Alius

Durnių miestelis

Kategorijos: 

Einu pas dantistę. O ten, pasirodo, eilė. Pabaiga - kovo pradžioj, geriausiu atveju - vasario pabaigoje.
- Gal skaudamas dantis? - klausia tokia registratorė.
Jei neskaudėtų, kokio velnio čia eičiau?
- Kaip visada... - burba ta. - Eikit prie durų, priims.
Prie durų sėdi keli pažįstami seniai ir keli nepažįstami.
- Tai ko čia pradėjai vaikščioti? - domisi vienas.

Tikra realybė ir diletantiška

Kategorijos: 

Vėl nežinau, kuo tikėti.
Meteorologijos specialistai praneša, kad dabar Kaltinėnuose giedra. Bet aš nematau saulės. Matau tik debesis.
Matyti matau, bet juk aš - ne specialistas!

Puikiai suprantu, kaip pavojinga pasikliauti paviršutinišku įspūdžiu. Vienu metu man buvo kilusi iliuzija, kad parduotuvėse kainos kyla. Jeigu ne gerbiama finansų ministrė, jeigu ne gerbiami ekonomikos daktarai Grybauskaitė, Butkevičius, būčiau tuo patikėjęs.

Malda buvo veiksminga

Kategorijos: 

Pagaliau!.. Saulė! Mano maldos padėjo.
Vakar susiradau internete Švenčiausios Mergelės Dievo Motinos šventą paveikslėlį ir karštai meldžiausi jam iki išnaktų. Prašiau vasaros, prašiau saulės, pavariau dar ant Vatikano, kad jis nežiūri tvarkos ir lietumi baigia nuskandinti Marijos žemę. Ir dar paprašiau paveikslėlio, kad tuo pačiu surastų mano akinius, kuriuos piktasis bei klastingas šėtonas kažkur paslėpė nuo mano akių.

Blaivybės taurė - ne Aliui

Kategorijos: 

Skaidrus kaip liberalas, blaivus kaip konservatorius. Tai mūsų bičiulis Alius, šlapiu rankšluosčiu aprišta galva. Dešimt metų negėręs alaus ir dvidešimt metų neragavęs tauriųjų gėrimų, tokių kaip šampanas ir samagonas, jis po savatgalio vos gyvas grįžo kažkur iš pajūrio ir taip atsiduso, kad nuo alkoholio kvapo septynios musės krito negyvos, o aštuntoji girta atsitrenkė į šaldytuvą, kur blaivininkas Alius ieškojo gaivos.

Dėl grybautojų elgesio

Kategorijos: 

Negaliu suprasti grybautojų mentaliteto. Vedami žemų kūniškų potraukių ir niekingų instinktų, jie šmirinėja visur, išlandžioja kiekvieną pakrūmę, kiekvieną`miško pakampę, begėdiškai rauna, pjauna grybus, glėbiais krauna į kibirus, į kišenes, į kepures, o galvose nieko daugiau, tik grybas. Tarsi būtų šimtą metų neėdę!
O paskui ateinu aš ir nė velnio neberandu.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Alius