Kodėl aš ne anoniminis?

Paskelbė Petras Šeš, 2016/04/16 - 20:14.

Kategorijos:

Šiandien vienas žmogus mane per klaidą pavadino "anoniminiu alkoholiku". Jis nenorėjo manęs įžeisti, jam paprasčiausiai išsprūdo:

- Jūs, anoniminiai alkoholikai...

Pasirodo, visus, kurie nesinuodija, jis vadina anoniminiais alkoholikais. Turėjau paaiškinti, kad nieko bendro neturiu su tos rūšies (anoniminiu) alkoholizmu. Žmogus labai nustebo, kad tokie kaip aš ir nepagydomi (anoniminiai) alkoholikai - kaip ugnis ir vanduo.

Kokie yra skirtumai?

Anoniminiai alkoholikai yra religinės (krikščioniškos) pakraipos sektos, jų veikla paremta tikėjimu, kad alkoholis - gėris. Negi pamaldūs krikščioniai sakys, kad jų dievo kraujas - nuodai, negi lygins jį su kokiomis srutomis?

Tai kodėl jie nebegeria savo gėrio? Todėl, kad serga. Anoniminiai alkoholikai gyvena tikėjimu, kad jie yra nepagydomi ligoniai, todėl nebegali vartoti tokio nuostabaus gėrio kaip alkoholis.

Taigi anoniminiams alkoholikams alkoholis yra nepaprastas gėris, tik jie nebegeria, nes yra susirgę.

Man alkoholis yra maistui netinkama nuodinga medžiaga, ir aš jo nevartoju todėl, kad esu pasveikęs, t.y. sveiko proto.

Matote skirtumą?

Dėl prarasto sunkiai pasiekiamo anoniminių alkoholikų gėrio kyla jų nesibaigiančios kančios. Jie skaičiuoja dienas, kiek yra iškentėję be savo mylimo dievo kraujo, sveikina vienas kitą, kai tie iškenčia apvalesnį jubiliejų, tarkime, mėnesį. Kitas iškenčia ilgiau, kokius metus, paskui grįžta prie savo senosios meilės, prie garbinimo objekto. Tada vėl nutraukia, vėl kenčia, ir taip - iki mirties.

Aš neskaičiuoju, kiek dienų esu pasveikęs nuo gripo, bronchito ar pagirių, nežinau, kiek praėjo dienų, kai iš miesto pabėgau į savo sodybą, kiek jau metų nenužudžiau nei vieno žmogaus (nuo gimimo dar nesu nužudęs nė vieno - išeitų, kad iškentėjau?).

Taigi anoniminiams alkoholikams gyventi be nuodo - kančia, man gyventi sveiku protu - laimė. Tai - pats didžiausias skirtumas.

Dar yra mažesnių skirtumų, bet esminiai - šitie.

Esu nemažai diskutavęs su anoniminiais, bet dabar tuo neužsiimu. Alkoholizmas, kaip ir visi kiti tikėjimai, argumentams nepasiduoda.

Anoniminį alkoholizmą laikau lėtinio alkoholizmo rūšimi, šiek tiek retesnėmis ūmaus apsinuodijimo fazėmis. Tai nėra atsipeikėjimo ar išsivadavimo kelias - jie ir patys atvirai tvirtina, kad alkoholizmas - ne kokia vertybių klaida, bet nepagydoma liga. Išsivadavusius iš dievo kraujo apgaulės jie kaltina "pasikėlimu į puikybę" ar "neigimo neigimu". Keletas tokių mano kaltintojų jau po velėna. Alkoholis savo aukas suėda greitai - jis nežiūri, ar tu anoniminis, ar religinis, šiaip girtuoklis.

Už tai ir išgerkit!