Prieš pasikardamas apsidrausk

Brangūs savižudžiai! Lietuvos Respublikos Seimas bei Vyriausybė primena: prieš nusižudydami privalote susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas už praėjusius kalendorinius metus. Priešingu atveju liksite skolingi, ir skola bus išieškota iš jūsų paveldėtojų. Jei neturite lėšų, galite jų pasiskolinti šalyje veikiančiuose komerciniuose bankuose. Valstybinės mokesčių inspekcijos renkami mokesčiai, rinkliavos ir įmokos mokami į vieną biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 73000 0101 1239 4300, esančią banke "Swedbank"...

  Išgirdęs šį anekdotą, aš jį palaikiau paprasčiausiu juodojo humoro pokštu, bet vėliau vienas finansus išmanantis žmogus paaiškino, kad čia aprašyta didžiulė tiesa: nusižudydamas arba šiaip netikėtai mirdamas, tu iš tiesų gali likti skolingas valstybei PSD įmokas, o ši skola, kaip ir bet kurios kitos skolos, valstybei panorėjus gali būti išieškota iš paveldėtojų. Juk paveldėtojai sumoka mirusiojo skolas už elektrą, vandenį, žemę... Ir dar su delspinigiais!

Štai tokia juodu humoru dvelkianti gyvenimo realybė mūsų visų mylimoje Lietuvoje: jeigu nebeištveriate gyvenimo naštos ir ieškote virvės, tai pirmiau pagalvokite apie PSD. Jeigu sergate sunkia liga ir neturite iš ko susimokėti už gydymą, tai prieš pasikardami irgi privalote sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

- Už ką? - klausė nustebęs bedarbis, kurį kažkur nuo Kaltinėnų pavežiau iki Šilalės.

Aš jam neturėjau ką pasakyti. Pasirodo, jam neseniai reikėjo atlikti nedidelius tyrimus, ir jis už tai sumokėjo 40 litų. Motinai reikėjo naujo klausos aparto, ir jie, keturi vaikai, susimetė kelis tūkstančius litų. O dabar jis sužinojo, kad dar yra skolingas valstybei 800 už kažkokį sveikatos draudimą.

Tomis dienomis, kai per visus valstybės ruporus žmonės išgirdo tą baisią žinią, nemažai važinėjau po Lietuvą ir pakelėse vis sutikdavau balsuotojų, kurie važiavo tai į Šilalę, tai į Tauragę, tai į Šiaulius, tai į Radviliškį, tai į Kelmę. Visi traukė į darbo biržą. Visi melavo, kad "vėluoja autobusas", bet žinojau tikrąją tiesą - iš tiesų jie neturi pinigų kelionei, bet gėdisi prisipažinti.

Kam jiems ta birža?

- Man niekada nereikėjo jokių išmaldų, ypač - iš valstybės, per kurią praradau viską, - aiškino nagingas meistras nuo Kražių pusės, garbingas ir išdidus žmogus. - Turime nedidelį sklypelį, šiaip taip išgyvename. Dabar sužinojau, kad esame skolingi valstybei už kažkokį gydymą. Arba sumokame, arba registruojamės kaip bedarbiai. Jau geriau bedarbis, nei benamis. Per televizorių išgirdau, kad mano skola gali būti išieškota. Vadinasi, mano namus parduos iš varžytinių. Nieko daugiau neturiu.

Buhalterei Aldonai atsitiko labai panaši nelaimė. Ji turi išlaikytinį, dvidešimtmetį sūnų, kuris mokosi neakivaizdžiai, bet darbo neturi. Į darbo biržą, kuri vis tiek nieko neduos, jis nematė prasmės eiti. Dabar sužinojo, kad yra skolingas valstybei 800 litų privalomojo sveikatos draudimo. Moteris susiėmė už galvos - tokių pinigų ji neturi, vos sukrapšto sūnaus išlaikymui ir mokslams. Jeigu skola bus išieškoma, iš šeimos gali būti atimtas automobilis, kuris nupirktas sūnaus vardu.

- Nereikia man jų pašalpos, nebūčiau nė registravusis biržoje, - aiškino man šilališkis bedarbis. - Bet jeigu taip nori - tai tegu moka.

Tai girdėjau ir iš kaimo žmonių, kurie turi kelis hektarus žemės, nėra registruoti ūkininkai, tačiau ir bedarbiais savęs nelaiko. Dabar jie priversti važiuoti į darbo biržą ir registruotis bedarbiais.

"Tai iš ko jie gyvena?" - tarsi iš medžio kritusi per televizorių klausia ministrė. Pagyvenk - sužinosi. Paravėk daržą, už maisto davinį ir kelis litus paskaldyk malkų, užsiaugink darže svogūną. Tada pamatysi, kas yra verstis darbu ir niekuo daugiau - tik darbu, natūriniu ūkiu, kuriam pinigai beveik neegzistuoja. Tokie pinigai, kokius skaičiuoja kėdę trinantis valdininkas - tai jau tikrai.

- Suprantu, kad iš mūsų dar norima kažką išspausti, - sako ūkininkas Algis. - Mes dar turime žemės, šiokių tokių padargų, už pieną dar gauname šiokius tokius centus. Turime - valstybė gali atimti. Tam ir valstybė. Bet nemaniau, kad ji ims spausti dar ir tuos, kurie nieko jau nebeturi arba iš kurių viskas atimtas. Aš to tikrai nesitikėjau.

"Tai iš ko gydysim žmones?" - klausia per televizorių ministrė, tarsi jai iš tiesų rūpėtų pagydyti žmones, o ne užkišti biudžeto skyles. Tarkim, ligonių kasos kompensuos dalelę gydymo išlaidų, ir jeigu tai padarys - tai jau tikrai ne iš PSD lėšų. PSD - tai mokestis už orą, o ne už gydymą. Paklausykim, ką sako padienis darbininkas Zenonas:

- Pernai mane atleido iš darbo, darbdavys sumokėjo keturių mėnesių kompensaciją, nuo jos buvo apskaičiuoti visi mokesčiai. Dabar sužinojau, kad už tuos keturis mėnesius esu skolingas valstybei. Kažkoks absurdas!

Šaltkalvis Vytautas sužinojo dar įdomesnį dalyką. Jis dirba vienoje įmonėje, ten darbdavys sumoka visus jos mokesčius - ir "Sodros", ir sveikatos draudimo. Tačiau Vytautas nuo senų laikų turi savo vardu šiokią tokią individualią įmonę. Dabar paaiškėjo, kad jis turėjo apsidrausti du kartus - ir kaip samdomas darbininkas, ir kaip įmonės savininkas.

- Išeitų, kad dabar, jei susirgsiu, mane gydys dvigubai? - klausia žmogus. - Jeigu reikės amputuoti koją, tai nupjaus ne vieną, bet dvi?..

Oficialus paaiškinimas yra toks: visose išsivysčiusiose šalyse pajamų turintys piliečiai solidariai moka privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o neturinčius pajamų apdraudžia valstybė. Tai štai, pagaliau ir mes išsivystę! Pasirodo, labiau išsivystę už pačias Jungtines Amerikos Valstijas. Jų prezidentas B. Obama tik dabar gavo kongreso palaiminimą nuo 2014 metų įvesti PSD. Matyt, JAV savo išsivystymo lygiu rengiasi pavyti Lietuvą. Bet kažkodėl nesiryžo lietuvių pavyzdžiu daryti to atbuline tvarka.

Pagal mokesčius esame itin išsivystę, bet gydomės kaip kas išmanome - tarsi kokie laukiniai. Laukuviškis pensininkas Albertas nuėjo į ambulatoriją pasitikrinti kraują ir sužinojo, kad nemokamiems tyrimams jis jau per senas - jeigu būtų iki 75 metų, tai jam kraują patikrintų nemokamai, o kad yra senesnis, tai turi mokėti 20 litų ir kažkiek centų.

- Taip išeitų, kad gyvenu per ilgai, ir valstybė mane jau nurašė? - klausia žmogus.

Taip, valstybei tu reikalingas tol, kol ji gali iš tavęs išspausti litą. Dirbi, moki mokesčius, paskui išeini į pensiją, ir valstybė tave išsunktą nurašo.

O valstybė - mums? Jeigu mokam valstybei, tai juk turime gauti už tai ir kažkokių paslaugų!

- Išeitų, dabar, kai sumokėjau PSD, mane jau gydys nemokamai? - klausia nustebę žmonės.

Ne. Jeigu mokėjai už gydymą vakar, tai mokėsi ir šiandien.

- Tai kas pasikeis?

Nieko daugiau - tik mokesčiai.

Beje, tai ne pokštas - eidami pasikarti irgi sumokėkite.