Žmonės

Išnykęs laikas: taip ir turėjo būti

Kategorijos: 

Apie savamokslę dailininkę Zofiją Galdikienę nedaug kas žino ir Kaltinėnuose, kur ji su vyru Leonu atsikėlė maždaug prieš dešimt metų. Buvo jos darbų vienoje kitoje parodėlėje, bet piešia ji ne parodoms, bet savo vaikams ir anūkams. Kaimo vaizdeliai - jos mėgiamiausia tema, o vaikai labiausiai nori gimtosios sodybos. Paveikslas su jų trobele - tai visas gyvenimas, tai nupieštas laikas, kurio seniai nebėra.

 

Mus mokė Elena Skaudvilaitė

Kategorijos: 

Kartais pasikalbam su buvusiais mokslo draugais. Kur ji dabar? Ta maža kaip riešutas literatūros mokytoja, kurią visi dar laikė poete. Kažkas skaitė knygelę. Aišku, eilėraščius.  Girdėjo, dabar ji "tikra" rašytoja... Kodėl  tiek ilgai ji neišleido knygos? Ar mes iš tiesų pažinojom žmogų, kuris taip  ryškiai nušvito mūsų jaunystėj ir dingo vėl iš akių?..

Nagingo žemaičio sodybą šildo saulė

Kategorijos: 

Šaltis dar nesitraukia ir sąskaitos už būsto šildymą nemažėja, todėl daug žmonių su viltimi dairosi į dangų – greičiau ateitų pavasaris!

 

Benamiai sapnai

Kategorijos: 

Senoji Kaltinėnų stotelė dabar pasikeitusi, bet tai - ta pati stotelė, pro kurią senuoju Žemaičių plentu išvyko daugybė jaunų žmonių. Juos čia atlydėjo tėvai, broliai, seserys. Jie padėjo atnešti sunkius ryšulius, kėlė juos į auitobusą. Paskui dar stovėjo, mojavo rankomis. Liudai - irgi. Visiems rūpėjo išleisti ir niekam dar nerūpėjo, kaip jie turės sugrįžti.

Visai kitokia

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Žmonės