Labai gaila, kad komentuojate straipsnį, jo neskaitydami. Perskaitykite bent pavadinimą: "Ir židinys gali deginti dūmus".
Tas prietaisas, kuris čia aprašytas, ne sukelia kondensato problemą, bet padeda ją spręsti. Dervos ir suodžiai (nesudegusi anglis) kurie paprastai nesudegę išlekia pro kaminą ir teršia jį, gali būti sudeginti. Paleidus liepsną į tokį burbulą, kuris čia aprašytas, pailgėja degimo laikas ir paaukštėja temperatūra, taigi suodžiai SUDEGA. Dūmų būna tik pačioje pradžioje, kol įkaista turbina.
Leisti pro kaminą šilumą ir nesudegusį kurą yra beprotybė. Jeigu randasi daug kondensato, problemą reikėtų spręsti geresniu būdu. Pirmiausia, žinoma, išsidžiovinti malkas. Drėgnos malkos reaktyviniam ekonomaizeriui netinka dar ir dėl to, kad prastai veikia turbina. Malkose esantis vanduo virsta garais, kurie slopina liepsną. Be to, vandeniui išgarinti reikia išnaudoti nemažai šilumos, vadinasi, krenta degimo temperatūra. Kūrenant šlapiomis malkomis, šio ekonomaizerio efektas bus toks pat prastas, kaip ir tūkstančius litų kainuojančių įprastinių pečių.
Tačiau ne visada su malkomis pasiseka. Šiemet suvėlavau jų pasiruošti, taigi atsirado netikėta problema. Aš jas baigiu džiovinti, parsinešęs į vidų. Pasidariau nedidelę džiovyklėlę ant senosios viryklės - ventiliatoriumi pučiu į jas šiltą ora. Tai nėra labai patogu, bet geriau, negu nieko. Kas namuose turi įsirengęs katilines, gali pasidaryti galingesnes džiovyklas.
Taip, kamino viršuje atsiranda didžiausi temperatūrų skirtumai, todėl ten geriausios galimybės kondensuotis drėgmei. Tačiau temperatūrų skirtumus galima sukelti ir kitoje vietoje. Vienas mano pečius, tiksliau - viryklė, ant aukšto turi pusantro metro plytų įvadą į kaminą. Šalia to mūrinio nuvedžiau metalinį įvadą, kuriame dūmai staigiai ataušinami. Kondensatas susidaro čia pat - aš jį išbėginu į indą pro nedidelę skylę.
Drėgmę kondensuoti tikėjausi ir vandeniu aušinamu reaktyviniu ekonomaizeriu, kuris aprašytas kitame straipsnyje. Tačiau nepavyko. Kondensatas susidaro tik pačioje pradžioje, kol turbinoje vanduo tebėra šaltas. Tačiau vanduo labai greitai sušyla. Matavau išeinančių dūmų temperatūrą. Pasirodo, netgi aušinant vandeniu, dūmai išeina 110 laipsnių. Aušinant oru, dūmų temperatūra būna dar aukštesnė. Taigi oru aušinamas ekonomaizeris, kuris čia aprašytas, jokiu būdu kondensato nepagamins - jis tik pagerina degimą ir paima tik dalį šilumos.
Kol kas ir kamine kondensato nesusidaro. O žiemą, kai ateis speigai? Na, žiemą kūrensiu ištisai, kaminas bus šiek tiek įšilęs. Bet dėl kondensato kamino viršuje nesu tikras. Dabar išleidžiu gerokai ataušintus dūmus, vadinasi, per speigus rasos taškas atsiras greičiau. Jeigu iškils tokia problema, tikriausiai šiltinsiu kamino viršų - kamino viršuje, šalčiausioje vietoje, dėsiu apšiltintą nerūdijančio plieno įdėklą. Dėti įdėklą per visą kaminą nematau prasmės - brangu ir nereikalinga. Matysim.
O ką darysiu tame namelyje, kur stovi šitas židinys su ekonomaizeriu? Čia daryti tikrai nieko nereikia - židinys sudegina dervas ir suodžius, dūmai išeina švarūs ir dar gana karšti.
Sprendžiant problemą radikaliai, matyt, reikėtų dar geriau ataušinti dūmus, surinkti kambaryje kondensatą, o išleisti lauk ataušintus, švarius ir sausus dūmus. Man atrodo, aš dar nuėjau tik pusę kelio.
Cituoju: "daug metu kurenu katila ir galiu pasakyt tuoj vietoj kur kaminas iseina is stogo susidaro kamstis jei virs stogo kaminas nesiltintas(temperaturu skirtumas)..." Negaliu nesutikti, nes butent toje vietoje del dideliu temperaturu skirtumu ir susidaro kondensatas. O kol kaminas slapias is vidaus tol suodziai (nesudege dumai)prie jo kimba kaip dulkes prie slapiu botu. Taip momentaliai uztunka kaminai. Kurenu ir as daug metu, ir pastebejau kad kamina,ypac raudonu plytu (kaip mano)pirma reikia isildyti, paskui tik (jei yra katile tokia funkcija) paleisti per galingesni silumokaiti. O kondensatas ponai plytu kaminui - BAISUS DALYKAS, sueda kamina kaip mat! Taip kad per didelis silumos partaukimas i troba turi ir neigiama puse, Neslepkim jos.Neimanomas joks procesas be absoliuciu nuostoliu.
Labai gražu, daug prirašyta, bet visą sistemą pakeist neįmanoma. Sistema keičiama dalimis. Rezervo nėra. Todėl sistema negali būti sustabdyta totaliam demontažui. Evoliucija ir išlikimas tęsiasi. Natūralios sodros atkūrimas būtų įdealu, bet nebeimanoma, nes tėvai Anglijoj, o vaikai dėžėj Lietuvoj. Optimistų dar yra , bet jie irgi nesutaria ko norėtų....
daug metu kurenu katila ir galiu pasakyt tuoj vietoj kur kaminas iseina is stogo susidaro kamstis jei virs stogo kaminas nesiltintas(temperaturu skirtumas ) o pavojinga yra derva kuri susidaro kurenant berza bei sakuoti :) ir kai jis dregnas o kondencatas cia nepadelu :)beje dauguma kaminu turi kondencato bei suodziu surinktuvus o jei pamirstatjuos valyt kurendami slapiom malkoim cia jau jusu beda ")
Iš varinių vamzdelių montuoti sistemą būtų tikra beprotybė - varis ne tik brangus, bet ir labai laidus šilumai, o sistemos vamzdžius reikia kuo geriau apšiltinti. Karštam vandeniui patarčiau dėti trisluoksnius 200 mm skesemens vamzdžius (jie naudojami grindų šildymui), o grįžtamajam vandeniu galima naudoti ir plastikinius. Iš varinių vamzdelių daromi patys kolektoriai, bet daug pigiau daryti iš plokščiųjų skardinių radiatorių. Pigesnės sistema atsiperka, brangi - niekada.
saulės kolektorių galingumą reikėtų skaičiuoti ne pagal šilumokaičio dydį, bet pagal karšto vandens poreikį, kitaip sakant, pagal tai, kiek žmonių juo naudosis. Teoriškai vienam žmogui reikėtų 1 kv.m. saulės šildomo ploto, bet praktiškai patartina daryti daugiau, bent pusantro kvadrato žmogui. Du kvadratai vienam žmogui - jau garantija ir mažiau saulėtai dienai. Užteks ir svečiams.
Kokia temp vaiksto pasidarius kolektoriu is plastikiniu vamzdziu?
kadangi vykdau statybas turiu dabar galimybe vesti arba vari link stogo arba paprasciausia plastika (pageidautina plastika :) nes statybos ir taip kelnes mauna :)nors statausi savo jegomis ) , statau valdikli ir boileri 200 l ir siurbli, kokio ploto pagal patirti reiketu uzserti 200 l jei kolektorius gules 13 laipsniu kampu tiesiai i pietus?
dekui
Giedrius
Taip, našumas šiek tiek sumažės, nes atsiranda tarpinė grandis - šilumokaičio varinis vamzdelis, kuriuo turi pereiti šiluma. Kiekvienas pliusas visada turi minusą.
Iš mano pokalbio su vienu pažįstamu žmogumi:
- Kodėl tu negeri?
- Nes nenoriu nuodytis.
- Bet juk vyną gerti sveika.
- Jeigu taip sveika, tai kodėl neduodame mažiems vaikams?
- Nes jis turi „laipsnių“.
puikus bendravimas, nuostabi minčių eiga- kai paaiškinai,kad alkoholis yra toks pats nuodas, kaip arsenas, žiurknuodžiai, nuo kurių taip pat galima būtų sėkmingai svaigintis, jei, žinoma su protu, saikingai, per šventes, tačiau alkoholikui ir ne tik keistą tą priimti, nes jam tokie svaigalai neįprogramuoti į jo kompiuterį(smegenis).
deimantukas
Vandeniu aušinamas irgi padarytas ir aprašytas. Kodėl neskaitai, kas yra tinklalapyje? Įsijunk skyrių "Buitis" ir naršyk. Atrodo, vadinasi "Reaktyvinis ekonomaizeris taupo malkas ir didina kamino trauką".
Perskaityk iki galo. Straipsnio pabaigoje yra nurodyta, kur rasti schemą ir aprašymą. Iš jų galėsi suprasti skirtumus. Esminiai yra du: kaina ir efektyvumas. Brangieji pramoniniai aušina dūmus, kurie turi kilti aukštyn. Todėl prastėja trauka. Panašų buvau pasidaręs. Šitie, savadarbiai pigieji, dūmus aušina taip, kad jie pasunkėję krenta žemyn ir sukuria papildomą trauką. Jie veikia taip turbina.
www.technologijos.lt
2012 m. lapkričio 5 d. 13:57
Plačiai paplitusi nuomonė, kad žmogus iš tikrųjų išnaudoja vos keletą procentų (ne daugiau 10 proc.) savo galvos smegenų galimybių. O ką rodo smegenų skenavimo rezultatai?
Ech, kad taip žmogaus smegenys turėtų dar kokius 90 proc. rezervo, kuriuos būtų galima išnaudoti visokioms paranormalioms psichinėms galioms ir visokiausių smulkmenų ar giminaičių, naujų pažįstamų vardų prisiminimui! Deja, viskas kiek kitaip. Pradžiugins šis faktas ar nuliūdins, jis byloja viena: daugelio žmonių smegenys veikia visu darbiniu tūriu – laisva eiga dirbančių cilindrų dažniausiai nebūna.
Iš kur kilęs šis mitas apie nepaprastai menką žmogaus smegenų galimybių išnaudojimą – neaišku. Tačiau tyrimų rezultatai yra daugiau nei aiškūs: galvos smegenų skenavimo rezultatai byloja, jog žmogus naudoja didžiąją dalį smegenų.
Tiesa, kaip vienu metu nenaudojame visų raumenų grupių išsyk, taip vienu metu nenaudojame ir visų smegenų zonų. Mitas apie smegenų neišnaudojimą neturi nieko bendro ir su evoliucija: juk kitus organus (širdį, kepenis, plaučius) naudojame ne 10 proc. – kodėl turėtų būti kitaip su galvos smegenimis?
kol kas neturiu vandens.Petro vandens šildymo būdą tikrai naudosiu.Jis yra labai pigus ir efektyvus- juk vanduo šils tomis pačiomis malkomis.Sodo namelio pirmo aukšto plotas yra 36 kv.m.Bet šis plotas tikrai ne riba- esu įsitikinęs.
Atsiprašau, suklydau. Norėjau parašyti: "Aušinant vandeniu, galima iš dūmų paimti daugiau šilumos." Dabar pataisiau.
Vanduo aušina daug geriau už orą. Norint dūmus gerai ataušinti oru, reikėtų labai didelės turbinos, na, to burbulo.
Skardiniai radiatoriai - efektyviausias sprendimas. Jie nebrangūs ir labai gerai paima šilumą. Kad neužšaltų, galima užpildyti antifrizu ar gliukoliu.
Aš turiu pasidaręs ir tokių, ir tokių. Tie iš skardinių radiatorių vandenį šildo nepalyginamai geriau (saulės šildomas plotas tas pats).
Sitoms elementarioms ir vasara puikiai veikiancioms sistemoms netinka plokstieji kolektoriai pasigaminti is blekiniu radiatoriu. Mat pries saltaji sezona juos reikia isleisti.O tada jie jau pasigauna rudyjima. Beje kaip Jus , kurie naudojates tokimis sistemomis vandeniui sildyti, plaunate bosus (metaliniu talpu vidus) nuo rudziu? Gerb. Petro plastininiu vamzdziu kolektortiai bus bene praktiskiausi, ir del rudijimo ir del netycia uzsilikusio vandesn galimybes suplesyti vamzdi jam salant.
Kondensatą būtų geriau surinkti. Siūlę, žinoma, geriau sandariai užvirinti, o kondensatui išgręžti apačioje atskirą skylę. Kad būtų patogiau, gali įvirinti ploną vamzdelį, ir kondensatas tegu bėga į kokį indą. Sausi atvėsinti dūmai negadins kamino.
Patobulinau ir aš savo garaže buržuikę tokiu ekonomaizeriu.
Trauka tikrai pagerėjo, "burbulas" šyla labai greitai. Dar prikonstruosiu marškinius, kad pasiimčiau šiltą orą.
Tik ne visai sandariai užvirinau tarp baliono ir pajungimo vamzdžio į pečių.
Todėl po kelių minučių , kai užkuriu pečių per siūlę pradeda bėgti juodos spalvos vanduo.
Klausimas, galvoju užvirinti tą nesandarumą, o kondensatas kurianant turėtų išsigaruoti. Ar derėtų daryti atskirą išleidimą? Nes "apvilkus marškiniais" reiks galvot kokią palikti skylę, kad prieiti išleisti kondesatą.
Ačiū už patarimus.
Nieko baisaus nevyksta. Aš juk rašiau - traukos šis aušintuvas nestabdo, kondensato nerasta. Aušinant vandeniu, suodžių lieka. Aušinant oru, jų tikriausiai irgi atsiras, bet - po ilgesnio laiko. Reikia daryti su valymo skyle.
Ekonomaizeris su vandens talpa viršuje veikia užtikrintai, bet šildė ir vandenį, ir orą, o man reikėjo tokio, kuris labiau šildytų vandenį. Šitą atidaviau savo geram draugui. Jis savo namelį šildys oru, o karšto vandens jam tereikia šilumokaičiui ir vonios gyvatukui. Jam - pats tas.
Pastarasis ekonomaizeris, apie kurį rašoma šiame straipsnyje, efektyvumu lenkia visus kitus mano darytus. Nėra geresnio šilumos nešiklio už vandenį. Argi palyginsi oru ir vandeniu aušinamus vidaus degimo variklius?
Praėjo du menesiai, ir paaiškėjo, kad ekonomaizeriui reikia daryti valymo skylę. Vandeniu aušinami dūmai palieka viduje suodžių. Valymas labai paprastas. Kondensatas nesusidaro, nes temperatūra būna pernelyg aukšta. Gal tik užkuriant krosnelę, pačiomis pirmomis minutėmis, kol vanduo aušintuve dar būna labai šaltas...
Aišku, mes su Vincu galėtume ekonomaizerį padaryti ir kitam. Tiesą sakant, keletą jau padarėme. Bet dėl to reikėtų tartis telefonu, kuris nurodytas po straipsniu. Juk neaišku, nei koks ekonomaizeris jums reikalingas, nei iš kokių medžiagų norėtumėte pasidaryti. Turime pasitarti.
Šito ventilio gali ir nebūti, Aš jį schemoje nurodžiau tiems, kurie įsideda pernelyg galingus cirkuliacijos siurblius, ir tie taip greitai varinėja vandenį, kad šis nespėja įšilti, o valdiklis be perstojo junginėja elektrą. Norint sumažinti vandens srautą, galima padarytą mažąjį vandens ratą ir jį reguliuoti ventiliu. Jeigu ventilį atsuksi iki galo, visas vanduo suksis mažuoju ratu, jaigu užsuksi - tik didžiuoju, Bet galima ventilį nustatyti taip, kad vanduo pasiskirstytų mažajame ir didžiajame ratuose.
Žinoma, geriausia dėti standartinį cirkuliacijos siurblį - tokį, kurie naudojami šildymo sistemose. Paprastai jie būna trijų padėčių. Jeigu saulės kolektorių sistema nedidelė, užtenka kokių 25 vatų, jeigu labai didelė, junkite maksimalų galingumą, tarkim, 75 vatus. Iš kur žinoti, koks siurblio galingumas būtų geriausias? Žiūrėkite vandens temperatūros. Jeigu iš saulės kolektorių pareina itin karštas vanduo, junkite didesnį galingumą. Norint išvengti didelių šilumos nuostolių, patartina saulės kolektoriuose nelaikyti labai aukštos temperatūros. Ir dar vienas svarbus dalykas: kuo geriau aušinami saulės kolektoriai, tuo geriau jie siurbia šilumą. Taigi didesnis kiekis ne tokio karšto vandens gali parnešti daugiau šilumos, negu mažesnis kiekis karštesnio vandens. Čia jau turite išbandyti praktiškai.
Jau savaite studijuoju jusu isradimus ir negaliu baigti zavetis tokia ismone ir nagingumu.
Ir as uzsidegiau noru patobulinti savaja Jotul krosnele jusu kurtu
ekonomaizeriu "3 kartos ".
Tik va, nei tokiu sugebejimu , nei galimybiu tokiems darbams neturiu. Noriu suzinoti, ar galetumete pagaminti toki patobulinima manajai krosnelei?
Beje, koks likimas treciojo ekonomaizerio ( su vandens talpa virsuje )?
Kad "sukaupti" dar daugiau šalčio, šaldyti reikia stipriai pasūdytą vandenį. Sotusis druskos tirpalas vandenyje užšals -21C temperatūroje.
Tarkim, turime 1kg gėlo vandens ledo užšaldyto iki -24C. Kad jį pašildyti iki +20C mums reiks 24*2100+330000+20*4200=463800J šilumos kiekio.
O sūraus tirpalo, kurio užšalimo temperatūra -20C, 1kg ledo pašildyti iki tokios pat temperatūros reiks 4*2100+330000+40+4200=506400J šilumos.
Nedaug, bet bus didesnis šaldymo "galingumas", nes sūrus ledas tirps -20C temperatūroje.
Tamsta niekad nebuvai vegetare,ir metu nemazai turetum tureti ... (Ligonio kliedesiai išvalyti. Šita svetainė nėra skirta žmonių užgauliojimui ir ligų propagandai. Norintys propaguoti alkoholizmą, narkomaniją, vegetarizmą ar kitus emocinius sutrikimus turi pasirinkti atitinkamus tinklalapius. - P.D.)
Labai idomu apie pirolizinį pečių bus sužinoti. Galvoju, gal galima pagerinti degimą reguliuojant oro padavimą, t.y. dalį oro paduodant prieš pakūrą, dali už pakūros (gal pirolizės efektas būtų), dar galima papildomai truputi šilumos izoliacijos ant krosnelės uždėti, kad degimo kameros temperatūra sukelti ir daugiau šilumos nuimti ekonomaizeryje. Pats esu pora eksperimentų daręs su šilumos nuėmimu iš išeinančių dūmų ir nuo krosnelės ignoruodamas dūmų sunkėjimą. Iš dalies veikė, bet trauka prastėjo, kaminas labai kišosi, gryžau prie malkų leidimo į kaminą. Paskaitęs apie jūsų ekonomaizerį vėl užsimaniau pakonstruoti, ačių už motyvaciją ir žinias.
Jeigu iš krosnelės paleisi karštą vandenį į palėpės radiatorių, kuris yra 2 metrais aukščiau už krosnelę, vanduo tenai kils gerai, atvės ir leisis žemyn, pereis kambario radiatorius ir grįš atgal į krosnelę. Vanduo cirkuliuos savaime. Karščiausias bus palėpės gyvatukas, į kambarius sugrįš šiek tiek atvėsęs vanduo.
Savaiminė cirkuliacija yra gerokai lėtesnė už priverstinę. Jeigu ji pasirodys per lėta (per mažai šildys kambarių radiatorius), galėsi dėti dar ir cirkuliacijos siurblį.
Jeigu sistema jau turi išsiplėtimo indą, antro nereikia.
Sėkmės!
Mano variante krosnele stovi pirmame aukšte su 5 radiatoriais - aušintuvais
ir palėpėje dar 2 radiatoriai+gyvatukas.
Labai sudomino savaiminis cirkuliacijos variantas, tik liko neaišku
kaip su tuo radiatoriaus "kilnojimu aukštyn,žemyn " ten gaunasi?
Jeigu aš su savuoju ekonomaizeriu pasijungčiau į antrame aukšte esanti šildymo sistemoje gyvatuką (aukštis tarp krosneles ir gyvatuko apie 2 metrus) ar ten ir neliks tas kaistantis vanduo, nes tai aukščiausias sistemoje taškas?
Ar jau nuo šios vietos ir prasideda savaimine cirkuliacija per visa šildymo sistema su visais nusileidimais į pirmąjį aukšta ir grįžimu iki krosnelės.? Ar tokiu atveju pakaktų dujiniame šildymo katile esančio išsiplėtimo indo( katilas pirmajame aukšte) ?
Dėkoju už Jūsų atsakymus.
Smarvė vadinasi Tetraetilmerkaptanas. Jos pagrindinės savybės, pagal kurias kadaise buvo pasirinkta naudoti dujų odoravimui (sunku pasakyti kvėpinimui): į nieką gamtoje nepanašus kvapas, labai mažos koncentracijos kiekis reikalingas užuodimui, nedegios, nenuodingos, lengvai maišosi su metanu, butatu ir kitais 'tanais
Nepritariu - vanduo tikrai dega:
Degė motinos namas, gaisrinė atvažiavo greit, tik velniai gaisrininkai raudonnosiai - vandeniu gesino, tik pamatai ir beliko. Betonas nedega
Taip, apvyniojus metalinį dūmtraukį variniu vamzdeliu, jis neblogai ataušins kaminą ir paims nemažai lauk varomas šilumos.
Norint, kad vyktų savaiminė cirkuliacija, šilumos šaltinis turi būti gerokai žemiau už aušintuvą. Jeigu tavo pečius ir jo metalinis kaminas stovi rūsyje, tai sušilęs vanduo tikrai kils aukštyn į radiatorius. Bet jeigu tavo ekonomaizeris stovės aukščiau radiatorių, vanduo savaime necirkuliuos. Reikalingas cirkuliacijos siurblys. O siurbliui junginėti reikalingas koks nors valdiklis. Galima naudoti paprasčiausią termostatą, kuris siurblį įjungtų nuo tam tikros nustatytos temperatūros, bet aš naudoju daug tikslesnį elektroninį valdiklį, kuris aprašytas čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/savadarbis-valdiklis-saul%C4%97s... Valdiklio nereikia nustatinėti - jis įjungia siurblį, kai atsiranda keturių laipsnių skirtumas tarp šilumos šaltinio ir aušintuvo, tavo atveju - radiatoriaus.
Aštuoni radiatoriai taip aušins vandenį, kad jokio perkaitimo pavojaus nėra. Ekonomaizeris jų kaip reikiant gal nė neįšildys. Svarbu, kad būtų išsiplėtimo bakelis nuo šilumos išsiplėtusiam vandeniui sutalpinti.
Aušinti į viršų kylančius kamino dūmus nėra gerai, nes mažėja trauka. Šiemet pasidariau kitokio tipo ekonomaizerį, kuris nestabdo traukos. Jis aprašytas čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/reaktyvinis-ekonomaizeris-taupo-...
Aš irgi audžiu mintį, apvyniojus variniu vamzdeliu krosneles dumtraukį, panaudoti "išeinančią" šilumą. Noreciau, tokiu budu sušildytą vandenį, pajungti i artimiausią radiatoriu paleisdamas per autonomine sistema. (Sildomes dujomis ).
Noriu paklausti. Ar vyks cirkuliacija per mano spiralini gyvatuka apvyniojus horizontalu dumtrauki ( krosnele su kaminu pajungta horizontaliai)?
Ar reikalingas cirkuliacinis siurblys ir kokie nors voztuvai nuo perkaitimo?
Ar vykstant savaiminei cirkuliacijai per turimus 8 radiatorius vanduo ir taip atves?
Pajungus dujini katila siurblys stumdis vandeni, mane neramina laikotarpis kol kurename tik krosnele ir katilo siurblys neveikia.
Labai linksma minties eiga. :)
O gal cirkuliaciniu siurbliu tą šiltą vandenį nukreipti grindų šildymui? Bačkelės apšviečiamas plotas koks pusė kvadratinio metro, bet, žiūrėk, įšildys 200 kvadratinių metrų namą.
Kažkas čia ne taip, a ne?
Prieš darant tokius "išradimus" pirma reikėtų pasistengti suprasti, kas iš ko atsirandą, nuo ko priklauso sistemos galingumas, kodėl reikia didelio saulės šildomo ploto ir t.t.
Petrai, ar teisingai supratau ekonomizerio schemą:
https://docs.google.com/open?id=0B7SVflHgyuTsQU95bVZtNjhqVjQ
Labai gaila, kad komentuojate straipsnį, jo neskaitydami. Perskaitykite bent pavadinimą: "Ir židinys gali deginti dūmus".
Tas prietaisas, kuris čia aprašytas, ne sukelia kondensato problemą, bet padeda ją spręsti. Dervos ir suodžiai (nesudegusi anglis) kurie paprastai nesudegę išlekia pro kaminą ir teršia jį, gali būti sudeginti. Paleidus liepsną į tokį burbulą, kuris čia aprašytas, pailgėja degimo laikas ir paaukštėja temperatūra, taigi suodžiai SUDEGA. Dūmų būna tik pačioje pradžioje, kol įkaista turbina.
Leisti pro kaminą šilumą ir nesudegusį kurą yra beprotybė. Jeigu randasi daug kondensato, problemą reikėtų spręsti geresniu būdu. Pirmiausia, žinoma, išsidžiovinti malkas. Drėgnos malkos reaktyviniam ekonomaizeriui netinka dar ir dėl to, kad prastai veikia turbina. Malkose esantis vanduo virsta garais, kurie slopina liepsną. Be to, vandeniui išgarinti reikia išnaudoti nemažai šilumos, vadinasi, krenta degimo temperatūra. Kūrenant šlapiomis malkomis, šio ekonomaizerio efektas bus toks pat prastas, kaip ir tūkstančius litų kainuojančių įprastinių pečių.
Tačiau ne visada su malkomis pasiseka. Šiemet suvėlavau jų pasiruošti, taigi atsirado netikėta problema. Aš jas baigiu džiovinti, parsinešęs į vidų. Pasidariau nedidelę džiovyklėlę ant senosios viryklės - ventiliatoriumi pučiu į jas šiltą ora. Tai nėra labai patogu, bet geriau, negu nieko. Kas namuose turi įsirengęs katilines, gali pasidaryti galingesnes džiovyklas.
Taip, kamino viršuje atsiranda didžiausi temperatūrų skirtumai, todėl ten geriausios galimybės kondensuotis drėgmei. Tačiau temperatūrų skirtumus galima sukelti ir kitoje vietoje. Vienas mano pečius, tiksliau - viryklė, ant aukšto turi pusantro metro plytų įvadą į kaminą. Šalia to mūrinio nuvedžiau metalinį įvadą, kuriame dūmai staigiai ataušinami. Kondensatas susidaro čia pat - aš jį išbėginu į indą pro nedidelę skylę.
Drėgmę kondensuoti tikėjausi ir vandeniu aušinamu reaktyviniu ekonomaizeriu, kuris aprašytas kitame straipsnyje. Tačiau nepavyko. Kondensatas susidaro tik pačioje pradžioje, kol turbinoje vanduo tebėra šaltas. Tačiau vanduo labai greitai sušyla. Matavau išeinančių dūmų temperatūrą. Pasirodo, netgi aušinant vandeniu, dūmai išeina 110 laipsnių. Aušinant oru, dūmų temperatūra būna dar aukštesnė. Taigi oru aušinamas ekonomaizeris, kuris čia aprašytas, jokiu būdu kondensato nepagamins - jis tik pagerina degimą ir paima tik dalį šilumos.
Kol kas ir kamine kondensato nesusidaro. O žiemą, kai ateis speigai? Na, žiemą kūrensiu ištisai, kaminas bus šiek tiek įšilęs. Bet dėl kondensato kamino viršuje nesu tikras. Dabar išleidžiu gerokai ataušintus dūmus, vadinasi, per speigus rasos taškas atsiras greičiau. Jeigu iškils tokia problema, tikriausiai šiltinsiu kamino viršų - kamino viršuje, šalčiausioje vietoje, dėsiu apšiltintą nerūdijančio plieno įdėklą. Dėti įdėklą per visą kaminą nematau prasmės - brangu ir nereikalinga. Matysim.
O ką darysiu tame namelyje, kur stovi šitas židinys su ekonomaizeriu? Čia daryti tikrai nieko nereikia - židinys sudegina dervas ir suodžius, dūmai išeina švarūs ir dar gana karšti.
Sprendžiant problemą radikaliai, matyt, reikėtų dar geriau ataušinti dūmus, surinkti kambaryje kondensatą, o išleisti lauk ataušintus, švarius ir sausus dūmus. Man atrodo, aš dar nuėjau tik pusę kelio.
Cituoju: "daug metu kurenu katila ir galiu pasakyt tuoj vietoj kur kaminas iseina is stogo susidaro kamstis jei virs stogo kaminas nesiltintas(temperaturu skirtumas)..." Negaliu nesutikti, nes butent toje vietoje del dideliu temperaturu skirtumu ir susidaro kondensatas. O kol kaminas slapias is vidaus tol suodziai (nesudege dumai)prie jo kimba kaip dulkes prie slapiu botu. Taip momentaliai uztunka kaminai. Kurenu ir as daug metu, ir pastebejau kad kamina,ypac raudonu plytu (kaip mano)pirma reikia isildyti, paskui tik (jei yra katile tokia funkcija) paleisti per galingesni silumokaiti. O kondensatas ponai plytu kaminui - BAISUS DALYKAS, sueda kamina kaip mat! Taip kad per didelis silumos partaukimas i troba turi ir neigiama puse, Neslepkim jos.Neimanomas joks procesas be absoliuciu nuostoliu.
Labai gražu, daug prirašyta, bet visą sistemą pakeist neįmanoma. Sistema keičiama dalimis. Rezervo nėra. Todėl sistema negali būti sustabdyta totaliam demontažui. Evoliucija ir išlikimas tęsiasi. Natūralios sodros atkūrimas būtų įdealu, bet nebeimanoma, nes tėvai Anglijoj, o vaikai dėžėj Lietuvoj. Optimistų dar yra , bet jie irgi nesutaria ko norėtų....
daug metu kurenu katila ir galiu pasakyt tuoj vietoj kur kaminas iseina is stogo susidaro kamstis jei virs stogo kaminas nesiltintas(temperaturu skirtumas ) o pavojinga yra derva kuri susidaro kurenant berza bei sakuoti :) ir kai jis dregnas o kondencatas cia nepadelu :)beje dauguma kaminu turi kondencato bei suodziu surinktuvus o jei pamirstatjuos valyt kurendami slapiom malkoim cia jau jusu beda ")
Iš varinių vamzdelių montuoti sistemą būtų tikra beprotybė - varis ne tik brangus, bet ir labai laidus šilumai, o sistemos vamzdžius reikia kuo geriau apšiltinti. Karštam vandeniui patarčiau dėti trisluoksnius 200 mm skesemens vamzdžius (jie naudojami grindų šildymui), o grįžtamajam vandeniu galima naudoti ir plastikinius. Iš varinių vamzdelių daromi patys kolektoriai, bet daug pigiau daryti iš plokščiųjų skardinių radiatorių. Pigesnės sistema atsiperka, brangi - niekada.
saulės kolektorių galingumą reikėtų skaičiuoti ne pagal šilumokaičio dydį, bet pagal karšto vandens poreikį, kitaip sakant, pagal tai, kiek žmonių juo naudosis. Teoriškai vienam žmogui reikėtų 1 kv.m. saulės šildomo ploto, bet praktiškai patartina daryti daugiau, bent pusantro kvadrato žmogui. Du kvadratai vienam žmogui - jau garantija ir mažiau saulėtai dienai. Užteks ir svečiams.
Kokia temp vaiksto pasidarius kolektoriu is plastikiniu vamzdziu?
kadangi vykdau statybas turiu dabar galimybe vesti arba vari link stogo arba paprasciausia plastika (pageidautina plastika :) nes statybos ir taip kelnes mauna :)nors statausi savo jegomis ) , statau valdikli ir boileri 200 l ir siurbli, kokio ploto pagal patirti reiketu uzserti 200 l jei kolektorius gules 13 laipsniu kampu tiesiai i pietus?
dekui
Giedrius
Taip, našumas šiek tiek sumažės, nes atsiranda tarpinė grandis - šilumokaičio varinis vamzdelis, kuriuo turi pereiti šiluma. Kiekvienas pliusas visada turi minusą.
Ar darant atskira sistema (silumokaiti su antifrizu) nenukentes nasumas? Ar nebus nuostoliu tiek kad vanduo boileryje pasils zymiai maziau?
Kaip suskaičiuoti bakterijas? Kreipkis į psichiatrą - jis tikrai žino.
o apie legionella bakterijas neteko girdėti? Kaip jas suskaičiuoti?
Iš mano pokalbio su vienu pažįstamu žmogumi:
- Kodėl tu negeri?
- Nes nenoriu nuodytis.
- Bet juk vyną gerti sveika.
- Jeigu taip sveika, tai kodėl neduodame mažiems vaikams?
- Nes jis turi „laipsnių“.
Audrius
puikus bendravimas, nuostabi minčių eiga- kai paaiškinai,kad alkoholis yra toks pats nuodas, kaip arsenas, žiurknuodžiai, nuo kurių taip pat galima būtų sėkmingai svaigintis, jei, žinoma su protu, saikingai, per šventes, tačiau alkoholikui ir ne tik keistą tą priimti, nes jam tokie svaigalai neįprogramuoti į jo kompiuterį(smegenis).
deimantukas
Vandeniu aušinamas irgi padarytas ir aprašytas. Kodėl neskaitai, kas yra tinklalapyje? Įsijunk skyrių "Buitis" ir naršyk. Atrodo, vadinasi "Reaktyvinis ekonomaizeris taupo malkas ir didina kamino trauką".
Iš brėžinuko matosi viskas, tačiau tai oru aušinami dūmai kaip reikėtų padaryti kad būtų aušinimas vandeniu?
Perskaityk iki galo. Straipsnio pabaigoje yra nurodyta, kur rasti schemą ir aprašymą. Iš jų galėsi suprasti skirtumus. Esminiai yra du: kaina ir efektyvumas. Brangieji pramoniniai aušina dūmus, kurie turi kilti aukštyn. Todėl prastėja trauka. Panašų buvau pasidaręs. Šitie, savadarbiai pigieji, dūmus aušina taip, kad jie pasunkėję krenta žemyn ir sukuria papildomą trauką. Jie veikia taip turbina.
O gal galite ideti ekonomaizerio skerspjuvio nuotrauka ir kuo jo principas skiriasi nuo tokio http://www.energijosparkas.lt/lt/efektyvumas
www.technologijos.lt
2012 m. lapkričio 5 d. 13:57
Plačiai paplitusi nuomonė, kad žmogus iš tikrųjų išnaudoja vos keletą procentų (ne daugiau 10 proc.) savo galvos smegenų galimybių. O ką rodo smegenų skenavimo rezultatai?
Ech, kad taip žmogaus smegenys turėtų dar kokius 90 proc. rezervo, kuriuos būtų galima išnaudoti visokioms paranormalioms psichinėms galioms ir visokiausių smulkmenų ar giminaičių, naujų pažįstamų vardų prisiminimui! Deja, viskas kiek kitaip. Pradžiugins šis faktas ar nuliūdins, jis byloja viena: daugelio žmonių smegenys veikia visu darbiniu tūriu – laisva eiga dirbančių cilindrų dažniausiai nebūna.
Iš kur kilęs šis mitas apie nepaprastai menką žmogaus smegenų galimybių išnaudojimą – neaišku. Tačiau tyrimų rezultatai yra daugiau nei aiškūs: galvos smegenų skenavimo rezultatai byloja, jog žmogus naudoja didžiąją dalį smegenų.
Tiesa, kaip vienu metu nenaudojame visų raumenų grupių išsyk, taip vienu metu nenaudojame ir visų smegenų zonų. Mitas apie smegenų neišnaudojimą neturi nieko bendro ir su evoliucija: juk kitus organus (širdį, kepenis, plaučius) naudojame ne 10 proc. – kodėl turėtų būti kitaip su galvos smegenimis?
Taip-ateity numatau ekonomaizeriu šildyti ir vandenį.
deimantukas
nuotraukas.
deimantukas.
kol kas neturiu vandens.Petro vandens šildymo būdą tikrai naudosiu.Jis yra labai pigus ir efektyvus- juk vanduo šils tomis pačiomis malkomis.Sodo namelio pirmo aukšto plotas yra 36 kv.m.Bet šis plotas tikrai ne riba- esu įsitikinęs.
Sveikinimai Deimantai,
Įdomu sužinoti, kodel nepasinaudojote Petro "vandeniniu" variantu ?
Ir koki plota sildotes krosnele?
Atsiprašau, suklydau. Norėjau parašyti: "Aušinant vandeniu, galima iš dūmų paimti daugiau šilumos." Dabar pataisiau.
Vanduo aušina daug geriau už orą. Norint dūmus gerai ataušinti oru, reikėtų labai didelės turbinos, na, to burbulo.
Kokia butent sistema turite omeny, kad oru ausinant gerai paimti dumu silima?
Ir oru aušinant trauka būna gera. Aušinant vandeniu, galima iš dūmų paimti daugiau šilumos. Bet sistema pasidaro sudėtingesnė, brangesnė.
Is tiesu puikus sprendimas. Ir as jau pora savaiciu dziaugiuosi ekonomaizeriu. Baiges darbus irgi pasidalinsou nuotraukomis.
Sveikinu, kūrėjau! puikus prietaisas.
Jei gerai suprantu, jis aušina dūmus oru, bet vandeniu būtų efektyviau ir trauka geresnė?
Skardiniai radiatoriai - efektyviausias sprendimas. Jie nebrangūs ir labai gerai paima šilumą. Kad neužšaltų, galima užpildyti antifrizu ar gliukoliu.
Aš turiu pasidaręs ir tokių, ir tokių. Tie iš skardinių radiatorių vandenį šildo nepalyginamai geriau (saulės šildomas plotas tas pats).
Sitoms elementarioms ir vasara puikiai veikiancioms sistemoms netinka plokstieji kolektoriai pasigaminti is blekiniu radiatoriu. Mat pries saltaji sezona juos reikia isleisti.O tada jie jau pasigauna rudyjima. Beje kaip Jus , kurie naudojates tokimis sistemomis vandeniui sildyti, plaunate bosus (metaliniu talpu vidus) nuo rudziu? Gerb. Petro plastininiu vamzdziu kolektortiai bus bene praktiskiausi, ir del rudijimo ir del netycia uzsilikusio vandesn galimybes suplesyti vamzdi jam salant.
Kondensatą būtų geriau surinkti. Siūlę, žinoma, geriau sandariai užvirinti, o kondensatui išgręžti apačioje atskirą skylę. Kad būtų patogiau, gali įvirinti ploną vamzdelį, ir kondensatas tegu bėga į kokį indą. Sausi atvėsinti dūmai negadins kamino.
Sveiki,
Patobulinau ir aš savo garaže buržuikę tokiu ekonomaizeriu.
Trauka tikrai pagerėjo, "burbulas" šyla labai greitai. Dar prikonstruosiu marškinius, kad pasiimčiau šiltą orą.
Tik ne visai sandariai užvirinau tarp baliono ir pajungimo vamzdžio į pečių.
Todėl po kelių minučių , kai užkuriu pečių per siūlę pradeda bėgti juodos spalvos vanduo.
Klausimas, galvoju užvirinti tą nesandarumą, o kondensatas kurianant turėtų išsigaruoti. Ar derėtų daryti atskirą išleidimą? Nes "apvilkus marškiniais" reiks galvot kokią palikti skylę, kad prieiti išleisti kondesatą.
Ačiū už patarimus.
Nieko baisaus nevyksta. Aš juk rašiau - traukos šis aušintuvas nestabdo, kondensato nerasta. Aušinant vandeniu, suodžių lieka. Aušinant oru, jų tikriausiai irgi atsiras, bet - po ilgesnio laiko. Reikia daryti su valymo skyle.
Beskaitant kilo klausimas.
O kas gi vyksta su ekonomaizeriu dumais ir kondensadu, krosnele kurenant smilkimo rezimu ?
Ekonomaizeris su vandens talpa viršuje veikia užtikrintai, bet šildė ir vandenį, ir orą, o man reikėjo tokio, kuris labiau šildytų vandenį. Šitą atidaviau savo geram draugui. Jis savo namelį šildys oru, o karšto vandens jam tereikia šilumokaičiui ir vonios gyvatukui. Jam - pats tas.
Pastarasis ekonomaizeris, apie kurį rašoma šiame straipsnyje, efektyvumu lenkia visus kitus mano darytus. Nėra geresnio šilumos nešiklio už vandenį. Argi palyginsi oru ir vandeniu aušinamus vidaus degimo variklius?
Praėjo du menesiai, ir paaiškėjo, kad ekonomaizeriui reikia daryti valymo skylę. Vandeniu aušinami dūmai palieka viduje suodžių. Valymas labai paprastas. Kondensatas nesusidaro, nes temperatūra būna pernelyg aukšta. Gal tik užkuriant krosnelę, pačiomis pirmomis minutėmis, kol vanduo aušintuve dar būna labai šaltas...
Aišku, mes su Vincu galėtume ekonomaizerį padaryti ir kitam. Tiesą sakant, keletą jau padarėme. Bet dėl to reikėtų tartis telefonu, kuris nurodytas po straipsniu. Juk neaišku, nei koks ekonomaizeris jums reikalingas, nei iš kokių medžiagų norėtumėte pasidaryti. Turime pasitarti.
Šito ventilio gali ir nebūti, Aš jį schemoje nurodžiau tiems, kurie įsideda pernelyg galingus cirkuliacijos siurblius, ir tie taip greitai varinėja vandenį, kad šis nespėja įšilti, o valdiklis be perstojo junginėja elektrą. Norint sumažinti vandens srautą, galima padarytą mažąjį vandens ratą ir jį reguliuoti ventiliu. Jeigu ventilį atsuksi iki galo, visas vanduo suksis mažuoju ratu, jaigu užsuksi - tik didžiuoju, Bet galima ventilį nustatyti taip, kad vanduo pasiskirstytų mažajame ir didžiajame ratuose.
Žinoma, geriausia dėti standartinį cirkuliacijos siurblį - tokį, kurie naudojami šildymo sistemose. Paprastai jie būna trijų padėčių. Jeigu saulės kolektorių sistema nedidelė, užtenka kokių 25 vatų, jeigu labai didelė, junkite maksimalų galingumą, tarkim, 75 vatus. Iš kur žinoti, koks siurblio galingumas būtų geriausias? Žiūrėkite vandens temperatūros. Jeigu iš saulės kolektorių pareina itin karštas vanduo, junkite didesnį galingumą. Norint išvengti didelių šilumos nuostolių, patartina saulės kolektoriuose nelaikyti labai aukštos temperatūros. Ir dar vienas svarbus dalykas: kuo geriau aušinami saulės kolektoriai, tuo geriau jie siurbia šilumą. Taigi didesnis kiekis ne tokio karšto vandens gali parnešti daugiau šilumos, negu mažesnis kiekis karštesnio vandens. Čia jau turite išbandyti praktiškai.
Sveiki Petrai,
Jau savaite studijuoju jusu isradimus ir negaliu baigti zavetis tokia ismone ir nagingumu.
Ir as uzsidegiau noru patobulinti savaja Jotul krosnele jusu kurtu
ekonomaizeriu "3 kartos ".
Tik va, nei tokiu sugebejimu , nei galimybiu tokiems darbams neturiu. Noriu suzinoti, ar galetumete pagaminti toki patobulinima manajai krosnelei?
Beje, koks likimas treciojo ekonomaizerio ( su vandens talpa virsuje )?
... dėl 6 schemos ventilio (ne atb. vožtuvo) paskirties? Ir dėkui p.Petrui už savadarbės fizikos pamokas!
Kad "sukaupti" dar daugiau šalčio, šaldyti reikia stipriai pasūdytą vandenį. Sotusis druskos tirpalas vandenyje užšals -21C temperatūroje.
Tarkim, turime 1kg gėlo vandens ledo užšaldyto iki -24C. Kad jį pašildyti iki +20C mums reiks 24*2100+330000+20*4200=463800J šilumos kiekio.
O sūraus tirpalo, kurio užšalimo temperatūra -20C, 1kg ledo pašildyti iki tokios pat temperatūros reiks 4*2100+330000+40+4200=506400J šilumos.
Nedaug, bet bus didesnis šaldymo "galingumas", nes sūrus ledas tirps -20C temperatūroje.
Tamsta niekad nebuvai vegetare,ir metu nemazai turetum tureti ... (Ligonio kliedesiai išvalyti. Šita svetainė nėra skirta žmonių užgauliojimui ir ligų propagandai. Norintys propaguoti alkoholizmą, narkomaniją, vegetarizmą ar kitus emocinius sutrikimus turi pasirinkti atitinkamus tinklalapius. - P.D.)
Labai idomu apie pirolizinį pečių bus sužinoti. Galvoju, gal galima pagerinti degimą reguliuojant oro padavimą, t.y. dalį oro paduodant prieš pakūrą, dali už pakūros (gal pirolizės efektas būtų), dar galima papildomai truputi šilumos izoliacijos ant krosnelės uždėti, kad degimo kameros temperatūra sukelti ir daugiau šilumos nuimti ekonomaizeryje. Pats esu pora eksperimentų daręs su šilumos nuėmimu iš išeinančių dūmų ir nuo krosnelės ignoruodamas dūmų sunkėjimą. Iš dalies veikė, bet trauka prastėjo, kaminas labai kišosi, gryžau prie malkų leidimo į kaminą. Paskaitęs apie jūsų ekonomaizerį vėl užsimaniau pakonstruoti, ačių už motyvaciją ir žinias.
Jeigu iš krosnelės paleisi karštą vandenį į palėpės radiatorių, kuris yra 2 metrais aukščiau už krosnelę, vanduo tenai kils gerai, atvės ir leisis žemyn, pereis kambario radiatorius ir grįš atgal į krosnelę. Vanduo cirkuliuos savaime. Karščiausias bus palėpės gyvatukas, į kambarius sugrįš šiek tiek atvėsęs vanduo.
Savaiminė cirkuliacija yra gerokai lėtesnė už priverstinę. Jeigu ji pasirodys per lėta (per mažai šildys kambarių radiatorius), galėsi dėti dar ir cirkuliacijos siurblį.
Jeigu sistema jau turi išsiplėtimo indą, antro nereikia.
Sėkmės!
Mano variante krosnele stovi pirmame aukšte su 5 radiatoriais - aušintuvais
ir palėpėje dar 2 radiatoriai+gyvatukas.
Labai sudomino savaiminis cirkuliacijos variantas, tik liko neaišku
kaip su tuo radiatoriaus "kilnojimu aukštyn,žemyn " ten gaunasi?
Jeigu aš su savuoju ekonomaizeriu pasijungčiau į antrame aukšte esanti šildymo sistemoje gyvatuką (aukštis tarp krosneles ir gyvatuko apie 2 metrus) ar ten ir neliks tas kaistantis vanduo, nes tai aukščiausias sistemoje taškas?
Ar jau nuo šios vietos ir prasideda savaimine cirkuliacija per visa šildymo sistema su visais nusileidimais į pirmąjį aukšta ir grįžimu iki krosnelės.? Ar tokiu atveju pakaktų dujiniame šildymo katile esančio išsiplėtimo indo( katilas pirmajame aukšte) ?
Dėkoju už Jūsų atsakymus.
Smarvė vadinasi Tetraetilmerkaptanas. Jos pagrindinės savybės, pagal kurias kadaise buvo pasirinkta naudoti dujų odoravimui (sunku pasakyti kvėpinimui): į nieką gamtoje nepanašus kvapas, labai mažos koncentracijos kiekis reikalingas užuodimui, nedegios, nenuodingos, lengvai maišosi su metanu, butatu ir kitais 'tanais
Nepritariu - vanduo tikrai dega:
Degė motinos namas, gaisrinė atvažiavo greit, tik velniai gaisrininkai raudonnosiai - vandeniu gesino, tik pamatai ir beliko. Betonas nedega
Taip, apvyniojus metalinį dūmtraukį variniu vamzdeliu, jis neblogai ataušins kaminą ir paims nemažai lauk varomas šilumos.
Norint, kad vyktų savaiminė cirkuliacija, šilumos šaltinis turi būti gerokai žemiau už aušintuvą. Jeigu tavo pečius ir jo metalinis kaminas stovi rūsyje, tai sušilęs vanduo tikrai kils aukštyn į radiatorius. Bet jeigu tavo ekonomaizeris stovės aukščiau radiatorių, vanduo savaime necirkuliuos. Reikalingas cirkuliacijos siurblys. O siurbliui junginėti reikalingas koks nors valdiklis. Galima naudoti paprasčiausią termostatą, kuris siurblį įjungtų nuo tam tikros nustatytos temperatūros, bet aš naudoju daug tikslesnį elektroninį valdiklį, kuris aprašytas čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/savadarbis-valdiklis-saul%C4%97s... Valdiklio nereikia nustatinėti - jis įjungia siurblį, kai atsiranda keturių laipsnių skirtumas tarp šilumos šaltinio ir aušintuvo, tavo atveju - radiatoriaus.
Aštuoni radiatoriai taip aušins vandenį, kad jokio perkaitimo pavojaus nėra. Ekonomaizeris jų kaip reikiant gal nė neįšildys. Svarbu, kad būtų išsiplėtimo bakelis nuo šilumos išsiplėtusiam vandeniui sutalpinti.
Aušinti į viršų kylančius kamino dūmus nėra gerai, nes mažėja trauka. Šiemet pasidariau kitokio tipo ekonomaizerį, kuris nestabdo traukos. Jis aprašytas čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/reaktyvinis-ekonomaizeris-taupo-...
Sveiki,
Aš irgi audžiu mintį, apvyniojus variniu vamzdeliu krosneles dumtraukį, panaudoti "išeinančią" šilumą. Noreciau, tokiu budu sušildytą vandenį, pajungti i artimiausią radiatoriu paleisdamas per autonomine sistema. (Sildomes dujomis ).
Noriu paklausti. Ar vyks cirkuliacija per mano spiralini gyvatuka apvyniojus horizontalu dumtrauki ( krosnele su kaminu pajungta horizontaliai)?
Ar reikalingas cirkuliacinis siurblys ir kokie nors voztuvai nuo perkaitimo?
Ar vykstant savaiminei cirkuliacijai per turimus 8 radiatorius vanduo ir taip atves?
Pajungus dujini katila siurblys stumdis vandeni, mane neramina laikotarpis kol kurename tik krosnele ir katilo siurblys neveikia.
Vienas kvadratinis metras vienam žmogui - minimali norma. Saulėtomis vasaros dienomis gana. Bet ne pro šalį būtų ir pusantro ar du kvadratai...
O užtektų 3 asmenų šeimai 3 kvadratų ploto kolektoriaus, vasaros metu? Kolektorius būtų iš dviejų 1,5 kvadratų skardinių radiatorių.
Labai linksma minties eiga. :)
O gal cirkuliaciniu siurbliu tą šiltą vandenį nukreipti grindų šildymui? Bačkelės apšviečiamas plotas koks pusė kvadratinio metro, bet, žiūrėk, įšildys 200 kvadratinių metrų namą.
Kažkas čia ne taip, a ne?
Prieš darant tokius "išradimus" pirma reikėtų pasistengti suprasti, kas iš ko atsirandą, nuo ko priklauso sistemos galingumas, kodėl reikia didelio saulės šildomo ploto ir t.t.
Tada pastatai cirkuliacini siurbli ir parsivarai i apacia ta pasildyta vandeni.
Puslapiai