Nenaudoju jokių laiko relių. Paprasčiausiai pašildytas vandentiekio vanduo iš baliono teka ne tiesiai į dušą, bet dar užsuka į šilumokaitį. Jeigu trūksta kelių laipsnių, pridedu. Nesuprantu, kam čia reikėtų kažkokių relių ar valdiklių?
Man atrodo, kažko nesupranti. Saulės kolektoriams gali būti naudojami dvigubi šilumokaičiai (dviem spiralėmis) arba du šilumokaičiai. Apatinė spiralė dvigubame šilumokaityje skiriama saulės kolektoriui, viršutinė - šildymo sistemai. Jeigu trūksta saulės šilumos, kelis laipsnius galima pridėti, užkūrus vandens šildymo katilą ir paleidus karštą vandenį į viršutinę spiralę. Tačiau tie dvigubi saulės kolektoriai yra brangūs, galima naudoti du paprastus. Viename vandenį šildo saulės kolektorius, o jei šilumos pritrūksta, vanduo dar nuvaromas į antrąjį, ir ten pridedami keli laipsniai.
Valdiklis (tai ne daviklis) gali būti iš karto daromas 12 V įtampai. Jis gali būti ir 220 V, bet tokiu atveju reikėtų naudoti relę. Valdiklis junginėtų relę, relė - 12 V siurbliuką. Galima daryti dar kitaip: valdiklis junginėtų 220 V įtampos srovę, į ją įsijungtumėt 12 V maitinimo šaltinį. Tokiu atveju prie valdiklio prijungtume specialę rozetę.
Esame darę ir tokių, ir tokių valdiklių.
Žinoma, su tavimi visiškai sutinku. Bet ne tai aš norėjau pasakyti. Norėjau pasakyti tai, kad jie iš tikrūjų yra našesni ( skačiuojant vienam kvadratiniam metrui) už savadarbius plokščiuosius, bet ir tai kad jų gamintojai rekomenduoja po du kvadratinius metrus vienam žmogui. Taigi savadarbiai plokštieji kolektoriai ženkliai turėtų viršyti du kvadratinius metrus vienam žmogui. Aš pats padu pasigaminti dviejų kvadratinių metrų kolektorių ir kaip marketingo specialistas žinau, kad mano šeimai toks per mažas. Visiškai saulėtą dieną pakaktų, vėsesnėmis dienomis per silpnas.
O nepartinis, žiūriu, "pamiršo" pasakyti, kad pramoniniai saulės kolektoriai yra ne tik "našesni" (našumas priklauso nuo dydžio), bet ir visiškai beviltiška investicija dėl beprotiškos kainos. Šildyti vandenį pramoniniais saulės kolektoriais yra tik truputėlį pigiau, nei elektra. Daug paprasčiau už tuos pinigus nusipirkti elektrinį šilumokaitį ir įsijungti į tinklą. Dauguma Lietuvos žmonių taip ir daro. Ne todėl, kad jie būtų kvaili, bet todėl, kad jų neapkvailina monopolistai gamintojai ir perpardavinėtojai.
Nemokamai gavai ne visiškai teisingą patarimą. Petras patingėjo parašyti kad vieno metro pakanka tik esant visiškai saulėtai dienai. Deja, ne visos dienos būna saulėtos, todėl, jei dažniau nori naudotis saulės pašildytu vandeniu, reikia dvigubai didesnio ploto, ir tai rekomenduojame mes, pramoninių kolektorių gamintojai bei jų marketingo specialistai, kurių ir kolektoriai yra kur kas našesni. Būna, kad saulė šviečia ne visą dieną , ar pro debesis ne visa saulės galia pasiekia kolektorių. Be to, priklauso nuo to, kaip įzoliuosi šilto ir šalto vandens vamzdžius, nes jie būna šaltesnėje aplinkoje ir dėl to bus neišvengiami šilumos nuostoliai. Manau kad iš kolektoriaus naudingo ploto reikia minusuoti prastai įzoliuotų vamdžių paviršiaus plotą ,nes vamzdžiai neišvengiamai šildys aplinką ir dėl to prarasi saulės sukauptą šiluminę energiją kolektoriuje.
Prie ko čia rusas? Jis taip pat lietuvos pilietis, tik sąžiningesnis. Petras nerašė kad anksčiau ėjo pas tą patį tikrinti savos mašinos.Šiaip man jau ne vieną kartą teko tikrintis , bet visada pridedu penkiasdešimkę. Tikrintojas būna malonus bet vis tiek pravaro penkiolikai minučių sakydamas kad negali iš karto praleisti, nes reikia rasti trūkumų. Na užrašo šviesas reikia reguliuoti.Aš taip pat iš karto maniau kad mano automobilis netvarkingas, bet iš tikrųjų tai tėra netoli įsikūrusio seviso ir tikrintiojų bizniukas. O ir tikrintojų įmonei dar nubyra keletas litukų. Žodžiu tos techninės apžiūros skirtos tik pasipinigavimui. Na žinoma, galima važinėti ir be apžiūrų, bet tada reikės pekiasdešimkę atiduoti policininkams. Jie tai mielai priima, bet čia rizika didesnė. Metus taip važinėjau, bet išlaidos tos pačios, nes buvau du kartus įkliuvęs.
Rusai - ne okupantai. Gal kurios nors valdžios (rusų, amerikonų, britų ir t.t) ir okupuoja, kaip okupavo šimtmečius, bet kuo čia dėtos tautos? Man, neturinčiam VERSLUMO ir troškimo PRATURTĖTI lietuviui, rusų tautinis charakteris yra artimesnis nei mano brolių lietuvių suvalkiečių. Esu trejus metus mokęsis Maskvoje ir patyriau žymiai daugiau gero ir nuoširdumo iš rusų (ypač iš inteligentų) nei per tokį pat laiką ir vėliau patyriau iš lietuvių. Man graudu tai pripažinti, bet tai tiesa.
Atsiųskite keturis milijonus, ir aš jums pasakysiu, kad vienam žmogui reikia vieno kvadratinio metro saulės šildomo ploto.
Jeigu Jūsų Didenybė turi man daugiau įsakymų, prašau man juos siųsti registruotais laiškais.
Jei dalintis, tai dalintis. Atsiųskite pinigų, ir mes jums surašysime visą metodiką, suprojektuosime, viska surašysime juodu ant balto. Tada tikrai bus dalybos. :)
Būna ir 20 milimetrų. Paieškok didžiuosiuose prekybos centruose. Aš pirkau "Senukuose". Tiesa, su tais klijuojamais - jau bėda. Girdėjau, jų nebegamina, taigi jie baigiasi.
Jeigu aukštis pakankamas, savitaka vyks ir plonesniais vamzdžiais. Ne tragedija.
Noriu pajungti savo kolektoriu , bet susiduriau su problema . Neturiu priemoniu suvirinti ar sulydyti plastikinius sildymo sistemoms naudojamus vamzdzius . Yra klijuojami klijais pvc vamzdziai . Bet tie kur yra storesni - skirti tik saltam vandeniui. O karstam tik 15mm skersmens. Kazi ar vyks savitaka esant tokiam plonam vamzdynui?
Tik 12 km nuo manęs, gal dar ir pro mane važiavot...
Reiktų kelionių maršrutus iš anksto skelbti, tai pakeliui dar projektų pridarytumėt. :)
Nes nedideliems specialistams šį tą padaryt prieš kviečiantis pajungti - labai sudėtinga. :(
Galima ir taip, ir taip. Jeigu sistema savitakinė, geriau vertikaliai, sujungus nuosekliai vieną su kitu. O jei varoma cirkuliacijos siurbliu? Tada žiūrėk, kaip padaryta. Apie tai esu rašęs viename komentare.
Labai sunku ką nors atsakyti į fantazijas. Mano saulės kolektoriai ant stogo jau devyneri metai. Jų plotas 120X120 cm. Stiklai labai ploni. Kas bus, jei nuo sniego stiklas įlūš? Nežinau. Kas bus, jeigu bus? Žinau tik tiek - sniegas nuo stiklo nuslysta labai lengvai. Pirmiausia nuslysta nuo stiklo, paskui slysta kitur. Visame pasaulyje saulės kolektoriai dedami ant stogų. Ant stogų dedami ir stoglangiai. Kokio dar reikia paaiškinimo? Jei gegnės linksta, gal pirmiau reikėtų susitvarkyti stogą?..
Paskutines dvi ziemas ant mano (gana stataus )stogo buvo prisniges labai didelis sniego sluoksnis. Net gegnes linko!O kai jau pavasariop lavina ejo tai jauciu jei kolektoriai butu buve tai butu su sniegu i apacia nueje. Beje ,gal zinot kokio dydzio daryt kolektorius kad stiklas maksimaliai laikytu sniego svorio apkrovas. Vo tai triju aukstu name nepalaipiosi suskilusiu stiklu kaitaliot.
Taip, pačiam perkant medžiagas (radiatorius, vamzdynus), saulės kolektorius galima pasidirbdinti visai nebrangiai. Jūs tik darykitės, o mes su Vincu jums projektuosime ir montuosime. :)
Tų sistemų gali būti ir didesnių, ir mažesnių, priverstinės cirkuliacijos ir savitakinių, prijungtų prie jau turimų šilumokaičių ir visiškai autonomiškų. Galima dykai naudotis saulės energija ir monopolistams rodyti špygą.
Nežinau, koks vidutinis laikas, bet maniškiai ant stogo jau 9 metai. Neapskardinti, Padaryti iš senų daugiabučio langų. Nežinau, kiek jied dar laikys. Nežinau, kiek laikytų visai nauji.
Pietinis šlaitas - nuostabus dalykas! Aš tau, Povinai, netgi pavydžiu. :) Ant žemės saulės kolektorius taip patogu montuoti ir prižiūrėti! Tu gali pasidaryti tikrą saulės katilinę.
Lietuvoje saulės pasvirimo kampas yra maždaug 40 - 50 laipsnių. Paprastai visi saulės kolektorius stato 45 laipsnių kampu. Tradicinis kraiginis stogas būtų pats tas.
Vienas kitas pasvirimo laipsnis nėra svarbu. Savitakinėms sistemos labai svarbiausia aukščių skirtumas nuo saulės kolektoriaus iki šilumokaičio. Kuo didesnis vandens stulpo aukštis - tuo geresnė cirkuliacija. Geriau saulės kolektorius statyti pačioje šlaito apačioje ir nepagailėti šiltinimo medžiagos.
O dėl užvirimo... Plokštieji saulės kolektoriai nepasiekia vandens virimo temperatūros. Tokiai temperatūrai būtų reikalinga parabolė arba vakuumas. Čia keletas nevykėlių mano svetainėje buvo paleidę tas kvailas kalbas apie užvirimą ir, kaip matau, suklaidino kūrėjus. Būkim geri, baikime šitas kvailas šnekas.
O tau, Povilai, linkiu sėmės. Kai sumontuosi kolektorius, nufotografuok juos ir atsiųsk kartu su trumpu aprašymu. Kūrėjai turi vienas su kitu dalintis patirtimi. Tokia patirtis čia labai laukiama.
Ketinu sodyboje statytis saulės kolektorių.
Ant stogo nepavyks - neturiu pietinio šlaito.
Užtai turiu pietinį šlaitą lauke, tai ten ir statysiu. Privalumas tas, kad sistema gali būti savaiminė, nes bus žemiau.
Trūkumas- kažkiek vėsiau nei ant stogo. Dėl užvirimo esu ramus- turiu 1400 l akumuliacinę talpą.
Klausimas: kokiu kampu į horizontą pakreipti? Vasarą saulė aukščiau, tai gali būti gulsčiau, o pavasarį/rudenį žemiau, tai prašytųsi stačiau. Tai kiek konkrečiai kreipti?
Iš anksto dėkingas atsakysiantiems.
"Bendrijos pirmininkas, pamatęs šį prietaisą, juokais pagrasino apmokestinti. Juk bendrijos nariams priklauso tik šaltas vanduo, o štai Deimantas ima karštą! Kitas kaimynas pasipiktinęs sakė, kad jis tokiais niekais nežaidžia, nes dar užsidirba dujoms, kad pasišildytų virdulį vandens. Turtuolis jau kuris laikas į sodus važinėjo autobusu, nes automobiliu važiuoti nebeįmanoma - šitaip pabrango prakeiktos dujos!
Tegu važiuoja. Kiekvienam - savo." - che che che, šanuoliai jūs, konstruktoriai :) matosi, jog mylite gyvenimą :)
Taip- ir maniau... Kažkas pliurpė, kažkur kažką girdėjau ir imu reikštis kaip žinovas. :)
Rimvydai, o kur tu dar gilinsies? Gal pirmiau perskaityk šį straipsnį? Ten rašoma, kas reikalinga tokioms sistemoms. Tarp kitų detalių minimas ir išsiplėtimo bakelis.
Plokštieji saulės kolektoriai nepasiekia virimo temperatūros, virimo temperatūrai pasiekti būtų reikalinga parabolė arba vakuumas. O Rimvydo smegenų niekaip nepasiekia elementari informacija. Tai labai didelė psichologinė problema - žinoti nežinant ir patarinėti tiems, iš kurių būtų galima pasimokyti. O kvailiausia, kad nevykėliai savo plepalais dar gali suklaidinti kitus. Štai kodėl jie mano svetainėje nepageidautini.
zinau atveji, kai vanduo uzvire ir pexiniu vamzdziu jungtys (tokios kaip pas jus nuotraukose) nusaude, todel ir klausiu.
Siaip radau informacijos kad montuoja issipletimo indus prie tokiu sistemu, kad geriau isgyventu uzvirima arba, voztuvas kuris pasiekus kritinei temperaturai atsidaro ir pradeda sildyti pvz baseina.
Gerai as pasigilinsiu i sita problematik,a nes pats ruosiuosi sildyti nama oru(antrinis silumos saltinis) ir tureti karsta vandeni beveik nemokamai
o siaip saunuoliai, daugiau tokiu ant Lietuvos.
Rimvydai, tu iš tiesų žinai, kad užvirs? Esi daręs tokių saulės kolektorių ir žinai, kad liepos mėnesį vanduo juose užverda? Ar tai - tik tavo fantazija?
Visiems kitiems atsakysiu už Rimvydą: plokščiuosiuose saulės kolektoriuose vanduo nepasiekia tokios temperatūros.
liepos menesi kolektoriai igaus didziausia galinguma, kas bus kai juose uzvirs vandens ir antifrizo misinys? ar numatytos kokios priemones kad taip neatsitiktu ?
Zodziu, visi kas cia ka nors raso yra diletantai ir fantaziorai. Isskyrus Petra. Petras nesupranta, kas yra nuomonė. O juk nuomonę galima turėti apie visus gamtos dėsnius ir reikškinius, ir visai nebūtina mokytis, rinkti žinias, eksperimentuoti - tam užtenka atsisėsti prie kompo ir įsijungti fantaziją. Aš, pavyzdžiui, nieko nesu padaręs, bet turiu labai teisingą nuomonę, kad šiltas vanduo sunkesnis už šaltą, ir visokie petrai su vincais manęs nenuginčys. O jei daryčiau, tikrai padaryčiau geriau už vadinamuosius kūrėjus.
tikrai Andrius
Geras klausimas. :)
Tai nėra grynas antifrizas, bet antifrizo ir vandens skiedinys. Jeigu skaičiuosime procentus, vandens ten rasime daugiau, nei grynos antifrizo medžiagos. Kad būtų paprasčiau, kalbėdami ir rašydami minime tik vandenį - pagrindinę medžiagą.
tokiais jūsų, vyručiai, pasiekimais. Net kinkos virpa iš džiaugsmingo jaudulio skaitant, ką padarėte. Puikiai suprantu jaudulį dirbant ant stogo, nes pats dabar dengiu stogą ir tenka dirbti gana rūpestingai prisižiūrint ir įsitempus, kad nenudardėti, o ir kai kurie darbai juda gan pamažu, tačiau, kai nusileidžiu žemėn ir pajaučiu tvirtą pagrindą po kojom(beje supratau, kad žemėj man geriau negu aukštai), o pažvelgęs aukštyn pamatau kartais nedidelius rezultatus, pajaučiu nuostabų pasitenkinimą. Tai man tik šiferio lakštą užkelt, o jums tokias dėžes, radiatorius ar stiklus...ohoho. Nuoširdžiai pavydžiu ir džiaugiuosi su jumis.
deimantukas
Didziausias galingumas butu pasiekiamas jei visas kolektoriaus plotas butu uzpildytas radiatoriais. Bet radiatorius, nors ir is lauzyno, vis tiek kainuoja. Kainuoja ir antifrizas radiatoriuje. O naudos duoda ir tuscia erdve su juodai nudazytu pagrindu. Joje kaista oras, o ikaites oras toliau sildo ir pati radiatoriu. Ploto/galingumo santykis vienareiksmiskai mazeja, bet investuotu litu/galingumo santykis manyciau geresnis kai kolektoriai didesni uz radiatorius.
Nuosekliai jungti problematiska su savadarbiais. Idealiai vienodu radiatoriu negausi, visi tures skirtingas vandens srauto varzas, pro viena radiatoriu gali prateketi daug daugiau vandens nei pro kita, taigi visa sistema bus dar labiau isbalansuota. Jei radiatoriai stovetu vertikaliai, jie savaime kazkiek dar susibalansuotu, o cia stovi praktiskai horizontaliai.
Teoriskai neklysti, o praktiskai ... :)
tikrai Andrius
Pirmiausia - dėl "lietuviškumo". Tai kvailais socialinis prietaras (stereotipas) kokią nors neigiamą žmonių savybę tapatinti su tautybe arba rase. Psichologijos dėsniai iš tiesų visur veikia vienodai, nors naciai ir rasistai mėgino įrodyti kažką atbulai. Mesk tai iš galvos. Saulės kolektorių Lietuvoje mažai todėl, kad jie brangūs, o pasidaryti - ne kiekvieno nosiai.
Klysti ir dėl saulės kolektorių jungimo. Ar juos jungsi lygiagrečiai, ar nuosekliai, saulės šildomas plotas nei padidės, nei sumažės. Jungdamas lygiagrečiai, šiek tiek padidinsi vandens debitą, sumažinsi pasipriešinimą ir palengvinsi cirkuliacijos siurbliui darbą, tačiau gali iškilti pavojus, kad vienoje kurioje nors lygiagrečioje atšakoje liks oro. Jungiant nuosekliai, oro niekur nelieka, o šiluma vis tiek kaupiasi nuo visų kolektorių. Srovė truputį mažesnė, užtat sistemoje aukštesnė temperatūrą. Viskas taip pat, kaip ir su akumuliatoriais bei elektros srove.
Savitakinėms sistemoms lygiagretus jungimas yra patogus dalykas, ypač tada, kai saulės kolektoriai būna nukreipti skirtingomis kryptimis. Kuris kolektorius šildomas, tame vanduo palengvėja ir šaltojo stumiamas kyla aukštyn. Tačiau nuorinimo problema išlieka. Kiekvieną kolektorių tenka nuorinti atskirai arba prie kiekvieno dėti automatinius nuorintuvus.
Tačiau nei kiek neklysti dėl saulės šildomo ploto ir šilumos paėmimo. Jeigu po radiatoriais butų tik šiltinimo medžiaga, didesnis plotas duotų nedaug naudos. Geriausia ant polistirolo arba akmens vatos dėti juodai dažytą skardą. Mūsų atveju dėl pigumo buvo paklota juodai dažyta aliuminio folija, bet man ta idėja nelabai patiko. Folija per plona. Verčiau plona skarda - ji vis tiek būtų storesnė už foliją ir geriau rinktų šilumą.
Labai klysta Andrius, manydamas, kad visas saulės kolektorių plotas turėtų būti užpildytas radiatoriais. Tai visiškas absurdas. Beje, saulės kolektoriai daromi ir iš varinių vamzdelių, kurie tvirtinami ant skardos. Pagal Audriaus fantazijas išeitų, kad variniai vamzdeliai turėtų užimti visą skardos plotą. Kam ta beprotybė?
Labai negerai, kada fantazuojantys diletantai lenda į kūrėjų tinklalapius ir klaidina žmones. Jeigu neišmanote, mokykitės arba būkite savo vietoje. Varant šilumos skystį siurbliu (priverstinė cikuliacija), saulės kolektoriai gali būti sudėti horizontaliai. Vertikaliai vieną virš kito juos reikėtų jungti tik savitakinėje sistemoje. Pasižiūrėkite į pačius radiatorius. Jeigu turite bent kiek supratimo apie šilto ir šalto vandens savybes, suprasite, kodėl jie sudėti būtent taip, kad įėjimo ir įėjimo vamzdžiai būtų viršuje. Jeigu nesuprasite ir mėginsite dar sykį klaidinti žmones, aš jus paprasčiausiai blokuosiu. Ši svetainė skirta kūrėjams, o ne troliams.
Puikus pavyzdys, kaip galima apsieiti be monopolistų gaminių, kita vertus - puikus pavyzdys, kodėl tai taip sunkiai skinasi kelią į kompleksuotų ("Labai bijojau apsijuokti prieš visus Druskininkus") lietuvių namus :o).
Aš taip pat esu mėgėjas laisvalaikiu šį bei tą pakonstruoti, esu pasidaręs porą panašių kolektorių, ir mane domina du techniniai momentai - rašot, kad "Kuo didenis saulės šildomas plotas, tuo galingesnis saulės kolektorius". Tai suprantama, tik kiek suprantu, nuo to šildomo ploto turi būti ir paimama šiluma. O kaip yra šiuo atveju - ar po radiatoriais juodai nudažyta dar kokia skarda, ar tiesiog apšiltinimo sluoksnis? Jei tai tik apšiltinimo sluoksnis, tai turbūt nėra prasmės kolektoriaus dėžę labai išdidinti, nes šiluma bus paimama tik nuo radiatoriaus ploto?
Kitas momentas - kolektorių sujungimo schema. Kiek pavyko pamatyti iš nuotraukos, tai jie (bent dalis jų) sujungti nuosekliai. Įdomu, ar jungimas nuosekliai ar lygiagrečiai turi įtakos kolektorių naudingumo koeficientui? Juk jei jungiama nuosekliai, tai pirmas radiatorius paims daugiausiai šilumos, o į paskutinį atitekės jau gerokai įkaitęs antifrizas ir dėl nebe tokio didelio temperatūrų skirtumo tarp antifrizo ir radiatoriaus paviršiaus pastarasis paims nebe tiek daug saulės šilumos. Jungiant kolektorius lygiagrečiai, į juos visus patektų vėsiausias šilumos pernešėjas ir dėl max temperatūrų skirtumo tarp antifrizo ir radiatoriaus paviršiaus pastarieji visi paimtų max šilumos kiekį (o ne vienas, kaip kad jungiant nuosekliai). Ar aš klystu?
Per tv laida ekologiskiausi pasaulio namai maciau panasiai veikianti mechanizma kuris vesina visa nama karstomis vasaromis. Tik zinoma ten namas turbut buvo kazkur siltesneje USA dalyje. Ten po namu buvo priguldyta daug vamzdziu ir esant aukstesnei temperaturai kambariuose isijungia ventiliatorius ir i nama pucia 19 laipsniu silumos ora. Buvo netgi toks kambariukas kur is po zemes tas oras pakliuva pirmiausia tai ten keliom minutem labai neblogai pasedeti. O p.Petrui sekmes tolimesniuse bandymuose, pas mane ir paty rankos auga ne is ano galo bet tiek fantazijos turet tai sveikintina :)
Nenaudoju jokių laiko relių. Paprasčiausiai pašildytas vandentiekio vanduo iš baliono teka ne tiesiai į dušą, bet dar užsuka į šilumokaitį. Jeigu trūksta kelių laipsnių, pridedu. Nesuprantu, kam čia reikėtų kažkokių relių ar valdiklių?
Man atrodo, kažko nesupranti. Saulės kolektoriams gali būti naudojami dvigubi šilumokaičiai (dviem spiralėmis) arba du šilumokaičiai. Apatinė spiralė dvigubame šilumokaityje skiriama saulės kolektoriui, viršutinė - šildymo sistemai. Jeigu trūksta saulės šilumos, kelis laipsnius galima pridėti, užkūrus vandens šildymo katilą ir paleidus karštą vandenį į viršutinę spiralę. Tačiau tie dvigubi saulės kolektoriai yra brangūs, galima naudoti du paprastus. Viename vandenį šildo saulės kolektorius, o jei šilumos pritrūksta, vanduo dar nuvaromas į antrąjį, ir ten pridedami keli laipsniai.
O tai iš baliono į šilumokaiti vistiek reikalingas siurblys, o siurblys valdomas laiko rėle ar jūsų valdykliu?
Valdiklis (tai ne daviklis) gali būti iš karto daromas 12 V įtampai. Jis gali būti ir 220 V, bet tokiu atveju reikėtų naudoti relę. Valdiklis junginėtų relę, relė - 12 V siurbliuką. Galima daryti dar kitaip: valdiklis junginėtų 220 V įtampos srovę, į ją įsijungtumėt 12 V maitinimo šaltinį. Tokiu atveju prie valdiklio prijungtume specialę rozetę.
Esame darę ir tokių, ir tokių valdiklių.
Ar jūsų daviklis perjunginės 12 V siurbliuką (automobilinį, kuro)ar reikia kažką perdaryti daviklyje?
Kad ir 15 mm.
O su cirkuliaciniu siurbliu kokio mažiausio diametro vamzdis gali būti?
Žinoma, su tavimi visiškai sutinku. Bet ne tai aš norėjau pasakyti. Norėjau pasakyti tai, kad jie iš tikrūjų yra našesni ( skačiuojant vienam kvadratiniam metrui) už savadarbius plokščiuosius, bet ir tai kad jų gamintojai rekomenduoja po du kvadratinius metrus vienam žmogui. Taigi savadarbiai plokštieji kolektoriai ženkliai turėtų viršyti du kvadratinius metrus vienam žmogui. Aš pats padu pasigaminti dviejų kvadratinių metrų kolektorių ir kaip marketingo specialistas žinau, kad mano šeimai toks per mažas. Visiškai saulėtą dieną pakaktų, vėsesnėmis dienomis per silpnas.
O nepartinis, žiūriu, "pamiršo" pasakyti, kad pramoniniai saulės kolektoriai yra ne tik "našesni" (našumas priklauso nuo dydžio), bet ir visiškai beviltiška investicija dėl beprotiškos kainos. Šildyti vandenį pramoniniais saulės kolektoriais yra tik truputėlį pigiau, nei elektra. Daug paprasčiau už tuos pinigus nusipirkti elektrinį šilumokaitį ir įsijungti į tinklą. Dauguma Lietuvos žmonių taip ir daro. Ne todėl, kad jie būtų kvaili, bet todėl, kad jų neapkvailina monopolistai gamintojai ir perpardavinėtojai.
Nemokamai gavai ne visiškai teisingą patarimą. Petras patingėjo parašyti kad vieno metro pakanka tik esant visiškai saulėtai dienai. Deja, ne visos dienos būna saulėtos, todėl, jei dažniau nori naudotis saulės pašildytu vandeniu, reikia dvigubai didesnio ploto, ir tai rekomenduojame mes, pramoninių kolektorių gamintojai bei jų marketingo specialistai, kurių ir kolektoriai yra kur kas našesni. Būna, kad saulė šviečia ne visą dieną , ar pro debesis ne visa saulės galia pasiekia kolektorių. Be to, priklauso nuo to, kaip įzoliuosi šilto ir šalto vandens vamzdžius, nes jie būna šaltesnėje aplinkoje ir dėl to bus neišvengiami šilumos nuostoliai. Manau kad iš kolektoriaus naudingo ploto reikia minusuoti prastai įzoliuotų vamdžių paviršiaus plotą ,nes vamzdžiai neišvengiamai šildys aplinką ir dėl to prarasi saulės sukauptą šiluminę energiją kolektoriuje.
Prie ko čia rusas? Jis taip pat lietuvos pilietis, tik sąžiningesnis. Petras nerašė kad anksčiau ėjo pas tą patį tikrinti savos mašinos.Šiaip man jau ne vieną kartą teko tikrintis , bet visada pridedu penkiasdešimkę. Tikrintojas būna malonus bet vis tiek pravaro penkiolikai minučių sakydamas kad negali iš karto praleisti, nes reikia rasti trūkumų. Na užrašo šviesas reikia reguliuoti.Aš taip pat iš karto maniau kad mano automobilis netvarkingas, bet iš tikrųjų tai tėra netoli įsikūrusio seviso ir tikrintiojų bizniukas. O ir tikrintojų įmonei dar nubyra keletas litukų. Žodžiu tos techninės apžiūros skirtos tik pasipinigavimui. Na žinoma, galima važinėti ir be apžiūrų, bet tada reikės pekiasdešimkę atiduoti policininkams. Jie tai mielai priima, bet čia rizika didesnė. Metus taip važinėjau, bet išlaidos tos pačios, nes buvau du kartus įkliuvęs.
O tu, žmogau, perskaitei viską, ką aš parašiau? Supratai, kas rašoma?
Rusai - ne okupantai. Gal kurios nors valdžios (rusų, amerikonų, britų ir t.t) ir okupuoja, kaip okupavo šimtmečius, bet kuo čia dėtos tautos? Man, neturinčiam VERSLUMO ir troškimo PRATURTĖTI lietuviui, rusų tautinis charakteris yra artimesnis nei mano brolių lietuvių suvalkiečių. Esu trejus metus mokęsis Maskvoje ir patyriau žymiai daugiau gero ir nuoširdumo iš rusų (ypač iš inteligentų) nei per tokį pat laiką ir vėliau patyriau iš lietuvių. Man graudu tai pripažinti, bet tai tiesa.
Atsiųskite keturis milijonus, ir aš jums pasakysiu, kad vienam žmogui reikia vieno kvadratinio metro saulės šildomo ploto.
Jeigu Jūsų Didenybė turi man daugiau įsakymų, prašau man juos siųsti registruotais laiškais.
kiek pinigu jums siusti kad paskaiciuotumete 4 asmenu seimai vandens sildymo kolektoriu vanduo butu naudojamas nusiprausimui ?
Jei dalintis, tai dalintis. Atsiųskite pinigų, ir mes jums surašysime visą metodiką, suprojektuosime, viska surašysime juodu ant balto. Tada tikrai bus dalybos. :)
Būna ir 20 milimetrų. Paieškok didžiuosiuose prekybos centruose. Aš pirkau "Senukuose". Tiesa, su tais klijuojamais - jau bėda. Girdėjau, jų nebegamina, taigi jie baigiasi.
Jeigu aukštis pakankamas, savitaka vyks ir plonesniais vamzdžiais. Ne tragedija.
jei dalintis tai dalintis, parasykit metodika ir skaiciavimus, kaip apskaiciuojate kiekius, galingumus, apsauas ?
Noriu pajungti savo kolektoriu , bet susiduriau su problema . Neturiu priemoniu suvirinti ar sulydyti plastikinius sildymo sistemoms naudojamus vamzdzius . Yra klijuojami klijais pvc vamzdziai . Bet tie kur yra storesni - skirti tik saltam vandeniui. O karstam tik 15mm skersmens. Kazi ar vyks savitaka esant tokiam plonam vamzdynui?
Tik 12 km nuo manęs, gal dar ir pro mane važiavot...
Reiktų kelionių maršrutus iš anksto skelbti, tai pakeliui dar projektų pridarytumėt. :)
Nes nedideliems specialistams šį tą padaryt prieš kviečiantis pajungti - labai sudėtinga. :(
Galima ir taip, ir taip. Jeigu sistema savitakinė, geriau vertikaliai, sujungus nuosekliai vieną su kitu. O jei varoma cirkuliacijos siurbliu? Tada žiūrėk, kaip padaryta. Apie tai esu rašęs viename komentare.
kaip geriau išdėstyti radiatorius vertikaliai ar horizontaliai
O tu, Rudi, be alaus į dušą - niekaip? Į tualetą - irgi tik išgėręs?
Mes jo neragavome. Girdėjau, kai kurie alkoholikai antifrizą geria, bet mes - ne alkoholikai.
sakot supylet antifriza
o jis ne nuodingas ?
maladiec vyrai ..nu ,ale ir mamukas nieko dar visai! Alaus paemus gerai, dar surizikuociau kartu duse ismegint ta mandra sildymo sistema :)
arba nepilno proto zmogus,arba tokiu apsimeta
http://clip2net.com/s/23J63
Labai sunku ką nors atsakyti į fantazijas. Mano saulės kolektoriai ant stogo jau devyneri metai. Jų plotas 120X120 cm. Stiklai labai ploni. Kas bus, jei nuo sniego stiklas įlūš? Nežinau. Kas bus, jeigu bus? Žinau tik tiek - sniegas nuo stiklo nuslysta labai lengvai. Pirmiausia nuslysta nuo stiklo, paskui slysta kitur. Visame pasaulyje saulės kolektoriai dedami ant stogų. Ant stogų dedami ir stoglangiai. Kokio dar reikia paaiškinimo? Jei gegnės linksta, gal pirmiau reikėtų susitvarkyti stogą?..
Paskutines dvi ziemas ant mano (gana stataus )stogo buvo prisniges labai didelis sniego sluoksnis. Net gegnes linko!O kai jau pavasariop lavina ejo tai jauciu jei kolektoriai butu buve tai butu su sniegu i apacia nueje. Beje ,gal zinot kokio dydzio daryt kolektorius kad stiklas maksimaliai laikytu sniego svorio apkrovas. Vo tai triju aukstu name nepalaipiosi suskilusiu stiklu kaitaliot.
Taip, pačiam perkant medžiagas (radiatorius, vamzdynus), saulės kolektorius galima pasidirbdinti visai nebrangiai. Jūs tik darykitės, o mes su Vincu jums projektuosime ir montuosime. :)
Tų sistemų gali būti ir didesnių, ir mažesnių, priverstinės cirkuliacijos ir savitakinių, prijungtų prie jau turimų šilumokaičių ir visiškai autonomiškų. Galima dykai naudotis saulės energija ir monopolistams rodyti špygą.
Nežinau, koks vidutinis laikas, bet maniškiai ant stogo jau 9 metai. Neapskardinti, Padaryti iš senų daugiabučio langų. Nežinau, kiek jied dar laikys. Nežinau, kiek laikytų visai nauji.
Kaip galvojat, koks tokio įrenginio ant stogo vidutinis tarnavimo laikas?
Čia jau nebetoli masinė gamyba, jei tokios kainos saulės kolektorių.
Pietinis šlaitas - nuostabus dalykas! Aš tau, Povinai, netgi pavydžiu. :) Ant žemės saulės kolektorius taip patogu montuoti ir prižiūrėti! Tu gali pasidaryti tikrą saulės katilinę.
Lietuvoje saulės pasvirimo kampas yra maždaug 40 - 50 laipsnių. Paprastai visi saulės kolektorius stato 45 laipsnių kampu. Tradicinis kraiginis stogas būtų pats tas.
Vienas kitas pasvirimo laipsnis nėra svarbu. Savitakinėms sistemos labai svarbiausia aukščių skirtumas nuo saulės kolektoriaus iki šilumokaičio. Kuo didesnis vandens stulpo aukštis - tuo geresnė cirkuliacija. Geriau saulės kolektorius statyti pačioje šlaito apačioje ir nepagailėti šiltinimo medžiagos.
O dėl užvirimo... Plokštieji saulės kolektoriai nepasiekia vandens virimo temperatūros. Tokiai temperatūrai būtų reikalinga parabolė arba vakuumas. Čia keletas nevykėlių mano svetainėje buvo paleidę tas kvailas kalbas apie užvirimą ir, kaip matau, suklaidino kūrėjus. Būkim geri, baikime šitas kvailas šnekas.
O tau, Povilai, linkiu sėmės. Kai sumontuosi kolektorius, nufotografuok juos ir atsiųsk kartu su trumpu aprašymu. Kūrėjai turi vienas su kitu dalintis patirtimi. Tokia patirtis čia labai laukiama.
Ketinu sodyboje statytis saulės kolektorių.
Ant stogo nepavyks - neturiu pietinio šlaito.
Užtai turiu pietinį šlaitą lauke, tai ten ir statysiu. Privalumas tas, kad sistema gali būti savaiminė, nes bus žemiau.
Trūkumas- kažkiek vėsiau nei ant stogo. Dėl užvirimo esu ramus- turiu 1400 l akumuliacinę talpą.
Klausimas: kokiu kampu į horizontą pakreipti? Vasarą saulė aukščiau, tai gali būti gulsčiau, o pavasarį/rudenį žemiau, tai prašytųsi stačiau. Tai kiek konkrečiai kreipti?
Iš anksto dėkingas atsakysiantiems.
"Bendrijos pirmininkas, pamatęs šį prietaisą, juokais pagrasino apmokestinti. Juk bendrijos nariams priklauso tik šaltas vanduo, o štai Deimantas ima karštą! Kitas kaimynas pasipiktinęs sakė, kad jis tokiais niekais nežaidžia, nes dar užsidirba dujoms, kad pasišildytų virdulį vandens. Turtuolis jau kuris laikas į sodus važinėjo autobusu, nes automobiliu važiuoti nebeįmanoma - šitaip pabrango prakeiktos dujos!
Tegu važiuoja. Kiekvienam - savo." - che che che, šanuoliai jūs, konstruktoriai :) matosi, jog mylite gyvenimą :)
Taip- ir maniau... Kažkas pliurpė, kažkur kažką girdėjau ir imu reikštis kaip žinovas. :)
Rimvydai, o kur tu dar gilinsies? Gal pirmiau perskaityk šį straipsnį? Ten rašoma, kas reikalinga tokioms sistemoms. Tarp kitų detalių minimas ir išsiplėtimo bakelis.
Plokštieji saulės kolektoriai nepasiekia virimo temperatūros, virimo temperatūrai pasiekti būtų reikalinga parabolė arba vakuumas. O Rimvydo smegenų niekaip nepasiekia elementari informacija. Tai labai didelė psichologinė problema - žinoti nežinant ir patarinėti tiems, iš kurių būtų galima pasimokyti. O kvailiausia, kad nevykėliai savo plepalais dar gali suklaidinti kitus. Štai kodėl jie mano svetainėje nepageidautini.
zinau atveji, kai vanduo uzvire ir pexiniu vamzdziu jungtys (tokios kaip pas jus nuotraukose) nusaude, todel ir klausiu.
Siaip radau informacijos kad montuoja issipletimo indus prie tokiu sistemu, kad geriau isgyventu uzvirima arba, voztuvas kuris pasiekus kritinei temperaturai atsidaro ir pradeda sildyti pvz baseina.
Gerai as pasigilinsiu i sita problematik,a nes pats ruosiuosi sildyti nama oru(antrinis silumos saltinis) ir tureti karsta vandeni beveik nemokamai
o siaip saunuoliai, daugiau tokiu ant Lietuvos.
Rimvydai, tu iš tiesų žinai, kad užvirs? Esi daręs tokių saulės kolektorių ir žinai, kad liepos mėnesį vanduo juose užverda? Ar tai - tik tavo fantazija?
Visiems kitiems atsakysiu už Rimvydą: plokščiuosiuose saulės kolektoriuose vanduo nepasiekia tokios temperatūros.
liepos menesi kolektoriai igaus didziausia galinguma, kas bus kai juose uzvirs vandens ir antifrizo misinys? ar numatytos kokios priemones kad taip neatsitiktu ?
Zodziu, visi kas cia ka nors raso yra diletantai ir fantaziorai. Isskyrus Petra. Petras nesupranta, kas yra nuomonė. O juk nuomonę galima turėti apie visus gamtos dėsnius ir reikškinius, ir visai nebūtina mokytis, rinkti žinias, eksperimentuoti - tam užtenka atsisėsti prie kompo ir įsijungti fantaziją. Aš, pavyzdžiui, nieko nesu padaręs, bet turiu labai teisingą nuomonę, kad šiltas vanduo sunkesnis už šaltą, ir visokie petrai su vincais manęs nenuginčys. O jei daryčiau, tikrai padaryčiau geriau už vadinamuosius kūrėjus.
tikrai Andrius
Geras klausimas. :)
Tai nėra grynas antifrizas, bet antifrizo ir vandens skiedinys. Jeigu skaičiuosime procentus, vandens ten rasime daugiau, nei grynos antifrizo medžiagos. Kad būtų paprasčiau, kalbėdami ir rašydami minime tik vandenį - pagrindinę medžiagą.
Viskas kaip ir aišku, bet pasakykit man jei radiatoriai užpildyti antifrizu, tai kur, kame, šyla vanduo?
tokiais jūsų, vyručiai, pasiekimais. Net kinkos virpa iš džiaugsmingo jaudulio skaitant, ką padarėte. Puikiai suprantu jaudulį dirbant ant stogo, nes pats dabar dengiu stogą ir tenka dirbti gana rūpestingai prisižiūrint ir įsitempus, kad nenudardėti, o ir kai kurie darbai juda gan pamažu, tačiau, kai nusileidžiu žemėn ir pajaučiu tvirtą pagrindą po kojom(beje supratau, kad žemėj man geriau negu aukštai), o pažvelgęs aukštyn pamatau kartais nedidelius rezultatus, pajaučiu nuostabų pasitenkinimą. Tai man tik šiferio lakštą užkelt, o jums tokias dėžes, radiatorius ar stiklus...ohoho. Nuoširdžiai pavydžiu ir džiaugiuosi su jumis.
deimantukas
Didziausias galingumas butu pasiekiamas jei visas kolektoriaus plotas butu uzpildytas radiatoriais. Bet radiatorius, nors ir is lauzyno, vis tiek kainuoja. Kainuoja ir antifrizas radiatoriuje. O naudos duoda ir tuscia erdve su juodai nudazytu pagrindu. Joje kaista oras, o ikaites oras toliau sildo ir pati radiatoriu. Ploto/galingumo santykis vienareiksmiskai mazeja, bet investuotu litu/galingumo santykis manyciau geresnis kai kolektoriai didesni uz radiatorius.
Nuosekliai jungti problematiska su savadarbiais. Idealiai vienodu radiatoriu negausi, visi tures skirtingas vandens srauto varzas, pro viena radiatoriu gali prateketi daug daugiau vandens nei pro kita, taigi visa sistema bus dar labiau isbalansuota. Jei radiatoriai stovetu vertikaliai, jie savaime kazkiek dar susibalansuotu, o cia stovi praktiskai horizontaliai.
Teoriskai neklysti, o praktiskai ... :)
tikrai Andrius
Šiek tiek klysti, bet ne dėl visko.
Pirmiausia - dėl "lietuviškumo". Tai kvailais socialinis prietaras (stereotipas) kokią nors neigiamą žmonių savybę tapatinti su tautybe arba rase. Psichologijos dėsniai iš tiesų visur veikia vienodai, nors naciai ir rasistai mėgino įrodyti kažką atbulai. Mesk tai iš galvos. Saulės kolektorių Lietuvoje mažai todėl, kad jie brangūs, o pasidaryti - ne kiekvieno nosiai.
Klysti ir dėl saulės kolektorių jungimo. Ar juos jungsi lygiagrečiai, ar nuosekliai, saulės šildomas plotas nei padidės, nei sumažės. Jungdamas lygiagrečiai, šiek tiek padidinsi vandens debitą, sumažinsi pasipriešinimą ir palengvinsi cirkuliacijos siurbliui darbą, tačiau gali iškilti pavojus, kad vienoje kurioje nors lygiagrečioje atšakoje liks oro. Jungiant nuosekliai, oro niekur nelieka, o šiluma vis tiek kaupiasi nuo visų kolektorių. Srovė truputį mažesnė, užtat sistemoje aukštesnė temperatūrą. Viskas taip pat, kaip ir su akumuliatoriais bei elektros srove.
Savitakinėms sistemoms lygiagretus jungimas yra patogus dalykas, ypač tada, kai saulės kolektoriai būna nukreipti skirtingomis kryptimis. Kuris kolektorius šildomas, tame vanduo palengvėja ir šaltojo stumiamas kyla aukštyn. Tačiau nuorinimo problema išlieka. Kiekvieną kolektorių tenka nuorinti atskirai arba prie kiekvieno dėti automatinius nuorintuvus.
Tačiau nei kiek neklysti dėl saulės šildomo ploto ir šilumos paėmimo. Jeigu po radiatoriais butų tik šiltinimo medžiaga, didesnis plotas duotų nedaug naudos. Geriausia ant polistirolo arba akmens vatos dėti juodai dažytą skardą. Mūsų atveju dėl pigumo buvo paklota juodai dažyta aliuminio folija, bet man ta idėja nelabai patiko. Folija per plona. Verčiau plona skarda - ji vis tiek būtų storesnė už foliją ir geriau rinktų šilumą.
Labai klysta Andrius, manydamas, kad visas saulės kolektorių plotas turėtų būti užpildytas radiatoriais. Tai visiškas absurdas. Beje, saulės kolektoriai daromi ir iš varinių vamzdelių, kurie tvirtinami ant skardos. Pagal Audriaus fantazijas išeitų, kad variniai vamzdeliai turėtų užimti visą skardos plotą. Kam ta beprotybė?
Labai negerai, kada fantazuojantys diletantai lenda į kūrėjų tinklalapius ir klaidina žmones. Jeigu neišmanote, mokykitės arba būkite savo vietoje. Varant šilumos skystį siurbliu (priverstinė cikuliacija), saulės kolektoriai gali būti sudėti horizontaliai. Vertikaliai vieną virš kito juos reikėtų jungti tik savitakinėje sistemoje. Pasižiūrėkite į pačius radiatorius. Jeigu turite bent kiek supratimo apie šilto ir šalto vandens savybes, suprasite, kodėl jie sudėti būtent taip, kad įėjimo ir įėjimo vamzdžiai būtų viršuje. Jeigu nesuprasite ir mėginsite dar sykį klaidinti žmones, aš jus paprasčiausiai blokuosiu. Ši svetainė skirta kūrėjams, o ne troliams.
Puikus pavyzdys, kaip galima apsieiti be monopolistų gaminių, kita vertus - puikus pavyzdys, kodėl tai taip sunkiai skinasi kelią į kompleksuotų ("Labai bijojau apsijuokti prieš visus Druskininkus") lietuvių namus :o).
Aš taip pat esu mėgėjas laisvalaikiu šį bei tą pakonstruoti, esu pasidaręs porą panašių kolektorių, ir mane domina du techniniai momentai - rašot, kad "Kuo didenis saulės šildomas plotas, tuo galingesnis saulės kolektorius". Tai suprantama, tik kiek suprantu, nuo to šildomo ploto turi būti ir paimama šiluma. O kaip yra šiuo atveju - ar po radiatoriais juodai nudažyta dar kokia skarda, ar tiesiog apšiltinimo sluoksnis? Jei tai tik apšiltinimo sluoksnis, tai turbūt nėra prasmės kolektoriaus dėžę labai išdidinti, nes šiluma bus paimama tik nuo radiatoriaus ploto?
Kitas momentas - kolektorių sujungimo schema. Kiek pavyko pamatyti iš nuotraukos, tai jie (bent dalis jų) sujungti nuosekliai. Įdomu, ar jungimas nuosekliai ar lygiagrečiai turi įtakos kolektorių naudingumo koeficientui? Juk jei jungiama nuosekliai, tai pirmas radiatorius paims daugiausiai šilumos, o į paskutinį atitekės jau gerokai įkaitęs antifrizas ir dėl nebe tokio didelio temperatūrų skirtumo tarp antifrizo ir radiatoriaus paviršiaus pastarasis paims nebe tiek daug saulės šilumos. Jungiant kolektorius lygiagrečiai, į juos visus patektų vėsiausias šilumos pernešėjas ir dėl max temperatūrų skirtumo tarp antifrizo ir radiatoriaus paviršiaus pastarieji visi paimtų max šilumos kiekį (o ne vienas, kaip kad jungiant nuosekliai). Ar aš klystu?
Puikiai!
maladiec vyrai
Per tv laida ekologiskiausi pasaulio namai maciau panasiai veikianti mechanizma kuris vesina visa nama karstomis vasaromis. Tik zinoma ten namas turbut buvo kazkur siltesneje USA dalyje. Ten po namu buvo priguldyta daug vamzdziu ir esant aukstesnei temperaturai kambariuose isijungia ventiliatorius ir i nama pucia 19 laipsniu silumos ora. Buvo netgi toks kambariukas kur is po zemes tas oras pakliuva pirmiausia tai ten keliom minutem labai neblogai pasedeti. O p.Petrui sekmes tolimesniuse bandymuose, pas mane ir paty rankos auga ne is ano galo bet tiek fantazijos turet tai sveikintina :)
aš pagalvosiu. Girdėjau, kad jos jaunos ir gražios. Tik norėčiau su ja susitikt be jokių, tsknt tarpinikų ir atstovų, ške.
deimantukas
Puslapiai