Fizikos mokytojas Stasys Sinkevičius netikėtai sulaukė Švietimo skyriaus valdininkų dėmesio. Jam, visą gyvenimą dirbusiam mokytoju, buvo pasiūlyta baigti specialius kursus ir įsigyti mokytojo kvalifikaciją. "Na, žinot..." - patraukė pečiais mokytojas. Važiuoti į tokius kursus būtų ne tik pažeminimas. Tai būtų ir savo paties išdavystė. Verčiau jis eitų į pensiją be to valdiško įrašo, bet neišdavęs savo dalyko. Juk tai - daugiau, negu pareigybė! Tai - tarsi kokia priesaika. Atėjai į mokyklą metams, o palikai gyvenimui.

Miškuose tarp Šilalės ir Didkiemio aptikau urvą. Tai buvo urvas žmonėms.

"Būtų gerai, jeigu man, kvailam žmogui, kas nors per laikraštį paaiškintų, kaip čia yra. Už pieno litrą begaunu 40 centų ir dar esu gąsdinamas, kad bemokės 30. Atseit, rusas nebeperka iš mūsų pieno produktų, jų nebėra kur dėti, taigi baisi perprodukcija. Girdėjau, kad rusas nebeperka iš mūsų ir mėsos, jos irgi nebėra kur dėti. Taigi mėsos perprodukcija, o iš Kaltinėnų išvažiuoja pilni furgonai su gyvuliais. Jautienos kilogramas bekainuoja tris litus, bet perka ją kaip pasiutę. Pieno irgi perka kaip pirkę, tik mažesne kaina. Kai rudenį būna bulvių ar obuolių perprodukcija, tai jų nėra kur dėti, o nusipirkti gali pusdykiai. O tu parduotuvėje pusdykiai nusipirk pieno, mėsos ar sviesto! Pardavimo kainos parduotuvėj juk nekrenta, jos tiktai kyla. Aš tikrai per kvailas suprasti, tokia čia po galais perprodukcija? Kas iš tiesų vyksta?" - klausia kaltinėniškis ūkininkas Edvardas. Kartu pamėginkime jam atsakyti. Gal patys ūkininkai turi kokių versijų?

Už litrą bazinio pieno smulkesniam ūkininkui monopolistai bemoka 30 centų - perpus mažiau, nei pernai.
- Štai ką ruskis padarė, - sako zombis, pakilęs nuo televizoriaus.