bet jų daržinės nekrėtė, nes manė, kad "tvarkingi ūkininkai bolševiko tikrai neslėps". Tačiau jai žmogus pirmiausia yra žmogus, toks, kaip MES visi, o tik po to - bolševikas, žydas, lietuvis... Nesu matęs drąsesnio žmogaus už ją. Kai ji viena senutė gyveno vienkiemyje, mes, vaikai, labiau bijojom už ją, o ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl reikėtų bijoti žmonių. Jos manymu, reikėtų bijoti pasiutusių žvėrių, ligų ir dar ko nors, bet ne žmonių.
Žodžiu, norint praplėsti "saviškių" ratą, nereikia stoti į kokią kosmopolitų organizaciją ar atsisakyti savo tautybės, kaip kliedi nacionalistai. Tai - psichologinis žingsnis, savęs kaip žmonijos dalies suvokimas.
Labai svarbus dar vienas dalykas. Nereikia pamiršti, kad kaltė visada būna konkreti ir už konkretų nusikaltimą turime kaltinti konkrečius nusikaltėlius. Ar aš esu kaltas už seniau gyvenusius žydšaudžius? Ar ir aš save turiu laikyti žydšaudiu? Ar galima sakyti, kad lietuviai - žydšaudžių tauta? Klausimą performuoju truputį kitaip: ar mano mama - žydšaudė? Tada iškart pasirodo absurdas...
Nacionalizmas yra mąstymo yda, nes jis sugeba mąstyti tik labai stambiomis kategorijomis ("tauta", "rasė", "karta" ir pan.). Individo atskirti nuo tokių stambių abstrakčių grupių jis negali, nes nacionalistas (rasistas) paprastai neskiria abstrakcijų nuo konkrečių daiktų ir žmonių. Apkaltinęs visą tautą ("kalti žydai"), jis paprastai kaltina kiekvieną konkretų žmogų (šiuo atveju - žydą), nors tas gali būti nepadaręs jokio nusikaltimo. Įdomiausia, kad šis mąstymas gali išvirsti ir į saviplaką - kaltindamas ištisas tautas (nors "tauta" - viso labo abstrakcija), jis gali pasijusti kaltas ir už savo "tautos" tariamus nusikaltimus. Štai kodėl neonaciai neigia holokaustą ir tautiečių lietuvių dalyvavimą jame. Taip jie bėga nuo tariamos savo kaltės ir tokiu būdu susitapatina su žydšaudžiais. Aš pavyzdžiui, nesitapatinu nei su žydšaudžiais, nei su stribais ir nejaučiu jokios asmeninės kaltės už kitų nusikaltimus. Todėl į kitų nusikaltimus galiu žiūrėti iš šalies, kaip į kitų nusikaltimus.
Beje, individo sutapatinimas su tauta ar kokia kita stambia kategorija yra labai susijęs su religine sąmone. Biblijoje sakoma, kad už tėvų nuodėmes bus baudžiami vaikai ir kiti palikuoniai iki devintos kartos, ten daug rašoma apie tai, kaip Dievas baudžia tautas. Būtent - tautas, o ne konkrečius nusikaltėlius. Gali būti, tai archetipinė nuostata, užsilikusi dar iš tų laikų, kai individas kaip asmenybė dar nebuvo atsiskyręs nuo grupės.
Beje, reikia žinoti, kad kvailos pasakos apie tai, kaip žydai geria krikščionių vaikų kraują, yra visai ne lietuvių liaudies kūryba. Iš tiesų tai yra katalikų bažnyčios, tiksliau - katalikų bažnyčios Šventosios inkvizicijos vienuolių sukurtos šmeižto legendos, kurios dar viduramžiais buvo paleistos laiškų forma (laiškai veikė kaip dabartiniai laikraščiai) ir iš Ispanijos apkeliavo visą Europą. Kitur šitos kvailos pasakos nunyko, bet Lietuva vėlavo su švietimu, čia buvo stipresnė katalikų bažnyčios įtaka, ir antižydiška isterija išsilaikė ilgiau.
Ar aš sakau, kad kiekvienas katalikas yra antisemitas? Žinoma, ne! Jeigu jis atsiriboja nuo savo bažnyčios antisemitizmo ir kitų bažnyčios nusikaltimų, tai mums jo tapatinti su bažnyčios beprotybe nėra jokio reikalo. Bet jeigu jis pats tapatinasi su žydšaudžių bažnyčia ir gina jos nusikaltimus (tokiu būdu kovodamas su savo įsivaizduojama kalte), tai pats virsta antisemitu su visomis pasekmėmis - įskaitant ir ksenofobiją bei agresyvumą kitų atžvilgiu. Ar žmogus, susitapatinęs su antisemitizmo bažnyčia, gali nebūti antisemitas? Ar gali žmogus išvengti asmeninės neapykantos, susitapatinęs su neapykantos bažnyčia?
Labai svarbi tema, naudinga daugiau ja kalbėti, diskutuoti, manau.
Kaip tik skaitinėju amerikiečio Michaelo H. Harto knygą "Understanding Human History" ir ten radau teoriją apie tai, kodėl mes bijome kito - tai bandos instinktas. Saugau savo bandos atstovus, žudau kitos bandos atstovus. Man rūpi išsaugoti savo giminiečius, o svetimi - pavojus mano genų pratęsimui. Na, maždaug taip. Žinoma, šitai eina po (nepolitkorektiškos) prielaidos, kad žmogus yra gyvulys. Jokio krikščioniškojo kliedesio apie tai, kad žmogus yra aukščiau už gyvulį, kad jis Dievo sukurtas - kas iš molio, kas iš šonkaulio, bla bla bla...
Beje, knyga laisvai padėta internete, ją galima parsisiųsti iš čia:
http://understanding-human-history.blogspot.com/2007/11/free-book-courte...
Mano tėvai irgi sekė pasakas apie kūdikėlių kraują, baisią senę žydę, kuri pagaus, jeigu ką ne taip padarysiu... Jie man perdavė tai, ką patys vaikystėje girdėjo. Tokia ta lietuvių liaudies kūryba :/ Vaikas būdama nesupratau, ar jie juokauja, ar rimtai čia mane gąsdina. Bet kažkur giliai nusėdo radioaktyvios dulkės, taip kad, pamačiusi kokį žydiškos išvaizdos žmogų, turiu priminti sau, kad tai tik neišsilavinusių žmonių fobijos.
Prieš penketą metų su studentais dalyvavau ES projekte apie ksenofobiją. Nuvykome į Prahą ir domėjomės čigonų tauta. Taip bediskutuojant apie čigonų kitoniškumą, supratau, kad Lietuvoje, ko gera, čigonas yra labiau gerbiamas už žydą. Pasakiau tai čekams, jie nustebo, nes žydai jų kultūroje užima labai svarbią ir garbingą dalį, o štai čigonai - trukdis, bet jie bando juos kažkaip integruoti. Man buvo nuostabu, kad išvis sau pasisakiau, ką jaučiu tiems "kitiems" žmonėms. Juk kaip ir "negražu" būti rasistu. Dar negražiau yra meluoti sau, kad toks nesi, kad visus "myli"... (Kaip sakė Jungas: geriau turėti mažiau iliuzijų apie gėrį savyje ir daugiau žinių apie blogį savyje.)
Kaip ir minėjot straipsnyje, žydų Lietuvoje "nėra" (t.y. labai ženkliai sumažėjo), ir taip atsitiko dėl lietuvių pastangų - šitai žinoti nėra malonu. Dar vienas dalykas, dėl kurio gali nekęsti "kito", gyvenančio šalia. Esi kaltas, labai kaltas, negeras žmogus, fui. Beje, išsilakstė iš Lietuvos ne tik gyvi likę žydai, bet ir žydšaudžiai... Ir kur jie dabar? ;)
Juokiuosi, kad greičiau jau į Lietuvą privažiuotų kitų tautybių žmonių - kinų, tailandiečių, turkų, afrikiečių, prancūzų, amerikiečių, meksikiečių... Antisemitizmas nebeturėtų stiprybės, rusicizmas, lenkinimas paskęstų įvairovėje. Tektų kitaip apsibrėžti, kas yra ta tautybė, kas tas lietuvis? (Beje, sunkiai apibrėžiama sąvoka. Gal išvis ne...)
Sandra B.
Tai mūsų visų vaikystės skaičiuotė. Sakyčiau, labai krikščioniška...
Kurį laiką maniau, kad kvailos pasakos apie tai, kad žydai geria krikščionių vaikų kraują, yra kvailų senų ir neišprususių žmonių prasimanymai. Juk žydams draudžiama valgyti bet kokį, net gyvulio, paukščio kraują, tai kaip jie gers mūsų?.. Vėliau sužinojau, kad tuos prasimanymus viduramžiais iš Ispanijos paleido paties Popiežiaus įsteigta Šventoji inkvizicija. Paleido laiškais, kurie buvo skaitomi bažnyčiose per pamokslus, tie laiškai seniai sudilo, o prietarai ir toliau gyvena krikščioniuose.
kopečiom ir nukrito netyčiom.Imkit vaikai pagaliuką ir .........tą žyduką.
Šita dainuška buvo labai populiari, kai buvau mažas. Aš ją dainuodavau, nes dainuodavo daugelis. Tik užaugęs supratau,koks kvailas jos turinys. O juk mano geriausias vaikystės draugas buvo žydukas. Labai daug gerų prisiminimų apie jį.
deimantukas
Hm. Matyt, pagal susiformavusias visuomenės mąstymo tradicijas, kad galima. Žinoma, kad jį prieš vartojimą reiktų gerokai apdoroti reklamomis, gražiais buteliais su blizgančiom etiketėm, paskaninti aviečių, braškių ir kitokių uogų ir vaisių sirupais, o tada tikrai jis nebus bjaurus. Neragavau, tačiau manau, kad grynas jis yra bjaurus, kaip ir grynas alkoholis.
deimantukas.
Taip, žinoma. Ir dar turėjai pilti į taurę pagal tam tikrą ritualą, o gerti su tostais, laikantis tam tikrų tradicijų. Tada alkoholis nieko blogo nebūtų padaręs.
Galima gerti ir arseną, bet mažais gurkšneliais, iš specialių taurių, su tam tikrais tostais.
aš tapau alkoholiku todėl, kad labai mėgau gerti alų tiesiai iš butelio. Dariau esminę klaidą. Jei būčiau pirma pylęs į stiklinę,oi, tfu-taurę, ir iš jos gėręs, tai ko gero alkoholiku nebūčiau tapęs :-).
deimantukas.
Neblogai nuobliuota, neblogai... :-)
Taip, žinoma, veidrodžiai yra brangu, saulės kolektoriams jų nepirkčiau. Bet mes turėjome rastų prie šiukšlių konteinerio. Aliuminio folija prasčiau atspindi šviesą, bet atspindi. Ja mes esame apklijavę parabolinį saulės kolektorių, kuriuo visą vasarą viriau valgyti. Apie tai rašoma čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/parabolinis-saul%C4%97s-kolektor...
Galima naudoti kartono ar plastiko lakštus, ant kuriu priklijuota Al folija.
Arba turistinius čiužinukus su ta pačia folija.
Taip. Vytautai, kalendorius - šita abstrakcija yra paini ir klaidinanti. Nuo savęs pridursiu, kad lapkritis iš tiesų nėra tas laikas, kai krenta lapai. Lapkričio mėnesį lapai jau būna nukritę - jie krenta labiausiai spalio mėnesį. Spalio mėnesio pavadinimas reikštų, kad tada tvarkomi linai, bet mano tėvas sakydavo, kad linai būdavo tvarkomi lapkritį. Taigi spalio ir lapkričio mėnesių pavadinimai yra sukeisti vietomis. Keista, bet dabar daugelis žmonių, netgi kaimiečių, mano, kad lapai krenta lapkričio mėnesį.
Kaip ten bebūtų, labai svarbu suvokti, kad mėnesiai yra žmonių sugalvotos abstrakcijos - gamtoje nėra jokių savaičių ir jokių mėnesiu - lygiai taip pat, kaip ir valstybinių sienų ar žemės sklypų ribų. Mes savo patogumui padalijome laiką, bet nereikėtų pamiršti, kad tai dirbtinis padalijimas. Mūsų vidinis, biologinis laikrodis, puikiausiai skiria dieną ir naktį,šiltąjį bei šaltąjį laiką, taigi, jis skiria tik REALIUS, gamtoje egzistuojančius pasikeitimus.
Pirmiausia žmonės naudojosi mėnulio kalendoriumi - žiūrėdami į besikeičiančias mėnulio fazes, jie padalijo laiką ilgesniais "gabalais". Taip jie iš anksto apskaičiuodavo, kada bus laikas sėti, o kada - pjauti. Taip ilgainiui susidarė įspūdis, kad mėnulio fazės ir nulemia viską, taigi kilo prietaras, kad lemia KALENDORIUS. Tai būtų tas pats, kas ir manyti, kad augalų brandą arba žmonių psichinę būseną lemia ant sienos pakabinto ir plėšomo kalendoriaus lapeliai.
Tikėjimas mėnulio fazių "galia" yra puikus pavyzdys, kaip žmonių susikurtos abstrakcijos paveikia žmonių pasaulėjautą. Senovės žmonių mąstyseną dar būtų galima paaiškinti nepakankamu pažinimu - jie juk tikėdavo, kad per delčią mėnulis tikrai "dyla", o per pilnatį vėl "pripilnėja". Tačiau šiandien ir pradinukams užtenka minimalių astronomijos žinių, kad jie suprastų, jog per mėnulio fazes keičiasi tik mėnulio piešinys, o pats mėnulis, jo trauka ir įtaka žemei nei kiek nesikeičia. Nežiūrint į tai, prietaras gyvas, jis gyvuos, kaip ir religija. Taigi abstraktų mąstymą žmogus primeta gamtai ir mėgina gamtą "sutvarkyti" pagal savo abstrakcijas.
Tačiau, žinodami tai, mes galime išsivaduoti iš sąvokų priklausomybės.
Jei kalbant apie kalendorių tai tikras balaganas su dabartiniu kalendoriumi. Nepaisant to kad dienos jame išsilaksčiusios: mėnesio pirma diena gali būti bet kuri savaitės diena, mėnesiai turi skirtingus skaičius dienų ir t.t. Dar vienas dalykas klaidingos asociacijos: pavyzdžiui rugsėjis (september) asocijuojasi su skaičiumi septyni, nors rugsėjis yra devintas mėnuo. Spalis (october) oct- tai juk skaičius 8, o spalis juk yra 10 mėnuo, gruodis (decemeber) asocijuojasi su skaičiumi 10, o yra 12 mėnuo ir taip visame kalendoriuje visokių nesusipratimų. O juk senoliai turėjo 13 mėnesių kalendorių, kur viskas buvo daugmaž sklandu- visi mėnesiai turėjo po 28 dienas (metuose palikdavo viena speciali diena, kuri buvo neįskaičiuojama- ją žmonės ypatingai švęsdavo), kiekvienas mėnuo visada prasidėdavo pirmadienį ir dar tai būvo pagal mėnulį pritaikytas kalendorius- visgi turime pripažinti, kad gamta mus vienaip ar kitaip veikia- taigi geriau jau prie mėnulio fazių priderintas kalendorius, nei dabartinis neaišku iš kurio piršto laužtas ir neturintis logiškos sekos. Tiesa gal dabrtinio kalendoriaus kūrėjai labai bijojo skaičiaus 13, raganų ar dar kokių iliuzijų, kad sukūrė 12 mėnesių kalendorių. Nors senasis 13 mėnesių kalendorius (kaip ir dabartinis 12-kos beje) negalėjo atspėti, kada snigs ir prasidės žiema, bet bent jau taip nesumaišydavo proto žmonėms, o kur dar vasaros ir žiemos laiko kaitaliojimai, kurie sukelia stresus.
Vytautas
http://valdaukuriuzaidziu.blogas.lt/
Ar niekas nebandete naudoti automobiliniu radiatoriu?
Uzsiima kinieciai sviesos diodais, ir dar kaip uzsiima. Kogero netgi labiau nei visas likes pasaulis kartu sudejus. Bet jei diodams parinktas teisingas maitinimo saltinis, reguliuojantis srove, diodai tikrai tarnaus daug ilgiau nei kaitrines ar liuninescencines lemputes.
Mano vartojamas "garintuvas" - šiek tiek abstraktu, nes tai gali būti ir reguliuojamas vožtuvas, ir paprasčiausias kapiliaras, kuris labai sumažina freono srovę (ir greitį, žinoma), sukeldamas freono slėgį prieš kapiliarą. Ištryškęs iš kapiliaro, skystas freonas labai smarkiai garuoja, o garavimui reikia daug šilumos. Taigi už kapiliaro freonas siurbia šilumą, o prieš kapiliarą ją atiduoda. Taip veikia ir visi buitiniai šaldytuvai, oro kondicionieriai.
Kapiliarą dėti yra pigiau, bet jis nereguliuojamas, ir reikia nutaikyti jo ilgį (jis turi atitikti kompresoriaus galingumą). Man kompresorių jungė patyręs šaldytuvų meistras, tai dėjau kapiliarą ir nesukau galvos. Kitam šilumos siurbliui dėjau reguliuojamą vožtuvą. Jis brangesnis, bet patogesnis - reguliuojant vožtuvą, galima optimaliai suderinti freono sistemą. Sakyčiau, tai nesunku padaryti ir savamoksliui.
:-)) ... Gerb. Petrai , atrodo , kad tas išsiplėtimo vožtuvas ir yra GARINTUVAS . Tik dabar daėjo , dar kartą užmetus akį į jūsų schemą ... :)
Rimantas
Ačiū už atsakymą .
Hmmm... klasikinėse ŠS'ų schemose freonas už kompresoriaus į šilumokaitį paduodamas iki keliolikos ( pvz. 15 ) atmosferų slėgiu . Tada jau grižtant freonui į šaldiklį tas išsiplėtimo VOŽTUVAS sušvelnina slėgį iki kokių 4-5 atmosferų . Kaip čia paveikslėlį įkelt ? Idedu nuorodą , kad suprastumėm bendrai apie ką kalbam :
http://www.technologijos.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=3312 . Ten jau kiek į pabaigą puslapio yra pav. "Heat pump" ir matosi 17 / 5,5 atmosferų žymėjimas . Gerb. Petrai , gal jums iki geresnio našumo tik ir trūksta tokio daikto , kaip išsiplėtimo vožtuvas ?
Tiek to ... nebetrukdysiu jūsų . Jūsų informacija labai padėjo susigaudyt , kažkaip įsivaizdavau , kad ŠS bus sudėtingesnis įrengimas . O jūs puikiai ir paprastai nurodėt kaip čia viskas daroma . Ačiū ! Pagarbiai , Rimantas
Taip, supratai teisingai, sistemos iš viso yra trys, jas išdėstei teisingai.
Mano namo šildymo sistema atvira - palėpėje stovi atviras išsiplėtimo bakelis.
Namo - tvenkinio sistemai jokio išsiplėtimo indo ar vožtuvo nereikia. Čia slėgis labai mažas (atmosferinis), jis mažai keičiasi.
Kompresosiui irgi nereikia išsiplėtimo indo ar vožtuvo - jis taip ir veikia, tai beprotiškai suspausdamas freoną, tai leisdamas jam staiga išsiplėsti. Spaudžiamas freonas labai įkaista, o garuodamas staiga ataušta. Tai - visa gudrybė... Ko gero, freono slėgis sistemoje irgi būna pastovus - juk viename sistemos gale jis kaitinamas, o kitame aušinamas.
Jeigu namo - tvenkinio sistemai naudosi vandenį (pigiausias variantas), turi būtinai dėti termostatą, kuris apsaugotų nuo užšalimo. Kai sistemoje temperatūra nukrenta iki nulio, šilumos siurblys turi išsijungti.
OK , supratau . Ačiū ! :)
Dar klausimai/teiginiai pasitikslinimui . Prašau patikslinkit , jei kur klystu. Tai tada išeina , kad šaldytuvo variniai vamzdeliai yra panardinti į gliukolio ( ar kitokį panašų ) tirpalą, kuris ir keliauja ratu varinėjamas siurblio . Savo ruožtu šilumokaičio bake jau namo šilumos vanduo ...
Gaunasi, kad yra 3 uždaros sistemos :
1 - šaldytuvo balionas , kilpa kūdroje , viskas užpildyta gliukoliu ;
2 - varinių vamzdelių uždaras kontūras , surišantis abu balionus , kompresorių ir garintuvą;
3 - namo šiluminės sistemos kontūras , šilumokaičio balionas užpildytas namą šildančiu skysčiu.
Dar kyla klausimas dėl išsiplėtimo vožtuvo . Čia greitosiomis paieškojau informacijos , tai jis kaip ir būtinas elementas . Ar jūs jį statėt ? Jei taip , tai kurioj vietoj ?
Dar kartą ačiū ! :D
Pasididink šilumos siurblio schemą - ten aiškiai matyti, kad į šaldytuvo viršų ateina tvenkinyje sušilęs vanduo, o atšaldytas pro šaldytuvo apačią išeina - jis vėl keliauja į tvenkinį sušilti. Vandenį ratu varinėja cirkuliacijos siurblys, kuris čia nepavaizduotas. Tai paprasčiausias cirkuliacijos siurblys, kokie naudojami šildymo sistemose.
O šilumokaitis sujungtas su kita - namo šildymo sistema.
Kitos schemos neturiu nupiešęs.
Norint pasididinti schemą, reikia ant jos atvesti rodyklikę ir paspausti enter.
Sveiki ,
Šiek tiek trūksta informacijos , arba aš kažko nesupratau - kaip ir kurioj jungiasi vamzdis nuo vandens telkinio ? Ar galėtumėt atsiųsti detalesnę schemutę man asmeniškai ? Mano e-mail'as : rimantasu eta gmail.com
Širdingas ačiū iš anksto ! Puikus straipsnis ir gera informacija ... :)
Taip, labai paprasta šildyti namą saule, tokią sistemą įsirengti labai pigu. Tai aprašyta mano svetainėje: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/keletas-b%C5%ABd%C5%B3-%C5%A1ild...
Šiemet saulėta žiemos pabaiga, kelias vasario savaites troba jau šilo nuo saulės. Prasidėjus kovui, ugnį kuriu tik vakare - visą dieną namuose išsilaiko +20.
Radau internete http://www.asi.nu/index.php?pageID=1&sprakID=eng idomia sistema.
Pats gyvenu Airjoje, kur ziemos temperatura retai nukrenta zemiau 0 laipsniu celcijaus. Kaip namote, ar butu imanoma pritaisius oro ventiliatoriuka (veikianti nuo saules baterijos) sildyti patalpas sviesu paros metu.
Jei galite pasidalinti patirtimi kaip irengti ora sildancia sistema, prasau atsiuskite laiskeli wowauri@gmail.com
Aciu
Aurimas
Taip, jis taikomas masiškai. Žmogus linkęs tikėti tuo, ką perskaito, o ne tuo, ką mato. Jis perskaito "nuolaida" ir tiki, kad iš tiesų nuolaida, mato perbrauktą didesnį skaičių ir šalia parašytą mažesnį - tiki, kad daiktas buvo nupigintas, skaito "demokratija" ir suvokia, kad demokratija...
Puslapiai