Tokius senokai pardavinėja. Bet jie, dedami ant dūmtraukio vamzdžio, yra labai neefektyvūs, be to, blogina kamino trauką. Apie kainą ir nekalbu, nors dabar, žiūriu, jau atpigę. Anksčiau jie kainavo dar daugiau.
Taip, būtinai dėkite galingesnį ventiliatorių arba kelis. Laikyti saulės kolektoriuje 70 laipsnių orą - tai šildyti kiemą. Net jeigu saulės kolektorius dviejų stiklų (stiklo paketas), tai didelis nuostolis.
Prieš jungiant prie maitinimo šaltinio didesnio galingumo ventiliatorius, patarčiau pasižiūrėti, kiek jis paveža amperų. Kiekvienas toks prietaisas turi galingumo ribą - galit sudeginti.
Labai pigiai arba už dyką galima gauti senų kompiuterių dar veikiančių maitinimo blokų. Jie duoda apie 12 V ir paveža paprastai apie 100 W. Prijungus prie ventiliatoriaus aukštesnę įtampą, jo našumas automatiškai padidėtų.
Aišku,o aš sutalpinau į 7*7 elektros paskirstymo dėžutę,nes atsisakiau maitinimo transformatoriaus - panaudojau prožektoriaus įkroviklį 9V 300mA 2,7VA.Puikiai veža valdiklio schemą ir ta pati stabilizuota įtampa paduota į relės atėjimo kontaktus ir pilnai pakanka dviems ventiliatoriams,užtektų,manau dar dviems ar daugiau,nors dabar,kai rašau,temperatūra kolektoriuje grėsmingai kyla.Dar tik vienuolikta valanda,o jau rodo mano kiniškas elektroninis stebuklas:HH,HH,prieš tai rodęs 70 laipsnių C.Reiškia,kad būtinai reikia galingesnių ventiliatorių.
Tas daiktas niekaip su kolektorium nesusijęs, garso kolonėlė. O dėžutė valdikliui bus, svarbiausia, kad veikia. Dar nežinia koks ventiliatorius pasiliks, jei 12V, reiks dar papildomo transformatoriaus ir dėžutės tikriausiai didėlesnės.
Sveikas,Vaidotai,labai smalsu,kas ten virš valdiklio,vardu ,,TEUFEL"? O valdiklį gal patalpinti į dėžutę - ką gali žinoti,kas praeis pro jį su kokia metaline šluota?
Dar pridursiu.
Nespėjus mano darbui tapti viešu, jau spėjau ir patobulinti:) Dabar oras prieš patekdamas į kolektorių eina tarpu tarp rąstinės sienos ir OSB plokštės, kuriomis dengtos sienos. Oro srauto temperatūra žymiai pakilo.
Dar matyt teks dėti galingesnį ventiliatorių, nes lauke esant minusinei temperatūrai, kolektoriuje laikėsi 40 laipsnių.
Kaip visada,Petrai,esi tūkstantį kartų teisus.Įkinkiau antrą ventiliatorių ir,saulutei dingus,temperatūra tuoj pat sumažėjo,ventiliatoriai sustojo,nors jutiklis įstatytas giliai vamzdyje.Vakar,kol dirbo tik vienas ventiliatorius,nusibodo laukti temperatūrų vienodumo tai ir pradėjau išvedžioti ,,teorijas".Ačiū,kad pastatėte mane į vietą.
Velnias griebtų, pats sakai, kad saulės kolektoriuje temperatūra aukštesnė, nei kambaryje! Jeigu oras šiltesnis, jis turi būti varomas į vidų. Nesvarbu, kokia absoliuti temperatūra - jeigu ji aukštesnė, nei kambaryje, vadinasi, kambarys yra ŠILDOMAS.
Akivaizdu, kad neturi patirties ir nelabai skiri absoliučią temperatūrą nuo temperatūrų skirtumo. Todėl būtų geriau, jei neklaidintumei žmonių.
Aš tai ištraukiau jutiklį iš viršutinio kolektoriaus vamzdžio,nes ten ilgai būna šilčiau,negu patalpoje ir pritvirtinau prie pat išėjimo angos.Dabar tiksliau reaguoja į temperatūrų susivienodijimą.Gal kitais atvejais ir netiks šis metodas,nes pas mane patalpa nešildoma,pakankamai didelė ir visą šį ,, pavasarį" nepakilo aukščiau 12 laipsnių,o giliai kolektoriuje iki12 laipsnių nukrenta tik saulei nusileidus. Didelių apibendrinimų daryti negaliu,nes tik dabar pasijungiau saulės kolektorių ir praktikos nespėjau įgyti.
Prietaisas į šilumos skirtumus reaguoja kaip reagavęs - nei geriau, nei blogiau. Tu paprasčiausiai sumaišei psichologinį šilumos pojūtį su realiu temperatūrų skirtumu. Jeigu valdiklis laiko įjungęs ventiliatorius, vadinasi, jis iš saulės kolektoriaus varo ŠILTESNĮ orą, nors tau ATRODO, kad jis "šaltas". Tokiu būdu iš saulės kolektoriaus yra paimamas maksimalus šilumos kiekis.
Yra buvęs juokingas atsitikimas, kai vienas žmogus pareiškė, jog prietaisas sugedo. Jis atsidarė dėžutę ir pradėjo kažką "reguliuoti", kol nutraukė vieną laidelį. Ėmėme aiškintis gedimo priežastį. Klausiame: "Kokiu termometru matavai temperatūrą? Elektroniniu?" Tas sako:"Kam tas termometras? Aš juk nesu kvailys - pridedu ranką ir matau, kad eina šaltas oras". Tas "šaltas" oras gali būti ir 30, ir 36 laipsnių, nes kūno temperatūra 36,5.
Valdiklis ventiliatorių (cirkuliacijos siurblį) įjungia tada, kai temperatūrų skirtumas būna 4 - 5 laipsniai. Tai pakankamas skirtumas, kad prietaisas nebūtų pernelyg dažnai junginėjamas.
Aš tai ištraukiau jutiklį iš viršutinio kolektoriaus vamzdžio,nes ten ilgai būna šilčiau,negu patalpoje ir pritvirtinau prie pat išėjimo angos.Dabar tiksliau reaguoja į temperatūrų susivienodijimą.Gal kitais atvejais ir netiks šis metodas,nes pas mane patalpa nešildoma,pakankamai didelė ir visą šį ,, pavasarį" nepakilo aukščiau 12 laipsnių,o giliai kolektoriuje iki12 laipsnių nukrenta tik saulei nusileidus. Didelių apibendrinimų daryti negaliu,nes tik dabar pasijungiau saulės kolektorių ir praktikos nespėjau įgyti.
Sveikas,Petrai.Mėginau rašyti į Tavo el.paštą ir pasigirti savo kūriniu,saulės kolektoriumi,įdėjau kelias nuotraukas,bet gavau atsakymą,kurio aš neįkandu angliškai,tik spėju,kad laiškas nepasiekė adresato.Mail Delivery Subsystem
20:31 (Prieš 7 min.)
skirta man
Delivery to the following recipient failed permanently:
Internete (http://www.kaunosilas.lt/polistireninis-putplastis/savybes/degumas/) radau tokią informaciją: Veikiamas didesnės negu 100°C temperatūros, polistireninis putplastis ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis. Bandymai rodo, kad polistireninio putplasčio su degumą slopinančiais priedais degumo temperatūra yra 374°C. Žemiau šios temperatūros degios dujos iš besilydančio polistireninio putplasčio nesusidaro.
Žodžiu, tai gana atspari ir saulės kolektoriams visiškai tinkama medžiaga. Labai didelis pliusas, kad ji nebijo drėgmės. Akmens vatos šiluminė varža didesnė, bet nuo drėgmės labai sumažėja.
aš nebandžiau skaičiuoti skerspjūvių ar kelio ilgio, man tiesiog smagu, kad dienom jau vos ne mėnuo kaip šildytis nereikia. Aš tikiu, kad galioja Pareto dėsnis - 20% pastangų sukuria 80% naudos, o kad pasiekti likusius 20 - teks įdėti 80% darbo. Viską darau daugmaž "iš akies". Gal ir galima dar 20čia procentų pagerinti kolektoriaus darbą, bet aš dabar turiu daug kitų darbų :)
Kam man užsiimti beprasmiškais niekais, kurie vis tiek tuos tik labai apytikslę reikšmę? Aš juk žinau, kad šilumos siurblio sistemoje, kuri daug didesnė, vienas srauto laipsnis reiškia vieną kilovatą. Šitoj, daug mažesnėj sistemoj, bus daugiau, nei kilovatas, nes srauto greitis didesnis. Vadinasi, 10 laipsnių pakelta srauto temperatūra yra daugiau, negu 10 kilovatų. Aš tik apvalindamas rašiau kilovatą.
Jeigu norėsiu nustatyti tiksliai, įdėsiu vandens skaitiklį. Tačiau tokio tikslumo man nereikia.
Manau galėtumėm atlikti eksperimentą: Pamatuoti temperatūrų skirtumus prie skirtingų cirkuliacinio siurblio greičių, iš to apytiksliai žinotumėm kiek ant didesnio greičio padidėjo srautas lyginant su mažesniu greičiu.
Kuo mažesnis sistemos pasipriešinimas tuo daugiau padidės srautas (sumažės temperatūrų skirtumas) ir pagal cirkuliacinio siurblio grafikus galėsime spėti pasipriešinimą. Dar variantas būtų pamatuoti siurblio vartojamą galingumą ir pagal tai bandyti nustatyti srautą iš grafiko, tik reikia tikslaus elektros energijos matuoklio. Kuo didesnis srautas tuo daugiau siurblys naudoja elektros.
Puiku, Vaidotai. Dabar viską trumpai aprašyk, sudek nuotraukas ir siųsk čia. Parašyk, kaip veikia, kiek kainavo, kokių darydamas padarei klaidų. Tegu ir kiti pasimoko ir tavo patirties. Kūrėjai bendraminčiai turime padėti vieni kitiems ir rodyti špygą lupikautojų verslo marketingui.
Siurblio našumą paprasčiausia pamatuoti vandens skaitikliu. Šilumos siurbliui esame jį įdėję, juo matuojame aušinamo vandens srautą. Sistema gana ilga, pasipriešinimas nemažas. Mūsų paskaičiavimu, vienu laipsniu ataušinatas srauto vanduo duoda apie kilovatą.
Į šildymo sistemą skaitiklį dėti patingėjau, bet manau, kad čia rezultatas turėtų būti ne tik panašus, bet ir didesnis - sistema trumpesnė, pasipriešinimo mažiau. Ko gero, ekonomaizerio galingumas yra netgi didesnis, negu paskaičiavau. Siurblio našumas nuo nedidelio pasipriešinimo krenta labai nežymiai. Vanduo eina ratu, slėgio sukelti nereikia.
Kaip ten bebūtų, šio ekonomazerio našumas yra daug našesnis už pasakiškus pinigus kainuojančius primityvius pramoninius ekonomaizerėlius, dedamus ant dūmtraukio. Anie dar ir dūmų trauką mažina, o šitie gerina. Anie žaisliukai už tokius pinigus - tai paprasčiausia marketingo apgaulė.
Sveiki,
neseniai sumontavau kolektorių ant pietinio namo skliauto, gyvenamai palėpei šildyti. Matmenys (aukštisXplotis) 3m x 0,7m gavosi, nes turėjau senų langų stiklus po ranka ir šiaip surinkau visas medžiagas iš pakampių.
Vakar sukurpiau valdiklį kompiuterio ventiliatoriui(1,9W-90kubu/val.), šiandien atrodo bus saulutės ir proga palesti visą sistemą.
Joks siurblių gamintojas nenurodo srauto nesusijusio su sistemos hidrauliniu pasipriešinimu. Nežinant pasipriešinimo neįmanoma net apytiksliai nustatyti srauto (apytiksliai aš skaitau +-50%) O jei labiau praktiškai tai 1500 l/h sugeba "prastumti" nebent 20W A naudingumo klasės cirkuliacinis siurblys ir tik nedidelius hidraulinius nuostolius (~200 mbar) turinčioje sistemoje.
Maitinimas paduodamas į 3-6 (220V). 2-7 kojelių įtampa taip pat gaunama 220. Kai relė įjungiama (sprendžiu iš garso ir užsidegusios lemputės) turėtų įtampa vietoj 2-7 atsirasti ant 4-5 kojelių, bet niekas nepasikeičia - ji vistiek lieka ties 2-7. Bandysiu pakeisti relę.
Susilitavau :) temperatūras lygina ir pagal tai junginėja grandinę. Tik kažkodėl relė neįsijungia. Relės įjungimo garsas yra, bet įtampa tarp 4-5 kojelių neatsiranda. Įtampa tarp 1-8 12V. Gal brokuotą turiu, įsigysiu naują ir pasibandysiu.
Taip nėra naudingumo didesnio nei 1.
Tačiau kuriozas tame, kad deklaruojamas naudingumas turi eilę sąlygų ir dažnai jų 100% naudingumas toli gražu nesutampa su teoriniu kuro kaloringumu.
Tada ir gaunasi, kad paprasto dujinio katilo naudingumas yra virš 90%, o atėmus papildomus kilovatus iš kondensavimosi ir pridėjus prie esamos katilo galios, netikėtai gaunasi daugiau kilovatų nei pridėjus tuos 10 naudingumo procentų.
Kaip bebūtų malkomis iš pamiškės kūrentis vis tiek yra pigiau.
Energijos kiekio, kurį išgaunu iš kilogramo malkų, neskaičiavau. Neturiu tokių galimybių - į šildomą vandenį nueina tik dalis šilumos, kita tenka orui. Kokia - nežinau.
Tačiau žinau, kad 100 procentų naudingumo tikrai nepasieksiu, nes dalis šilumos vis dėlto išeina su dūmais. Kalbėti apie naudingumo koeficientą, didesnį nei 100 - tai fantazuoti apie amžinąjį variklį.
Sakai, dūmai neskaičiuojami už kurą? Bet jie nėra kažkokia magiškai atsiradusi medžiaga - tai ta pati nesudegusi medžio anglis, smalkės, anglies dvideginis, gal dar kokios dujos. Taigi kūrendamas dūmus gaunu tą pačią medyje sukauptą saulės energiją. Visos niekaip neišgausiu, nes nuostoliai neišvengiami - juos galima tik sumažinti iki minimumo.
Žinoma, būtų labai įdomu sužinoti, kiek išspaudžiu iš kilogramo malkų, bet nežinau - kaip.
Bevardi žmogau, tu dar nepasidarei sistemos, o jau išmanai daugiau už tuos, kurie darė ir bandė daugybę sykių. Sutarkime taip: arba tu klausai patarimo, arba daugiau neklausinėji. Šita svetainė nėra pliurpalų forumas, ir mes nelesim, kad būtų klaidinami žmonės.
Esme tame,kad atstumas tarp boilerio ir saules kolektoriaus bus nemazas, todel speju,kad karstas vanedenukas nespes atbegti iki boilerio. Gal pederinama rezistoriu det,kad esant reikalui pasireguliuot?
Didinti žingsnį (kuris ir taip didėja esant didesnioms temperatūroms dėl termovaržos netiesinio pokyčio nuo šilumos) nėra gerai. Kuo didesnė temperatūra laikoma kolektoriuje, tuo didesnis šilumos išleidimas į lauką.
Jei siurblys/ventiliatorius išsijunginėja labai dažnai, tai reiškia, kad per galingas šilumos nešikas konkrečiai sistemai.
Šaunu.
Aš taip pat kurenu kieto kuro katilu ir pastebiu, kad jo naudingumas nekoks, todėl pradėjau domėtis, kiek gi kilovatų turėtų pagaminti mano naudojami pjuvenų briketai. Primečiau, kad 1kg beveik 4.5kWh tai yra 3 kilograminiai briketukai 160l boileriui užkaitinti. Pagalvojau, kad padariau klaidą kažkur ir mečiau tam kartui.
Šiandien gudrussildymas.lt paskaičiau jų matavimus kur matavo kiek kilovatvalandžių pagamina kilogramas granulių. Pasirodo svyruoja apie 5.
Tai ir būtų įdomu, kiek Jums gaunasi išspausti iš kilogramo malkų.
Su ekonomaizeriu turbūt būtų kaip su tuo kondensaciniu dujų katilu, kur naudingumas virš 100 procentų, nes šiaip yra neatsižvelgiama, kad dūmus galima aušinti ir vandenį kondensuoti...
Šaunuolis vertėjas, linkiu nuversti daugiau mitų :) turiu tik kelis klausimukus: 1. Koks oro kelio ilgis +- nuo iejimo iki išėjimo t.y. kiek metru oras "teka" kolektoriumi 2. ar bandėt skaičiuoti sudėjus pertvaras koks mažiausias tarpas (skerspjuvis) pro kuri eina oras ?
Ko tamsta ,nervuojasis!? Viskas vyksta kaip suplanuota!Tik nesierzinkikite,neikit i gatves...,nedrumzkit kitiems mieguistos ramybes... !Visa kita ,bus sutvarkyta... !!!
Sveiki, schema pasidariau, viskas veikia puikiai. Bet man iskilo klausimas: kuria varza ir i kokia pakesti, kad suveikinetu esant didesniam temperaturu skirtumui. Aciu uz atsakyma.
Tokiu būdu malkas kapoju trečius metus, tikrai sutaupo lankstymosi ir laikelio! :) Tiesa, šalia visada ir antra kulbė, jei kurios kaladės iš karto neperskeliu, tai traukiu su įstrigusiu kirviu iš padangos ir apvertus skeliu į bepadangę kulbę..
Patarčiau geriau įsiskaityti, kas rašoma apie dvi skyles. Saulės kolektorius su viena skyle yra visai kito tipo. Tačiau aš nenoriu komentaruose dar sykį rašyti, ką esu išdėstęs straipsniuose. Man atrodo, būtų geriau, jeigu skambintumėte telefonu - čia jau reikalinga individuali konsultacija, neblaškant kitų skaitytojų dėmesio.
Jei patalpa aušta[per du aukštus],gal įmanoma šilumą nuvesti į apacią nuo palubės atskiru ortakiu su ventiliatoriumi?
Kęstai sveikinu atrodo super, geras darbas!!!
Tokius senokai pardavinėja. Bet jie, dedami ant dūmtraukio vamzdžio, yra labai neefektyvūs, be to, blogina kamino trauką. Apie kainą ir nekalbu, nors dabar, žiūriu, jau atpigę. Anksčiau jie kainavo dar daugiau.
Jau parduoda
http://www.skelbimai.lt/skelbimas/dumu-vandens-ekonomaizeris-5364818
Lauke +3, kolektoriuje +45, saulė šviečia stačiai į kolektorių.
Taip, būtinai dėkite galingesnį ventiliatorių arba kelis. Laikyti saulės kolektoriuje 70 laipsnių orą - tai šildyti kiemą. Net jeigu saulės kolektorius dviejų stiklų (stiklo paketas), tai didelis nuostolis.
Prieš jungiant prie maitinimo šaltinio didesnio galingumo ventiliatorius, patarčiau pasižiūrėti, kiek jis paveža amperų. Kiekvienas toks prietaisas turi galingumo ribą - galit sudeginti.
Labai pigiai arba už dyką galima gauti senų kompiuterių dar veikiančių maitinimo blokų. Jie duoda apie 12 V ir paveža paprastai apie 100 W. Prijungus prie ventiliatoriaus aukštesnę įtampą, jo našumas automatiškai padidėtų.
Aišku,o aš sutalpinau į 7*7 elektros paskirstymo dėžutę,nes atsisakiau maitinimo transformatoriaus - panaudojau prožektoriaus įkroviklį 9V 300mA 2,7VA.Puikiai veža valdiklio schemą ir ta pati stabilizuota įtampa paduota į relės atėjimo kontaktus ir pilnai pakanka dviems ventiliatoriams,užtektų,manau dar dviems ar daugiau,nors dabar,kai rašau,temperatūra kolektoriuje grėsmingai kyla.Dar tik vienuolikta valanda,o jau rodo mano kiniškas elektroninis stebuklas:HH,HH,prieš tai rodęs 70 laipsnių C.Reiškia,kad būtinai reikia galingesnių ventiliatorių.
Tas daiktas niekaip su kolektorium nesusijęs, garso kolonėlė. O dėžutė valdikliui bus, svarbiausia, kad veikia. Dar nežinia koks ventiliatorius pasiliks, jei 12V, reiks dar papildomo transformatoriaus ir dėžutės tikriausiai didėlesnės.
Sveikas,Vaidotai,labai smalsu,kas ten virš valdiklio,vardu ,,TEUFEL"? O valdiklį gal patalpinti į dėžutę - ką gali žinoti,kas praeis pro jį su kokia metaline šluota?
Dar pridursiu.
Nespėjus mano darbui tapti viešu, jau spėjau ir patobulinti:) Dabar oras prieš patekdamas į kolektorių eina tarpu tarp rąstinės sienos ir OSB plokštės, kuriomis dengtos sienos. Oro srauto temperatūra žymiai pakilo.
Dar matyt teks dėti galingesnį ventiliatorių, nes lauke esant minusinei temperatūrai, kolektoriuje laikėsi 40 laipsnių.
Sveikinu :-)
Kaip visada,Petrai,esi tūkstantį kartų teisus.Įkinkiau antrą ventiliatorių ir,saulutei dingus,temperatūra tuoj pat sumažėjo,ventiliatoriai sustojo,nors jutiklis įstatytas giliai vamzdyje.Vakar,kol dirbo tik vienas ventiliatorius,nusibodo laukti temperatūrų vienodumo tai ir pradėjau išvedžioti ,,teorijas".Ačiū,kad pastatėte mane į vietą.
Velnias griebtų, pats sakai, kad saulės kolektoriuje temperatūra aukštesnė, nei kambaryje! Jeigu oras šiltesnis, jis turi būti varomas į vidų. Nesvarbu, kokia absoliuti temperatūra - jeigu ji aukštesnė, nei kambaryje, vadinasi, kambarys yra ŠILDOMAS.
Akivaizdu, kad neturi patirties ir nelabai skiri absoliučią temperatūrą nuo temperatūrų skirtumo. Todėl būtų geriau, jei neklaidintumei žmonių.
Galiu paantrinti Petrui, tik kai oro srauto temperatūra pakilo iki 35-40, ranka pradėjo jausti šilumą.
Aš tai ištraukiau jutiklį iš viršutinio kolektoriaus vamzdžio,nes ten ilgai būna šilčiau,negu patalpoje ir pritvirtinau prie pat išėjimo angos.Dabar tiksliau reaguoja į temperatūrų susivienodijimą.Gal kitais atvejais ir netiks šis metodas,nes pas mane patalpa nešildoma,pakankamai didelė ir visą šį ,, pavasarį" nepakilo aukščiau 12 laipsnių,o giliai kolektoriuje iki12 laipsnių nukrenta tik saulei nusileidus. Didelių apibendrinimų daryti negaliu,nes tik dabar pasijungiau saulės kolektorių ir praktikos nespėjau įgyti.
Prietaisas į šilumos skirtumus reaguoja kaip reagavęs - nei geriau, nei blogiau. Tu paprasčiausiai sumaišei psichologinį šilumos pojūtį su realiu temperatūrų skirtumu. Jeigu valdiklis laiko įjungęs ventiliatorius, vadinasi, jis iš saulės kolektoriaus varo ŠILTESNĮ orą, nors tau ATRODO, kad jis "šaltas". Tokiu būdu iš saulės kolektoriaus yra paimamas maksimalus šilumos kiekis.
Yra buvęs juokingas atsitikimas, kai vienas žmogus pareiškė, jog prietaisas sugedo. Jis atsidarė dėžutę ir pradėjo kažką "reguliuoti", kol nutraukė vieną laidelį. Ėmėme aiškintis gedimo priežastį. Klausiame: "Kokiu termometru matavai temperatūrą? Elektroniniu?" Tas sako:"Kam tas termometras? Aš juk nesu kvailys - pridedu ranką ir matau, kad eina šaltas oras". Tas "šaltas" oras gali būti ir 30, ir 36 laipsnių, nes kūno temperatūra 36,5.
Valdiklis ventiliatorių (cirkuliacijos siurblį) įjungia tada, kai temperatūrų skirtumas būna 4 - 5 laipsniai. Tai pakankamas skirtumas, kad prietaisas nebūtų pernelyg dažnai junginėjamas.
Aš tai ištraukiau jutiklį iš viršutinio kolektoriaus vamzdžio,nes ten ilgai būna šilčiau,negu patalpoje ir pritvirtinau prie pat išėjimo angos.Dabar tiksliau reaguoja į temperatūrų susivienodijimą.Gal kitais atvejais ir netiks šis metodas,nes pas mane patalpa nešildoma,pakankamai didelė ir visą šį ,, pavasarį" nepakilo aukščiau 12 laipsnių,o giliai kolektoriuje iki12 laipsnių nukrenta tik saulei nusileidus. Didelių apibendrinimų daryti negaliu,nes tik dabar pasijungiau saulės kolektorių ir praktikos nespėjau įgyti.
Adresas yra neteisingas. Turi būti petrasdargis@gmail.com Gal mėginkite dar sykį?
Sveikas,Petrai.Mėginau rašyti į Tavo el.paštą ir pasigirti savo kūriniu,saulės kolektoriumi,įdėjau kelias nuotraukas,bet gavau atsakymą,kurio aš neįkandu angliškai,tik spėju,kad laiškas nepasiekė adresato.Mail Delivery Subsystem
20:31 (Prieš 7 min.)
skirta man
Delivery to the following recipient failed permanently:
petrasdargis@gmail.lt
Technical details of permanent failure:
DNS Error: DNS server returned answer with no data
Internete (http://www.kaunosilas.lt/polistireninis-putplastis/savybes/degumas/) radau tokią informaciją: Veikiamas didesnės negu 100°C temperatūros, polistireninis putplastis ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis. Bandymai rodo, kad polistireninio putplasčio su degumą slopinančiais priedais degumo temperatūra yra 374°C. Žemiau šios temperatūros degios dujos iš besilydančio polistireninio putplasčio nesusidaro.
Žodžiu, tai gana atspari ir saulės kolektoriams visiškai tinkama medžiaga. Labai didelis pliusas, kad ji nebijo drėgmės. Akmens vatos šiluminė varža didesnė, bet nuo drėgmės labai sumažėja.
Aš nebijau. Ši medžiaga nesilydo nei prie 80, nei prie 100 laipsnių. Kolektoriaus stiklą galima pradaryti vasarą.
Labas,
aš nebandžiau skaičiuoti skerspjūvių ar kelio ilgio, man tiesiog smagu, kad dienom jau vos ne mėnuo kaip šildytis nereikia. Aš tikiu, kad galioja Pareto dėsnis - 20% pastangų sukuria 80% naudos, o kad pasiekti likusius 20 - teks įdėti 80% darbo. Viską darau daugmaž "iš akies". Gal ir galima dar 20čia procentų pagerinti kolektoriaus darbą, bet aš dabar turiu daug kitų darbų :)
Klausykit Petro, jis yra teisus
Kam man užsiimti beprasmiškais niekais, kurie vis tiek tuos tik labai apytikslę reikšmę? Aš juk žinau, kad šilumos siurblio sistemoje, kuri daug didesnė, vienas srauto laipsnis reiškia vieną kilovatą. Šitoj, daug mažesnėj sistemoj, bus daugiau, nei kilovatas, nes srauto greitis didesnis. Vadinasi, 10 laipsnių pakelta srauto temperatūra yra daugiau, negu 10 kilovatų. Aš tik apvalindamas rašiau kilovatą.
Jeigu norėsiu nustatyti tiksliai, įdėsiu vandens skaitiklį. Tačiau tokio tikslumo man nereikia.
Manau galėtumėm atlikti eksperimentą: Pamatuoti temperatūrų skirtumus prie skirtingų cirkuliacinio siurblio greičių, iš to apytiksliai žinotumėm kiek ant didesnio greičio padidėjo srautas lyginant su mažesniu greičiu.
Kuo mažesnis sistemos pasipriešinimas tuo daugiau padidės srautas (sumažės temperatūrų skirtumas) ir pagal cirkuliacinio siurblio grafikus galėsime spėti pasipriešinimą. Dar variantas būtų pamatuoti siurblio vartojamą galingumą ir pagal tai bandyti nustatyti srautą iš grafiko, tik reikia tikslaus elektros energijos matuoklio. Kuo didesnis srautas tuo daugiau siurblys naudoja elektros.
Nebijot, kad vasarą sustabdytam kolektoriui įkaitus iki 80 ar daugiau ištirps polistirolas po tinku?
Puiku, Vaidotai. Dabar viską trumpai aprašyk, sudek nuotraukas ir siųsk čia. Parašyk, kaip veikia, kiek kainavo, kokių darydamas padarei klaidų. Tegu ir kiti pasimoko ir tavo patirties. Kūrėjai bendraminčiai turime padėti vieni kitiems ir rodyti špygą lupikautojų verslo marketingui.
Siurblio našumą paprasčiausia pamatuoti vandens skaitikliu. Šilumos siurbliui esame jį įdėję, juo matuojame aušinamo vandens srautą. Sistema gana ilga, pasipriešinimas nemažas. Mūsų paskaičiavimu, vienu laipsniu ataušinatas srauto vanduo duoda apie kilovatą.
Į šildymo sistemą skaitiklį dėti patingėjau, bet manau, kad čia rezultatas turėtų būti ne tik panašus, bet ir didesnis - sistema trumpesnė, pasipriešinimo mažiau. Ko gero, ekonomaizerio galingumas yra netgi didesnis, negu paskaičiavau. Siurblio našumas nuo nedidelio pasipriešinimo krenta labai nežymiai. Vanduo eina ratu, slėgio sukelti nereikia.
Kaip ten bebūtų, šio ekonomazerio našumas yra daug našesnis už pasakiškus pinigus kainuojančius primityvius pramoninius ekonomaizerėlius, dedamus ant dūmtraukio. Anie dar ir dūmų trauką mažina, o šitie gerina. Anie žaisliukai už tokius pinigus - tai paprasčiausia marketingo apgaulė.
Sveiki,
neseniai sumontavau kolektorių ant pietinio namo skliauto, gyvenamai palėpei šildyti. Matmenys (aukštisXplotis) 3m x 0,7m gavosi, nes turėjau senų langų stiklus po ranka ir šiaip surinkau visas medžiagas iš pakampių.
Vakar sukurpiau valdiklį kompiuterio ventiliatoriui(1,9W-90kubu/val.), šiandien atrodo bus saulutės ir proga palesti visą sistemą.
Joks siurblių gamintojas nenurodo srauto nesusijusio su sistemos hidrauliniu pasipriešinimu. Nežinant pasipriešinimo neįmanoma net apytiksliai nustatyti srauto (apytiksliai aš skaitau +-50%) O jei labiau praktiškai tai 1500 l/h sugeba "prastumti" nebent 20W A naudingumo klasės cirkuliacinis siurblys ir tik nedidelius hidraulinius nuostolius (~200 mbar) turinčioje sistemoje.
Maitinimas paduodamas į 3-6 (220V). 2-7 kojelių įtampa taip pat gaunama 220. Kai relė įjungiama (sprendžiu iš garso ir užsidegusios lemputės) turėtų įtampa vietoj 2-7 atsirasti ant 4-5 kojelių, bet niekas nepasikeičia - ji vistiek lieka ties 2-7. Bandysiu pakeisti relę.
Kad tarp 1-8 yra 12V tai gerai, bet ar į 3-6 paduodama įtampa kurią tikimasi gauti tarp 4 ir 5?
Kai įtampos nėra tarp 4-5, įtampa turėtų atsirasti atvirkštinėje poroje 2-7. Aišku, jei yra koks nors maitinimas prie 3-6.
Susilitavau :) temperatūras lygina ir pagal tai junginėja grandinę. Tik kažkodėl relė neįsijungia. Relės įjungimo garsas yra, bet įtampa tarp 4-5 kojelių neatsiranda. Įtampa tarp 1-8 12V. Gal brokuotą turiu, įsigysiu naują ir pasibandysiu.
Ačiū už pagalbą!
Paštetą su pažande žinojau ir aš. Visi žinojo.
Musu senoliai jau seniai si pasteto recepta zinojo,taip pat ir prancuzai ji turi,vadinasi Pâté de Campagne Breton (Kaimiškas Bretanės paštetas).
Taip nėra naudingumo didesnio nei 1.
Tačiau kuriozas tame, kad deklaruojamas naudingumas turi eilę sąlygų ir dažnai jų 100% naudingumas toli gražu nesutampa su teoriniu kuro kaloringumu.
Tada ir gaunasi, kad paprasto dujinio katilo naudingumas yra virš 90%, o atėmus papildomus kilovatus iš kondensavimosi ir pridėjus prie esamos katilo galios, netikėtai gaunasi daugiau kilovatų nei pridėjus tuos 10 naudingumo procentų.
Kaip bebūtų malkomis iš pamiškės kūrentis vis tiek yra pigiau.
Niam, niam, kaip norėčiau paragauti :-)
Energijos kiekio, kurį išgaunu iš kilogramo malkų, neskaičiavau. Neturiu tokių galimybių - į šildomą vandenį nueina tik dalis šilumos, kita tenka orui. Kokia - nežinau.
Tačiau žinau, kad 100 procentų naudingumo tikrai nepasieksiu, nes dalis šilumos vis dėlto išeina su dūmais. Kalbėti apie naudingumo koeficientą, didesnį nei 100 - tai fantazuoti apie amžinąjį variklį.
Sakai, dūmai neskaičiuojami už kurą? Bet jie nėra kažkokia magiškai atsiradusi medžiaga - tai ta pati nesudegusi medžio anglis, smalkės, anglies dvideginis, gal dar kokios dujos. Taigi kūrendamas dūmus gaunu tą pačią medyje sukauptą saulės energiją. Visos niekaip neišgausiu, nes nuostoliai neišvengiami - juos galima tik sumažinti iki minimumo.
Žinoma, būtų labai įdomu sužinoti, kiek išspaudžiu iš kilogramo malkų, bet nežinau - kaip.
Bevardi žmogau, tu dar nepasidarei sistemos, o jau išmanai daugiau už tuos, kurie darė ir bandė daugybę sykių. Sutarkime taip: arba tu klausai patarimo, arba daugiau neklausinėji. Šita svetainė nėra pliurpalų forumas, ir mes nelesim, kad būtų klaidinami žmonės.
Esme tame,kad atstumas tarp boilerio ir saules kolektoriaus bus nemazas, todel speju,kad karstas vanedenukas nespes atbegti iki boilerio. Gal pederinama rezistoriu det,kad esant reikalui pasireguliuot?
Didinti žingsnį (kuris ir taip didėja esant didesnioms temperatūroms dėl termovaržos netiesinio pokyčio nuo šilumos) nėra gerai. Kuo didesnė temperatūra laikoma kolektoriuje, tuo didesnis šilumos išleidimas į lauką.
Jei siurblys/ventiliatorius išsijunginėja labai dažnai, tai reiškia, kad per galingas šilumos nešikas konkrečiai sistemai.
Gal jam parūpint sovietinį kur mokykloj būdavo, ten ir virvelę dar patampyt galės. O tai sidabrinis irgi gali pasirodyt brangus.
Šaunu.
Aš taip pat kurenu kieto kuro katilu ir pastebiu, kad jo naudingumas nekoks, todėl pradėjau domėtis, kiek gi kilovatų turėtų pagaminti mano naudojami pjuvenų briketai. Primečiau, kad 1kg beveik 4.5kWh tai yra 3 kilograminiai briketukai 160l boileriui užkaitinti. Pagalvojau, kad padariau klaidą kažkur ir mečiau tam kartui.
Šiandien gudrussildymas.lt paskaičiau jų matavimus kur matavo kiek kilovatvalandžių pagamina kilogramas granulių. Pasirodo svyruoja apie 5.
Tai ir būtų įdomu, kiek Jums gaunasi išspausti iš kilogramo malkų.
Su ekonomaizeriu turbūt būtų kaip su tuo kondensaciniu dujų katilu, kur naudingumas virš 100 procentų, nes šiaip yra neatsižvelgiama, kad dūmus galima aušinti ir vandenį kondensuoti...
Šaunuolis vertėjas, linkiu nuversti daugiau mitų :) turiu tik kelis klausimukus: 1. Koks oro kelio ilgis +- nuo iejimo iki išėjimo t.y. kiek metru oras "teka" kolektoriumi 2. ar bandėt skaičiuoti sudėjus pertvaras koks mažiausias tarpas (skerspjuvis) pro kuri eina oras ?
Ko tamsta ,nervuojasis!? Viskas vyksta kaip suplanuota!Tik nesierzinkikite,neikit i gatves...,nedrumzkit kitiems mieguistos ramybes... !Visa kita ,bus sutvarkyta... !!!
Sveiki, schema pasidariau, viskas veikia puikiai. Bet man iskilo klausimas: kuria varza ir i kokia pakesti, kad suveikinetu esant didesniam temperaturu skirtumui. Aciu uz atsakyma.
Tokiu būdu malkas kapoju trečius metus, tikrai sutaupo lankstymosi ir laikelio! :) Tiesa, šalia visada ir antra kulbė, jei kurios kaladės iš karto neperskeliu, tai traukiu su įstrigusiu kirviu iš padangos ir apvertus skeliu į bepadangę kulbę..
Visiems sėkmės
Labai paprastai, aiskiai, bet kaip pirstu i aki.
Va kas buna kaip zmogus turi nora taupyti, turi dar daugiau pinigu, o proto neuztenka.
Patarčiau geriau įsiskaityti, kas rašoma apie dvi skyles. Saulės kolektorius su viena skyle yra visai kito tipo. Tačiau aš nenoriu komentaruose dar sykį rašyti, ką esu išdėstęs straipsniuose. Man atrodo, būtų geriau, jeigu skambintumėte telefonu - čia jau reikalinga individuali konsultacija, neblaškant kitų skaitytojų dėmesio.
Puslapiai