Alius

Gražesnis melas

Kategorijos: 

- Aliau, ar aš palieknėjau? - ji apsisuko ant kulnies. - Tik nemeluok - sakyk teisybę!

- Na, jei teisybę... Tai nelabai.

- Kiaulė!

- Kodėl? Pati prašei, kad sakyčiau teisybę.

- Kam ta jūsų, kvailų vyrų, teisybė! Gražus melas šimtą sykių geriau už bjaurią tiesą.

- Aaaa... Na, nepyk, pajuokavau. Tu sulieknėjai.

- Ar labai?

- Labai, labai... Einu, uždarysiu langą.

- Kam? Ir taip karšta!

- Tave gali išnešti skersvėjis. Pagaus ir išneš kaip plunksną.

- Aliau, kvaily, kas šitaip meluoja?

- Kas yra?

Linksmoji misija

Kategorijos: 

Alius Sakinis išklerusiu gofuku lėkė į Laukuvos pusę, o ta senė kaip tik lipo į kalną, kai jis movė pro šalį. Kaip ir priklauso, ta vargšė kūprino
kaire kelio puse, neatsisuko ir nepakėlė rankos, bet Alius vis tiek
galėjo sustoti.


Na, pirmiausia jam šovė į galvą, kad močiutė gyvena kur nors netoli. Pavažiavo kilometrą, bet sodybos bebuvo. Nebuvo ir už antro

Didydis Aliaus žlugimas

Kategorijos: 

- Kokia jūsų gyvenimo prasmė? - paklausė svečias kaip tik tuo metu, kai Alius Sakinis kišo į ugnį pagalius. Tokie ne laiku ir ne vietoj užduoti klausimai išmušdavo pašnekovą iš vėžių, ir tas galiausiai suskildavo. Iš visos redakcijos jis vienas žinojo tą metodą, užtat visada išeidavo pačios ryškiausios psichologinės apybraižos apie įvairiausius žmones.

Poezija liks

Kategorijos: 

Aliui Sakiniui parodžiau pirmąjį savo eilėraštį.

- Na, kaip? - paklausiau, laukdamas pagyrimo.

- Žodžių daug. Labai daug žodžių, - pasakė Alius Sakinis ir padėjo plaktuką į šalį.

- Visai ne. Klausyk:

Mažas berniukas

Išbėgo į pievą

Ir paklausė dangaus:

Kas yra draugystė?

- Kodėl mažas, kodėl berniukas? - paklausė Alius. - Ar negalėtų būti didelis, ir ne berniukas, o vyras? Ar jis taip negalėtų paklausti?

- Tiesą sakant, galėtų.

Ne viskas prarasta

Kategorijos: 

Gaisras nusiaubė Aliaus Sakinio sodybą. Kitą dieną atėjo kaimynas ir paspaudė jam ranką:

- Užjaučiu! Girdėjau, per gaisrą praradai viską…

- Ne, ne viską. Tik namą, baldus, drabužius, 20 metų santaupas. Aš praradau tai, ką turėjau, ir nieko daugiau.

Kitos galimybės

Kategorijos: 

Susitiko vaikystės draugai. Jie buvo taip pasikeitę, kad vos pažino vienas kitą.

- Dabar mano galimybės visai kitos, - pasigyrė Antanas, buvęs batsiuvio vaikas. - Dabar aš galiu leisti 100 litų kasdien.

- Ir mano galimybės - ne tos, - nenusileido Alius, buvęs direktoriaus sūnelis. - Dabar aš galiu už 100 litų išgyventi visą mėnesį.

Nebe tas eilėraštis

Kategorijos: 

Sykį Aliaus Sakinio paklausiau:

- Tu vakar rimtai sakei, kad esi poetas?

- Taip, aš vakar sakiau, kad esu poetas.

- O ar parašei nors vieną eilėraštį?

- Taip, vieną kažkada parašiau. Buvo ruduo, pusiaudienis, lijo, langu tekėjo lašas. Aš paėmiau popieriaus lapą ir užrašiau.
- Ir tu jį paskelbei?

- Ne. Aš jį padėjau kažkur, o paskui užmiršau. Vieną dieną ieškojau nuotraukų sendaikčių spintoj ir pačiame dugne atradau pageltusį lapą. Buvo ruduo, pusiaudienis, lijo, langu tekėjo lašas… Bet eilėraštis buvo ne tas. Eilėraštis buvo visai kitas.

Didžiausia dovana

Kategorijos: 

Sykį Alius Sakinis nuvažiavo pas motiną. Ėjo į darbą, bet kažkodėl užsuko į stotį ir atsidūrė autobuse.

- Vaikeli, iš kur tu? - nustebo motina, prastą dieną pamačiusi sūnų prie savo namų. – Bene kas atsitiko?

- Kad ne. Šovė į galvą, tai užsukau. Nei lauktuvių turiu, nei dovanos…

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Alius