Sveiki,
Manau eilinį kartą iškyla nesusipratimai kai tuo pačiu žodžiu kalboje gali būti žymimos skirtingos sąvokos. Gal reikėtų skirti strateginį planavimą, kai planuojame ką veiksime per kitas atostogas ar kai išeisim į pensiją ir taktinį planavimą, kai planuojame kokia eilės tvarka atliksime konkrečius veiksmus ryt, šiandien arba netgi tuojau pat. Taktinis planavimas iš esmės gali būti buvimo čia ir dabar dalis. Petro aprašytas laikraščio leidimo procesas, bent mano nuomone, tai konkretus kolektyvinio buvimo čia ir dabar pavyzdys. Kai labai konkrečiam veiksmui sukoncentruotos daugelio žmonių pastangos, o nesugebantys kokybiškai įsijungti į procesa tampa "trintukais"
islenktas ? renault espace stogas - plastikinis , pakankamai lengvas ir skersiniu vidaus puseje visai nedaug bet visas yra tiesus per ilgi kaip sokiu sales grindys sovietiniam DKa. Nzn gal rinktis pora stogu bet labiau lenktu per savo ilgi ir sujungti juos kad ir kokiais vyriais , kad galetai reguliuot spinduliu patekimo zidini? Ar perpjauti per puse ir itaisyt tuos pacius zoviesus ? kad fokusa galima butu keisti ?
Prisimenu, kaip mes vienoje nemažoje redakcijoje planuodavome rytojaus laikraščius. Turiu pasakyti, kad tai - didelės koncentracijos reikalaujantis darbas, kurį turi atlikti dabar, o ne kitą valandą, nes po valandos bus vėlu. Tai iš esmės darbų ir visos redakcijos pajėgų paskirstymas. Ką tu dabar, šiuo metu turi savo kompiuteryje? Kas iš to tinka pirmam ar paskutiniam puslapiui? Kiek žmonių dabar tavo žinioje, visi šiandien darbingi, visi dabar darbe? Žurnalistai negali suplanuoti įvykių (tai būna labai retai, kai, tarkim, koks protestuotojas iš anksto praneša, kad šiandien tokią ir tokią valandą paleis į partijos būstinės langus plytą), todėl jie turi nuolatos stebėti vietas, kur didesnė tikimybė atsitikti kažkam įdomesnio. Taigi kas šiandien budi iš kriminalistų, kas eina į savivaldybės tarybos posėdį? Ar apygardos teisme gali būti įdomesnė byla?.. Kokios temos šiandien imasi apžvalgininkas?
Kiekvienoje redakcijoje pasitaiko vadinamųjų trintukų, kurie padarys labai daug ir nustebins pasaulį. Labai paprasta juos pastatyti į vietą banaliu klausimu: ką šiuo metu darai, ką turi dabar? Kai jis sutrinka, klausinėji toliau: jau rašai ar dar vis geri kavą? Ne, dar tik skambiniesi telefonais? Ir ką tu dabar esi sužinojęs? Dar nieko, dar tiktai skambinsi? Vadinasi, nieko dabar neturi? Ir nieko dabar nedarai, tik geri kavą?..
Tik rūkyti galima mesti rytoj arba nuo pirmadienio, o dienraštį reikia daryti dabar, šią minutę. Keli redaktoriai - tai tik viršūnėlė. Po manęs darbo laukia dar nemaža grupė žmonių: kompiuterių operatoriai - maketuotojai, dizaineris, korektoriai, už jų - visa spaustuvė. Už vėlavimus redakcija gali mokėti spaustuvei baudas - tokia yra sutartis. Bet neprisimenu, kad dėl mūsų klaidos būtų taip atsitikę. Visa nemaža komanda mokėjo labai susitelkti į šitos minutės užduotį.
Dabar aš džiaugiuosi, atsisakęs tokio įtempto darbo. Bet nesigailiu dirbęs. Tie įgūdžiai susitelkti į šitą minutę ir susigaudyti situacijoje labai praverčia ir buityje. Juk tai buvo ne kokia mistiška meditacija ar teorinės paskaitos, o labai reali patirtis. Kartais stebiuosi matydamas, kaip žmonės blaškosi tarp kelių labai paprastų darbų ir amžinai niekur nespėja. Tarkim, man reikia kapoti malkas, pjauti žolę, kūrenti pirtį, raugti agurkus, rašyti straipsnį, pakeisti durų spyną. Turiu rašyti straipsnį, nes jis rytojaus numeriui, bet dabar užraugsiu agurkus, nes tai užtruks neilgai, o jie gali suvysti. Tada pjausiu žolę, nes šiandien graži diena, be rasos. Pjaudamas prie pirties, kartu kūrensiu pirtį. Spyną galėsiu pakeisti prie elektros šviesos, o malkos palauks - dar ne ruduo. Toliau - matysiu, dabar tai nesvarbu. Dabar einu raugti agurkų. Viskas labai paprasta, bet sumaišyk eilę, pradėk nuo rytojaus darbų ir niekur nespėsi.
Mūsų emocinė būsena ir paprasčiausi pojūčiai šiek tiek atsilieka nuo situacijos. Plaktuku užsiduodi į pirštą, o skausmą pajunti po sekundės ar dviejų. Tai - "objektyvus" ir nereikšmingas atsilikimas, iš to nedaryčiau didelių filosofinių apibendrinimų. Kur kas baisesnis dalykas po darbo važiuoti namo automobiliu, bet tuo metu dar vis sėdėti prieš pietus pasibaigusiame redkolegijos posėdyje. Tai jau mirtinai pavojinga! Ir tau pačiam, ir aplinkiniams.
Manau būti čia ir dabar, nereiškia neplanuoti. Labai dažnu atveju darantys tai kas patinka dabar, žmonės vistiek įstringa galvodami: "vėl rytoj į darbą/mokyklą/universitetą", "vėl rytoj rūpesčiai"- taigi jie jau nebe dabartyje.
Bet kas keista yra tai, kad būtent planuojantys sugeba būti čia ir dabar, kadangi jie daugiau ar mažiau žino kas bus priekyje- tai gali ramiai dirbti/ilsėtis, ką ir daro. Jei skiriame kelias minutes per dieną ateities darbų planavimui- vadinasi mums lieka visos marios laiko ramiai dirbti einamuosius darbus ar ilsėtis, vadinasi atrasime laiko ir pasidžiaugti kuo nors
auto stogo rinktis. Juk karavano /universalo tipo auto stogas tikrai virsys 2 m2. Tik kaip surasti ta zidini ? Na apklijuoju vidine puse lipnia folija ...gal dar koki papildoma sparna is sonu, apacios- ten paprasciau tvirtinti ir veja uzstos ....
Taip, spinduliai turi būti koncentruojami į kuo mažesnį tašką, bet saulės kolektoriaus galingumas priklauso nuo saulės šildomo ploto. Kuo didesnis plotas, tuo daugiau spindulių surenki, tuo didesnį galingumą turėsi. Didelę parabolę galima išlenkti ir iš presuoto popieriaus lapų, apklijuoti folija. Dviejų kvadratinių metrų padabolė būtų labai galinga. Aš valgyti verdu pusės kvadrato parabole. Tiesa, puodas - tik kelių litrų... Beje, stiklu uždengta saulės viryklė geriau surenka ir išlaiko šilumą. Tarkim, saulė užlenda už debesų, o puodas tuo metu neatvėsta.
turi būti koncentruojami į kuo mažesnį plotą, tada jie įkaitins puodą su jovalu. Pamėgink su automobilio stogu. Gal netyčia gamykloje stogas gavosi parabolinis ar netoli tos formos.
deimantukas
Kazi ar tiktu auto stogas , juk kazkas panasaus i parabole? Norec padaryt uosvienei kiauliu jovala sutinti sauluteje . Bo baigia visas malkas vasara supalinti tam reikalui bulves sutindama . Tik puodas ten butu apie 40ltr talpos.
Į viską patarčiau žiūrėti šiek tiek paprasčiau. Jeigu pasidarysite tokį saulės kolektorių, kokį čia aprašėte, jis tikrai veiks ir puikiausiai prišildys 100 litrų boilerį. Aukštesnė kaip 70 laipsnių temperatūros nereikėtų tikėtis. Stiklą reikėtų tėti dvigubą nedideliu tarpekliu - išeitų vadinamasis stiklo paketas, kuris turi labai didelę šilumos varžą. Kiek mano saulės kolektoriuose telpa vandens, tingiu skaičiuoti. Beje, gaunamos šilumos kiekis priklauso ne nuo sistemos talpos, bet nuo saulės šildomo ploto. Kuo didesnis "langas" surinks šilumą ir kuo didesnis bus "aušintuvo" vamzdelių plotas, tuo didesnis bus saulės kolektorias galingumas. Variniai vamzdeliai laidesni už plastikinius, jų galima būtų dėti rečiau, negu aš dėjau. Labai gerai veikia ir plokštieji skardiniai radiatoriai. Vienas skardinis radiatorius vienam vandens vartotojui - per akis.
Tokiais saulės kolektoriais geriausia šildyti vandenį.Šildyti jais orą nebūtų efektyvu - sistema per daug sudėtinga, brangi ir dar tas nereikalingas tarpininkas - vanduo arba antifrizas (gliukolis)... Kambarius šildyti geriausia labai paprastais ir pigiais saulės kolektoriais, kurie šildo orą, o ne vandenį. Tokie saulės kolektoriai aprašyti mano svetainėje.
sveiki,ar galite išsakyti eksperimentatorišką nuomonę?Kokios temperatūros galima tikėtis tuose jūsų kolektoriuose,kabančiuose ant sienos su išraizgytais plastikiniais vamzdžiais nuo balandžio iki rugsėjo(ar darėte išmatavimus "languose" bei vandens temperatūros)?Jei vamzdeliai būtų "metaliniai",ar juos taip gyvybiškai reikia "integruoti" į juodą dangą(numanomam didesniam efektyvumui)?Koks reikalingas minimalus "sistemos" talpumas norint "šildyti" 50-80l boilerį,jei pvz 6m*1,5m po stiklu esančios juodos ranilla sienos plotą išraizgyti variniu "gyvatuku" savitaka ar priverstinai paleidžiant ja kokį propilenglikolį? Kokia tikimybė taip "užvirinti" boilerį,ar neatsitiktų kas sistemai automatiškai ar priverstinai stabdant cirkuliaciją,galbūt galima šiluminės energijos perteklių nukreipti pavasariop ir rudenį į kuklius radiatorius,o vasara į "įzoliuotą grunto šilumos saugyklą" ar vandens telkinį numanomam "šilumos siurbimui" kitu metu laiku.Būčiau dėkingas už pasidalinimą mintimis.
sveiki,ar galite išsakyti eksperimentatorišką nuomonę?Kokios temperatūros galima tikėtis tuose jūsų kolektoriuose,kabančiuose ant sienos su išraizgytais plastikiniais vamzdžiais nuo balandžio iki rugsėjo(ar darėte išmatavimus "languose" bei vandens temperatūros)?Jei vamzdeliai būtų "metaliniai",ar juos taip gyvybiškai reikia "integruoti" į juodą dangą(numanomam didesniam efektyvumui)?Koks reikalingas minimalus "sistemos" talpumas norint "šildyti" 50-80l boilerį,jei pvz 6m*1,5m po stiklu esančios juodos ranilla sienos plotą išraizgyti variniu "gyvatuku" savitaka ar priverstinai paleidžiant ja kokį propilenglikolį? Kokia tikimybė taip "užvirinti" boilerį,ar neatsitiktų kas sistemai automatiškai ar priverstinai stabdant cirkuliaciją,galbūt galima šiluminės energijos perteklių nukreipti pavasariop ir rudenį į kuklius radiatorius,o vasara į "įzoliuotą grunto šilumos saugyklą" ar vandens telkinį numanomam "šilumos siurbimui" kitu metu laiku.Būčiau dėkingas už pasidalinimą mintimis.
Jeigu šnekėsime rimčiau, istorinės asmenybės problema neturėtų būti tikėjimo klausimas. Istorijos likučiai rodo, kad tais laikais yra buvęs netgi ne vienas mesijas, ne vienas mokytojas. Štai mokytojo Jono sekta po šiai dienai gyvuoja kažkur Turkijoje ir Irake, kitos sektos seniai sunaikintos. Iš kai kurių užuominų evangelijose galima daryti pielaidą, kad ir Jėzus priklausė Jono sektai, o vėliau tarp jų netgi buvusi tam tikra trintis.
Palyginti neseniai atrastos niekam nežinomos evangelijos pagal Judą ar Petrą rodo, kad to paties Jėzaus vardu gyvavo net keletas labai skirtingų mokymų. Kodėl skirtingos sektos rėmėsi vienu ir tuo pačiu vardu? Ar tai rodo, kad tokio asmens nebuvo, ar kaip tik atvirkščiai - buvo kažkoks labai populiarus mokytojas, ir daugybė sektų panoro pasinaudoti jo populiarumu?
Aš nesu istorikas, ir istorinė vieno ar kelių mokytojų problema man nėra labai svarbu. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į patį antireliginį mokymą, kurį neigia bažnytininkai, o ateistai nemato dėl savo neurotinio neigimo. Ar tą mokymą sukūrė Jėzus, ar visai kitas žmogus, vardu Jėzus, šiuo atveju nėra svarbiausias dalykas.
Manau, sveiko proto žmonės masto panašiai kaip ir Petras. Palaikymas (nežinia už kurios vietos) jam išvis kažin ar reikalingas.
O ateistai, tai iš esmės tos pačios davatkos tik su minuso ženklu. Ko prie jų šlietis?
man tikrai patiko, niekada nesigilnau i jokias religijas giliau nei pavirsutiniskai o Petras pazere man nemazai medziagos pamastymams. Tik gaila, kad jau jokiais faktais is gilios senoves ar dar gilesnes 100 procentu jau nebegalima pasikliauti, bent jau as nelinkes taip elgtis. Turbut svarbiau suprasti jog esame dvasines butybes ir mus visus sieja rysys, koks? - tai cia klausimas.... ir tegul niekas i ji neatsakineja ar neiesko atsakymo kaip ir kas tas dievas ar kaip jis atrodo, kur jis gyvena ir tttt.....
o religija ne zmoniu rasei... mes tai jau irodeme su kaupu kaupais :) (cia ne apie tikejima pasakiau o tik apie religija)
Trašų reikėtų dėti maždaug iki 1500ppm. Jei traša būtų valgomoji druska (pagal kurią tie įrenginiai kalibruojami) tai reikštų 1,5g/l. Bet trašų molekulės didesnės už druskos, ir norint pasiekti tą norimą/leidžiamą/maksimalią koncentraciją (laidumą) galima dėti kiek daugiau, pvz 1,8g/l.
Gramų ir PPM santyki reikės pamatuoti su konkrečiomis trašomis.
Jauniems augalams rekomenduojama duoti maždaug pusę normos, kad šaknys "neužkalkėltų".
uzsisakiau siuos prietaisus. Jau gavau tds meter. tik nerandu info kokie skaiciai turi buti.koks laidumas ir rugstingumas turi buti siam reikalui? kur rasti info kiek ir kokiumedziagu ideti i vandeni kad butu tinkamas hidroponikai?
Žiūriu, tamstelė mėgsti ne eksperimentuoti, bet fantazuoti, todėl kartais nušneki į šoną:)
Štai tau kažkodėl parašė į galvą, kad tamsus stiklas praleidžia tiek pat šviesos, kaip ir skaidrus. Tai kurių velnių perki juodus akinius, jeigu jie šviesos praleidžia tiek pat?
Dėl skardos ir folijos skirtumo nieko negaliu pasakyti. Mačiau ir tokių, ir tokių saulės kolektorių - jie veikia puikiausiai. Žinoma, galėtume pliurpti, kad skarda storesnė ir šilumos sugers daugiau, antra vertus, aliuminis yra laidesnis šilumai ir greičiau ją atiduos vandeniui - juk absorberis nėra šilumos akumuliatorius, jis tiktai tarpininkas.
Tačiau kokia nauda iš tokių tuščių, eksperimentais nepatikrintų fantazijų? Akivaizdu, kad tu neturi pasidaręs nei vieno saulės kolektoriaus, bet atkakliai fantazuoji, koks jis turėtų būti. Mesk tuščias kalbas, imkis darbo, pasidaryk bent vieną įrenginį, mėgink, eksperimentuok, pažink gamtos dėsnius. Tada pasidalinsime žiniomis. Sėkmės!
Is viso sito kyla dar klausimu :)
Jei stiklas tamsintas juk jis lygiai taip pat praleis i vidu spindulius. Tad kodel geriau skaidrus? Ikaista pats tamsintas stiklas ir atiduoda gauta siluma lauk? Jei sitai tada vaiskas aisku.
Jei teisingai supratau absorberiaus (skardinio kolektoriaus dugno) funkcija, tai jis turi "igert" ir islaikyt siluma, kuria sildo sistema. Tai tuomet persasi isvada kuo storesne (pageidautina aliuminio ar vario) skarda tuo geriau, nes ji labiau igers siluma. Tai siuo atveju juodai dazyta folija mazai kuo naudinga. Ji juk labai plona. Netures silumines akumuliacijos. Maniau, kad folija naudojama del silumos atspindejimo i radiatorius.
Jeigu naudoji akmens vatą su folija, tai daug pigiau ir paprasčiau, negu dėti skardą. Aliuminius, kaip ir varis, labai laidus šilumai. Juodai dažyta aliuminio folija - puikiausias šilumos absorberis. Ar ji geriau už skardą - tokių aksperimentų nesu atlikęs.
Vieną saulės kolektorių orui šildyti pasidariau su tamsintu stiklu. Tokį stiklą turėjau, tokį ir panaudojau. Aišku, skaidrus stiklas yra kur kas geriau už tamsintą. Stiklas turi praleisti spindulius į kolektoriaus vidų (ultravioletinius jis dar verčia infraraudonaisiais arba šiluminiais), o šilumos lauk neišleisti. Kuo daugiau spindulių įkeisi vidun, tuo daugiau šilumos turėsi. Juoda skarda - tai jau kas kita. Tai absorberis, kuris turi sugeri šilumą. O stiklas tegu lieka šaltas. Kad stiklas mažiau išleistų šilumos, patartina dėti dvigubą mažu tarpeliu (vadinamais stiklo paketas).
Paskaitinejus visus siuos straipsnius ir paziurinejus nuotraukas kyla klausimu.
Daug kur naudojat, kolektoriaus dezes dugne, juoda skarda, o cia buvo panaudota folija. Kas duoda didesni efekta? Dugna isklojus folija ar juoda skarda?
Ir dar :) O jei stikla padengus juoda (stiklu tamsinimo) automobiline plevele? gal tada viduje nebebutu skirtumo dazyti tie radiatoriai ar nedazyti ?
Zinoma, geriausiai i mano klausimus atsakytu bandymai, bet kai jau tiek esat pazenge ir visko isbande gal jau zinot atsakymus i siuos klausimus? :)
Kiek sudetinga kazka panasaus susikonstruoti prie turimo paprasto, kieto kuro, peciaus? Negasdina tas peckuriaus darbas (kai kas kelias valandas eini pakurstyt), taciau labai norisi grizus po darbu rast siltus namus. Dumoju kaip prie turimo Viadrus peciaus galima but pajungt pjuvenu, medzio drozliu ar medzio cipsu padavima, kad bent jau darbo valandom pecius palaikytu degima ir be abejo, kad butu saugu. Kur kas but lengviau visa tai montuot pasinaudojus jau kazkieno sukaupta patirtimi.
Mielai lauksiu patarimu dindarius@gmail.com arba cia i komentarus. Is anksto ACIU.
Aš irgi prieš keletą mėnesių sprendžiau panašią problemą - kaip iš 200 l statinės paimti vandenį nuo paviršiaus (šilčiausią) laistymui naudojant žarną, pajungtą statinės apačioje. Sugalvojau gana paprastą būdą - prie vamzdžio, esančio statinės apačioje, iš vidinės statinės pusės pritvirtinau žarną, kurios ilgis daugmaž lygus statinės aukščiui. Kad kitas žarnos galas nuolat būtų vandens paviršiuje (nepriklausomai nuo vandens kiekio statinėje) prie jos pritvirtinau plastikinį 0,5 l buteliuką kakleliu žemyn (žarnos galą įkišau į buteliuką ir ją užfiksavau medvaržčiu, įsukdamas jį kiaurai per buteliuko kaklelį ir žarną), o tam, kad į žarną patektų vanduo, buteliuko apatinėje dalyje (tuoj virš buteliuko kakliuko) padariau keletą skylių. Dabar vanduo į žarną visada patenka nuo viršutinio vandens sluoksni, bet ne nuo pačio vandens paviršiaus, ant kurio nusėda nemažai dulkių (vanduo turi būti gana švarus, nes aš vandenį naudoju šiltnamio laistymui. Prie statinės esu prijungęs "rasojančią" žarną, kurią įkasiau į žemę maždaug 30 cm gylyje). Vėliau padariau dar vieną patobulinimą - viršutinėje statinės dalyje pritvirtinau vandens padavimą per tualetinio bakelio vandens padavimo mechanizmą ("plūdę"). Dabar vandens lygis statinėje visada pastovus, nes kai atsuku požeminio laistymo čiaupą, statinė automatiškai nuolat pasipildo.
Jeigu statinė negali būti visą laiką prijungta prie vandentiekio, vadinasi, reikalinga kita, aukščiau pakelta statinė, kuri atliktų vandentiekio funkciją. Apie tai jau rašiau. Schema būtų tokia: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/kolektorius%204.png
Jeigu turi dar kokių kitų problemų, dėl kurių negali nusipirkti antros statinės, aš tau tikrai nepadėsiu. :)
Problema tame, kad vandens pripilama viena karta, kad kuo ilgiau uztektu, o neuzpildomas iskart sumazejus slegiui, taigi, jeigu vamzdeli pajungus virsuje, tai reiktu daznai dapildyti statine vandeniu. Gal yra koks sprendimo budas?
Deja, vamzdžiai sujungti neteisingai - į dušą bėga šaltas vanduo. Į dušą reikėtų bėginti vandenį iš viršutinio vamzdžio - ten vanduo yra karštas. Bet dar geriau būtų pačiame statinės viršuje dušui prijungti visai atskirą vamzdį, ir vanduo visada bėgs į dušą nuo paties viršaus, pats karščiausias. Jungimo schema būtų tokia: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/kolektorius%201.png
Tu labai teisingai rašai apie teisę kiekvienam turėti ir tobulinti (arba ne) savo pasaulėmatą arba pasaulėžiūrą ir vienokį ar kitokį požiūrį. Tačiau tai jau arčiau prie žmogaus vertybinės sistemos (aukštesnė pažinimo pakopa), nei tai apie ką aš norėjau pasakyti šiuo tekstu. Aš tik norėjau pasakyti, jog kartais žmonės tuos pačius elementarius dalykus (pvz. automobilio spalvą) mato visiškai skirtingai. Ir tai gali būti visai nesusiję su skirtingomis pasaulėžiūromis. Aišku, gal būt tu šį elementarų aplinkos matymą ir vadini pasaulėmata.
Būtų didžiausia klaida nupjauti statinės viršų ir ją atidengti - tada vanduo galėtų garuoti ir būtų labai stipriai aušinamas.
Šilumos kiekis priklauso nuo saulės šildomo ploto ir šilumos izoliacijos. Taigi statinę uždengti skaidria plėvele - nebloga mintis. Nudažius juodai, irgi būtų geriau, nes juoda spalva sugeria šviesą. Aš dar pritaisyčiau saulės kolektorių ir padidinčiau saulės šildomą plotą.
Įsirenginėdami vasaros dušus, žmonės dažniausiai daro vieną absurdišką klaidą: šaltą vandenį jie pila į statinės viršų, o šiltą mėgina bėginti per apačią. Bet apačioje visada būna šaltas vanduo. Net jeigu saulė ir neblogai įšildo statinę, žmogus nuo apačios vis tiek gauna šaltą vandenį, todėl mano, kad vanduo nespėjo įšilti. Taigi šaltą reikia bėginti per apačią, o į dušą vandenį leisti juo viršaus - patį šilčiausią.
Matau yra daug gudriu zmoniu, tai gal kas pades man del lauko duso. Zodziu uzkelem mes 700 litru skardine keturkampe cisterna kazkur i 2 metru auksti, dabar ji yra aprudijus niekuo nedazyta, bet vanduo nesusyla. Suprantu kad vandens kiekis didelis, bet ka daryt kad jis susiltu? Gal reikia nupjaut virsutine dalis, kad vanduo butu atviras? nudazyt juodai ir apvilkt permatoma plevele? Ar ivirint kokius vamzdelius, kad vanduo samatioku cirkuliuotu? Ar ka dar daryt?
Labai įdomu, pabrėži svarbų dalyką - visi mes turime savo pasaulėmatą. Vystome ją ar ne, plečiame ar ne - mūsų pasirinkimo reikalas. Ir net manau, ne požiūrių skirtume kartais esmė, o būtent nesuvokime, kad kitas žmogus turi kitokį požiūrį. Todėl tavo straipsnis - svarbus priminimas linkusiems primesti savo požiūrį :).
Manau, kad Žemė yra mokykla, kurioje mokomės, todėl matyti visą kūrinijos vaizdą vargu ar kas gali, mes galime mokytis suprasti gyvavimo, sąveikos, veikimo principus, tuomet galime gyventi tekmėje su jais, kitaip sakant, mažiausio pasipriešinimo būdu. Ir kiekvienoje pažinimo pakopoje mums aktualu tai, ką mes nagrinėjame.
Labai į temą gyvenimiškos iliustracijos. Aš taip pat pastebėjau, kad ir situacijos aktualumas, ir aplinkinių poveikis daro kartais didelę įtaką. Manau, sąmoningumas - geriausias barjeras nuo visų įtakų ir manipuliacijų.
Kiekvienas žmogus yra unikalus, įdomus ir talentingas. Kai tai pripažinsime, priimsime tokį svarbų Vienybės principą, ir nereikės varžytis, lygintis ar konkuruoti. Galėsime taikiai bendradarbiauti :).
Deimantukas atsakė teisingai: galvose blogis, smegenuose. Niekur kitur jo nėra, tik galvose, Gamtoje nėra jokio blogio. Blogio idėją susigalvojo žmonės ir svarsto kaip "tikrą" dalyką, jo ieško visur, net kūdikiuose. Juk pagal religinius katalikų pliauškalus žmogus gimsta nusikaltėlis.
Man šį idiotišką klausimą "Kodėl pasaulyje tiek blogio?" vieną gražų pavasario rytą iškėlė dvi lengvatikius verbuojančios davatkos. Buvo puiki nuotaika, skriete skrieju gatve į darbą, traukdamas į save šviežių lapų kvapus, ir štai sustabdo mane dvi davatkos, klausia: "Kodėl pasaulyje tiek blogio?" Atsimenu, ką atsakiau: "Todėl, kad aplink pilna davatkų, o davatkos juk ieško blogio".
Dabar, kai pamatau kokį gerą dalyką, kai būna gera nuotaika, aš vis klausiu: "Kodėl pasaulyje tiek blogio?" Man tai atrodo labai linksma. Apie visokius "savanaudiškumus" ir "blogius" paprasčiausiai nėra kada galvoti. Kai atsitinka kas blogo, tada ir išsisuku.
Aš tau patarčiau pirma pasirūpinti ne Lietuvos miškais, bet savo dvasine būsena ir vaduotis iš nerimo. Lietuvos miškai auga daug greičiau, negu reikėtų mūsų poreikiams, didžioji miškų dalis, tavo žiniai, yra eksportuojama. Bet jeigu ir ištaisysi žinių spragas, tai menkai tepadės - tada apims nerimas dėl šaltinių ir upių, kuriose kada nors gali pasibaigi vanduo, dėl saulės, kuri gali užgesti, dėl paukščių, kurie gali išskristi...
Bet jeigu nuo abstrakčių fantazavimų imtum krypti prie konkrečių dalykų, prie tokių, kuriuos tikrai gali pajusti ir net pakeisti, tada baimės praeitų savaime. Tada valgysi dešrą ir nedrebėsi, kad dešra žemėje pasibaigs, skaldysi malkas ir nesuksi galvos, ar Zimbabvės miškai dar neišnyko.
O jeigu ivyktu toks stebuklas, kad kiekvienas darbas padarytas sau neatnestu nieko gero o padarytas kitam atnestu. Manau didzioji dalis blogio gimsta is savanaudiskumo.
Kuo toliau skaitau Petro mintis tuo sunkaiu padeti ipada i sali. Tikrai idomus puslapis, skaitineju kaip gera knyga. O del malku taip tik mintis kilo, jeigu visi letuvos zmones pradetu kurenti malkomis per kiek laiko sukurentumem Lietuvos miskus, ar jis greiciau augtu negu musu poreikiai, arba dar idomiau butu suzinoti viso pasaulio mastais.
Matai, vargšeli, aš ne iš šalies stebiu, kaip kiti naudojasi atsinaujinančiais energijos šaltiniais, ne pamokslauju internete, bet pats darau tokius prietaisus, nuolatos eksperimentuoju ir puikiai žinau tų dalykėlių savikainą. Daugelį žmonių konsultuoju nemokamai, ir jie sėkmingai susimeistrauja ne blogesnius saulės kolektorius.
Orui šildyti saulės kolektoriai yra labai paprasti, mano svetainėje tokių aprašyta keletas, gali pasiskaityti, jeigu liks laiko po internetinių pamokslavimų. Skardos lapas, stiklas, nedidelis ventiliatorius už 10 ar 20 litų, savadarbis labai paprastas elektroninis valdiklis - štai ir saulės kolektorius kambariui šildyti. Man pikta žiūrėti, kai už tokius niekus prašo tūkstančių. Pikta todėl, kad aš ŽINAU, pats bandau, pats pasidarau. Veikia užtikrintai. O štai ateina kvailys ir sako: šito negali būti, mes negalime gyventi be monopolijų, monopolijos yra šventas dalykas!
Įdomiausia šioje istorijoje tai, kad mane nuolatos puola žaliųjų judėjimų niekšeliai. Už ką? Už tai, kad konsultuoju žmones, kad juos drąsinau naudotis nemokama energija, raginu nepasiduoti monopolistų apgaulei, pats savo sodybą jau seniai paverčiau kūrybine laboratorija, kur saulė ir vandenį, ir namą šildo bei vėdina, ir valgį paraboliniame kolektoriuje išverda bei iškepa...
Kvailys yra ne tas, kuris nieko nežino, nežinoti - natūrali mūsų būsena. Kvailys yra tas, kuris nori likti kvailiu.
Tai kur cia suo pakastas, jeigu saules kolektoriu gali pasigaminti uz 200 lt tai pas visus butu po toki, matomai neuztenka tureti tik kolektoriu, po juo slypi kruva reikalu. Seip saules baterijos israstos ganetinai senai, ir jeigu butu taip paprasta viska pasidaryti tai manau jos butu paplitusios daug labiau negu dabar. As domiuosi atsinaujinanciais saltiniais nes tai turetu buti neisvengiama musu ateitis, o del silpnaprotystes tai gal jus ir teisus is salies geriau matosi, svarbu kad to proto uztektu isgyventi sitam monopolininku pasauli.
Aš turiu tokį keistą pomėgį. Kartais pradedu kišti vinis į savo subinę. Kišu nedaug, lėtai ir su protu. Kartais sukišu vieną, dvi. Na kartais kokias keturias. Svarbiausia džiaugiuosi, kad man pavyksta nepadauginti. Aš visiškai kontroliuoju vinių kaišiojimą į savo subinę.
deimantukas
Matau, žaliagalvi, kad tu labai sunkiai sergi, ir ne tik pažaliavusiomis idėjomis - tau labai ryški silpnaprotystė.
Su silpnapročiais diskutuoti nėra jokio reikalo, bet jeigu šis kvailys ką nors suklaidino, tai pakartosiu: aš niekada nepasisakiau prieš mokslo progresą` ir naujas technologijas, niekada kitų neagitavau ir pats nemėginau "pasidaryti viską" - tai tik silpnapročio kliedesiai. Visada kalbu apie konkrečią situaciją ir konkrečias kainas. Šiuo metu labai sunkiai atsiperka netgi saulės kolektoriai, o saulės baterijos ir vėjo jėgainės neatsiperka visai. Dėl to yra kaltos ne technologijos (jos iš tiesų geros), bet žalieji monopolistai, kurie sukelia kainas iki beprotystės. Paskaičiuokite patys: saulės kolektorius namui šildyti pasidariau už 200 litų, o tokio pat galingumo pramoniniai man būtų kainavę 20 tūkstančių. Kur čia sveika logika? Argi žaliesiems puspročiams dar vis neaišku, kodėl Lietuvoje taip mažai naivuolių, kurie pirktų saulės kolektorius?
Šilumos siurblį pasidariau už 2 tūkstančius, pirkęs būčiau už 20 tūkstančių.
Neseniai vienam laukuviškiui savadarbių vėjo jėgainių meistrui mes su sūnumi padėjome pasidaryti lėtaeigį elektros generatorių. Jo galingumas - apie 3 kW, kainavo 3 tūkstančius litų. Tegu man žalių idėjų marketingo sukčiai nuperka lėtaeigį generatorių po tūkstantį litų už kilovatą. Būsiu labai dėkingas.
Štai kodėl žmones mokau: daug ką galima pasidaryti patiems, nešerkite monopolistų, nepasiduokit kvailinami jų marketingo.
Žinoma, ne kiekvienas gali pasidaryti ir paprasčiausią saulės kolektorių, kitas tesugeba tik stenėti žaliomis beprotystėmis ir kvailinti žmones. Jeigu žaliųjų sukčių judėjimai nebūtų samdomi monopolistų ir tikrai rūpintųsi aplinka, jie galėtų surengti protesto akciją: "Saulė priklauso visiems! Nepirkim brangių saulės kolektorių!" Taip būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į monopolistų lupikavimą - tikrąją ekologinių katastrofų priežastį.
Sveiki,
Manau eilinį kartą iškyla nesusipratimai kai tuo pačiu žodžiu kalboje gali būti žymimos skirtingos sąvokos. Gal reikėtų skirti strateginį planavimą, kai planuojame ką veiksime per kitas atostogas ar kai išeisim į pensiją ir taktinį planavimą, kai planuojame kokia eilės tvarka atliksime konkrečius veiksmus ryt, šiandien arba netgi tuojau pat. Taktinis planavimas iš esmės gali būti buvimo čia ir dabar dalis. Petro aprašytas laikraščio leidimo procesas, bent mano nuomone, tai konkretus kolektyvinio buvimo čia ir dabar pavyzdys. Kai labai konkrečiam veiksmui sukoncentruotos daugelio žmonių pastangos, o nesugebantys kokybiškai įsijungti į procesa tampa "trintukais"
islenktas ? renault espace stogas - plastikinis , pakankamai lengvas ir skersiniu vidaus puseje visai nedaug bet visas yra tiesus per ilgi kaip sokiu sales grindys sovietiniam DKa. Nzn gal rinktis pora stogu bet labiau lenktu per savo ilgi ir sujungti juos kad ir kokiais vyriais , kad galetai reguliuot spinduliu patekimo zidini? Ar perpjauti per puse ir itaisyt tuos pacius zoviesus ? kad fokusa galima butu keisti ?
Prisimenu, kaip mes vienoje nemažoje redakcijoje planuodavome rytojaus laikraščius. Turiu pasakyti, kad tai - didelės koncentracijos reikalaujantis darbas, kurį turi atlikti dabar, o ne kitą valandą, nes po valandos bus vėlu. Tai iš esmės darbų ir visos redakcijos pajėgų paskirstymas. Ką tu dabar, šiuo metu turi savo kompiuteryje? Kas iš to tinka pirmam ar paskutiniam puslapiui? Kiek žmonių dabar tavo žinioje, visi šiandien darbingi, visi dabar darbe? Žurnalistai negali suplanuoti įvykių (tai būna labai retai, kai, tarkim, koks protestuotojas iš anksto praneša, kad šiandien tokią ir tokią valandą paleis į partijos būstinės langus plytą), todėl jie turi nuolatos stebėti vietas, kur didesnė tikimybė atsitikti kažkam įdomesnio. Taigi kas šiandien budi iš kriminalistų, kas eina į savivaldybės tarybos posėdį? Ar apygardos teisme gali būti įdomesnė byla?.. Kokios temos šiandien imasi apžvalgininkas?
Kiekvienoje redakcijoje pasitaiko vadinamųjų trintukų, kurie padarys labai daug ir nustebins pasaulį. Labai paprasta juos pastatyti į vietą banaliu klausimu: ką šiuo metu darai, ką turi dabar? Kai jis sutrinka, klausinėji toliau: jau rašai ar dar vis geri kavą? Ne, dar tik skambiniesi telefonais? Ir ką tu dabar esi sužinojęs? Dar nieko, dar tiktai skambinsi? Vadinasi, nieko dabar neturi? Ir nieko dabar nedarai, tik geri kavą?..
Tik rūkyti galima mesti rytoj arba nuo pirmadienio, o dienraštį reikia daryti dabar, šią minutę. Keli redaktoriai - tai tik viršūnėlė. Po manęs darbo laukia dar nemaža grupė žmonių: kompiuterių operatoriai - maketuotojai, dizaineris, korektoriai, už jų - visa spaustuvė. Už vėlavimus redakcija gali mokėti spaustuvei baudas - tokia yra sutartis. Bet neprisimenu, kad dėl mūsų klaidos būtų taip atsitikę. Visa nemaža komanda mokėjo labai susitelkti į šitos minutės užduotį.
Dabar aš džiaugiuosi, atsisakęs tokio įtempto darbo. Bet nesigailiu dirbęs. Tie įgūdžiai susitelkti į šitą minutę ir susigaudyti situacijoje labai praverčia ir buityje. Juk tai buvo ne kokia mistiška meditacija ar teorinės paskaitos, o labai reali patirtis. Kartais stebiuosi matydamas, kaip žmonės blaškosi tarp kelių labai paprastų darbų ir amžinai niekur nespėja. Tarkim, man reikia kapoti malkas, pjauti žolę, kūrenti pirtį, raugti agurkus, rašyti straipsnį, pakeisti durų spyną. Turiu rašyti straipsnį, nes jis rytojaus numeriui, bet dabar užraugsiu agurkus, nes tai užtruks neilgai, o jie gali suvysti. Tada pjausiu žolę, nes šiandien graži diena, be rasos. Pjaudamas prie pirties, kartu kūrensiu pirtį. Spyną galėsiu pakeisti prie elektros šviesos, o malkos palauks - dar ne ruduo. Toliau - matysiu, dabar tai nesvarbu. Dabar einu raugti agurkų. Viskas labai paprasta, bet sumaišyk eilę, pradėk nuo rytojaus darbų ir niekur nespėsi.
Mūsų emocinė būsena ir paprasčiausi pojūčiai šiek tiek atsilieka nuo situacijos. Plaktuku užsiduodi į pirštą, o skausmą pajunti po sekundės ar dviejų. Tai - "objektyvus" ir nereikšmingas atsilikimas, iš to nedaryčiau didelių filosofinių apibendrinimų. Kur kas baisesnis dalykas po darbo važiuoti namo automobiliu, bet tuo metu dar vis sėdėti prieš pietus pasibaigusiame redkolegijos posėdyje. Tai jau mirtinai pavojinga! Ir tau pačiam, ir aplinkiniams.
Manau būti čia ir dabar, nereiškia neplanuoti. Labai dažnu atveju darantys tai kas patinka dabar, žmonės vistiek įstringa galvodami: "vėl rytoj į darbą/mokyklą/universitetą", "vėl rytoj rūpesčiai"- taigi jie jau nebe dabartyje.
Bet kas keista yra tai, kad būtent planuojantys sugeba būti čia ir dabar, kadangi jie daugiau ar mažiau žino kas bus priekyje- tai gali ramiai dirbti/ilsėtis, ką ir daro. Jei skiriame kelias minutes per dieną ateities darbų planavimui- vadinasi mums lieka visos marios laiko ramiai dirbti einamuosius darbus ar ilsėtis, vadinasi atrasime laiko ir pasidžiaugti kuo nors
Vytautas
http://livingtheintelligentway.blogspot.com/
Židinį surasi, kai tik pašvies saulė. Labai paprasta.
auto stogo rinktis. Juk karavano /universalo tipo auto stogas tikrai virsys 2 m2. Tik kaip surasti ta zidini ? Na apklijuoju vidine puse lipnia folija ...gal dar koki papildoma sparna is sonu, apacios- ten paprasciau tvirtinti ir veja uzstos ....
Taip, spinduliai turi būti koncentruojami į kuo mažesnį tašką, bet saulės kolektoriaus galingumas priklauso nuo saulės šildomo ploto. Kuo didesnis plotas, tuo daugiau spindulių surenki, tuo didesnį galingumą turėsi. Didelę parabolę galima išlenkti ir iš presuoto popieriaus lapų, apklijuoti folija. Dviejų kvadratinių metrų padabolė būtų labai galinga. Aš valgyti verdu pusės kvadrato parabole. Tiesa, puodas - tik kelių litrų... Beje, stiklu uždengta saulės viryklė geriau surenka ir išlaiko šilumą. Tarkim, saulė užlenda už debesų, o puodas tuo metu neatvėsta.
turi būti koncentruojami į kuo mažesnį plotą, tada jie įkaitins puodą su jovalu. Pamėgink su automobilio stogu. Gal netyčia gamykloje stogas gavosi parabolinis ar netoli tos formos.
deimantukas
Kazi ar tiktu auto stogas , juk kazkas panasaus i parabole? Norec padaryt uosvienei kiauliu jovala sutinti sauluteje . Bo baigia visas malkas vasara supalinti tam reikalui bulves sutindama . Tik puodas ten butu apie 40ltr talpos.
tas alius sakinis - kaip koks kindziulis :)
aliumininis maždaug 2,5l. talpos juodai nudažytas puodas vandens užverda maždaug per 0,5 val.
Deimantukas
per kiek laiko uzverda vanduo, kad ir koks 1 litras.
Į viską patarčiau žiūrėti šiek tiek paprasčiau. Jeigu pasidarysite tokį saulės kolektorių, kokį čia aprašėte, jis tikrai veiks ir puikiausiai prišildys 100 litrų boilerį. Aukštesnė kaip 70 laipsnių temperatūros nereikėtų tikėtis. Stiklą reikėtų tėti dvigubą nedideliu tarpekliu - išeitų vadinamasis stiklo paketas, kuris turi labai didelę šilumos varžą. Kiek mano saulės kolektoriuose telpa vandens, tingiu skaičiuoti. Beje, gaunamos šilumos kiekis priklauso ne nuo sistemos talpos, bet nuo saulės šildomo ploto. Kuo didesnis "langas" surinks šilumą ir kuo didesnis bus "aušintuvo" vamzdelių plotas, tuo didesnis bus saulės kolektorias galingumas. Variniai vamzdeliai laidesni už plastikinius, jų galima būtų dėti rečiau, negu aš dėjau. Labai gerai veikia ir plokštieji skardiniai radiatoriai. Vienas skardinis radiatorius vienam vandens vartotojui - per akis.
Tokiais saulės kolektoriais geriausia šildyti vandenį.Šildyti jais orą nebūtų efektyvu - sistema per daug sudėtinga, brangi ir dar tas nereikalingas tarpininkas - vanduo arba antifrizas (gliukolis)... Kambarius šildyti geriausia labai paprastais ir pigiais saulės kolektoriais, kurie šildo orą, o ne vandenį. Tokie saulės kolektoriai aprašyti mano svetainėje.
sveiki,ar galite išsakyti eksperimentatorišką nuomonę?Kokios temperatūros galima tikėtis tuose jūsų kolektoriuose,kabančiuose ant sienos su išraizgytais plastikiniais vamzdžiais nuo balandžio iki rugsėjo(ar darėte išmatavimus "languose" bei vandens temperatūros)?Jei vamzdeliai būtų "metaliniai",ar juos taip gyvybiškai reikia "integruoti" į juodą dangą(numanomam didesniam efektyvumui)?Koks reikalingas minimalus "sistemos" talpumas norint "šildyti" 50-80l boilerį,jei pvz 6m*1,5m po stiklu esančios juodos ranilla sienos plotą išraizgyti variniu "gyvatuku" savitaka ar priverstinai paleidžiant ja kokį propilenglikolį? Kokia tikimybė taip "užvirinti" boilerį,ar neatsitiktų kas sistemai automatiškai ar priverstinai stabdant cirkuliaciją,galbūt galima šiluminės energijos perteklių nukreipti pavasariop ir rudenį į kuklius radiatorius,o vasara į "įzoliuotą grunto šilumos saugyklą" ar vandens telkinį numanomam "šilumos siurbimui" kitu metu laiku.Būčiau dėkingas už pasidalinimą mintimis.
sveiki,ar galite išsakyti eksperimentatorišką nuomonę?Kokios temperatūros galima tikėtis tuose jūsų kolektoriuose,kabančiuose ant sienos su išraizgytais plastikiniais vamzdžiais nuo balandžio iki rugsėjo(ar darėte išmatavimus "languose" bei vandens temperatūros)?Jei vamzdeliai būtų "metaliniai",ar juos taip gyvybiškai reikia "integruoti" į juodą dangą(numanomam didesniam efektyvumui)?Koks reikalingas minimalus "sistemos" talpumas norint "šildyti" 50-80l boilerį,jei pvz 6m*1,5m po stiklu esančios juodos ranilla sienos plotą išraizgyti variniu "gyvatuku" savitaka ar priverstinai paleidžiant ja kokį propilenglikolį? Kokia tikimybė taip "užvirinti" boilerį,ar neatsitiktų kas sistemai automatiškai ar priverstinai stabdant cirkuliaciją,galbūt galima šiluminės energijos perteklių nukreipti pavasariop ir rudenį į kuklius radiatorius,o vasara į "įzoliuotą grunto šilumos saugyklą" ar vandens telkinį numanomam "šilumos siurbimui" kitu metu laiku.Būčiau dėkingas už pasidalinimą mintimis.
Tai tu tiki, kad Aliaus Sakinio nėra? :))))
Jeigu šnekėsime rimčiau, istorinės asmenybės problema neturėtų būti tikėjimo klausimas. Istorijos likučiai rodo, kad tais laikais yra buvęs netgi ne vienas mesijas, ne vienas mokytojas. Štai mokytojo Jono sekta po šiai dienai gyvuoja kažkur Turkijoje ir Irake, kitos sektos seniai sunaikintos. Iš kai kurių užuominų evangelijose galima daryti pielaidą, kad ir Jėzus priklausė Jono sektai, o vėliau tarp jų netgi buvusi tam tikra trintis.
Palyginti neseniai atrastos niekam nežinomos evangelijos pagal Judą ar Petrą rodo, kad to paties Jėzaus vardu gyvavo net keletas labai skirtingų mokymų. Kodėl skirtingos sektos rėmėsi vienu ir tuo pačiu vardu? Ar tai rodo, kad tokio asmens nebuvo, ar kaip tik atvirkščiai - buvo kažkoks labai populiarus mokytojas, ir daugybė sektų panoro pasinaudoti jo populiarumu?
Aš nesu istorikas, ir istorinė vieno ar kelių mokytojų problema man nėra labai svarbu. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į patį antireliginį mokymą, kurį neigia bažnytininkai, o ateistai nemato dėl savo neurotinio neigimo. Ar tą mokymą sukūrė Jėzus, ar visai kitas žmogus, vardu Jėzus, šiuo atveju nėra svarbiausias dalykas.
Jei pritaisysi po kolektorium lietvamzdžius vandeniui surinkti.
Ačiū už įdomų kampą:)
Vienok Jėzų egzistavus patikėsiu tada, kai supažindinsi asmeniškai su Alium Sakiniu:)
Jei galvojate apie pomirtini gyvenima reiskias jau kazkiek esate lavonas. Neadresuoju niekam
Manau, sveiko proto žmonės masto panašiai kaip ir Petras. Palaikymas (nežinia už kurios vietos) jam išvis kažin ar reikalingas.
O ateistai, tai iš esmės tos pačios davatkos tik su minuso ženklu. Ko prie jų šlietis?
Vladas
man tikrai patiko, niekada nesigilnau i jokias religijas giliau nei pavirsutiniskai o Petras pazere man nemazai medziagos pamastymams. Tik gaila, kad jau jokiais faktais is gilios senoves ar dar gilesnes 100 procentu jau nebegalima pasikliauti, bent jau as nelinkes taip elgtis. Turbut svarbiau suprasti jog esame dvasines butybes ir mus visus sieja rysys, koks? - tai cia klausimas.... ir tegul niekas i ji neatsakineja ar neiesko atsakymo kaip ir kas tas dievas ar kaip jis atrodo, kur jis gyvena ir tttt.....
o religija ne zmoniu rasei... mes tai jau irodeme su kaupu kaupais :) (cia ne apie tikejima pasakiau o tik apie religija)
sekmes PETRAI dideles, nepasiduok davatkoms :)
Laibai gerai... To betrūko, kad susidėčiau su tais arba anais.
Labai negera taktika. Tavęs nepalaikys nei ateistai, nei davatkos.
Trašų reikėtų dėti maždaug iki 1500ppm. Jei traša būtų valgomoji druska (pagal kurią tie įrenginiai kalibruojami) tai reikštų 1,5g/l. Bet trašų molekulės didesnės už druskos, ir norint pasiekti tą norimą/leidžiamą/maksimalią koncentraciją (laidumą) galima dėti kiek daugiau, pvz 1,8g/l.
Gramų ir PPM santyki reikės pamatuoti su konkrečiomis trašomis.
Jauniems augalams rekomenduojama duoti maždaug pusę normos, kad šaknys "neužkalkėltų".
pH tarp 6 ir 7 (sakykim, kad geriausia - 6.5).
Vincas.
uzsisakiau siuos prietaisus. Jau gavau tds meter. tik nerandu info kokie skaiciai turi buti.koks laidumas ir rugstingumas turi buti siam reikalui? kur rasti info kiek ir kokiumedziagu ideti i vandeni kad butu tinkamas hidroponikai?
Dar galima taip: dirbkit bažnyčiai gyvi, o algą gausit numirę. :)
Juonis su Uone stovi prie vartelių ir žiūri į vidurnakčio dangų.
- Juoni, aple ką tu galvuoji? - klausia Uonė.
- Aple tan patį, ką ir tu.
- Fi, bjaurybė!.. - pasipiktijo Uonė.
Žiūriu, tamstelė mėgsti ne eksperimentuoti, bet fantazuoti, todėl kartais nušneki į šoną:)
Štai tau kažkodėl parašė į galvą, kad tamsus stiklas praleidžia tiek pat šviesos, kaip ir skaidrus. Tai kurių velnių perki juodus akinius, jeigu jie šviesos praleidžia tiek pat?
Dėl skardos ir folijos skirtumo nieko negaliu pasakyti. Mačiau ir tokių, ir tokių saulės kolektorių - jie veikia puikiausiai. Žinoma, galėtume pliurpti, kad skarda storesnė ir šilumos sugers daugiau, antra vertus, aliuminis yra laidesnis šilumai ir greičiau ją atiduos vandeniui - juk absorberis nėra šilumos akumuliatorius, jis tiktai tarpininkas.
Tačiau kokia nauda iš tokių tuščių, eksperimentais nepatikrintų fantazijų? Akivaizdu, kad tu neturi pasidaręs nei vieno saulės kolektoriaus, bet atkakliai fantazuoji, koks jis turėtų būti. Mesk tuščias kalbas, imkis darbo, pasidaryk bent vieną įrenginį, mėgink, eksperimentuok, pažink gamtos dėsnius. Tada pasidalinsime žiniomis. Sėkmės!
Is viso sito kyla dar klausimu :)
Jei stiklas tamsintas juk jis lygiai taip pat praleis i vidu spindulius. Tad kodel geriau skaidrus? Ikaista pats tamsintas stiklas ir atiduoda gauta siluma lauk? Jei sitai tada vaiskas aisku.
Jei teisingai supratau absorberiaus (skardinio kolektoriaus dugno) funkcija, tai jis turi "igert" ir islaikyt siluma, kuria sildo sistema. Tai tuomet persasi isvada kuo storesne (pageidautina aliuminio ar vario) skarda tuo geriau, nes ji labiau igers siluma. Tai siuo atveju juodai dazyta folija mazai kuo naudinga. Ji juk labai plona. Netures silumines akumuliacijos. Maniau, kad folija naudojama del silumos atspindejimo i radiatorius.
Jeigu naudoji akmens vatą su folija, tai daug pigiau ir paprasčiau, negu dėti skardą. Aliuminius, kaip ir varis, labai laidus šilumai. Juodai dažyta aliuminio folija - puikiausias šilumos absorberis. Ar ji geriau už skardą - tokių aksperimentų nesu atlikęs.
Vieną saulės kolektorių orui šildyti pasidariau su tamsintu stiklu. Tokį stiklą turėjau, tokį ir panaudojau. Aišku, skaidrus stiklas yra kur kas geriau už tamsintą. Stiklas turi praleisti spindulius į kolektoriaus vidų (ultravioletinius jis dar verčia infraraudonaisiais arba šiluminiais), o šilumos lauk neišleisti. Kuo daugiau spindulių įkeisi vidun, tuo daugiau šilumos turėsi. Juoda skarda - tai jau kas kita. Tai absorberis, kuris turi sugeri šilumą. O stiklas tegu lieka šaltas. Kad stiklas mažiau išleistų šilumos, patartina dėti dvigubą mažu tarpeliu (vadinamais stiklo paketas).
Paskaitinejus visus siuos straipsnius ir paziurinejus nuotraukas kyla klausimu.
Daug kur naudojat, kolektoriaus dezes dugne, juoda skarda, o cia buvo panaudota folija. Kas duoda didesni efekta? Dugna isklojus folija ar juoda skarda?
Ir dar :) O jei stikla padengus juoda (stiklu tamsinimo) automobiline plevele? gal tada viduje nebebutu skirtumo dazyti tie radiatoriai ar nedazyti ?
Zinoma, geriausiai i mano klausimus atsakytu bandymai, bet kai jau tiek esat pazenge ir visko isbande gal jau zinot atsakymus i siuos klausimus? :)
Kiek sudetinga kazka panasaus susikonstruoti prie turimo paprasto, kieto kuro, peciaus? Negasdina tas peckuriaus darbas (kai kas kelias valandas eini pakurstyt), taciau labai norisi grizus po darbu rast siltus namus. Dumoju kaip prie turimo Viadrus peciaus galima but pajungt pjuvenu, medzio drozliu ar medzio cipsu padavima, kad bent jau darbo valandom pecius palaikytu degima ir be abejo, kad butu saugu. Kur kas but lengviau visa tai montuot pasinaudojus jau kazkieno sukaupta patirtimi.
Mielai lauksiu patarimu dindarius@gmail.com arba cia i komentarus. Is anksto ACIU.
Dabar viskas aisku. Dekui uz atsakymus :)
Aš irgi prieš keletą mėnesių sprendžiau panašią problemą - kaip iš 200 l statinės paimti vandenį nuo paviršiaus (šilčiausią) laistymui naudojant žarną, pajungtą statinės apačioje. Sugalvojau gana paprastą būdą - prie vamzdžio, esančio statinės apačioje, iš vidinės statinės pusės pritvirtinau žarną, kurios ilgis daugmaž lygus statinės aukščiui. Kad kitas žarnos galas nuolat būtų vandens paviršiuje (nepriklausomai nuo vandens kiekio statinėje) prie jos pritvirtinau plastikinį 0,5 l buteliuką kakleliu žemyn (žarnos galą įkišau į buteliuką ir ją užfiksavau medvaržčiu, įsukdamas jį kiaurai per buteliuko kaklelį ir žarną), o tam, kad į žarną patektų vanduo, buteliuko apatinėje dalyje (tuoj virš buteliuko kakliuko) padariau keletą skylių. Dabar vanduo į žarną visada patenka nuo viršutinio vandens sluoksni, bet ne nuo pačio vandens paviršiaus, ant kurio nusėda nemažai dulkių (vanduo turi būti gana švarus, nes aš vandenį naudoju šiltnamio laistymui. Prie statinės esu prijungęs "rasojančią" žarną, kurią įkasiau į žemę maždaug 30 cm gylyje). Vėliau padariau dar vieną patobulinimą - viršutinėje statinės dalyje pritvirtinau vandens padavimą per tualetinio bakelio vandens padavimo mechanizmą ("plūdę"). Dabar vandens lygis statinėje visada pastovus, nes kai atsuku požeminio laistymo čiaupą, statinė automatiškai nuolat pasipildo.
Jeigu statinė negali būti visą laiką prijungta prie vandentiekio, vadinasi, reikalinga kita, aukščiau pakelta statinė, kuri atliktų vandentiekio funkciją. Apie tai jau rašiau. Schema būtų tokia: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/kolektorius%204.png
Jeigu turi dar kokių kitų problemų, dėl kurių negali nusipirkti antros statinės, aš tau tikrai nepadėsiu. :)
Problema tame, kad vandens pripilama viena karta, kad kuo ilgiau uztektu, o neuzpildomas iskart sumazejus slegiui, taigi, jeigu vamzdeli pajungus virsuje, tai reiktu daznai dapildyti statine vandeniu. Gal yra koks sprendimo budas?
Deja, vamzdžiai sujungti neteisingai - į dušą bėga šaltas vanduo. Į dušą reikėtų bėginti vandenį iš viršutinio vamzdžio - ten vanduo yra karštas. Bet dar geriau būtų pačiame statinės viršuje dušui prijungti visai atskirą vamzdį, ir vanduo visada bėgs į dušą nuo paties viršaus, pats karščiausias. Jungimo schema būtų tokia: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/kolektorius%201.png
Daugiau saulės kolektorių jungimo schemų gali rasti čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/saul%C4%97s-kolektori%C5%B3-jung...
http://img836.imageshack.us/img836/9373/unledzbb.jpg
is kurios vietos paiimti vandeni, kuri jau leisti i dusa? Ar as gerai ten pabraiziau? Raudonos linijos vamzdziai.
Tu labai teisingai rašai apie teisę kiekvienam turėti ir tobulinti (arba ne) savo pasaulėmatą arba pasaulėžiūrą ir vienokį ar kitokį požiūrį. Tačiau tai jau arčiau prie žmogaus vertybinės sistemos (aukštesnė pažinimo pakopa), nei tai apie ką aš norėjau pasakyti šiuo tekstu. Aš tik norėjau pasakyti, jog kartais žmonės tuos pačius elementarius dalykus (pvz. automobilio spalvą) mato visiškai skirtingai. Ir tai gali būti visai nesusiję su skirtingomis pasaulėžiūromis. Aišku, gal būt tu šį elementarų aplinkos matymą ir vadini pasaulėmata.
Vladas
Būtų didžiausia klaida nupjauti statinės viršų ir ją atidengti - tada vanduo galėtų garuoti ir būtų labai stipriai aušinamas.
Šilumos kiekis priklauso nuo saulės šildomo ploto ir šilumos izoliacijos. Taigi statinę uždengti skaidria plėvele - nebloga mintis. Nudažius juodai, irgi būtų geriau, nes juoda spalva sugeria šviesą. Aš dar pritaisyčiau saulės kolektorių ir padidinčiau saulės šildomą plotą.
Įsirenginėdami vasaros dušus, žmonės dažniausiai daro vieną absurdišką klaidą: šaltą vandenį jie pila į statinės viršų, o šiltą mėgina bėginti per apačią. Bet apačioje visada būna šaltas vanduo. Net jeigu saulė ir neblogai įšildo statinę, žmogus nuo apačios vis tiek gauna šaltą vandenį, todėl mano, kad vanduo nespėjo įšilti. Taigi šaltą reikia bėginti per apačią, o į dušą vandenį leisti juo viršaus - patį šilčiausią.
Matau yra daug gudriu zmoniu, tai gal kas pades man del lauko duso. Zodziu uzkelem mes 700 litru skardine keturkampe cisterna kazkur i 2 metru auksti, dabar ji yra aprudijus niekuo nedazyta, bet vanduo nesusyla. Suprantu kad vandens kiekis didelis, bet ka daryt kad jis susiltu? Gal reikia nupjaut virsutine dalis, kad vanduo butu atviras? nudazyt juodai ir apvilkt permatoma plevele? Ar ivirint kokius vamzdelius, kad vanduo samatioku cirkuliuotu? Ar ka dar daryt?
Labas, Vladai,
Labai įdomu, pabrėži svarbų dalyką - visi mes turime savo pasaulėmatą. Vystome ją ar ne, plečiame ar ne - mūsų pasirinkimo reikalas. Ir net manau, ne požiūrių skirtume kartais esmė, o būtent nesuvokime, kad kitas žmogus turi kitokį požiūrį. Todėl tavo straipsnis - svarbus priminimas linkusiems primesti savo požiūrį :).
Manau, kad Žemė yra mokykla, kurioje mokomės, todėl matyti visą kūrinijos vaizdą vargu ar kas gali, mes galime mokytis suprasti gyvavimo, sąveikos, veikimo principus, tuomet galime gyventi tekmėje su jais, kitaip sakant, mažiausio pasipriešinimo būdu. Ir kiekvienoje pažinimo pakopoje mums aktualu tai, ką mes nagrinėjame.
Labai į temą gyvenimiškos iliustracijos. Aš taip pat pastebėjau, kad ir situacijos aktualumas, ir aplinkinių poveikis daro kartais didelę įtaką. Manau, sąmoningumas - geriausias barjeras nuo visų įtakų ir manipuliacijų.
Kiekvienas žmogus yra unikalus, įdomus ir talentingas. Kai tai pripažinsime, priimsime tokį svarbų Vienybės principą, ir nereikės varžytis, lygintis ar konkuruoti. Galėsime taikiai bendradarbiauti :).
Deimantukas atsakė teisingai: galvose blogis, smegenuose. Niekur kitur jo nėra, tik galvose, Gamtoje nėra jokio blogio. Blogio idėją susigalvojo žmonės ir svarsto kaip "tikrą" dalyką, jo ieško visur, net kūdikiuose. Juk pagal religinius katalikų pliauškalus žmogus gimsta nusikaltėlis.
Man šį idiotišką klausimą "Kodėl pasaulyje tiek blogio?" vieną gražų pavasario rytą iškėlė dvi lengvatikius verbuojančios davatkos. Buvo puiki nuotaika, skriete skrieju gatve į darbą, traukdamas į save šviežių lapų kvapus, ir štai sustabdo mane dvi davatkos, klausia: "Kodėl pasaulyje tiek blogio?" Atsimenu, ką atsakiau: "Todėl, kad aplink pilna davatkų, o davatkos juk ieško blogio".
Dabar, kai pamatau kokį gerą dalyką, kai būna gera nuotaika, aš vis klausiu: "Kodėl pasaulyje tiek blogio?" Man tai atrodo labai linksma. Apie visokius "savanaudiškumus" ir "blogius" paprasčiausiai nėra kada galvoti. Kai atsitinka kas blogo, tada ir išsisuku.
Aš tau patarčiau pirma pasirūpinti ne Lietuvos miškais, bet savo dvasine būsena ir vaduotis iš nerimo. Lietuvos miškai auga daug greičiau, negu reikėtų mūsų poreikiams, didžioji miškų dalis, tavo žiniai, yra eksportuojama. Bet jeigu ir ištaisysi žinių spragas, tai menkai tepadės - tada apims nerimas dėl šaltinių ir upių, kuriose kada nors gali pasibaigi vanduo, dėl saulės, kuri gali užgesti, dėl paukščių, kurie gali išskristi...
Bet jeigu nuo abstrakčių fantazavimų imtum krypti prie konkrečių dalykų, prie tokių, kuriuos tikrai gali pajusti ir net pakeisti, tada baimės praeitų savaime. Tada valgysi dešrą ir nedrebėsi, kad dešra žemėje pasibaigs, skaldysi malkas ir nesuksi galvos, ar Zimbabvės miškai dar neišnyko.
O jeigu ivyktu toks stebuklas, kad kiekvienas darbas padarytas sau neatnestu nieko gero o padarytas kitam atnestu. Manau didzioji dalis blogio gimsta is savanaudiskumo.
Kuo toliau skaitau Petro mintis tuo sunkaiu padeti ipada i sali. Tikrai idomus puslapis, skaitineju kaip gera knyga. O del malku taip tik mintis kilo, jeigu visi letuvos zmones pradetu kurenti malkomis per kiek laiko sukurentumem Lietuvos miskus, ar jis greiciau augtu negu musu poreikiai, arba dar idomiau butu suzinoti viso pasaulio mastais.
Matai, vargšeli, aš ne iš šalies stebiu, kaip kiti naudojasi atsinaujinančiais energijos šaltiniais, ne pamokslauju internete, bet pats darau tokius prietaisus, nuolatos eksperimentuoju ir puikiai žinau tų dalykėlių savikainą. Daugelį žmonių konsultuoju nemokamai, ir jie sėkmingai susimeistrauja ne blogesnius saulės kolektorius.
Orui šildyti saulės kolektoriai yra labai paprasti, mano svetainėje tokių aprašyta keletas, gali pasiskaityti, jeigu liks laiko po internetinių pamokslavimų. Skardos lapas, stiklas, nedidelis ventiliatorius už 10 ar 20 litų, savadarbis labai paprastas elektroninis valdiklis - štai ir saulės kolektorius kambariui šildyti. Man pikta žiūrėti, kai už tokius niekus prašo tūkstančių. Pikta todėl, kad aš ŽINAU, pats bandau, pats pasidarau. Veikia užtikrintai. O štai ateina kvailys ir sako: šito negali būti, mes negalime gyventi be monopolijų, monopolijos yra šventas dalykas!
Įdomiausia šioje istorijoje tai, kad mane nuolatos puola žaliųjų judėjimų niekšeliai. Už ką? Už tai, kad konsultuoju žmones, kad juos drąsinau naudotis nemokama energija, raginu nepasiduoti monopolistų apgaulei, pats savo sodybą jau seniai paverčiau kūrybine laboratorija, kur saulė ir vandenį, ir namą šildo bei vėdina, ir valgį paraboliniame kolektoriuje išverda bei iškepa...
Kvailys yra ne tas, kuris nieko nežino, nežinoti - natūrali mūsų būsena. Kvailys yra tas, kuris nori likti kvailiu.
Tai kur cia suo pakastas, jeigu saules kolektoriu gali pasigaminti uz 200 lt tai pas visus butu po toki, matomai neuztenka tureti tik kolektoriu, po juo slypi kruva reikalu. Seip saules baterijos israstos ganetinai senai, ir jeigu butu taip paprasta viska pasidaryti tai manau jos butu paplitusios daug labiau negu dabar. As domiuosi atsinaujinanciais saltiniais nes tai turetu buti neisvengiama musu ateitis, o del silpnaprotystes tai gal jus ir teisus is salies geriau matosi, svarbu kad to proto uztektu isgyventi sitam monopolininku pasauli.
Aš turiu tokį keistą pomėgį. Kartais pradedu kišti vinis į savo subinę. Kišu nedaug, lėtai ir su protu. Kartais sukišu vieną, dvi. Na kartais kokias keturias. Svarbiausia džiaugiuosi, kad man pavyksta nepadauginti. Aš visiškai kontroliuoju vinių kaišiojimą į savo subinę.
deimantukas
Matau, žaliagalvi, kad tu labai sunkiai sergi, ir ne tik pažaliavusiomis idėjomis - tau labai ryški silpnaprotystė.
Su silpnapročiais diskutuoti nėra jokio reikalo, bet jeigu šis kvailys ką nors suklaidino, tai pakartosiu: aš niekada nepasisakiau prieš mokslo progresą` ir naujas technologijas, niekada kitų neagitavau ir pats nemėginau "pasidaryti viską" - tai tik silpnapročio kliedesiai. Visada kalbu apie konkrečią situaciją ir konkrečias kainas. Šiuo metu labai sunkiai atsiperka netgi saulės kolektoriai, o saulės baterijos ir vėjo jėgainės neatsiperka visai. Dėl to yra kaltos ne technologijos (jos iš tiesų geros), bet žalieji monopolistai, kurie sukelia kainas iki beprotystės. Paskaičiuokite patys: saulės kolektorius namui šildyti pasidariau už 200 litų, o tokio pat galingumo pramoniniai man būtų kainavę 20 tūkstančių. Kur čia sveika logika? Argi žaliesiems puspročiams dar vis neaišku, kodėl Lietuvoje taip mažai naivuolių, kurie pirktų saulės kolektorius?
Šilumos siurblį pasidariau už 2 tūkstančius, pirkęs būčiau už 20 tūkstančių.
Neseniai vienam laukuviškiui savadarbių vėjo jėgainių meistrui mes su sūnumi padėjome pasidaryti lėtaeigį elektros generatorių. Jo galingumas - apie 3 kW, kainavo 3 tūkstančius litų. Tegu man žalių idėjų marketingo sukčiai nuperka lėtaeigį generatorių po tūkstantį litų už kilovatą. Būsiu labai dėkingas.
Štai kodėl žmones mokau: daug ką galima pasidaryti patiems, nešerkite monopolistų, nepasiduokit kvailinami jų marketingo.
Žinoma, ne kiekvienas gali pasidaryti ir paprasčiausią saulės kolektorių, kitas tesugeba tik stenėti žaliomis beprotystėmis ir kvailinti žmones. Jeigu žaliųjų sukčių judėjimai nebūtų samdomi monopolistų ir tikrai rūpintųsi aplinka, jie galėtų surengti protesto akciją: "Saulė priklauso visiems! Nepirkim brangių saulės kolektorių!" Taip būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į monopolistų lupikavimą - tikrąją ekologinių katastrofų priežastį.
Puslapiai