- Girdėjau, bus daug šampano, - pasakė vairuotojas ir familiariai pamerkė akį.

- Kur? - nustebau. - Traukinių stoty?

Jis garsiai nusijuokė, rodydamas savo bedantę burną:

- Gerai pasakyta! Laikraščio balius - traukinių stoty. Tu visada turėjai bajerio!

Pagalvojau, kad ir man reikėtų susidėti kai kuriuos dantis. Bet iš kur taksistas mane pažįsta?

- Tave visi pažįstam, - pasakė vairuotojas, tarsi išgirdęs mintis, bet pravažiavo stotį. Ką jis sau leidžia? Aš turiu važiuoti namo, man reiokia į stotį, o jis veža velniai žino kur!

Šis sapnas mano gyvenime buvo labai svarbus. Džiaugiuosi, kad kažkada užrašiau. Sapnuoti mirtį - geras dalykas. Ji - permainų ženklas. Tai gali būti gimimo pradžia.

- Nešam? - paklausė kažkas, bet visi šurmuliavo aplink be jokios tvarkos.

Keli žmonės priėjo artyn ir pažiūrėjo į mane iš viršaus. Aš gulėjau aukštėlnikas, susinėręs ant krūtinės rankas. Buvo apėmęs toks tingulys, kad nenorėjau pajudinti piršto.

- Kas jam atsitiko? - paklausė laiptinės kaimynas, apžiūrinėdamas kažkokiu išsigandusiu veidu. - Dar visai jaunas…