Senoji Kaltinėnų stotelė dabar pasikeitusi, bet tai - ta pati stotelė, pro kurią senuoju Žemaičių plentu išvyko daugybė jaunų žmonių. Juos čia atlydėjo tėvai, broliai, seserys. Jie padėjo atnešti sunkius ryšulius, kėlė juos į autobusą. Paskui dar stovėjo, mojavo rankomis. Liudai - irgi. Visiems rūpėjo išleisti ir niekam dar nerūpėjo, kaip jie turės sugrįžti.
Susirinkę į savo paslaptingą klubą, jie kalbasi labai atvirai, bet nė vienas čia pasakytas žodis neturi išeiti už kambarėlio sienų. Tai, ką jie daro, galima pavadinti nepaprastu perversmu. Jie nuolatos, kiekvieną dieną keičia istoriją. Ne šalies, ne tautos, ne visuomenės - savo asmeninę.
Naujausi komentarai