Be rėmo stiklas ant viršaus nesilaikys, bet rėmą galima daryti iš skardos arba mažesnių profilių. Patogiau susiveikti stiklą su visu rėmu - darbo mažiau.
Man ir panašiai buvo, aš vandens prisotinimui deguonimi naudojau akvariuminį akmenuką su oro kompresoriuku, vėliau pastebėjau, kad akmenukas aptirpęs, turbūt jis ir reagavo su acto r. Vėliau bandymus nutraukiau tai ir neįsitikinau ar akmenukas kaltas.
Pirties pečių su ekonomaizeriu turime pasidarę, bet truputį kitokios konstrukcijos. Liepsna pereina akmenis, o po to šildo vandenį. Tiksliau - vandenį šildo nebe liepsna, bet kamino dūmai. Tai - pirmasis mūsų ekonomaizeris - tada net nežinojome tokio pavadinimo. Matyt, reikės aprašyti.
sveiki, o niekas nebandet ekonomaizeri panaudoti pirties krosniai? tiesiog pamasciau jog jeigu jis efektyvus ir balionas staigiai ikaista tai ji apdejus akmeninis greitai ikaistu ir patalpa ir akmenys taip butu galima pasidaryti greitai paruosiama pirti.
Rūgštingumui pakelti naudojame 75 procentų acto rūgštį ir neturime jokių problemų. Dabar vanduo rūgštėti pradėjo pats (tikriausiai - nuo svogūnų), tai neutralizavimui naudojame pelenų šarmą, kuris tuo pačiu yra ir trąša. Jeigu tau vanduo ima putoti, o tirpalo pH vis krypsta į šarmą, tai gal kas nors pūva, žodžiu, jame atsirado organinių medžiagų ir vyksta kažkoks pašalinis procesas. Mums yra panašiai atsitikę, tai išpylėme velniop visą vandenį ir užpildėme sistemą iš naujo.
Jeigu žadi naudoti azoto rūgštį, turėsi dėti mažiau azoto trąšos. O be azoto joks augalas žemėje neužaugo ir neužaugs.
Norejau pasiteirauti del acto naudojimo hidroponikoje. Su actu man labai sunku normalizuoti Ph. Padarau Ph tinkama, kita diena Ph buna labai uzkiles. Normalizuoju vel. Po dienos - uzkiles. Po keliu normalizavimu vanduo labai pradeda putoti. Padariau isvada, kad actas labai nestabilus. Naudojant azoto rugsti su Ph viskas gerai. Taciau ja sudetingiau gauti ir azotas (NO3) didina nitratu kieki. Norejau paklausti ar jum bedu su actu nera ir koki acta naudojate?
petrai petrai, lieji srutas, paziurek i mane, kokį nuostabų mane padarė tikėjimas, komunizmo produkte tu negi supranti, kaip nuostabu imtymiai bendrauti su kunigu?
Puiku, Arūnai! Dabar viską nufotkink, kad būtų matyti, kaip ir iš ko tai padarei, tada įmesk į mano el. paštą petrasdargis@gmail.com Reikia išsamiau paviešinti.
Tegu ir kiti pasimoko! Aš irgi ne viską pats sugalvoju, daug idėjų gaunu iš kitų tokių pat kūrėjų. Sveikinu!
Ir aš pasidariau savadarbį saulės kolektorių pagal Petro brėžinuką kur užpildoma vandens statinė virš boso į kurį pareina jau šiltas vanduo iš kolektoriaus .Aukščių skirtumas tarp kolektoriaus ir boso apie metras , o statinės su vandeniu apačia per sprindį aukščiau nei boso viršus.Vakar lauke buvo apie 20 laipsnių šilumos tai vanduo bėgo toks karštas kad jau yra minčių apie maišytuvą .Per naktį vanduo atšąla nedaug nes vandens bosą apšiltinau 10 cm akmens vata su folija ( atlikus buvo nuo kamino šiltinimo)ir apvilkau skarda ir sukniedinau .Bosą padariau iš automobilinės dujų įrangos baliono 70 litrų talpos ir laužyne pirkau už 20 litų .Dirbau visą dieną kol įvirinau 3 vamzdžius su sriegiais , išbandžiau ir "aprengiau".
Kolektoriaus gamybą ,pagal Petro rekomendaciją , pradėjau nusipirkdamas 10 cm aukščio profilio , kuris be papildomo bortelio kainuoja 13 litų 4 metrai .Vamzdelį( negeriamam vandeniui) pirkau 20 mm diametro po litą metras ir pirkau pigutes lenkiškas movas sujungimams maždaug po 3 litus už vienetą.Nugarai dėjau 10 mm plokštės , 30 mm polistirolo , skardos , radiatorių ,rėmus iš seno medinio lango rėmo ir du stiklus.
Vien žo-turiu šilto vandens už dyką ir mintyse dėkoju Petrui :)
Jeigu cirkuliacija savaiminė, jos stabdyti nereikia - sustoja pati. Vanduo saulės kolektoriuje atvėsta, pasidaro sunkesnis ir nekyla aukštyn. O iš boilerio, kuris stovi aukščiau, šiltesnis vanduo nesileidžia į apačią. Atbulinis vožtuvas nereikalingas - mesk jį velniop. Savaiminė cirkuliacija per silpna, kad atidarytų vožtuvą.
Matyt, tavo boileris prastai apšiltintas ir per naktį paprasčiausiai atvėsta. Dabar naktys vėsios.
Taigi, teoriškai ir aš taip mąstau... Šį savaitgalį bandysiu teoriją pritaikyti praktikoje. Rezultatus paskelbsiu. Dėl oro kamščių - sukasi įvairios mintys apie sifonus... Gal iki savaitgalio kas nors rimtesnio susikaups galvoje. Jei ne - teks daryti skylę. Nors... Gal cirkuliacijai padėti skalbimo mašinos siurbliu? Valkiojasi dėžėje kažkoks... Bet čia gal vėliau, jei nepasiteisins pirminė konstrukcija.
Tokios sistemos nesu matęs, o iš anksto nenoriu sakyti. Mąstant vien teoriškai, savaiminė cirkuliacija turėtų vykti, nors ir būtų stabdoma pašilusio vandens bačkos viršuje. Reikia išbandyti.
Žinoma, negalima "neatsižvelgti" į tai, kad per tuos sulinkimus būtinai susidarys oro kamščiai. Savaiminė cirkuliacija būna per menka, kad išstumtų kamščius. Todėl reikia pagalvoti apie nuorinimą abiejose aukščiausiose vietose.
Bet aš tikrai nevargčiau, išdurčiau skylę bačkos dugne arba šone apačioje, prakiščiau pro ją ilgasriegį, pavyniočiau pakulų ir suveržčiau kontraveržlėmis. Užsukęs ant ilgasriegio aklį, vėl turėtumei sandarią bačką. Tai iš tiesų daug paprasčiau ir efektyviau, negu kurti "gyvatuko" konstrukciją. Bet pabandyti, žinoma, įdomu, aš visada už tyrinėjimus.
Jeigu teisingai supratau, bačka bus atvira, o karštą vandenį imsi nuo viršaus, jo lygį reguliuodamas unitazo sklende? Tai iš tiesų gera idėja, tik reikia sandaraus dangčio, kad būtų galima gerai apšiltinti bačkos viršų. Ir dar. Viršutinis vamzdis, pro kurį iš saulės kolektoriaus ateis karštas vanduo, būtinai turi būti apsemtas, t.y. bent šiek tiek žemiau bačkos vandens lygio. Savaiminė cirkuliacija yra per menka, kad galėtų kelti vandenį aukštyn kaip siurblys.
Darydamas patį saulės kolektorių, nepadaryk tipinės klaidos - nepamažink jo. Saulės kolektorius tegu būna kelis kartus didesnis už radiatorių. Kuo didesnis saulės šildomas plotas, tuo galingesnis saulės kolektorius. Sėkmės!
Susiruošiau ir aš daryti saulės kolektoriaus vandens šildymo sistemą sode... :) Kadangi labai pritariu p. Petro ideologijai dėl tokių sistemų ekonominio efektyvumo, tai darysiu beveik iš parankinių medžiagų - padovanoto skardinio radiatoriaus 1,4x0,7m, plastikinės bačkos, seno tualeto bakelio vandens reguliatoriaus. Teko nusipirkti daugiasluoksnio 16mm vamzdžio ir jungčių jam. Suprantu, kad vamzdelis gal ir per plonas, bet akcijinis - daugiau nei dvigubai pigesnis negu 20mm... :)
Sistema bus atviro tipo, kolektorius ant pietinės sienos, bačka - palėpėje, dušas pusrūsyje, dar atšaka eis į virtuvę.
Klausimas patyrusiems asams:
Bendras aukščių skirtumas bus pakankamas (apie 1,5m), teisingai sumontavus, savaiminė cirkuliacija turėtų vykti. Bet... kadangi šią bačką ateityje numatau panaudoti kitiems tikslams, man labai nesinorėtų jos apačioje daryti skylę šalto vandens padavimui į kolektorių. Todėl kilo mintis pasinaudoti susisiekiančių indų principu - per bačkos viršų nuleisti dvi lanksčias žarnas. Vieną nuleisti prie dugno, kitą ant plūdės pakabinti viršutinėje bačkos dalyje. Abu galai visada bus panardinti.
Taigi klausimas - ar vyks savaiminė cirkuliacija tokiu būdu surinktoje sistemoje?
Suprantu, kad kilpose gali susidaryti oro kamščiai ir jie gali trukdyti. Bet jeigu neatsižvelgti į juos???
Nujaučiu, kad p. Petras tuoj lieps neišradinėti dviračio, o durti skylę arba statyti siurblį, bet visdėlto rizikuosiu paklausti... :)
Man tie "savęs nugalėjimai" ir "kovojimai su savimi" atrodo labai įtartinai. Kam ta religinė paranoja? Kam save matyti kaip priešą?
Taip, būna, kad žmoguje susiduria du priešingi norai, du priešingi potraukiai. Labai svarbu pasidaro suvokti, kuris noras yra "tavo", o kuris primestas iš šalies kultūros ir religijos. Argi gerti alkoholį ir nuodyti save yra natūralus, iš mano prigimties kylantis notras? Ne, alkoholio kultas - ne iš manęs, bet iš krikščionybės ir iš visos alkoholizmo kultūros. Aš stojau gintis savęs, gelbėtis nuo alkoholikų visuomenės ir krikščionybės absurdo. Taigi aš stojau "savo pusėn", bet ne prieš save.
Kalbu iš patirties. Saulės kolektoriuje polistirolas NESILYDO. Kas nemoka skaityti, turi uždaryti šitą svetainę. Padėjau gabaliuką polistirolo į parabolinį saulės kolektorių, kur temperatūra apie 100 laipsnių. Nesilydo ir ten.
Diskusija baigta. Dabar blokuosiu visus, kurie savo fobijomis mėgins klaidinti žmones.
Žinoma nešneku apie atvirą liepsną, ne tokį žodį pavartojau :) Na bet skarda gali įkaisti nuo saulės manau daugiau nei 70 laipsnių. Bet gal ir teisus esat. Ačiū už išsamų atsakymą.
Plokštieji saulės kolektoriai nepasiekia tokios temperatūros, kad polistirolas išsilydytų. Kad užsidegtų - tai jau visai nerimta kalba. Ar pakaitęs iki 60 laipsnių praranda šilumos varžą, netikrinau, bet kad nesilydo, žinau iš patirties. Reikia turėti omenyje, kad saulės kolektorius yra nuolatos aušinamas, todėl jo temperatūra pasiekia ribą.
Polistirolas už akmens vatą patogesnis tuo, kad visai nebijo drėgmės. Akmens vatos šiluminė varža geresnė, bet ją gali dėti tik tada, kai esi garantuotas, jog saulės kolektorikus visiškai sandarus ir negaus nė lašo vandens.
Sveiki, man įdomu ar polistireninis putplastis nuo karščio nesudega (jei skarda įkaitusi liečiasi su putplasčiu)? Ar reikia daryti kažkokį tarpelį tarp šių medžiagų?
Mūsų šiltnamiai irgi hidroponikos, vienas yra labai nedidelis. Pastarajam užteko vieno po žeme pakasto vamzdžio. Taigi kalbu iš patirties. Jeigu turi išankstinę nuostatą arba dėl kitų kliūčių negali kelių vamzdžių užkasti šiltnamyje, kask šalia. Bet neklaidink žmonių - šildyti žemę ne pačiame šiltnamyje, bet už jo - mažiau efektyvu. Pati žemė po šiltnamiu gali būti už šildytuvą, o tu jo neteksi, jeigu šildysi žemę šalia.
Na man reikia sildyti siltnamio ora o ne jo zeme, kadangi siltnamis hidroponinis.Tiesiog siltnamis yra pastatytas tokioje vietoje kad saules gauna tik po pietu(kitur pastatyti kad saules gautu pastoviai, nera galimybes)o kadangi siltnamio plotas mazokas ir iki pietu jame vesoka,norisi suzinoti ar bus efektyvu ir ar zeme sukaups siluma, jei vamzdzius paklosiu salimais siltnamio didesnemia plote, nes kaip Jus sakote, reiketu pakasti giliau po siltnamiu keliais sluoksniais taciau ta bus sunku padaryti nes kuo giliau kasame tuo daugiau statybinio "zuzo" randame:) tai kaip manote ar issilaikys siluma per nakti iki ryto zemeje esancioje salimais siltnamio?
Aišku, šilumą galima kaupti ir kur nors šalia, kad ir už kilometro. :) Bet jeigu nori šildyti šiltnamį, tai reikėtų šildytu būtent šiltnamio žemę. Anksti pavasarį, kol daigai nesusodinti, tokiu būdu galima per kelias dienas ar savaitę išvaryti iš žemės įšalą.
Jeigu šiltnamis nedidelis, tai ir nereikia daug šilumos šalnoms atlaikyti. Be to, vamzdžius galima sukasti giliau, keliais aukštais.
Sveiki klausimas ar bus labai didelis skirtumas jei vamzdzius paklosiu ne po siltnamiu o tarkim salia jo? kadangi mano siltnamis nedidelis 1x2m tai ne kazin ka ju ten pasiklos tai sakau gal salimais prie siltnamio pakloti kad butu didesnis zemes plotas.Ar bus efektas?
Gerai būtų nepasiekti 20V, nes tai tranzistorių varto-ištakos ("gate-source") maksimali įtampa, bet stabilizatoriui tikrai nebus problema nei 14V nei 18V. Na ir mažiau 11V nereikėtų tiekti, nes 2V (nuo 9V) rezervas gali būti per mažas stabilizavimui.
Sveikas Vincai. Turiu Tavo pagaminta siltnamio valdikli-puikiai veikia,tik as noriu paklausti ar jo maitinimui butina grieztai DC 12V ir jei ne tai kokiam itampu diapazone jis galetu dirbti? Klausiu del to kad jo maitinimui noriu prijungti saules baterija ir akumuliatoriu su krovimo valdikliu,tai itampa pasieks ir 14.5V.Kiek as suprantu tai Tavo valdiklis turi itampos stabilizatoriu LM317T. Saules baterija 20W 18V 1,1A.
Taip, elektroninį valdiklį mes galime padaryti už 150 Lt. Asmeniniais reikalais reikėtų kreipti telefonu ar laišku. Telefonu numeris ir el. pašto adresas yra žemiau.
Senai atradau jusu puslapi, labai patiko ideja apie savadarbius kolektorius, vis svarstydavau ar pasidaryti savo, ar pirkti, vis abejodavau ar sugebesiu, ar uzteks silumos. Nusprendziau, kad gaminsiu pats, ypac, kad dali reikalingu medziagu turiu ir tereikia susipirkti ivairias jungtis. Taciau manau kaip ir daugeliui iskyla problema su valdikliu, jeigu pirkti gamyklini valdikli, tai jo kaina didesne nei visos mano sistemos, taciau as pats jo nepasigaminsiu (esu labai toli nuo elektronikos). Ar butu galima su jumis sutarti, kad jus pagamintumete? Del kainos manau sutartumem.
Deja, ne, Tinklalapio Juozas neturi. Tačiau veikiančių jo išradimų galima rasti yotubėje, kur filmukus sudėjo jo krikštasūnis, slapyvardžiu Darkusas. Taigi ieškokite Darkuso.
Be rėmo stiklas ant viršaus nesilaikys, bet rėmą galima daryti iš skardos arba mažesnių profilių. Patogiau susiveikti stiklą su visu rėmu - darbo mažiau.
Sveiki,
ar konstrukcijos uždengimui tinkami stiklo paketai be rėmo?
labai idomu butu pamatyti, jei turite kokiu foto ar brezinuka koki mestelkit i emaila jei galit
Man ir panašiai buvo, aš vandens prisotinimui deguonimi naudojau akvariuminį akmenuką su oro kompresoriuku, vėliau pastebėjau, kad akmenukas aptirpęs, turbūt jis ir reagavo su acto r. Vėliau bandymus nutraukiau tai ir neįsitikinau ar akmenukas kaltas.
Pirties pečių su ekonomaizeriu turime pasidarę, bet truputį kitokios konstrukcijos. Liepsna pereina akmenis, o po to šildo vandenį. Tiksliau - vandenį šildo nebe liepsna, bet kamino dūmai. Tai - pirmasis mūsų ekonomaizeris - tada net nežinojome tokio pavadinimo. Matyt, reikės aprašyti.
sveiki, o niekas nebandet ekonomaizeri panaudoti pirties krosniai? tiesiog pamasciau jog jeigu jis efektyvus ir balionas staigiai ikaista tai ji apdejus akmeninis greitai ikaistu ir patalpa ir akmenys taip butu galima pasidaryti greitai paruosiama pirti.
Rūgštingumui pakelti naudojame 75 procentų acto rūgštį ir neturime jokių problemų. Dabar vanduo rūgštėti pradėjo pats (tikriausiai - nuo svogūnų), tai neutralizavimui naudojame pelenų šarmą, kuris tuo pačiu yra ir trąša. Jeigu tau vanduo ima putoti, o tirpalo pH vis krypsta į šarmą, tai gal kas nors pūva, žodžiu, jame atsirado organinių medžiagų ir vyksta kažkoks pašalinis procesas. Mums yra panašiai atsitikę, tai išpylėme velniop visą vandenį ir užpildėme sistemą iš naujo.
Jeigu žadi naudoti azoto rūgštį, turėsi dėti mažiau azoto trąšos. O be azoto joks augalas žemėje neužaugo ir neužaugs.
Sveiki,
Norejau pasiteirauti del acto naudojimo hidroponikoje. Su actu man labai sunku normalizuoti Ph. Padarau Ph tinkama, kita diena Ph buna labai uzkiles. Normalizuoju vel. Po dienos - uzkiles. Po keliu normalizavimu vanduo labai pradeda putoti. Padariau isvada, kad actas labai nestabilus. Naudojant azoto rugsti su Ph viskas gerai. Taciau ja sudetingiau gauti ir azotas (NO3) didina nitratu kieki. Norejau paklausti ar jum bedu su actu nera ir koki acta naudojate?
Liūdna. Ačiū Petrai.
petrai petrai, lieji srutas, paziurek i mane, kokį nuostabų mane padarė tikėjimas, komunizmo produkte tu negi supranti, kaip nuostabu imtymiai bendrauti su kunigu?
geras straipsnis, net šviesiau pasidarė...
Puiku, Arūnai! Dabar viską nufotkink, kad būtų matyti, kaip ir iš ko tai padarei, tada įmesk į mano el. paštą petrasdargis@gmail.com Reikia išsamiau paviešinti.
Tegu ir kiti pasimoko! Aš irgi ne viską pats sugalvoju, daug idėjų gaunu iš kitų tokių pat kūrėjų. Sveikinu!
Ir aš pasidariau savadarbį saulės kolektorių pagal Petro brėžinuką kur užpildoma vandens statinė virš boso į kurį pareina jau šiltas vanduo iš kolektoriaus .Aukščių skirtumas tarp kolektoriaus ir boso apie metras , o statinės su vandeniu apačia per sprindį aukščiau nei boso viršus.Vakar lauke buvo apie 20 laipsnių šilumos tai vanduo bėgo toks karštas kad jau yra minčių apie maišytuvą .Per naktį vanduo atšąla nedaug nes vandens bosą apšiltinau 10 cm akmens vata su folija ( atlikus buvo nuo kamino šiltinimo)ir apvilkau skarda ir sukniedinau .Bosą padariau iš automobilinės dujų įrangos baliono 70 litrų talpos ir laužyne pirkau už 20 litų .Dirbau visą dieną kol įvirinau 3 vamzdžius su sriegiais , išbandžiau ir "aprengiau".
Kolektoriaus gamybą ,pagal Petro rekomendaciją , pradėjau nusipirkdamas 10 cm aukščio profilio , kuris be papildomo bortelio kainuoja 13 litų 4 metrai .Vamzdelį( negeriamam vandeniui) pirkau 20 mm diametro po litą metras ir pirkau pigutes lenkiškas movas sujungimams maždaug po 3 litus už vienetą.Nugarai dėjau 10 mm plokštės , 30 mm polistirolo , skardos , radiatorių ,rėmus iš seno medinio lango rėmo ir du stiklus.
Vien žo-turiu šilto vandens už dyką ir mintyse dėkoju Petrui :)
Jeigu cirkuliacija savaiminė, jos stabdyti nereikia - sustoja pati. Vanduo saulės kolektoriuje atvėsta, pasidaro sunkesnis ir nekyla aukštyn. O iš boilerio, kuris stovi aukščiau, šiltesnis vanduo nesileidžia į apačią. Atbulinis vožtuvas nereikalingas - mesk jį velniop. Savaiminė cirkuliacija per silpna, kad atidarytų vožtuvą.
Matyt, tavo boileris prastai apšiltintas ir per naktį paprasčiausiai atvėsta. Dabar naktys vėsios.
Pasidariau savadarbi kolektoriu.Sildau 80 litru boileri.Sistema savitakine,bet pasirode problema.Nakti kolektorius veikia kaip ausintuvas.Kiek diena prisyla,tiek nakti atvesina.Idejau atbulini voztuva,bet tada sustojo cirkuliacija diena,nenugali spyruokles.Gal jus naudojate kokius elektrinius.Aciu butu uz patarima,ka daryti
Ačiū už greitą atsakymą ir patarimus! :)
Taigi, teoriškai ir aš taip mąstau... Šį savaitgalį bandysiu teoriją pritaikyti praktikoje. Rezultatus paskelbsiu. Dėl oro kamščių - sukasi įvairios mintys apie sifonus... Gal iki savaitgalio kas nors rimtesnio susikaups galvoje. Jei ne - teks daryti skylę. Nors... Gal cirkuliacijai padėti skalbimo mašinos siurbliu? Valkiojasi dėžėje kažkoks... Bet čia gal vėliau, jei nepasiteisins pirminė konstrukcija.
Tokios sistemos nesu matęs, o iš anksto nenoriu sakyti. Mąstant vien teoriškai, savaiminė cirkuliacija turėtų vykti, nors ir būtų stabdoma pašilusio vandens bačkos viršuje. Reikia išbandyti.
Žinoma, negalima "neatsižvelgti" į tai, kad per tuos sulinkimus būtinai susidarys oro kamščiai. Savaiminė cirkuliacija būna per menka, kad išstumtų kamščius. Todėl reikia pagalvoti apie nuorinimą abiejose aukščiausiose vietose.
Bet aš tikrai nevargčiau, išdurčiau skylę bačkos dugne arba šone apačioje, prakiščiau pro ją ilgasriegį, pavyniočiau pakulų ir suveržčiau kontraveržlėmis. Užsukęs ant ilgasriegio aklį, vėl turėtumei sandarią bačką. Tai iš tiesų daug paprasčiau ir efektyviau, negu kurti "gyvatuko" konstrukciją. Bet pabandyti, žinoma, įdomu, aš visada už tyrinėjimus.
Jeigu teisingai supratau, bačka bus atvira, o karštą vandenį imsi nuo viršaus, jo lygį reguliuodamas unitazo sklende? Tai iš tiesų gera idėja, tik reikia sandaraus dangčio, kad būtų galima gerai apšiltinti bačkos viršų. Ir dar. Viršutinis vamzdis, pro kurį iš saulės kolektoriaus ateis karštas vanduo, būtinai turi būti apsemtas, t.y. bent šiek tiek žemiau bačkos vandens lygio. Savaiminė cirkuliacija yra per menka, kad galėtų kelti vandenį aukštyn kaip siurblys.
Darydamas patį saulės kolektorių, nepadaryk tipinės klaidos - nepamažink jo. Saulės kolektorius tegu būna kelis kartus didesnis už radiatorių. Kuo didesnis saulės šildomas plotas, tuo galingesnis saulės kolektorius. Sėkmės!
Labas.
Susiruošiau ir aš daryti saulės kolektoriaus vandens šildymo sistemą sode... :) Kadangi labai pritariu p. Petro ideologijai dėl tokių sistemų ekonominio efektyvumo, tai darysiu beveik iš parankinių medžiagų - padovanoto skardinio radiatoriaus 1,4x0,7m, plastikinės bačkos, seno tualeto bakelio vandens reguliatoriaus. Teko nusipirkti daugiasluoksnio 16mm vamzdžio ir jungčių jam. Suprantu, kad vamzdelis gal ir per plonas, bet akcijinis - daugiau nei dvigubai pigesnis negu 20mm... :)
Sistema bus atviro tipo, kolektorius ant pietinės sienos, bačka - palėpėje, dušas pusrūsyje, dar atšaka eis į virtuvę.
Klausimas patyrusiems asams:
Bendras aukščių skirtumas bus pakankamas (apie 1,5m), teisingai sumontavus, savaiminė cirkuliacija turėtų vykti. Bet... kadangi šią bačką ateityje numatau panaudoti kitiems tikslams, man labai nesinorėtų jos apačioje daryti skylę šalto vandens padavimui į kolektorių. Todėl kilo mintis pasinaudoti susisiekiančių indų principu - per bačkos viršų nuleisti dvi lanksčias žarnas. Vieną nuleisti prie dugno, kitą ant plūdės pakabinti viršutinėje bačkos dalyje. Abu galai visada bus panardinti.
Taigi klausimas - ar vyks savaiminė cirkuliacija tokiu būdu surinktoje sistemoje?
Suprantu, kad kilpose gali susidaryti oro kamščiai ir jie gali trukdyti. Bet jeigu neatsižvelgti į juos???
Nujaučiu, kad p. Petras tuoj lieps neišradinėti dviračio, o durti skylę arba statyti siurblį, bet visdėlto rizikuosiu paklausti... :)
Man tie "savęs nugalėjimai" ir "kovojimai su savimi" atrodo labai įtartinai. Kam ta religinė paranoja? Kam save matyti kaip priešą?
Taip, būna, kad žmoguje susiduria du priešingi norai, du priešingi potraukiai. Labai svarbu pasidaro suvokti, kuris noras yra "tavo", o kuris primestas iš šalies kultūros ir religijos. Argi gerti alkoholį ir nuodyti save yra natūralus, iš mano prigimties kylantis notras? Ne, alkoholio kultas - ne iš manęs, bet iš krikščionybės ir iš visos alkoholizmo kultūros. Aš stojau gintis savęs, gelbėtis nuo alkoholikų visuomenės ir krikščionybės absurdo. Taigi aš stojau "savo pusėn", bet ne prieš save.
Turbut "Save nugalejes" ir yra susitaikymas su savimi.
Youtube radau kaip medžio dujas kaupia balione naudojant kompresorių. O poto jas naudoja automobilyje.
http://www.youtube.com/watch?v=NXEQTgZWoGA
labai praktiskas ir naudingas agregatas. Protingai padarytas. Tik nesuprantu kas suka hidrosiurbli ??? cia panaudoti 2 elektros varikliai????
Šaunus gaminys...
Gal būtų galima gauti kokių nors techninių charakteristikų (Brėžinių turbūt neturit? :))
Galėtų būti sekantis jūsų projektas - garo generatorius.
Ekonomaizeris yra tikrai geras dalykas, tačiau žiemą kūrenent pečiuką, galima dar labiau jį išnaudoti - gamintis ir elektrą.
Labai primityvus ir ekologiškas garo variklis: www.greensteamengine.com
Jūsų auksinėms rankoms - nesunkiai padaromas :)
Reiktų kažko uodams gaudyti.
Tikrai orginalu
Kalbu iš patirties. Saulės kolektoriuje polistirolas NESILYDO. Kas nemoka skaityti, turi uždaryti šitą svetainę. Padėjau gabaliuką polistirolo į parabolinį saulės kolektorių, kur temperatūra apie 100 laipsnių. Nesilydo ir ten.
Diskusija baigta. Dabar blokuosiu visus, kurie savo fobijomis mėgins klaidinti žmones.
Žinoma nešneku apie atvirą liepsną, ne tokį žodį pavartojau :) Na bet skarda gali įkaisti nuo saulės manau daugiau nei 70 laipsnių. Bet gal ir teisus esat. Ačiū už išsamų atsakymą.
Plokštieji saulės kolektoriai nepasiekia tokios temperatūros, kad polistirolas išsilydytų. Kad užsidegtų - tai jau visai nerimta kalba. Ar pakaitęs iki 60 laipsnių praranda šilumos varžą, netikrinau, bet kad nesilydo, žinau iš patirties. Reikia turėti omenyje, kad saulės kolektorius yra nuolatos aušinamas, todėl jo temperatūra pasiekia ribą.
Polistirolas už akmens vatą patogesnis tuo, kad visai nebijo drėgmės. Akmens vatos šiluminė varža geresnė, bet ją gali dėti tik tada, kai esi garantuotas, jog saulės kolektorikus visiškai sandarus ir negaus nė lašo vandens.
To Giedrius (svečias)
Manau, tau Petras atsakys tinkamai :)))
Būtinai turi būti tarpelis. Atvira liepsna nedegs, bet susitrauks, sumažės šilumos izoliacija. Išbandyta.
Sveiki, man įdomu ar polistireninis putplastis nuo karščio nesudega (jei skarda įkaitusi liečiasi su putplasčiu)? Ar reikia daryti kažkokį tarpelį tarp šių medžiagų?
del ventiliatoriaus,tai butu galima naudoti masinini salono ventilatoriu ,aisku nepilnu galingumu,srautas ju didziulis,su nedideliais apsisukimais.
Kazkas tokio: http://www.automedia.com/Blower_Fan_Repair/ccr20041001bf/1
tik aisku su korpusu,kad butu kaip traukti/pusti ora per vamzdzius.
kaip tik norejau isgirsti toki atsakyma, kad akumuliuoti siluma ne siltnamio teritorijoje yra nuostolinga.Dekui
Mūsų šiltnamiai irgi hidroponikos, vienas yra labai nedidelis. Pastarajam užteko vieno po žeme pakasto vamzdžio. Taigi kalbu iš patirties. Jeigu turi išankstinę nuostatą arba dėl kitų kliūčių negali kelių vamzdžių užkasti šiltnamyje, kask šalia. Bet neklaidink žmonių - šildyti žemę ne pačiame šiltnamyje, bet už jo - mažiau efektyvu. Pati žemė po šiltnamiu gali būti už šildytuvą, o tu jo neteksi, jeigu šildysi žemę šalia.
Na man reikia sildyti siltnamio ora o ne jo zeme, kadangi siltnamis hidroponinis.Tiesiog siltnamis yra pastatytas tokioje vietoje kad saules gauna tik po pietu(kitur pastatyti kad saules gautu pastoviai, nera galimybes)o kadangi siltnamio plotas mazokas ir iki pietu jame vesoka,norisi suzinoti ar bus efektyvu ir ar zeme sukaups siluma, jei vamzdzius paklosiu salimais siltnamio didesnemia plote, nes kaip Jus sakote, reiketu pakasti giliau po siltnamiu keliais sluoksniais taciau ta bus sunku padaryti nes kuo giliau kasame tuo daugiau statybinio "zuzo" randame:) tai kaip manote ar issilaikys siluma per nakti iki ryto zemeje esancioje salimais siltnamio?
Aišku, šilumą galima kaupti ir kur nors šalia, kad ir už kilometro. :) Bet jeigu nori šildyti šiltnamį, tai reikėtų šildytu būtent šiltnamio žemę. Anksti pavasarį, kol daigai nesusodinti, tokiu būdu galima per kelias dienas ar savaitę išvaryti iš žemės įšalą.
Jeigu šiltnamis nedidelis, tai ir nereikia daug šilumos šalnoms atlaikyti. Be to, vamzdžius galima sukasti giliau, keliais aukštais.
Sveiki klausimas ar bus labai didelis skirtumas jei vamzdzius paklosiu ne po siltnamiu o tarkim salia jo? kadangi mano siltnamis nedidelis 1x2m tai ne kazin ka ju ten pasiklos tai sakau gal salimais prie siltnamio pakloti kad butu didesnis zemes plotas.Ar bus efektas?
Smagu, kad užsiėmei tokiais įdomiais darbais.
Gerai būtų nepasiekti 20V, nes tai tranzistorių varto-ištakos ("gate-source") maksimali įtampa, bet stabilizatoriui tikrai nebus problema nei 14V nei 18V. Na ir mažiau 11V nereikėtų tiekti, nes 2V (nuo 9V) rezervas gali būti per mažas stabilizavimui.
Sveikas Vincai. Turiu Tavo pagaminta siltnamio valdikli-puikiai veikia,tik as noriu paklausti ar jo maitinimui butina grieztai DC 12V ir jei ne tai kokiam itampu diapazone jis galetu dirbti? Klausiu del to kad jo maitinimui noriu prijungti saules baterija ir akumuliatoriu su krovimo valdikliu,tai itampa pasieks ir 14.5V.Kiek as suprantu tai Tavo valdiklis turi itampos stabilizatoriu LM317T. Saules baterija 20W 18V 1,1A.
Taip, elektroninį valdiklį mes galime padaryti už 150 Lt. Asmeniniais reikalais reikėtų kreipti telefonu ar laišku. Telefonu numeris ir el. pašto adresas yra žemiau.
Senai atradau jusu puslapi, labai patiko ideja apie savadarbius kolektorius, vis svarstydavau ar pasidaryti savo, ar pirkti, vis abejodavau ar sugebesiu, ar uzteks silumos. Nusprendziau, kad gaminsiu pats, ypac, kad dali reikalingu medziagu turiu ir tereikia susipirkti ivairias jungtis. Taciau manau kaip ir daugeliui iskyla problema su valdikliu, jeigu pirkti gamyklini valdikli, tai jo kaina didesne nei visos mano sistemos, taciau as pats jo nepasigaminsiu (esu labai toli nuo elektronikos). Ar butu galima su jumis sutarti, kad jus pagamintumete? Del kainos manau sutartumem.
Deja, ne, Tinklalapio Juozas neturi. Tačiau veikiančių jo išradimų galima rasti yotubėje, kur filmukus sudėjo jo krikštasūnis, slapyvardžiu Darkusas. Taigi ieškokite Darkuso.
Ar Juozas turi tinklapį iš kurio būtų galima pasisemti jo idėjų?
Sveiki sugrįžus :) Nepamirškit apie serbentų krūmą :)..
boileris apie 110litrų.vakar kai buo saulėta pakako vandens visai parai. tai pečiaus kurt neberikėjo.
Sakyk Erikai, kokio turio talpa sildo tavo kolektorius?
Na, tai pamėgink. Juk nekainuoja nieko. Tokiu būdu aš jau pasodinau juodojo serbento šakelę. Man ta idėja neatrodo kvaila.
Man kaip žaliam tokiuose dalykuose, negirdėti tokios gudrybės su bulvėm, bet
labai įdomu, kokie bus rezultatai :)
Puslapiai