Petrai, man rodos tu labai prisirišęs prie katalikiško, davatkiško nuodėmės apibrėžimo. Taip, aš šiame tekste pavartojau šį žodį, bet visai kita prasme. Šiame kontekste nuodėmė tai kas prieštarauja žmogaus prigimčiai ir širdies balsui. Nuodėmė aklai sekti Dekalogu ir kitomis religinėmis dogmomis, bei įvairiausiais žmogaus prigimčiai prieštaraujančiais tabu ir kultūros reikalavimais.
Tikiu, jog yra žmonių kurie nesugeba tuštintis su meile. Matyt apie tokius atvejus dar mano mokyklinių laikų draugelis sakydavo: "Neumeiš srat - ne muč žopu" ("nekankink užpakalio- jei ši...t nemoki" rus.). Nežinau kaip kiti, bet jei turiu progą įsitaisyti šiltai, patogiai, niekur neskubėdamas, su knyga rankose, tai tą darbą tikrai dirbu su meile ir malonumu.
O kad be meilės susikaupęs taisai teksto klaidas, tai tikrai nėra kuo stebėtis. Jei lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos pagrindu būtų žemaičių tarmė, tai kokio suvalkiečio parašyto teksto klaidas brauktum raudonai su meile ir pasigardžiavimu. Dabar taikydamasis prie suvalkietiškos gramatikos vingrybių eini prieš savo prigimtį, nes turi paklusti kitų nustatytoms taisyklėms. Tai iš kur čia gali būti meilė? Yra tik nuodėmė (mano naudojama prasme).
"Taip, žinoma, neįmanoma visko daryti su meile. Nejaučiu jokios meilės..." Suprantu, kad ginčytis nėra jokio tikslo, vis tik, Petrai, manau, jei tu nejauti meilės kažką darydamas, gal nereikėtų daryti išvados, kad gyventi meilėje ir viską daryti su meile neįmanoma apskritai. :)
Taip, žinoma, neįmanoma visko daryti su meile. Nejaučiu jokios meilės, kai tuštinuosi ar susikaupęs taisau teksto klaidas, Darau, ir tiek. Reikalauti, kad žmogus viską darytų su meile - stumti vargšelį į kampą ir priversti pajusti kaltę (nuodėmę).
Siūlyčiau pasiaiškinti, kas yra nuodėmė. Pagal religinius plepalus nuodėmė kyla tada, kai žmogus nepaklūsta Dievui. Šnekant aiškesne psichologijos terminų kalbą kaltės (nuodėmės) jausmas kyla tada, kai žmogus pažeidžia tam tikrą draudimą (tabu). Kuo griežčiau auklėjamas žmogus, kuo daugiau tabu sukalta į jo sąmonę, tuo dažniau jį persekios kaltės (nuodėmės) jausmas, kuris iš esmės yra ne visai sąmoninga bausmės baimė. Steriliai auklėtas jaunuolis gali pasijusti darąs nuodėmę ir tuštindamasis ar aužsiiminėdamas masturbacija. Griežtas auklėjimas, nepakeliami tabu - trumpiausias kelias į neurozę, kuri iš esmės yra kultūros (įskaitant religiją) produktas. Reikia nepamiršti, kad nuodėmė yra puikus dvasininkų įrankis savo avinams valdyti - juk tie, pasijutę "kalti", ateina prašyti atleidimo.
Taigi yra du būdai atsikratyti nuodėmės. Pirmąjį žinome visi, jį trimituoja saldžialiežuviai pamokslininkai: kuo rečiau pažeisti svarbius, prasmingus tabu. Antrasis būdas - psichologinis: peržiūrėti auklėtojų bei pamokslautojų sukaltus į galvą tabu ir kvailus bei absurdiškus paprasčiausiai išmesti. Tačiau tam būtų reikalinga tam tikra asmenybės branda. Bažnyčios avelės ir avinai to niekaip nepadarys.
Tai ne nenormalu. Mano manymu. Tai normalių normaliausia. Gyventi mylint ir su meile.
Tik čia keista komentarų tvarka. Nemoku kur parašyti, kad čia Rasa rašo ;)
Gal ir iš tikro vertingas įrašas, bet aš nesuprantu angliškai (atrodo ten kalbama šia kalba). Ar nebūtų sudėtinga kelias žodžiais perteikti tos kalbos esmę?
Deja, temperatūros reguliatoriai (termostatai) saulės kolektoriams ir panašioms sistemoms, kur reikia maksimaliai išsiurbti šilumą, netinka. Betono maišyklei - gal taip... :)
Knistis su LCD, mikrokontroleriu, gamintis pcb, programatorių ir dar kaugę visokio stuff'o :(
Juk kolegos pasiūlė visai neblogai veikiančią ir gana nesudėtingą schemutę. O jei ir ta atrodo per daug "krūta", tai pasiieškokit sendaikčių turguje temperatūros reguliatorių nuo kažkokių rusiškų betonmaišių su MP40 tranzistoriais, bus kaip tik ;)
Tam reikalui neblogai tiktų nebereikalingas seno automobilio radiatorius, jeigu nesukiuręs ar padoriai užlituotas. Jo šiluminis efektyvumas turėtų būti gerokai didesnis už paprasto skardinio radiatoriaus ar to šaldytuvinio, kadangi šilumą surenkančio ir perduodančio agentui (čia - vandeniui) paviršiaus plotas yra gana didelis, o medžiaga ypač laidi šilumai (paprastai - varis). Angos ir antgaliai pritaikyti standartinėms guminėms ar plastmasinėms žarnoms, kurias lengva užmauti ir užspausti. Gerai ir tai, kad automobilio radiatoriuje būna patogi užpylimo gerklė su apsauginiu vožtuvu ir išleidimo kranelis. "Buterbrodas" su mediniu rėmu ir stiklu, tiesa, išeitų kiek storesnis, bet tai nėra didelė problema. Blogai tik tai, kad reikėtų paslėpti nuo "blogos akies", kad nesusigundytų nukniaukti.
Kai pagalvoju, kad užpernai atidaviau vario supirkejui 20 metų garaže išgulėjusį beveik naują Volgos radiatorių už mizerną kainą, tai... O būtų galėjęs sode bent statinę vandens pašildyti apsiprausimui po dienos darbų.
Sveika, Violeta,
Manau Petras viename iš komentarų labai teisingai įvardijo, kad reikėtų skirti norus ir poreikius. Poreikiai tai mūsų tikri realūs fiziologijos ar asmenybės reikalavimai, kurių nepatenkinus žmogus gali tiesiog neišgyventi arba tenkinant nepakankamai sustoja jo vystymasis. Bet jie turi ir kitą svarbią savybę - pasotinimo ribą. Juos galima patenkinti. Jei žmogus nori miego (turi poreikį) jis kažkiek valandų pamiegojęs išsimiegos ir kurį laiką to nebenorės. Jei vaikas turi poreikį mamos dėmesiui, artumui ir kontaktui - jis prieis ir jei mama tą poreikį supras, jį apsikabins paglostys, pašnekins - jis patenkins tą poreikį ir nubėgs žaisti su draugais, nes pažinimo ir buvimo kolektyvo nariu poreikis taps stipresnis už patenkintą mamos meilės poreikį. Lygiai taip pat su alkiu, troškuliu ar suaugusių žmonių saugumo ir komforto iš vienos pusės ir pažinimo bei adrenalino poreikiu iš kitos pusės. Kaip taisyklė už poreikio nesislepia kitas, gilesnis poreikis. Na kas dar gali būti už ištroskusio žmogaus poreikio atsigerti?
Norai (jie dažniausiai būna ir gyvenimo tikslais) yra daugiau neurotinio pobūdžio suformuoti kultūros, reklamos ar menkumo jausmų, patirtų vaikystėje. Dažniausiai norai yra sunkiai įgyvendinami ar neturintys baigtinės formos. Na, žmogui reikia garbės ir daugiau pinigų. Kur to noro pabaiga? Arba jei norime turėti didžiausią namą visame kaime. Jei toks norėtojas yra vienas tai dar dar. O jei - penki?
Už norų, kaip taisyklė, galima atrasti dar kitą motyvą. Už jo dar ir t.t. Pvz. žmogus nori įstoti į prestižinę aukštąją mokyklą, tam kad ją pabaigęs gautų gerai apmokamą ir perspektyvų darbą, tas darbas reikalingas tam, kad padarytų gerą karjerą, karjera - kad uždirbtų daug pinigų, - pinigai, kad nusipirktų gerą mašiną ir pasistatytų namą prestižinėje vietoje. O tai reikalinga, kad jį pastebėtų ir jis galėtų pakliūti į "aukštesnį visuomenės sluoksnį" ir t.t.
Nesu įsitikinęs, bet manau jog tos norų grandinės gale dažniausiai yra poreikis nuoširdžiai bendrauti su kažkuo, būti reikalingu, priimtinu ir mylimu. Žmonės pasąmonėje tikisi, jog jei jie taps "pačiais pačiausiais" tai juos priims, vertins ir mylės jų tėvai, jei realioje vaikystėje to nebuvo.
Dažnai tuo pačiu veiksmu tenkiname ir norus ir poreikius. Pvz. valgydamas žmogus gali elementariai malšinti alkį, bet tuo pačiu ir "užmušinėti" nerimą, o jei tai daroma prestižiniame restorane, ragaujant gurmaniškus valgius, dar tenkinti savo statuso demonstravimo norą ir pažinimo poreikį.
Atklydau netyčia ir truputį nustebau... Bet, prisiminusi, kaip mudu diskutuodavom, pamaniau: viskas teisinga. Norai taip dažnai valdo mus, jog užmirštame, kad mes juos turėtume valdyti. O iš esmės, gal vieno ar kito noro patenkinimas - žingsnelis laimės link. Bet va, atžingsniuoji ir... tos laimės ne per kraštus prisipildo...
Tik va bėda: tai ko negali, ko neturi - labiausiai ir norisi... Akys mato, širdis geidžia... Galimybė valdyti tai tarsi nutolsta...Gal rimtai, gal juokais...
Aš pats naudoju dar vieną užsandarinimo būdą, mano manymu labai tinkantį šiam atvejui - apačioje padarius lovelį (pvz., suvirinus iš metalo juostos) ir į jį pripylus smėlio, ant jo galima būtų tiesiog užvožti metalinį burbulą. Ir sandaru, ir reikalui esant lengvai nusiimtų. Pats tokį sandarinimą naudoju žvakės tipo katilo apačiai su grindimis užsandarinti (maniškis katilas be dugno). Bet, kaip ir minėjo Petras, dėl aukštos degimo temperatūros labai abejoju, kad ten susikaups suodžiai.
Gavau įdomų klausimą. Kaip vanduo boileryje gali pasidaryti 39 laipsnių, jeigu saulės kolektoriuje jis tėra 25 laipsnių? Iš kur atsiras tie 14 laipsnių, jeigu nešildysime elektra?
Atsakymas slypi energijos tvermės dėsnyje, kuris sako, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, bet gali keisti formą bei vietą. Įsivaizduokime, kad turime du indus vandens po 100 litrų, vanduo abiejuose po 20 laipsnių. Jeigu šilumos siurbliu vieną indą šaldysime (juk šilumos siurblys - tai šaldytuvas), o šilumą perkelsime į kitą, tai pagal energijos tvermės dėsnį bendras šilumos kiekis abiejuose induose išliks nepasikeitęs. Jeigu vieną indą atšaldysime 10 laipsnių, tai kitame inde vanduo pašils 10 laipsnių. Siurbdami šilumą toliau iš vieno indo į kitą, galime pasiekti, kad viename inde vandens temperatūra nukris iki 0 laipsnių, užtat kitame ji pakils iki 40. Vienur turėsime ledą, o kitur- karštą vandenį.
Šilumos siurbliui varyti reikalinga elektra, kitaip sakant, papildoma energija. Tačiau tos energijos reikia daug mažiau, negu ji parvaro šilumos iš kitur, tarkim, iš žemės gelmių, gilaus tvenkinio ar saulės kolektoriaus. Sunaudodami vieną kilovatvalandė, mes laimime dvi arba tris. Teoriškai naudingumo koeficientas gali siekti 10 kartų, pramoninių šilumos siurblių marketingo sukčiai tai mėgsta pabrėžti, bet praktikoje šito nebūna.
Tokių pusės delno didumo nesu regėjęs. Gal čia nuo baimės jos padidėja?.. :)
Mūsų namuose gyvena pusės mažojo piršto didumo širšės, niekam jos nėra įkandusios.
Yra keletas būdų. Galima dūmtraukio vamzdį paprasčiausiai įvirinti, ir nebebus tarpų. Židinio burbului (moksliškai būtų turbina) taip ir padariau. Šitam dugną padariau iš seno skardinio 20 litrų kibiro. Buvo kaip tik. Kraštus užsandarinau epoksidiniais sueperklijais (liaudyje vadinama "šalta svarke").
Kiti manęs jau klausia, kaip valysiu suodžius, jeigu jų ten susikaups. Kada susikaups, tada sugalvosiu. Tikriausiai išpjausiu valymo angą. Tai bus penkių minučių darbas. Vėl užtaisyti - ne ką ilgiau. Tarkim, padarysiu atidaromą ir vėl uždaromą angą. Tikiuosi, kad suodžių susikaups negreitai, nes degimas labai pagerėjo. Kai turbina įkaista,virš kamino dingsta dūmai.
Siurbliuko galingumą reikėtų skaičiuoti ne pagal sistemos tūrį, bet pagal saulės kolektoriaus galingumą. Negi planuoji pasigaminti tokį galingą kolektorių, kad jis 11,6 litro vandens per vieną minutę pakaitintų kokiais 10 laipsnių? Tam būtų reikalingas 8,120 kw galingumo saulės kolektorius. Taigi jeigu gaminsi 8 kilovatų galingumo saulės kolektorių (maždaug 16 kv.m), šis siurblys dar spės jį aušinti. Jeigu saulės kolektorių darysi dar galingesnį, reikėtų galingesnio ir cirkuliacijos siurblio.
Šilumos šaltinio galingumą galite skaičiuoti pagal šią formulę: ( kilogramas vandens x temperatūra x 4200 ) / sekundės = vatai
Koki siurbliuka pirkti?
Manau, kad reiktu pirkti pagal kolektoriaus ir vamzdynuose esanti vandens kieki, taciau kiek kartu per minute, turetu buti perpumpuojamas visos sistemos turis?
Viena radau 0,7 kub/h. (11,6 l/min) kazin ar nebus per mazai ?
Mantai, žiūriu, tu iš tiesų nežinai, kas įkando. Tu tik darai prielaidą, kad tai buvo širšė, nors galėjo būti ir kitas vabzdys, tarkime, bitė.
Aš niekada nesakiau, kad širšės puola, kai prieini prie lizdo. Aš neturiu širšių fobijos ir žinau, kad jos neturi savo teritorijos ir negina jos. Kaip ginsi tai, ko neturi? Jeigu širšių lizdui nedarysi nieko, jos irgi tau nieko nedarys.
Žemiau yra Deimanto komentaras. Jis prisiminė, kaip pernai mes taisėme pirties stogą, po kuriuo gyvena širšės. Mes smarkiai bildėjome, ir joms kilo įtarimas, kad galime kėsintis į jų lizdą. Išlindo kelios ir ėmė lakstyti apie galvą. Bet mes nepanikavome, nesiblaškėme, nemušėme jų, pasėdėjome ramiai, ir jos nusiramino. Mes dirbome savo darbą, jos - savo.
Pernai mūsų kieme metalinėje dėžėje gyveno dvi vapsvų šeimos. Sykį užsimiršęs atsistojau šalia tos dėžės, ir vapsvos ėmė sukti apie mane ratus. Vincas pamatė, sako: "Pasitrauk, vapsvos nori į namus". AŠ pasitraukiau, ir jos sulindo į vidų. Pasirodo, užstojau joms kelią, o jos buvo tokios mandagios, kad nenorėjo brautis pro mane.
Bitė - kas kita. Ji gali nulėkti nuo avilio kokius 100 metrų ir pulti tave, jeigu jai pasirodys, kad tai esanti jos teritorija. Beje, puola ne visos bitės, bet tik senosios, kurios atlieka sargybinių funkciją. Jaunos, darbingos bitės renka medų, jos neturi kada puldinėti priešų. Be to, jos tausoja savo gyvybę. Taigi medų renkančios bitės darbininkės irgi nėra ko bijoti - jeigu jos neprispausi ar nepradėsi mušti, ji irgi negels.
Jau sakiau - atsibodai. Taigi man visai nesvarbu, ar tu naudosi kokį siurbliuką ar nenaudosi. Neužsiimu siurblių prekyba, ir man nėra jokio reikalo užsiimti siurblių rinkodara. Pasakiau, ką žinau iš savo patirties. Veikia ir savitakinės sistemos (tokią tariu pats), bet priverstinė cirkuliacija daug greitesnė. Netiki - tavo reikalas.
Man visai nesvarbu, kas tavo kišenei brangu, o kas pigu. Brangu - nepirk. Galiu kalbėti tik apie cirkuliacijos greitį, šilumos nuostolius, efektyvumą. Tavo galimybės yra tavo.
Cirkuliacijos siurbliai, kuriuos naudoju aš ir kuriuos naudoja kiti savadarbių saulės kolektorių meistrai, kainuoja ne 500, bet apie 350 Lt. Jeigu tau tokie nepatinaka, dėk brangesnį. Kokį nors verdančiam vandeniui, jeigu tau atrodo, kad saulės kolektorių grįžtamasis vanduo yra tokios aukštos temperatūros.
Nesu vabzdziu specialistas :) Bet manau, kad si savaitgali gavau sirses geluonio paragaut :)Bent jau as visada maniau, kad tik sirses zemeje urvuose gyvena. Kaip ir sake Petras, jos siaip per daug nesikabina. Kol per arti lizdo nepradedi sukiotis. Bet gavos taip, kad ji ties kojos sulenkimu nutupe ir turbut supanikavo, kaip koja lenkliau. Skausmas tikrai buvo labai stiprus, o kas blogiausia dar pora dienu ta vieta maude. Nors nei paraudo, nei istino.
Gal gali pasidalinti info naudingumo skirtumai tarp savitakes ir priverstines cirkuliacijos, kokia nauda pats pasiekiai?
kokia temperatura pasiekdavai boileryje su savitake sistema ir priverstine?
Per kiek laiko ikaisdavo boileris su savitake ir priverstine sistema?
Laba diena,
Gal galėtumėte pasiūlyti iš kur būtų galima įsigyti cirkuliacinį siurbliuką su nedideliu debitu. Karsto vandens cirkuliaciniai siurbliai kainuoja apie 500 litų,mano kišenei per brangu, ką daryti :(
Mano saules kolektoriaus sistemos tūris yra apie 12 litru. Šildymo sistemos cirkuliaciniai siurbliai yra labai didelio našumo ir vartoja daug elektros ir manau kad ilgai nelaikytu, nes valdiklis ji kas kelias sekundes junginetu.
Jei nežinote iš kur gauti, tai gal galite pasiūlyti kokio debito ieskoti 12 litru sistemai 10 litru per minute ar .............
pasiryzes sumoketu 200-300 lituku.
Nebekvailiok. Aš jau sakiau - jeigu nori efektyvumą padidinti iš esmės, dėk siurblį ir valdikjlį. Jeigu nenori, tai kurių velnių kapstaisi po smulkmenas?
Mano namuose šildymo sistema padaryta labai tvarkingai, iš pradžių eina storas vamzdis, po atsišakojimo - plonyn. Žodžiu, debitas paskaičiuotas, kad vamzdžiai niekur netrukdytų cirkuliacijai. Nežiūrint į tai, savitakinė sistema pasižymi LĖTA cirkuliacija. Įdėjau cirkuliacijos siurblį, elektroninį valdiklį - visai kitas reikalas. Panašiai aš dariau su saulės kolektoriais.Juose išraičiau ´16 mm vamzdeklius, o kad nenukentėtų debitas, iki jų atvedžiau 20mm vamzdį. Bet kas iš to? Viską lemia šilto ir šalto vandens svorių skirtumas, nuo vamzdžių jis nepadidėja.
Jeigu nori savitaka pavyti elektra varomą siurblį - daryk į sveikatą, bet nekvaršiok kitiems galvos.
tu dejai 20, as dejau 16, abejais atvejais vyksta cirkuliacija, taciau neefektyviai. Tai idomu, koks butu efektyviausiais diametras gal 25, 32,......, kad butu kuo didesnis naudingumas (zinoma nenaudojant siurblio).
Ar kas gali pasakyti, katras vamzdis (karsto ar salto)turi buti storesnis?
Ar abu turi buti vienodo storio?
tvarkėm tavo pirties stogą, o tos didelės širšės skraidė aplink mus, tačiau nei viena mums neįgėlė, nes mes nekliudėm jų. Jos dirbo savo darbą, o mudu -savo.
deimantukas
Labai norint, galima mėginti cirkuliacijos greitį savitakinėje sistemoje, nors to niekada nedariau. Tam reikėtų nustatyti šilto iš šalto vandens svorio skirtumus. Kuo aukštesnis vandens stulpas, tuo didesnis bus svorio skirtumas. Visa bėda, kad jis priklausys ir nuo vandens temperatūros, Kuo karštesnis bus vanduo, tuo jis labiau bus išsiplėtęs, vadinasi, lengvesnis. Žodžiu, cirkuliacijos greitis ir vandens debitas savitakinėse sistemose labai nepastovus, skaičiavimas pasidarytų labai sudėtingas.
Aš nemanau, kad kaitaliojant vamzdžių skersmenį, galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Sistema iš 22 mm vamzdžių veikia, ir to gana. Jeigu nori LABAI sumažinti šilumos nuostolius ir padidinti naudingumo koeficientą, dėk dar cirkuliacijos siurblį ir elektroninį valdiklį, kad iš saulės kolektorius būtų išsunkta visa šiluma. Tegu sistema veikia ir savitakos būdu (tarkime, dingus elektrai), ir priverstinai (kad veiktų greičiau ir būtų mažiau šilumos nuostolių). Šiemet savo savitakinei prijungiau cirkuliacijos siurblį, ir efektyvumas labai padidėjo. Sušvitus saulei, 4 kv.m. duoda apie 2 kilovatus. To tikrai per akis. Saulės kolektoriai - vieno stiklo, beveik visi - iš juodų plastikinių vamzdelių ir tik vienas - skardinio radiatoriaus. Žinoma, dabar visus daryčiau tik iš skardinių radiatorių, tokius dabar darau ir kitiems, bet maniškiai daryti maždaug prieš 10 metų, kai dar neturėjau tiek patirties ir dariau kuo pigiau bei paprasčiau. Užtat jie iškart atsipirko - net nežinau, kiek sykių...
tai tu sulai salto vandens vamzdi daryti storesni o karsto plonesni?
PVZ.
Is kolektoriaus i boileri atena karstas vanduo 16 mm vamzdis,
o is boilerio i kolektoriu gryztantis atveses vanduo 20 mm. Ar dėti dar storesnį vamzdį?
Gal zinote kaip apskaiciuoti vandens debita savitakeje sistemoje zaidziannt su vamzdziu diametrais ir esant 1,5 m aukscio skirtumui?
Taip, storesniame vamzdyje užsilaiko daugiau vandens, todėl šilumos nuostoliai padidėja. Tačiau vienas storesnis vamzdis daug geriau už kelis plonus - jo paviršiaus (aušinimo) plotas būna mažesnis. Galite skaičiuoti patys, formulė 2piR, kur pi= 3,14
Jeigu saulės kolektorių darote iš vamzdelių, tada - atvirkščiai. Geriau daug plonų vamzdelių, negu vienas storas, nes čia reikalingas didesnis paviršiaus plotas. Kad būtų didesnis debitas, vamzdelius sujunkite lygiagrečiai. Beje, saulės kolektoriai iš vamzdelių reikalauja daug darbo ir yra brangūs. Daug paprasčiau juos daryti iš plokščiųjų skardinių radiatorių, tik pačią saulės kolektoriaus dėžę (išklotą juoda skarda) reikėtų daryti kelis kartus didesnę už radiatorių, kad būtų didesnis saulės šildomas plotas.
Šiltas vanduo būna labiau išsiplėtęs, bet jo vamzdžio nepatarčiau daryti storesnio, nes dar padidėtų šilumos nuostoliai.
is ko darysi kolektoriu? Siulyciau is aliuminio arba vario kokio 15 mm.
Vamzdelius sujungti lygegriaciai, tada bus didesnis debitas, jei pajungsi nuosekliai (gyvatele) manau, kad per visa diena pilnai neikaitins boilerio, nes bus per mazas debitas.
is ko darysi kolektoriu? Siulyciau is aliuminio arba vario kokio 15 mm.
Vamzdelius sujungti lygegriaciai, tada bus didesnis debitas, jei pajungsi nuosekliai (gyvatele) manau, kad per visa diena pilnai neikaitins boilerio, nes bus per mazas debitas.
is ko darysi kolektoriu? Siulyciau is aliuminio arba vario kokio 15 mm.
Vamzdelius sujungti lygegriaciai, tada bus didesnis debitas, jei pajungsi nuosekliai (gyvatele) manau, kad per visa diena pilnai neikaitins boilerio, nes bus per mazas debitas.
jei pacio kolektoriaus vamzdzius padarysi labai storus jie nepasieks aukstos temperaturos, nes bus didelis vandens kiekis kolektoriuje.
As daryciau kolektoriu is kokio 15 mm vario ar aliuminio, o tarp boilerio ir kolektoriaus sujungciau 20 mm. kad greiciau atiduotu karsta vandeni.
kuo vamzdziai bus storesni tuo bus didesni silumos nuostoliai. Pas mane nuo kolektoriaus iki boilerio yra 6 m. Turiu pravedes 16 mm vamzdzius (vidinis diametras), kurie apsiltinti, gan stora silumos izoliacija, taciau atlikus matavimus per 6 m temperatura nukrenta apie 10 laipsniu (kolektoriaus auksciausiame taske 59, o prie boilerio i gyvatuka ateina 49 laipsniai).
Is boilerio i kolektoriu grizta 25 laipsniu.
Tarp kolektoriaus auksciausio tasko ir boilerio virsaus apie 1,5 metro.
Idomu gal uztenka vieno storesnio vamzdzio pvz. salto (griztancio is boilerio i kolektoriu,karsto butu plonesnis tada butu mazesni silumos nuostoliai.
Kaip jus manot ar abudu vamzdziai (karstas ir saltas)turi buti vienodo storio ar gali buti skirtingo diametro, kad pasiekti maksimalu rezultata.
Taipogi manau, kad debitas taip pat sumazejai, del trisakiu bei jungciu, nes per jungtis labai sumazeja vamzdzio pralaidumo diametras.
nepastebėjau ar jūsų tinklapy yra skiltis DUK(dažniausiai užduodami klausimai) kiek naršiau šiame tinklapyje ne pirmas ir tikiuosi ne paskutinis tokius klausimus uždavinėju. MAnau būtų kur kas paprasčiau rasti visą techninę ir dominančią informaciją nei skaitinėti po atskirais straipsniais komentarus ir tikėtis, jog rasi atsakymą i dominantį klausimą. O ir jums ko gero pabosta i tuos pačius klausimus atsakinėti.
Ačiū už atsakymą.
Sėkmės prisijaukinant motulę gamtą :)
Storesni vamzdžiai - mažesnis pasipriešinimas. Bet labiausiai cirkuliacijos greitis priklauso nuo vandens stulpo aukščio. Kuo didesnis aukščių skirtumas tarp saulės kolektoriaus ir vandens indo, tuo geresnės cirkuliacija.
Planuoju pasidaryti panašų kolektorių, bet kilo pora klausimų:
1) kokio diametro tūrėtų būti kolektoriuje išraitytas vamzdis kad vyktų savaiminė cirkuliacija?
2)ar pavyktų paspartini savaiminę cirkuliaciją, jei šalto vandens stulpui panaudočiau didesnio diametro vamzdį?
Taip, jeigu išsiplėtimo indas yra pačioje aukščiausioje vietoje, jis veiks ir kaip nuorintuvas. Savitakinei sistemai labai svarbu, kad būtumei tvarkingai padaręs visus nuolydžius. Tokiu atveju ji nusiorins pati be didelių keblumų.
Per išsiplėtimo indą papildysi skysčio, kai reikės. Kad jis negaruotų, gerai kuo nors uždenk.
Skysčiui išleisti reikėtų dėti ventilį, bet - pačioje žemiausioje vietoje.
zadu montuot kolektoriu pagal sita schema http://clip2net.com/s/2cjA5
sistema bus atvira,uzpildyta gliukoliu.
noriu pasiteiraut ar pilant gliukoli pro uzpildymo-isipletimo bakeli,sistema nusiorins pati?
kolektorius bus vakuminiu vamzdeliu-pajungimai virsuje.
gal reikia kur idet papildomas sklendes,ar ventilius gliukolio isleidimui,ar papildymui.kad veliau nekiltu kokiu papildomu problemu ir nereiktu perdarinet. aciu.
Uždarose sistemose slėgis pasiskirto tolygiai, todėl išsiplėtimo indą gali statyti, kur patogiau. Svarbu, ant ant grįžtamojo vamzdžio, ir karštas vanduo nevargins guminės pūslės. Tas pats - ir su apsauginiu vožtuvu. Jeigu jis veikia nuo slėgio. Jeigu nuo temperatūros, dėk karščiausioje vietoje.
sveiki,gal kas galit tiksliau pasakyt,kur det issipletimo inda:
ar uz siurblio?
ar pries ji?
kaip sitoje schemoje-1moj ar 2roj vietoj? http://clip2net.com/s/2cbrZ
ir kurioj vietoj det apsaugini voztuva?
Daugiabutyje mėginčiau kambarių oru šildyti šaltą vandentiekio vandenį ir taip atvėsinti patalpą. Pasidaryčiau (perdaryčiau) kondicionierių, kad jis šilumą varytų ne lauk, bet ja šildytų vandentiekio vandenį. Ir vėsintuvas veiktų geriau, ir šilto vandens tuo pačiu turėčiau. Bet gyvenu ne daugiabutyje...
Petrai, man rodos tu labai prisirišęs prie katalikiško, davatkiško nuodėmės apibrėžimo. Taip, aš šiame tekste pavartojau šį žodį, bet visai kita prasme. Šiame kontekste nuodėmė tai kas prieštarauja žmogaus prigimčiai ir širdies balsui. Nuodėmė aklai sekti Dekalogu ir kitomis religinėmis dogmomis, bei įvairiausiais žmogaus prigimčiai prieštaraujančiais tabu ir kultūros reikalavimais.
Tikiu, jog yra žmonių kurie nesugeba tuštintis su meile. Matyt apie tokius atvejus dar mano mokyklinių laikų draugelis sakydavo: "Neumeiš srat - ne muč žopu" ("nekankink užpakalio- jei ši...t nemoki" rus.). Nežinau kaip kiti, bet jei turiu progą įsitaisyti šiltai, patogiai, niekur neskubėdamas, su knyga rankose, tai tą darbą tikrai dirbu su meile ir malonumu.
O kad be meilės susikaupęs taisai teksto klaidas, tai tikrai nėra kuo stebėtis. Jei lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos pagrindu būtų žemaičių tarmė, tai kokio suvalkiečio parašyto teksto klaidas brauktum raudonai su meile ir pasigardžiavimu. Dabar taikydamasis prie suvalkietiškos gramatikos vingrybių eini prieš savo prigimtį, nes turi paklusti kitų nustatytoms taisyklėms. Tai iš kur čia gali būti meilė? Yra tik nuodėmė (mano naudojama prasme).
Nekvailiok, Rasa, ir neiškreipk mano minties. Neturi argumentų - tylėk.
"Taip, žinoma, neįmanoma visko daryti su meile. Nejaučiu jokios meilės..." Suprantu, kad ginčytis nėra jokio tikslo, vis tik, Petrai, manau, jei tu nejauti meilės kažką darydamas, gal nereikėtų daryti išvados, kad gyventi meilėje ir viską daryti su meile neįmanoma apskritai. :)
Taip, žinoma, neįmanoma visko daryti su meile. Nejaučiu jokios meilės, kai tuštinuosi ar susikaupęs taisau teksto klaidas, Darau, ir tiek. Reikalauti, kad žmogus viską darytų su meile - stumti vargšelį į kampą ir priversti pajusti kaltę (nuodėmę).
Siūlyčiau pasiaiškinti, kas yra nuodėmė. Pagal religinius plepalus nuodėmė kyla tada, kai žmogus nepaklūsta Dievui. Šnekant aiškesne psichologijos terminų kalbą kaltės (nuodėmės) jausmas kyla tada, kai žmogus pažeidžia tam tikrą draudimą (tabu). Kuo griežčiau auklėjamas žmogus, kuo daugiau tabu sukalta į jo sąmonę, tuo dažniau jį persekios kaltės (nuodėmės) jausmas, kuris iš esmės yra ne visai sąmoninga bausmės baimė. Steriliai auklėtas jaunuolis gali pasijusti darąs nuodėmę ir tuštindamasis ar aužsiiminėdamas masturbacija. Griežtas auklėjimas, nepakeliami tabu - trumpiausias kelias į neurozę, kuri iš esmės yra kultūros (įskaitant religiją) produktas. Reikia nepamiršti, kad nuodėmė yra puikus dvasininkų įrankis savo avinams valdyti - juk tie, pasijutę "kalti", ateina prašyti atleidimo.
Taigi yra du būdai atsikratyti nuodėmės. Pirmąjį žinome visi, jį trimituoja saldžialiežuviai pamokslininkai: kuo rečiau pažeisti svarbius, prasmingus tabu. Antrasis būdas - psichologinis: peržiūrėti auklėtojų bei pamokslautojų sukaltus į galvą tabu ir kvailus bei absurdiškus paprasčiausiai išmesti. Tačiau tam būtų reikalinga tam tikra asmenybės branda. Bažnyčios avelės ir avinai to niekaip nepadarys.
T.y. norėjau pasakyti, kad tai ne nerealu :P
Tai ne nenormalu. Mano manymu. Tai normalių normaliausia. Gyventi mylint ir su meile.
Tik čia keista komentarų tvarka. Nemoku kur parašyti, kad čia Rasa rašo ;)
labai teisingai sudėliota, nėra ko draskytis .....
Gal ir iš tikro vertingas įrašas, bet aš nesuprantu angliškai (atrodo ten kalbama šia kalba). Ar nebūtų sudėtinga kelias žodžiais perteikti tos kalbos esmę?
Gal iš toli, bet visgi susiję:
http://www.youtube.com/watch?v=_-KqeU8nzn4
Žinau, kad pusantros valandos, bet tikrai verta išklausyti visą.
Nesupratau minties.
O jeigu ant parabolinio saulės kolektoriaus montuoti paprastą saulės kolektorių ar nesurinktų jis daugiau šilumos?
Deja, temperatūros reguliatoriai (termostatai) saulės kolektoriams ir panašioms sistemoms, kur reikia maksimaliai išsiurbti šilumą, netinka. Betono maišyklei - gal taip... :)
Knistis su LCD, mikrokontroleriu, gamintis pcb, programatorių ir dar kaugę visokio stuff'o :(
Juk kolegos pasiūlė visai neblogai veikiančią ir gana nesudėtingą schemutę. O jei ir ta atrodo per daug "krūta", tai pasiieškokit sendaikčių turguje temperatūros reguliatorių nuo kažkokių rusiškų betonmaišių su MP40 tranzistoriais, bus kaip tik ;)
Tam reikalui neblogai tiktų nebereikalingas seno automobilio radiatorius, jeigu nesukiuręs ar padoriai užlituotas. Jo šiluminis efektyvumas turėtų būti gerokai didesnis už paprasto skardinio radiatoriaus ar to šaldytuvinio, kadangi šilumą surenkančio ir perduodančio agentui (čia - vandeniui) paviršiaus plotas yra gana didelis, o medžiaga ypač laidi šilumai (paprastai - varis). Angos ir antgaliai pritaikyti standartinėms guminėms ar plastmasinėms žarnoms, kurias lengva užmauti ir užspausti. Gerai ir tai, kad automobilio radiatoriuje būna patogi užpylimo gerklė su apsauginiu vožtuvu ir išleidimo kranelis. "Buterbrodas" su mediniu rėmu ir stiklu, tiesa, išeitų kiek storesnis, bet tai nėra didelė problema. Blogai tik tai, kad reikėtų paslėpti nuo "blogos akies", kad nesusigundytų nukniaukti.
Kai pagalvoju, kad užpernai atidaviau vario supirkejui 20 metų garaže išgulėjusį beveik naują Volgos radiatorių už mizerną kainą, tai... O būtų galėjęs sode bent statinę vandens pašildyti apsiprausimui po dienos darbų.
Sveika, Violeta,
Manau Petras viename iš komentarų labai teisingai įvardijo, kad reikėtų skirti norus ir poreikius. Poreikiai tai mūsų tikri realūs fiziologijos ar asmenybės reikalavimai, kurių nepatenkinus žmogus gali tiesiog neišgyventi arba tenkinant nepakankamai sustoja jo vystymasis. Bet jie turi ir kitą svarbią savybę - pasotinimo ribą. Juos galima patenkinti. Jei žmogus nori miego (turi poreikį) jis kažkiek valandų pamiegojęs išsimiegos ir kurį laiką to nebenorės. Jei vaikas turi poreikį mamos dėmesiui, artumui ir kontaktui - jis prieis ir jei mama tą poreikį supras, jį apsikabins paglostys, pašnekins - jis patenkins tą poreikį ir nubėgs žaisti su draugais, nes pažinimo ir buvimo kolektyvo nariu poreikis taps stipresnis už patenkintą mamos meilės poreikį. Lygiai taip pat su alkiu, troškuliu ar suaugusių žmonių saugumo ir komforto iš vienos pusės ir pažinimo bei adrenalino poreikiu iš kitos pusės. Kaip taisyklė už poreikio nesislepia kitas, gilesnis poreikis. Na kas dar gali būti už ištroskusio žmogaus poreikio atsigerti?
Norai (jie dažniausiai būna ir gyvenimo tikslais) yra daugiau neurotinio pobūdžio suformuoti kultūros, reklamos ar menkumo jausmų, patirtų vaikystėje. Dažniausiai norai yra sunkiai įgyvendinami ar neturintys baigtinės formos. Na, žmogui reikia garbės ir daugiau pinigų. Kur to noro pabaiga? Arba jei norime turėti didžiausią namą visame kaime. Jei toks norėtojas yra vienas tai dar dar. O jei - penki?
Už norų, kaip taisyklė, galima atrasti dar kitą motyvą. Už jo dar ir t.t. Pvz. žmogus nori įstoti į prestižinę aukštąją mokyklą, tam kad ją pabaigęs gautų gerai apmokamą ir perspektyvų darbą, tas darbas reikalingas tam, kad padarytų gerą karjerą, karjera - kad uždirbtų daug pinigų, - pinigai, kad nusipirktų gerą mašiną ir pasistatytų namą prestižinėje vietoje. O tai reikalinga, kad jį pastebėtų ir jis galėtų pakliūti į "aukštesnį visuomenės sluoksnį" ir t.t.
Nesu įsitikinęs, bet manau jog tos norų grandinės gale dažniausiai yra poreikis nuoširdžiai bendrauti su kažkuo, būti reikalingu, priimtinu ir mylimu. Žmonės pasąmonėje tikisi, jog jei jie taps "pačiais pačiausiais" tai juos priims, vertins ir mylės jų tėvai, jei realioje vaikystėje to nebuvo.
Dažnai tuo pačiu veiksmu tenkiname ir norus ir poreikius. Pvz. valgydamas žmogus gali elementariai malšinti alkį, bet tuo pačiu ir "užmušinėti" nerimą, o jei tai daroma prestižiniame restorane, ragaujant gurmaniškus valgius, dar tenkinti savo statuso demonstravimo norą ir pažinimo poreikį.
Atklydau netyčia ir truputį nustebau... Bet, prisiminusi, kaip mudu diskutuodavom, pamaniau: viskas teisinga. Norai taip dažnai valdo mus, jog užmirštame, kad mes juos turėtume valdyti. O iš esmės, gal vieno ar kito noro patenkinimas - žingsnelis laimės link. Bet va, atžingsniuoji ir... tos laimės ne per kraštus prisipildo...
Tik va bėda: tai ko negali, ko neturi - labiausiai ir norisi... Akys mato, širdis geidžia... Galimybė valdyti tai tarsi nutolsta...Gal rimtai, gal juokais...
Aš pats naudoju dar vieną užsandarinimo būdą, mano manymu labai tinkantį šiam atvejui - apačioje padarius lovelį (pvz., suvirinus iš metalo juostos) ir į jį pripylus smėlio, ant jo galima būtų tiesiog užvožti metalinį burbulą. Ir sandaru, ir reikalui esant lengvai nusiimtų. Pats tokį sandarinimą naudoju žvakės tipo katilo apačiai su grindimis užsandarinti (maniškis katilas be dugno). Bet, kaip ir minėjo Petras, dėl aukštos degimo temperatūros labai abejoju, kad ten susikaups suodžiai.
Gavau įdomų klausimą. Kaip vanduo boileryje gali pasidaryti 39 laipsnių, jeigu saulės kolektoriuje jis tėra 25 laipsnių? Iš kur atsiras tie 14 laipsnių, jeigu nešildysime elektra?
Atsakymas slypi energijos tvermės dėsnyje, kuris sako, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, bet gali keisti formą bei vietą. Įsivaizduokime, kad turime du indus vandens po 100 litrų, vanduo abiejuose po 20 laipsnių. Jeigu šilumos siurbliu vieną indą šaldysime (juk šilumos siurblys - tai šaldytuvas), o šilumą perkelsime į kitą, tai pagal energijos tvermės dėsnį bendras šilumos kiekis abiejuose induose išliks nepasikeitęs. Jeigu vieną indą atšaldysime 10 laipsnių, tai kitame inde vanduo pašils 10 laipsnių. Siurbdami šilumą toliau iš vieno indo į kitą, galime pasiekti, kad viename inde vandens temperatūra nukris iki 0 laipsnių, užtat kitame ji pakils iki 40. Vienur turėsime ledą, o kitur- karštą vandenį.
Šilumos siurbliui varyti reikalinga elektra, kitaip sakant, papildoma energija. Tačiau tos energijos reikia daug mažiau, negu ji parvaro šilumos iš kitur, tarkim, iš žemės gelmių, gilaus tvenkinio ar saulės kolektoriaus. Sunaudodami vieną kilovatvalandė, mes laimime dvi arba tris. Teoriškai naudingumo koeficientas gali siekti 10 kartų, pramoninių šilumos siurblių marketingo sukčiai tai mėgsta pabrėžti, bet praktikoje šito nebūna.
Tokių pusės delno didumo nesu regėjęs. Gal čia nuo baimės jos padidėja?.. :)
Mūsų namuose gyvena pusės mažojo piršto didumo širšės, niekam jos nėra įkandusios.
Is smalsumo noreciau paklausti: kaip vadinasi tos sirses kur didumo it puse delno. Ir ar jos gali igelti.
Yra keletas būdų. Galima dūmtraukio vamzdį paprasčiausiai įvirinti, ir nebebus tarpų. Židinio burbului (moksliškai būtų turbina) taip ir padariau. Šitam dugną padariau iš seno skardinio 20 litrų kibiro. Buvo kaip tik. Kraštus užsandarinau epoksidiniais sueperklijais (liaudyje vadinama "šalta svarke").
Kiti manęs jau klausia, kaip valysiu suodžius, jeigu jų ten susikaups. Kada susikaups, tada sugalvosiu. Tikriausiai išpjausiu valymo angą. Tai bus penkių minučių darbas. Vėl užtaisyti - ne ką ilgiau. Tarkim, padarysiu atidaromą ir vėl uždaromą angą. Tikiuosi, kad suodžių susikaups negreitai, nes degimas labai pagerėjo. Kai turbina įkaista,virš kamino dingsta dūmai.
Sveiki,
Kaip užsandarinta burbulo apačią, kad neitų atvėsę dūmai į patalpą, toje vietoje kur kamino vamzdis iš krosnelės įeina į burbulo dugną?
aciu uz paskutini sakini!!!!!!!!!!!!
Siurbliuko galingumą reikėtų skaičiuoti ne pagal sistemos tūrį, bet pagal saulės kolektoriaus galingumą. Negi planuoji pasigaminti tokį galingą kolektorių, kad jis 11,6 litro vandens per vieną minutę pakaitintų kokiais 10 laipsnių? Tam būtų reikalingas 8,120 kw galingumo saulės kolektorius. Taigi jeigu gaminsi 8 kilovatų galingumo saulės kolektorių (maždaug 16 kv.m), šis siurblys dar spės jį aušinti. Jeigu saulės kolektorių darysi dar galingesnį, reikėtų galingesnio ir cirkuliacijos siurblio.
Šilumos šaltinio galingumą galite skaičiuoti pagal šią formulę: ( kilogramas vandens x temperatūra x 4200 ) / sekundės = vatai
Koki siurbliuka pirkti?
Manau, kad reiktu pirkti pagal kolektoriaus ir vamzdynuose esanti vandens kieki, taciau kiek kartu per minute, turetu buti perpumpuojamas visos sistemos turis?
Viena radau 0,7 kub/h. (11,6 l/min) kazin ar nebus per mazai ?
Mantai, žiūriu, tu iš tiesų nežinai, kas įkando. Tu tik darai prielaidą, kad tai buvo širšė, nors galėjo būti ir kitas vabzdys, tarkime, bitė.
Aš niekada nesakiau, kad širšės puola, kai prieini prie lizdo. Aš neturiu širšių fobijos ir žinau, kad jos neturi savo teritorijos ir negina jos. Kaip ginsi tai, ko neturi? Jeigu širšių lizdui nedarysi nieko, jos irgi tau nieko nedarys.
Žemiau yra Deimanto komentaras. Jis prisiminė, kaip pernai mes taisėme pirties stogą, po kuriuo gyvena širšės. Mes smarkiai bildėjome, ir joms kilo įtarimas, kad galime kėsintis į jų lizdą. Išlindo kelios ir ėmė lakstyti apie galvą. Bet mes nepanikavome, nesiblaškėme, nemušėme jų, pasėdėjome ramiai, ir jos nusiramino. Mes dirbome savo darbą, jos - savo.
Pernai mūsų kieme metalinėje dėžėje gyveno dvi vapsvų šeimos. Sykį užsimiršęs atsistojau šalia tos dėžės, ir vapsvos ėmė sukti apie mane ratus. Vincas pamatė, sako: "Pasitrauk, vapsvos nori į namus". AŠ pasitraukiau, ir jos sulindo į vidų. Pasirodo, užstojau joms kelią, o jos buvo tokios mandagios, kad nenorėjo brautis pro mane.
Bitė - kas kita. Ji gali nulėkti nuo avilio kokius 100 metrų ir pulti tave, jeigu jai pasirodys, kad tai esanti jos teritorija. Beje, puola ne visos bitės, bet tik senosios, kurios atlieka sargybinių funkciją. Jaunos, darbingos bitės renka medų, jos neturi kada puldinėti priešų. Be to, jos tausoja savo gyvybę. Taigi medų renkančios bitės darbininkės irgi nėra ko bijoti - jeigu jos neprispausi ar nepradėsi mušti, ji irgi negels.
Jau sakiau - atsibodai. Taigi man visai nesvarbu, ar tu naudosi kokį siurbliuką ar nenaudosi. Neužsiimu siurblių prekyba, ir man nėra jokio reikalo užsiimti siurblių rinkodara. Pasakiau, ką žinau iš savo patirties. Veikia ir savitakinės sistemos (tokią tariu pats), bet priverstinė cirkuliacija daug greitesnė. Netiki - tavo reikalas.
Man visai nesvarbu, kas tavo kišenei brangu, o kas pigu. Brangu - nepirk. Galiu kalbėti tik apie cirkuliacijos greitį, šilumos nuostolius, efektyvumą. Tavo galimybės yra tavo.
Cirkuliacijos siurbliai, kuriuos naudoju aš ir kuriuos naudoja kiti savadarbių saulės kolektorių meistrai, kainuoja ne 500, bet apie 350 Lt. Jeigu tau tokie nepatinaka, dėk brangesnį. Kokį nors verdančiam vandeniui, jeigu tau atrodo, kad saulės kolektorių grįžtamasis vanduo yra tokios aukštos temperatūros.
Nesu vabzdziu specialistas :) Bet manau, kad si savaitgali gavau sirses geluonio paragaut :)Bent jau as visada maniau, kad tik sirses zemeje urvuose gyvena. Kaip ir sake Petras, jos siaip per daug nesikabina. Kol per arti lizdo nepradedi sukiotis. Bet gavos taip, kad ji ties kojos sulenkimu nutupe ir turbut supanikavo, kaip koja lenkliau. Skausmas tikrai buvo labai stiprus, o kas blogiausia dar pora dienu ta vieta maude. Nors nei paraudo, nei istino.
Gal gali pasidalinti info naudingumo skirtumai tarp savitakes ir priverstines cirkuliacijos, kokia nauda pats pasiekiai?
kokia temperatura pasiekdavai boileryje su savitake sistema ir priverstine?
Per kiek laiko ikaisdavo boileris su savitake ir priverstine sistema?
Laba diena,
Gal galėtumėte pasiūlyti iš kur būtų galima įsigyti cirkuliacinį siurbliuką su nedideliu debitu. Karsto vandens cirkuliaciniai siurbliai kainuoja apie 500 litų,mano kišenei per brangu, ką daryti :(
Mano saules kolektoriaus sistemos tūris yra apie 12 litru. Šildymo sistemos cirkuliaciniai siurbliai yra labai didelio našumo ir vartoja daug elektros ir manau kad ilgai nelaikytu, nes valdiklis ji kas kelias sekundes junginetu.
Jei nežinote iš kur gauti, tai gal galite pasiūlyti kokio debito ieskoti 12 litru sistemai 10 litru per minute ar .............
pasiryzes sumoketu 200-300 lituku.
Nebekvailiok. Aš jau sakiau - jeigu nori efektyvumą padidinti iš esmės, dėk siurblį ir valdikjlį. Jeigu nenori, tai kurių velnių kapstaisi po smulkmenas?
Mano namuose šildymo sistema padaryta labai tvarkingai, iš pradžių eina storas vamzdis, po atsišakojimo - plonyn. Žodžiu, debitas paskaičiuotas, kad vamzdžiai niekur netrukdytų cirkuliacijai. Nežiūrint į tai, savitakinė sistema pasižymi LĖTA cirkuliacija. Įdėjau cirkuliacijos siurblį, elektroninį valdiklį - visai kitas reikalas. Panašiai aš dariau su saulės kolektoriais.Juose išraičiau ´16 mm vamzdeklius, o kad nenukentėtų debitas, iki jų atvedžiau 20mm vamzdį. Bet kas iš to? Viską lemia šilto ir šalto vandens svorių skirtumas, nuo vamzdžių jis nepadidėja.
Jeigu nori savitaka pavyti elektra varomą siurblį - daryk į sveikatą, bet nekvaršiok kitiems galvos.
tu dejai 20, as dejau 16, abejais atvejais vyksta cirkuliacija, taciau neefektyviai. Tai idomu, koks butu efektyviausiais diametras gal 25, 32,......, kad butu kuo didesnis naudingumas (zinoma nenaudojant siurblio).
Ar kas gali pasakyti, katras vamzdis (karsto ar salto)turi buti storesnis?
Ar abu turi buti vienodo storio?
tvarkėm tavo pirties stogą, o tos didelės širšės skraidė aplink mus, tačiau nei viena mums neįgėlė, nes mes nekliudėm jų. Jos dirbo savo darbą, o mudu -savo.
deimantukas
Aš dėjau 20 mm vamzdžius - cirkuliacija vyksta.
Labai norint, galima mėginti cirkuliacijos greitį savitakinėje sistemoje, nors to niekada nedariau. Tam reikėtų nustatyti šilto iš šalto vandens svorio skirtumus. Kuo aukštesnis vandens stulpas, tuo didesnis bus svorio skirtumas. Visa bėda, kad jis priklausys ir nuo vandens temperatūros, Kuo karštesnis bus vanduo, tuo jis labiau bus išsiplėtęs, vadinasi, lengvesnis. Žodžiu, cirkuliacijos greitis ir vandens debitas savitakinėse sistemose labai nepastovus, skaičiavimas pasidarytų labai sudėtingas.
Aš nemanau, kad kaitaliojant vamzdžių skersmenį, galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Sistema iš 22 mm vamzdžių veikia, ir to gana. Jeigu nori LABAI sumažinti šilumos nuostolius ir padidinti naudingumo koeficientą, dėk dar cirkuliacijos siurblį ir elektroninį valdiklį, kad iš saulės kolektorius būtų išsunkta visa šiluma. Tegu sistema veikia ir savitakos būdu (tarkime, dingus elektrai), ir priverstinai (kad veiktų greičiau ir būtų mažiau šilumos nuostolių). Šiemet savo savitakinei prijungiau cirkuliacijos siurblį, ir efektyvumas labai padidėjo. Sušvitus saulei, 4 kv.m. duoda apie 2 kilovatus. To tikrai per akis. Saulės kolektoriai - vieno stiklo, beveik visi - iš juodų plastikinių vamzdelių ir tik vienas - skardinio radiatoriaus. Žinoma, dabar visus daryčiau tik iš skardinių radiatorių, tokius dabar darau ir kitiems, bet maniškiai daryti maždaug prieš 10 metų, kai dar neturėjau tiek patirties ir dariau kuo pigiau bei paprasčiau. Užtat jie iškart atsipirko - net nežinau, kiek sykių...
tai tu sulai salto vandens vamzdi daryti storesni o karsto plonesni?
PVZ.
Is kolektoriaus i boileri atena karstas vanduo 16 mm vamzdis,
o is boilerio i kolektoriu gryztantis atveses vanduo 20 mm. Ar dėti dar storesnį vamzdį?
Gal zinote kaip apskaiciuoti vandens debita savitakeje sistemoje zaidziannt su vamzdziu diametrais ir esant 1,5 m aukscio skirtumui?
Taip, storesniame vamzdyje užsilaiko daugiau vandens, todėl šilumos nuostoliai padidėja. Tačiau vienas storesnis vamzdis daug geriau už kelis plonus - jo paviršiaus (aušinimo) plotas būna mažesnis. Galite skaičiuoti patys, formulė 2piR, kur pi= 3,14
Jeigu saulės kolektorių darote iš vamzdelių, tada - atvirkščiai. Geriau daug plonų vamzdelių, negu vienas storas, nes čia reikalingas didesnis paviršiaus plotas. Kad būtų didesnis debitas, vamzdelius sujunkite lygiagrečiai. Beje, saulės kolektoriai iš vamzdelių reikalauja daug darbo ir yra brangūs. Daug paprasčiau juos daryti iš plokščiųjų skardinių radiatorių, tik pačią saulės kolektoriaus dėžę (išklotą juoda skarda) reikėtų daryti kelis kartus didesnę už radiatorių, kad būtų didesnis saulės šildomas plotas.
Šiltas vanduo būna labiau išsiplėtęs, bet jo vamzdžio nepatarčiau daryti storesnio, nes dar padidėtų šilumos nuostoliai.
is ko darysi kolektoriu? Siulyciau is aliuminio arba vario kokio 15 mm.
Vamzdelius sujungti lygegriaciai, tada bus didesnis debitas, jei pajungsi nuosekliai (gyvatele) manau, kad per visa diena pilnai neikaitins boilerio, nes bus per mazas debitas.
is ko darysi kolektoriu? Siulyciau is aliuminio arba vario kokio 15 mm.
Vamzdelius sujungti lygegriaciai, tada bus didesnis debitas, jei pajungsi nuosekliai (gyvatele) manau, kad per visa diena pilnai neikaitins boilerio, nes bus per mazas debitas.
is ko darysi kolektoriu? Siulyciau is aliuminio arba vario kokio 15 mm.
Vamzdelius sujungti lygegriaciai, tada bus didesnis debitas, jei pajungsi nuosekliai (gyvatele) manau, kad per visa diena pilnai neikaitins boilerio, nes bus per mazas debitas.
jei pacio kolektoriaus vamzdzius padarysi labai storus jie nepasieks aukstos temperaturos, nes bus didelis vandens kiekis kolektoriuje.
As daryciau kolektoriu is kokio 15 mm vario ar aliuminio, o tarp boilerio ir kolektoriaus sujungciau 20 mm. kad greiciau atiduotu karsta vandeni.
kuo vamzdziai bus storesni tuo bus didesni silumos nuostoliai. Pas mane nuo kolektoriaus iki boilerio yra 6 m. Turiu pravedes 16 mm vamzdzius (vidinis diametras), kurie apsiltinti, gan stora silumos izoliacija, taciau atlikus matavimus per 6 m temperatura nukrenta apie 10 laipsniu (kolektoriaus auksciausiame taske 59, o prie boilerio i gyvatuka ateina 49 laipsniai).
Is boilerio i kolektoriu grizta 25 laipsniu.
Tarp kolektoriaus auksciausio tasko ir boilerio virsaus apie 1,5 metro.
Idomu gal uztenka vieno storesnio vamzdzio pvz. salto (griztancio is boilerio i kolektoriu,karsto butu plonesnis tada butu mazesni silumos nuostoliai.
Kaip jus manot ar abudu vamzdziai (karstas ir saltas)turi buti vienodo storio ar gali buti skirtingo diametro, kad pasiekti maksimalu rezultata.
Taipogi manau, kad debitas taip pat sumazejai, del trisakiu bei jungciu, nes per jungtis labai sumazeja vamzdzio pralaidumo diametras.
nepastebėjau ar jūsų tinklapy yra skiltis DUK(dažniausiai užduodami klausimai) kiek naršiau šiame tinklapyje ne pirmas ir tikiuosi ne paskutinis tokius klausimus uždavinėju. MAnau būtų kur kas paprasčiau rasti visą techninę ir dominančią informaciją nei skaitinėti po atskirais straipsniais komentarus ir tikėtis, jog rasi atsakymą i dominantį klausimą. O ir jums ko gero pabosta i tuos pačius klausimus atsakinėti.
Ačiū už atsakymą.
Sėkmės prisijaukinant motulę gamtą :)
Storesni vamzdžiai - mažesnis pasipriešinimas. Bet labiausiai cirkuliacijos greitis priklauso nuo vandens stulpo aukščio. Kuo didesnis aukščių skirtumas tarp saulės kolektoriaus ir vandens indo, tuo geresnės cirkuliacija.
Mano sistemos vamzdžių skersmuo 20 mm.
Planuoju pasidaryti panašų kolektorių, bet kilo pora klausimų:
1) kokio diametro tūrėtų būti kolektoriuje išraitytas vamzdis kad vyktų savaiminė cirkuliacija?
2)ar pavyktų paspartini savaiminę cirkuliaciją, jei šalto vandens stulpui panaudočiau didesnio diametro vamzdį?
noriu parodyt vaizdeli,kaip gerai kepina lekste apklijuota veidrodiu gabaleliais.turbut folija apklijavus nemaziau kaitina
http://www.youtube.com/watch?v=pWxl4LnOpTU&feature=related
Taip, jeigu išsiplėtimo indas yra pačioje aukščiausioje vietoje, jis veiks ir kaip nuorintuvas. Savitakinei sistemai labai svarbu, kad būtumei tvarkingai padaręs visus nuolydžius. Tokiu atveju ji nusiorins pati be didelių keblumų.
Per išsiplėtimo indą papildysi skysčio, kai reikės. Kad jis negaruotų, gerai kuo nors uždenk.
Skysčiui išleisti reikėtų dėti ventilį, bet - pačioje žemiausioje vietoje.
zadu montuot kolektoriu pagal sita schema
http://clip2net.com/s/2cjA5
sistema bus atvira,uzpildyta gliukoliu.
noriu pasiteiraut ar pilant gliukoli pro uzpildymo-isipletimo bakeli,sistema nusiorins pati?
kolektorius bus vakuminiu vamzdeliu-pajungimai virsuje.
gal reikia kur idet papildomas sklendes,ar ventilius gliukolio isleidimui,ar papildymui.kad veliau nekiltu kokiu papildomu problemu ir nereiktu perdarinet. aciu.
Uždarose sistemose slėgis pasiskirto tolygiai, todėl išsiplėtimo indą gali statyti, kur patogiau. Svarbu, ant ant grįžtamojo vamzdžio, ir karštas vanduo nevargins guminės pūslės. Tas pats - ir su apsauginiu vožtuvu. Jeigu jis veikia nuo slėgio. Jeigu nuo temperatūros, dėk karščiausioje vietoje.
sveiki,gal kas galit tiksliau pasakyt,kur det issipletimo inda:
ar uz siurblio?
ar pries ji?
kaip sitoje schemoje-1moj ar 2roj vietoj?
http://clip2net.com/s/2cbrZ
ir kurioj vietoj det apsaugini voztuva?
Daugiabutyje mėginčiau kambarių oru šildyti šaltą vandentiekio vandenį ir taip atvėsinti patalpą. Pasidaryčiau (perdaryčiau) kondicionierių, kad jis šilumą varytų ne lauk, bet ja šildytų vandentiekio vandenį. Ir vėsintuvas veiktų geriau, ir šilto vandens tuo pačiu turėčiau. Bet gyvenu ne daugiabutyje...
Puslapiai