Praeitą savaitę pirmą sykį ėmiausi neįprasto politiko darbo - sėdau į automobilį ir kartu su Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu, kandidatu į Šilalės rajono merus Algirdu Meiženiu bei keliais kandidatais į Šilalės rajono savivaldybės tarybą patraukiau per seniūnijas. Dabar jau ir pats - kaip kandidatas į rajono tarybą. O vieną dieną prieš tai, sekmadienį, pasiėmiau gerą saują "Tvarkos ir teisingumo" partijos lankstinukų, pasileidau per gimtuosius Kaltinėnus ir aplinkinius kaimus.
Štai aš sėdžiu ramiausiai po Rokiškio svastika ir nieko baisaus neatsitinka. Tikriausiai niekas dėl to nelaiko manęs dideliu naciu, o kas pažįsta - netgi nacionalistu. Pacifistas po svastika - jokių žaibų ir išlydžių.
Šiandien pabudau oficialus pensininkas. Man pinigų dar nemoka, bet skaitliukas jau sukasi. Kaip diena, taip 10 eurų. Mažiausiai!
Savaitgalį atšvenčiau išleistuves, nuvažiavau į Palangą, pasėdėjau ant pensininkų suoliuko.
Koks jausmas?
Rajono aukštuomenė švenčia prieš 28 metus įsteigto Kelpšaičių parko 40 - metį. Prie mikrofono parko iniciatorius liberalas Jonas Šedbaras, kuriam koalicijos partneriai konservatoriai kažkada labiausiai trukdė atidaryti parką ir deramai pažymėti liepos 21 - ąją, tokią šiandien visų pamirštą ir nelabai gerą datą. Šiandien jau ir istorijos mokytojai sunkiai prisimena, kur ir prie kokio biusto tą dieną jie nešė gėlių.
Neseniai gavau vienos patriotės siūlymą susiveikti žalią kortą ir dingti iš Lietuvos į JAV, jeigu ta valstybėman atrodo patikimesnė. Tai kažkas naujo. Anksčiau karšti patriotai man siūlė dingti kur nors į džiungles arba (kažkodėl) į Rusiją, bet štai į Ameriką... Tai jau pažanga!
Žiūriu, apaštalai Lietuvos likučius kviečia į naują Sąjūdį. Kažko nesuprantu.
Jeigu anas Sąjūdis, kurio didįjį jubiliejų mūsų aukštuomenė taip iškilmingai atšventė, tiek daug ir taip gerai viską padarė, tai kam mums reikalingas dar vienas? Kad padarytų dar daugiau ir dar geriau?
Pasveikinkim savo valdžią, ištrūkusią iš Maskvos priežiūros. Ne tik Vilniaus aukštuomenę, bet ir visus bent kiek su valdžia susijusius mažesnius ir iš valstybės gyvenančius valdininkus.
Štai ir aš prisidėjau prie žemaičių kalbos išsaugojimo. Išreikalavau, kad būtų įteisintas Ežeralio pavadinimas. Paties ežeralio nebėra, jis išleistas mano vaikystėje, vietoje jo belikęs durpynas. Užtat atsirado gatvės pavadinimas. Dabar aš gyvenu Ežeralio gatvėje.
Chruščiovo laikais valdžia norėjo iš Ežeralio daryti durpių pramonę, bet paaiškėjo, kad durpės kimininės, kurui netinka. Zimagodai susikrovė kastuvos ir išvažiavo. Išvažiavo ir ekskavatorius, kuris išleido vandenį, dar ir užliedamas Kaltinėnus.
Naujausi komentarai