Civilizacija pavojuje. Žmonės prisidarė per daug ginklų, žmonės prikaupė kalnus šiukšlių, žmonės apnuodijo aplinką, o dabar žmonės nuodija patys save. Taip nuo gerai finansuojamų savo bačkų trimituoja šiuolaikiniai filosofai.
Tačiau sotūs šnekėtojai nepasako vieno svarbaus dalyko: žmonės nuolatos yra klaidinami, kvailinami, nuodijami. Tai daroma labai intensyviai, metodiškai ir akivaizdžiai. Taip, akivaizdžiai. Matytų kiekvienas, jeigu nebūtų apgautas, apkvailintas ir apsvaigintas. Jeigu ne filosofų migla...

Viena gerbiama aukštuomenės kronikos skaitytoja nuėjo į vieną prekybos centrą, į parduotuvės krepšelį įsidėjo pakelį makaronų, indelį kefyro, ryšuliuką česnakų ir dar tokių saldžių bandelių su šokoladu. Drąsiai priėjo prie kasos, įkišo kortelę į automatą, bet tas neskubėjo skleisti įprastų savo pypsėjimų. Gerbiamoji pirkėja pajudino kortelę, o tada automatas davė jai antausį. "Neaptarnauti, - pranešė jis. - Sąskaitoj neužtenka lėšų".

Aną trečiadienį prie krautuvės sutikau savo pažįstamą ūkininką. Tas ir sako:

- Aliau, esi didelis patriotas, gal žinai, kodėl valdžia neatsiuntė kvito ir nereikalauja mokėti už žemę?

- Už gimtąją žemę mokesčio šiemet nebus, - paaiškinau jam. - Rinkimai ant nosies.

- Kaip tai nebus? - nustebo kaimynas. - Visada buvo už žemę ir už kažkokias šiukšles, o dabar štai nebus?

Labiausiai bijau prarasti atmintį. Prisiminimai - brangiausias dalykas, kurį dar turiu.

Taip sakė mano draugas po insulto priepuolio.

Niekada apie tai negalvodavau. Mano draugas - irgi. Po to sekė dar vienas priepuolis. Ir jį apėmė siaubas.