Buvo taip įtaigu

Kategorijos: 

- Ir kaip su juo susidėjai? - klausė draugės Aliaus žmonos. - Jis gi šitoks kerėpla!
- Iš kur aš galėjau žinoti?
- Kaip negalėjai? Jis gi nemoka pakalbinti moters! O jūs taip greitai susituokėt…
- Moka, moka - dar kaip!..
- Ir ką jis pasakė pirmą sykį atėjęs? Mintinai išmoko kokį eilėraštį ir susuko tau galvą?
- Visiškai ne!
- Pabėrė komplimentų?.. Sunku tuo patikėti.
-Nieko nepabėrė.
- Tai ką pasakė?
- Nieko. Visiškai nieko…
- Nesuprantu.

Gražesnis melas

Kategorijos: 

- Aliau, ar aš palieknėjau? - ji apsisuko ant kulnies. - Tik nemeluok - sakyk teisybę!

- Na, jei teisybę... Tai nelabai.

- Kiaulė!

- Kodėl? Pati prašei, kad sakyčiau teisybę.

- Kam ta jūsų, kvailų vyrų, teisybė! Gražus melas šimtą sykių geriau už bjaurią tiesą.

- Aaaa... Na, nepyk, pajuokavau. Tu sulieknėjai.

- Ar labai?

- Labai, labai... Einu, uždarysiu langą.

- Kam? Ir taip karšta!

- Tave gali išnešti skersvėjis. Pagaus ir išneš kaip plunksną.

- Aliau, kvaily, kas šitaip meluoja?

- Kas yra?

Muitininko išpažintis: aš gyvenau Lietuvos vizijoj

Kategorijos: 

Pirmąsias valstybės dienas menu kaip nuotykį. Štai mes, jauni vyrai, sėdime mašinoje ir važiuojame i Lazdijų muitinę. Pirmieji Lietuvos muitininkai. Jeigu prieš porą metų kas būtų pasakęs, kad galingoji komunizmo citadelė grius, o Lietuva be didelio kraujo ištrūks į laisvę, aš būčiau parodęs pirštu į smilkinį. O šiandien aš pats - šitos naujos valstybės tarnautojas.

Muitininkas! Pirmoji mintis - pagyvensiu dabar kaip žmogus. Pralobsiu. Juk aš kontroliuosiu krovinius!

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Front page feed