Tarp interneto plepalų aptikau keistą teiginį, kuris sukėlė didžiulę diskusiją. Teiginys diplomuoto tautologo lūpomis nuskambėjo taip: "Nusigręžiame nuo Dievo, bet neturime kuo jį pakeisti".

Mirtina grėsmė mano tikėjimui buvo iškilusi paskutinę darbo dieną prieš pat atostogas. Patenkintas ėjau Šiaulių bulvaru, kai prie manęs prisvilo du šėtonai juodomis kelnėmis ir tomis kvailomis savo knygomis - skiriamaisiais mormonų ženklais. Į vaikinus panašūs pragaro pasiuntiniai minkštu švelniu akcentu pasakė, kad norėtų pakalbėti apie mano tikėjimą.

Palikau savo mašiniuką pas meistrą, bet nereikėjo pėsčiam eiti namo. Meistras pagalvojo, pagalvojo ir pasakė man labai grubiai: "Bybis nematė, parvešiu!.." Vakar vienas kaimynas prabraukė keliuką į sodybą, norėjau duoti kelis litus už dyzeliną, tas vėl užvarė: "Chujnia tas dyzelino lašas!" Užvakar kitas kaimynas, dujinės savininkas, atidavė seną dujų balioną mano konstrukcijoms.