Dėja tai labai sudėtinga viryklė, lyginant su man žinoma: paimi bedzo plūklą, pastatai sausą kaladę vertikaliai, padarai 3-4 įpjovas, į vidų pripili bendzino, ar kokio kito skysčio uždegi ir turi pačią paprasčiausią viryklę, kol nesudega medis :)
Laibai geras mintis dėstai, kažkiek primeni mane :))) PS. gal gali pasakyti kokio naudingumo burbuliatorių naudoji, turiu omenyje l/h, o ne w. Daug išminties savo rašlevose, daug ką ir pats galvojau dayti ką esi aprašęs.
Nuo argumentų apie straipsnio esmę bei vertybes iki autoriaus asmenybės, jo pajamų ir mokesčių svarstymų... :)
Man vis dažniau peršasi išvada, kad autoritarinis protas apskritai neįstengia skirti, kas čia svarstymo objektas. Autoritarui nesvarbu, kas pasakyta, svarbu, kas tai pasakė, tarkim, gerai uždirbantis, mokesčius mokantis ponas, o ne koks nudriskęs bedarbis... Nuo analizės link apkalbų.
Nereikia varyti ant Uzkalnio. Normalus jis rasytojas. J. K. Rowling dar ne tokiu nesamoniu prirase, bet del bendrazmogisku vertybiu kazkaip nesigirdi, kad ji butu kritikuojama.
Turi Uzkalnis savo stiliu, savo auditorija, savo darba ir pajamas is jo. Tai tegu dirba, jei tik randa kas uz jo straipsnius sumoka. Vis geriau jei moka mokescius vietoj to, kad bedarbio pasalpas gautu.
Mane nuo temos herojaus tikrąja to žodžio prasme krato. Aš nieko apie jį nežinojau, kol vieną dieną delfi netyčia perskaičiau jo straipsnį apie save - grįžimą į Lietuvą. Jo orientacija - materialinės vertybės ir vartojimas, tie kurie to daryti nenori ar atsisako yra priešai ar tai būtų britai ar lietuviai.
Jis taip pat aiškiai davė suprasti, kad kitai nuomonei vietos nėra.
Man buvo taip skaidu, kad tiek laiko naudojasis JK visuomenės tolerancijos privalumais grįžęs namo jis nesugebėjo ne truputėlio suprasti, kodėl ten jis galėjo gyventi, dirbti ir daryti tai ką nori, būti kuo nori. Ir niekada niekas jo dėl to nekritikavo. Tiesiog leido jam būti savim.
Gerbiamas Herojau - gal leiskite ir kitiems būti savim? Visi keliai geri, kol neprasilenkia su bendražmogiškom vertybėm
(Išvalyta. Ši svetainė nėra skirta alkoholizmo, narkomanijos, vegetarizmo ir kitų psichikos sutrikimų propagandai bei dezinformacijai. Sutrikusios psichikos žmonės, įskaitant religinius fanatikus, turėtų nekliudomi bendrauti savo tinklalapiuose ir ten dalintis savo kliedėjimais. - P.D.)
Reikia šiltinti visą pypkę - tą vietą, kur būna liepsna ir kur karštis kyla aukštyn. Jeigu liepsna aušinama, nepavyksta pasiekti aukštos temperatūros, todėl ne visas kuras sudega. Tai - didžiausia senųjų viryklių ir krosnių bėda, jos labai "dūmija". Pypkę reikia šiltinti ir aukščiau, kad joje išsilaikytų daug aukštesnė temperatūra, nei aplinkoje - tada susidarys labai gera trauka, kuri reikalinga papildyti ugnį oru, be to, aukštoje temperatūroje baigs degti pirolizės metu atsiradę dūmai. Tokia pypkė siurbia orą lyg ventiliatorius, ugnis ima ūžti, tarytum į ją stipriu ventiliatoriumi pūstumei orą.
Žodžiu, šiltinkit visą pypkę nuo apačios iki viršaus. Maniškei, kuri dar nebaigta, esu apšiltinęs tik apačią (degimas tikrai pagerėjo), todėl iš nuotraukų ne viskas aišku.
Taip, visai geras pasiūlymas daryti korėtą molio mišinį. Pjuvenos sudega, lieka molio korys - tai net sąmojingas sprendimas! Vasarą, darydamas didesnę lauko krosnį, būtinai pasinaudosiu. Bet dabar užteks paprastesnio sprendimo.
O kodėl tu manai, kad "paprasta" akmens vata "nesusidoros" su aukšta temperatūra? Bene marketingo profesionalai įtikino, kad akmuo (mineralas) dega, ir reikia nepaprastos, brangesnės? :) Aš visada visiems sakau: tikrinkite visas marketingo sukčių "teorijas". Paimkite "paprastos" akmens vatos ir pamėginkite ją sudeginti, žiūrėkite, ar ji tikrai dega. Aš jau tikrinau. Beje, man patinka tikrinti visas legendas, ypač - tas, kurias labai lengva patikrinti.
Jei nori lengvesnes konstrukcijos daryk, pjuvenu ir molio misini. Pjuvenos zinoma sudegs, bet gausis oro tarpai. O oras puikiai izuoliuoja siluma. Nezinau ar parasta akmens vata susidoros su tokia temperatura. Jei ne moli tai tada geriau vermikulita, ar perlita naudot manyciau...
Taip, apšiltinus pypkę, trauka padidėja, o degimo temperatūra dar pakyla. Liepsna neturi būti aušinama - šilumą reikia paimti tada, kai degimas pasibaigia. Darydamas ekonomaizerį, pypkei užmausiu storesnį skardinį apvalkalą, o į tarpą prigrūsiu akmens vatos. Galima būtų į tarpą prigrūsti molio tešlos, bet aš noriu lengvesnės konstrukcijos.
Siaip pritaikymo peciui ideja tikrai labai idomi ir paprasta. Tie kas rimciau susidomes, tai turetu zinoti, kad norint pasiekti geriausia efekta silumos kelimo kamina (Pypke) Reiktu izuoliuoti, kad susidarytu kuo didesni temperaturu skirtumai.
Problema sprendžiama paprasčiau - nei dedant labai brangų indėklą, nei permūrijant kaminą:
1. Kūrenant sausomis malkomis, kurios beveik nebeturi drėgmės;
2. Surenkant kondensatą.
Mano malkos per vasarą saulėje labai gerai išdžiūsta, ir kondensato beveik nebūna. Antrame aukšte esu įtaisęs metalinio vamzdžio įdeklą, bet kondensato surenku labai mažai - vos kelis litrus per visą žiemą. Be to, prieš patekdami į kaminą, dūmai privalo užsukti į rūkyklą. Ten padėti lašiniai ar mėsa ne drėgta, bet džiūsta. Iš to darau išvadą, kad kondensato pavojus yra labai smarkiai išpūstas įdėklų gamintojų ir pardavėjų marketingo. Aš jau seniai nebetikiu marketingo aferistais ir tikrinu visas jų skleidžiamas "teorijas".
Su kondensatu maždaug aišku - jį galima subėginti į indą. O ką daryti su dervomis, kurios limpa prie dūmtraukio, užkemša jį, ardo plytas?
Jas reikia sudeginti. Reaktyvinė krosnis nuo įprastinės skiriasi tuo, kad čia pasiekiama aušta temperatūra (liepsna nėra aušinama), todėl prasideda "švarus" degimas. Kai krosnis įkaista, o ji įkaista labai greitai, malkos ima degti be dūmų. Štai kodėl malkų reikia gerokai mažiau, o kaminas negauna dervų - jos paprasčiausiai sudega. Pasiekus 1000 laipsnių, netgi vanduo skyla į deguonį ir vandenilį, jis sudega. Nežinau, ar tai įmanoma reaktyvinėje krosnyje, bet dujų generatoriuje - tikrai. Mes su Vincu medžio dujų generatoriuje esame sudeginę kelis gumos gabalus - jie irgi sudegė be dūmų.
Reiktu atkreipti dėmesį, kad darant tokius patobulinimus, patobulinti reiktų ir kaminą. Senos krosnies kaminas greičiausiai bus be indėklo. Kai pro kaminą išmetamas karštas dūmas, viskas OK. Bet kai įvairių ekonomaizerių ir kitokių patobulinimų dėka dūmas atšaldomas, dūmuose esantys garai kondensuotis pradeda jau kamine. O garuose yra ir visokių agresyvių medžiagų, kaip rūgštys ir pan. Susikondensavusios rūgštys pradeda ardyti kaminą. Problema sprendžiama dedant nerūdijančio plieno indėklą su talpa kondensatui rinktis apačioje, arba reguliariai permūrijant kaminą :)
Mano pirmieji saulės kolektoriai buvo kaip tik tokie, kaip tavo, Andriau. Aš net nenaudojau medžio drožlių plokštės - nuo saulės paprasčiausiai išildavo medinės tamsiai darytos namo sienos, o ventiliatoriai traukdavo vidun įšilusį orą. Galiu ir aš visus užtikrinti - tokie saulės kolektoriai tikrai veikia!
Kitais metais dėjau skardas ir karštą orą pradėjau siurbti iš tarpo tarp skardos ir sienos. Kodėl? Todėl, kad taip šilumos gauni kur kas daugiau. Skarda yra gerokai laidesnė už medį - ji geriau sugeria ir geriau atiduoda šilumą. Be to, ji naktimis atspindi atgal į sieną šiluminius spindulius ir veikia kaip puiki šiltinimo priemonė. Netgi naktimis saulės kolektoriuose oras būna 10 laipsnių šiltesnis, negu lauke. Be skardos rezultatas buvo kur kas menkesnis, maksimum - 5 laipsniai.
Dar po metų dėjau antrus stiklus - pasidariau vadinamuosius stiklo paketus. Jie daug geriau užlaiko šilumą. Šiemet per saulėtus speigus mano darbai pasiteisino.
Žinoma, viso to gali nedaryti - saulės kolektoriai veiks ir taip. Jeigu negali nusipirkti pigių stiklų (aš naudoju išmestus daugiabučių langus), gal ir neverta vargti, gal atsibos laukti, kada atsipirks viskas. Bet atsipirkti turėtų. Juk šitiems prietaisams nereikia jokios priežiūros, gesti ten bėra kam. Per daugelį metų sudils ventiliatoriai, bet jie kainuoja kelis litus... Bet vieną dalyką patarčiau susitvarkyti geriau. Jeigu oras saulės kolektoriuose įkaista iki 40 laipsnių, tai negerai. Per silpni ventiliatoriai. Nepalik tokios temperatūros lauke, dėk galingesnius ventiliatorius, kad jie visą šilumą suvarytų į kambarį. Ar taip šiltinsi, ar taip, absoliučios varžos vis tiek nepasieksi. Ventiliatoriai turi "įveikti" saulės kolektorius - ataušinti juos taip, kad valdiklis po kurio laiko juos išjungtų. Paėmei visą šilumą, ir nebereikia ieškoti jokių efektyvumo teorijų.
Gal galima būtų čia paskelbti šaltinį, kur buvo rastos šios rekomendacijos. Įdomu dėl šilumokaičio skardų. Pas mane "skarda" iš OSB plokštės, t.y. iš esmės medinė, labiau izoliuojanti, negu laidi šilumai. Bet aš ir orą siurbiu ne iš tarpo tarp "skardos" ir sienos, o iš tarpo tarp "skardos" ir stiklo, taigi nėra prasmės šilumą praleisti į kitą skardos pusę. Kolektorius veikia, imdamas iš lauko -10 ar dar šaltesnį orą, į vidų pučia +40. Norėčiau išsiaiškinti, kuo maniškis dizainas blogai, nes bet kokiu atveju saviškį perdarinėsiu. Bet ne dėl to kad matyčiau kokių nors problemų, o tam, kad 100% išnaudoti pietinę sieną (dabar išnaudota 50%). Skardos nenaudojau, nes elementariai be skardos pigiau :)
Taip, žinoma, visiškai įmanoma būtų valdikliui dėti šiek tiek daugiau "smegenų" ir papildomą šiluminę varžą, kad jis nuo tam tikros temperatūros išjungtų ventiliatorius. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai nereikalinga. Vasarą saulės kolektorius išjungiu visiškai, o pavasarį trobą jie šildo labai lėtai ir toli gražu ne visą dieną. Saulė pasisuka, spindulių kritimo kampas pasikeičia, temperatūra saulės kolektoriuje nukrenta.
Kambario temperatūrai reguliuoti naudoju viduje esančią valdiklio šiluminę varžą. Juk valdiklis veikia, lygindamas dvi temperatūras - apie vieną jis gauna iš daviklio (šiluminės varžos), kuris yra saulės kolektoriuje, apie kitą - iš daviklio (šiluminės varžos), kuris yra kambaryje. O kambaryje temperatūra nėra vienoda. Kuo aukščiau, tuo ji didesnė. Žiemą ir pavasarį kambarinį daviklį nuleidžiu vos ne iki grindų, ir valdiklis orientuojasi pagal pačią žemiausią kambario temperatūrą (tegu tik šildo trobą). Vasarėjant daviklį pakeliu aukštyn, o vasarą saulės kolektorius išjungiu visiškai - įjungiu juos tik labai vėsiomis birželio dienomis.
Daugelis mano skaitytojų baiminasi, kad saulės kolektoriai "perkaitins" namą. Tai paprasčiausios fobijos - su realiomis grėsmėmis jos nėra susijusios. Iš tiesų uždaruosius saulės kolektorius netgi galima naudoti patalpų vėdinimui - saulės kolektoriaus viršuje reikėtų dėti vieną papildomą sklendę, per kurią būtų galima išleisti karštą orą lauk. Tada saulės kolektorius per apatinę skylę siurbtų iš patalpos orą ir varytų jį lauk. Toks "kondicionierius" veiktų be elektros ir elektronikos.
Kodėl aš nedariau tokio vėdintuvo? Maniškiai saulės kolektoriai beveik visi yra atvirojo tipo, jie ir taip gerai vėdina patalpas. Tas pats oras lauka, tas pats ir mano troboj.
As manau, jei jau daraisi kolektoriu tai reikia ir valdiklio butinai,
Tik toks klausimas pamastymui:
Tarkim kolektorius koki ankstu kovo ar balandzio ryta pradeda veikti suveikus valdikliui (t.y. temperatura kolektoriuje didesne negu patalpoje) viskas tvarkoj saule sviecia - patalpa syla, o kas tada, jei patalpa prisyla iki kokiu +22, o kolektorius ir toliau sildo, nes jame temperatura yra austesne nei patalpoje, ar nereiktu patobulinti valdiklio, kad sakysim patalpai pasiekus +22 ar +24 valdiklis atjungtu ventiliatoriu ?
arba siluma pradetu pusti nebe i troba o i salia padaryta ir apsildyta akmenu kruva (kaip silumos kaupimo rzervuara)?
Ačiū, Rimvydai, tikrai pravarti informacija! Neturint valdiklio, tai būtų geras būdas išsiurbti iš saulės kolektoriaus visą šilumą. Padarei viską pagal amerikiečių rekomendacijas, įjungei ventiliatorius, ir sistema turėtų veikti. Svarbu vakare ventiliatorius išjungti.
Įdėjus valdiklį, viskas pasidaro daug paprasčiau - jeigu ventiliatoriai "įveikia" saulės kolektorius (tam tikrais laiko tarpais jie išsijungia), vadinasi, jie išsiurbia iš saulės kolektorių visą šilumą. Nereikia saulės kolektoriuose laikyti aukštos temperatūros ir šildyti kiemą. Keletas laipsnių daugiau, negu troboje, ir to gana.
Sveiki, Dabar projektuoju saules kolektoriu savo namui sildyti, pagal amerikieciu skaiciavimus (is panasios platumos) saules kolektoriai gali sutaupyti iki 20-30% pinigu isleidziamu namo apsildymui, bet as manau, kad gali ir daugiau gal net iki 40-50%. Taigi jie turi tam tikras rekomendacijas kaip pasigaminti optimaliai efektyvu saules kolektoriu:
1. saules kolektoriaus plotas turetu buti iki 20% sildomos patalpos grindu ploto (jeigu neras silumos kaupimo lovos, kuri daroma is akmenu ir saulei nusileidus toliau sildo jusu patalpas);
2.Tarp oro padavimo ir istraukimo angos turetu buti nemazesnis negu 10m. oro srauto kelio atstumas;
3. ortakio ir oro srauto kelio skerspjuvio plotas turetu buti lygus arba labai panasus;
4. ventiliatoriaus nasuma jie skaiciuoja: kolektoriaus turis x3 ir gauna m3/min tai dar x60 ir gauname m3/h (man gavosi 70m3/h t.y. paprastas kanalinis ventiliatorius 15w);
tai tiek siam kartui amerikietiskos patirties :) tikiuosi bus naudinga
5. skarda (silumokaitis) geriausia aliuminis arba varinis arba tada jau paprasta skarda, aisku turetu buti kazkuri viena is ju :);
Stai internete radau amerikieciu atliktus skaiciavimus, kaip pagaminti optimaliai efektyvu saules kolektoriu:
1. oro kelias tarp iejimo i kolektoriu ir isejimo is jo turetu buti ne mazesnis kaip 10m.;
2. kolektoriaus plotas rekomenduojamas iki 20% sildomo grindu ploto, jeigu nera silumos kaupimo(ten jie daro tokias akmenu lovas kad akmenys, kai nesviecia saule, toliau akumuliuotu siluma);
3. oro kelio skerspjuvio plotas turi buti lygus ortakiu plotui (pvz i vidu isvestas D125 ortakis tai jo plotas yra 122cm2 tai ir oro kelio skerspjuvio plotas turetu buti panasus)
4. skarda(silumokaitis) geriausia tinka aliuminis, varis, toliau paprasta skarda (kazkuri viena is ju nes aliuminis su variu kartu nesutaria).
5. pagal ju skaiciavimus ventiliatoriaus galingumas turetu buti: koletoriaus turis x3 ir gausim m3/min tai dar x60 ir gausim m3/h (sita dar reiketu patikrinti nes ten viskas pedomis, tai teko persiversti i SI sistema)
pradziai tiek informacijos, dabar projektuoju sau kolektoriu ziuresim kaip gausis :)
beje namo fasadas nebutinai turi tiksliai ziureti i pietus, galima 30 laipsniu paklaida, kuri kai kuriais menesiais net sveikintina.
Tu visai ne taip supranti žodį "pažanga". Tokių veikėjų lūpose tas žodis reiškia stambiųjų monopolininkų pelnus ir valdininkų armiją maitinančius mokesčius. Pagalvok kaip tu nesiversdamas per galvą ir užsiimdamas sau patinkančia veikla visus juos nuskriaudi. Tu, Alius Sakinis, Petras su visais savo pribambasais, taupančiais šilumą ir elektrą. Jūs atimate padorių piliečių pelną, PVM, PSD, akcizus (ypač jei negeriate "valstybinės" ir nevažinėjate su džipu). O jei tokių kaip jūs atsiras dar daugiau? Tai nesąžininga, baisu ir nepatriotiška. Tai tiesiog gerbiamų tautos vadų ir garbės piliečių žlugdymas, netgi, sakyčiau, genocidas. Negana, kad pelno augimas sulėtėjo dėl krizės, gali ir iš vis sustoti jei žmonėms nereiks blizgučių, šildančių jų ligotą ego.
Užkalnis turbūt visai išsigąstų, sužinojęs, kad aš irgi nesuku sau galvos, nors šiuo metu netgi neturiu darbo (priešingai nei Aistė). Užtat turiu stogą virš galvos, kasdien skaniai pavalgau bei galiu užsiimti sau patinkančia veikla. Ko daugiau bereikia?
Peržvelgus jo rašliavą įstrigo ši vieta: „visa pažanga ateina iš nerimo, rizikos ir galvos sukimo“. Akivaizdu, kad Užkalnis neturi visiškai jokio supratimo, kiek daug žalos padaro nuolat patiriamas nerimas bei stresas. Ir kam visa tai? Dėl kažkokios pažangos. O kam tuomet toji pažanga? Kas iš jos, jei visą gyvenimą gyvensi nerimaudamas bei sukdamas galvą?
Cia visi protuoliai tai patarkit.
Noriu ant garazo stogo 45 laipsniu kampu pastatyti trejeta saules kolektoriu ir juos pajunkti i kieto kuro peciaus sistema. minetos sistemos siurblys varines termof. vandeni per peciu kuriame 80l. per boilerio gyvatuka boileris 80l.ir jeigu bus per daug atsuksiu vonios grindini sildyma siltuoju sezonu.
klausimelis; kiek zalvariniu vamzdeliu vamzdeli 17mm skersmens galiu sumontuoti i1m kvadratini. koks tarpas turetu buti tarp vamzdeliu ir nuo stiklo. buciau labai dekingas noretusi padaryti kad nereiketu taisyti,jegu dviratis jau israstas
Patikimų duomenų apie mėlynos ir raudonos šviesos santykį nepavyko rasti. Vieni siūlo duoti daugiau raudonos, kiti - mėlynos šviesos. Mes padarėm apylygiai (truputėlį daugiau raudonos, santykis būtų 4/5.
Kadangi vienu metu su ta pačia sistema negalima atlikti kelių bandymų, eksperimentus su savadarbėmis trąšomis atidėjome vasaros daržui, kai bus gerai žinomi ir patikimi kiti komponentai - temperatūra, šviesa, vanduo ir t.t. Beje, mums tai nėra labai svarbu - sintetinės trąšos kainuoja mažai (jų reikia labai nedaug), fobijomis nesergame, o religiniais kliedalais apie "energetikas" neužsiimame. Bet ištirti tą reikalą ir pasidaryti savo trąšų, žinoma, reikia, tai bus labai įdomu.
O sakykit, kokį raudonų/mėlynų diodų santykį pasirinkote? Galbūt jau eksperimentuojate su natūraliomis, savos gamybos trąšomis (kaip kažkur rašėt, pelenais ir raugintu dumblu)? Bet kokiu atveju, pagarba ir už netingėjimą užsiimti įdomia veikla ir dar ją aprašyti, tokią šaltą žiemą tik žiemos miegu ir norisi užsiimti.
Mes isigijome kaime sodyba, ten yra krosnis su sienele ji isyla ne itin greitai. Jusu rekonstrukcija maloniai mane nustebino ir pradziugino.Gal butu galima gauti jusu kontaktinius duomenis?
Dar variantas - profiliuota skarda, jos plotas didesnis uz lygios skardos plota. Na gal skardiniu neaplenks, nes jos dar prie viso sito yra plono aliuminio, kas suteikia joms pranasuma, o skarda storesne todel jos inercja mazesne, leciau turetu isilti isyla ir aisku reiketu oro tunelius segmentuoti, skardinese sia funkcija atlieka ipjauti dugnai
Taip vandens lygis vamzdžiuose visada pastovus. Perbėginant vandenį iš antro aukšto į pirmą arba iš pirmo atgal į statinę, naudojami perėjimai į 5 cm skersmens vamzdį. Sukionakt tuos perėjimus, labai paprasta nustatyti reikiamą vandens lygį. Tai matyti kad ir šioje nuotraukoje: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/large_Hidroponika%20vamzd%C5%...
Sveiki, maciau jusu siltanami, norejau pasiteirauti ar i kanalizacijos vamzdyje daryta kokia nors "uztvarnka" kad uztikrintu kazkoki vandens lygi jame?
Šildymo kaina nesumažėjo nė vienu centu. Mat šildymas man ir taip nekainavo nė cento: šalia yra nuosavas miškas, kiek reikia, tiek parsivežu sausuolių. Kainuoja tik darbas, Bet pats sau nemoku už darbą nė cento - nenoriu savęs išpaikinti. :)
Šnekant rimčiau, turiu paskyti, kad šitam nemeliui apšildyti ir pirčiai iškūrenti per metus sudeginu paparastai 5 kietmetrius. Pernai buvo labai ilga varginanti žiema, tai sudeginau dvigubai. Kiti panašių namų savininkai netiki, sako, kad turėčiau sudeginti daug daugiau.
Gaila, anksčiau neskaičiavau, kiek malkų sudeginu. Man tai paprsčiausiai nerūpėjo. Oriniai saulės mkolektoriai - tai puiki šiltinimo priemonė. Kai pašviečia saulė - dar ir šildytuvai. Štai dabar, kai rašau šias eilutes, lauke yra -24,9, o iš saulės kolektoriaus į vidų eina -12,1 laipsnio oras (vėdinu trobą). Temperatūrų skirtumas - 12,8 laipsnio. Židžiu, namo sienos lyg ir ne speige, bet tokiame nedideliame ´12 laipsnių šaltuke. Taip yra todėl, kad dieną švietė saulė, sienos įšilo ir iki ryto išlaikys bent 10 laipsnių skirtumą. Beje, dieną į trobą dar ėjo šiltas oras.
Beje, taupyti kurą man dar padeda patobulinta sildymo siestema, kanimo dūmų ekonomaizelis, malkas taupanti reaktyvinė viryklė... Apie tai jau rašiau, nebenoriu kartotis.
Žinoma, nereikia tikėtis, kad užteks saulės koelktorių, o malkų nereikės. Šiek tiek pakurti reikia ir kovo mėnesį. Bet kovą ištisai nebekūrenu - išsiverdu valgyti, pašyla vandens, truputį - per naktį atvėsęs kambarių oras, ir to užtenka. Kovo mėsnesį šildymą pamažu perima saulės kolektoriai.
mana labai įdomu kiek sumažėja šildymo kaina. Suprantama, kad dykai viso namo neprišildysi, bet kiek per metus tavo manymu sumažėje namo šildymo kaina?
Taip, Vladai. Ir baimės, ir rūpestis yra tik signalai. Norėdamas iš jų išsivaduoti, turi perjungti kitą "kanalą" - imtis veiklos. Tada ne rūpiniesi, tada veiki, o rūpintis nėra kada - ir net nebelieka dėl ko! Beje, panašiai - gydoma ir depresija. Nesikeldamas iš lovos niekada nepakilsi - gali kentėti ir rūpintis nors šimtą metų.
O niekšnekiai šitų dalykų neskiria. Gal todėl viskuo susirūpinę, nes visiškai nieko nedaro? :)
Nežinau ar Petras rašydamas tai turėjo omenyje, bet akivaizdu, kad vien rūpestis situacijos nekeičia. Milijonai žmonių sėdėdami prie TV ekranų dūsauja ir rūpinasi matydami badaujančius Afrikos vaikus, bet nuo to rūpesčio ir atodūsių pastarieji netampa sotesni. Vargu ar rasime Lietuvoje bent vieną kuriam nerūpėtų jo šalyje auganti korupcija ir kyšininkavimas, tačiau sustabdyti kelių policijos ar atvykę į automobilio tech. apžiūrą kažkodėl jie įkyriai bando "susitarti". Tai ko gi vertas tas rūpestis, jei jis nevirsta konkrečiu veiksmu? Pirdalas vandeny, daugiau nieko.
Gaila, kad nesupratai.
Štai sėdžiu prie lango, o malkų nuo rūpesčio ima daugėti.:)
Maginis mąstymas suplaka viską į krūvą, jis negali struktūrinti. Ar emocija (jausmas), ar veiksmas - maginiam mąstymui yra tas pats. Iš to jam kyla iliuzija, kad pasaulį keičia mintis. Štai jums maldų ir kitų burtų esmė. Beje, ta mano kolegė - labai religinga, sakyčiau, uoli davatka. Ir tai - ne atsitiktinumas.
P.S. Ši pastaba - ne Vladui. Vladas suprato.
Labai puikus Grėsmės ir baimės reikšmių paaiškynimas, tikrai puikiai atskirti du žodžiai, man labai patiko pirma straisnio dalis. Norėčiau padiskuotuoti apie mintį išreikštą vėliau.
Iš kur automobilis gauna egergijos, kad galėtu važiuoti?
Vienas sakys energija suteikia nafta. Kitas gali sakyti, jog energija tai saulės produktas. Kuris yra teisus?
Mano nuomone abu. Nes taip, kad automobilis važiuotu, jam reikia benzino... Benzinas gaminamas iš naftos. Todėl be naftos, dabartiniai populiariausi automobiliai tikrai nevažiuotu. Tačiau, kaip atsirado nafta? Per ilgus metus saulės energija kaupėsi ir ten bla, bla, bla... ne tame šio pokalbio esmė, juk žinote kaip nafta atsirado?
Taip ir su tuo kirviu. Petras teisus, malkas kapoja kirvis ne rupestis. Bet teisi ir kolegė, nes noras paimti kirvi ir kapoti malkas, kilo iš rūpeščio dėl žiemos speigų. O jai sakysim, kad noras kilo dėl to, kad buvo poreikis išvalyti mintis, o fizinis darbas labiausiai padeda jomis atsikratyti, tai atsakykite man kodėl prieš žiemą skaldome ne akmenis? Juk tai irgi fizinis darbas.
Nenoriu, jog pasirodytu, kad nesutinku su jūsų mintimis. Žmonės tikrai kartais, dėmesi sutelkia ne ten kur reikia. Paskęsta migloje tarp skambių frazių ir nesukonkretintų minčių. Tik manau jog šia problema galima išpresti ne sakant žmogui, kad tu esi neteisus, o parodant kelis mastymo kampus. Dėl to jūsų požiūris iš kitos perpektyvos irgi labai tinka.
Na, tu šaunuolis, jeigu išspaudi naudos ir tokiomis sąlygomis.
Visgi paklausyk patarimo ir didink oro srautą. Laikyti saulės kolektoriuje 50 laipsnių nėra racionalu - kolektorius šildo lauką. Kuo greičiau parvarysi orą vidun, tuo jis mažiau atvės ir parneš daugiau šilumos. Tegu saulės kolektoriuje būna ne 50, bet 40 laipsnių, o į kambarį tegu ateina ne 35, bet 25 laipsniai. Patikėk, tikrai išloši. Tai - ne tik fizika (kuo mažesni temperatūrų skirtumai, tuo mažesni šilumos nuostoliai), bet ir aritmetika.
Labai puiku, kad ryžaisi daryti, neturėdamas idealių sąlygų. Man irgi yra keista, kodėl nesiryžta tie, kurie tokias sąlygas turi. Įdomiausia, jie netgi dejuoja, kad šildymas yra brangus! :)
Mano kolektoriaus veiksmingumas nera toks nasus del sekanciu priezasciu: Jis stovi ne ant sienos o salia pastato (kitaip niekaip neturejau galimybiu. O noras daryti kolektoriu buvo didelis). Oras "vaiksto" i namus po zeme pravestais plastikiniais kanalizacijos vamzdziais kuriuos labai stipriai izoliavau polistirolu (apie 20 cm apvalkalu).Oro kelias is namo i kolektoriu ir atgal apie 6+6 metro.Cia ir krenta is galingo 4 alaus skardiniu kolektoriaus ikaitusio oro temperatura (kolektoriuje +50 i vidu beparteka +35).Rudeni dar kai saulute isbudavo aukstai ilgiau vamzdis isildavo ir nuostolio beturedavau gal tik 8 laipsnius. Ka darysi, kaip minejau kittaip isirengti ssio paprasto stebuklo negalejau del tam tikru priezasciu tad ir sis rezultatas naudingas ir dziuginantis.
Galiu tik pridurti kad pavydziu tiems kurie turi galimybes isirengti kolektorius tiesiai ant namo sienu. O tie kurie turi jas ir nieko nedaro tai as GARSIAI JUOKIUOSI IS JU. Na nebent jiems pinigai kisenes spaudzia :)
50 laipsnių saulės kolektoriuje yra per daug. Reikia stipresnio ventiliatoriaus. Mano uždarasis kolektorius orą irgi įkaitindavo iki 50 laipsnių ir daugiau, o tai negerai, nes daug šilumos lieka lauke - kuo aukštesnė temperatūra, tuo sunkiau ją izoliuoti. Įdėjome antrą ventiliatorių, oro srautas padidėjo beveik dvigubai, o įpučiamo oro temperatūra tesumažėjo maždaug 50 procentų. Vadinasi, išlošiu daugiau šilumos.
Jeigu tavo saulės kolektorius yra pritaisytas tiesiai ant sienos ir padarytas iš skardos (ne iš alaus skardinių), realios naudos jis duoda visą žiemą, net naktimis. Tai - ne tik šildytuvas, bet ir puiki šiltinimo priemonė.
Taip, Andriau, uždaro tipo kolektorių automatika labai paprasta - sklendė orą praleidžia viena kryptimi, todėl šaltesnio vidun neįleidžia. Tačiau jie nevėdina patalpos.
Aš turiu pasidaręs tokio ir tokio tipo kolektorius. Dėl uždarojo, kaip jau sakiau, nesuku galvos. Atviruosius vakarinėje sienoje laikau uždarytus - užstumiu sklendes. Vyraujantys vakariniai vėjai pripūstų šalto oro. Juos atidarau tik po pietų, kai į vakarus pasisuka saulė. Pietinį tame kambaryje, kur stovi metalinė krosnelė, visą dieną paprastai laikau atvirą.
Nežiūrint į tai, ar saulės kolektoriai atidaryti, ar uždaryti, ventiliatoriai vis tiek įsijungia, jeigu oras juose pasidaro šiltesnis, negu kambaryje. Junginėju ne aš, o valdiklis. Kartais būna - ventiliatoriai sukasi, o kolektoriai uždaryti. Pavasarį pietinių nebedarinėju - jie visą laiką būna atviri. Galima būtų sumąstyti kokia elektromagnetinę sklendę. Įsijungiant ventiliatoriams, galėtų suveikti elektromagnetas ir pradaryti sklendę. Nemanau, kad tai būtų labai sudėtinga.
Pas mane taipogi jau siluma vare. Kolektoriuje oras buvo ikaites net virs +50 C.Taciau.. gaila bet saulutes trajektorija vis dar nepakankamai aukstai virs horizonto. Trumpai pute karsta ora.. Laukiam paasario. Kasdien saule judes auksciau ir auksciau. O tai reiskia kad vis ilgiau per diena kolektoriaus ventiliatorius tures darbo :)Tada ir reali nauda pasimatys :)
Įdomu dėl šitos vietos: "irgi sukasi! Nė nepamačiau, kada juos valdiklis įjungė..."
Dabar pas mane irgi atviro tipo kolektorius. Bet lapkritį, gruodį, ir didžiąją dalį sausio ortakį buvom tiesiog užkimšę. Kitokiu atveju vėjas pastoviai pūstų šaltą orą vidun. Na gal kokiu laipsniu kitu šiltesnį nei lauko, bet kai lauke minusas, visą parą pučiamas 0 laipsnių oras nedžiugintų. Taigi mano atveju neįmanoma nepastebėti kad pradėjo pūsti karštą orą, nes visų pirma reiktų "zagluškę" išimti, o ir valdikliui maitinimą įjungti, nes kai ortakį užkemšam, tai žinoma ir maitinimą valdikliui išjungiam. Taigi automatika pas mane tokia pusiau rankinė :) Pūtimo greitį priklausomai nuo temperatūros reguliuoja, bet ortakį vis tiek rankiniu būdu tenka darinėti.
O kokiu būdu pas jus išspręsta ortakio uždarymo automatika? Negi visą žiemą iki ką tik pasirodžiusios pirmos saulės atvira buvo? Na taip, skaičiau kur buvo rašyta kad oro patekimas į trobą reikalingas, nes pečius orą traukia, tai geriau kai oras patenka per kolektorių, negu per durų ar langų plyšius. Bet visą parą atvira skylė gal kiek per daug... Pečius gi nesikūrena visą parą. Iškūrenai ir užkišai jušką iki kito kūrimo.
Turiu minčių dėl mašinos durelių centrinio rakinimo varikliuko panaudojimo ortakiui uždaryti, bet kaži ar tai įgyvendinsiu. Greičiausiai tiesiog kolektorių perdarysiu į uždaro tipo. Ir šilumos daug daugiau pripūs, ir ortakių uždarymas daug paprasčiau sprendžiamas. O prasivėdinsiu langą atidaręs. Nebent kokią gerą idėją pasiūlytumėt.
Dėja tai labai sudėtinga viryklė, lyginant su man žinoma: paimi bedzo plūklą, pastatai sausą kaladę vertikaliai, padarai 3-4 įpjovas, į vidų pripili bendzino, ar kokio kito skysčio uždegi ir turi pačią paprasčiausią viryklę, kol nesudega medis :)
Aš darau, Ernestas galvoja daryti. Tikrai, yra kažkoks panašumas!:D
Deja, išmečiau burbuliatoriaus pakuotę. Tai oro pompa Koko-8000, internete rašoma, kad jos galingumas 600 L/H.
Zingsnis po zingsnio su nuotraukom kaip tokia pasidaryt galima rasti INSTRUCTABLES .COM svetaineje
paieskokit "Large portable wood gasifier stove" ir "Easy large portable woodgas stove"
-Rokas
P.S. tam puslapyje yra daugybe geru dalyku kuriuos galima pasidaryti paciam :)
Laibai geras mintis dėstai, kažkiek primeni mane :))) PS. gal gali pasakyti kokio naudingumo burbuliatorių naudoji, turiu omenyje l/h, o ne w. Daug išminties savo rašlevose, daug ką ir pats galvojau dayti ką esi aprašęs.
Nuo argumentų apie straipsnio esmę bei vertybes iki autoriaus asmenybės, jo pajamų ir mokesčių svarstymų... :)
Man vis dažniau peršasi išvada, kad autoritarinis protas apskritai neįstengia skirti, kas čia svarstymo objektas. Autoritarui nesvarbu, kas pasakyta, svarbu, kas tai pasakė, tarkim, gerai uždirbantis, mokesčius mokantis ponas, o ne koks nudriskęs bedarbis... Nuo analizės link apkalbų.
Nereikia varyti ant Uzkalnio. Normalus jis rasytojas. J. K. Rowling dar ne tokiu nesamoniu prirase, bet del bendrazmogisku vertybiu kazkaip nesigirdi, kad ji butu kritikuojama.
Turi Uzkalnis savo stiliu, savo auditorija, savo darba ir pajamas is jo. Tai tegu dirba, jei tik randa kas uz jo straipsnius sumoka. Vis geriau jei moka mokescius vietoj to, kad bedarbio pasalpas gautu.
Mane nuo temos herojaus tikrąja to žodžio prasme krato. Aš nieko apie jį nežinojau, kol vieną dieną delfi netyčia perskaičiau jo straipsnį apie save - grįžimą į Lietuvą. Jo orientacija - materialinės vertybės ir vartojimas, tie kurie to daryti nenori ar atsisako yra priešai ar tai būtų britai ar lietuviai.
Jis taip pat aiškiai davė suprasti, kad kitai nuomonei vietos nėra.
Man buvo taip skaidu, kad tiek laiko naudojasis JK visuomenės tolerancijos privalumais grįžęs namo jis nesugebėjo ne truputėlio suprasti, kodėl ten jis galėjo gyventi, dirbti ir daryti tai ką nori, būti kuo nori. Ir niekada niekas jo dėl to nekritikavo. Tiesiog leido jam būti savim.
Gerbiamas Herojau - gal leiskite ir kitiems būti savim? Visi keliai geri, kol neprasilenkia su bendražmogiškom vertybėm
(Išvalyta. Ši svetainė nėra skirta alkoholizmo, narkomanijos, vegetarizmo ir kitų psichikos sutrikimų propagandai bei dezinformacijai. Sutrikusios psichikos žmonės, įskaitant religinius fanatikus, turėtų nekliudomi bendrauti savo tinklalapiuose ir ten dalintis savo kliedėjimais. - P.D.)
Labai teisinga...ir yra liaudyje talentų
Reikia šiltinti visą pypkę - tą vietą, kur būna liepsna ir kur karštis kyla aukštyn. Jeigu liepsna aušinama, nepavyksta pasiekti aukštos temperatūros, todėl ne visas kuras sudega. Tai - didžiausia senųjų viryklių ir krosnių bėda, jos labai "dūmija". Pypkę reikia šiltinti ir aukščiau, kad joje išsilaikytų daug aukštesnė temperatūra, nei aplinkoje - tada susidarys labai gera trauka, kuri reikalinga papildyti ugnį oru, be to, aukštoje temperatūroje baigs degti pirolizės metu atsiradę dūmai. Tokia pypkė siurbia orą lyg ventiliatorius, ugnis ima ūžti, tarytum į ją stipriu ventiliatoriumi pūstumei orą.
Žodžiu, šiltinkit visą pypkę nuo apačios iki viršaus. Maniškei, kuri dar nebaigta, esu apšiltinęs tik apačią (degimas tikrai pagerėjo), todėl iš nuotraukų ne viskas aišku.
Labai įdomi idėja, tik ne visai supratau apie apšiltinimą. Kurią vietą reikia šiltinti?
Taip, visai geras pasiūlymas daryti korėtą molio mišinį. Pjuvenos sudega, lieka molio korys - tai net sąmojingas sprendimas! Vasarą, darydamas didesnę lauko krosnį, būtinai pasinaudosiu. Bet dabar užteks paprastesnio sprendimo.
O kodėl tu manai, kad "paprasta" akmens vata "nesusidoros" su aukšta temperatūra? Bene marketingo profesionalai įtikino, kad akmuo (mineralas) dega, ir reikia nepaprastos, brangesnės? :) Aš visada visiems sakau: tikrinkite visas marketingo sukčių "teorijas". Paimkite "paprastos" akmens vatos ir pamėginkite ją sudeginti, žiūrėkite, ar ji tikrai dega. Aš jau tikrinau. Beje, man patinka tikrinti visas legendas, ypač - tas, kurias labai lengva patikrinti.
Jei nori lengvesnes konstrukcijos daryk, pjuvenu ir molio misini. Pjuvenos zinoma sudegs, bet gausis oro tarpai. O oras puikiai izuoliuoja siluma. Nezinau ar parasta akmens vata susidoros su tokia temperatura. Jei ne moli tai tada geriau vermikulita, ar perlita naudot manyciau...
Taip, apšiltinus pypkę, trauka padidėja, o degimo temperatūra dar pakyla. Liepsna neturi būti aušinama - šilumą reikia paimti tada, kai degimas pasibaigia. Darydamas ekonomaizerį, pypkei užmausiu storesnį skardinį apvalkalą, o į tarpą prigrūsiu akmens vatos. Galima būtų į tarpą prigrūsti molio tešlos, bet aš noriu lengvesnės konstrukcijos.
Siaip pritaikymo peciui ideja tikrai labai idomi ir paprasta. Tie kas rimciau susidomes, tai turetu zinoti, kad norint pasiekti geriausia efekta silumos kelimo kamina (Pypke) Reiktu izuoliuoti, kad susidarytu kuo didesni temperaturu skirtumai.
Problema sprendžiama paprasčiau - nei dedant labai brangų indėklą, nei permūrijant kaminą:
1. Kūrenant sausomis malkomis, kurios beveik nebeturi drėgmės;
2. Surenkant kondensatą.
Mano malkos per vasarą saulėje labai gerai išdžiūsta, ir kondensato beveik nebūna. Antrame aukšte esu įtaisęs metalinio vamzdžio įdeklą, bet kondensato surenku labai mažai - vos kelis litrus per visą žiemą. Be to, prieš patekdami į kaminą, dūmai privalo užsukti į rūkyklą. Ten padėti lašiniai ar mėsa ne drėgta, bet džiūsta. Iš to darau išvadą, kad kondensato pavojus yra labai smarkiai išpūstas įdėklų gamintojų ir pardavėjų marketingo. Aš jau seniai nebetikiu marketingo aferistais ir tikrinu visas jų skleidžiamas "teorijas".
Su kondensatu maždaug aišku - jį galima subėginti į indą. O ką daryti su dervomis, kurios limpa prie dūmtraukio, užkemša jį, ardo plytas?
Jas reikia sudeginti. Reaktyvinė krosnis nuo įprastinės skiriasi tuo, kad čia pasiekiama aušta temperatūra (liepsna nėra aušinama), todėl prasideda "švarus" degimas. Kai krosnis įkaista, o ji įkaista labai greitai, malkos ima degti be dūmų. Štai kodėl malkų reikia gerokai mažiau, o kaminas negauna dervų - jos paprasčiausiai sudega. Pasiekus 1000 laipsnių, netgi vanduo skyla į deguonį ir vandenilį, jis sudega. Nežinau, ar tai įmanoma reaktyvinėje krosnyje, bet dujų generatoriuje - tikrai. Mes su Vincu medžio dujų generatoriuje esame sudeginę kelis gumos gabalus - jie irgi sudegė be dūmų.
Reiktu atkreipti dėmesį, kad darant tokius patobulinimus, patobulinti reiktų ir kaminą. Senos krosnies kaminas greičiausiai bus be indėklo. Kai pro kaminą išmetamas karštas dūmas, viskas OK. Bet kai įvairių ekonomaizerių ir kitokių patobulinimų dėka dūmas atšaldomas, dūmuose esantys garai kondensuotis pradeda jau kamine. O garuose yra ir visokių agresyvių medžiagų, kaip rūgštys ir pan. Susikondensavusios rūgštys pradeda ardyti kaminą. Problema sprendžiama dedant nerūdijančio plieno indėklą su talpa kondensatui rinktis apačioje, arba reguliariai permūrijant kaminą :)
tikrai Andrius
Mano pirmieji saulės kolektoriai buvo kaip tik tokie, kaip tavo, Andriau. Aš net nenaudojau medžio drožlių plokštės - nuo saulės paprasčiausiai išildavo medinės tamsiai darytos namo sienos, o ventiliatoriai traukdavo vidun įšilusį orą. Galiu ir aš visus užtikrinti - tokie saulės kolektoriai tikrai veikia!
Kitais metais dėjau skardas ir karštą orą pradėjau siurbti iš tarpo tarp skardos ir sienos. Kodėl? Todėl, kad taip šilumos gauni kur kas daugiau. Skarda yra gerokai laidesnė už medį - ji geriau sugeria ir geriau atiduoda šilumą. Be to, ji naktimis atspindi atgal į sieną šiluminius spindulius ir veikia kaip puiki šiltinimo priemonė. Netgi naktimis saulės kolektoriuose oras būna 10 laipsnių šiltesnis, negu lauke. Be skardos rezultatas buvo kur kas menkesnis, maksimum - 5 laipsniai.
Dar po metų dėjau antrus stiklus - pasidariau vadinamuosius stiklo paketus. Jie daug geriau užlaiko šilumą. Šiemet per saulėtus speigus mano darbai pasiteisino.
Žinoma, viso to gali nedaryti - saulės kolektoriai veiks ir taip. Jeigu negali nusipirkti pigių stiklų (aš naudoju išmestus daugiabučių langus), gal ir neverta vargti, gal atsibos laukti, kada atsipirks viskas. Bet atsipirkti turėtų. Juk šitiems prietaisams nereikia jokios priežiūros, gesti ten bėra kam. Per daugelį metų sudils ventiliatoriai, bet jie kainuoja kelis litus... Bet vieną dalyką patarčiau susitvarkyti geriau. Jeigu oras saulės kolektoriuose įkaista iki 40 laipsnių, tai negerai. Per silpni ventiliatoriai. Nepalik tokios temperatūros lauke, dėk galingesnius ventiliatorius, kad jie visą šilumą suvarytų į kambarį. Ar taip šiltinsi, ar taip, absoliučios varžos vis tiek nepasieksi. Ventiliatoriai turi "įveikti" saulės kolektorius - ataušinti juos taip, kad valdiklis po kurio laiko juos išjungtų. Paėmei visą šilumą, ir nebereikia ieškoti jokių efektyvumo teorijų.
Gal galima būtų čia paskelbti šaltinį, kur buvo rastos šios rekomendacijos. Įdomu dėl šilumokaičio skardų. Pas mane "skarda" iš OSB plokštės, t.y. iš esmės medinė, labiau izoliuojanti, negu laidi šilumai. Bet aš ir orą siurbiu ne iš tarpo tarp "skardos" ir sienos, o iš tarpo tarp "skardos" ir stiklo, taigi nėra prasmės šilumą praleisti į kitą skardos pusę. Kolektorius veikia, imdamas iš lauko -10 ar dar šaltesnį orą, į vidų pučia +40. Norėčiau išsiaiškinti, kuo maniškis dizainas blogai, nes bet kokiu atveju saviškį perdarinėsiu. Bet ne dėl to kad matyčiau kokių nors problemų, o tam, kad 100% išnaudoti pietinę sieną (dabar išnaudota 50%). Skardos nenaudojau, nes elementariai be skardos pigiau :)
tikrai Andrius
Taip, žinoma, visiškai įmanoma būtų valdikliui dėti šiek tiek daugiau "smegenų" ir papildomą šiluminę varžą, kad jis nuo tam tikros temperatūros išjungtų ventiliatorius. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai nereikalinga. Vasarą saulės kolektorius išjungiu visiškai, o pavasarį trobą jie šildo labai lėtai ir toli gražu ne visą dieną. Saulė pasisuka, spindulių kritimo kampas pasikeičia, temperatūra saulės kolektoriuje nukrenta.
Kambario temperatūrai reguliuoti naudoju viduje esančią valdiklio šiluminę varžą. Juk valdiklis veikia, lygindamas dvi temperatūras - apie vieną jis gauna iš daviklio (šiluminės varžos), kuris yra saulės kolektoriuje, apie kitą - iš daviklio (šiluminės varžos), kuris yra kambaryje. O kambaryje temperatūra nėra vienoda. Kuo aukščiau, tuo ji didesnė. Žiemą ir pavasarį kambarinį daviklį nuleidžiu vos ne iki grindų, ir valdiklis orientuojasi pagal pačią žemiausią kambario temperatūrą (tegu tik šildo trobą). Vasarėjant daviklį pakeliu aukštyn, o vasarą saulės kolektorius išjungiu visiškai - įjungiu juos tik labai vėsiomis birželio dienomis.
Daugelis mano skaitytojų baiminasi, kad saulės kolektoriai "perkaitins" namą. Tai paprasčiausios fobijos - su realiomis grėsmėmis jos nėra susijusios. Iš tiesų uždaruosius saulės kolektorius netgi galima naudoti patalpų vėdinimui - saulės kolektoriaus viršuje reikėtų dėti vieną papildomą sklendę, per kurią būtų galima išleisti karštą orą lauk. Tada saulės kolektorius per apatinę skylę siurbtų iš patalpos orą ir varytų jį lauk. Toks "kondicionierius" veiktų be elektros ir elektronikos.
Kodėl aš nedariau tokio vėdintuvo? Maniškiai saulės kolektoriai beveik visi yra atvirojo tipo, jie ir taip gerai vėdina patalpas. Tas pats oras lauka, tas pats ir mano troboj.
As manau, jei jau daraisi kolektoriu tai reikia ir valdiklio butinai,
Tik toks klausimas pamastymui:
Tarkim kolektorius koki ankstu kovo ar balandzio ryta pradeda veikti suveikus valdikliui (t.y. temperatura kolektoriuje didesne negu patalpoje) viskas tvarkoj saule sviecia - patalpa syla, o kas tada, jei patalpa prisyla iki kokiu +22, o kolektorius ir toliau sildo, nes jame temperatura yra austesne nei patalpoje, ar nereiktu patobulinti valdiklio, kad sakysim patalpai pasiekus +22 ar +24 valdiklis atjungtu ventiliatoriu ?
arba siluma pradetu pusti nebe i troba o i salia padaryta ir apsildyta akmenu kruva (kaip silumos kaupimo rzervuara)?
Labai paprasta pasidaryti ir pigu. Sveikinu.
deimantukas
Ačiū, Rimvydai, tikrai pravarti informacija! Neturint valdiklio, tai būtų geras būdas išsiurbti iš saulės kolektoriaus visą šilumą. Padarei viską pagal amerikiečių rekomendacijas, įjungei ventiliatorius, ir sistema turėtų veikti. Svarbu vakare ventiliatorius išjungti.
Įdėjus valdiklį, viskas pasidaro daug paprasčiau - jeigu ventiliatoriai "įveikia" saulės kolektorius (tam tikrais laiko tarpais jie išsijungia), vadinasi, jie išsiurbia iš saulės kolektorių visą šilumą. Nereikia saulės kolektoriuose laikyti aukštos temperatūros ir šildyti kiemą. Keletas laipsnių daugiau, negu troboje, ir to gana.
Sveiki, Dabar projektuoju saules kolektoriu savo namui sildyti, pagal amerikieciu skaiciavimus (is panasios platumos) saules kolektoriai gali sutaupyti iki 20-30% pinigu isleidziamu namo apsildymui, bet as manau, kad gali ir daugiau gal net iki 40-50%. Taigi jie turi tam tikras rekomendacijas kaip pasigaminti optimaliai efektyvu saules kolektoriu:
1. saules kolektoriaus plotas turetu buti iki 20% sildomos patalpos grindu ploto (jeigu neras silumos kaupimo lovos, kuri daroma is akmenu ir saulei nusileidus toliau sildo jusu patalpas);
2.Tarp oro padavimo ir istraukimo angos turetu buti nemazesnis negu 10m. oro srauto kelio atstumas;
3. ortakio ir oro srauto kelio skerspjuvio plotas turetu buti lygus arba labai panasus;
4. ventiliatoriaus nasuma jie skaiciuoja: kolektoriaus turis x3 ir gauna m3/min tai dar x60 ir gauname m3/h (man gavosi 70m3/h t.y. paprastas kanalinis ventiliatorius 15w);
tai tiek siam kartui amerikietiskos patirties :) tikiuosi bus naudinga
5. skarda (silumokaitis) geriausia aliuminis arba varinis arba tada jau paprasta skarda, aisku turetu buti kazkuri viena is ju :);
Stai internete radau amerikieciu atliktus skaiciavimus, kaip pagaminti optimaliai efektyvu saules kolektoriu:
1. oro kelias tarp iejimo i kolektoriu ir isejimo is jo turetu buti ne mazesnis kaip 10m.;
2. kolektoriaus plotas rekomenduojamas iki 20% sildomo grindu ploto, jeigu nera silumos kaupimo(ten jie daro tokias akmenu lovas kad akmenys, kai nesviecia saule, toliau akumuliuotu siluma);
3. oro kelio skerspjuvio plotas turi buti lygus ortakiu plotui (pvz i vidu isvestas D125 ortakis tai jo plotas yra 122cm2 tai ir oro kelio skerspjuvio plotas turetu buti panasus)
4. skarda(silumokaitis) geriausia tinka aliuminis, varis, toliau paprasta skarda (kazkuri viena is ju nes aliuminis su variu kartu nesutaria).
5. pagal ju skaiciavimus ventiliatoriaus galingumas turetu buti: koletoriaus turis x3 ir gausim m3/min tai dar x60 ir gausim m3/h (sita dar reiketu patikrinti nes ten viskas pedomis, tai teko persiversti i SI sistema)
pradziai tiek informacijos, dabar projektuoju sau kolektoriu ziuresim kaip gausis :)
beje namo fasadas nebutinai turi tiksliai ziureti i pietus, galima 30 laipsniu paklaida, kuri kai kuriais menesiais net sveikintina.
Tie nuogąstavimai turi prasmės. Jeigu Alius Sakinis ir panašūs į jį nesikankins, tai Andrius Užkalnis ir panašūs į jį nematys pažangos.
Tu visai ne taip supranti žodį "pažanga". Tokių veikėjų lūpose tas žodis reiškia stambiųjų monopolininkų pelnus ir valdininkų armiją maitinančius mokesčius. Pagalvok kaip tu nesiversdamas per galvą ir užsiimdamas sau patinkančia veikla visus juos nuskriaudi. Tu, Alius Sakinis, Petras su visais savo pribambasais, taupančiais šilumą ir elektrą. Jūs atimate padorių piliečių pelną, PVM, PSD, akcizus (ypač jei negeriate "valstybinės" ir nevažinėjate su džipu). O jei tokių kaip jūs atsiras dar daugiau? Tai nesąžininga, baisu ir nepatriotiška. Tai tiesiog gerbiamų tautos vadų ir garbės piliečių žlugdymas, netgi, sakyčiau, genocidas. Negana, kad pelno augimas sulėtėjo dėl krizės, gali ir iš vis sustoti jei žmonėms nereiks blizgučių, šildančių jų ligotą ego.
Užkalnis turbūt visai išsigąstų, sužinojęs, kad aš irgi nesuku sau galvos, nors šiuo metu netgi neturiu darbo (priešingai nei Aistė). Užtat turiu stogą virš galvos, kasdien skaniai pavalgau bei galiu užsiimti sau patinkančia veikla. Ko daugiau bereikia?
Peržvelgus jo rašliavą įstrigo ši vieta: „visa pažanga ateina iš nerimo, rizikos ir galvos sukimo“. Akivaizdu, kad Užkalnis neturi visiškai jokio supratimo, kiek daug žalos padaro nuolat patiriamas nerimas bei stresas. Ir kam visa tai? Dėl kažkokios pažangos. O kam tuomet toji pažanga? Kas iš jos, jei visą gyvenimą gyvensi nerimaudamas bei sukdamas galvą?
Audrius
Cia visi protuoliai tai patarkit.
Noriu ant garazo stogo 45 laipsniu kampu pastatyti trejeta saules kolektoriu ir juos pajunkti i kieto kuro peciaus sistema. minetos sistemos siurblys varines termof. vandeni per peciu kuriame 80l. per boilerio gyvatuka boileris 80l.ir jeigu bus per daug atsuksiu vonios grindini sildyma siltuoju sezonu.
klausimelis; kiek zalvariniu vamzdeliu vamzdeli 17mm skersmens galiu sumontuoti i1m kvadratini. koks tarpas turetu buti tarp vamzdeliu ir nuo stiklo. buciau labai dekingas noretusi padaryti kad nereiketu taisyti,jegu dviratis jau israstas
Taip, sklendę gali vadinti atbuliniu vožtuvu.
cia turbut turima galvoje atbulinis voztuvas kuris praleidzia oro srauta tik i viena puse
Patikimų duomenų apie mėlynos ir raudonos šviesos santykį nepavyko rasti. Vieni siūlo duoti daugiau raudonos, kiti - mėlynos šviesos. Mes padarėm apylygiai (truputėlį daugiau raudonos, santykis būtų 4/5.
Kadangi vienu metu su ta pačia sistema negalima atlikti kelių bandymų, eksperimentus su savadarbėmis trąšomis atidėjome vasaros daržui, kai bus gerai žinomi ir patikimi kiti komponentai - temperatūra, šviesa, vanduo ir t.t. Beje, mums tai nėra labai svarbu - sintetinės trąšos kainuoja mažai (jų reikia labai nedaug), fobijomis nesergame, o religiniais kliedalais apie "energetikas" neužsiimame. Bet ištirti tą reikalą ir pasidaryti savo trąšų, žinoma, reikia, tai bus labai įdomu.
O sakykit, kokį raudonų/mėlynų diodų santykį pasirinkote? Galbūt jau eksperimentuojate su natūraliomis, savos gamybos trąšomis (kaip kažkur rašėt, pelenais ir raugintu dumblu)? Bet kokiu atveju, pagarba ir už netingėjimą užsiimti įdomia veikla ir dar ją aprašyti, tokią šaltą žiemą tik žiemos miegu ir norisi užsiimti.
Mano duomenys yra reklaminėje lentelėje po kiekvieno straipsnio.
Mes isigijome kaime sodyba, ten yra krosnis su sienele ji isyla ne itin greitai. Jusu rekonstrukcija maloniai mane nustebino ir pradziugino.Gal butu galima gauti jusu kontaktinius duomenis?
Dar variantas - profiliuota skarda, jos plotas didesnis uz lygios skardos plota. Na gal skardiniu neaplenks, nes jos dar prie viso sito yra plono aliuminio, kas suteikia joms pranasuma, o skarda storesne todel jos inercja mazesne, leciau turetu isilti isyla ir aisku reiketu oro tunelius segmentuoti, skardinese sia funkcija atlieka ipjauti dugnai
Taip vandens lygis vamzdžiuose visada pastovus. Perbėginant vandenį iš antro aukšto į pirmą arba iš pirmo atgal į statinę, naudojami perėjimai į 5 cm skersmens vamzdį. Sukionakt tuos perėjimus, labai paprasta nustatyti reikiamą vandens lygį. Tai matyti kad ir šioje nuotraukoje: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/large_Hidroponika%20vamzd%C5%...
Sveiki, maciau jusu siltanami, norejau pasiteirauti ar i kanalizacijos vamzdyje daryta kokia nors "uztvarnka" kad uztikrintu kazkoki vandens lygi jame?
Šildymo kaina nesumažėjo nė vienu centu. Mat šildymas man ir taip nekainavo nė cento: šalia yra nuosavas miškas, kiek reikia, tiek parsivežu sausuolių. Kainuoja tik darbas, Bet pats sau nemoku už darbą nė cento - nenoriu savęs išpaikinti. :)
Šnekant rimčiau, turiu paskyti, kad šitam nemeliui apšildyti ir pirčiai iškūrenti per metus sudeginu paparastai 5 kietmetrius. Pernai buvo labai ilga varginanti žiema, tai sudeginau dvigubai. Kiti panašių namų savininkai netiki, sako, kad turėčiau sudeginti daug daugiau.
Gaila, anksčiau neskaičiavau, kiek malkų sudeginu. Man tai paprsčiausiai nerūpėjo. Oriniai saulės mkolektoriai - tai puiki šiltinimo priemonė. Kai pašviečia saulė - dar ir šildytuvai. Štai dabar, kai rašau šias eilutes, lauke yra -24,9, o iš saulės kolektoriaus į vidų eina -12,1 laipsnio oras (vėdinu trobą). Temperatūrų skirtumas - 12,8 laipsnio. Židžiu, namo sienos lyg ir ne speige, bet tokiame nedideliame ´12 laipsnių šaltuke. Taip yra todėl, kad dieną švietė saulė, sienos įšilo ir iki ryto išlaikys bent 10 laipsnių skirtumą. Beje, dieną į trobą dar ėjo šiltas oras.
Beje, taupyti kurą man dar padeda patobulinta sildymo siestema, kanimo dūmų ekonomaizelis, malkas taupanti reaktyvinė viryklė... Apie tai jau rašiau, nebenoriu kartotis.
Žinoma, nereikia tikėtis, kad užteks saulės koelktorių, o malkų nereikės. Šiek tiek pakurti reikia ir kovo mėnesį. Bet kovą ištisai nebekūrenu - išsiverdu valgyti, pašyla vandens, truputį - per naktį atvėsęs kambarių oras, ir to užtenka. Kovo mėsnesį šildymą pamažu perima saulės kolektoriai.
Sveikas,
mana labai įdomu kiek sumažėja šildymo kaina. Suprantama, kad dykai viso namo neprišildysi, bet kiek per metus tavo manymu sumažėje namo šildymo kaina?
Taip, Vladai. Ir baimės, ir rūpestis yra tik signalai. Norėdamas iš jų išsivaduoti, turi perjungti kitą "kanalą" - imtis veiklos. Tada ne rūpiniesi, tada veiki, o rūpintis nėra kada - ir net nebelieka dėl ko! Beje, panašiai - gydoma ir depresija. Nesikeldamas iš lovos niekada nepakilsi - gali kentėti ir rūpintis nors šimtą metų.
O niekšnekiai šitų dalykų neskiria. Gal todėl viskuo susirūpinę, nes visiškai nieko nedaro? :)
Nežinau ar Petras rašydamas tai turėjo omenyje, bet akivaizdu, kad vien rūpestis situacijos nekeičia. Milijonai žmonių sėdėdami prie TV ekranų dūsauja ir rūpinasi matydami badaujančius Afrikos vaikus, bet nuo to rūpesčio ir atodūsių pastarieji netampa sotesni. Vargu ar rasime Lietuvoje bent vieną kuriam nerūpėtų jo šalyje auganti korupcija ir kyšininkavimas, tačiau sustabdyti kelių policijos ar atvykę į automobilio tech. apžiūrą kažkodėl jie įkyriai bando "susitarti". Tai ko gi vertas tas rūpestis, jei jis nevirsta konkrečiu veiksmu? Pirdalas vandeny, daugiau nieko.
Gaila, kad nesupratai.
Štai sėdžiu prie lango, o malkų nuo rūpesčio ima daugėti.:)
Maginis mąstymas suplaka viską į krūvą, jis negali struktūrinti. Ar emocija (jausmas), ar veiksmas - maginiam mąstymui yra tas pats. Iš to jam kyla iliuzija, kad pasaulį keičia mintis. Štai jums maldų ir kitų burtų esmė. Beje, ta mano kolegė - labai religinga, sakyčiau, uoli davatka. Ir tai - ne atsitiktinumas.
P.S. Ši pastaba - ne Vladui. Vladas suprato.
Labai puikus Grėsmės ir baimės reikšmių paaiškynimas, tikrai puikiai atskirti du žodžiai, man labai patiko pirma straisnio dalis. Norėčiau padiskuotuoti apie mintį išreikštą vėliau.
Iš kur automobilis gauna egergijos, kad galėtu važiuoti?
Vienas sakys energija suteikia nafta. Kitas gali sakyti, jog energija tai saulės produktas. Kuris yra teisus?
Mano nuomone abu. Nes taip, kad automobilis važiuotu, jam reikia benzino... Benzinas gaminamas iš naftos. Todėl be naftos, dabartiniai populiariausi automobiliai tikrai nevažiuotu. Tačiau, kaip atsirado nafta? Per ilgus metus saulės energija kaupėsi ir ten bla, bla, bla... ne tame šio pokalbio esmė, juk žinote kaip nafta atsirado?
Taip ir su tuo kirviu. Petras teisus, malkas kapoja kirvis ne rupestis. Bet teisi ir kolegė, nes noras paimti kirvi ir kapoti malkas, kilo iš rūpeščio dėl žiemos speigų. O jai sakysim, kad noras kilo dėl to, kad buvo poreikis išvalyti mintis, o fizinis darbas labiausiai padeda jomis atsikratyti, tai atsakykite man kodėl prieš žiemą skaldome ne akmenis? Juk tai irgi fizinis darbas.
Nenoriu, jog pasirodytu, kad nesutinku su jūsų mintimis. Žmonės tikrai kartais, dėmesi sutelkia ne ten kur reikia. Paskęsta migloje tarp skambių frazių ir nesukonkretintų minčių. Tik manau jog šia problema galima išpresti ne sakant žmogui, kad tu esi neteisus, o parodant kelis mastymo kampus. Dėl to jūsų požiūris iš kitos perpektyvos irgi labai tinka.
Na, tu šaunuolis, jeigu išspaudi naudos ir tokiomis sąlygomis.
Visgi paklausyk patarimo ir didink oro srautą. Laikyti saulės kolektoriuje 50 laipsnių nėra racionalu - kolektorius šildo lauką. Kuo greičiau parvarysi orą vidun, tuo jis mažiau atvės ir parneš daugiau šilumos. Tegu saulės kolektoriuje būna ne 50, bet 40 laipsnių, o į kambarį tegu ateina ne 35, bet 25 laipsniai. Patikėk, tikrai išloši. Tai - ne tik fizika (kuo mažesni temperatūrų skirtumai, tuo mažesni šilumos nuostoliai), bet ir aritmetika.
Labai puiku, kad ryžaisi daryti, neturėdamas idealių sąlygų. Man irgi yra keista, kodėl nesiryžta tie, kurie tokias sąlygas turi. Įdomiausia, jie netgi dejuoja, kad šildymas yra brangus! :)
Mano kolektoriaus veiksmingumas nera toks nasus del sekanciu priezasciu: Jis stovi ne ant sienos o salia pastato (kitaip niekaip neturejau galimybiu. O noras daryti kolektoriu buvo didelis). Oras "vaiksto" i namus po zeme pravestais plastikiniais kanalizacijos vamzdziais kuriuos labai stipriai izoliavau polistirolu (apie 20 cm apvalkalu).Oro kelias is namo i kolektoriu ir atgal apie 6+6 metro.Cia ir krenta is galingo 4 alaus skardiniu kolektoriaus ikaitusio oro temperatura (kolektoriuje +50 i vidu beparteka +35).Rudeni dar kai saulute isbudavo aukstai ilgiau vamzdis isildavo ir nuostolio beturedavau gal tik 8 laipsnius. Ka darysi, kaip minejau kittaip isirengti ssio paprasto stebuklo negalejau del tam tikru priezasciu tad ir sis rezultatas naudingas ir dziuginantis.
Galiu tik pridurti kad pavydziu tiems kurie turi galimybes isirengti kolektorius tiesiai ant namo sienu. O tie kurie turi jas ir nieko nedaro tai as GARSIAI JUOKIUOSI IS JU. Na nebent jiems pinigai kisenes spaudzia :)
50 laipsnių saulės kolektoriuje yra per daug. Reikia stipresnio ventiliatoriaus. Mano uždarasis kolektorius orą irgi įkaitindavo iki 50 laipsnių ir daugiau, o tai negerai, nes daug šilumos lieka lauke - kuo aukštesnė temperatūra, tuo sunkiau ją izoliuoti. Įdėjome antrą ventiliatorių, oro srautas padidėjo beveik dvigubai, o įpučiamo oro temperatūra tesumažėjo maždaug 50 procentų. Vadinasi, išlošiu daugiau šilumos.
Jeigu tavo saulės kolektorius yra pritaisytas tiesiai ant sienos ir padarytas iš skardos (ne iš alaus skardinių), realios naudos jis duoda visą žiemą, net naktimis. Tai - ne tik šildytuvas, bet ir puiki šiltinimo priemonė.
Taip, Andriau, uždaro tipo kolektorių automatika labai paprasta - sklendė orą praleidžia viena kryptimi, todėl šaltesnio vidun neįleidžia. Tačiau jie nevėdina patalpos.
Aš turiu pasidaręs tokio ir tokio tipo kolektorius. Dėl uždarojo, kaip jau sakiau, nesuku galvos. Atviruosius vakarinėje sienoje laikau uždarytus - užstumiu sklendes. Vyraujantys vakariniai vėjai pripūstų šalto oro. Juos atidarau tik po pietų, kai į vakarus pasisuka saulė. Pietinį tame kambaryje, kur stovi metalinė krosnelė, visą dieną paprastai laikau atvirą.
Nežiūrint į tai, ar saulės kolektoriai atidaryti, ar uždaryti, ventiliatoriai vis tiek įsijungia, jeigu oras juose pasidaro šiltesnis, negu kambaryje. Junginėju ne aš, o valdiklis. Kartais būna - ventiliatoriai sukasi, o kolektoriai uždaryti. Pavasarį pietinių nebedarinėju - jie visą laiką būna atviri. Galima būtų sumąstyti kokia elektromagnetinę sklendę. Įsijungiant ventiliatoriams, galėtų suveikti elektromagnetas ir pradaryti sklendę. Nemanau, kad tai būtų labai sudėtinga.
Pas mane taipogi jau siluma vare. Kolektoriuje oras buvo ikaites net virs +50 C.Taciau.. gaila bet saulutes trajektorija vis dar nepakankamai aukstai virs horizonto. Trumpai pute karsta ora.. Laukiam paasario. Kasdien saule judes auksciau ir auksciau. O tai reiskia kad vis ilgiau per diena kolektoriaus ventiliatorius tures darbo :)Tada ir reali nauda pasimatys :)
Įdomu dėl šitos vietos: "irgi sukasi! Nė nepamačiau, kada juos valdiklis įjungė..."
Dabar pas mane irgi atviro tipo kolektorius. Bet lapkritį, gruodį, ir didžiąją dalį sausio ortakį buvom tiesiog užkimšę. Kitokiu atveju vėjas pastoviai pūstų šaltą orą vidun. Na gal kokiu laipsniu kitu šiltesnį nei lauko, bet kai lauke minusas, visą parą pučiamas 0 laipsnių oras nedžiugintų. Taigi mano atveju neįmanoma nepastebėti kad pradėjo pūsti karštą orą, nes visų pirma reiktų "zagluškę" išimti, o ir valdikliui maitinimą įjungti, nes kai ortakį užkemšam, tai žinoma ir maitinimą valdikliui išjungiam. Taigi automatika pas mane tokia pusiau rankinė :) Pūtimo greitį priklausomai nuo temperatūros reguliuoja, bet ortakį vis tiek rankiniu būdu tenka darinėti.
O kokiu būdu pas jus išspręsta ortakio uždarymo automatika? Negi visą žiemą iki ką tik pasirodžiusios pirmos saulės atvira buvo? Na taip, skaičiau kur buvo rašyta kad oro patekimas į trobą reikalingas, nes pečius orą traukia, tai geriau kai oras patenka per kolektorių, negu per durų ar langų plyšius. Bet visą parą atvira skylė gal kiek per daug... Pečius gi nesikūrena visą parą. Iškūrenai ir užkišai jušką iki kito kūrimo.
Turiu minčių dėl mašinos durelių centrinio rakinimo varikliuko panaudojimo ortakiui uždaryti, bet kaži ar tai įgyvendinsiu. Greičiausiai tiesiog kolektorių perdarysiu į uždaro tipo. Ir šilumos daug daugiau pripūs, ir ortakių uždarymas daug paprasčiau sprendžiamas. O prasivėdinsiu langą atidaręs. Nebent kokią gerą idėją pasiūlytumėt.
tikrai Andrius
Puslapiai