Labai geras įrenginukas , tačiau krūva darbų ir uzima nemažai vietos mašinytėje, bet jeigu ponas Petrai va kašką panašaus sukūrtumei namui, gal net visiems kambariams. Visi žino kaip karšta būna karštomis dienomis , bunant namie. Pas mane karštomis vasaros dienomis būna apie +30 šilumos (bute), nežinau kaip nuosavuose namukuose būna bet bute tai nežmoniškai karšta. Pats galvoju kai statysiu namą tai po žeme istiesti kaskiek juodo vandentiekio vamzdio ir pajungti 12v ventiletorių, gal padės. Petrai sukūrkite kanors jūs , tikrai įkvėpsite daug žmoniu savo patirtimi ir darbais.
Kam vasarą šilumos siurblys? O tu paskaityk ir pamėgink suprasti. Jeigu tau atrodo, kad šilumos siurblys - tik radiatoriams, mes nelaibai susikalbėsime...
Žiūriu, nesusigaudai, kas yra šilumos siurblys, ką jis daro ir kaip veikia. Jeigu vanduo saulės kolektoriuje tėra 30 laipsnių, aš boilerio temeperatūrą galiu pakelti iki 40 laipsnių ir daugiau - žiūrint, kiek atšaldysiu vandenį saulės kolektoriuje. Šiandien, pavyzdžiui, saulės kolektoriaus vandenį atšaldžiau iki 18 laipsnių, šilumą perkėliau į boilerį, ir turiu 150 litus 38 laipsnių temperatūros vandens. Sakai, neįmanoma? Tokiu atveju mums tikrai nėra apie ką kalbėti, o diskutuoti - tuo labiau.
Savo akimis nesu matęs tokių veikiančių sistemų, bet manau, kad jos turėtų didinti efektyvumą. mat kuo šiltesnį vandenį šaldai, tuo didesnis elektros panaudojimo naudingumo koeficientas. Aš saulės kolektorių dabar, apniukusiomis dienomis, prijungiau prie saulės kolektoriaus ir šaldau jo vandenį. Kasdien išdeginu po pusę lito elektros, o vandens prisikaitinu 150 litrų, Patys spręskit, efektyvu ar ne.
Žiemą šilumos siurbliu šaldau ne saulės kolektoriaus, bet tvenkinio vandenį. Efektyvumas, aišku, mažesnis, bet vis tiek: vienas kilovatas elektros parneša į namus tris kilovatus šilumos.
O kam tas silumos siurblys vasaros laikotarpiu, juk ir taip silta, radiatoriu juk nekaitini :)
Rasai, kad ikaitinai vandeni iki 40 laipsniu, tai cia su silumos siurbliu, ar su saules kolektoriumi?
Jei saules kolektorius max duoda 35 laipsnius, tai kaip tu gauni 40 laipsniu :)
Manau, kad esant saules kolektoriaus temperaturai 35, vandeni boileryje gali ikaitinti max iki 30, geriausiu atveju 25 laipsniai, nes vistiek yra silumos nuostoliai, keliaujant vandeniui nuo kolektoriaus iki boilerio.
Taipogi idomu kurioje boilerio vietoje tu matuoji temperatura, nes 40 laipsniu tu pasieki boilerio virsuje, o papacioje bus kokia 20 laipsniu.
Idomu, kokias temperaturas pasiekia apniukusia diena boileryje, kai yra savitake sistema ir kolektoriuje naudoja skardinius radiatorius. Manau, kad apsiniaukusia diena ji neveiksminga, bent pas mane :)
Esu matęs tokius 2 siurblius sujungtus pakopomis ir dar į sistemą pridėtas saulės kolektorius/iai, kad padidint efektyvumą. Per 2 pakopas berods iki 50 laipsnių sugeba išspausti tokia sistema. Kokia Jūsų nuomonė apie tokią sistemą?
Esu matęs tokius 2 siurblius sujungtus pakopomis ir dar į sistemą pridėtas saulės kolektorius/iai, kad padidint efektyvumą. Per 2 pakopas berods iki 50 laipsnių sugeba išspausti tokia sistema. Kokia Jūsų nuomonė apie tokią sistemą?
Dabar, kai apniukę, naudoju šilumos siurblį, kurį esu prijungęs prie saulės kolektoriaus. Šilumos siurblys labai atšaldo saulės kolektoriaus sistemos vandenį, temperatūros čia apie 10 laipsnių sumažintos. Šiandien vandenį atšaldžiau iki 16 laipsnių, o paskui, trumpai pasirodžius saulei, per kelias valandas jo temperatūra pakilo iki 25 laipsnių. Vincas paskaičiavo galingumą - apie 900 vatų. Be priverstinės cirkuliacijos ir be šilumos siurblio galingumas būdavo perpus mažesnis. Aišku, efektyvumą pakelia iš šilumos siurblys - kuo šaltesnis vanduo saulės kolektoriuje, tuo geriau jis sugeria šilumą.
Bet jeigu vandens nešaldyčiau, jis būtų apie 35 laipsnius. Kolektoriai vieno stiklo.
Mano cirkuliacijos siurblys galingas, 75 vatų, tokio nereikėtų. Valdiklis jį dažnai junginėja. Tačiau tai - šilumos siurblio siurblys, paprastai jis varinėja vandenį iki tvenkinio ir atgal. Šiemet sugalvojau šaldyti vasarą ne tvenkinio, bet saulės kolektoriaus vandenį. Taigi sujungiau dvi sistemas ir panaudojau esamą cirkuliacijos siurblį. Savadarbis šilumos siurblys ir savadarbis saulės kolektorius - labai efektyvus derinys. Šiandien išdeginau elektros už pusę lito, o 100 litrų vandens įkaitinau iki 40 laipsnių.
Žinoma, kai saulėta, nereikia nei priverstinės cirkuliacijos, nei šilumos siurblių. Tada užtenka paprasčiausios savitakos.
As irgi manau, kad savitake sistema turi labai didelius silumos nuostolius bei apniukusia diena naudos beveik jokios. Isvada reikia statyti siurbliuka, tada gal bus galima pasiekti temperatura artima kolektoriaus temperaturai.
Kokios temperaturos pas tave, kai pradejai naudoti siurbliuka?
Koki siurbliuka pastatei?
kazka tu cia maisai. Pas mane aiskiai parasyta, kad boilerio gyvatukas - tai toks vamzdis boilerio viduje, kuris atiduoda kolektoriaus siluma boileriui :) Boileris pastatytas palepeje, auksciausiame taske.
Turite išspręsti klausimą ar Jum reikia karštesnio vandens ar pašildyto vonios kambario. Jei atjungsite gyvatuką teperatūra boileryje pakils. Karštą dieną turėtumėte pasiekti aukštesnę temperatūrą.
Mano gautos temperatūros yra panašios. 70 laipsnių saulės kolektoriuje pasieksi, jeigu jis nebus aušinamas.
Norint sukelti temperatūrą, reikėtų didinti saulės šildomą plotą. Pats saulės kolektorius (juodos skardos absorberis) turėtų būti kelis kartus didesnis už radiatorių. Tačiau labai aukšta temperatūra nereikalinga.
Norint sumažinti šilumos nuostolius pakeliui nuo saulės kolektoriaus iki šilumokaičio, reikėtų pagreitinti cirkuliacija, t.y. panaudoti cirkuliacijos siurblį ir elektroninį valdiklį. Savitakinės sistemos yra beveik tobulos, nes nenaudoja elektros ir negali sugesti siurblys nei valdiklis, kurių nėra, Bet jos turi minusą - cirkuliacija lėta, saulės kolektoriuose ir vamzdynuose laikosi aukšta temperatūra, nemaži šilumos nuostoliai.
Mano namuose saulės kolektorius veikia savitaka, bet šiemet, kada mažai saulės, įjungiau dar ir cirkuliacijos siurblį su elektroniniu valdikliu. Efektyvumas iškart padidėjo. Maniškiai kolektoriai daryti prieš 10 metų, jie vieno stiklo, dabar perdirbti tingiu, o šilumą vėjais paleisti gaila. Kuo greičiau ją` paimi iš radiatoriaus, tuo mažiau išsilaksto atgal į aplinką.
Gaminau dviejų tipų saulės kolektorių.
1 variantas iš 14 mm varinių vamzdelių, kuriuos sukišau į stiklinius vamzdzius (po 2.40m) ir tarpusavyje sujungiau lygiagrečiai
2 variantas. skardinis radiatorius 1,8x06 m. dėžėje su stiklu.
1 ir 2 variantai tarpusavyje sujunkti lygiagrečiai.
Atlikus temperatūros matavimus paaiškėjo, kad 1 variantas nėra pranašesnis už 2, nes vandens temperatūra pasiekiama tik 55 laipsniai, o skardinis radiatorius pasiekia 59 laipsnius.
Sistema savicirkuliacija, todėl kolektorius sujungiau lygiagrečiai. karsciausia vasaros diena, boileryje (100l)vanduo ikaista tik iki 40 laipsniu. Bendras kolektoriaus kaitinamas plotas 4 kv. m.
I boilerio gyvatuka ateina 49 laipsniai, kai kolektoriaus auksciausia temperatura 58 laipsniai. Vamzdziai izoliuoti, bet per 6 metrų atstuma nukrenta apie 10 laipsniu.
Gal galite pasidalinti patirtimi, kokias temperaturas pasiekia jūsų kolektoriai, nes nelabai tikiu, kad skardinis radiatoriu kaip kazkas giriasi pasiekia 70 laipsniu.
O kam įrodinėti? Sulą žmonės nuo seno raugina. Jei nori, gali vadinti alumi. Svarbu susišnekėti. Ar tu pavadinsi alumi, ar rauginta sula, nuo pavadinimo gėrimas labai nepasikeis. :)
Jūs pateikėte alaus gaminimo receptą :D Galvoju taip, kad kol sula dar nesurūgus, tai ji yra sula. O kai surūgsta, tai jau pasikeičia ir žodis, iš kitos pusės - alus. Taip visi nuo seno turėjo žinot, o po to kažkokie sugalvojo nesąmones, kažkokį myž... alum vadint pradėjo... Po to jį ir gert... Juokaučiau, bet tai kas įrodys, kad yra ne taip?
Galima dėti du karšto vandens daviklius, bet jie abu šitame valdiklyje vienu metu veikti negalės - pasikeistų varža. Juos reikėtų junginėti, bet tai nepatogu, Nebent junginėtų koks laikmatis.
Jeigu saulės kolektoriai yra netoli vienas kito, tik skirtingų krypčių, juos galima sujungti lygiagrečiai, o karšto vandens daviklį dėti per vidurį ant bendro vamzdžio. Montuodami vieną sistemą, taip padarėme. Veikia gerai.
Šiemet įsigudrinau vieną valdiklį panaudoti trims sistemoms: saulės kolektoriui, centriniam katilui ir židinio ekonomaizeriui. Saulėtą dieną įjungiu daviklį, kuris yra saulės kolektoriuje. Kai užkuriu centrinį katilą, įjungiu jo daviklį, kai židinį - židinio daviklį. Šalto vandens daviklis - ant boilerio grįžtamo vamzdžio. Geriau būtų buvę jį kišti ten, kur boilerio termometras, bet netilpo.
Jeigu naudojate pramoninį šilumokaitį, turėtų užtekti to, kuris yra jame. Kam antras?
Aš saulės kolektoriui naudoju 120 litrų talpos dujų balioną, o temperatūrą matuoju paprasčiausiu elektroniniu termometru, kurio daviklį pritaisiau prie karšto vandens vamzdžio.
Matuoti temperatūrą saulė kolektoriuje nėra jokios prasmės. Ką tai duos? Juk mums reikalingas karštas vanduo, o ne karštas saulės kolektorius. Įdomumo dėlei galima kokį sykį įkišti vidun elektroninio termometro daviklį ir pažiūrėti, kiek jis įkaista.
Pasidariau saulės kolektorių, su siurbliuku, valdikliu.( valdiklis pagal jūsų schemą) Norėčiau pastatyti elektronini termometrą. Ar termometras jungiasi kažkaip į valdiklio schemą,prie jau esamu daviklių, ar nepriklausomai(valdiklio davikliai sau, termometro sau). Senukuose esami termometrai matuoja vidaus ir lauko temperatūras, su vienu išnešamu į lauką davikliu, ar įmanoma iš termometro išlupti tą kitą davikli(vidaus temperatūros) ir laidu prailginti. Gal kas bandėt kažką daryti.Ir dar, termometro instrukcijoje rašo , kad jis matuoja iki 70 laipsnių karščio, ar jis veiktu jeigu temperatūra dar auštesnė? Gal kas naudojat tokį termometrą?
Pasidariau saulės kolektorių, su siurbliuku, valdikliu.( valdiklis pagal jūsų schemą) Norėčiau pastatyti elektronini termometrą. Ar termometras jungiasi kažkaip į valdiklio schemą,prie jau esamu daviklių, ar nepriklausomai(valdiklio davikliai sau, termometro sau). Senukuose esami termometrai matuoja vidaus ir lauko temperatūras, su vienu išnešamu į lauką davikliu, ar įmanoma iš termometro išlupti tą kitą davikli(vidaus temperatūros) ir laidu prailginti. Gal kas bandėt kažką daryti.Ir dar, termometro instrukcijoje rašo , kad jis matuoja iki 70 laipsnių karščio, ar jis veiktu jeigu temperatūra dar auštesnė? Gal kas naudojat tokį termometrą?
Jeigu kolektoriai nukreipti ne į vieną puse ir vandenį šildytu vienas kolektorius , o paskui kitas, tai tikriausiai reikia statyti du daviklius prie vieno ir prie kito kolektoriaus. Ar kažkaip kitaip? Jeigu du, tai ar nuo vieno valdiklio galiu pajungti abu daviklius? Ačiū
Vargšui anonimui, pragėrusiam savo vardą ir pavardę: jeigu tavo galvelėje dar yra likę šiek tiek nepragertų smegenų, gal atsakytumei man į vieną klausimą? Koks skirtumas tarp manęs, buvusio alkoholiko, ir tavęs, nepagydomo alkoholiko? Per sunku? Tada kitas, aiškesnis klausimas: jeigu jūs, vardus ir pavardes pragėrę anonimai, alkoholio nelaikote vertybe, tai kurių galų kankinatės visą gyvenimą, nebegalėdami išgerti savo brangiausio gėralo? Ar ne todėl jūs beviltiški?..
Akivaizdu, kad tu, anonime, esi pragėręs ne tik sveiką` nuovoką, bet ir sąžinę. Antraip negi imtum taip įžūliai meluoti, kad Dievo kraujo (vyno) krikščioniai nelaiko jokia vertybe?
Dabar - keletas žodžių nuovokos nepragėrusiems žmonėms. Kol anonimai nenustos nuodo laikyti vertybe, tol jie bus nepagydomi ir bet kada sugrįš prie mylimo gėralo. Norint atstatyti aukštyn kojomis apverstas vertybes, pirmiausia reikia SUVOKTI, kad jos apverstos. Kaip matome iš to anonimo, jis nebesuvokia, kas jo paties galvoje. Neurotinis neigimas - visų priklausomybių centrinė ašis - blokuoja protą, ir žmogus ima šnekėti kliedalus. Girdi, aš visą gyvenimą norėsiu gerti, bet trokštamo gėralo nelaikau jokia vertybe. Tikrai sunki proto būsena.
Ačiū, bičiuli, už auksinę informaciją! Apie savitąją šilumą nė nepagalvojau. Dabar iš šaldiklio išmečiau plytas, sudėjau bambalius su vandeniu. Labai pasistengęs, šaltkrepšyje sutalpinau 7 kg vandens. Mano bendraautorius ir mokslinis konsultantas Vincas patvirtino: 7 kg vandens gali sukaupti maždaug 8 kartus daugiau šilumos, negu tos mano plytos... Išeitų, dabar mano kondicionierius veiks nebe kelias valandas, bet visą parą. Rytoj pat išbandysiu.
visai pamiršau - visai ištirpdamas, vienas kilogramas ledo sunaudoja 330000 J šilumos. Taigi, lengviausia ir šalčiausia automobilyje bus, jei tame šaltkrepšyje bus ledas, kuris iš pradžių šils, po to tirps, po to šils tas šaltas vanduo. Va.
velnias, užšalus vandeniui, bus ledas. O ledo šiluma tik 2100. Litras ledo turės jau tik apie 1800 J vienam laipsniui...Panašu į plytas...Nu, bet ledas bent lengvesnis:)
velnias, užšalus vandeniui, bus ledas. O ledo šiluma tik 2100. Litras ledo turės jau tik apie 1800 J vienam laipsniui...Panašu į plytas...Nu, bet ledas bent lengvesnis:)
velnias, užšalus vandeniui, bus ledas. O ledo šiluma tik 2100. Litras ledo turės jau tik apie 1800 J vienam laipsniui...Panašu į plytas...Nu, bet ledas bent lengvesnis:)
velnias, užšalus vandeniui, bus ledas. O ledo šiluma tik 2100. Litras ledo turės jau tik apie 1800 J vienam laipsniui...Panašu į plytas...Nu, bet ledas bent lengvesnis:)Teisingai kažkas rašė - reikia pilt antifrizą, tai ir vandens nauda bus, ir ledu jis nevirs. Tik tą antifrizą reikia iš vandens daryti, pridedant truputį ko nors, kad nevirstų ledu bent iki keliolikos laipsnių šalčio.
Vanduo, nepaisant dvigubai mažesnės masės, išsaugos daugiau šilumos ar šalčio, nes vandens savitoji šiluma yra 4200, o smėlio, iš kurio išlieta plyta - tik 880. Taigi, ta pati masė vandens saugo 4,7 karto daugiau šilumos. Žinia, plytų tankis didesnis, ir jų daugiau telpa į duotą tūrį. Bet jų telpa tik dvigubai daugiau, o šilumos jos sukaupia keturis kartus mažiau. Be to, vandenį galima supilti į maišelį, įdėtą į duotąją talpą, ir užšaldyti, išnaudojant visą talpos tūrį. O plytos palieka tarpus.
Beje, tas pat su geležim - ji turi dar mažesnę savitą šilumą - tik 460, bet ji gan sunki, ir jos tilptų 7,8 karto daugiau kilogramų, nei vandens. Bet vieno litro tūrio talpai su vandeniu vienu laipsniu sušildyt/atšaldyt reikės 4200 J šilumos, o vieno litro geležies, kuris svers 7,8 kg, - tik 3588. Vanduo toks talpus šilumai dėl to, kad jo molekulės polinės, sukimba labai artimai, ir labai daug energijos reikia, kad priversti jas vibruoti apie pusiausvyros taškus, kas ir yra temperatūra. Dėl to vanduo toks specifinis...
Pagarbiai.
Du tais norais tikrai būna įdomių dalykų. Draugą sutikęs alkoholikas įsigeidžia bokalo alaus, apsirijėlis susinervinęs užsimano kramtyti, nors ką tik pavalgė, aš metęs rūkyti kur nors kavinėje imdavau po kišenes ieškoti cigarečių...
Kultūra tikrai prifarširuoja galvas keisčiausių norų. Tarkim, alkoholikų visuomenė (turiu galvoje - Vakarų kultūrą) įdiegia norą nuodytis alkoholiu, o kituose kraštuose tokio tokio noro gali nebūti. Žmonės nenoromis patenka į tokių norų priklausomybę.
Vaduodamasis iš priklausomybių, ėmiau tyrinėti savo paties norus ir aptikau įdomų dalyką: tarsi "iš šalies" ateinantis noras gali nesutapti su realiais poreikiais ir net prieštarauti prigimčiai. Tarkim, noras nuodytis nikotinu, alkoholiu, kaupti pinigus brangesnei mašinai, nors galima taip pat sėkmingai važiuoti ir pigesne... Kai pradėjau skirti norus ir poreikius, akyse pasidarė šviesiau.
Dažnai klausiu savęs: ar tai iš tiesų MAN reikalinga, ar tai - tik marketingo įpirštas noras? Turiu pasakyti, labai padeda. Sutaupau nemažai jėgų ir laiko, nes nebešokinėju dėl svetimų įgeidžių. Dirbu mažiau, turiu daugiau.
Nusileidus lektuvu geguzes menesi i Kauna buvo apsiniauke, bet nebuvo kuo kvepuoti, atrode, kad i pirty atvykom.
Almerijoj nebuvau, nesigincysiu del jos.
Yra toks geras rusiškas posakis: "Na vkus i cvet, tovariščei net" (skoniui ir spalvai draugų nerasi). Kažkam gal labiau patinka karštis (šiluma), man jau geriau kai šalta. Lyginant su tuo ką turime dabar Lietuvoje, priimtinas netgi lietus. Nuo jo, kaip ir nuo šalčio daug lengviau apsisaugoti ar pasislėpti negu nuo karščio.
Gal būt žemyninėje Ispanijos dalyje (Madride) oras iš tikro sausesnis nei Lietuvoje ir karštis taip nesijaučia, bet man užteko pabūti Almerijoje lapkričio pabaigoje, kad suprasčiau, jog Lietuvoje laaabai geras klimatas (nes nekaršta).
Galiausiai daug geriau įtikinti save ir kitus, kad tame Madride visai nekaršta, nei visą gyvenimą keikti save ir likimą, kad tenka gyventi ten kur nesijauti gerai.
Aš irgi taip darau:))
Straipsnis apie tai ko nenoriu aš (na, dar mano draugas). Nesiūlau prie standartinių norų komplekto visiems iš eilės pradėti diegti dar ir unifikuotą nenorų rinkinį:))
Jeigu šyla apatinė šlanga, yra tik viena priežastis - nėra cirkuliacijos arba ji nepakankama. Cirkuliacija paprastai dingsta, jei atsiranda oro kamštis. Oro gali patekti iš vandentiekio.
Taigi lyginant sios dienos temperatua Vilniuje bus trosku kaip pirtyje ir jausis 39C. Ispanijoje tik 30C.
Manau zinome kad buna "dusna" liaudiskai tariant. Dusna buna Lietuvoje, Ispanijoje dusnumo nejauciau. Cia tas pats kas prisigarinti vonia skalbimo metu ir ora gaudyti, sakysim siaubas kvepuoti nera kuo, o temeperatura tebus vos 20.
Tuo tarpu sausame ore +30 net nepajusi, gali buti ir saltoka vejui paputus.
Teko idegti veida, kad luposi oda, nors buvo salta, buvau su striuke ir megztiniu.
Taigi viską padariau pagal jūsų rekomendacijas, pirmą dieną atrodė viskas ok, cirkuliacija vyko (viršutinė šlanga šiltesnė už apatinę), vanduo iki vakaro prišilo. Iki ryto prašalo nedaug, tačiau saulei pradėjus kaitint kolektorių pradėjo kaist apatinė šlanga. Gal kas gali paaiškint kas čia įvyko?
Jeigu į kaminą eina metalinis įvadas, jo apačioje reikia padaryti skylę ir atsirandantį kondensatą iškart subėginti į kokį indą. Jeigu tokio įvado nėra, tada prasčiau - kondensatą tenka surinkti pačiame kamine, kai jis subėga į apačią.
Kondensatas mūrui yra pavojingas tada, kai pasiekia minusinę temperatūrą ir sušąla į ledą, Plytos būna šiek tiek įmirkusios, ledas jas ima laužyti. Bet jeigu pečius yra kūrenamas nuolat arba beveik nuolat, kamine išsilaiko šiokia tokia pliusinė temperatūrą. Mano kaminas senas, bet iš vidaus tebėra sveikas.
Ekonomaizerius naudoju ne pirmi metai. Vieną sykį pakūrenai drėgnomis beržinėmis malkomis - apačioje pradėjo bėgti kondensatas, Aš jį paprasčiausiai surinkau, Jeigu surenki kondensatą, jo nebelieka.
Kol kas nieko nedariau, bet tikriausiai apačioje išpjausiu valymo skylę. Tai labai paprasta.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tai - labai švarus degimas. Skaitydami tikriausiai nepastebėjote, kad reaktyvinės krosnys sudegina dūmus. Tai beveik tas pats, kaip kūrenti dujomis. Dūmų būna tik pačioje pradžioje, kol įkaista vamzdžiai. Nemanau, kad burbule atsirastų kažin kiek suodžių. Iš kur jų bus, jeigu viskas sudega? Na, gal per daugelį metų...
Bet tai nereiskia, kad ir pas jus nesivers.... Jei pries tai bent, kazkiek vertesi, Tai padarius tokia sistema, bent pradzioj bus isvis labai didele problema...
Labai geras įrenginukas , tačiau krūva darbų ir uzima nemažai vietos mašinytėje, bet jeigu ponas Petrai va kašką panašaus sukūrtumei namui, gal net visiems kambariams. Visi žino kaip karšta būna karštomis dienomis , bunant namie. Pas mane karštomis vasaros dienomis būna apie +30 šilumos (bute), nežinau kaip nuosavuose namukuose būna bet bute tai nežmoniškai karšta. Pats galvoju kai statysiu namą tai po žeme istiesti kaskiek juodo vandentiekio vamzdio ir pajungti 12v ventiletorių, gal padės. Petrai sukūrkite kanors jūs , tikrai įkvėpsite daug žmoniu savo patirtimi ir darbais.
Pamokantis „anekdotas“ :)
Kam vasarą šilumos siurblys? O tu paskaityk ir pamėgink suprasti. Jeigu tau atrodo, kad šilumos siurblys - tik radiatoriams, mes nelaibai susikalbėsime...
Žiūriu, nesusigaudai, kas yra šilumos siurblys, ką jis daro ir kaip veikia. Jeigu vanduo saulės kolektoriuje tėra 30 laipsnių, aš boilerio temeperatūrą galiu pakelti iki 40 laipsnių ir daugiau - žiūrint, kiek atšaldysiu vandenį saulės kolektoriuje. Šiandien, pavyzdžiui, saulės kolektoriaus vandenį atšaldžiau iki 18 laipsnių, šilumą perkėliau į boilerį, ir turiu 150 litus 38 laipsnių temperatūros vandens. Sakai, neįmanoma? Tokiu atveju mums tikrai nėra apie ką kalbėti, o diskutuoti - tuo labiau.
Savo akimis nesu matęs tokių veikiančių sistemų, bet manau, kad jos turėtų didinti efektyvumą. mat kuo šiltesnį vandenį šaldai, tuo didesnis elektros panaudojimo naudingumo koeficientas. Aš saulės kolektorių dabar, apniukusiomis dienomis, prijungiau prie saulės kolektoriaus ir šaldau jo vandenį. Kasdien išdeginu po pusę lito elektros, o vandens prisikaitinu 150 litrų, Patys spręskit, efektyvu ar ne.
Žiemą šilumos siurbliu šaldau ne saulės kolektoriaus, bet tvenkinio vandenį. Efektyvumas, aišku, mažesnis, bet vis tiek: vienas kilovatas elektros parneša į namus tris kilovatus šilumos.
O kam tas silumos siurblys vasaros laikotarpiu, juk ir taip silta, radiatoriu juk nekaitini :)
Rasai, kad ikaitinai vandeni iki 40 laipsniu, tai cia su silumos siurbliu, ar su saules kolektoriumi?
Jei saules kolektorius max duoda 35 laipsnius, tai kaip tu gauni 40 laipsniu :)
Manau, kad esant saules kolektoriaus temperaturai 35, vandeni boileryje gali ikaitinti max iki 30, geriausiu atveju 25 laipsniai, nes vistiek yra silumos nuostoliai, keliaujant vandeniui nuo kolektoriaus iki boilerio.
Taipogi idomu kurioje boilerio vietoje tu matuoji temperatura, nes 40 laipsniu tu pasieki boilerio virsuje, o papacioje bus kokia 20 laipsniu.
Idomu, kokias temperaturas pasiekia apniukusia diena boileryje, kai yra savitake sistema ir kolektoriuje naudoja skardinius radiatorius. Manau, kad apsiniaukusia diena ji neveiksminga, bent pas mane :)
Esu matęs tokius 2 siurblius sujungtus pakopomis ir dar į sistemą pridėtas saulės kolektorius/iai, kad padidint efektyvumą. Per 2 pakopas berods iki 50 laipsnių sugeba išspausti tokia sistema. Kokia Jūsų nuomonė apie tokią sistemą?
Esu matęs tokius 2 siurblius sujungtus pakopomis ir dar į sistemą pridėtas saulės kolektorius/iai, kad padidint efektyvumą. Per 2 pakopas berods iki 50 laipsnių sugeba išspausti tokia sistema. Kokia Jūsų nuomonė apie tokią sistemą?
Dabar, kai apniukę, naudoju šilumos siurblį, kurį esu prijungęs prie saulės kolektoriaus. Šilumos siurblys labai atšaldo saulės kolektoriaus sistemos vandenį, temperatūros čia apie 10 laipsnių sumažintos. Šiandien vandenį atšaldžiau iki 16 laipsnių, o paskui, trumpai pasirodžius saulei, per kelias valandas jo temperatūra pakilo iki 25 laipsnių. Vincas paskaičiavo galingumą - apie 900 vatų. Be priverstinės cirkuliacijos ir be šilumos siurblio galingumas būdavo perpus mažesnis. Aišku, efektyvumą pakelia iš šilumos siurblys - kuo šaltesnis vanduo saulės kolektoriuje, tuo geriau jis sugeria šilumą.
Bet jeigu vandens nešaldyčiau, jis būtų apie 35 laipsnius. Kolektoriai vieno stiklo.
Mano cirkuliacijos siurblys galingas, 75 vatų, tokio nereikėtų. Valdiklis jį dažnai junginėja. Tačiau tai - šilumos siurblio siurblys, paprastai jis varinėja vandenį iki tvenkinio ir atgal. Šiemet sugalvojau šaldyti vasarą ne tvenkinio, bet saulės kolektoriaus vandenį. Taigi sujungiau dvi sistemas ir panaudojau esamą cirkuliacijos siurblį. Savadarbis šilumos siurblys ir savadarbis saulės kolektorius - labai efektyvus derinys. Šiandien išdeginau elektros už pusę lito, o 100 litrų vandens įkaitinau iki 40 laipsnių.
Žinoma, kai saulėta, nereikia nei priverstinės cirkuliacijos, nei šilumos siurblių. Tada užtenka paprasčiausios savitakos.
P.S. Kaip pačiam pasidaryti šilumos siurblį, esu rašęs čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/kaip-pasidaryti-%C5%A1ilumos-siu...
As irgi manau, kad savitake sistema turi labai didelius silumos nuostolius bei apniukusia diena naudos beveik jokios. Isvada reikia statyti siurbliuka, tada gal bus galima pasiekti temperatura artima kolektoriaus temperaturai.
Kokios temperaturos pas tave, kai pradejai naudoti siurbliuka?
Koki siurbliuka pastatei?
kazka tu cia maisai. Pas mane aiskiai parasyta, kad boilerio gyvatukas - tai toks vamzdis boilerio viduje, kuris atiduoda kolektoriaus siluma boileriui :) Boileris pastatytas palepeje, auksciausiame taske.
Turite išspręsti klausimą ar Jum reikia karštesnio vandens ar pašildyto vonios kambario. Jei atjungsite gyvatuką teperatūra boileryje pakils. Karštą dieną turėtumėte pasiekti aukštesnę temperatūrą.
Mano gautos temperatūros yra panašios. 70 laipsnių saulės kolektoriuje pasieksi, jeigu jis nebus aušinamas.
Norint sukelti temperatūrą, reikėtų didinti saulės šildomą plotą. Pats saulės kolektorius (juodos skardos absorberis) turėtų būti kelis kartus didesnis už radiatorių. Tačiau labai aukšta temperatūra nereikalinga.
Norint sumažinti šilumos nuostolius pakeliui nuo saulės kolektoriaus iki šilumokaičio, reikėtų pagreitinti cirkuliacija, t.y. panaudoti cirkuliacijos siurblį ir elektroninį valdiklį. Savitakinės sistemos yra beveik tobulos, nes nenaudoja elektros ir negali sugesti siurblys nei valdiklis, kurių nėra, Bet jos turi minusą - cirkuliacija lėta, saulės kolektoriuose ir vamzdynuose laikosi aukšta temperatūra, nemaži šilumos nuostoliai.
Mano namuose saulės kolektorius veikia savitaka, bet šiemet, kada mažai saulės, įjungiau dar ir cirkuliacijos siurblį su elektroniniu valdikliu. Efektyvumas iškart padidėjo. Maniškiai kolektoriai daryti prieš 10 metų, jie vieno stiklo, dabar perdirbti tingiu, o šilumą vėjais paleisti gaila. Kuo greičiau ją` paimi iš radiatoriaus, tuo mažiau išsilaksto atgal į aplinką.
Gaminau dviejų tipų saulės kolektorių.
1 variantas iš 14 mm varinių vamzdelių, kuriuos sukišau į stiklinius vamzdzius (po 2.40m) ir tarpusavyje sujungiau lygiagrečiai
2 variantas. skardinis radiatorius 1,8x06 m. dėžėje su stiklu.
1 ir 2 variantai tarpusavyje sujunkti lygiagrečiai.
Atlikus temperatūros matavimus paaiškėjo, kad 1 variantas nėra pranašesnis už 2, nes vandens temperatūra pasiekiama tik 55 laipsniai, o skardinis radiatorius pasiekia 59 laipsnius.
Sistema savicirkuliacija, todėl kolektorius sujungiau lygiagrečiai. karsciausia vasaros diena, boileryje (100l)vanduo ikaista tik iki 40 laipsniu. Bendras kolektoriaus kaitinamas plotas 4 kv. m.
I boilerio gyvatuka ateina 49 laipsniai, kai kolektoriaus auksciausia temperatura 58 laipsniai. Vamzdziai izoliuoti, bet per 6 metrų atstuma nukrenta apie 10 laipsniu.
Gal galite pasidalinti patirtimi, kokias temperaturas pasiekia jūsų kolektoriai, nes nelabai tikiu, kad skardinis radiatoriu kaip kazkas giriasi pasiekia 70 laipsniu.
O kam įrodinėti? Sulą žmonės nuo seno raugina. Jei nori, gali vadinti alumi. Svarbu susišnekėti. Ar tu pavadinsi alumi, ar rauginta sula, nuo pavadinimo gėrimas labai nepasikeis. :)
Jūs pateikėte alaus gaminimo receptą :D Galvoju taip, kad kol sula dar nesurūgus, tai ji yra sula. O kai surūgsta, tai jau pasikeičia ir žodis, iš kitos pusės - alus. Taip visi nuo seno turėjo žinot, o po to kažkokie sugalvojo nesąmones, kažkokį myž... alum vadint pradėjo... Po to jį ir gert... Juokaučiau, bet tai kas įrodys, kad yra ne taip?
Galima dėti du karšto vandens daviklius, bet jie abu šitame valdiklyje vienu metu veikti negalės - pasikeistų varža. Juos reikėtų junginėti, bet tai nepatogu, Nebent junginėtų koks laikmatis.
Jeigu saulės kolektoriai yra netoli vienas kito, tik skirtingų krypčių, juos galima sujungti lygiagrečiai, o karšto vandens daviklį dėti per vidurį ant bendro vamzdžio. Montuodami vieną sistemą, taip padarėme. Veikia gerai.
Šiemet įsigudrinau vieną valdiklį panaudoti trims sistemoms: saulės kolektoriui, centriniam katilui ir židinio ekonomaizeriui. Saulėtą dieną įjungiu daviklį, kuris yra saulės kolektoriuje. Kai užkuriu centrinį katilą, įjungiu jo daviklį, kai židinį - židinio daviklį. Šalto vandens daviklis - ant boilerio grįžtamo vamzdžio. Geriau būtų buvę jį kišti ten, kur boilerio termometras, bet netilpo.
Jeigu naudojate pramoninį šilumokaitį, turėtų užtekti to, kuris yra jame. Kam antras?
Aš saulės kolektoriui naudoju 120 litrų talpos dujų balioną, o temperatūrą matuoju paprasčiausiu elektroniniu termometru, kurio daviklį pritaisiau prie karšto vandens vamzdžio.
Matuoti temperatūrą saulė kolektoriuje nėra jokios prasmės. Ką tai duos? Juk mums reikalingas karštas vanduo, o ne karštas saulės kolektorius. Įdomumo dėlei galima kokį sykį įkišti vidun elektroninio termometro daviklį ir pažiūrėti, kiek jis įkaista.
Pasidariau saulės kolektorių, su siurbliuku, valdikliu.( valdiklis pagal jūsų schemą) Norėčiau pastatyti elektronini termometrą. Ar termometras jungiasi kažkaip į valdiklio schemą,prie jau esamu daviklių, ar nepriklausomai(valdiklio davikliai sau, termometro sau). Senukuose esami termometrai matuoja vidaus ir lauko temperatūras, su vienu išnešamu į lauką davikliu, ar įmanoma iš termometro išlupti tą kitą davikli(vidaus temperatūros) ir laidu prailginti. Gal kas bandėt kažką daryti.Ir dar, termometro instrukcijoje rašo , kad jis matuoja iki 70 laipsnių karščio, ar jis veiktu jeigu temperatūra dar auštesnė? Gal kas naudojat tokį termometrą?
Pasidariau saulės kolektorių, su siurbliuku, valdikliu.( valdiklis pagal jūsų schemą) Norėčiau pastatyti elektronini termometrą. Ar termometras jungiasi kažkaip į valdiklio schemą,prie jau esamu daviklių, ar nepriklausomai(valdiklio davikliai sau, termometro sau). Senukuose esami termometrai matuoja vidaus ir lauko temperatūras, su vienu išnešamu į lauką davikliu, ar įmanoma iš termometro išlupti tą kitą davikli(vidaus temperatūros) ir laidu prailginti. Gal kas bandėt kažką daryti.Ir dar, termometro instrukcijoje rašo , kad jis matuoja iki 70 laipsnių karščio, ar jis veiktu jeigu temperatūra dar auštesnė? Gal kas naudojat tokį termometrą?
Jeigu kolektoriai nukreipti ne į vieną puse ir vandenį šildytu vienas kolektorius , o paskui kitas, tai tikriausiai reikia statyti du daviklius prie vieno ir prie kito kolektoriaus. Ar kažkaip kitaip? Jeigu du, tai ar nuo vieno valdiklio galiu pajungti abu daviklius? Ačiū
Vargšui anonimui, pragėrusiam savo vardą ir pavardę: jeigu tavo galvelėje dar yra likę šiek tiek nepragertų smegenų, gal atsakytumei man į vieną klausimą? Koks skirtumas tarp manęs, buvusio alkoholiko, ir tavęs, nepagydomo alkoholiko? Per sunku? Tada kitas, aiškesnis klausimas: jeigu jūs, vardus ir pavardes pragėrę anonimai, alkoholio nelaikote vertybe, tai kurių galų kankinatės visą gyvenimą, nebegalėdami išgerti savo brangiausio gėralo? Ar ne todėl jūs beviltiški?..
Akivaizdu, kad tu, anonime, esi pragėręs ne tik sveiką` nuovoką, bet ir sąžinę. Antraip negi imtum taip įžūliai meluoti, kad Dievo kraujo (vyno) krikščioniai nelaiko jokia vertybe?
Dabar - keletas žodžių nuovokos nepragėrusiems žmonėms. Kol anonimai nenustos nuodo laikyti vertybe, tol jie bus nepagydomi ir bet kada sugrįš prie mylimo gėralo. Norint atstatyti aukštyn kojomis apverstas vertybes, pirmiausia reikia SUVOKTI, kad jos apverstos. Kaip matome iš to anonimo, jis nebesuvokia, kas jo paties galvoje. Neurotinis neigimas - visų priklausomybių centrinė ašis - blokuoja protą, ir žmogus ima šnekėti kliedalus. Girdi, aš visą gyvenimą norėsiu gerti, bet trokštamo gėralo nelaikau jokia vertybe. Tikrai sunki proto būsena.
Keista, bet niekur negirdejau, kad AA alkoholi laikytu vertybe. Kazkokias nesamones rasote :)
Ačiū, bičiuli, už auksinę informaciją! Apie savitąją šilumą nė nepagalvojau. Dabar iš šaldiklio išmečiau plytas, sudėjau bambalius su vandeniu. Labai pasistengęs, šaltkrepšyje sutalpinau 7 kg vandens. Mano bendraautorius ir mokslinis konsultantas Vincas patvirtino: 7 kg vandens gali sukaupti maždaug 8 kartus daugiau šilumos, negu tos mano plytos... Išeitų, dabar mano kondicionierius veiks nebe kelias valandas, bet visą parą. Rytoj pat išbandysiu.
visai pamiršau - visai ištirpdamas, vienas kilogramas ledo sunaudoja 330000 J šilumos. Taigi, lengviausia ir šalčiausia automobilyje bus, jei tame šaltkrepšyje bus ledas, kuris iš pradžių šils, po to tirps, po to šils tas šaltas vanduo. Va.
velnias, užšalus vandeniui, bus ledas. O ledo šiluma tik 2100. Litras ledo turės jau tik apie 1800 J vienam laipsniui...Panašu į plytas...Nu, bet ledas bent lengvesnis:)
velnias, užšalus vandeniui, bus ledas. O ledo šiluma tik 2100. Litras ledo turės jau tik apie 1800 J vienam laipsniui...Panašu į plytas...Nu, bet ledas bent lengvesnis:)
velnias, užšalus vandeniui, bus ledas. O ledo šiluma tik 2100. Litras ledo turės jau tik apie 1800 J vienam laipsniui...Panašu į plytas...Nu, bet ledas bent lengvesnis:)
velnias, užšalus vandeniui, bus ledas. O ledo šiluma tik 2100. Litras ledo turės jau tik apie 1800 J vienam laipsniui...Panašu į plytas...Nu, bet ledas bent lengvesnis:)Teisingai kažkas rašė - reikia pilt antifrizą, tai ir vandens nauda bus, ir ledu jis nevirs. Tik tą antifrizą reikia iš vandens daryti, pridedant truputį ko nors, kad nevirstų ledu bent iki keliolikos laipsnių šalčio.
Vanduo, nepaisant dvigubai mažesnės masės, išsaugos daugiau šilumos ar šalčio, nes vandens savitoji šiluma yra 4200, o smėlio, iš kurio išlieta plyta - tik 880. Taigi, ta pati masė vandens saugo 4,7 karto daugiau šilumos. Žinia, plytų tankis didesnis, ir jų daugiau telpa į duotą tūrį. Bet jų telpa tik dvigubai daugiau, o šilumos jos sukaupia keturis kartus mažiau. Be to, vandenį galima supilti į maišelį, įdėtą į duotąją talpą, ir užšaldyti, išnaudojant visą talpos tūrį. O plytos palieka tarpus.
Beje, tas pat su geležim - ji turi dar mažesnę savitą šilumą - tik 460, bet ji gan sunki, ir jos tilptų 7,8 karto daugiau kilogramų, nei vandens. Bet vieno litro tūrio talpai su vandeniu vienu laipsniu sušildyt/atšaldyt reikės 4200 J šilumos, o vieno litro geležies, kuris svers 7,8 kg, - tik 3588. Vanduo toks talpus šilumai dėl to, kad jo molekulės polinės, sukimba labai artimai, ir labai daug energijos reikia, kad priversti jas vibruoti apie pusiausvyros taškus, kas ir yra temperatūra. Dėl to vanduo toks specifinis...
Pagarbiai.
i bambali geriau antifrixo ipilti.
i bambali geriau antifrixo ipilti.
O, kad internete dar būtų galima rasti ir pačius daiktus - ne tik aprašymus!.. :)
Angliskai ismok,internete dar ne tokiu stebuklu rasi.:D
Naudojom "Rapitest" testų rinkinį.
Va, čia tai fantastika!!!
Džiaugiuosi atradęs šį tinklalapį. Labai daug medžiagos darbui ir konstrukcijom!
Ačiū ponas Petrai!
cia as apie ta kur raugo sudetis matuota buvo
Kas per aparatas? Is kur pirkote?
Du tais norais tikrai būna įdomių dalykų. Draugą sutikęs alkoholikas įsigeidžia bokalo alaus, apsirijėlis susinervinęs užsimano kramtyti, nors ką tik pavalgė, aš metęs rūkyti kur nors kavinėje imdavau po kišenes ieškoti cigarečių...
Kultūra tikrai prifarširuoja galvas keisčiausių norų. Tarkim, alkoholikų visuomenė (turiu galvoje - Vakarų kultūrą) įdiegia norą nuodytis alkoholiu, o kituose kraštuose tokio tokio noro gali nebūti. Žmonės nenoromis patenka į tokių norų priklausomybę.
Vaduodamasis iš priklausomybių, ėmiau tyrinėti savo paties norus ir aptikau įdomų dalyką: tarsi "iš šalies" ateinantis noras gali nesutapti su realiais poreikiais ir net prieštarauti prigimčiai. Tarkim, noras nuodytis nikotinu, alkoholiu, kaupti pinigus brangesnei mašinai, nors galima taip pat sėkmingai važiuoti ir pigesne... Kai pradėjau skirti norus ir poreikius, akyse pasidarė šviesiau.
Dažnai klausiu savęs: ar tai iš tiesų MAN reikalinga, ar tai - tik marketingo įpirštas noras? Turiu pasakyti, labai padeda. Sutaupau nemažai jėgų ir laiko, nes nebešokinėju dėl svetimų įgeidžių. Dirbu mažiau, turiu daugiau.
Nusileidus lektuvu geguzes menesi i Kauna buvo apsiniauke, bet nebuvo kuo kvepuoti, atrode, kad i pirty atvykom.
Almerijoj nebuvau, nesigincysiu del jos.
Aciu siai sveteinei,seku jusu straipsnius ir randu tikrai idomiu minciu pamastymui. Sekmes !!
Yra toks geras rusiškas posakis: "Na vkus i cvet, tovariščei net" (skoniui ir spalvai draugų nerasi). Kažkam gal labiau patinka karštis (šiluma), man jau geriau kai šalta. Lyginant su tuo ką turime dabar Lietuvoje, priimtinas netgi lietus. Nuo jo, kaip ir nuo šalčio daug lengviau apsisaugoti ar pasislėpti negu nuo karščio.
Gal būt žemyninėje Ispanijos dalyje (Madride) oras iš tikro sausesnis nei Lietuvoje ir karštis taip nesijaučia, bet man užteko pabūti Almerijoje lapkričio pabaigoje, kad suprasčiau, jog Lietuvoje laaabai geras klimatas (nes nekaršta).
Galiausiai daug geriau įtikinti save ir kitus, kad tame Madride visai nekaršta, nei visą gyvenimą keikti save ir likimą, kad tenka gyventi ten kur nesijauti gerai.
Aš irgi taip darau:))
Straipsnis apie tai ko nenoriu aš (na, dar mano draugas). Nesiūlau prie standartinių norų komplekto visiems iš eilės pradėti diegti dar ir unifikuotą nenorų rinkinį:))
Vladas
Jeigu šyla apatinė šlanga, yra tik viena priežastis - nėra cirkuliacijos arba ji nepakankama. Cirkuliacija paprastai dingsta, jei atsiranda oro kamštis. Oro gali patekti iš vandentiekio.
Norejau patikslinti, kad nebutu suklysta del temperaturu.
Siandien 2012 07 29 Lietuvoje pagal meteo.lt Vilniuje 33C. Ivertinus dregmes poveiki, jauciasi kaip 39C. (Karscio indeksas, angliskai butu feels like).
Siandien Ispanijoje Madride 32C. Ivertinus dregmes poveiki, 30C.
Taigi lyginant sios dienos temperatua Vilniuje bus trosku kaip pirtyje ir jausis 39C. Ispanijoje tik 30C.
Manau zinome kad buna "dusna" liaudiskai tariant. Dusna buna Lietuvoje, Ispanijoje dusnumo nejauciau. Cia tas pats kas prisigarinti vonia skalbimo metu ir ora gaudyti, sakysim siaubas kvepuoti nera kuo, o temeperatura tebus vos 20.
Tuo tarpu sausame ore +30 net nepajusi, gali buti ir saltoka vejui paputus.
Teko idegti veida, kad luposi oda, nors buvo salta, buvau su striuke ir megztiniu.
Taigi viską padariau pagal jūsų rekomendacijas, pirmą dieną atrodė viskas ok, cirkuliacija vyko (viršutinė šlanga šiltesnė už apatinę), vanduo iki vakaro prišilo. Iki ryto prašalo nedaug, tačiau saulei pradėjus kaitint kolektorių pradėjo kaist apatinė šlanga. Gal kas gali paaiškint kas čia įvyko?
Jeigu į kaminą eina metalinis įvadas, jo apačioje reikia padaryti skylę ir atsirandantį kondensatą iškart subėginti į kokį indą. Jeigu tokio įvado nėra, tada prasčiau - kondensatą tenka surinkti pačiame kamine, kai jis subėga į apačią.
Kondensatas mūrui yra pavojingas tada, kai pasiekia minusinę temperatūrą ir sušąla į ledą, Plytos būna šiek tiek įmirkusios, ledas jas ima laužyti. Bet jeigu pečius yra kūrenamas nuolat arba beveik nuolat, kamine išsilaiko šiokia tokia pliusinė temperatūrą. Mano kaminas senas, bet iš vidaus tebėra sveikas.
O kaip galima surinkti kondensatą iš kamino? Tikrai manau aktuali tema daugeliui būtų.
Ekonomaizerius naudoju ne pirmi metai. Vieną sykį pakūrenai drėgnomis beržinėmis malkomis - apačioje pradėjo bėgti kondensatas, Aš jį paprasčiausiai surinkau, Jeigu surenki kondensatą, jo nebelieka.
Kol kas nieko nedariau, bet tikriausiai apačioje išpjausiu valymo skylę. Tai labai paprasta.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tai - labai švarus degimas. Skaitydami tikriausiai nepastebėjote, kad reaktyvinės krosnys sudegina dūmus. Tai beveik tas pats, kaip kūrenti dujomis. Dūmų būna tik pačioje pradžioje, kol įkaista vamzdžiai. Nemanau, kad burbule atsirastų kažin kiek suodžių. Iš kur jų bus, jeigu viskas sudega? Na, gal per daugelį metų...
Mantai, nelabai supratau, apie ką tu fantazuoji. Bet nesvarbu. Dūmai ro dureles nesiveržia, galiu kūrenti atviromis, o ką tu fantazuoji, nėra svarbu.
Bet tai nereiskia, kad ir pas jus nesivers.... Jei pries tai bent, kazkiek vertesi, Tai padarius tokia sistema, bent pradzioj bus isvis labai didele problema...
Puslapiai