Laisvės aktas visam gyvenimui

Kategorijos: 

Vienas sprendimas visam gyvenimui. Neatšaukiamas ir neapskundžiamas. Kada tai buvo?

Aptikęs senus užrašus, iš kurių nustačiau, kad 16 metų nebegeriu Kristaus kraujo, ėmiausi ieškoti kitų biografijos ženklų. Kada lioviausi nuodytis cigaretės dūmais?
Pasirodo, 11 metų. Nuo pavasario eina dvylikti.

Kartais susirgdavau bronchitu. Daktarai burbėjo, kad nebegirdi mano bronchų. Plaučiai tiek užkišti ir taip švilpia, kad nieko aplink negirdėti.

Ar gali jie išsivalyti, jeigu rūkyta apie 30 metų?

Po pusmečio daktaras džiaugėsi: "Kaip švariai dirba plaučiai!"

Ar buvo sunku?

Metus rūkyti, aplinkos spaudimas buvo mažesnis, nei metus gerti. Rūkymas mažiau įsigėręs į mūsų kultūrą ir papročius. Rūkymas neturi savo religijos kaip alkoholizmas. Nežinau bažnyčios, kur rūkoriai sukluptų prieš iškeltą cigarą ir pamaldžiai vienas po kito užtrauktų kunigo pakištą cigaretę. Per vestuves, krikštynas ar jubiliejus niekas neverčia užtraukti visiems kartu dar po dūmą... Sako, indėnai rituališkai surūkydavo taikos pypkę, o krikščioniai vietoj to verčiau išgers ritualinę taurę putojančio nuodo.

Rūkymas - labiau vidinė, psichologinė problema. Pirmiausia, aišku, vertybių yda. Kol tiki pasakomis apie "teigiamas nikotino puses", kol tiki jo "atpalaiduojančiu", "raminančiu" poveikiu, tol vieno galutinio sprendimo visam gyvenimui negalėsi priimti. Tai gali padaryti, tik supratęs verslo apgaulę - nieko, visiškai nieko teigiamo nuodas neturi. Nesuprasi - visą gyvenimą liksi metančiuoju rūkyti. Kaip ir tie anoniminiai alkoholikai, kurie visą gyvenimą vaduojasi nuo alkoholio, o išsivaduoti niekaip negali. Jiems trukdo klaidingas tikėjimas.

Per 30 metų rūkymas  buvo labai paveikęs visus mano įpročius. Kavinėje, balkone, geležinkelio stotyje mechaniškai išsitraukdavau cigaretę. Supratau - reikia kurti naujus įpročius, ant senos atminties uždėti naują atminties sluoksnį. Ėjau į tas vietas, kur smarkiai rūkydavau, bet dabar - jau be cigaretės. Pamažu kavinė, balkonas, redakcijos rūkykla tapo vietomis, kuriose nerūkau. O po metų ar dviejų atsidūriau geležinkelio stotyje ir pradėjau mechaniškai naršyti po kišenes.

- Tet, ko ieškai? - paklausė Vincas.

- Cigarietai kažkur... - atsakiau.

- Tet, tet, antri metai, kaip nerūkai! - pažadino vaikas.

Buvo skanaus juoko.

Kartais manęs klausia: kada išnyksta pavojus pradėti iš naujo?

Sakyčiau, viskas taip pat, kaip ir su alkoholizmu: pavojus iš naujo nuodytis išnyksta tą pačią akimirką, kai įsitikini visišku, absoliučiu nuodo nenaudingumu.

Mūsų protas sutvarkytas labai protingai - jis neveikia pats prieš save. Jis neleidžia daryti to, kas prieštarauja protui. Rusų kariuomenėje karininkai buvo išradę žiaurią kankinimo priemonę absurdu. Nubaustas kareivis iki pietų turėdavo nemažus akmenis nešti iš apskritimo A į apskritimą B. Kariuomenėje kartais tenka dirbti dar sunkesnių darbų, o šis buvo nepakeliamas. Žinot, kodėl? Kareivis žinojo, kad po pietų tuos pačius akmenis jis jau turės nešti iš apskritimo B į apskritimą A. Daryti absurdišką darbą yra nepaprastai sunku, visas organizmas ima priešintis beprotybei, net rankos nenori paklusti.

Lygiai tas pats - su rūkymu ir gėrimu. Kai tik pamatei absurdą, tavęs jau niekas neprivers rūkyti ir gerti dievo kraujo.

Po daugelio nerūkymo metų užtraukiau "stebuklingojo" kaljano - turiu pasakyti, labai nemalonus pojūtis. Darydamas vyną, turiu paragauti, ar jis užrūgęs, ar neperrūgęs ir t.t. Paragavęs, aišku, išspjaunu. Tačiau organizmas taip gerai išsivalęs nuo Kristaus kraujo, kad smegenai reaguoja į menkiausią jo dozę. Reakcija vienareikšmiška - labai nemalonu, bjauru!..

Taigi imuninė sistema atsistato. Ji niekada ir neišnyksta, tik būna išderinta klaidingo tikėjimo. Sutvarkei mąstymą - susitvarko ir apsauga.

Komentarai

Vienas pažįstamas,

kai jau neberūkiau, man siūlė patraukti kaljano taip pat. Neva tai ne koks suknistas nikotinas, ne kokios praščiokiškos cigaretės. Ne, atsakiau. Tas pažvelgė labai paniekinančiai. Pats nuodykis,- pasakiau jam. Kam man tas šūdas.

Tikrai tas pats

Taip, Deimantai, kaljanas yra tas pats šūdas. Kaip ir šampanas nėra geriau už naminę. Raugintos vynuogių sultys tik paslepia šlykštų alkoholio skonį (jo nemėgsta ir seni alkoholikai), bet veiklioji medžiaga ir šampane, ir pigiausiame samagone yra ta pati - C2H5OH.

Kalėjimo šefas nesėdi savo kalėjime

O tu manai, kad "Stumbro" direktorius pats sau degtinę verda arba Volksvageno vadas pats važinėja golfukais? :)
Pas mane yra buvę keletas nepagydomų anoniminių alkoholikų, ir jie visi labai persigando, mano namuose pamatę naminį vyną. "Kaip tu gali laikyti vyną?" - klausė jie. Manau jie, gyvendami savo brangaus dievo kraujo ilgesiu, tikrai negalėtų ilgai žiūrėti į šitokią brangenybę. O man, išgijusiam žmogui, tai jau seniai ne brangenybė. Į dievo kraują man nusispjauti, manęs jis seniai nejaudina.

Nu tai labas , man šiemet

Nu tai labas , man šiemet Spalio mėnesį sueina 12 metų kai nerūkau .Ir nieko , gyvas , sveikas .Rūkiau nuo ankstyvos jaunystės , gal netgi nuo vaikystės. Bet apie 30 metų stažo yra.Mesti paskatino 31 metų pusbrolio mirtis - plaučių vėžys . "Suėdė" žmogų per 2 mėnesius. Buvom labai artimi ir šiurpau matydamas artimo žmogaus agoniją.Per laidotuves daviau sau žodį ir laikausi po šiai dienai .Iš pradžių tas dūmas dar labai kvepėjo o dabar tai smirda .Mano šeimoj niekas nerūko .

Ieškok priežasties

Daug alkoholikų impotentų taip sako. Beje, rūkymas irgi gali būti impotencijos priežastis.