Praėjusį šeštadienį  teko dalyvauti laidotuvėse. Gedulingų pietų metu išsišnekau su greta sėdinčia moteriške. Ji užjautė našlę kuriai dabar teks priprasti gyventi vienai. „Kartais vis dar sapnuoju, kad bendrauju su seniai mirusiu savo vyru“ - guodėsi pašnekovė. Paskiau, jog mano 88 metų tėvas išreiškė kaip ir pavydą dėl tokios greitos mirties (velionis mirė važiuodamas troleibusu dėl širdies nepakankamumo), nes nenori senatvėje tapti našta kitiems.

Įdomu, ką žmogus pakinkė pirmiau: arklį, šunį ar kitą žmogų?

Paskaitę apie reaktyvinę krosnį, kurią pasidariau iš senosios kaimo viryklės, paskambino keletas mano skaitytojų. Jie kalbėjo apie tą pačią problemą: senoji viryklė su sienele labai negreitai įšildo trobą. Žmonės turi nusipirkę kaimo sodybas, nuvažiuoja ten savaitgaliais, ir turi visą pusdienį labai smarkiai kūrenti,  kol sienelė pradeda šilti. Ar nebūtų galima ką nors padaryti, kad ji įšiltų greičiau?