Ar nereikia Dievo pagalbos?

Kategorijos: 

Rašo Vladas. Jo klausimas toks svarbus, kad verta atsakyti viešai.
 
Sveiki, Petrai.
Perskaičiau jūsų straipsnį ir likau sužavėtas, jog šiuo metu jūsų gyvenimas klostosi kuo puikiausiai. As taip pat esu alkoholikas ir jau penkerius metus nevartoju nė lašo jokių svaigalų, nors dauguma pažįstamų, o tuo labiau artimųjų ir netgi medicinos specialistų man pranašavo liūdną gyvenimo pabaigą,laike mane beviltišku. Jeigu atvirai, aš ir pats tą jaučiau.
Tad man įdomu, kaip pačiam pasiekti visa tai, ką aprašėte.
Aš puikiai supratau, kad gyvenu košmare, bet negalėjau atsilaikyti savo jegom, jog nepakelčiau pirmos, o po to negerčiau labai ilgai.
Tad man kyla klausimas: ar nemanot, jog būna taip, kad nebepadeda jokia žmogiškoji jėga, o pagalba ateina iš aukščiau?
Ačiū ir atleiskit už sutrukdymą.
Vladas
 
Sveikas, Vladai.
Man atrodo, savo tinklalapyje esu išdėstęs labai aiškų požiūrį apie mūsų kultūros ir, svarbiausia, religijos apgaulę. Kai tik suprasi bažnyčios ir visuomenės melą apie alkoholio, itin baisaus nuodo, tariamą "šventumą" ir "naudingumą", tą pačią akimirką pasibaigs visi košmarai, ir niekas tau daugiau nebeįsiūlys nė lašo krikščionių dievo kraujo.
Dabar dėl tų dievų, raganų ir babaužių pagalbos. Argi tau reikia dievų pagalbos, kad jie tau padėtų negerti srutų, pamazgų ar žiurknuodžių? Manau, tikrai nereikia. Tai va, jeigu krikščionių dievo kraują imsi laikyti už srutas ar žiurknuodžius, tavęs irgi nereikės sulaikyti nuo jo. To brudo tau irgi nė už ką nebeįsiūlys.
Bet jeigu alkoholį tebelaikai geru dalyku, tebesi varganas alkoholikas, ir jokie dievukai ar bildukai tau nepadės - anksčiau ar vėliau grįši prie savo vertybės, nes mūsų psichika veikia pagal labai griežtą logiką: negerų dalykų ji vengia, o gerų siekia. Kol tau alkoholis - geras dalykas, tol iš jo neišsivaduosi. Jokie vaistai, kokios AA grupės ir jokie dievukai tau nepadės. Tai beviltiška.
Štai aš supratau apgaulę ir jau seniai esu nebe alkoholikas. Man nereikia jokių pagalbų ir jokių terapijų, jokių angelėlių, švenčiausių Maryčių ir alkoholikų grupių.
Linkiu ir tau. Turi spjauti į krikščionių dievą ir stoti prieš prasigėrusios visuomenės daugumą. Jokių kitų patarimų neturiu.
Sėkmės!

Petras

Komentarai

Nutukimas

Petrai,bet to pačio požiūrio,negalima taikyti kitai ydai - persivalgymui.Kaip buti nutukėliui,kuris maistui negali pritaikyti "nuodu" statuso,nes normaliais kiekiais jie butini ?

Taip, maistas - ne nuodas

Teisingas Ramūno pastebėjimas. Maistas - tai ne alkoholis, jo nelaikysi nuodu. Bet naudojamas ne pagal paskirtį, ir maistas gali kenkti. Todėl mano aprašytasis metodas ir nutukimo atveju dalinai tinka. Nutukimo priežastis - irgi psichologinė, į nutukimą irgi veda klaidingas požiūris, kitaip sakant, iliuzija.

Taigi maistas - ne nuodas. O kas yra maistas? Kodėl reikia valgyti? Tik nesakykit, kad tai absurdiškas klausimas. Nutukėlis labai dažnai neagali atsakyti, kodėl jis valgo. Pasakysiu dar daugiau - nutukėlis DAŽNIASUSIAI negali atsakyti, kodėl jis surijo bandelę, rūkytos dešros galą ar šokoladuką. Buvo alkanas? Iš kur jis bus alkanas, jeigu ką tik valgė itin sopčius pietus!

Maistą reikėtų valgyti tik dėl alkio. Kaip matome, nutukėliai dažniausiai valgo visai ne todėl, kad yra alkani. O kodėl? Į tą klausimą turėtų atsakyti pats nutukėlis, stebėdamas savo elgseną ir psichologinius postūmius. Kodėl žmogui užeina noras patikrinti šaldytuvą, jeigu jis ką tik po pietų? Kiek stebėjau save ir kalbėjau su savo likimo draugais nutukėliais, dažniausiai imama ryti ne dėl sotumo poreikio, bet dėl poreikio nusiraminti. Tarsi dešra ar bandelė būtų raminamieji. Aptikus šitą iliuziją (maitas - iliuziniai raminamieji), galima rasti kitų daug geresnių nusiraminimo būdų, o valgio imtis tik iš ALKIO jausmo. Beje, alkio jausmą nutukėliams dar tenka susigrąžinti - paprastai nutukėliai alkio jausmą būna pamiršę, nes amžinai rydami jie niekada nebūna alkani. Alkio jausmu jie ima laikyti kokį susierzinimą ar paprasčiausią nuobodulį.

Taigi valgymas vardan nusiraminimo - tai jau ne tik maisto gadinimas, bet ir savęs žalojimas. Atsisakydamas žaloti save - sveikimas. Argi ne tas pats principas, kaip ir alkoholizmo atveju? Panašumas yra dar toks, kad ir šią iliuziją žmogus susikuria ne pats - dažniausiai ją gauną iš savo tėvų, kurie dar kūdikį "ramina" pieno buteliuku ar saldainiuku.