Teresės ekonomaizeris pastatytas tiesiai ant "Kalvio" pečiaus

Kategorijos: 

- Ar galima jūsų ekonomaizerį statyti tiesiai ant "Kalvio" pečiaus rinkių? - paklausė kražiškė Teresė.

Paprastai kamino dūmų aušintuvus (ekonomaizerius) žmonės stato ant metalinių krosnelių, židinių, o kieto kuro katilams deda dūmtraukio alkūnes ir stato ant jų. Teresės pečius jau buvo prijungtas prie šildymo sistemos. Norint už jo statyti alkūnę, reikėtų pečių atjungti nuo vamzdynų ir gerokai atitraukti nuo sienos. Teresė norėjo kuo paprasčiau.

Dūmų aušintuvo jai prireikė dėl to, kad gana galingas "Kalvio" pečius per menkai ataušina dūmus ir į kaminą išleidžia labai karštus. Sykį ji tamsoje pamatė nuo karščio raudona spalva švytintį metalinį dūmtraukio vamzdį ir suprato - leisti į kaminą tokią šilumą yra ne tik absurdiška, bet ir pavojinga.

- Už tokio pečiaus turėtų stovėti koklinė krosnelė, - suprato Teresė. - Tada dūmai būtų gerai ataušinami, o šiluma liktų troboj.

Tačiau jos namuose sienelės nėra. Vadinasi, reikalingas kitoks dūmų aušintuvas.

Reaktyvinis dūmų ekonomaizeris mūsų seniai sukurtas, išbandytas ir pasiteisinęs. Jis ne tik nemažina kamino traukos, bet gali ją ir padidinti, o jei į turbiną pavyksta įtraukti liepsną, tai ima veikti kaip reaktyvinis pečius ir sudegina dūmus. Paprasčiausia krosnelė su tokiu aušintuvu jau tampa kaip ir tūkstančius aurų kainuojantys dujų generacijos principu veikiantys pečiai. Dėl to man jau seniai nekyla jokių abejonių.

Šiek tiek abejojau tik dėl Teresės minties statyti ekonomaizerį tiesiai ant viryklės skylės ir jungti prie kamino. "Kalvio" konstrukcija ypatinga tuo, kad jis padalytas į dvi dalis. Vienoje dalyje dega ugnis, o kitoje dūmai krenta žemyn ir ataušinti išeina į dūmtraukį. Statant ekonomaizerį ne ant dūmtraukio, bet ant pačios viryklės, dūmai iškart kils aukštyn, nepašildę dalies vandens kontūro ir mažiau atvėsę.

Bet juos ataušins ekonomaizeris! Juk tai - galingas aušintuvas. Verta mėginti.

Sutikau ne tik padaryti ekonomaizerį, bet ir išbandyti sistemą. Daugelis žmonių klausia, ar galima mūsų ekonomaizedrį statyti tiesiai ant viryklės, o aš neišbandęs nemėgstu patarinėti. Tuoj paaiškės viskas.

Ekonomaizerį pastačiau ant viryklės antrosios skylės, o Teresė šamoto plytomis užmūrijo pečiaus dūmtraukio skylę. Jos amžinatilsį brolis buvo statybininkas, tai ir ji, jos pačios žodžiais tariant, vieną kitą plytą moka padėti. Dabar dūmai eis į kaminą ne pro senąją skylę, bet pro ekonomaizerį.

Prijungti ekonomaizerį prie šildymo sistemos buvo labai paprasta. Atjungiau grįžtamąjį vamzdį, tarsi jį padalydamas į dvi dalis. Nupirkęs tokio pat skersmens (32 mm) daugiasluoksnio vamzdžio, alkūnėmis jį sujungiau taip, kad grįžtamasis vanduo pirmiausia patektų į apatinę ekonomaizerio dalį, o išeitų pro viršų gerokai pašilęs.

Viršuje dėjau trišalį ir automatinį nuorintuvą. Tokiu nuorintuvu išleidžiant orą, daug lengviau užpildyti sistemą, o jei joje atsiranda burbuliukų, nuorintuvas aukščiausiame taške nedelsdamas juos išleidžia.

Pagaliau Teresė užkūrė ugnį. Veikia!

Kai įsijungė cirkuliacijos siurblys, iš ekonomaizerio į pečių jau ėjo gana karštas grįžtamasis vanduo. Vos galėjai išlaikyti ranka.

- Nieko sau, - stebėjosi Tersė. - Juk tai - virtuvės radiatorius! Ir ta šiluma - papildomai, tik nuo dūmų?

Taip, tai ta pati šiluma, kuri anksčiau be naudos ėjo lauk ir iki raudonumo kaitino metalinį dūmtraukio vamzdį. O dabar nuo ekonomaizerio ne tik šilumos viduje lieka daugiau, bet ir degimas geresnis. Gaudamas pašildytą grįžtamąjį vandenį, pečius greičiau pasieks optimalią degimo temperatūrą ir mažiau šlapiuos.

Labiausiai Teresė stebėjosi, kad dūmtraukio vamzdis jau nebebuvo toks karštas·

- Galiu liesti tanka! - ji kaišiojo ranką prie dūmtraukio. - Anksčiau išlaikydavau ranką tik per gerą sprindį nuo vamzdžio.

Žiemą, kada gerai pakūrens pečių, ji rankos prie dūmtraukio vamzdžio tikriausiai nebekaišios. Bet šis jau nebeįkais kaip anksčiau.  Atidavęs šilumą vandeniui, jis jau nebegalės įkaitinti kaminą iki kelių šimtų laipsnių. O ir kūrenti reikės mažiau. Prieš keletą  metų atliktais matavimais esame nustatę, kad tokiu būdu aušinant dūmus, galima sutaupyti antra tiek šilumos. Kūreni perpus mažiau, o šiluma ta pati.

Ne tik taupiau, bet ir saugiau! Teresė to ir norėjo.

Komentarai

Aš irgi turiu panašų

Aš irgi turiu panašų samadėlką pečių su dviem skylėmis. Antra skylė man nereikalinga, o dūmai išeina labai karšti. Ar man irgi pajungumėt tokį prietaisą? Aš pats nelabai susigaudau santechnikoj.

Žiūrint, kur gyvenate

Žiūrint, kur gyvenate. Jeigu labai toli, tikriausiai neverta važiuoti. Tokiu atveju geriau susirasti santechniką savo mieste. Tokius klausimus geriau aptarti telefonu. Mano telefonas skelbiamas po kiekvienu straipsniu.