Prieš maždaug šešis metus Vilniuje eidamas vakare iš darbo pamačiau artėjantį žmogų. Netrukus aš pažinau jį- tai buvo seimo narys Julius Veselka. Tiesiog ėmiau ir pasisveikinau,-labas vakaras, pasakiau. Ir didelei mano nuostabai pasisveikino ir jis, net mandagiai linktelėdamas galva. To nepamiršiu niekada. Aš jį matydavau per tv, o jis juk manęs visai nepažinojo, bet pasisveikino.
Po juodai dažytais skardiniais radiatoriais turi būti juodai dažyta skarda. Ji dar vadinama absorberiu. Po skarda - šilumos izoliacija. Niekas neturi atspindėti spindulių, viskas turi sugerti šilumą ir jos neišleisti.
Taip, Žaliasis, tu visiškai nieko nesupratai. Šitos sistemos veikia užtikrintai, jos išbandytos net nežinau kiek kartų. Padėti tau niekuo negaliu, nes tu netiki tuo, kas čia rašoma. Tai beviltiška.
Visi kiti skaitytojai, kurie kada nors yra skaitę fizikos vadovėlį, turėtų žinoti, kad uždarose sistemose slėgis pasiskirsto tolygiai. Taigi vanduo norės bėgti ne tik į saulės kolektorių, bet ir į šilumokaitį. Saulės kolektoriuje vanduo daug šiltesnis, vadinasi, mažesnio tankio ir lengvesnis. Kuris vanduo kils aukštyn - kuris sunkesnis ar kuris lengvesnis? O kai saulės kolektoriuje vanduo atvės, kaip tada? Tai pernelyg vaikiški klausimai, a ne?..
Anksčiau Žaliasis klausė, kam sistemoje tas ventilis. Bet jeigu būtų skaitęs straipsnį, ten būtų radęs paaiškinimą, būtų supratęs, kad ventilis reikalingas mažajam vandens ratui reguliuoti. O kas tas mažasis vandens ratas? Yra tekste!
Taip, gali būti, tu esi ne marketingo sukčius, bet marketingo auka. Pačiam pasidaryti galingą saulės kolektorių išeina apie dešimt kartų pigiau, negu pirkti pernelyg brangų pramoninį. Bet jeigu 10 kartų greičiau atsiperkančią investiciją laikai "nepakankamai efektyvia", tai esi paprasčiausias kvailys. Žinau, kad įsižeisi nuo mano žodžių, bet taip yra. Tu esi marketingo apkvailinta auka.
Kol kas tau dar anksti darytis pačiam, nes nesupranti svarbiausių fizikos dėsnių. Mano svetainėje (ir straipsnių komentaruose, kur atsakau į klausimus) aprašyti visi principai. Tačiau tai tau niekuo nepadės, nes tu geriau išmanai už mane ir netiki tuo, kas čia rašoma. Ti geriau pirk 10 kartų brangesnius pramoninį žaisliuką.
As nesu joks marketingo klapciukas, tiesiog siaip domiuosi saules kolektoriais ir tiek, todel narsau po interneta ir sprendziu ar pirkti ar darytis paciam, ar uzteks efektyvumo savadarbiui ar ne. Nors likstu prie darymosi paciam
Apie Gintaro schema. As nesuprantu juk del vandentiekio sistemos slegio saltas vanduo pastoviai turetu begti i kolektoriu, bet gal as kazka netaip suprantu.
Paantrinsiu Andriui. Apsimoka viskas, kas yra pigiau ir atsiperka greičiau. O investicija, kuri atsiperka greičiau, yra efektyvesnė. Todėl neklausykite marketingo niekšelių, kad brangesni ir sunkiau atsiperkantys pramoniniai saulės kolektoriai yra "efektyvesni". Šiandien pas vieną žmogų mačiau saulės kolektorių orui šildyti. Jis džiaugėsi nusipirkęs ne už 1000, kiek prašė prekybos centre, bet už 700 litų. O varge! Tas žaisliukas - vos pusė kvadratinio metro. Darydamas pats, žmogus už 700 litų galėtų saulės kolektoriais nukloti vos ne visą sieną! Ir po viso šito marketingo niekšeliai nori, kad mes juos gerbtume?
Beje, šis marketingo klapčiukas neturi net supratimo, kaip veikia saulės kolektoriai. Prieš keletą valandų jis pasirašė "Žaliu" ir klausinėjo visai naivių dalykų. Tie vargšai neblogai skaičiuoja pinigus, bet neturi žalio supratimo apie jų "aptarinėjamas" sistemas.
Kaip kam. Jei kam gamintis paciam neapsimoka, tai neapsimoka ir sito puslapio skaityti, tuo labiau rasyti komentarus. Geriau ir eiti tiesiai i www.blablabla.lt ir pirkti. Sitas puslapis tiem, kuriem apsimoka gaminti patiem.
Ar beapsimoka paciam gamintis ta kolektoriu, jei visai nebrangiai yra pirkti gamyklisku, kuriu efektyvumas zymiai didesnis ir uz savadarbi (marketingo reklama išvalyta - P.D.).
Biski nesuprantu kaip veiks sita schema. Ar atsukus duso ciaupa, neprades pastoviai begti saltas vanduo i kolektoriu, nes visdelto yra vandentiekio sistemos slegis? Ir kam tas ventylis?
Ko gero, tavo didžioji bėda ne dantys. Ne sykį esu pastebėjęs, kad žmonės labai susierzina, aptikę savo priklausomybę ir ima ieškoti "kabliukų". Tavo atvejis gali būti beviltiškas.
Jeigu nepritariu tam, kad įprotis valytis dantis ar dirbti yra naudingas, tai ar labai blogai?
Na, blogiausiu atveju galiu tam pritarti su išlygomis: įprotis kasdien valytis dantis tikrai labai naudingas dantų pastos ir šepetėlių gamintojams, o įprotis dirbti - labai naudingas darbdaviams.
Kai išbandysi, patikrinsi, tada viską aprašysi, atsiųsi, ir mudu kalbėsimės kaip lygus su lygiu. O kol kas skaityk knygeles. Beje, paskaityk ir mano straipsnius apie reaktyvines turbinas. Jeigu mėgini jas aiškinti, tai bent pasistenk suprasti veikimo principą. O kol kas tik klaidini žmones. Kol kas dar nieko, visiškai nieko nesupratai.
Jeigu šis fantazuotojas ką nors suklaidino, priminsiu, kad vidinis vamzdis turi eiti ne tik iki viršaus, bet būti apšiltintas.
Pagal M.Lomonosovo atrastą laisvojo dujų judėjimo dėsnį liepsna turėtų kilti auštyn ir net ir tuo atveju jeigu turbinos vamzdis bus gerokai trumpesnis. Tuomet apvalkalo viršutinė dalis ilgiau laikys šilumą užgesinus krosnelę ir neskubant uždaryti užsklandos. Jūsų sukurtas krosnelės priedas imituoja šildymo sienelės kanalus. Patrumpinus mano minėtą vamzdį gausite Gržimailo ir jo mokinio Podgorodnikovo sukurtos kupolinės krosnies prototipą. Baigus kūrenti šių krosnių kupoluose susidaro šiluminis uždoris ir šaltas oras per pakurą eina tiesiai į kaminą nevėsindamas pačios krosnies (dėl tankio skirtumo).
Jeigu turėsit galimybę - išbandykit. Sėkmės.
Aš pats dar neišbandžiau, dar tik ruošiuosi šį tą nuveikti šitoj srity, todėl dabar daug skaitau. Nesinori išrasti dviratį ir pamatyti,kad jis jau išrastas, geriau pabandyti jį patobulinti, pritaikyti sau. Jūsų puslapyje radau gana įdomių minčių. Tikrai panaudosiu.
Taip, Andriau, pagal idėją suodžių neturėtų būti, jeigu tai iš tiesų būtų reaktyvinis pečius. Bet aš ekonomaizerį uždėjau ant ketaus krosnelės, kurios konstrukcija šiek tiek kitokia. Ji turi sklendę, kuri neleidžia liepsnos įtraukti į ekonomaizerio vamzdį. Matyt, padaryta specialiai, kad liepsna nepatektų į dūmtraukį. Liepsną įvaryti į turbinos vamzdį man pavyksta tik tada, kai įmetu smulkesnių pagalių ir kūrenu atviromis durelėmis, duodamas daugiau oro. Tada tikrai panašu į reaktyvkę.
Taigi naudojant reaktyvinį ekonomaizerį su šita krosnele, degimas nėra idealus, koks būna tikrose reaktyvinėse krosnelėse. Todėl ir suodžių susidaro. Tiesa, labai nedaug.
Vieną reaktyvinį oru aušinamą ekonomaizerį uždėjau ant paprasčiausio židinio ir pasiekiau idealų degimą. Liepsna be jokių kliūčių pateko į turbinos vamzdį, trauka pasidarė žvėriška, pasigirdo reaktyviniams pečiams būdingas ūžimas. Virš kamino dingo dūmai. Ten suodžių nebus - visa anglis sudega. Iš kur jų bus, jeigu nuo karščio ir paties ekonomaizerio spalva pasikeitė?
Taigi tokius ekonomaizerius būtų geriau naudoti su savadarbėmis, tarkim, mūrinėmis, krosnelėmis. Ir pigiau išeitų, ir degimas būtų idealus. Aš turėjau metalinę, tai nenorėjau išmesti. Dabar svarstau, kaip būtų galima nupjauti jos sklendės patį galą, kad liepsna netrukdoma galėtų patekti į turbiną, Jeigu tai pavyktų, turėčiau tikrai reaktyvinę krosnelę. Ko gero, atkristų ir valymo problema - juk visi dūmai sudegtų. Dūmų būtų tik pačioje pradžioje.
Keistas dalykas, kad suodžiai susidarė, pagal visą idėją juk neturėtų. O ar negali būti, kad ten ne suodžiai (nesudegusi anglis) o pelenai, kuriuos pakėlė karšto oro srautas? Jei tikrai suodžiai, gal geriau būtų vietoj valymo skylės padaryti antrinio oro padavimo skylę vidiniame vamzdyje, kuriame vyksta degimas. Čia pagal dujų generacinio katilo veikimo principą - pirminis oro padavimas, kad malkos rusentų, antrinis - kad būtų pakankamai deguonies pirolizės metu išsiskyrusiom dujom sudegti.
Būtų puiku jei straipsniuką papildytumėt aprašymu ir nuotraukomis, kaip buvo padarytas priėjimas išvalymui.
Taip, Bambyze, juodaskvernių darbas nelengvas, labai dažnai jis pasibaigia alkoholizmu, šizofrenija ar pedofilija. Negi ilgai ištversi, viena galvodamas, kita sakydamas o trečia darydamas? Moralinė sumaištis baigiasi proto sumaištimi - toks jau psichologijos dėsnis.
Visgi nedrįsčiau katalikų juodaskvernių lyginti su tranais. Tranai atlieka labai svarbią gyvybės funkciją - jie apdulkina bičių motinėlę. O katalikų juodaskverniai negali ir to. Jeigu išdulkina kokį vaiką ar suaugusį kataliką, tai tik nelegaliai.
Ai Petrai nestumk taip jau labai ant tu juodaskverniu. Jie tik paprasciausiai dirba savo darba nes pasirinko tokia profesija o ji kaip ir visos kitos profesijos nera labai lengva. kaip ir kokie policininkai (kurie irgi daro nusikaltimu gal dar daugiau nei paprasti zmogenai). ar politikai kuriu darbas irodyti savo sventa tiesa kuria patys nevisada tiki (tas pats ir su juodaskverniais)
tik aisku visus situos reiktu priskirt prie zmonijos tranu. bet tranai irgi turi savo paskirti....
Galėtumei paskaityti, kas rašoma kituose straipsniuose apie reaktyvinius ekonomaizerius. O rašoma tai, kad reaktyvinė turbina, tiksliau - joje įstatytas vertikalus vamzdis pailgina degimo laiką ir išlaiko kur kas aukštesnę degimo temperatūrą. Tuo vertikaliu vamzdžiu ne šiaip sau eina karšti dūmai - iš tiesų tai ugnies stulpas, kuriame baigia degti suodžiai ir dervos, o virš kamino net nematyti dūmų - jie paprasčiausiai sudeginami. Nesudega tik kondensatas, todėl mes svarstome, kaip jį surinkti čia pat, ekonomaizeryje, kol jis nenuėjo iki kamino.
Ar toks ekonomaizeris įtrauktų liepsną, jeigu jį pritaisytumei prie standartinio centrinės sistemos pečiaus? Aš to nežinau. Manau, tai priklausytų nuo pečiaus konstrukcijos. Kaip ten bebūtų, jis surinktų daug pro kaminą išleidžiamos šilumos ir beveik visą kondensatą. Nežinau, ar pavyktų degimą pagerinti tiek, kad sudegtų dervos. Nemėginęs nepasakysi. Akivaizdu, kad dabar degimas tikrai neefektyvus.
Su kondensatu viskas aišku. Man rūpi kitas klausimas - ką daryti su dervomis, kurios nusėda ant dūmtraukio sienelių? Pavyzdžiui mano atveju jungiamoji dalis tarp kietojo kuro katilo (kūrenu malkas) ir kamino buvo neapšiltintias nerūdijančio plieno vamzdis. Jį natūraliai vėsino katilinėje esantis oras. Tačiau ten, kur susidaro "rasos taškas" nusėda ne tik kondensatas, bet ir iš malkų keliaujančios dervos bei suodžiai. Šios medžiagos apaugina vidinę dūmtraukio dalį taip, kad net trauka prapuola. Tekdavo viską ardyt ir valyt. Šią problemą išsprendžiau perkeldamas rasos tašką laukan, apšildydamas dūmtraukį papildomai vata. O kaip su ekonomaizeriu? Kaip spręsti dervų ir vidinio "apaugimo" problemą?
Man buvo minčių iš dūmtraukio pasiimti šilumą ir ją perduoti rekuperatoriui, tačiau perspektyva periodiškai viską ardyti ir valyti - nevilioja...
O tu atlik eksperimentą, viską aprašyk, apskaičiuok ir atsiųsk mums. Mes paskelbsime. Tokį ekperimentą aš jau atlieku. Turime su Vincu pasidarę vandeniu aušinamą ekonomaizerį, kuris labai staigiai numuša dūmų temperatūrą ir, žinoma, kondensuoja drėgmę. Man pačiam įdomu, kiek jis laikys. Padarytas ne iš nerūdijančio plieno, bet iš storasienio baliono (buvo laikomos kažkokios aukšto slėgio dujos). Žinau, kiek jis man kainavo, kiek kainuotų nerūdijančio plieno kamino įdėklas arba malkų dvigubos - trigubos sąnaudos.
Turiu šiek tiek patirties. Pernai senąją kaimo viryklę perdirbau į reaktyvinę krosnelę ir maistą pradėjau gaminti nebe ant dujinės, bet ant tos reaktyvinės viryklės. Per metus sutaupiau mažiausiai du balionus po 70 Lt. Reaktyvinės krosnelės turbina daryta iš ugniai atsparaus vamzdžio, kuris man kainavo 80 Lt. Virdamas maistą ant dujinės, aš vis tiek turėdavau kurti pečių - reikėdavo juk šildyti trobą ir vandenį. Taigi tie du balionai po 70 Lt - kaip ir "dykai".
Tikiuosi, kad panašus efektas bus ir su ekonomaizeriu. Vieną, paprastesnį, jau turėjau, jis atsipirko nežinau kiek sykių. Todėl nuojauta sako, kad panašiai bus ir šį sykį. Turiu pakankamai patirties, kad galėčiau tvirtinti - jeigu darote pats, o ne perkate už beprotišką kainą iš prekybos centrų, atsipirkti turėtų. Visgi ir šią prielaidą su ekonomaizeriu dar turiu patvirtinti praktiškai.
Šeimos ratelyje galima šnekėti ir taip, ir anaip, bet atsakingiems teiginiams yra reikalinga tikra informacija. Informacijos negalima "numanyti" arba "išprotauti". Informacija - kaip pinigai: turi arba neturi. Neturi - neini lošti iš pinigų.
Labai svarbi informacija apie kondensata! Paklausiu jusu nuomones kas man uzkliuvo.Taigi cituoju:"Gamybai panaudotas nerūdyjantis plienas padidintų tarnavimo laiką, nes čia vyksta labai agresyvios cheminės reakcijos ir metalas greitai koroduoja." Ir faktai citatoje cia: "Tai yra 1 litras kondensato papildomai ekonomaizeryje "pagamina" 1,6 kWh šilumos papildomai neatvėsindamas dūmų. Gal tai ir nėra labai daug, bet visgi." Belieka pasverti ar nauda kiekvieno surinkto kondensato litro (ty 1.6 kwh)atpirks ekonomaizerio "suvalgytą" resursą. Ypač jei jis brangiai gaminamas - iš nerūdyjančio plieno. Kiek aš žinau, jis ,nors gerokai atsparesnis korozijai, bet tokioms degimo produkto rūgštims nera 100% atsparus.Ka pasakysit?
Taip, 49 piešinyje panašumas tikrai didelis. Mūsų atveju liepsna įtraukiama į turbinos vamzdį ir čia baigia degti. Neaišku, kaip ten - ar ten irgi liepsna turi būti traukiama į viršų, ar degimo kamera tik apačioje?
http://fireplace.su/kladka-kaminov/konvektivnie_sistemi_pechey.html
Внедрению бесканальных конвективных систем в технику печного отопления способствовали работы советского ученого В. Е. Гржимайло (1864 — 1928), который разработал различные модификации так называемых колпаковых печей одно- и многоэтажных конструкций. На рис. 52, а изображена колпаковая печь в металлическом футляре 1, в надтопочной части которой отсутствуют дымообороты. Принцип работы конвективной системы печи следующий.
Рис. 52. Колпаковая печь с бесканальной конвективной системой
Горячие газы из топливника поступают в надтопочную часть вертикальной струей значительной скорости (см. рис. 45, в). Соприкасаясь с холодными поверхностями печи, газы остывают и опускаются вниз. Навстречу охлажденным струям поднимаются горячие газы, поток которых расширяется по мере подъема к перекрытию колпака. Вовлекая постепенно в сферу своего движения пристенные струи, восходящие газы частично охлаждаются, опускаются между контрфорсами 2, представляющими собой вертикальные стенки, которые аккумулируют теплоту горячих газов (рис. 52,6; разрез Л—Л). Температура отработавших в колпаке дымовых газов, которые направляются в трубу, небольшая (около 120 °С), что обусловливает высокие теплотехнические качества колпаковых конструкций. КПД бесканальных конвективных систем 93,7%.
Sveiki visi besidomintys ir mielai besidalijantis savo ziniomis ir patirtimi apie bene aktualiausia siu laiku tema- pigesnis buto ar namo sildymas.As gyvenu ind.name ir senai mastau ka galeciau padaryt siuo tikrai svarbiu klausimu.Jei kas nors jau turite gyvenime tikrai pasitvirtinusia pigia-efektyvia technologija,buciau labai dekingas jei idejomis pasidalintumete ACIU!!!
Dar sugalvokit, kaip elektros energijos pasigamint pusvelčiui iš tokio pečiaus arba saulės ar vėjo su minimaliom sąnaudom - išviso bus "amerika" :)
P.S. Į savo tinklaraštį galite iterpti "donate" (rėmimo, pinigu aukojimo nuoroda funkcija su saskaitos nr.) ir nors tautiečiai skūpūs ir biedni, bet tikrai manau atsiras kas pervestų vieną kitą litą, tamstai, už visos šitos info paviešinimą.
Ačiū, Jonai, labai vertinga informacija!
Aš jau ir pats pastebėjau, kad mano ekonomaizeris nepakankamai ataušina dūmus - kondensatas susidaro tik pačioje pradžioje, kol šaltas šildymo sistemos vanduo. Bet jis labai greitai įšyla. Taigi turiu arba didinti akonomaizerį, arba pasidaryti kokią šilumos akumuliacijos talpą, kad ji neleistų sukilti temperatūrai. Jau išlošiu daug šilumos, kurią anksčiau leisdavau vėjais, bet galėčiau išlošti daugiau.
Dar turėčiau atsakyti į klausimą. Reaktyvinės krosnelės ir tokie ekonomaizeriai yra saugūs jau vien dėl to, kad jie visiškai sudegina dūmus ir nepalieka suodžių. Juk pailgėja degimo laikas ir išsilaiko aukštesnė degimo temperatūra. Liepsna įtraukiama tik į turbinos vamzdį, kur baigia degti. Tai daug saugiau, nei įprastiniai pečiai, iš kurių liepsna kartais įtraukiama į patį kaminą.
Visada, deginant malkas ar kokį kitą kurą, susidaro degios dujos - tik jos ir dega! Reaktyviniuose pečiuose tie du procesai sėkmingai atskirti ir skatina vienas kitą. Ar gali būti, kad smalkių susikaups turbinoje, ir ši sprogs? Manau, tai neįmanoma net teoriškai. Juk sprogimui, kaip ir lėtesniam degimui, yra reikalingos ne tik smalkės, bet ir deguonis. Labai panašiu principu, tik ne taip efektyviai veikia senieji dūmų aušintuvai - mūrinių pečių sienelės. Užgesus ugniai, jose irgi susikaupia smalkių, bet negirdėjau, kad sienelė kam nors būtų sprogusi. Ir dar. Piroliziniai pečiai iš malkų išskiria degias dujas, bet jų nekaupia, jas čia pat ir sudegina. Iš esmės tai tas pats degimas, tik efektyvesnis.
Norint išvengti kondensato kamine, reikia daugiau atvėsinti dūmus ekonomaizeryje.
Kondensatas gali susidaryti ten kur dūmų temperatūra krinta nuo +100C iki 0C.
Dūmai nebeišlaiko savyje didelio vandens kiekio (įsisotinę vandens garai) krentant temperaturai ir drėgmės perteklius kondensuojasi.
Kondensacijos metu išsiskiriama papildomai šilumos. Karšti kaminai be kondensato yra šilumos švaistymas.
Reikia tik džiaugtis, kad susidaro kondesatas. Tai reiškia, kad dūmai atšala ir šiluma lieka patalpoje, jeigu kaminas nėra tik ilgas vamzdis lauke.
Realiai kondensatas susidaro dūmų temperatūrai krentant kažkur nuo 80 C iki lauko temperatūros.
Būtų įdomu pamatuoti temperatūrą kurioje jau pradeda kristi kondensatas.
Dūmų temperatūrai krentant 10 laipsnių nuo 50C iki 40C iškrenta ~45g vandens iš 1kg oro/dūmų.
Dūmū temperatūrai krentant 10 laipsnių nuo 30C iki 20C iškrenta ~17g vandens iš 1kg oro/dūmų.
Dūmū temperatūrai krentant 10 laipsnių nuo 10C iki 0C iškrenta ~2g vandens iš 1kg oro/dūmų.
Tendencijas supratote.
Kai temperatūra kris nuo 80C iki 70C gali iškristi ir daugiau kaip 400g kondensato iš to paties kiekio dūmų.
Žiūrėkite grafiką tinklapyje: http://en.wikipedia.org/wiki/Relative_humidity
Kuo žemesnė temperatūra į kaminą, tuo mažiau kondensato jame ir daugiau kondensato ekonomaizeryje.
Išvada būtų tokia - jeigu nenorite šiltinti mūrinio kamino, nenorite kondensato
kamine ir galų gale nenorite išleisti šilumos iš namų - jums reikia efektyvaus ekonomaizerio su didelio aukščio vandens šilumokaičiu,
kuris atvėsintų dūmus iki 50-40C (pvz.: grindinis šildymas su didele akumuliacinė talpa).
Didelė degimo kameros temperatūra padidins degimo efektyvumą, sumažins suodžių susidarymą ekonomaizeryje ir valymo dažnumą.
Gamybai panaudotas nerūryjantis plienas padidintų tarnavimo laiką, nes čia vyksta labai agresyvios cheminės reakcijos ir metalas greitai koroduoja.
95% kondensato susidarytų ekonomaizeryje, kur jis nekeltų problemų ir būtų lengvai pašalinamas (esant teisingai konstrukcijai).
Apie papildomą kondensacijos šilumą galėčiau pasakyti tiek, kad 2kW arbatinukas per 1 val. gali išgarinti iki 1,20 litro vandens.
Tai yra 1 litras kondensato papildomai ekonomaizeryje "pagamina" 1,6 kWh šilumos papildomai neatvėsindamas dūmų. Gal tai ir nėra labai daug, bet visgi.
Deginant "šlapias", tarkim 20% drėgmės, malkas atvirkščiai.
Sudeginus 1 kub.m. pušinių malkų (500kg medžio + 100kg vandens) prarandama 160 kWh šilumos,
bet efektyviame ekonomaizeryje didžioji dalis šių nuostolių gali būti sugrąžinta kondensato pavidalu,
bet degimo kameros temperatūra ir su tuo susijęs degimo efektyvumas butų mažesnis.
Kaip manote ar pirolizinės krosnys saugios (juose susidaro degios/srogios dujos)?
Kur gauti daugiau informacijos apie šiuolaikinių raketinių krosnių konstrukciją?
Tuos 5 kg pirkome Šilalėje Arvydo Petkaus krautuvėje. Įpylė iš maišo, markės neatsimenu. Tai azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų mišinys. Atrodo, azoto ir kalio po lygiai.
Gerbiamasis, ar ir nupiešiau, ir tekstuose aprašiau daugybę kartų. Jeigu tikrai neaišku ir tikrai nori išsiaiškinti, skambink telefonu. Asmeninių pamokų nepaverskime viešu reikalu.
Paantrinsiu Petrui - jei paieškosi interneto platybėse "rocket stove mass heater" arba "rocket stove", rasi begalę tokių krosnių krosnelių. Youtube yra nemažai vaizdų apie degimą be dūmų tokiuose prietaisuose. Aš pats po truputį konstruoju kažką panašaus į http://www.youtube.com/watch?v=VdhLWMW7IXA.
Giords
Aš jau pasakiau. Beje, tai ne mano išradimas. Aš jį nusižiūrėjau nuo reaktyvinių krosnelių ir turbinos principą pritaikiau vandeniu aušinamam ekonomaizeriui.
".. taigi suodžiai SUDEGA.Dūmų būna tik pačioje pradžioje, kol įkaista turbina."
Jei isties sudegini visus dumus ir ju rukstanciu lauke is kamino nesimato, tai lenkiu galva pries si isradima. Tokiu atveju sis projektas isties vertas didelio demesio! Tik pasakyk kad dumu ikaitus turbinai nelieka ir as iskart einu i garaza pjaustyt ir virint ekonomaizerio!
Tavo nurodyti ekonomaizeriai išoriškai yra panašūs, bet - tik išoriškai. Reaktyvinis ekonomaizeris yra ne šiaip sau dūmų aušintuvas - jis įtraukia liepsną, pailgina degimo laiką ir dar sukuria papildomą trauką. Kadangi įtraukta liepsna nėra tiesiogiai aušinama, išsilaiko labai aukšta temperatūra, sudega suodžiai ir dervos. Kai ši turbina įkaista,dūmų virš kamino nebepamatysi. Ant lauko krosnelės kamino vasarą netgi kepu bulves, šašlykus, paukštieną, dešrelas ir ką tik turiu. Iš tokios turbinos išeina švarus dūmas. Apie tai čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/reaktyvin%C4%97-krosnel%C4%97-su...
Prieš maždaug šešis metus Vilniuje eidamas vakare iš darbo pamačiau artėjantį žmogų. Netrukus aš pažinau jį- tai buvo seimo narys Julius Veselka. Tiesiog ėmiau ir pasisveikinau,-labas vakaras, pasakiau. Ir didelei mano nuostabai pasisveikino ir jis, net mandagiai linktelėdamas galva. To nepamiršiu niekada. Aš jį matydavau per tv, o jis juk manęs visai nepažinojo, bet pasisveikino.
Tai kodėl Martyno nuotraukose folija nedažyta?
Po juodai dažytais skardiniais radiatoriais turi būti juodai dažyta skarda. Ji dar vadinama absorberiu. Po skarda - šilumos izoliacija. Niekas neturi atspindėti spindulių, viskas turi sugerti šilumą ir jos neišleisti.
O po skardiniais radiatoriais geriau dėti šviesą atspindinčia foliją ar geriau juodą pagrindą, kad sugertų šilumą?
Taip. Ventilį įdėti pigiau, nei pirkti kitą siurblį.
Tai reiskia mazasis ratas tik tada reikalingas, kai per galingas sistemos siurblys?
Kada saules baterijas sukonstruosit?
Taip, Žaliasis, tu visiškai nieko nesupratai. Šitos sistemos veikia užtikrintai, jos išbandytos net nežinau kiek kartų. Padėti tau niekuo negaliu, nes tu netiki tuo, kas čia rašoma. Tai beviltiška.
Visi kiti skaitytojai, kurie kada nors yra skaitę fizikos vadovėlį, turėtų žinoti, kad uždarose sistemose slėgis pasiskirsto tolygiai. Taigi vanduo norės bėgti ne tik į saulės kolektorių, bet ir į šilumokaitį. Saulės kolektoriuje vanduo daug šiltesnis, vadinasi, mažesnio tankio ir lengvesnis. Kuris vanduo kils aukštyn - kuris sunkesnis ar kuris lengvesnis? O kai saulės kolektoriuje vanduo atvės, kaip tada? Tai pernelyg vaikiški klausimai, a ne?..
Anksčiau Žaliasis klausė, kam sistemoje tas ventilis. Bet jeigu būtų skaitęs straipsnį, ten būtų radęs paaiškinimą, būtų supratęs, kad ventilis reikalingas mažajam vandens ratui reguliuoti. O kas tas mažasis vandens ratas? Yra tekste!
Taip, gali būti, tu esi ne marketingo sukčius, bet marketingo auka. Pačiam pasidaryti galingą saulės kolektorių išeina apie dešimt kartų pigiau, negu pirkti pernelyg brangų pramoninį. Bet jeigu 10 kartų greičiau atsiperkančią investiciją laikai "nepakankamai efektyvia", tai esi paprasčiausias kvailys. Žinau, kad įsižeisi nuo mano žodžių, bet taip yra. Tu esi marketingo apkvailinta auka.
Kol kas tau dar anksti darytis pačiam, nes nesupranti svarbiausių fizikos dėsnių. Mano svetainėje (ir straipsnių komentaruose, kur atsakau į klausimus) aprašyti visi principai. Tačiau tai tau niekuo nepadės, nes tu geriau išmanai už mane ir netiki tuo, kas čia rašoma. Ti geriau pirk 10 kartų brangesnius pramoninį žaisliuką.
As nesu joks marketingo klapciukas, tiesiog siaip domiuosi saules kolektoriais ir tiek, todel narsau po interneta ir sprendziu ar pirkti ar darytis paciam, ar uzteks efektyvumo savadarbiui ar ne. Nors likstu prie darymosi paciam
Apie Gintaro schema. As nesuprantu juk del vandentiekio sistemos slegio saltas vanduo pastoviai turetu begti i kolektoriu, bet gal as kazka netaip suprantu.
Paantrinsiu Andriui. Apsimoka viskas, kas yra pigiau ir atsiperka greičiau. O investicija, kuri atsiperka greičiau, yra efektyvesnė. Todėl neklausykite marketingo niekšelių, kad brangesni ir sunkiau atsiperkantys pramoniniai saulės kolektoriai yra "efektyvesni". Šiandien pas vieną žmogų mačiau saulės kolektorių orui šildyti. Jis džiaugėsi nusipirkęs ne už 1000, kiek prašė prekybos centre, bet už 700 litų. O varge! Tas žaisliukas - vos pusė kvadratinio metro. Darydamas pats, žmogus už 700 litų galėtų saulės kolektoriais nukloti vos ne visą sieną! Ir po viso šito marketingo niekšeliai nori, kad mes juos gerbtume?
Beje, šis marketingo klapčiukas neturi net supratimo, kaip veikia saulės kolektoriai. Prieš keletą valandų jis pasirašė "Žaliu" ir klausinėjo visai naivių dalykų. Tie vargšai neblogai skaičiuoja pinigus, bet neturi žalio supratimo apie jų "aptarinėjamas" sistemas.
Apie kurią schemą kalbi? Jeigu pasakytum konkrečiau, gal ką paaiškinčiau?
Apibendrintai galiu pasakyti, kad šaltas vanduo iš čiaupo nebėga nei vienu atveju. Bet nežinau, apie kukį variantą kalbame konkrečiai.
Kaip kam. Jei kam gamintis paciam neapsimoka, tai neapsimoka ir sito puslapio skaityti, tuo labiau rasyti komentarus. Geriau ir eiti tiesiai i www.blablabla.lt ir pirkti. Sitas puslapis tiem, kuriem apsimoka gaminti patiem.
Ar beapsimoka paciam gamintis ta kolektoriu, jei visai nebrangiai yra pirkti gamyklisku, kuriu efektyvumas zymiai didesnis ir uz savadarbi (marketingo reklama išvalyta - P.D.).
Biski nesuprantu kaip veiks sita schema. Ar atsukus duso ciaupa, neprades pastoviai begti saltas vanduo i kolektoriu, nes visdelto yra vandentiekio sistemos slegis? Ir kam tas ventylis?
Ko gero, tavo didžioji bėda ne dantys. Ne sykį esu pastebėjęs, kad žmonės labai susierzina, aptikę savo priklausomybę ir ima ieškoti "kabliukų". Tavo atvejis gali būti beviltiškas.
Jeigu nepritariu tam, kad įprotis valytis dantis ar dirbti yra naudingas, tai ar labai blogai?
Na, blogiausiu atveju galiu tam pritarti su išlygomis: įprotis kasdien valytis dantis tikrai labai naudingas dantų pastos ir šepetėlių gamintojams, o įprotis dirbti - labai naudingas darbdaviams.
Kokio velnio gadinsiu tavo kibirą, jeigu tinka bet koks šaltkrepšis.
Ponas , Petrai , labai gerbiu tamsta .bet kokio bieso sugadinai saltkrepsi juk tam tinka bet koks kibiras
laukiu atsakymo Julius
Kai išbandysi, patikrinsi, tada viską aprašysi, atsiųsi, ir mudu kalbėsimės kaip lygus su lygiu. O kol kas skaityk knygeles. Beje, paskaityk ir mano straipsnius apie reaktyvines turbinas. Jeigu mėgini jas aiškinti, tai bent pasistenk suprasti veikimo principą. O kol kas tik klaidini žmones. Kol kas dar nieko, visiškai nieko nesupratai.
Jeigu šis fantazuotojas ką nors suklaidino, priminsiu, kad vidinis vamzdis turi eiti ne tik iki viršaus, bet būti apšiltintas.
Pagal M.Lomonosovo atrastą laisvojo dujų judėjimo dėsnį liepsna turėtų kilti auštyn ir net ir tuo atveju jeigu turbinos vamzdis bus gerokai trumpesnis. Tuomet apvalkalo viršutinė dalis ilgiau laikys šilumą užgesinus krosnelę ir neskubant uždaryti užsklandos. Jūsų sukurtas krosnelės priedas imituoja šildymo sienelės kanalus. Patrumpinus mano minėtą vamzdį gausite Gržimailo ir jo mokinio Podgorodnikovo sukurtos kupolinės krosnies prototipą. Baigus kūrenti šių krosnių kupoluose susidaro šiluminis uždoris ir šaltas oras per pakurą eina tiesiai į kaminą nevėsindamas pačios krosnies (dėl tankio skirtumo).
Jeigu turėsit galimybę - išbandykit. Sėkmės.
Aš pats dar neišbandžiau, dar tik ruošiuosi šį tą nuveikti šitoj srity, todėl dabar daug skaitau. Nesinori išrasti dviratį ir pamatyti,kad jis jau išrastas, geriau pabandyti jį patobulinti, pritaikyti sau. Jūsų puslapyje radau gana įdomių minčių. Tikrai panaudosiu.
Taip, Andriau, pagal idėją suodžių neturėtų būti, jeigu tai iš tiesų būtų reaktyvinis pečius. Bet aš ekonomaizerį uždėjau ant ketaus krosnelės, kurios konstrukcija šiek tiek kitokia. Ji turi sklendę, kuri neleidžia liepsnos įtraukti į ekonomaizerio vamzdį. Matyt, padaryta specialiai, kad liepsna nepatektų į dūmtraukį. Liepsną įvaryti į turbinos vamzdį man pavyksta tik tada, kai įmetu smulkesnių pagalių ir kūrenu atviromis durelėmis, duodamas daugiau oro. Tada tikrai panašu į reaktyvkę.
Taigi naudojant reaktyvinį ekonomaizerį su šita krosnele, degimas nėra idealus, koks būna tikrose reaktyvinėse krosnelėse. Todėl ir suodžių susidaro. Tiesa, labai nedaug.
Vieną reaktyvinį oru aušinamą ekonomaizerį uždėjau ant paprasčiausio židinio ir pasiekiau idealų degimą. Liepsna be jokių kliūčių pateko į turbinos vamzdį, trauka pasidarė žvėriška, pasigirdo reaktyviniams pečiams būdingas ūžimas. Virš kamino dingo dūmai. Ten suodžių nebus - visa anglis sudega. Iš kur jų bus, jeigu nuo karščio ir paties ekonomaizerio spalva pasikeitė?
Taigi tokius ekonomaizerius būtų geriau naudoti su savadarbėmis, tarkim, mūrinėmis, krosnelėmis. Ir pigiau išeitų, ir degimas būtų idealus. Aš turėjau metalinę, tai nenorėjau išmesti. Dabar svarstau, kaip būtų galima nupjauti jos sklendės patį galą, kad liepsna netrukdoma galėtų patekti į turbiną, Jeigu tai pavyktų, turėčiau tikrai reaktyvinę krosnelę. Ko gero, atkristų ir valymo problema - juk visi dūmai sudegtų. Dūmų būtų tik pačioje pradžioje.
Keistas dalykas, kad suodžiai susidarė, pagal visą idėją juk neturėtų. O ar negali būti, kad ten ne suodžiai (nesudegusi anglis) o pelenai, kuriuos pakėlė karšto oro srautas? Jei tikrai suodžiai, gal geriau būtų vietoj valymo skylės padaryti antrinio oro padavimo skylę vidiniame vamzdyje, kuriame vyksta degimas. Čia pagal dujų generacinio katilo veikimo principą - pirminis oro padavimas, kad malkos rusentų, antrinis - kad būtų pakankamai deguonies pirolizės metu išsiskyrusiom dujom sudegti.
Būtų puiku jei straipsniuką papildytumėt aprašymu ir nuotraukomis, kaip buvo padarytas priėjimas išvalymui.
Taip, Bambyze, juodaskvernių darbas nelengvas, labai dažnai jis pasibaigia alkoholizmu, šizofrenija ar pedofilija. Negi ilgai ištversi, viena galvodamas, kita sakydamas o trečia darydamas? Moralinė sumaištis baigiasi proto sumaištimi - toks jau psichologijos dėsnis.
Visgi nedrįsčiau katalikų juodaskvernių lyginti su tranais. Tranai atlieka labai svarbią gyvybės funkciją - jie apdulkina bičių motinėlę. O katalikų juodaskverniai negali ir to. Jeigu išdulkina kokį vaiką ar suaugusį kataliką, tai tik nelegaliai.
Ai Petrai nestumk taip jau labai ant tu juodaskverniu. Jie tik paprasciausiai dirba savo darba nes pasirinko tokia profesija o ji kaip ir visos kitos profesijos nera labai lengva. kaip ir kokie policininkai (kurie irgi daro nusikaltimu gal dar daugiau nei paprasti zmogenai). ar politikai kuriu darbas irodyti savo sventa tiesa kuria patys nevisada tiki (tas pats ir su juodaskverniais)
tik aisku visus situos reiktu priskirt prie zmonijos tranu. bet tranai irgi turi savo paskirti....
Galėtumei paskaityti, kas rašoma kituose straipsniuose apie reaktyvinius ekonomaizerius. O rašoma tai, kad reaktyvinė turbina, tiksliau - joje įstatytas vertikalus vamzdis pailgina degimo laiką ir išlaiko kur kas aukštesnę degimo temperatūrą. Tuo vertikaliu vamzdžiu ne šiaip sau eina karšti dūmai - iš tiesų tai ugnies stulpas, kuriame baigia degti suodžiai ir dervos, o virš kamino net nematyti dūmų - jie paprasčiausiai sudeginami. Nesudega tik kondensatas, todėl mes svarstome, kaip jį surinkti čia pat, ekonomaizeryje, kol jis nenuėjo iki kamino.
Ar toks ekonomaizeris įtrauktų liepsną, jeigu jį pritaisytumei prie standartinio centrinės sistemos pečiaus? Aš to nežinau. Manau, tai priklausytų nuo pečiaus konstrukcijos. Kaip ten bebūtų, jis surinktų daug pro kaminą išleidžiamos šilumos ir beveik visą kondensatą. Nežinau, ar pavyktų degimą pagerinti tiek, kad sudegtų dervos. Nemėginęs nepasakysi. Akivaizdu, kad dabar degimas tikrai neefektyvus.
Su kondensatu viskas aišku. Man rūpi kitas klausimas - ką daryti su dervomis, kurios nusėda ant dūmtraukio sienelių? Pavyzdžiui mano atveju jungiamoji dalis tarp kietojo kuro katilo (kūrenu malkas) ir kamino buvo neapšiltintias nerūdijančio plieno vamzdis. Jį natūraliai vėsino katilinėje esantis oras. Tačiau ten, kur susidaro "rasos taškas" nusėda ne tik kondensatas, bet ir iš malkų keliaujančios dervos bei suodžiai. Šios medžiagos apaugina vidinę dūmtraukio dalį taip, kad net trauka prapuola. Tekdavo viską ardyt ir valyt. Šią problemą išsprendžiau perkeldamas rasos tašką laukan, apšildydamas dūmtraukį papildomai vata. O kaip su ekonomaizeriu? Kaip spręsti dervų ir vidinio "apaugimo" problemą?
Man buvo minčių iš dūmtraukio pasiimti šilumą ir ją perduoti rekuperatoriui, tačiau perspektyva periodiškai viską ardyti ir valyti - nevilioja...
O tu atlik eksperimentą, viską aprašyk, apskaičiuok ir atsiųsk mums. Mes paskelbsime. Tokį ekperimentą aš jau atlieku. Turime su Vincu pasidarę vandeniu aušinamą ekonomaizerį, kuris labai staigiai numuša dūmų temperatūrą ir, žinoma, kondensuoja drėgmę. Man pačiam įdomu, kiek jis laikys. Padarytas ne iš nerūdijančio plieno, bet iš storasienio baliono (buvo laikomos kažkokios aukšto slėgio dujos). Žinau, kiek jis man kainavo, kiek kainuotų nerūdijančio plieno kamino įdėklas arba malkų dvigubos - trigubos sąnaudos.
Turiu šiek tiek patirties. Pernai senąją kaimo viryklę perdirbau į reaktyvinę krosnelę ir maistą pradėjau gaminti nebe ant dujinės, bet ant tos reaktyvinės viryklės. Per metus sutaupiau mažiausiai du balionus po 70 Lt. Reaktyvinės krosnelės turbina daryta iš ugniai atsparaus vamzdžio, kuris man kainavo 80 Lt. Virdamas maistą ant dujinės, aš vis tiek turėdavau kurti pečių - reikėdavo juk šildyti trobą ir vandenį. Taigi tie du balionai po 70 Lt - kaip ir "dykai".
Tikiuosi, kad panašus efektas bus ir su ekonomaizeriu. Vieną, paprastesnį, jau turėjau, jis atsipirko nežinau kiek sykių. Todėl nuojauta sako, kad panašiai bus ir šį sykį. Turiu pakankamai patirties, kad galėčiau tvirtinti - jeigu darote pats, o ne perkate už beprotišką kainą iš prekybos centrų, atsipirkti turėtų. Visgi ir šią prielaidą su ekonomaizeriu dar turiu patvirtinti praktiškai.
Šeimos ratelyje galima šnekėti ir taip, ir anaip, bet atsakingiems teiginiams yra reikalinga tikra informacija. Informacijos negalima "numanyti" arba "išprotauti". Informacija - kaip pinigai: turi arba neturi. Neturi - neini lošti iš pinigų.
Labai svarbi informacija apie kondensata! Paklausiu jusu nuomones kas man uzkliuvo.Taigi cituoju:"Gamybai panaudotas nerūdyjantis plienas padidintų tarnavimo laiką, nes čia vyksta labai agresyvios cheminės reakcijos ir metalas greitai koroduoja." Ir faktai citatoje cia: "Tai yra 1 litras kondensato papildomai ekonomaizeryje "pagamina" 1,6 kWh šilumos papildomai neatvėsindamas dūmų. Gal tai ir nėra labai daug, bet visgi." Belieka pasverti ar nauda kiekvieno surinkto kondensato litro (ty 1.6 kwh)atpirks ekonomaizerio "suvalgytą" resursą. Ypač jei jis brangiai gaminamas - iš nerūdyjančio plieno. Kiek aš žinau, jis ,nors gerokai atsparesnis korozijai, bet tokioms degimo produkto rūgštims nera 100% atsparus.Ka pasakysit?
Taip, 49 piešinyje panašumas tikrai didelis. Mūsų atveju liepsna įtraukiama į turbinos vamzdį ir čia baigia degti. Neaišku, kaip ten - ar ten irgi liepsna turi būti traukiama į viršų, ar degimo kamera tik apačioje?
http://fireplace.su/kladka-kaminov/konvektivnie_sistemi_pechey.html
Внедрению бесканальных конвективных систем в технику печного отопления способствовали работы советского ученого В. Е. Гржимайло (1864 — 1928), который разработал различные модификации так называемых колпаковых печей одно- и многоэтажных конструкций. На рис. 52, а изображена колпаковая печь в металлическом футляре 1, в надтопочной части которой отсутствуют дымообороты. Принцип работы конвективной системы печи следующий.
Рис. 52. Колпаковая печь с бесканальной конвективной системой
Горячие газы из топливника поступают в надтопочную часть вертикальной струей значительной скорости (см. рис. 45, в). Соприкасаясь с холодными поверхностями печи, газы остывают и опускаются вниз. Навстречу охлажденным струям поднимаются горячие газы, поток которых расширяется по мере подъема к перекрытию колпака. Вовлекая постепенно в сферу своего движения пристенные струи, восходящие газы частично охлаждаются, опускаются между контрфорсами 2, представляющими собой вертикальные стенки, которые аккумулируют теплоту горячих газов (рис. 52,6; разрез Л—Л). Температура отработавших в колпаке дымовых газов, которые направляются в трубу, небольшая (около 120 °С), что обусловливает высокие теплотехнические качества колпаковых конструкций. КПД бесканальных конвективных систем 93,7%.
Skaityk, Almantai! Neklauskime antrą sykį dalykų, kurie jau parašyti tekste. Neužverskim svetainės niekais.
Jeigu dūmus ataušiname iki 40-50 laipsnių, tai jau tada nebekenkia kaminui kondensato mažoji dalis?
O apie ką visas šis tinklalapis? Apie raugintus agurkus? :))
Sveiki visi besidomintys ir mielai besidalijantis savo ziniomis ir patirtimi apie bene aktualiausia siu laiku tema- pigesnis buto ar namo sildymas.As gyvenu ind.name ir senai mastau ka galeciau padaryt siuo tikrai svarbiu klausimu.Jei kas nors jau turite gyvenime tikrai pasitvirtinusia pigia-efektyvia technologija,buciau labai dekingas jei idejomis pasidalintumete ACIU!!!
Dar sugalvokit, kaip elektros energijos pasigamint pusvelčiui iš tokio pečiaus arba saulės ar vėjo su minimaliom sąnaudom - išviso bus "amerika" :)
P.S. Į savo tinklaraštį galite iterpti "donate" (rėmimo, pinigu aukojimo nuoroda funkcija su saskaitos nr.) ir nors tautiečiai skūpūs ir biedni, bet tikrai manau atsiras kas pervestų vieną kitą litą, tamstai, už visos šitos info paviešinimą.
Ačiū, Jonai, labai vertinga informacija!
Aš jau ir pats pastebėjau, kad mano ekonomaizeris nepakankamai ataušina dūmus - kondensatas susidaro tik pačioje pradžioje, kol šaltas šildymo sistemos vanduo. Bet jis labai greitai įšyla. Taigi turiu arba didinti akonomaizerį, arba pasidaryti kokią šilumos akumuliacijos talpą, kad ji neleistų sukilti temperatūrai. Jau išlošiu daug šilumos, kurią anksčiau leisdavau vėjais, bet galėčiau išlošti daugiau.
Dar turėčiau atsakyti į klausimą. Reaktyvinės krosnelės ir tokie ekonomaizeriai yra saugūs jau vien dėl to, kad jie visiškai sudegina dūmus ir nepalieka suodžių. Juk pailgėja degimo laikas ir išsilaiko aukštesnė degimo temperatūra. Liepsna įtraukiama tik į turbinos vamzdį, kur baigia degti. Tai daug saugiau, nei įprastiniai pečiai, iš kurių liepsna kartais įtraukiama į patį kaminą.
Visada, deginant malkas ar kokį kitą kurą, susidaro degios dujos - tik jos ir dega! Reaktyviniuose pečiuose tie du procesai sėkmingai atskirti ir skatina vienas kitą. Ar gali būti, kad smalkių susikaups turbinoje, ir ši sprogs? Manau, tai neįmanoma net teoriškai. Juk sprogimui, kaip ir lėtesniam degimui, yra reikalingos ne tik smalkės, bet ir deguonis. Labai panašiu principu, tik ne taip efektyviai veikia senieji dūmų aušintuvai - mūrinių pečių sienelės. Užgesus ugniai, jose irgi susikaupia smalkių, bet negirdėjau, kad sienelė kam nors būtų sprogusi. Ir dar. Piroliziniai pečiai iš malkų išskiria degias dujas, bet jų nekaupia, jas čia pat ir sudegina. Iš esmės tai tas pats degimas, tik efektyvesnis.
Norint išvengti kondensato kamine, reikia daugiau atvėsinti dūmus ekonomaizeryje.
Kondensatas gali susidaryti ten kur dūmų temperatūra krinta nuo +100C iki 0C.
Dūmai nebeišlaiko savyje didelio vandens kiekio (įsisotinę vandens garai) krentant temperaturai ir drėgmės perteklius kondensuojasi.
Kondensacijos metu išsiskiriama papildomai šilumos. Karšti kaminai be kondensato yra šilumos švaistymas.
Reikia tik džiaugtis, kad susidaro kondesatas. Tai reiškia, kad dūmai atšala ir šiluma lieka patalpoje, jeigu kaminas nėra tik ilgas vamzdis lauke.
Realiai kondensatas susidaro dūmų temperatūrai krentant kažkur nuo 80 C iki lauko temperatūros.
Būtų įdomu pamatuoti temperatūrą kurioje jau pradeda kristi kondensatas.
Dūmų temperatūrai krentant 10 laipsnių nuo 50C iki 40C iškrenta ~45g vandens iš 1kg oro/dūmų.
Dūmū temperatūrai krentant 10 laipsnių nuo 30C iki 20C iškrenta ~17g vandens iš 1kg oro/dūmų.
Dūmū temperatūrai krentant 10 laipsnių nuo 10C iki 0C iškrenta ~2g vandens iš 1kg oro/dūmų.
Tendencijas supratote.
Kai temperatūra kris nuo 80C iki 70C gali iškristi ir daugiau kaip 400g kondensato iš to paties kiekio dūmų.
Žiūrėkite grafiką tinklapyje: http://en.wikipedia.org/wiki/Relative_humidity
Kuo žemesnė temperatūra į kaminą, tuo mažiau kondensato jame ir daugiau kondensato ekonomaizeryje.
Išvada būtų tokia - jeigu nenorite šiltinti mūrinio kamino, nenorite kondensato
kamine ir galų gale nenorite išleisti šilumos iš namų - jums reikia efektyvaus ekonomaizerio su didelio aukščio vandens šilumokaičiu,
kuris atvėsintų dūmus iki 50-40C (pvz.: grindinis šildymas su didele akumuliacinė talpa).
Didelė degimo kameros temperatūra padidins degimo efektyvumą, sumažins suodžių susidarymą ekonomaizeryje ir valymo dažnumą.
Gamybai panaudotas nerūryjantis plienas padidintų tarnavimo laiką, nes čia vyksta labai agresyvios cheminės reakcijos ir metalas greitai koroduoja.
95% kondensato susidarytų ekonomaizeryje, kur jis nekeltų problemų ir būtų lengvai pašalinamas (esant teisingai konstrukcijai).
Apie papildomą kondensacijos šilumą galėčiau pasakyti tiek, kad 2kW arbatinukas per 1 val. gali išgarinti iki 1,20 litro vandens.
Tai yra 1 litras kondensato papildomai ekonomaizeryje "pagamina" 1,6 kWh šilumos papildomai neatvėsindamas dūmų. Gal tai ir nėra labai daug, bet visgi.
Deginant "šlapias", tarkim 20% drėgmės, malkas atvirkščiai.
Sudeginus 1 kub.m. pušinių malkų (500kg medžio + 100kg vandens) prarandama 160 kWh šilumos,
bet efektyviame ekonomaizeryje didžioji dalis šių nuostolių gali būti sugrąžinta kondensato pavidalu,
bet degimo kameros temperatūra ir su tuo susijęs degimo efektyvumas butų mažesnis.
Kaip manote ar pirolizinės krosnys saugios (juose susidaro degios/srogios dujos)?
Kur gauti daugiau informacijos apie šiuolaikinių raketinių krosnių konstrukciją?
Ačiū, kad dalinatės informacija.
Jonas
Mane myli daug dievų, įskaitant Kalėdų Senelį ir jo sugyventinę nekalčiausia Snieguolę bei jų Sūnų Karlsoną, kuris gyvena ant stogo.
garbė dievui,dieas jus myli,ha,rūta
Tuos 5 kg pirkome Šilalėje Arvydo Petkaus krautuvėje. Įpylė iš maišo, markės neatsimenu. Tai azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų mišinys. Atrodo, azoto ir kalio po lygiai.
Anksčiau esame pirkę tokių: http://www.emolus.lt/lt/musu_prekes/trasos/nutrifolas_zalias_npk_8-11-35...
Kokias čia trąšas kur 5kg pirkote ir kokias?
Ačiū
Gerbiamasis, ar ir nupiešiau, ir tekstuose aprašiau daugybę kartų. Jeigu tikrai neaišku ir tikrai nori išsiaiškinti, skambink telefonu. Asmeninių pamokų nepaverskime viešu reikalu.
Petrai,
aš radau tavo schemas bet man ten neviskas buvo aišku todėl pamėginau nubraižyti savo schemą. Kas mano schemoje negerai ?
Paantrinsiu Petrui - jei paieškosi interneto platybėse "rocket stove mass heater" arba "rocket stove", rasi begalę tokių krosnių krosnelių. Youtube yra nemažai vaizdų apie degimą be dūmų tokiuose prietaisuose. Aš pats po truputį konstruoju kažką panašaus į http://www.youtube.com/watch?v=VdhLWMW7IXA.
Giords
Aš jau pasakiau. Beje, tai ne mano išradimas. Aš jį nusižiūrėjau nuo reaktyvinių krosnelių ir turbinos principą pritaikiau vandeniu aušinamam ekonomaizeriui.
Ar tokia turbina tikrai sudegina dūmus, ar aš paprasčiausiai meluoju, gali pasižiūrėti pats. Yra filmuota medžiaga, kaip aš ant kamino kepu paukšiena, jokių dūmų nematyti, nors krosnelėje ūžia liepsna. Viskas čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/reaktyvin%C4%97-krosnel%C4%97-su...
".. taigi suodžiai SUDEGA.Dūmų būna tik pačioje pradžioje, kol įkaista turbina."
Jei isties sudegini visus dumus ir ju rukstanciu lauke is kamino nesimato, tai lenkiu galva pries si isradima. Tokiu atveju sis projektas isties vertas didelio demesio! Tik pasakyk kad dumu ikaitus turbinai nelieka ir as iskart einu i garaza pjaustyt ir virint ekonomaizerio!
Nežinau, kaip tu supratai tas schemas, bet mano ekonomaizerio schema yra kitokia. Nurodžiau, kur jos ieškoti. Nepavyko?
Nurodau konkrečiau. Oru aušinamo reaktyvinio ekonomaizerio schema: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/idinio%20burbulas%20-%20schem...
Vandeniu aųšinamo reaktyvinio ekonomaizerio schema: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/Ekonomaizerio%20schema.JPG
Tavo nurodyti ekonomaizeriai išoriškai yra panašūs, bet - tik išoriškai. Reaktyvinis ekonomaizeris yra ne šiaip sau dūmų aušintuvas - jis įtraukia liepsną, pailgina degimo laiką ir dar sukuria papildomą trauką. Kadangi įtraukta liepsna nėra tiesiogiai aušinama, išsilaiko labai aukšta temperatūra, sudega suodžiai ir dervos. Kai ši turbina įkaista,dūmų virš kamino nebepamatysi. Ant lauko krosnelės kamino vasarą netgi kepu bulves, šašlykus, paukštieną, dešrelas ir ką tik turiu. Iš tokios turbinos išeina švarus dūmas. Apie tai čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/reaktyvin%C4%97-krosnel%C4%97-su...
naujas linkas
https://docs.google.com/open?id=0B7SVflHgyuTsSEwzeVVtX0kxNWM
Puslapiai