Alius

Daryti reikia

Kategorijos: 

Iš pradžių ėjau į visus patriotinius mitingus, klausiau aistringų kalbų, plojau ir pritariau, žinojau, kad pagerės. Paskui nėjau ir nepritariau, net parašiau kelis piktus straipsnius. Parašęs ėjau rinkti kitų, bet išrinkau tuos pačius. Tada visai nėjau ir visai nerinkau, bet niekas nuo to nesikeitė. Dirbau daug, dirbau mažai, norėjau turėti, bet neturėjau. Prie trobos pastačiau kryžių, užpirkau trejas mišias, balta kreida apie save apibrėžiau didelį ratą. Bet atėjo jie ir pasakė, kad atsisveikina, kad nebeturi kantrybės, kad nebėra prasmės, kad palieku vienas.

Tikiu

Kategorijos: 

Tikiu į Landsbergį - didį tautos Patriarchą ir Lietuvos Sukūrėją, į jo Anūką Gabrielių, kuris buvo išvykęs, bet grįžo iš Europos Paralemento, tikiu į Šventąją Dalią, į mokesčių atleidimą, į signatarų bendravimą, į lito iš euro prisikėlimą ir gerą gyvenimą amen.

Kaip aš dairiausi prasmės

Kategorijos: 

Jokio tikslo, tai ir prasmės jokios. Štai toks mano gyvenimas.
Laikinų niekingų tikslų, aišku, turiu. Išsisukti nuo darbo, užsikurti ugnį, įsijungti internetą ir paerzinti kokią davatką ar patriotą. Ai, pasibaigė malkos! Reikia jų parsinešti.
Malkos - kad degtų, degtukai - kad jas uždegtų. Bet štai įkuriu ugnį be degtukų. Nuo vakar pečiuje liko žarijų, uždėjau sausų pagalių, įjungiau orapūtę. Liepsna labai greitai pasiunta ūžti kaip uraganas. Ugnis yra tam, kad užvirtų kava. O koks mano tikslas?

Dėl mano mirties faktai nepasitvirtino

Kategorijos: 

Šiandien sužinojau, kad vakar buvau miręs. Paskaitę užuojautą dėl Petro Dargio mirties, gedintys mano skaitytojai skambino į redakciją, klausė, kodėl tas neįdėjo nekrologo - tik tokią mažytę užuojautą. Kolegos atsakė, kad nekrologą teberašau. Niekaip negaliu pabaigti.

Jeigu kas norit padėti gėlių prie mano karsto, siųskite pinigais. Aš nusipirksiu pats.

Durnių miestelis

Kategorijos: 

Einu pas dantistę. O ten, pasirodo, eilė. Pabaiga - kovo pradžioj, geriausiu atveju - vasario pabaigoje.
- Gal skaudamas dantis? - klausia tokia registratorė.
Jei neskaudėtų, kokio velnio čia eičiau?
- Kaip visada... - burba ta. - Eikit prie durų, priims.
Prie durų sėdi keli pažįstami seniai ir keli nepažįstami.
- Tai ko čia pradėjai vaikščioti? - domisi vienas.

Tikra realybė ir diletantiška

Kategorijos: 

Vėl nežinau, kuo tikėti.
Meteorologijos specialistai praneša, kad dabar Kaltinėnuose giedra. Bet aš nematau saulės. Matau tik debesis.
Matyti matau, bet juk aš - ne specialistas!

Puikiai suprantu, kaip pavojinga pasikliauti paviršutinišku įspūdžiu. Vienu metu man buvo kilusi iliuzija, kad parduotuvėse kainos kyla. Jeigu ne gerbiama finansų ministrė, jeigu ne gerbiami ekonomikos daktarai Grybauskaitė, Butkevičius, būčiau tuo patikėjęs.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Alius