Visi tie punktai yra logiški - kad nebūtų stabdomas oro srautas, kolektoriaus skerspjūvio plotas neturėtų būti mažesnis už ortakio plotą. Aš dar pridėčiau, kad ortakio skersmuo neturėtų būti mažesnis už 10 cm. Kuo ilgesnis oro kelias saulės kolektoriumi, tuo daugiau jis paims šilumos, galimas daiktas optimalus atstumas yra 10 metrų, nors pas mane jis perpus trumpesnis. Bet tik dabar atkreipiau dėmesį, kad rekomenduojamas labai mažas ventiliatoriaus galingumas. tarkim, pas mane jis turėtų būti tik... 3 kubiniai metrai per valandą. Maniškių yra apie 80 kubinių metrų per valandą, ir tai saulėtą dieną įpučiamas oras įkaista iki 40 laipsnių. Laikyti pernelyg karštą orą saulės kolektoriuje būtų neracionalu, nes padidėtų šilumos nuostoliai.
Aš siūlyčiau ventiliatoriaus galingumą nusistatyti eksperimentu. Įsidedat, tarkime, 2 W galingumo kompiuterio ventiliatorių (apie 80 kubinių metrų per h) ir stebite temperatūrą. Jeigu į vidų eina pernelyg karštas oras (daugiau nei 40 laipsnių), dėkite arba galingesnė ventiliatorių, arba papildomą.
Varinė skarda, aišku, padidintų saulės kolektoriaus naudingumo koeficientą, bet ji labai brangi ir labai sumažintų investicijos efektyvumą. Atsitiktų kaip ir su vakuuminiais saulės kolektoriais vandeniui šildyti - jie labai gerai surenka saulės šilumą, bet dėl beprotiškų kainų taip ir neatsiperka.
Visi tie punktai yra logiški - kad nebūtų stabdomas oro srautas, kolektoriaus skerspjūvio plotas neturėtų būti mažesnis už ortakio plotą. Aš dar pridėčiau, kad ortakio skersmuo neturėtų būti mažesnis už 10 cm. Kuo ilgesnis oro kelias saulės kolektoriumi, tuo daugiau jis paims šilumos, galimas daiktas optimalus atstumas yra 10 metrų, nors pas mane jis perpus trumpesnis. Bet tik dabar atkreipiau dėmesį, kad rekomenduojamas labai mažas ventiliatoriaus galingumas. tarkim, pas mane jis turėtų būti tik... 3 kubiniai metrai per valandą. Maniškių yra apie 80 kubinių metrų per valandą, ir tai saulėtą dieną įpučiamas oras įkaista iki 40 laipsnių. Laikyti pernelyg karštą orą saulės kolektoriuje būtų neracionalu, nes padidėtų šilumos nuostoliai.
Aš siūlyčiau ventiliatoriaus galingumą nusistatyti eksperimentu. Įsidedat, tarkime, 2 W galingumo kompiuterio ventiliatorių (apie 80 kubinių metrų per h) ir stebite temperatūrą. Jeigu į vidų eina pernelyg karštas oras (daugiau nei 40 laipsnių), dėkite arba galingesnė ventiliatorių, arba papildomą.
Varinė skarda, aišku, padidintų saulės kolektoriaus naudingumo koeficientą, bet ji labai brangi ir labai sumažintų investicijos efektyvumą. Atsitiktų kaip ir su vakuuminiais saulės kolektoriais vandeniui šildyti - jie labai gerai surenka saulės šilumą, bet dėl beprotiškų kainų taip ir neatsiperka.
Vanduo ir oras toli gražu nėra vienodi šilumos nešikai. Vanduo beveik tūkstantį kartų sunkesnis už orą, jo savitoji šiluma keturis kartus didesnė už oro. Dabar supratai, koks tai skirtumas? Vanduo ir oras šildys (aušins) taip pat, jeigu oro srautas bus 4000 kartų didesnis už vandens srautą.
Mano saulės kolektorius savitakinis, bet šią vasarą, kai buvo mažai saulės, įjungiau priverstinę cirkuliaciją su Vinco sukonstruotu valdikliu. Priverstinė cirkuliacija šilumą perneša greičiau. Sakyčiau, idealus variantas toks: savitakinis saulės kolektorius su galimybe įjungti priverstinę cirkuliaciją. Jeigu vasarą per karščius dingtų elektra, maniškiams saulės kolektoriams nieko neatsitiktų.
Panašiai esu susitvarkęs šildymo sistemą. Ji daryta seniai, kai santechnikai dar išmanė konvekciją, taigi yra savitakinė. Aš jai pridėjau cirkuliacijos siurblį ir valdiklį. Nebūtų elektros ar sugestų siurblys, ji vis tiek veiktų. Bet priverstinė cirkuliacija būna greitesnė.5
Užtat savitakinė sistema bent 500 Lt pigesnė (350 Lt cirkuliacijos siurblys ir 150 Lt valdiklis).
Sveiki,norečiau Jusu nuomones tokiu klausimeliu – kilo tokia mintis..jeigu sujungus du vienodo dydžio šilumokaičius(pvz. iš plastikines žarnos,nes varinis ar aliuminis brangokai apsieina,tik metalas aišku geresnis laidinkas),žinoma užpildytus vandeniu, ir viena sumontavus dežeje(talpoje) i kuria paduodamas šiltas-karštas oras iš "oro kolektoriaus"(pvz. galima ir iš po "Ranillinio" stogo kraigo viršaus nes ten temperatura sauletom dienom buna 30-60°C), o kita šilumokaiti i šalia esančia talpa su vandeniu. Ar butu koks efektyvumas,nes abejoju ar sausas oras lyginant su šlapiu vandeniu yra vienodi laidininkai, ta prasme-vienodai paima ir atiduoda šiluma. Tikiuosi supratot mano samprotavima..dekoju:)
Aš šiltinau visą ekonomaizerių centrinį vamzdį. Kelių milimetrų (beveik centometro) oro tarpas ir yra šiltinimas. Jeigu tarpas didesnis, į jį galima kišti akmens vatos, dar paprasčiau ir pigiau - pripilti pelenų.
Beje. mano draugas Deimantas panašų ekonomaizerį ant tokios pat krosnelės pasidarė, visai nešiltinęs vamzdžio. Veikia, trauka gera. Bet ji būtų buvusi dar geresnė, jeigu būtų šiltinęs. Apie jo darbą bus parašyta jo skyrelyje "Deimantinis gyvenimas".
Ar nereikia apsiltinti palikta kelių milimetrų oro tarpą kur dūmtraukio vamzdis apsuktas cinkuota skarda?
Gaminant treciaji ekonomaizeri jus siltinote.
Teoriškai - taip. Bet praktiškai to nerizikuočiau daryti. Kodėl? Įdėjus šviežių malkų, jeigu jos drėgnesnės, gali išlėkti dūmų. Būtų menkas malonumas juos uostyti.
Šilumą galima surinkti ir kitu būdu, tarkim, aušinant vandeniu. Apie tai čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/reaktyvinis-ekonomaizeris-taupo-...
O jei padarius papildoma dumtrauki i troba? Kol dumai yra tegu traukia virs stogo, kai ikaista ir dumu nelieka, uzdaryti su sklende stogo dumtrauki ir visa siluma keliautu i vidu aantruoju dumtraukiu?
Kol kas tau nereikia ieškoti nei aukso, nei sidabro vidurio. Pirma pamėgink suprasti tai, kas parašyta. Kaip matau, dar neturi žalio supratimo, kas yra degimas, degimo kamera, o kur degimas jau pasibaigęs.
Visiems kitiems pasakau: iš tiesų turbinoje viskas yra atvirkščiai, negu čia mėgina aiškinti aukso vidurių ieškotojas. Kuo labiau aušini dūmus už degimo kameros, aušintuve, tuo didesnė trauka, tuo geresnis degimas. Man net keista, kad yra žmonių, kurie nesupranta esminio dalyko, kuris net iškeltas į antraštę.
Ar vesinant turbina nenutiks taip, kad nepilnai sudegs dumai?
Kuo daugiau vesinama vandeniu tuo daugiau silumos paimama is dumu bet..is kitos puses dumai nepilnai sudegs, nes mazes degimo temperatura ir malkos bus ne taip efektyviai panaudojamos (dalis virs smalkemis)? O kur rasti aukso viduri ir kaip geriau turbut bus aisku isbandzius.
Taip, tokią krosnelę galima statyti ir troboje, bet jokiu būdu nerekomenduočiau to daryti, neišvedant dūmtraukio lauk. Dūmai sudega tik tada, kai degimo kamera gerai įkaita, o iki tol jie būna tiršti, kaip ir įprastų krosnių.
Beje, tokiai krosnelei, pastatytai patalpoje, nėra būtinas aukštas kaminas. Dūmtraukio vamzdį galima paprasčiausiai išvesti pro sieną. Mat turbina pati garantuoja trauką - ji pati stumia dūmus (karštą orą). Horizontalus dūmtraukio vamzdis dar ir kambarį šildytų.
Ar galima tokia virykle naudoti gyvenamoje patalpoje vietoj dujines virykles, kamino neisvedant i lauka?
Pro kaminą eina tik karštas oras, bet gal visu 100% procentu dumai nesudega todel mano ideja netinka siuo atveju?
patenkintas savo reaktyvine krosnimi- tiek obuolienės privirėm ir sulčių, kad ko gero būčiau sunaudojęs visą dujų balioną už 80 lt.per savaitę. O dar sriubos, mėsos, vanduo, arbata. Labai džiaugiuosi- nepakeičiamas daiktas sodo buity.
deimantukas
Mano namuose irgi pamažu nyksta alkoholizmo reliktai. Iškilmingų alkoholio garbinimo ritualų čia seniai nebėra. O juk kažkada atrodė, kad girtavimas - tai ir yra šventė, tai ir yra bendravimas. Net keista, kad čia vykdavo tokie krikščioniško absurdo spektakliai.
sodo namelyje nuo židinio patraukti sekcijikę, nes jos vietoj žadu sumontuoti krosnelę. Pradėjau kraustyti iš jos viską, kad būtų lengviau pernešti, ir mano rankose atsidūrė stikliukai, bokalai ir kiti alkoholio garbinimo įrankiai. Pajaučiau didelę tų daiktų beprasmybę- juk negeriu jau ilgai, mama irgi, o šie alkoholikų ritualų įrankiai vis stovi sekcijoje. Kam visa tai čia,-paklausiau mamos? Bet kiek už juos sumokėta,-atsakė ji.
Sekcijikę nugabenom į kitą vietą ir viską sudėjom tvarkingai atgal.Ryt jos vietoj žadu sumontuoti krosnelę. Dabar ji man labiau reikalinga- juk orai šaltėja.
deimantukas
Žiūrint, ką į tuos radiatorius pilsi. Jeigu pilsi į juos gerą ruginį - gersi visai neblogą samagoną. Iš vandens jokio stiprumo, užtat galima pilti antifrizą - girdėjau, jis irgi duoda į galvą. Žodžiu, jeigu nori pilti dėl gėrimo, tai patarčiau ruginę - ir nebrangi, lyginant su valstybine, ir duoda per galvą gerai.
O šildymo sistemą tikrai perdirbk į auksinius vamzdžius - tai bus daug įdomiau už kažkokius kvailus saulės kolektorius.
Nereikalingas sarkazmas. Sistema buvo daroma prieš dešimt metų ir buvo stengiamasi pasidaryti visam gyvenimui, kad nereiktu kišti rankų. Juk ne iš neturėjimo ką veikti į boilerius deda magnio katodą? Nesinorėtu sugadinti visos sistemos, kur nors įlipdžius kokios netinkamo metalo detalės. Dar galvoju, jeigu saulės kolektorių darysiu iš skardinių radiatorių, o per juos cirkuliuos geriamas vanduo, kaži ką aš ten gersiu?
Vanduo iki 80 laipsnių neįkais. Bet jeigu tikitės tokių temperatūrų, karštam vandeniui dėkite trisluoksnius baltus vamzdžius - jie daug patikimesni. Juodus plastikinius galite dėti grįžtamajam.
Taip paguldytas boileris veiks, jeigu atgal į saulės kolektorių iš gyvatuko išbėgs pats šalčiausias vanduo, o įbėgs karščiausias.
Laba diena, susidomėjau kaip pasidaryti saulės kolektorių karšto vandens gamybai. Bandysiu daryti pagal tą schemą, kurį yra kiekvieno puslapio apačioje. Gal galėtumėte duoti kelis patarimus? Klausimai tokie: 1.turiu 200 l. boilerį, jis yra vertikalus, bet verikaliai jis man netelpa į palėpę. Jeigu boilerį paversiu horizontaliai, ar bus gerai vandens cirkuliacijai, karšto vandens paėmimą galėsiu pajungti iš aukščiausios jo vietos, bet padavimas gaunasi per vidurį? 2. Ar juodi plastikiniai vamzdžiai atlaikys temperatūrą vasara, nes galvoju,kad gali įkaisti iki kokių 80 laipsnių. Ačiū.
Labai labai ačiū už tokius išsamius atsakymus! Puiku! Negaliu atsidžiaugti. Ir dykai ir net anonimiškai konsultuojate :)
Jau sukūriau savo "tobulo" pečiaus vaizdinį, dar kada nors pasitarsiu gyvai su brėžiniais ar bent telefonu :) Puikūs išradimai tie ekonomaizeriai. Kuo daugiau bus tokių Lietuvoje, tuo oras bus švaresnis :)
Beje, iki kiek laipsnių atvėsina dūmus jūsų ekonomaizeris, nematavote?
Stiklas labai gerai praleidžia spindulius, o maži oro tarpeliai tarp stabdo konvekcinį šilumos tekėjimą, kitaip sakant, yra puiki šilumos izoliacija. Aišku, kažkiek spindulių stiklas atspindi, bet tai yra ašara, palyginus su tuo, kiek šilumos užlaiko stiklo paketai. Aišku, trijų stiklų paketas būtų efektyviau už dviejų.
O kiek stiklų būtų per daug? Aš tokio eksperimento nesu atlikęs. Galėtumei jį atlikti ir pranešti - mielai paskelbčiau aprašymą.
Turiu klausimėlį. Tarkim turiu mūrinę sieną, juodai dažyta. Sakykit kas būtų efektyviau - saulės kolektorius su vienu, dviem ar trim stiklais? Manau kad kuo stiklų daugiau, tuo ilgiau siena išlaiko šilumą, tačiau tuo mažiau patenka saulės spindulių. Koks variantas būtų optimaliausias?
Juodi kūnai (fizikos terminas) ima švytėti nuo 1000 laipsnių. Jeigu į krosnį įkiši vinį, ir ji paraudonuos - turi 1000 laipsnių. Bet dvigubo degimo gali nebūti. Dalis iš malkų išsiskyrusių dujų gali nesudegti kad ir dėl deguonies stygiaus. Ketaus krosnelėse dvigubas degimas pasiekiamas, atidarius viršutinį jos dangtį ir paleidus į viršutinę liepsnos dalį oro. Reaktyvinėse krosnelėse ( turbinos vamzdyje) pailginamas oksidacijos laikas, izoliuotame vamzdyje išsaugoma aukšta apie 1000 laipsnių temperatūra, o stipri trauka garantuoja pakankamą deguonies srautą.
Kaip sužinoti, ar prasidėjo dvigubas degimas? Išeikite lauk ir pažiūrėkite į kaminą. Jeigu dūmų nėra, viskas tvarkoj. Vadinasi, jie sudega. Jeigu dūmai nesudega, vadinasi kažko trūksta - temperatūros arba deguonies.
Norint užsiimti tokiais eksperimentais, pirmiausia reikia suprati, kas yra degimas. Oksidacija? Taip, labai greita oksidacija. O kas oksiduojasi? Malkos? Nesąmonė! Kieti ir skysti kūnai nedega, netgi benzinas - dega tiktai jo garai, kitaip sakant, dujos. Vadinasi, norint sudeginti malkas, pirmiausia jas reikia paversti dujomis. Tas procesas, kai įkaitusios, dar neužsidegusios, malkos ima smilkti, vadinamas pirolize. Kaitindami malkas (arba akmens anglį, durpes) be deguonies, galime pasigaminti degių dujų, o sudeginti jas vėliau ar toliau, tarkim, automobilio variklyje ar dujinėje viryklėje. Galime sukūrenti ir toje pačioje krosnyje, davę joms deguonies.
Iš tiesų krosnyje tai ir vyksta - pirmiausia iš malkų išsiskiria dujos, daugiausia - smalkės, o paskui jos jungiasi su deguonimi - sudega. Reaktyvinėse krosnelėse tie du procesai labai vykusiai atskirti ir papildo vienas kitą - iš pradžių, ties pačia anga, malkos pradeda smilkti, oro srautas smalkes varo tolyn į degimo kamerą, kur nuo aukštos temperatūros jos ima jungtos su deguonimi. Labai svarbu ir tai, kad reaktyvinėse krosnelėse liepsna nėra aušinama, kaip tai būna paprastose viryklėse ir tipiškuose šildymo sistemų katiluose, kur ugnis dega ir čia pat kaitina vandenį. Temperatūra krenta, ne visos dujos sudega, iš kamino veržiasi juodi dūmai - išlekia nesudegusi anglis. Dalis anglies pasilieka kamine suodžių pavidalu.
O reaktyvinėse krosnelėse pasiekiamas labai efektyvus degimas - sukūrenami ir dūmai. Sakoma, kad tokiu, kūrenant dūmus, būdu galima sutaupyti apie 40 procentų malkų.
Kita problema - surinkti degimo metu išsiskyrusią šilumą ir neišleisti jos per kaminą. Malkos - pigiausias kuras, bet ne toks pigus, kad jomis galėtume šildyti kiemą. Vis dėto didelė dalis iš malkų gautos energijos išlekia vėjais. Štai kodėl užsiimu ekonomaizeriais - jie ataušina kamino dūmus. Pasigaminęs reaktyvinį, pasiekiau ir kitą labai svarbų dalyką, apie kurį kalbėjau pradžioje - pagerėjo degimas.
O šiaip smalsu, gal žinot:
dvigubas degimas prasideda nuo 1000 laipsnių?
kokioje temperatūroje ketus pradeda raudonuoti, spindėti nuo karščio?
ar toks švytėjimas jau reiškia, kad vyksta dvigubas degimas?
Tu nesupratai, apie ką aš kalbu. Aš kalbu apie aušinimą. Raketinis pečius irgi gali būti aušinamas vandeniu, tada turbinos viršus neįkais iki 1000 laipsnių. Kur tu matei, kad vanduo pasiektų 1000 laipsnių temperatūrą?
Taigi reikia skirti degimą ir aušinimą. Degimas baigiasi vamzdyje, nuo turbinos viršaus prasideda aušinimas.
Ketaus krosnelė nėra raketinė, bet kai duodi daugiau oro, liepsna įtraukiama į turbiną ir ten baigia degti. Beje, ši krosnelė dvigubą degimą pasiekia kitu būdu, bet tai - ne į temą. Dėl bendro išprusimo pasakysiu, kad dvigubas degimas pasiekiamas ne tik raketinėse krosnelėse.
Tai nepasiekiate dvigubo degimo, jei temperatūra tiek nepakyla?
Gal tada reikia pasigaminti ir raketinį pečiuką ir prie jo jungti šį ekonomaizerį ir tai būtų pats pats ekonomiškiausias šildytuvas? :)
Mąstau apie šamotinių plytų ir molio raketinį pečiuką su stiklo keramikos kaitlente viršutiniame taške, kad būtų pats efektyviausias būdas tiek maistui gamintis, tiek ir namus pasišildyti.
Norint optimaliai išnaudoti šilumą, konstrukcija turi būti optimali. Per mažas tarpelis iki turbinos viršaus - nukentės trauka. Per didelis - trauka irgi mažės (per trumpas turbinos vamzdis, nuo kurio aukščio priklauso trauka), be to, ne visa šiluma pateks į svarbiausią tašką.
Raketiniai pečiai paprastai aušinami oru, todėl turbinos viršuje pakyla labai aukšta temperatūra - iki tūkstančio laipsnių ir daugiau. Maniškis ekonomaizeris aušinamas vandeniu, todėl tokios temperatūros niekada nepasieks. Turbiną padarėme iš storasienio baliono - mano amžiui turėtų užtekti. :)
O kiek sutaupysiu malkų? Matysim. Skaičiuosiu pavasarį, lyginsiu.
Tikrai labai šaunus prietaisas! Malkų sutaupysite gerokai, gal net dvigubai?
O tarpelis gali būti per didelis, ar tai reikšmės jau nesudaro? Kas keičiasi jei gerokai didinam tarpelį?
O kaip su viršutiniu dangčiu? Ten turbūt jau ne tokia aukšta temperatūra, kad viršus pradegtų? Girdėjau, kad Rakietinių pečių problematiška vieta - viršus, pradega, o geriausiai tam tinka špižinis gatvės šulinio dangtis :)
Tarpas tarp vamzdžio ir turbinos viršaus priklauso nuo vamzdžio skersmens. Jis neturi būti siauresnis už vamzdžio storį. Pirmiausia pagal formulę pasiskaičiuok vamzdžio skersmens plotą. Dabar reikia apskaičiuoti plyšio plotą, pro kurį iš vamzdžio eis dūmai. Jis lygus vamzdžio apskritimo ilgiui, padaugintam iš plyšio aukščio, kurį pavadinkime X. Plyšio plotas neturi būti mažesnis už vamzdžio skersmens plotą. Dabar sudarome labai paprastą lygtį:
X = vamzdžio skersmens plotas / vamzdžio apskritimo ilgis
Ar jau aišku?
Jeigu nesiryžtate skaičiuoti pats, praneškite vamzdžio skersmenį - apskaičiuosiu.
Vladai, būk geras, ir tu neiškraipyk mano minties ir nekišk man jokio katalikiškumo. Aš laikausi psichologijos mokslo, o ne religinių tauzalų ir tabu esmę paaiškinau pagal psichologijos mokslą. Jeigu nesupratai - jau kita kalba.
tikra tiesa
Visi tie punktai yra logiški - kad nebūtų stabdomas oro srautas, kolektoriaus skerspjūvio plotas neturėtų būti mažesnis už ortakio plotą. Aš dar pridėčiau, kad ortakio skersmuo neturėtų būti mažesnis už 10 cm. Kuo ilgesnis oro kelias saulės kolektoriumi, tuo daugiau jis paims šilumos, galimas daiktas optimalus atstumas yra 10 metrų, nors pas mane jis perpus trumpesnis. Bet tik dabar atkreipiau dėmesį, kad rekomenduojamas labai mažas ventiliatoriaus galingumas. tarkim, pas mane jis turėtų būti tik... 3 kubiniai metrai per valandą. Maniškių yra apie 80 kubinių metrų per valandą, ir tai saulėtą dieną įpučiamas oras įkaista iki 40 laipsnių. Laikyti pernelyg karštą orą saulės kolektoriuje būtų neracionalu, nes padidėtų šilumos nuostoliai.
Aš siūlyčiau ventiliatoriaus galingumą nusistatyti eksperimentu. Įsidedat, tarkime, 2 W galingumo kompiuterio ventiliatorių (apie 80 kubinių metrų per h) ir stebite temperatūrą. Jeigu į vidų eina pernelyg karštas oras (daugiau nei 40 laipsnių), dėkite arba galingesnė ventiliatorių, arba papildomą.
Varinė skarda, aišku, padidintų saulės kolektoriaus naudingumo koeficientą, bet ji labai brangi ir labai sumažintų investicijos efektyvumą. Atsitiktų kaip ir su vakuuminiais saulės kolektoriais vandeniui šildyti - jie labai gerai surenka saulės šilumą, bet dėl beprotiškų kainų taip ir neatsiperka.
Visi tie punktai yra logiški - kad nebūtų stabdomas oro srautas, kolektoriaus skerspjūvio plotas neturėtų būti mažesnis už ortakio plotą. Aš dar pridėčiau, kad ortakio skersmuo neturėtų būti mažesnis už 10 cm. Kuo ilgesnis oro kelias saulės kolektoriumi, tuo daugiau jis paims šilumos, galimas daiktas optimalus atstumas yra 10 metrų, nors pas mane jis perpus trumpesnis. Bet tik dabar atkreipiau dėmesį, kad rekomenduojamas labai mažas ventiliatoriaus galingumas. tarkim, pas mane jis turėtų būti tik... 3 kubiniai metrai per valandą. Maniškių yra apie 80 kubinių metrų per valandą, ir tai saulėtą dieną įpučiamas oras įkaista iki 40 laipsnių. Laikyti pernelyg karštą orą saulės kolektoriuje būtų neracionalu, nes padidėtų šilumos nuostoliai.
Aš siūlyčiau ventiliatoriaus galingumą nusistatyti eksperimentu. Įsidedat, tarkime, 2 W galingumo kompiuterio ventiliatorių (apie 80 kubinių metrų per h) ir stebite temperatūrą. Jeigu į vidų eina pernelyg karštas oras (daugiau nei 40 laipsnių), dėkite arba galingesnė ventiliatorių, arba papildomą.
Varinė skarda, aišku, padidintų saulės kolektoriaus naudingumo koeficientą, bet ji labai brangi ir labai sumažintų investicijos efektyvumą. Atsitiktų kaip ir su vakuuminiais saulės kolektoriais vandeniui šildyti - jie labai gerai surenka saulės šilumą, bet dėl beprotiškų kainų taip ir neatsiperka.
Labai domintų nuoroda
Vanduo ir oras toli gražu nėra vienodi šilumos nešikai. Vanduo beveik tūkstantį kartų sunkesnis už orą, jo savitoji šiluma keturis kartus didesnė už oro. Dabar supratai, koks tai skirtumas? Vanduo ir oras šildys (aušins) taip pat, jeigu oro srautas bus 4000 kartų didesnis už vandens srautą.
Mano saulės kolektorius savitakinis, bet šią vasarą, kai buvo mažai saulės, įjungiau priverstinę cirkuliaciją su Vinco sukonstruotu valdikliu. Priverstinė cirkuliacija šilumą perneša greičiau. Sakyčiau, idealus variantas toks: savitakinis saulės kolektorius su galimybe įjungti priverstinę cirkuliaciją. Jeigu vasarą per karščius dingtų elektra, maniškiams saulės kolektoriams nieko neatsitiktų.
Panašiai esu susitvarkęs šildymo sistemą. Ji daryta seniai, kai santechnikai dar išmanė konvekciją, taigi yra savitakinė. Aš jai pridėjau cirkuliacijos siurblį ir valdiklį. Nebūtų elektros ar sugestų siurblys, ji vis tiek veiktų. Bet priverstinė cirkuliacija būna greitesnė.5
Užtat savitakinė sistema bent 500 Lt pigesnė (350 Lt cirkuliacijos siurblys ir 150 Lt valdiklis).
Sveiki,norečiau Jusu nuomones tokiu klausimeliu – kilo tokia mintis..jeigu sujungus du vienodo dydžio šilumokaičius(pvz. iš plastikines žarnos,nes varinis ar aliuminis brangokai apsieina,tik metalas aišku geresnis laidinkas),žinoma užpildytus vandeniu, ir viena sumontavus dežeje(talpoje) i kuria paduodamas šiltas-karštas oras iš "oro kolektoriaus"(pvz. galima ir iš po "Ranillinio" stogo kraigo viršaus nes ten temperatura sauletom dienom buna 30-60°C), o kita šilumokaiti i šalia esančia talpa su vandeniu. Ar butu koks efektyvumas,nes abejoju ar sausas oras lyginant su šlapiu vandeniu yra vienodi laidininkai, ta prasme-vienodai paima ir atiduoda šiluma. Tikiuosi supratot mano samprotavima..dekoju:)
O koks jusu praktikoje kolektorius geriau pasiteisino ar savitakis apacioje ar ant stogo su boileriu? Kuris geriau sildo?
Turbina tavo kelnėse. Nusimauk, turėtumei rasti.
Labai grazus aprasymas ir tikrai naudinga krosnele. Bet tai nieko neturi bendro su turbina.
aciu, ponas Dargi,uz idomius komentarus.
Aš šiltinau visą ekonomaizerių centrinį vamzdį. Kelių milimetrų (beveik centometro) oro tarpas ir yra šiltinimas. Jeigu tarpas didesnis, į jį galima kišti akmens vatos, dar paprasčiau ir pigiau - pripilti pelenų.
Beje. mano draugas Deimantas panašų ekonomaizerį ant tokios pat krosnelės pasidarė, visai nešiltinęs vamzdžio. Veikia, trauka gera. Bet ji būtų buvusi dar geresnė, jeigu būtų šiltinęs. Apie jo darbą bus parašyta jo skyrelyje "Deimantinis gyvenimas".
Ar nereikia apsiltinti palikta kelių milimetrų oro tarpą kur dūmtraukio vamzdis apsuktas cinkuota skarda?
Gaminant treciaji ekonomaizeri jus siltinote.
Aciu
Teoriškai - taip. Bet praktiškai to nerizikuočiau daryti. Kodėl? Įdėjus šviežių malkų, jeigu jos drėgnesnės, gali išlėkti dūmų. Būtų menkas malonumas juos uostyti.
Šilumą galima surinkti ir kitu būdu, tarkim, aušinant vandeniu. Apie tai čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/reaktyvinis-ekonomaizeris-taupo-...
O jei padarius papildoma dumtrauki i troba? Kol dumai yra tegu traukia virs stogo, kai ikaista ir dumu nelieka, uzdaryti su sklende stogo dumtrauki ir visa siluma keliautu i vidu aantruoju dumtraukiu?
Kol kas tau nereikia ieškoti nei aukso, nei sidabro vidurio. Pirma pamėgink suprasti tai, kas parašyta. Kaip matau, dar neturi žalio supratimo, kas yra degimas, degimo kamera, o kur degimas jau pasibaigęs.
Visiems kitiems pasakau: iš tiesų turbinoje viskas yra atvirkščiai, negu čia mėgina aiškinti aukso vidurių ieškotojas. Kuo labiau aušini dūmus už degimo kameros, aušintuve, tuo didesnė trauka, tuo geresnis degimas. Man net keista, kad yra žmonių, kurie nesupranta esminio dalyko, kuris net iškeltas į antraštę.
Ar vesinant turbina nenutiks taip, kad nepilnai sudegs dumai?
Kuo daugiau vesinama vandeniu tuo daugiau silumos paimama is dumu bet..is kitos puses dumai nepilnai sudegs, nes mazes degimo temperatura ir malkos bus ne taip efektyviai panaudojamos (dalis virs smalkemis)? O kur rasti aukso viduri ir kaip geriau turbut bus aisku isbandzius.
Taip, tokią krosnelę galima statyti ir troboje, bet jokiu būdu nerekomenduočiau to daryti, neišvedant dūmtraukio lauk. Dūmai sudega tik tada, kai degimo kamera gerai įkaita, o iki tol jie būna tiršti, kaip ir įprastų krosnių.
Beje, tokiai krosnelei, pastatytai patalpoje, nėra būtinas aukštas kaminas. Dūmtraukio vamzdį galima paprasčiausiai išvesti pro sieną. Mat turbina pati garantuoja trauką - ji pati stumia dūmus (karštą orą). Horizontalus dūmtraukio vamzdis dar ir kambarį šildytų.
Kaip aš kambaryje pasidariau reaktyvinę krosnelę iš senosios kaimo viryklės,esu aprašęs čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/i%C5%A1-senosios-kaimo-virykl%C4...
Ar galima tokia virykle naudoti gyvenamoje patalpoje vietoj dujines virykles, kamino neisvedant i lauka?
Pro kaminą eina tik karštas oras, bet gal visu 100% procentu dumai nesudega todel mano ideja netinka siuo atveju?
Aciu
patenkintas savo reaktyvine krosnimi- tiek obuolienės privirėm ir sulčių, kad ko gero būčiau sunaudojęs visą dujų balioną už 80 lt.per savaitę. O dar sriubos, mėsos, vanduo, arbata. Labai džiaugiuosi- nepakeičiamas daiktas sodo buity.
deimantukas
Ar toks stiklas, ar toks, jis praleidžia vienodai. Užtat dvigubas mažiau žilumos išleidžia atgal į lauką. Štai tau ir visas skirtumas.
O koks stiklas daugiau praleidžia šilumos į kolektorių ar viengubas ar dvigubas ir kodėl?
Mano namuose irgi pamažu nyksta alkoholizmo reliktai. Iškilmingų alkoholio garbinimo ritualų čia seniai nebėra. O juk kažkada atrodė, kad girtavimas - tai ir yra šventė, tai ir yra bendravimas. Net keista, kad čia vykdavo tokie krikščioniško absurdo spektakliai.
sodo namelyje nuo židinio patraukti sekcijikę, nes jos vietoj žadu sumontuoti krosnelę. Pradėjau kraustyti iš jos viską, kad būtų lengviau pernešti, ir mano rankose atsidūrė stikliukai, bokalai ir kiti alkoholio garbinimo įrankiai. Pajaučiau didelę tų daiktų beprasmybę- juk negeriu jau ilgai, mama irgi, o šie alkoholikų ritualų įrankiai vis stovi sekcijoje. Kam visa tai čia,-paklausiau mamos? Bet kiek už juos sumokėta,-atsakė ji.
Sekcijikę nugabenom į kitą vietą ir viską sudėjom tvarkingai atgal.Ryt jos vietoj žadu sumontuoti krosnelę. Dabar ji man labiau reikalinga- juk orai šaltėja.
deimantukas
Veidmaini,... /ligonio kliedesiai išvalyti. - P.D./
dar įdomus pecius BUBAFONJA.Ilgai dega,stropuvos analogas,bet padarytas is 200 l metalines statines
Žiūrint, ką į tuos radiatorius pilsi. Jeigu pilsi į juos gerą ruginį - gersi visai neblogą samagoną. Iš vandens jokio stiprumo, užtat galima pilti antifrizą - girdėjau, jis irgi duoda į galvą. Žodžiu, jeigu nori pilti dėl gėrimo, tai patarčiau ruginę - ir nebrangi, lyginant su valstybine, ir duoda per galvą gerai.
O šildymo sistemą tikrai perdirbk į auksinius vamzdžius - tai bus daug įdomiau už kažkokius kvailus saulės kolektorius.
Nereikalingas sarkazmas. Sistema buvo daroma prieš dešimt metų ir buvo stengiamasi pasidaryti visam gyvenimui, kad nereiktu kišti rankų. Juk ne iš neturėjimo ką veikti į boilerius deda magnio katodą? Nesinorėtu sugadinti visos sistemos, kur nors įlipdžius kokios netinkamo metalo detalės. Dar galvoju, jeigu saulės kolektorių darysiu iš skardinių radiatorių, o per juos cirkuliuos geriamas vanduo, kaži ką aš ten gersiu?
Sakai, surūdys nerūdijantis plienas? O šildymo sistemos visi vamzdžiai variniai? Kodėl ne auksiniai? Būtinai keisk į auksinius - tada tikrai atlaikys.
visos mano sistemos vamzdžiai variniai, boileris nerūdyjančio plieno, ar neprakiurs? Kažkur girdėjau, kad prakiūra mažiau aktyvus metalas.
Vanduo iki 80 laipsnių neįkais. Bet jeigu tikitės tokių temperatūrų, karštam vandeniui dėkite trisluoksnius baltus vamzdžius - jie daug patikimesni. Juodus plastikinius galite dėti grįžtamajam.
Taip paguldytas boileris veiks, jeigu atgal į saulės kolektorių iš gyvatuko išbėgs pats šalčiausias vanduo, o įbėgs karščiausias.
Laba diena, susidomėjau kaip pasidaryti saulės kolektorių karšto vandens gamybai. Bandysiu daryti pagal tą schemą, kurį yra kiekvieno puslapio apačioje. Gal galėtumėte duoti kelis patarimus? Klausimai tokie: 1.turiu 200 l. boilerį, jis yra vertikalus, bet verikaliai jis man netelpa į palėpę. Jeigu boilerį paversiu horizontaliai, ar bus gerai vandens cirkuliacijai, karšto vandens paėmimą galėsiu pajungti iš aukščiausios jo vietos, bet padavimas gaunasi per vidurį? 2. Ar juodi plastikiniai vamzdžiai atlaikys temperatūrą vasara, nes galvoju,kad gali įkaisti iki kokių 80 laipsnių. Ačiū.
Deja, negaliu pamatuoti - sugadinau aukštų temperatūrų termometrą. Spėju, kad 70 laipsnių. Užspjovus nečirškia, bet rankos pridėjęs ilgai neišlaikysi.
Labai labai ačiū už tokius išsamius atsakymus! Puiku! Negaliu atsidžiaugti. Ir dykai ir net anonimiškai konsultuojate :)
Jau sukūriau savo "tobulo" pečiaus vaizdinį, dar kada nors pasitarsiu gyvai su brėžiniais ar bent telefonu :) Puikūs išradimai tie ekonomaizeriai. Kuo daugiau bus tokių Lietuvoje, tuo oras bus švaresnis :)
Beje, iki kiek laipsnių atvėsina dūmus jūsų ekonomaizeris, nematavote?
Stiklas labai gerai praleidžia spindulius, o maži oro tarpeliai tarp stabdo konvekcinį šilumos tekėjimą, kitaip sakant, yra puiki šilumos izoliacija. Aišku, kažkiek spindulių stiklas atspindi, bet tai yra ašara, palyginus su tuo, kiek šilumos užlaiko stiklo paketai. Aišku, trijų stiklų paketas būtų efektyviau už dviejų.
O kiek stiklų būtų per daug? Aš tokio eksperimento nesu atlikęs. Galėtumei jį atlikti ir pranešti - mielai paskelbčiau aprašymą.
Bet jeigu nori gero efekto, neužtenka šildyti mano sieną - reikia karštą orą leisti į vidų. Šis mano straipsnis - apie eksperimentų pradžią. Skaityk jo tęsinį arba čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/keletas-b%C5%ABd%C5%B3-%C5%A1ild...
Turiu klausimėlį. Tarkim turiu mūrinę sieną, juodai dažyta. Sakykit kas būtų efektyviau - saulės kolektorius su vienu, dviem ar trim stiklais? Manau kad kuo stiklų daugiau, tuo ilgiau siena išlaiko šilumą, tačiau tuo mažiau patenka saulės spindulių. Koks variantas būtų optimaliausias?
Tam nereikia parabolės, kurią nelengva pasidaryti. Užtenka paprasčiausio veidrodžio: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/galingas-saul%C4%97s-kolektorius...
Na parobolinis kaitintų paprastą kolektorių iš kitos pusės kur nėra saulės.
Juodi kūnai (fizikos terminas) ima švytėti nuo 1000 laipsnių. Jeigu į krosnį įkiši vinį, ir ji paraudonuos - turi 1000 laipsnių. Bet dvigubo degimo gali nebūti. Dalis iš malkų išsiskyrusių dujų gali nesudegti kad ir dėl deguonies stygiaus. Ketaus krosnelėse dvigubas degimas pasiekiamas, atidarius viršutinį jos dangtį ir paleidus į viršutinę liepsnos dalį oro. Reaktyvinėse krosnelėse ( turbinos vamzdyje) pailginamas oksidacijos laikas, izoliuotame vamzdyje išsaugoma aukšta apie 1000 laipsnių temperatūra, o stipri trauka garantuoja pakankamą deguonies srautą.
Kaip sužinoti, ar prasidėjo dvigubas degimas? Išeikite lauk ir pažiūrėkite į kaminą. Jeigu dūmų nėra, viskas tvarkoj. Vadinasi, jie sudega. Jeigu dūmai nesudega, vadinasi kažko trūksta - temperatūros arba deguonies.
Norint užsiimti tokiais eksperimentais, pirmiausia reikia suprati, kas yra degimas. Oksidacija? Taip, labai greita oksidacija. O kas oksiduojasi? Malkos? Nesąmonė! Kieti ir skysti kūnai nedega, netgi benzinas - dega tiktai jo garai, kitaip sakant, dujos. Vadinasi, norint sudeginti malkas, pirmiausia jas reikia paversti dujomis. Tas procesas, kai įkaitusios, dar neužsidegusios, malkos ima smilkti, vadinamas pirolize. Kaitindami malkas (arba akmens anglį, durpes) be deguonies, galime pasigaminti degių dujų, o sudeginti jas vėliau ar toliau, tarkim, automobilio variklyje ar dujinėje viryklėje. Galime sukūrenti ir toje pačioje krosnyje, davę joms deguonies.
Iš tiesų krosnyje tai ir vyksta - pirmiausia iš malkų išsiskiria dujos, daugiausia - smalkės, o paskui jos jungiasi su deguonimi - sudega. Reaktyvinėse krosnelėse tie du procesai labai vykusiai atskirti ir papildo vienas kitą - iš pradžių, ties pačia anga, malkos pradeda smilkti, oro srautas smalkes varo tolyn į degimo kamerą, kur nuo aukštos temperatūros jos ima jungtos su deguonimi. Labai svarbu ir tai, kad reaktyvinėse krosnelėse liepsna nėra aušinama, kaip tai būna paprastose viryklėse ir tipiškuose šildymo sistemų katiluose, kur ugnis dega ir čia pat kaitina vandenį. Temperatūra krenta, ne visos dujos sudega, iš kamino veržiasi juodi dūmai - išlekia nesudegusi anglis. Dalis anglies pasilieka kamine suodžių pavidalu.
O reaktyvinėse krosnelėse pasiekiamas labai efektyvus degimas - sukūrenami ir dūmai. Sakoma, kad tokiu, kūrenant dūmus, būdu galima sutaupyti apie 40 procentų malkų.
Kita problema - surinkti degimo metu išsiskyrusią šilumą ir neišleisti jos per kaminą. Malkos - pigiausias kuras, bet ne toks pigus, kad jomis galėtume šildyti kiemą. Vis dėto didelė dalis iš malkų gautos energijos išlekia vėjais. Štai kodėl užsiimu ekonomaizeriais - jie ataušina kamino dūmus. Pasigaminęs reaktyvinį, pasiekiau ir kitą labai svarbų dalyką, apie kurį kalbėjau pradžioje - pagerėjo degimas.
O šiaip smalsu, gal žinot:
dvigubas degimas prasideda nuo 1000 laipsnių?
kokioje temperatūroje ketus pradeda raudonuoti, spindėti nuo karščio?
ar toks švytėjimas jau reiškia, kad vyksta dvigubas degimas?
Tu nesupratai, apie ką aš kalbu. Aš kalbu apie aušinimą. Raketinis pečius irgi gali būti aušinamas vandeniu, tada turbinos viršus neįkais iki 1000 laipsnių. Kur tu matei, kad vanduo pasiektų 1000 laipsnių temperatūrą?
Taigi reikia skirti degimą ir aušinimą. Degimas baigiasi vamzdyje, nuo turbinos viršaus prasideda aušinimas.
Ketaus krosnelė nėra raketinė, bet kai duodi daugiau oro, liepsna įtraukiama į turbiną ir ten baigia degti. Beje, ši krosnelė dvigubą degimą pasiekia kitu būdu, bet tai - ne į temą. Dėl bendro išprusimo pasakysiu, kad dvigubas degimas pasiekiamas ne tik raketinėse krosnelėse.
Tai nepasiekiate dvigubo degimo, jei temperatūra tiek nepakyla?
Gal tada reikia pasigaminti ir raketinį pečiuką ir prie jo jungti šį ekonomaizerį ir tai būtų pats pats ekonomiškiausias šildytuvas? :)
Mąstau apie šamotinių plytų ir molio raketinį pečiuką su stiklo keramikos kaitlente viršutiniame taške, kad būtų pats efektyviausias būdas tiek maistui gamintis, tiek ir namus pasišildyti.
Norint optimaliai išnaudoti šilumą, konstrukcija turi būti optimali. Per mažas tarpelis iki turbinos viršaus - nukentės trauka. Per didelis - trauka irgi mažės (per trumpas turbinos vamzdis, nuo kurio aukščio priklauso trauka), be to, ne visa šiluma pateks į svarbiausią tašką.
Raketiniai pečiai paprastai aušinami oru, todėl turbinos viršuje pakyla labai aukšta temperatūra - iki tūkstančio laipsnių ir daugiau. Maniškis ekonomaizeris aušinamas vandeniu, todėl tokios temperatūros niekada nepasieks. Turbiną padarėme iš storasienio baliono - mano amžiui turėtų užtekti. :)
O kiek sutaupysiu malkų? Matysim. Skaičiuosiu pavasarį, lyginsiu.
Tikrai labai šaunus prietaisas! Malkų sutaupysite gerokai, gal net dvigubai?
O tarpelis gali būti per didelis, ar tai reikšmės jau nesudaro? Kas keičiasi jei gerokai didinam tarpelį?
O kaip su viršutiniu dangčiu? Ten turbūt jau ne tokia aukšta temperatūra, kad viršus pradegtų? Girdėjau, kad Rakietinių pečių problematiška vieta - viršus, pradega, o geriausiai tam tinka špižinis gatvės šulinio dangtis :)
Tarpas tarp vamzdžio ir turbinos viršaus priklauso nuo vamzdžio skersmens. Jis neturi būti siauresnis už vamzdžio storį. Pirmiausia pagal formulę pasiskaičiuok vamzdžio skersmens plotą. Dabar reikia apskaičiuoti plyšio plotą, pro kurį iš vamzdžio eis dūmai. Jis lygus vamzdžio apskritimo ilgiui, padaugintam iš plyšio aukščio, kurį pavadinkime X. Plyšio plotas neturi būti mažesnis už vamzdžio skersmens plotą. Dabar sudarome labai paprastą lygtį:
X = vamzdžio skersmens plotas / vamzdžio apskritimo ilgis
Ar jau aišku?
Jeigu nesiryžtate skaičiuoti pats, praneškite vamzdžio skersmenį - apskaičiuosiu.
Vladai, viską supratau ir tau neprieštarauju. Tavo mintį paprasčiausiai papildžiau psichologijos mokslo žiniomis.
Labas
Koks turėtų būti orietancinis tarpelis tarp vamzdžio ir turbinos viršaus?
Dėkui
Aš tik norėjau paaiškinti apie ką rašiau pradiniame tekste. Nes pagalvojau, kad esu ne visai teisingai suprastas.
labai geras atsakymas :)
Vladai, būk geras, ir tu neiškraipyk mano minties ir nekišk man jokio katalikiškumo. Aš laikausi psichologijos mokslo, o ne religinių tauzalų ir tabu esmę paaiškinau pagal psichologijos mokslą. Jeigu nesupratai - jau kita kalba.
Puslapiai