Pirmasis Vertėjo saulės kolektorius šildo namus

Kategorijos: 

Rašo Vertėjas:

Štai mano pirmasis blynas, kurį pasidariau, kai Petras savo tinlalapyje užvedė ant kelio, ir aš pamėginau savo kreivokas rankas panaudoti saulės kolektoriaus gamybai. Maniškis kolektorius štai kabo ant sienos šalia lango ir jau šildo kambario orą.

Kolektorių nutariau gaminti iš profilio, skirto gipskartoniui laikyti. Nemėgstu medžio, o ir dykai jo negaunu. Beje, šiam kolektoriui nieko negavau nemokamai – viską pirkau komercinėje parduotuvėje.

Mano kolektorius šiek tiek kitoks nei Petro. Pirmiausia man kilo mintis pabandyti pasiimti karštį nuo abiejų absorberio (juodai dažytos 0.5mm cinkuotos skardos) pusių. Antras skirtumas tas, kad darau jį kaip uždarą dėžę, pakabinta ant sienos. Mano namas tinkuotas, siena nėra lygi, o iki blokelio dar 15cm polistirolio tarpas – dėl to tvirtinimas tiesiai ant sienos tampa sudėtingesnis. Taigi saulės kolektorius turi du skardos gabalus - absorberį ir tokios pat cinkuotos skardos dugną, apšiltintą akmens vata. Žinoma, tai turi savų trūkumų, todėl antrąjį vis dėl to darysiu tokį kaip Petro – jį tvirtinsiu tiesiai ant sienos ir be galinės sienelės (dugno).

Schema:

Pradėjau nuo 100mm gipsinio profilio. Kolektoriaus plotas 2x1m. Labai lengva sumontuoti karkasą, įpjaunant profilio šonus ties 2m riba ir sulenkiant jį kampu:

Visiems sujungimams naudojau kniedes. Du tokius kampus labai lengva sujungti kartu ir viską sukniedyti į vieną „dėžę“:

Į dėžės vidų montavau pasviras pertvaras, kurios atlieka dvi funkcijas: prilaiko skardinį dugną ir absorberį bei padaro ilgesnį oro kelią kolektoriumi. Ant dugno ir į proilio šonus klijavau akmens vatą. Tarp visų sluoksnių skardų ir profilių sandarinimui naudojau karščiui atsparų akrilą, kad  iš lauko į saulės kolektorių nepatektų  nepageidaujamo oro.

Dėdamas absorberį, palikau tarpą viršuje, o apačioje prigręžiojau daug skylių, kad karštas oras galėtų laisvai apie jį tekėti. Aš nenorėjau, kad tarp stiklo (polikarbonato) ir absorberio atsirastų konvekcinis oro judėjimas ir aušintų absorberį bei kaitintų polikarbonatą. Ant absorberio prikniedytas antras rėmas iš siauresnio profilio. Jis taip pat apšiltintas akmens vata.

Ant viršutinio profilio savisriegiais varžtais prisuktas dvigubas polikarbonatas, turintis apsaugą nuo UV spindulių. Polikarbonatas nėra toks skaidrus kaip stiklas, bet labai lengva su juo dirbti, pigus, paslėpia negražiai dažytą skardą. Užsandarinau tarpelius akrilu.

Nesu pedantas, nesu geras meistras. Kolektorius galėtų būti ir gražesnis, kiti deda gražius aliuminio apvadėlius, bet man ne labai terūpi. Todėl jau kabo toks ant sienos:

Svarbiausia, kad jis ne tik kabo, bet ir šildo namus. Saulei pašvietus į kolektorių, temperatūra pakilo tiek, kad teko montuoti nebe vieną, bet dar du ventiliatorius. Šiuo metu sukasi visi trys. Šiandien ryte kambaryje buvo 17 laipsnių. Apie pirmą dienos:

Dabar liko gražiai uždengti skyles, paslėpti laidukus ir išspręsti vieną problemėlę, apie kurią užsiminiau pradžioje. O būtent: kadangi nėra sandaraus tarpo tarp kolektoriaus ir sienos, vėjuotą dieną į namus eina šaltas oras ir vėsina namus. Apatinėje skylėje įtaisiau vienpusę sklendę, bet šaltas oras vis tiek eina per viršų, o čia tokios sklendės įdėti jau negalima. Vis dėl to teks sandariau tvirtinti kolektorių prie sienos. Yra kur tobulėti.

Darbo buvo apie 2 dienos vienam. Dar šiandien sugaišau visą dieną, mėgindamas susilituoti Vinco valdiklį. Ačiū tau, Vincai, – iš antro karto viskas pavyko, veikia!

Tai mano pirmas ir esu 100% tikras, kad ne paskutinis saulės kolektorius. Jūs net neįsivaizduojat, kaip gera matyti į namus plūstant rimtą šilumą nemokamai!

Vertėjas

Komentarai

Jau užsandarinta

Užsandarinau jau tarpą, tam panadojau veilokinę juostą iš "Senukų" (14Lt).

Šaunuolis

Šaunuolis.

Sveiki, o kaip ziema, kai

Sveiki, o kaip ziema, kai nera saules? Tai veikia? Teoriskai atrodo, kad tokios technologijos daugiau tinka krastams , kur ziema buna sauleta...

O jums?..

Žiemą yra taip pat, kaip ir jums visiems, kurie neturite saulės kolektorių. Patikėkite, tiems, kurie turi, tikrai nėra blogiau, nei jums.
Iš tiesų mums yra daug geriau. Gruodžio ir sausio mėnesiais saulės beveik nebūna, bet tiesiai ant sienų pritaisyti saulės kolektoriai naktimis veikia kaip puiki šiltinimo priemonė - net per didžiausius šalčius siena už jų keliais laipsniais būna šiltesnė. O dieną, tegu ir ūkanotą, temperatūrų skirtumas sudaro iki 10 laipsnių.` Šilumos per mažai, kad galėtum varyti orą į kambarius, bet šiltesnė sieną - mažesnės kuro sąnaudos. Tikrasis kambarių šildymas prasideda vasario antroje pusėje, o kovo mėnesį jis pakankamas. Kovo, balandžio mėnesiais jūs dar kūrenate malkas ir šildote savo namus, o aš kūrenu tik dėl to, kad išsivirčiau maisto ir pasišildyčiau vandens.
"Teoriškai" galima fantazuoti bet ką, bet teorija, nepatikrinta praktikos, yra tik plepalai ir išankstinė nuostata.

Ziema galima papildomai

Ziema galima papildomai uzsandarinti skyle/skyles i nama ir tureti, kaip sako Petras, papildoma apsiltinima. Bet man ir prie -5 i kambari ventiliatorius vare 30 laipsniu ora.
Pasidariau jau antra didesni 2.5x1.5 kolektoriu labai panasu tik oro is namu neimu - tik is lauko. Siandien diena i namus ventiliatoriai (vienodi) vare 39 laipsniu is mazojo ir 55 is didziojo (reiks deti antra ventiliatoriu). Visa diena. Namie susilo nuo 18 iki 25 diena - saulei nusileidus ir dabar rodo 22. Kurti nereikia, ryte rasiu 20, jei bus saules - vel nereiks :)

"Apatinėje skylėje įtaisiau

"Apatinėje skylėje įtaisiau vienpusę sklendę, bet šaltas oras vis tiek eina per viršų, o čia tokios sklendės įdėti jau negalima."

Viršui gali dėti vetiliacijos groteles kurios atsiveria nuo įeinančio į kambarį oro srauto. senukuose tokių yra.

Kolektorius nesandarus

Šaltas oras neturi eiti pro viršutinę skylę, tam nereikia jokių sklendžių. Jeigu jis vis dėlto eina, vadinasi, saulės kolektorius yra nesandarus. Reikia sandarinti kolektorių.

Gal Vertėjas arba Petras

Gal Vertėjas arba Petras pakomentuos.
Neseniai ir aš pakabinau panašų kolektorių, dabar turiu bėdų su valdikliu.
Susilitavau valdiklį ir jis lyg ir veikia, kai gan ryškus temperatūrų skirtumas. Vakare (kai jau saulės nedauk) įjungiau sistemą, ventiliatorius isijungė ir aušino kolektorių, kai temperatūros išsilygino valdiklis "pasimetė" t.y. jis kas puse sekundės pradėjo išsijunginėti.
ar neturėjot panašių problemų?
dar klausimas kaip temperatūros jutiklį įtvirtinat kolektoriuje? t.y kuo nors klijuojat ar kitaip tvirtinat prie skardos, ar paliekat kaboti ore.

Tvarkingai surinktas valdiklis "svyruoti" neturėtų

Ar valdiklis surinktas identiškai pagal nurodytą schemą?

Reikėtų patikrinti, ar gerai prilituota R6 žingsnio varža ir C2 kondensatorius. Be šių elementų schemos "blyksėjimas" labai tikėtinas.

Jei maitinimo šaltinis kitoks nei schemoje, reikėtų pažiūrėti, ar nesvyruoja schemos maitinimo įtampa kartu su pastebimais išsijunginėjimais (tokius "sekundinius" svyravimus galima matyti tiesiog paprasto voltmetro pagalba).

Na valdiklį rinkau tiksliai

Na valdiklį rinkau tiksliai pagal chemą.. gal tikrai ką sumaisiau... bandysiu savaitgalį antrą daryti, gal gausis.

O gal schema litavote is

O gal schema litavote is naudotu detaliu, ko pasekme galetu buti pakites kondensatoriaus C2 talpumas?

Galimos litavimo problemos

Pasitaiko "sauso" litavimo reiškinių, kuomet sulituoti kontaktai tik atrodo sulituoti.

Dar papildomai gerai būtų pasistengti C2 prilituoti kuo arčiau 2 ir 3 kojelės, o išvesties laidus (iš 7 kojelės) laikyti atokiau nuo įvesties laidų/kontaktų (2, 3 kojelių, termorezistorių laidų ir t.t.).

Aš tai ištraukiau jutiklį iš

Aš tai ištraukiau jutiklį iš viršutinio kolektoriaus vamzdžio,nes ten ilgai būna šilčiau,negu patalpoje ir pritvirtinau prie pat išėjimo angos.Dabar tiksliau reaguoja į temperatūrų susivienodijimą.Gal kitais atvejais ir netiks šis metodas,nes pas mane patalpa nešildoma,pakankamai didelė ir visą šį ,, pavasarį" nepakilo aukščiau 12 laipsnių,o giliai kolektoriuje iki12 laipsnių nukrenta tik saulei nusileidus. Didelių apibendrinimų daryti negaliu,nes tik dabar pasijungiau saulės kolektorių ir praktikos nespėjau įgyti.

Šilumos pojūtis gali būti apgaulingas

Prietaisas į šilumos skirtumus reaguoja kaip reagavęs - nei geriau, nei blogiau. Tu paprasčiausiai sumaišei psichologinį šilumos pojūtį su realiu temperatūrų skirtumu. Jeigu valdiklis laiko įjungęs ventiliatorius, vadinasi, jis iš saulės kolektoriaus varo ŠILTESNĮ orą, nors tau ATRODO, kad jis "šaltas". Tokiu būdu iš saulės kolektoriaus yra paimamas maksimalus šilumos kiekis.

Yra buvęs juokingas atsitikimas, kai vienas žmogus pareiškė, jog prietaisas sugedo. Jis atsidarė dėžutę ir pradėjo kažką "reguliuoti", kol nutraukė vieną laidelį. Ėmėme aiškintis gedimo priežastį. Klausiame: "Kokiu termometru matavai temperatūrą? Elektroniniu?" Tas sako:"Kam tas termometras? Aš juk nesu kvailys - pridedu ranką ir matau, kad eina šaltas oras". Tas "šaltas" oras gali būti ir 30, ir 36 laipsnių, nes kūno temperatūra 36,5.

Valdiklis ventiliatorių (cirkuliacijos siurblį) įjungia tada, kai temperatūrų skirtumas būna 4 - 5 laipsniai. Tai pakankamas skirtumas, kad prietaisas nebūtų pernelyg dažnai junginėjamas.

Galiu paantrinti Petrui, tik

Galiu paantrinti Petrui, tik kai oro srauto temperatūra pakilo iki 35-40, ranka pradėjo jausti šilumą.

Aš tai ištraukiau jutiklį iš

Aš tai ištraukiau jutiklį iš viršutinio kolektoriaus vamzdžio,nes ten ilgai būna šilčiau,negu patalpoje ir pritvirtinau prie pat išėjimo angos.Dabar tiksliau reaguoja į temperatūrų susivienodijimą.Gal kitais atvejais ir netiks šis metodas,nes pas mane patalpa nešildoma,pakankamai didelė ir visą šį ,, pavasarį" nepakilo aukščiau 12 laipsnių,o giliai kolektoriuje iki12 laipsnių nukrenta tik saulei nusileidus. Didelių apibendrinimų daryti negaliu,nes tik dabar pasijungiau saulės kolektorių ir praktikos nespėjau įgyti.

Bebešnekėkime vėjų

Velnias griebtų, pats sakai, kad saulės kolektoriuje temperatūra aukštesnė, nei kambaryje! Jeigu oras šiltesnis, jis turi būti varomas į vidų. Nesvarbu, kokia absoliuti temperatūra - jeigu ji aukštesnė, nei kambaryje, vadinasi, kambarys yra ŠILDOMAS.

Akivaizdu, kad neturi patirties ir nelabai skiri absoliučią temperatūrą nuo temperatūrų skirtumo. Todėl būtų geriau, jei neklaidintumei žmonių.

Kaip visada,Petrai,esi

Kaip visada,Petrai,esi tūkstantį kartų teisus.Įkinkiau antrą ventiliatorių ir,saulutei dingus,temperatūra tuoj pat sumažėjo,ventiliatoriai sustojo,nors jutiklis įstatytas giliai vamzdyje.Vakar,kol dirbo tik vienas ventiliatorius,nusibodo laukti temperatūrų vienodumo tai ir pradėjau išvedžioti ,,teorijas".Ačiū,kad pastatėte mane į vietą.

Šaunuolis vertėjas, linkiu

Šaunuolis vertėjas, linkiu nuversti daugiau mitų :) turiu tik kelis klausimukus: 1. Koks oro kelio ilgis +- nuo iejimo iki išėjimo t.y. kiek metru oras "teka" kolektoriumi 2. ar bandėt skaičiuoti sudėjus pertvaras koks mažiausias tarpas (skerspjuvis) pro kuri eina oras ?

Labas, aš nebandžiau

Labas,

aš nebandžiau skaičiuoti skerspjūvių ar kelio ilgio, man tiesiog smagu, kad dienom jau vos ne mėnuo kaip šildytis nereikia. Aš tikiu, kad galioja Pareto dėsnis - 20% pastangų sukuria 80% naudos, o kad pasiekti likusius 20 - teks įdėti 80% darbo. Viską darau daugmaž "iš akies". Gal ir galima dar 20čia procentų pagerinti kolektoriaus darbą, bet aš dabar turiu daug kitų darbų :)

Nebijot, kad vasarą

Nebijot, kad vasarą sustabdytam kolektoriui įkaitus iki 80 ar daugiau ištirps polistirolas po tinku?

Aš nebijau. Ši medžiaga

Aš nebijau. Ši medžiaga nesilydo nei prie 80, nei prie 100 laipsnių. Kolektoriaus stiklą galima pradaryti vasarą.

Polistirolas - pakankamai atspari medžiaga

Internete (http://www.kaunosilas.lt/polistireninis-putplastis/savybes/degumas/) radau tokią informaciją: Veikiamas didesnės negu 100°C temperatūros, polistireninis putplastis ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis. Bandymai rodo, kad polistireninio putplasčio su degumą slopinančiais priedais degumo temperatūra yra 374°C. Žemiau šios temperatūros degios dujos iš besilydančio polistireninio putplasčio nesusidaro.

Žodžiu, tai gana atspari ir saulės kolektoriams visiškai tinkama medžiaga. Labai didelis pliusas, kad ji nebijo drėgmės. Akmens vatos šiluminė varža didesnė, bet nuo drėgmės labai sumažėja.

Sveikas,Petrai.Mėginau rašyti

Sveikas,Petrai.Mėginau rašyti į Tavo el.paštą ir pasigirti savo kūriniu,saulės kolektoriumi,įdėjau kelias nuotraukas,bet gavau atsakymą,kurio aš neįkandu angliškai,tik spėju,kad laiškas nepasiekė adresato.Mail Delivery Subsystem

20:31 (Prieš 7 min.)

skirta man
Delivery to the following recipient failed permanently:

petrasdargis@gmail.lt

Technical details of permanent failure:
DNS Error: DNS server returned answer with no data

vasara

Na ka: atejo karsti orai. Nei polikarbonatui, nei polistirolui ar dar kazkam nieko nenutiko. Kolektoriai isjungti, laukia rudens. Namu nei kiek nekaitina. Visi kazkieno bugstavimai subliusko, o as sutaupiau virs menesio kurenimo pavasari :)

Nera vienos konkrecios

Nera vienos konkrecios temperaturos, nuo kurios polistirolas issilydo kaip ledas. Kuo temperatura aukstesne, tuo greitesni degradavimo procesai. Pirma vasara manau tikrai atlaikys. Jei tinkas gerai suarmuotas ir kokybiskas, tai ir po 10 metu isoriniu pozymiu nebus. Visgi jei kolektorius vasara nenaudojamas, butinai vasaros sezonui atkelciau polikarbonata ir po juo pakisciau kazka balto arba blizgaus.

Sveiki.O pas jus nesmirda tas

Sveiki.O pas jus nesmirda tas silikonas karsciui atsparus,kai ikaista kolektorius?Pas mane,tai eina naispasakyta silikono smarve.G