Alius

Dar ne našlė

Kategorijos: 

- Jeigu patekčiau kada į avariją ir tragiškai žūčiau, tai tu, gyvuly, susirastumei kokią našlę ir parsitemptum į mano namus, - pareiškė Aliaus žmona.

 

- Na ne, kam ta našlė? - gynėsi Alius.

 

- Tik nesakyk!..

 

Alius tylėjo ir nieko nesakė.

Tai bent dovana

Kategorijos: 

Alius Sakinis pabudo nuo telefono skambučio. Tai buvo SMS žinutė: "Sveikiname su gimtadieniu! Pasirašo: Rūta, Živilė, Edita."

 

"O dovanos?" - paklausė Alius kita žinute. Jis buvo tikras, kad sveikinimai be dovanos ar kokio torčiuko yra nepakankamas nuoširdumas. "Paklauskite šito Rūtos, Živilės, Editos".

 

Netikrai tikri pinigai

Kategorijos: 

Į mūsų kaimą atvyko miesto išminčius ir skleidė gyvenimo tiesą. Bendruomenės salė buvo pilna žmonių.

 

- Pasaulis nepažinus, - sakė jis drąsiai. - Mokslas nieko nežino. Kas yra už materijos? Kas yra už begalybės? O dvasinė energetika?

 

Visi klausėsi susižavėję, o išminčius puikavosi, kad jo dvasinės energetikos niekas neišmatuos. Vark nevargęs, neišmatuosi nei termometrais, nei voltmetrais, nei amperais, nei kilometrais.

 

- O ta energetika tikra? - suabejojo Alius Sakinis.

 

Sapnas geriau

Kategorijos: 

Per miegus Alius Sakinis vartėsi ir nerimavo.

- Gelbėkit! - suniurnėjo balsu.

Žmona nutvėrė už pižamos atlapų ir supurtė.

- Pabusk! Kas tau yra?

Alius pramerkė akis, pamatė žmonos pažįstamą veidą ir tarė:

- Geriau būtum nežadinusi.

Gerumo atrakcija

Kategorijos: 

Vieną Advento popietę nusprendėm savo bendruomenėj pažaisti gerumo atrakciją.  Žaidimo idėja buvo tokia:  kiekvienas ištraukia pavardę atsitiktinio žmogaus, kuriam po to kelias savaites slapta  daro gera ir pildo kalėdinius lūkesčius.

 

Visi ant lapelių susirašėme savo pavardes ir savo kalėdinius norus, tik Alius Sakinis - ne.

 

- O kam? - abejojo jis.

 

- Na, tai žaidimas, - agitavome jį. - Pamatysi, kaip malonu daryti gera kitam!

 

- Bet ir kitas turės... - vis kratėsi jis.

 

Advento žaidimas

Kategorijos: 

Prieš Kalėdas mes susirinkome į bendruomenės salę Advento žaidimams. Kažkas pasiūlė išsiburti ateitį, bet nežinojome - kaip.

 

- Žinau vieną būdą, - pasakė Alius Sakinis ir nuėjo į gretimą kambarį. - Minutėlę palaukit! - sušuko iš ten.

 

Netrukus jis grįžo, nešinas popieriukų saują.

Šviečiantys simboliai

Kategorijos: 

Keturios žvakės

Prieš Kalėdas Aliaus Sakinio rašinėlis buvo paskelbtas pačiu kvailiausiu metų rašiniu. Suklupo jisai ant lygios žemės, kai užduotis buvo labai paprasta: mes visi turėjome parašyti paprasčiausią atpasakojimą, kuris vadinosi "Keturios žvakės".

 

Trigubas sapnas

Kategorijos: 

Vienas Lietuvos meras nuvyko į užsienį, tarkim, pas Stasbūro merą pasisemti patirties. Merijoje jau laukia nukrautas stalas. Lietuvis klausia:

 

- Mere, čia mūsų įmonės domisi - už kokius pinigus visos tos vaišės?

 

Prancūzas sako:

 

- Einam prie lango. Štai, matot tiltą?

 

- Matau.

 

- Jo pradinis statybos biudžetas buvo 100 milijonų eurų. Paskelbėm konkursą, atsirado įmonė, kuri pastatė už 80 milijonų. Tai va, už likutį ir švenčiam.

 

Po kiek laiko  Strasbūro meras atvyksta pas mūsų merą.

 

Didysis guru

Kategorijos: 

Kai Alius Sakinis užsuko į kultūros namus, iki susitikimo su užsieniečiu guru buvo likęs koks pusvalandis, o direktorė nieko nedarė - ji sėdėjo apsiverkusi savo kabinete tarsi per uošvės šermenis.

 

- Kokia aš patikli, kokia aš kvaila! - ji graužė save. - Suradau sostinėj tokį garsų guru, avansu daviau honorarą, o jis, pasirodo, sukčius! Jis dingo kažkur su visu atlygiu.

Paskutinis puodas

Kategorijos: 

Motina paėmė puodą ir tarė:

- Tai paskutinis puodas.

Ji sirgo sunkia liga. Pasibaigs puodas, ir ji iškeliaus.

Alius norėjo ginčyti, bet ji pasakė: ne!

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Alius