Esu skaitęs, kad tais laikais kaldavo prie X formos kryžiaus. Sekant ta mintimi, kad krikščionys ant mūsų senojo tikėjimo švenčių suguldė savo išgalvotas, tai ir kankinimo kryžių X, krikščionys pakeitė į labai seną simbolį kryžių.
P.S. toje karikatūroje ta velnio šakė neprimena minoros ar, kaip ji ten pas žydus vadinasi? cha!
Aš irgi antruosius stiklus dėjau ant pritvirtintų saulės kolektorių. Maniau, užteks vieno stiklo, bet vieną pavasarį pačiupinėjau - toks karštas, kad vos nenuplikau rankos. Kam šildyti lauką?
Dėti antrą stiklą yra visai nesunku, tik reikia gerai apgalvoto darbą ir suskurti saugią technologiją. Aš dirbau vienas. Apačioje prisiveržiau du medsraigčius, ant jų padėjau stiklo lapą, tada priglaudžiau prie rėmo ir užsukau viršuje iš anksto pritvirtintą skardinį laikiklį. Po to tarpelius užsandarinau silikonu, priveržiau daugiau skardinių laikiklių. Viskas labai paprasta.
Dabar ir labai saulėtomis pavasario dienomis antrasis stiklas stipriai neįkaista - šiluma eina į trobą, o ne į lauką.
Aš tai dėjau stiklą,net negalvodamas apie kitą medžiagą,nes turiu senų langų.Dabar būtinai dėsiu antrą stiklą,aišku,teks pasinaudoti kėlimo technika,nes ir pirmą stiklą tvirtinau,jau prisukęs kolektorių prie sienos.Bijojau,kad nesuskiltų bestatant - kažkaip konstrukcija atrodė nelabai stabili,o gal kaip tik būtų sutvirtėjęs mano gaminys,įstiklinus,nežinau.
Arūnai, nereikia užlaikyti sniego - jo ir be užtvarų susikaupia. Verčiau saulės kolektorių pakelk į patį viršų, į patį stogo smaigalį - ir pakabinti lengviau (užtenka paprasto kablio), ir šilumos penkiais laipsniais daugiau, negu visur kitur. Pats matavau. Čia jis nebus sniego užtvara, bet ir nereikia.
Ir aš taip sakau - bijai vilko , neik į mišką .
Labai ačiū ,Petrai ,kad pasidalini savo patirtimi ir labai džiugu kad yra tokių neskūpių žmonių kurie mielai dalinasi savo jau išbandytais išradimais.
Žinai , niekados nesukau galvos dėl stogo , o dabar paskaičiavau kad 4,5 tonos šiferio ten yra , o kur dar šlapio sniego kelios tonos tokiu oru kaip šiandien.Net žemė sudreba kai šliūkšteli pustonis sniego žemėn .Eitum pro šalį tai ir sprandą nusuktų .
Šią vasarą būtinai konstruosiu ant stogo kažkokį saulės kolektorių pagal tamstos rekomendacijas, tai manau kad jis puikiai pasitarnaus kaip sniegą prilaikantis užtvaras .
Namo išvaizda ir visa jo konstrukcija kažkokiu būdu mūsų psichikos yra siejama su pačiu žmogumi, todėl į namo pakeitimus žmogus gali reaguoti kaip į savo kūno chirurgines operacijas. Vienas fobiškas draugas sykį man prisipažino, kad išleisti iš šildymo sistemos vandenį jis bijo taip pat, kaip ir kraujo perpylimo. Apie saulės kolektorius jis bijo ir pagalvoti, nes jie gali įlaužti stogą.
Kada savo namo sienas aptaisiau stiklu, į mano tinklapį plūstelėjo baisus išsigandusių žmonių pasipiktinimas. Juk stiklus išdaužys vaikai, žvėrys arba aš pats, pjaudamas žolepjove kiemą. Mano namas saulėtą dieną užsidegs, nes juk nuo stiklo kažkokiu būdu užsidega miškai. Mano namas ne tik sudegs, bet ir supus. Mat nuo karščio kažkokiu būdu susidarys rasos taškas (!), siena sudrėks, įsimes grybelis...
Kurį laiką mėginau diskutuoti, paskui supratau, kad tai beviltiška. Psichikos sutrikimų diskusijomis neišgydysi. Ištryniau visus fobiškus kliedalus, kad jie neklaidintų sveikų, bet abejojančių žmonių. Juk baimė, kaip ir kitos emocijos, tarkime, juokas, turi savybę plisti, užkrėsti kitus. Štai kodėl aš savo svetainėje stabdau nepagrįstų baimių plitimą.
Kaip savo kūrybinę mintį apsaugoti nuo nepagrįstų baimių? Kūrėjams patarčiau savo idėjų nepasakoti baikštiems žmonėms ir neklausti jų patarimo. Apskritai geriau nieko jiems nesakyti - tegu pamato gatavą daiktą. Žodžiu, užsiėmę kūrybą, fobiškų žmonių neprisileiskit artyn nė per žingsnį. Jie bus tik kliūtis.
Žinoma, aš nesakau, kad nereikia spręsti realių problemų. Jeigu stogas supuvęs, gal jis tikrai neatlaikys tokio nieko, kaip saulės kolektoriaus dėžė? Gal pirmiau susitvarkyti stogą? O normalus stogas yra gana tvirta konstrukcija. Kada nors paskaičiuokite, kiek jis atlaiko sniego. Pamatuokite patį storiausią sniego sluoksnį ir storį padauginkit iš stogo ploto. Sužinosite sniego kiekį. Parsinešę pasverkit kokį kubinį decimetrą sniego. Garantuoju - būsit nustebę, kai sužinosit, koks svoris prispaudžia visą stogą. Bus juokinga lyginti tą rezultatą su 100 kilogramų nesveriančia saulės kolektoriaus dėže. Tačiau atminkit: bobiško žmogaus ir toks palyginimas nei kiek neįtikins.
Kai pirmuosius saulės kolektorius užsikėliau ant stogo, bailiai man aiškino, kad juos būtinai sudaužys kruša, kad reikia kažkokio specialaus grūdinto stiklo. Tačiau tie kvailiai man negalėjo atsakyti, kodėl kruša nesudaužo stoglangių. Štai jau daugiau kaip 10 metų mano saulės kolektoriai laukia ir niekaip nesulaukia, kada juos sudaužys iš dangaus krentantis ledas.
Jeigu aš būčiau klausęs visų šitų baimių, aš nieko nebūčiau turėjęs, net ekonomaizerių, nes ekonomaizeriai... užkiš kaminą ir jį suardys! Štai kodėl savo draugams kūrėjams patariu neprasidėti su bailiais ir vyti juos kuo toliau nuo savęs.
Azdaxai, tu manai, kad Šilalės rajono vienkiemiuose nebūna fobiškų žmonių, kad šis mąstymo sutrikimas pasitaiko tik kur nors Kaune, prie Raudondvario plento? Būna, ir dar kaip būna! Pas mane irgi atvažiuoja įvairių fobų. Klausia: "Anūkai neišdaužo tavo kolektorių?" Paprastai atsakau: "Ne, anūkai daužo tik stiklinius langus, o saulės kolektorius palieka ramybėje". Dvi mano namo sienos yra padengtos vienu stiklu.
Žmogau, kada nors atsimerkęs išeik į miestą ir pasižiūrėk į didžiules stiklines vitrinas. Kodėl jų niekas nedaužo? Didžiuliai prekybos centrai sumontuoti iš aliuminio konstrukcijų ir laiko puikiausiai. Stiklas čia nieko dėtas. Tai sunkus mąstymo sutrikimas - fobija, tariamų pavojų sureikšminimas. Fobiški žmonės bijo naujų dalykų, todėl negali prasiveržti jų kūrybinis polėkis.
Aišku, ne mano reikalas, iš ko darysi savo kolektorius. Stiklą galima pakeisti kokia nors kita medžiaga, kad ir ne tokia skaidria. Tačiau aš neleisiu, kad šioje svetainėje būtų klaidinami kiti žmonės, o jų kūrybiniai sumanymai stabdomi svetimomis fobijomis. Todėl dar sykį sakau: jeigu laiko langų stiklai ir didžiulės stiklinės vitrinos, laikys ir saulės kolektoriai. Kam yra sunku tai suvokti, tegu pamėgina vietoj saulės kolektorių įsivaizduoti stiklinį namo fasadą ar verandą. Tai iš esmės yra tas pats, tik atstumas tarp stiklo ir sienos mažesnis - ne metras ir ne keli metrai, bet 5 centimetrai.
...stiklas, Petrai, neįtinka tuo, kad aš norėčiau tokį šildytuvą padaryt per visą sieną- apie 80 m2, o su tokiu plotu didėja sudaužymo rizika, juolab jog mano objektas Kauno priemiesty, o ne Šilalės rajono vienkiemy, kur praeivis (ypač vaikas-padauža)- retenybė. Suprantu, jog stiklas idealiausias šviesos pralaidumo aspektu, bet dar vienas niuansas- jo masė. Gi sunkus, o jei dar dvigubas, tai nežinia koks gipskartonio profilis jį atlaikys, ypač tokio ploto. Užtai ir domiuosi rulonine danga. Jos užtikau vienoj didelėj parduotuvėj Kaune, Raudondvario plente, su akcijom apie 20 Lt/m2. Nupirkau pabandymui. Uždengiau nedidelio šiltnamiuko stogą. Stebiu- ar šaltyje netrūkinėja, ar neblunka spinduliuojant ultravioletui. Galiu pasakyti, kad vizualiai žiemą atlaikė nepakitęs, be to jo šiluminė varža turėtų būti efektyvesnė už stiklo, o skaidrumas panašus. Na manau pradžiai teks pačiam padaryt nedidelį modelį sakykim 1mx2m, patikrinti rezultatus, kuriuos pranešiu vėliau.
Labas,Vincai.Vis tiek neįmatau kai kurių detalių nominalų,o gal ne ten žiūriu? Mano akimis - viskas kaip pirmoje publikacijoje.Atleisk už įkyrumą.Kęstas.
Man tai jau atsibodo. Neatsimenu visų neesminių smulkmenų. Skaityk anksčiau nurodytą straipsnį, žiūrėk nuotraukas, Vienoje yra elektroninis termometras. Jis rodo ir šiltnamio, ir žemės temperatūrą.
Labai sunku aiškinti žmogui, kuris skaito labai neatidžiai ir nesupranta esmės.
Žemė šiltnamio orą ima šildyti nei vėlai, nei anksti - tik tada, kai to reikia, kai oras pasidaro vėsesnis už žemę. Šilumos užtenka, sistema išbandyta, empiriškai patikrinta, o patvirtinta tiesa yra nepalyginamai vertesnė už visas fantazijas.
Nebepliurpkime niekų - ši svetainė nėra nevykėlių forumas. Čia dalykiškai svarstoma tikra informacija ir neleidžiama klaidinti žmonių.
Na pats paklausiau, pats ir radau atsakyma. Atsiprasau uz neatiduma:)
Cituoju is Petro straipsnio: "Pernai visas savo daržoves pasėjome balandžio 20 dieną, po to užėjo stiprokų šalnų iki 5 laipsnių šalčio, bet šiltnamyje temperatūra nenukrito žemiau +3."
Mintis buvo tokia, kad pradejus sildyti kuo veliau vakare, temperatura is ryto butu galima pasiekti didesne nei +3.
Maziau eikvojant zemes silumos vakare kai dar ganetinai siltas per diena ikaites siltnamio oras ir pataupyti rytui kai silumos ypatingai reikia.
Nesuprantu, kuo jums neįtinka stiklas. Bijo vaikų akmenų bei gniūžčių? O langų stiklai nebijo?..
Vyručiai, juk tai - paprasčiausia fobija!
Stiklas kol kas yra pati skaidriausia, pigiausia ir saulės kolektoriams tinkamiausia medžiaga. Tik reikia jį dėti dvigubą - daryti stiklo paketą. Arba tokį paketą nusipirkti gatavą - girdėjau, turguose galima rasti gana pigių.
...sveikinu Kęstutį perlaužus save ir parodžius špygą marketingo sukčiams, o beja,- KUO DENGEI KOLEKTORIŲ? Mane nuo panašių darbų vis stabdo klausimas_ kuo uždengti? Polikarbonatas (kanalinis) per mažai praleidžia spindulių, stiklas- sunkus ir bijo vaikų akmenų bei gniūžčių. Yra tokia vyniojama danga, panaši į polietileno plėvelę, tik skaidri kaip stiklas ir kietoka kaip polikarbonatas. Su ja problemėlė tik ta, kad ją sunkoka idealiai tiesia ištempti. Įdomu gal kas turi nuomonę apie šią dangą?
Taip, šitą sistemą išbandėme pernai, tik visa automatika buvo ne vienoje dėžutėje, bet kaip du atskiri prietaisai. Veikia užtikrintai, per stiprias šalnas žemės šilumos užtenka iki ryto. Apie tai yra gana išsamiai surašyta čia: http://petrasdargis.lt/ra%C5%A1iniai/%C5%A1iltnamio-gruntas-%C4%AFveikia...
Jokių papildomų daviklių nereikia, nefanatazuokit ir neklaidinkit žmonių. Atidžiau perskaitykite straipsnį ir pasistenkit suprasti esmę - tai, apie ką klausiate, yra ir šiame straipsnyje.
Panašią idėją esu matęs netoli Kuršėnų. Vienas išradėjas daržininkas savo šiltnamyje visą dieną kūreną galingą pečių, kaitina didžiulę kelių kubų bačką su vandeniu. Naktį eina miegoti, o šiltnamį šildo cirkuliacijos siurbliu ant žemės suklotais vamzdžiais varinėjamas šiltas bačkos vanduo. Čia vietoj bačkos su vandeniu naudojamas gruntas. Dar pigiau ir paprasčiau.
Gal isbandete pernai ar zemeje sukaupiama tiek energijos, ar uztektu visai nakciai sildyti atvesusi siltnamio ora? Jei ne, tada kiek valandu?
Kam to reikia?
Esme butu tokia. Tarkime rudens diena karsta. Bet naktys jau su salnomis.
Vos tik atvesta saulei nusileidus, ventiliatoriai pradeda pusti is zemes silta ora.
Salna paprastai buna pries ryta. Ar uzteks tos zemes silumos iki ateis salna tarkime 5val ryto. Jei ne tada manau butu tikslinga pradeti sildyti veliau.
Kaip tai realizuoti? Ideti dar viena absoliutini davikli, kuris vakare ar nakti ijungtu ventiliatorius kai siltnamo oras atves zemiau pvz 18, o nejungti iskart kai nukrenta vos zemiau tarkim 23.
Žmogau, visa tai ir yra aprašyta: dieną į žemę varomas šilumos perteklius, o naktį, kai žemė pasidaro šiltesnė už šiltnamio orą, įsijungia ventiliatoriai ir varo iš žemės šilumą. Tokiu būdu augalai apsaugomi nuo šalnų (vasaros dienomis - ir nuo perkaitimo). Taip automatika veikia VASAROS režimu, kai augalai šiltnamyje jau pasėti (pasodinti).
Kol augalų šiltnamyje nėra, įjungiamas ŽIEMOS režimas. Tai reiškia, kad ventiliatoriai dieną varys į žemę visą šilumą, kol jos bus daugiau, nei žemėje. Naktį jie stovės išjungti ir šilumos neeikvos. Įsijungs tik dieną, kai oras pasidarys šiltesnis nei žemė. Tokiu būdu šiltnamio gruntas parengiamas sėjai - jame kaupiama saulės šiluma.
Pačiam daržininkui nieko valdyti nereikia - tik įjungti ŽIEMOS, o pasodinus daigus - VASAROS režimą.
Jeigu nesunku,gal galima būtų detalių sąrašėlį,kaip ankstesnio valdiklio variante,pateikti ir spausdintos plokštės piešinį,nes schema nelabai aiškiai skaitosi,gal jau mano akys tam nepritaikytos :).Kol dar žiema,pats laikas būtų pasigaminti šį modernų įrenginį.Pagarbiai,Kęstas.
Tas triratis labai suintrigavo , gal ir susikonstruočiau kažką panašaus , bet tai čia jau transporto priemonė ir ką pasakysi kai sustabdys policija ?
Aš per visą rudenį po truputį konstravau šakų smulkintuvą prie traktoriaus .Smulkintuvas išbandytas ir dabar pats neatsistebiu - kokio kipšo anksčiau palikinėjau miške šitiek kuro?
LM317 darbinė temperatūra yra nuo -55 laipsnių ir tai pasiekiama neužsakant spec. modelio, tuo tarpu taip pat lengvai pasiekiamų L78xxCV - tik nuo 0. Tai labai svarbu įrenginiui, kuris bus paliekamas per šalčius.
Taip pat geresnis vadinamasis linijos ir apkrovos reguliavimas bei trukdžių šalinimas. Tai svarbu, nes aš nežinau koks ir kiek kokybiškas bus išorinis maitinimo šaltinis, kaip jis reaguos į besijunginėjančius ventiliatorius ir t.t.
78xx serija man patinka paprastumu, bet nepatinka, kad įsigijus, pavyzdžiui, 12V variantą realiai galima tikėtis nuo 11,4V iki 12,6V. Šiuo atveju tai nėra ypač svarbu, bet šis neapibrėžtumas tiesiog dar vienas minusas. LM317 sukalibravai - ir viskas.
Sveiki, labai saunios jusu idejos.Noreciau suzinoti, o kaip istatomi i vamzdi agurku daigai, ir kaip jie laikosi? Tekantis vanduo nenesa ju ? Kitas klausimas, kokiam gylyje turi but uzkastas oro vamzdis? Mano siltnamis 12x5m. ar uztektu tokiam plotui vieno oro vamzdzio ?
Pagarbiai Zilvinas.
Šitos relės užsiliko iš senosios valdymo sistemos - jumis ventiliatorius įjungdavo tai valdiklis, tai termostatas. Šitai automatikai jokių relių nebereikia - jungi maitinimo šaltinį tiesiai prie automatikos.
Sveikas Vincai, puikus projektai, noreciau paklausti del maitinimo jei vietoj reguliuojamo stabilizatoriaus lm317 naudoti fiksuotos itampos 7809 stabilizatoriu butu dar paprasciau? Tu jau pasidares ir kogero pratestaves valdikli ar schema stabiliai pereina tarp įjungta/išjungta būsenų?Ar nepasireiskia histereze sioje schemoje?
Apie elektros sąnaudas neverta ir kalbėti. Mūsų šiltnamyje orą varinėja keturi ventiliatoriai po pusantro vato. 4X1,5 = 6 X 12 = 72 X 30 = 2160 : 1000 = 2.16 X 0,56 = 1,20 Lt. Čia mėnesio išlaidos.
Jeigu dėsime dvigubai galingesnius ventiliatorius, sąnaudos bus... Ėt, tingiu skaičiuoti.
Noriu dar sykį atkreipti skaitytojų dėmesį: šiltnamį šildo NE ELEKTRA, bet SAULĖ.
Laba . Pasikeitus stogo dangą iškilo kamino valymo problema .Kažkokių kopėčių dėt nesinori , o kaminas valyt reikia . Šią problemą išsprendžiau taip - ant namo aukšto , kamine išėmiau 4 plytas ir kampiniu šlifuokliu metalo diskeliu išpjoviau langelį , pro kurį įkišu trosą ir išvalau kamino įdėklą .Kaminas 13 metrų aukščio todėl troso reikia tik 5 metrų , o nuo žemės reikėtų gal kokių 15 metrų.Ir dar privalumas kad tą darbą galiu laisvai atlikti vienas .
Sveiki, perskaicius jusu straipsneli apie svediska peciu(duju generatoaiaus tipo)iskilo vienas prasymelis, gal yra galimybiu gauti brezinuka apie si peciu, nes svainis noretu pasidaryti, jis metala virina neblogai. O ir butu neblogai jeigu pridetumete ir brezinuka apie saules kolektoriu, domintu jo pajungimas, sukimo mechanizmas.
Butume labai dekingas
Vandens lygis visada vienodas. Nuolydis nulinis. Vamzdžio gale įdėjome perėjimą nuo 10 cm į 5 cm skersmens vamzdį. Tas nuolydis yra sukinėjamas - gali jį nuleisti žemyn, gali pakelti aukštyn. Nustatėme, kad vandens būtų iki pusės vamzdžio. Kai antro aukšto vamzdžiai persipildo, vanduo perėjimu išbėga į pirmo aukšto vamzdžius, kai persipildo tie - atgal į bačką. Vandens lygis išlieka nepasikeitęs, net dingus elektrai. Išnyksta cirkuliacija, bet lygis išlieka tas pats.
Labai puiki sistema, kažkada mačiau Jūsų laida per televiziją, labai patiko.Tik štai klausimas kaip palaikote atitinkamą vandens lygį vamzdžiuose? Darote pertvarėles viduje ar kaip?
Mano schema kiek didesnė, nes pagal ją surenkamas ir maitinimo šaltinis.
Tavo nurodytoje schemoje nematau vadinamosios histerezės - kas bus kai temperatūrų skirtumas labai labai artimas įjungimo žingsniui - ar relė "netraška" dažnai įsijunginėjant, ar schema stabiliai pereina tarp įjungta/išjungta būsenų? Bet to jau reikia klausti autoriaus, gal būt tuo klausimu viskas tvarkoje, aš galiu tik spekuliuoti.
Sveikas, Vinciai.
As ne per daugiausiai nusimanau, apie visus tuos elektrinius reikalus. Tik dabar pradejau dometis, ieskoti.. Tai norejau pasiklausti tavo nuomones apie sitam puslapyje pateikta schemute. Kuo ji geresne ar blogesne uz jusiske. Dekui uz atsakyma
Mielai įstiklinčiau :) Kitoje pusėje galvoju galvoju daryti kolektorių vandeniui šildyti, bet kol kas pinigais nelyja, o iš atliekų to nepadarysi. Bandau sukurti asmeninę namo šildymo ir vėsinimo koncepciją. Kažkada gal keliais žodžiais pateiksiu žinovų teismui.
Mes turime nusipirkę kelis 12V 12W ventiliatorius. Nežinau, kiek kubų oro pravaro, bet su tais po pusantro vato net negali lyginti. Minusas - yra triukšmingeni. Skersmuo 12 cm.
Kubinės pėdos per minutę (CFM)į kubinius metrus per valandą. 85CFM= 144 m3/h http://www.endmemo.com/sconvert/m3hcfm.php
Maniškis irgi silpnokas, planuoju pakeist galingesniu.
Lemonoje yra galingesnių, neabejoju ir kitur.
Labai norėčiau sužinoti,koks gaminamas galingiausias kompiuterinis ventiliatorius,nes aš kiek ieškojau internete,didesnio už 85 CFM oro srauto (ką tai reiškia-nežinau),taip ir neradau.Ieškojau 120 mm pločio korpusinio ventiliatoriaus.Pas mane būtent tokie du stovi,bet niekaip nespėja ataušinti iki rekomenduojamos temperatūros.Šiandien,įdienojus,rodė apie 58-60laipsnių.Įkišau į vamzdį papildomą-80mm dydžio ventiliatoriuką tai dar daugiau ėmė kilti karštis-turėjau išmesti.Įtampą padaviau normalią,apie 12,5V.Taip,kad nukreipti oro srautą žemyn,kol kas man neįgyvendinama svajonė.
Ačiū,Sergej,čia tik taip atrodo nuotraukose,o natūroje net labai kreiva.Kitą,jei darysiu,pasistengsiu padaryti tobulesnį,nors ir šitas pateisino visus mano lūkesčius.
Esu skaitęs, kad tais laikais kaldavo prie X formos kryžiaus. Sekant ta mintimi, kad krikščionys ant mūsų senojo tikėjimo švenčių suguldė savo išgalvotas, tai ir kankinimo kryžių X, krikščionys pakeitė į labai seną simbolį kryžių.
P.S. toje karikatūroje ta velnio šakė neprimena minoros ar, kaip ji ten pas žydus vadinasi? cha!
Aš irgi antruosius stiklus dėjau ant pritvirtintų saulės kolektorių. Maniau, užteks vieno stiklo, bet vieną pavasarį pačiupinėjau - toks karštas, kad vos nenuplikau rankos. Kam šildyti lauką?
Dėti antrą stiklą yra visai nesunku, tik reikia gerai apgalvoto darbą ir suskurti saugią technologiją. Aš dirbau vienas. Apačioje prisiveržiau du medsraigčius, ant jų padėjau stiklo lapą, tada priglaudžiau prie rėmo ir užsukau viršuje iš anksto pritvirtintą skardinį laikiklį. Po to tarpelius užsandarinau silikonu, priveržiau daugiau skardinių laikiklių. Viskas labai paprasta.
Dabar ir labai saulėtomis pavasario dienomis antrasis stiklas stipriai neįkaista - šiluma eina į trobą, o ne į lauką.
Aš tai dėjau stiklą,net negalvodamas apie kitą medžiagą,nes turiu senų langų.Dabar būtinai dėsiu antrą stiklą,aišku,teks pasinaudoti kėlimo technika,nes ir pirmą stiklą tvirtinau,jau prisukęs kolektorių prie sienos.Bijojau,kad nesuskiltų bestatant - kažkaip konstrukcija atrodė nelabai stabili,o gal kaip tik būtų sutvirtėjęs mano gaminys,įstiklinus,nežinau.
Arūnai, nereikia užlaikyti sniego - jo ir be užtvarų susikaupia. Verčiau saulės kolektorių pakelk į patį viršų, į patį stogo smaigalį - ir pakabinti lengviau (užtenka paprasto kablio), ir šilumos penkiais laipsniais daugiau, negu visur kitur. Pats matavau. Čia jis nebus sniego užtvara, bet ir nereikia.
Ir aš taip sakau - bijai vilko , neik į mišką .
Labai ačiū ,Petrai ,kad pasidalini savo patirtimi ir labai džiugu kad yra tokių neskūpių žmonių kurie mielai dalinasi savo jau išbandytais išradimais.
Žinai , niekados nesukau galvos dėl stogo , o dabar paskaičiavau kad 4,5 tonos šiferio ten yra , o kur dar šlapio sniego kelios tonos tokiu oru kaip šiandien.Net žemė sudreba kai šliūkšteli pustonis sniego žemėn .Eitum pro šalį tai ir sprandą nusuktų .
Šią vasarą būtinai konstruosiu ant stogo kažkokį saulės kolektorių pagal tamstos rekomendacijas, tai manau kad jis puikiai pasitarnaus kaip sniegą prilaikantis užtvaras .
Namo išvaizda ir visa jo konstrukcija kažkokiu būdu mūsų psichikos yra siejama su pačiu žmogumi, todėl į namo pakeitimus žmogus gali reaguoti kaip į savo kūno chirurgines operacijas. Vienas fobiškas draugas sykį man prisipažino, kad išleisti iš šildymo sistemos vandenį jis bijo taip pat, kaip ir kraujo perpylimo. Apie saulės kolektorius jis bijo ir pagalvoti, nes jie gali įlaužti stogą.
Kada savo namo sienas aptaisiau stiklu, į mano tinklapį plūstelėjo baisus išsigandusių žmonių pasipiktinimas. Juk stiklus išdaužys vaikai, žvėrys arba aš pats, pjaudamas žolepjove kiemą. Mano namas saulėtą dieną užsidegs, nes juk nuo stiklo kažkokiu būdu užsidega miškai. Mano namas ne tik sudegs, bet ir supus. Mat nuo karščio kažkokiu būdu susidarys rasos taškas (!), siena sudrėks, įsimes grybelis...
Kurį laiką mėginau diskutuoti, paskui supratau, kad tai beviltiška. Psichikos sutrikimų diskusijomis neišgydysi. Ištryniau visus fobiškus kliedalus, kad jie neklaidintų sveikų, bet abejojančių žmonių. Juk baimė, kaip ir kitos emocijos, tarkime, juokas, turi savybę plisti, užkrėsti kitus. Štai kodėl aš savo svetainėje stabdau nepagrįstų baimių plitimą.
Kaip savo kūrybinę mintį apsaugoti nuo nepagrįstų baimių? Kūrėjams patarčiau savo idėjų nepasakoti baikštiems žmonėms ir neklausti jų patarimo. Apskritai geriau nieko jiems nesakyti - tegu pamato gatavą daiktą. Žodžiu, užsiėmę kūrybą, fobiškų žmonių neprisileiskit artyn nė per žingsnį. Jie bus tik kliūtis.
Žinoma, aš nesakau, kad nereikia spręsti realių problemų. Jeigu stogas supuvęs, gal jis tikrai neatlaikys tokio nieko, kaip saulės kolektoriaus dėžė? Gal pirmiau susitvarkyti stogą? O normalus stogas yra gana tvirta konstrukcija. Kada nors paskaičiuokite, kiek jis atlaiko sniego. Pamatuokite patį storiausią sniego sluoksnį ir storį padauginkit iš stogo ploto. Sužinosite sniego kiekį. Parsinešę pasverkit kokį kubinį decimetrą sniego. Garantuoju - būsit nustebę, kai sužinosit, koks svoris prispaudžia visą stogą. Bus juokinga lyginti tą rezultatą su 100 kilogramų nesveriančia saulės kolektoriaus dėže. Tačiau atminkit: bobiško žmogaus ir toks palyginimas nei kiek neįtikins.
Kai pirmuosius saulės kolektorius užsikėliau ant stogo, bailiai man aiškino, kad juos būtinai sudaužys kruša, kad reikia kažkokio specialaus grūdinto stiklo. Tačiau tie kvailiai man negalėjo atsakyti, kodėl kruša nesudaužo stoglangių. Štai jau daugiau kaip 10 metų mano saulės kolektoriai laukia ir niekaip nesulaukia, kada juos sudaužys iš dangaus krentantis ledas.
Jeigu aš būčiau klausęs visų šitų baimių, aš nieko nebūčiau turėjęs, net ekonomaizerių, nes ekonomaizeriai... užkiš kaminą ir jį suardys! Štai kodėl savo draugams kūrėjams patariu neprasidėti su bailiais ir vyti juos kuo toliau nuo savęs.
Azdaxai, tu manai, kad Šilalės rajono vienkiemiuose nebūna fobiškų žmonių, kad šis mąstymo sutrikimas pasitaiko tik kur nors Kaune, prie Raudondvario plento? Būna, ir dar kaip būna! Pas mane irgi atvažiuoja įvairių fobų. Klausia: "Anūkai neišdaužo tavo kolektorių?" Paprastai atsakau: "Ne, anūkai daužo tik stiklinius langus, o saulės kolektorius palieka ramybėje". Dvi mano namo sienos yra padengtos vienu stiklu.
Žmogau, kada nors atsimerkęs išeik į miestą ir pasižiūrėk į didžiules stiklines vitrinas. Kodėl jų niekas nedaužo? Didžiuliai prekybos centrai sumontuoti iš aliuminio konstrukcijų ir laiko puikiausiai. Stiklas čia nieko dėtas. Tai sunkus mąstymo sutrikimas - fobija, tariamų pavojų sureikšminimas. Fobiški žmonės bijo naujų dalykų, todėl negali prasiveržti jų kūrybinis polėkis.
Aišku, ne mano reikalas, iš ko darysi savo kolektorius. Stiklą galima pakeisti kokia nors kita medžiaga, kad ir ne tokia skaidria. Tačiau aš neleisiu, kad šioje svetainėje būtų klaidinami kiti žmonės, o jų kūrybiniai sumanymai stabdomi svetimomis fobijomis. Todėl dar sykį sakau: jeigu laiko langų stiklai ir didžiulės stiklinės vitrinos, laikys ir saulės kolektoriai. Kam yra sunku tai suvokti, tegu pamėgina vietoj saulės kolektorių įsivaizduoti stiklinį namo fasadą ar verandą. Tai iš esmės yra tas pats, tik atstumas tarp stiklo ir sienos mažesnis - ne metras ir ne keli metrai, bet 5 centimetrai.
...stiklas, Petrai, neįtinka tuo, kad aš norėčiau tokį šildytuvą padaryt per visą sieną- apie 80 m2, o su tokiu plotu didėja sudaužymo rizika, juolab jog mano objektas Kauno priemiesty, o ne Šilalės rajono vienkiemy, kur praeivis (ypač vaikas-padauža)- retenybė. Suprantu, jog stiklas idealiausias šviesos pralaidumo aspektu, bet dar vienas niuansas- jo masė. Gi sunkus, o jei dar dvigubas, tai nežinia koks gipskartonio profilis jį atlaikys, ypač tokio ploto. Užtai ir domiuosi rulonine danga. Jos užtikau vienoj didelėj parduotuvėj Kaune, Raudondvario plente, su akcijom apie 20 Lt/m2. Nupirkau pabandymui. Uždengiau nedidelio šiltnamiuko stogą. Stebiu- ar šaltyje netrūkinėja, ar neblunka spinduliuojant ultravioletui. Galiu pasakyti, kad vizualiai žiemą atlaikė nepakitęs, be to jo šiluminė varža turėtų būti efektyvesnė už stiklo, o skaidrumas panašus. Na manau pradžiai teks pačiam padaryt nedidelį modelį sakykim 1mx2m, patikrinti rezultatus, kuriuos pranešiu vėliau.
Paspaudus ant schemos turi atsidaryti paveikslėlis http://petrasdargis.lt/sites/default/files/siltnamio_automatika_schema.png
Jei jis yra "senas", paspausk Ctrl + R klavišų kombinaciją kad naršyklė priverstinai parsisiųstų naujausią versiją.
Labas,Vincai.Vis tiek neįmatau kai kurių detalių nominalų,o gal ne ten žiūriu? Mano akimis - viskas kaip pirmoje publikacijoje.Atleisk už įkyrumą.Kęstas.
Dūmai eis pro kaminą. Kuo čia dėtas šiltinimas?
Jei apsiltinsim vidini vamzdi, pro kur eis dumai.
Įkėliau didesnės raiškos schemą, turėtų geriau matytis.
Dėl spausdintinės plokštės - aš ją dar noriu šiek tiek pakeisit, tai teks dar truputį palaukti.
Man tai jau atsibodo. Neatsimenu visų neesminių smulkmenų. Skaityk anksčiau nurodytą straipsnį, žiūrėk nuotraukas, Vienoje yra elektroninis termometras. Jis rodo ir šiltnamio, ir žemės temperatūrą.
Gal galite pasakyti kokia is zemes einanti temperatura nakti kai tik pradedama sildyti ir ryte kai baigiama?
Labai sunku aiškinti žmogui, kuris skaito labai neatidžiai ir nesupranta esmės.
Žemė šiltnamio orą ima šildyti nei vėlai, nei anksti - tik tada, kai to reikia, kai oras pasidaro vėsesnis už žemę. Šilumos užtenka, sistema išbandyta, empiriškai patikrinta, o patvirtinta tiesa yra nepalyginamai vertesnė už visas fantazijas.
Nebepliurpkime niekų - ši svetainė nėra nevykėlių forumas. Čia dalykiškai svarstoma tikra informacija ir neleidžiama klaidinti žmonių.
Na pats paklausiau, pats ir radau atsakyma. Atsiprasau uz neatiduma:)
Cituoju is Petro straipsnio: "Pernai visas savo daržoves pasėjome balandžio 20 dieną, po to užėjo stiprokų šalnų iki 5 laipsnių šalčio, bet šiltnamyje temperatūra nenukrito žemiau +3."
Mintis buvo tokia, kad pradejus sildyti kuo veliau vakare, temperatura is ryto butu galima pasiekti didesne nei +3.
Maziau eikvojant zemes silumos vakare kai dar ganetinai siltas per diena ikaites siltnamio oras ir pataupyti rytui kai silumos ypatingai reikia.
Galbut matavote iki kiek speja atvesti is zemes einantis oras po salnos? Dekui is anksto.
http://forum.anastasia.ru/post_959553.html#959553
Nesuprantu, kuo jums neįtinka stiklas. Bijo vaikų akmenų bei gniūžčių? O langų stiklai nebijo?..
Vyručiai, juk tai - paprasčiausia fobija!
Stiklas kol kas yra pati skaidriausia, pigiausia ir saulės kolektoriams tinkamiausia medžiaga. Tik reikia jį dėti dvigubą - daryti stiklo paketą. Arba tokį paketą nusipirkti gatavą - girdėjau, turguose galima rasti gana pigių.
...sveikinu Kęstutį perlaužus save ir parodžius špygą marketingo sukčiams, o beja,- KUO DENGEI KOLEKTORIŲ? Mane nuo panašių darbų vis stabdo klausimas_ kuo uždengti? Polikarbonatas (kanalinis) per mažai praleidžia spindulių, stiklas- sunkus ir bijo vaikų akmenų bei gniūžčių. Yra tokia vyniojama danga, panaši į polietileno plėvelę, tik skaidri kaip stiklas ir kietoka kaip polikarbonatas. Su ja problemėlė tik ta, kad ją sunkoka idealiai tiesia ištempti. Įdomu gal kas turi nuomonę apie šią dangą?
Cia panasiai diskutuoja
http://forum.anastasia.ru/topic_51677_105.html
Taip, šitą sistemą išbandėme pernai, tik visa automatika buvo ne vienoje dėžutėje, bet kaip du atskiri prietaisai. Veikia užtikrintai, per stiprias šalnas žemės šilumos užtenka iki ryto. Apie tai yra gana išsamiai surašyta čia: http://petrasdargis.lt/ra%C5%A1iniai/%C5%A1iltnamio-gruntas-%C4%AFveikia...
Jokių papildomų daviklių nereikia, nefanatazuokit ir neklaidinkit žmonių. Atidžiau perskaitykite straipsnį ir pasistenkit suprasti esmę - tai, apie ką klausiate, yra ir šiame straipsnyje.
Panašią idėją esu matęs netoli Kuršėnų. Vienas išradėjas daržininkas savo šiltnamyje visą dieną kūreną galingą pečių, kaitina didžiulę kelių kubų bačką su vandeniu. Naktį eina miegoti, o šiltnamį šildo cirkuliacijos siurbliu ant žemės suklotais vamzdžiais varinėjamas šiltas bačkos vanduo. Čia vietoj bačkos su vandeniu naudojamas gruntas. Dar pigiau ir paprasčiau.
Gal isbandete pernai ar zemeje sukaupiama tiek energijos, ar uztektu visai nakciai sildyti atvesusi siltnamio ora? Jei ne, tada kiek valandu?
Kam to reikia?
Esme butu tokia. Tarkime rudens diena karsta. Bet naktys jau su salnomis.
Vos tik atvesta saulei nusileidus, ventiliatoriai pradeda pusti is zemes silta ora.
Salna paprastai buna pries ryta. Ar uzteks tos zemes silumos iki ateis salna tarkime 5val ryto. Jei ne tada manau butu tikslinga pradeti sildyti veliau.
Kaip tai realizuoti? Ideti dar viena absoliutini davikli, kuris vakare ar nakti ijungtu ventiliatorius kai siltnamo oras atves zemiau pvz 18, o nejungti iskart kai nukrenta vos zemiau tarkim 23.
Žmogau, visa tai ir yra aprašyta: dieną į žemę varomas šilumos perteklius, o naktį, kai žemė pasidaro šiltesnė už šiltnamio orą, įsijungia ventiliatoriai ir varo iš žemės šilumą. Tokiu būdu augalai apsaugomi nuo šalnų (vasaros dienomis - ir nuo perkaitimo). Taip automatika veikia VASAROS režimu, kai augalai šiltnamyje jau pasėti (pasodinti).
Kol augalų šiltnamyje nėra, įjungiamas ŽIEMOS režimas. Tai reiškia, kad ventiliatoriai dieną varys į žemę visą šilumą, kol jos bus daugiau, nei žemėje. Naktį jie stovės išjungti ir šilumos neeikvos. Įsijungs tik dieną, kai oras pasidarys šiltesnis nei žemė. Tokiu būdu šiltnamio gruntas parengiamas sėjai - jame kaupiama saulės šiluma.
Pačiam daržininkui nieko valdyti nereikia - tik įjungti ŽIEMOS, o pasodinus daigus - VASAROS režimą.
O kaip del dienos ir nakties rezimu? Diena kol karsta sildome zeme, o nakti per salnas ar sildysite siltnamio ora naudodami zemeje sukaupta siluma?
Jeigu nesunku,gal galima būtų detalių sąrašėlį,kaip ankstesnio valdiklio variante,pateikti ir spausdintos plokštės piešinį,nes schema nelabai aiškiai skaitosi,gal jau mano akys tam nepritaikytos :).Kol dar žiema,pats laikas būtų pasigaminti šį modernų įrenginį.Pagarbiai,Kęstas.
Tas triratis labai suintrigavo , gal ir susikonstruočiau kažką panašaus , bet tai čia jau transporto priemonė ir ką pasakysi kai sustabdys policija ?
Aš per visą rudenį po truputį konstravau šakų smulkintuvą prie traktoriaus .Smulkintuvas išbandytas ir dabar pats neatsistebiu - kokio kipšo anksčiau palikinėjau miške šitiek kuro?
http://www.youtube.com/watch?v=uWQwPC8PNVk
LM317 darbinė temperatūra yra nuo -55 laipsnių ir tai pasiekiama neužsakant spec. modelio, tuo tarpu taip pat lengvai pasiekiamų L78xxCV - tik nuo 0. Tai labai svarbu įrenginiui, kuris bus paliekamas per šalčius.
Taip pat geresnis vadinamasis linijos ir apkrovos reguliavimas bei trukdžių šalinimas. Tai svarbu, nes aš nežinau koks ir kiek kokybiškas bus išorinis maitinimo šaltinis, kaip jis reaguos į besijunginėjančius ventiliatorius ir t.t.
78xx serija man patinka paprastumu, bet nepatinka, kad įsigijus, pavyzdžiui, 12V variantą realiai galima tikėtis nuo 11,4V iki 12,6V. Šiuo atveju tai nėra ypač svarbu, bet šis neapibrėžtumas tiesiog dar vienas minusas. LM317 sukalibravai - ir viskas.
Sveiki, labai saunios jusu idejos.Noreciau suzinoti, o kaip istatomi i vamzdi agurku daigai, ir kaip jie laikosi? Tekantis vanduo nenesa ju ? Kitas klausimas, kokiam gylyje turi but uzkastas oro vamzdis? Mano siltnamis 12x5m. ar uztektu tokiam plotui vieno oro vamzdzio ?
Pagarbiai Zilvinas.
Šitos relės užsiliko iš senosios valdymo sistemos - jumis ventiliatorius įjungdavo tai valdiklis, tai termostatas. Šitai automatikai jokių relių nebereikia - jungi maitinimo šaltinį tiesiai prie automatikos.
Ir kokia funkcija atlieka reles kurios matosi antroje nuotraukoje prie maitinimo saltinio?
Sveikas Vincai, puikus projektai, noreciau paklausti del maitinimo jei vietoj reguliuojamo stabilizatoriaus lm317 naudoti fiksuotos itampos 7809 stabilizatoriu butu dar paprasciau? Tu jau pasidares ir kogero pratestaves valdikli ar schema stabiliai pereina tarp įjungta/išjungta būsenų?Ar nepasireiskia histereze sioje schemoje?
Pečiaus brėžinio neturiu. O saulės kolektorių brėžinių nė nereikia. Mano svetainėje yra ir jungimo schemos, ir aprašymai. Štai šiame skyriuje: http://petrasdargis.lt/kategorijos/buitis/saules-kolektoriai
Apie elektros sąnaudas neverta ir kalbėti. Mūsų šiltnamyje orą varinėja keturi ventiliatoriai po pusantro vato. 4X1,5 = 6 X 12 = 72 X 30 = 2160 : 1000 = 2.16 X 0,56 = 1,20 Lt. Čia mėnesio išlaidos.
Jeigu dėsime dvigubai galingesnius ventiliatorius, sąnaudos bus... Ėt, tingiu skaičiuoti.
Noriu dar sykį atkreipti skaitytojų dėmesį: šiltnamį šildo NE ELEKTRA, bet SAULĖ.
O KOKIOS ELEKTROS SANAUDOS ,PARAŠYKIT,KOKIOS KOKIOS
Laba . Pasikeitus stogo dangą iškilo kamino valymo problema .Kažkokių kopėčių dėt nesinori , o kaminas valyt reikia . Šią problemą išsprendžiau taip - ant namo aukšto , kamine išėmiau 4 plytas ir kampiniu šlifuokliu metalo diskeliu išpjoviau langelį , pro kurį įkišu trosą ir išvalau kamino įdėklą .Kaminas 13 metrų aukščio todėl troso reikia tik 5 metrų , o nuo žemės reikėtų gal kokių 15 metrų.Ir dar privalumas kad tą darbą galiu laisvai atlikti vienas .
Sveiki, perskaicius jusu straipsneli apie svediska peciu(duju generatoaiaus tipo)iskilo vienas prasymelis, gal yra galimybiu gauti brezinuka apie si peciu, nes svainis noretu pasidaryti, jis metala virina neblogai. O ir butu neblogai jeigu pridetumete ir brezinuka apie saules kolektoriu, domintu jo pajungimas, sukimo mechanizmas.
Butume labai dekingas
Vandens lygis visada vienodas. Nuolydis nulinis. Vamzdžio gale įdėjome perėjimą nuo 10 cm į 5 cm skersmens vamzdį. Tas nuolydis yra sukinėjamas - gali jį nuleisti žemyn, gali pakelti aukštyn. Nustatėme, kad vandens būtų iki pusės vamzdžio. Kai antro aukšto vamzdžiai persipildo, vanduo perėjimu išbėga į pirmo aukšto vamzdžius, kai persipildo tie - atgal į bačką. Vandens lygis išlieka nepasikeitęs, net dingus elektrai. Išnyksta cirkuliacija, bet lygis išlieka tas pats.
Labai puiki sistema, kažkada mačiau Jūsų laida per televiziją, labai patiko.Tik štai klausimas kaip palaikote atitinkamą vandens lygį vamzdžiuose? Darote pertvarėles viduje ar kaip?
Realizacija truputi kitokia, bet idėja ta pati.
Mano schema kiek didesnė, nes pagal ją surenkamas ir maitinimo šaltinis.
Tavo nurodytoje schemoje nematau vadinamosios histerezės - kas bus kai temperatūrų skirtumas labai labai artimas įjungimo žingsniui - ar relė "netraška" dažnai įsijunginėjant, ar schema stabiliai pereina tarp įjungta/išjungta būsenų? Bet to jau reikia klausti autoriaus, gal būt tuo klausimu viskas tvarkoje, aš galiu tik spekuliuoti.
Sveikas, Vinciai.
As ne per daugiausiai nusimanau, apie visus tuos elektrinius reikalus. Tik dabar pradejau dometis, ieskoti.. Tai norejau pasiklausti tavo nuomones apie sitam puslapyje pateikta schemute. Kuo ji geresne ar blogesne uz jusiske. Dekui uz atsakyma
http://idejuvejai.blogspot.com/2012/02/saules-kolektoriaus-cirkuliacinio...
Mielai įstiklinčiau :) Kitoje pusėje galvoju galvoju daryti kolektorių vandeniui šildyti, bet kol kas pinigais nelyja, o iš atliekų to nepadarysi. Bandau sukurti asmeninę namo šildymo ir vėsinimo koncepciją. Kažkada gal keliais žodžiais pateiksiu žinovų teismui.
tai nebedaug liko, gal pabaik tu ta fasada isistiklint ir gausi didziuli kolektoriu su nuostabiai moderniu fasadu ???
Mes turime nusipirkę kelis 12V 12W ventiliatorius. Nežinau, kiek kubų oro pravaro, bet su tais po pusantro vato net negali lyginti. Minusas - yra triukšmingeni. Skersmuo 12 cm.
Kubinės pėdos per minutę (CFM)į kubinius metrus per valandą. 85CFM= 144 m3/h
http://www.endmemo.com/sconvert/m3hcfm.php
Maniškis irgi silpnokas, planuoju pakeist galingesniu.
Lemonoje yra galingesnių, neabejoju ir kitur.
Labai norėčiau sužinoti,koks gaminamas galingiausias kompiuterinis ventiliatorius,nes aš kiek ieškojau internete,didesnio už 85 CFM oro srauto (ką tai reiškia-nežinau),taip ir neradau.Ieškojau 120 mm pločio korpusinio ventiliatoriaus.Pas mane būtent tokie du stovi,bet niekaip nespėja ataušinti iki rekomenduojamos temperatūros.Šiandien,įdienojus,rodė apie 58-60laipsnių.Įkišau į vamzdį papildomą-80mm dydžio ventiliatoriuką tai dar daugiau ėmė kilti karštis-turėjau išmesti.Įtampą padaviau normalią,apie 12,5V.Taip,kad nukreipti oro srautą žemyn,kol kas man neįgyvendinama svajonė.
Taip, šiltą orą ortakiais galima varyti ir žemyn, tik reikia stipresnio ventiliatoriaus.
Ačiū,Sergej,čia tik taip atrodo nuotraukose,o natūroje net labai kreiva.Kitą,jei darysiu,pasistengsiu padaryti tobulesnį,nors ir šitas pateisino visus mano lūkesčius.
Puslapiai