Net nežinau, ką atsakyti interneto fanatazuotojui. Žmogus kažką svaičioja, nors nei straipsnio atidžiai perskaitė, nei matęs ar daręs ką nors panašaus yra. Juk mes ir padarėme šilumos buferį, kurį jis čia "pataria" padaryti. Vamzdžiai išvedžioti ant išorinės sienos, jie uždengti antru sienos sluoksniu. Kur buvo minusinė temperatūra, tarkim -20, dabar yra bent nulis. Iki sienos ateina šiltesnis vanduo, išeina šaltesnis - argi reikia daug proto suprasti, kad šiluma liko sienoje?
Bet kuris interneto skaitytojas žino, kad metaliniai vamzdžiai laidesni už plastikinius. Protingas žmogus klaustų: kodėl dėjote plastikinius, o ne metalinius? Tada protingam žmogui galėčiau atsakyti: todėl, kad metaliniai per daug atiduotų vandens, ir vanduo vamzdžiuose užšaltų. Tuo labiau - pavasariop, kai vandens temperatūra tvenkinio dugne būna nebe 8, bet vos keli laipsniai.Turėčiau labai padidinti vandens srautą, o tai mano atveju neracionalu. Mes su Vincu padarėme labai patikimą ir efektyvų šilumos skydą: 75 W elektros veikia beveik kaip 1 kwh šildytuvas. 1000/75 - apie tokį efektyvumą šilumos siurblių gamintojai gali tik pasvajoti. Tiesa, šilumos kiekiai nedideli, nes palyginti žema temperatūra, tačiau šilumos buferiui užtenka. Norint padidinti šilumos kiekį, reikia šilumos siurblio. Kitais metais jį pasidarėme.
Sveikinu. Vertas demesio sumanymas. Nieko panasaus neesu nei mates nei girdejes. Jusu ismatuotos temperaturos is tikruju rodo kad sistema veikia. Klausimas kiek efektyviai. Cia jusu sprendimuose matau daug dideliu trukumu. Padarysiu tik keleta uzuominu. Zmones esate sumanus - patys suprasite kaip tai butu galima isspresti techniskai. Kaip jau kazkas minejo jusu naudoti vamzdziai netinkami geriems siluminiams mainams. Geriau butu naudoti grindiniam sildymui skirtus vamzdelius. Be to tam kad siena vamzdeliu sluoksnyje susiltu nors puse laipsnio priraityti ju reikejo daug kartu daugiau. Kur kas didesni naudinguma butumete gave prudo vandens siluma paskirste isoriniame sienos pavirsiuje. Isivaizduokite - lauke -10c, o jusu namo sienos isore kad ir +1c vidutiniskai. Tai veiktu kaip siluminis skydas leidziantis mazinti sienos silumines izoliacijos stori, arba kazkiek mazinantis sanaudas kurenimui. Be to pyraga papildzius dar vienu sluoksniu galima butu pasinaudoti ir saule.
Žmonės nebemato savo akimis. Ir jau seniai. Tarybinių laikų pasiilgstama iš dalies todėl, kad tais laikais spauda, radijas ir televizija kasdien trimitavo apie vis naujas pergales ekonomikoje ir žemės ūkyje. Televizijoje ir kino žurnaluose matėme kaip kombainai kerta javus begaliniuose laukuose ir nesibaigiančia srove byra grūdai. O tai kad realioje parduotuvėje rasdavom tuščias lentynas lengvai pateisindavo "vis dar pasitaikančios negerovės ir gamtos išdaigos"
eksperimentas. Sunku nesuklyst.
O aš dažnai pastebiu ir kitus juokingus dalykus. Labai dažnai mano pažįstami valgo ne kada nori,o kada išmuša tarkim "metas valgyt". Jau 12 valandų- man metas valgyt,-taip sakydavo mano buvęs bendradarbis. Man atrodo keista,kai valgoma ne kada norima,o kada "metas valgyt".T.y. pagal kaži kokį kažkieno grafiką.
Arba keista, kai žmogus rengiasi perdaug šiltai, ne todėl, kad lauke šalta, o todėl, kad lauke kalendorinė žiema.
deimantukas
Japonijos inžinieriai sukūrė motociklą, varomą… ekskrementais. Išradimas, pavadintas „Toilet Bike Neo“, tai tarsi modifikuotas tualetas ir laboratorija ant ratų viename. Sistemoje žmogaus išmatos yra perdaromos į motociklą varančias biodujas. Su visa perdirbimo įranga motociklas naudodamas biodujas gali pasiekti 100 km/h., bet serijinės gamybos kol kas nenumato.
Nenuleiskite rankų veiks ir Jūsų Biodųjų generatorius, čia Japonai išmetimo vamzdžių gal šildo dujas, o nakti ar kai nevažiuoja gal ir elektra iš akumuliatorių. Technologija veikia.
Duomiuosi Biodujų tema, gerai, kad šildote mėšlą, bet gal kenkia uoboliai, nes rugština terpę, o ji ir taip rugštėja ir tada reikia kalkių. Praktikos neturiu, bet teorijos prisiskaičiau. Geri temperatūros režimai yra du: 1 apie 36 laipsnius, kitas gerai nepamenu gal 55 laipsniai. Keliant temperatūrą, galima persistengti, nes yra tarpas, kur bakterijos nesidaugina. Taigi statinė turi būti apšiltinta. Yra du režimai bakterijų dauginimuisi ir "pagal deguonį". Aerobinis ir anaerobinis rūgimas, tai yra su deguonies aeracija ir be jos. Be deguonies gaminamas uobolių vynas, o su deguonimi gaunamas uobolių actas. Gal čia blogai dėl uobolių. Mėšlą reikia skiesti 1/10 su vandeniu ir vyksta rugimas gal 10 parų, tai galima nustatyti padavimo ir iškrovimo ciklą. Prarugusios atliekos yra nuostabi traša, nes kaip minėjau procesui reikia temperatūros, kurioje žūva visi pavojingi mikroorganizmai. Iš 1 kg mėšlo išeina 1 M3 dujų, tik negaliu pasakyti ar suspaustų ar ne, bet tas 1 m3 ekvivalentiškas 1 ltr. dyzelino. Tai yra kad mes kas diena išmetame apie 1 ltr. dyzelino, o karvė tai iš viso kūro šaltinis, jos mėšle yra bakterijų kurios iš celiuliozės gamina butanolį. Darykite, greitai ir aš energetika užsiimsiu, uždengiau namo stogą, užsiimsiu energetiniu ūkiu.
sustabdykit pasaulį- aš noriu išlipt. Nepamenu kokioj psichologijos knygoj perskaičiau. Jis vertinamas labai įvairiai. Man jis patinka. Daug kur jį taikau. Ir visai nemanau, kad dar labiau sumažinęs savo poreikius ar įgeidžius, aš tapsiu mažiau laimingas.
Puikus straipsniukas, Petrai. Ačiū.
deimantukas
Jeigu saulės kolektorius yra savitakinis, perkaitimo pavojaus nėra - nebent tyčia kokia sklende sustabdytumei cirkuliaciją arba dideliam saulės kolektoriui naudotumei labai mažą kelių litrų šilumokaitį (vandens bosą), kuris labai greitai užkaistų ir perkaistų.
Jeigu saulės kolektoriaus cirkuliacija priverstinė (vanduo varinėjamas siurbliu), perkaitimo pavojus atsiranda tada, kai dingsta elektra, ir cirkuliacija sustoja. Tada saulės kolektoriuje, pačiame jo viršuje, gali labai pakilti temperatūra ir neatlaikyti karščiui neatsparūs plastikiniai vamzdžiai. Tokiu atveju reikėtų dėti ne išsiplėtimo bakelį, bet apsauginį voštyvą, kuris reaguotų nuo šilumos.
Išsiplėtimm bakelis saugo nuo per didelio slėgio, o ne nuo temperatūros. Jeigu saulės kolektorius turi atskirą sistemą su šilumos skysčiu, tai išsiplėtimo bakelis yra būtinas, nes šildami skysčiai plečiasi. Atvirai sistemai - atviras, uždarai - uždaras bakelis. Tačiau saulės kolektoriuje gali cirkuliuoti vandentieko vanduo. Hidroforai turi tokius bakelius, ir jokių papildomų bakelių nereikia. Hidrofolro slėgį reguliuoji pats. Kažką panašaus turi ir vandentiekio sistemos, bet čia jau slėgio nesureguliuosi, turi prie jo derintis pats. reikia žinoti galimą maksimalų vandentiekio slėgį ir pagal jį derinti saulės kolektoriaus atsparumą slėgiui. Man atrodo, būtų paprasčiau dėti apsauginį slėgio vožtuvą. Labai pakilus slėgiui, tarkim, per vandentiekio bandymus, vožtuvas nuleistų vandenį ir apsaugotų sistemą nuo galimo trūkimo.
Jūsų siūlomas variantas man visai patiko. Man kaip ir aktualu, nes ruošiuosi namą statyti, tai galvoju, kaip čia užbėgus į priekį ir susikonstravus ta "ekonomiškumą" iš anksto.
Šeip namuose visadą daromos ventiliacinės angos sienose (su išvedimu ant stogo). Ko gero būtų galima tas ventiliacines angas panaudoti. Žinom dėl to, kad nereikėtų viesų sienų apkarstyti rėmeliais, o būtų galima išnaudoti stogą (jis numatomas pas mane plokščias), nes mažiau kristų į akis. Tik kaip suprantu reikėtu geriau dviejų angų, tik mano manymų jas išdėstyti kitaip: viena anga šilto oro padavimui į kambarį ant sienos palei grindų apačią (nes šiltas oras kyla į viršų) ir antra anga kambario sienoje palei lubas.
O jau ant stogo prie ventiliacinių kaminėlių montuoti tą kolektorių. Aišku papildomais vamzdeliais reikės sumontuoti taip, kad kolektoriuje šiltas oras būtų imamas iš viršaus o paduodamas iš apačios.
Jei aš teisingai suprantu vis dėl to yra grėsmė vasaros metu sistemai perkaisti, jeigu pastoviai nėra naudojamas karštas vanduo. Kitaip tariant reikia tada specialiai nupilinėti karštą vandenį? Nes šiuo atveju išsiplėtimo bakelis gali ir nepadėti vandens temperatūrai pakilus gerokai aukščiau normos? Pataisykit jeigu klystu. Ačiū
šaunuoliai, labai dėkui, kad pasidalinote patirtimi. Hidroponika gal iš vienos pusės ir tinginiams, bet iš kitos pusės - galimybė užsiauginti maisto nederlingose vietovėse gyvenantiems pasaulio žmonėms.
Be abejo, svarbiausia užduotis - rasti būdą, kuris leistų išvis atsisakyti chemikalų.
Sėkmės bandymuose :) jei niekas nebandytų, taip nieko ir nežinotume.
Pirmą kart matau tokį sprendimą. Šiaip gal ir logiškai mąstot, tačiau sprendimas nėra logiškas. Aišku visada palaikau inovacijas! :)
Per atitvarą išeinančią šilumą nukreipėt į ežerą. :) Žuvys jums kada nors atsidekos už šiltensnę žiemą. Paaiškinu:
Šilumos izoliacija pristabdo šilumos plitimą atitvaroje, o jos šiluminė varža turbūt kokia 10 kart didensnė už medinės sienos, todėl tikėtina, kad tarp sienos ir mineralinės vatos bus pakankamai aukšta temperatūra tarkim (10 laipsniu). Vidutinė lauko vandens telkinių temperatūra žiemos metu 4-5 laipsniai. Vamzdynu paduodat 5 laipsniu vandenį į 10 laipsnių aplinką. Dėl temp. skirtumo vyksta šilumos mainai, taip atiduodat temperatūrą į ežerą tuo pačiu mažindami temperatūrą atitvaroje ir didindami šilumos nuostolius.
Nežinau ar aiškiai parašiau, bet gal esmę suprasit. :)
beje PE vamzdynas visiškai netinkantis šilumos atidavimui.
Lyginote su saulės kolektorium - saulės kolektorius dirba visu savo plotu, o jūsų išvedžioti vamzdeliai užima tik kelis procentus sienos.
Yra schema,gali pasidaryti. Veikia patikimai. Gali pasidaryti pats, gali užsakyti mano bendraautoriui Vincui - jis padarys už kokius 200 Lt.
Beje, jeigu saulės kolektoriuje cirkuliuoja vandentiekio vanduo, visai nebūtina naudoti pramoninį brangų šilumokaitį. Sąvartynuose galima nusipirkti kokį uždarą bosą, tarkim, seną automobilinį dujų balioną (kurį laiką biškį smirdės vanduo) arba sunkvežimio suspausto oro balioną. Tokie balionai būna storasieniai, prie jų labai lengva virinti vamzžius. Prisivirini ilgasriegius, o po to jungi žarnas. Ir labai pigu, ir patikima.
Dabar pastebėjau, kad pirmoje schemoje iš boso (vandens šildytuvo) išeina trys vamzdžiai o ne du kaip mano schemoje. Aišku čia atsiranda viena problema kaip mano vandens šildytuvo viršuje padaryt jungtį, nes reikia nuimti toje vietoje izoliaciją, o po ja gan plona skarda, bet čia išsprendžiama problema.
Kas dėl kolektoriaus dydžio, tai kol kas man pilnai užtenka, aišku vėliau darysiu didesnį. Dabar tėvams kolektorių daugiabutį darau, bet jau su priverstine cirkuliacija. Gal patartumėt kokius daviklius geriausia naudoti temperatūros matavimui.
Čia nėra dėl ko diskutuoti. Schema pakeista, ir dėl to atsirado problema - šaltas, dar nespėjęs įšilti vanduo bėga į čioaupą ne iš šilumokaičio, bet iš saulės kolektoriaus.
Todėl negalima sakyti, kad darei pagal pirmąją schemą. Gerai įsižiūrėk - joje vanduo į dušą bėga ne tiesiai iš saulės kolektoriaus vamzdžio, bet iš boso. Kažkada ir aš buvau taip sujungęs (dėl pigumo), bet turėjau perdaryti.
Dabar prausdamasis turi sklende uždarinėti saulės kolektorių. Kita išeitis būdų daryti šilumokaičio viršuje skylę ir iš ten bėginti į čiaupą šiltą vansenį. Žodžiu, padaryti taip, kaip parodyta pirmoje schemoje.
Bet jei išbandei su mažiuku saulės kolektoriumi ir įsitikinai, kad saulė tikrai pašildo vandenį, galėtum pasidaryti didesnį su didesniu vandens bosu ir be klaidos. Po anuo išsimaudysi visas, o tas tegu lieka kaip pirmojo darbo prisiminimas. Ir dar rankas nusilplauti! :)
Sėkmės!
Sveiki. Pasidariau saulės kolektorių pagal šiame tinklapyje pavaizduota pirmą schemą. Visą vasarą šį kolektorių naudojau nusiprausti po darbų prie statybų. Veikia puikiai (truputi pakeičiau schemą), bet norint šią sistemą panaudoti pastoviai namuose yra viena problema, bet gal būt įmanoma ją išspręsti nes aš nesu profesionalus santechnikas ir gal ko nežinau. Kadangi čia negaliu įdėti nuotraukos tai siunčiu nuoroda su kolektoriaus nuotrauka, schema ir aprašymu, būtu įdomu padiskutuoti. http://www.biteplius.lt/lt/2content.diary_view_my/2309673-=%281870709321
Vytautas
Manęs neapleidžia jausmas, kad mes abu iš esmės kalbame apie labai panašius, ar netgi tapačius dalykus, tik tai, kad tema labai plati ir abiems skaudi, neleidžia nei vienam atsipalaiduoti ir išgirsti pašnekovą. Na kažkas panašaus į tai kaip neregiai čiupinėjo ir aptarinėjo dramblį. Gal tiesiog abu dar per daug turime ką pasakyti, kad galėtume pradėti klausyti kits kito(kad pradėtume matyti):)
Dar vienas įdomus momentas. Ar nenuostabu, kad diskutuodami tokia kiekvienam svarbia ir emociškai įtraukiančia tema, mes nepereiname į ginčą?
Apie ginčus ir įžeidinėjimus komentaruose atrodo jau esame šnekėję, bet neseniai skaitant eilinį straipsnį apie interneto komentarus į galvą atėjo dar viena mintis: komentatoriai pereina į asmeniškumus ir ginčus tada, kai jie bando sau ir kitam įrodyti aukštesnę savo vietą hierarchijoje (aš grįžtu prie savo "arkliuko", bet visų žmogaus psichikos fenomenų vienu metu gi neaptarsi:)). Ir tik tada, kai bendraujantys nebando išsiaiškinti ir įrodyti "kas čia ko vertas", galima ramiai ir konstruktyviai diskutuoti viena ar kita tema. Čia iš esmės nesvarbu kiek kuris turi žinių vienoje ar kitoje srityje ar kokia bendraujančių socialinė ir finansinė situacija. Tai egalitarinis (nesiekiantis įrodyti savo pranašumo, arba garbinti pranašesnį) bendravimo ir požiūrio į aplinkinius būdas. Egalitarinis bendravimo būdas įmanomas ne tik tarp anoniminių komentatorių internete, bet ir tarp šeimos narių, bendradarbių, darbdavio ir samdomo darbuotojo ar tarp valdžios ir tautos.
Drįstu spėti, jog su tokiu bendravimu (ir požiūriu) užsienyje susidūrę tautiečiai sako, kad ten "valdžia rūpinasi žmonėmis", arba "ten darbdavys elgiasi kaip žmogus".
Grįžtant prie mūsų bendravimo, čia komentaruose. Ar galime teigti kad mes neprarandame orumo, ar mes bendraujame oriai? Manau kad taip. Ar reikia už tai padėkoti Lietuvos valdžiai? Gal nelabai...
Tavo mintis apie tai, kad valstybė turėtų užtikrinti žmonėms galimybę gyventi oriai nėra nauja. Pastaruoju metu apie tai kalbama pakankamai dažnai, pabrėžiant kad su tokiu pensijų, pašalpų ir atlyginimų lygiu (įvertinant, kad dauguma kainų pavijo ir pralenkė europinį lygį) oriai gyventi neįmanoma.
Kaip manai, kokios turi būti žmogaus ir šeimos pajamos, kad jie galėtų gyventi oriai ir garbingai?
Ar galime pasakyti, kad pvz. visi seimo nariai ir ministrai gyvena oriai ir garbingai?
Ar gali oriai ir garbingai gyventi verslininkas, kuriam dirba 50 ar 500 darbuotojų?
Ar gali suaugusių žmonių šeima gyventi oriai ir garbingai rajono centre stovinčiame daugiabutyje, kur dauguma kaimynų - išmirštantys pensininkai, virš galvos dažnai baliavojama ir kaimynų sūnus leidžia trankią muziką, o per virtuvę retkarčiais perbėga pasimetęs tarakonas?
Ar Lietuvoje iš viso yra žmonių gyvenančių oriai ir garbingai?
Kaip manai, kodėl nemažai Lietuvos žmonių emigravo, bet kiti to nedaro nors "balansuoja ant išgyvenimo ribos, bandydami sudurti galą su galu", o dar kiti netgi prie šitos valdžios (ir nebūdami valdininkais) dar sugeba visai pakenčiamai gyventi? Kaip tau pačiai asmeniškai sekasi arba nesiseka (į šį klausimą gali atsakyti tik pati sau), ar "balansuoji ant išgyvenimo ribos, bandydama sudurti galą su galu"? o gal "išnaudoji, apgaudinėji savo artimą, o pati pampsti"??
Aš pilnai sutinku, kad valdžios vyrų sprendimai, elgesys ir demonstruojamas požiūris į žmones įtakoja žmonių savivertės ir orumo jausmą. Finansinės situacijos (ypač santykyje su aplinkiniais) dedamoji neabejotinai irgi turi reikšmės, tačiau, man atrodo tu, Vilte, daug kuo domiesi ir tau nebus naujiena, kad buvo žmonių, kurie savo žmogiškąjį orumą sugebėjo išsaugoti Sibiro lageriuose, pokario partizanų bunkeriuose ar koncentracijos stovyklose. Ten jiems tikrai nebuvo saldu ir lengva.
Ar gyvenimas orus ir garbingas kažkiek priklauso nuo turimų pajamų ir turto, nuo valdžios elgesio ir požiūrio į tave taipogi kažkiek priklauso, bet žymiai labiau priklauso nuo visai kitų faktorių.
Visų pirma nuo to kaip tave vertina ir į tave žiūri artimiausi TAU REIKŠMINGI ŽMONĖS. Arba naudojant britų psichiatro D.W. Winnicoto išsireiškimą, KOKĮ SAVO ATVAIZDĄ TU MATAI APLINKINIŲ, TAU SVARBIŲ, ŽMONIŲ AKYSE.
Nuo to labai priklauso kaip mes vertiname save ir savo gyvenimą. Šis vertinimas savo ruožtu įtakoja mūsų elgesį, o elgesys – mūsų vaizdą tų žmonių akyse.
Galima sakyti užburtas ratas, bet praktiškai kiekvienoje grandyje kažkas kažką gali keisti (ir keičia, nes aplink mus visada vyksta daugybė kitų procesų).
Populiariojoje literatūroje apie šiuos keitimus kalbama dažnai. Vienas raginimų – atgauti ar padidinti savo savivertės jausmą. Kitas teigiamas poveikis – sąmoningai bandyti keisti savo neefektyvų elgesį. Ir trečias – keisti savo požiūrį į žmones kurių elgesį ir savivertę norime keisti. Jei labiau pasitikėsim vaiku ar pavaldiniais – tikėtina kad jie taps savarankiškesni iniciatyvesni ir sąžiningesni ir t.t.
Lygiai taip pat galima viską keisti ir priešinga kryptimi. Kiek hiperbolizuojant galima pasakyti: „Duodamas išmaldą ir gailėdamasis žmogaus, tu jį verti elgeta“. Gal būt padėti parkritusiam mes galime paduodami ranką IR PASTATYDAMI JĮ GRETA SAVĘS. T.y. nesukurdami hierarchnės situacijos, o parodydami kad iš esmės jis yra toks pats žmogus, kaip ir mes. (na, gal šiuo momentu turi mažiau pinigų ar pakliuvo į kokią kitą bėdą).
Tai, kas pasakyta aukščiau, galioja bendraujant su emociškai artimais žmonėmis.(gal netgi reikėtų pridėti „su kuriais nesame hierarchniame santykyje) Galime be galo demonstruoti pasitikėjimą telefoniniais sukčiais, atiduoti jiems kelias dešimtis tūkstančių litų, bet jie nuo to netaps sąžiningesni. Jie tai priims kaip patvirtinimą, kad jūs tikrai esate už juos kvailesnis, t.y. stovite žemesnėje hierarchijos pakopoje.
Taigi, jei valdžios vyrai nėra man labai reikšmingi, svarbūs ir emociškai artimi, jų požiūris netgi į mane, kaip konkretų žmogų, mano orumo ir savivertės praktiškai neįtakoja. Svarbiausia, kad aš turėčiau tegul ir nedidelį ratą žmonių, kurių akyse būčiau gerbiamas (DĖMESIO, NE GARBINAMAS, BET GERBIAMAS) ir vertinamas kaip žmogus (ir taip suvokčiau pats save), ir mano gyvenimas tampa orus ir garbingas. Kaip taisyklė tuos žmones pvz. tave, Vilte:), aš irgi gerbiu ir vertinu.
Na gal užteks, nes komentaras virs netgi ne straipsniu, bet knyga:)
Iš tikro, sklandžiai ir trumpai surašyti tai ką galvoji nelengva, bet šia diskusija aš džiaugiuosi:)
Aš nerašiau, Vladai, kad reikalauju, kad valdžia rūpintųsi žmonėmis. Aš jau seniai iš nieko ir nieko nereikalauju :).. Tiesiog aš nuoširdžiai norėčiau, kad valdžia gerai, sąžiningai atliktų SAVO funkcijas, ir žmonės galėtų valstybėje gyventi oriai ir laimingai, o ne balansuoti ant išgyvenimo ribos, bandant sudurti galą su galu ir dar būti kaltinamais ir durninamais.
Beveik visi mano draugai emigravo. Ir ne kokie netikėliai, o išsilavinę, darbštūs žmonės. Ir ne genami smalsumo ar noro pažinti pasaulį, o išbandę visus įmanomus pragyvenimo būdus tėvynėje. Žinai, ką jie visi sako, nors kai kurie nepažįstami tarpusavyje? Kad ten, kur jie gyvena, valstybės labiau rūpinasi žmonėmis.. Nevardinsiu šalių, ne tame esmė. Taigi, reikalas ne tik materialiniuose dalykuose..
Gaunu daug laiškų, kuriuose žmonės aprašo tokias situacijas.. jie yra tokioje neviltyje, kad paprastas žmogiškas palaikymas, kaip tu ir rašai - maža ką padės, ten jau reikia "gaisrą gesinti".. Pavyzdžiui, žmogų darbo biržoje aprėkia už tai, kad jis neieško darbo, bet juk žmogus ir ateina į darbo biržą gauti darbą - tokios jos funkcijos, ir ateina jau išbandęs visus paieškų būdus,..ir t.t.. Kartais tikrai blogai jaučiuosi dėl to, kad niekuo negaliu padėti.
Sutinku su tavimi, kad reikia ugdyti sąmoningumą, tačiau - kas tai turi daryti? Kolkas viskas daroma priešingai - bukinama per visokius šou, apkalbas, melą, alkoholį, juslinius malonumus. Mes neturime bendrų tikslų, neturime geros ateities perspektyvos, visi suskirstyti grupelėmis ("elitas", paprasti ir nepaprasti žmonės, runkeliai ir t.t..), kurios tarpusavyje lojasi.
Taip, labai daug priklauso nuo žmogaus, aš tuo įsitikinau. Tačiau juk mes gyvename visuomenėje, esame jos dalis, ir norime ar ne - turime bendrų reikalų, pvz., mokesčių, įvairių pareigų pavidalu. Tai va, gyvenant visuomenėje, norėtųsi, kad tų pareigų našta nebūtų vienpusė, norėtųsi, kad visi sąžiningai atliktų tai, ką apsiėmė ar kam yra įpareigoti.
Čia tavo kolega Petras parašė labai gerą straipsnį, KAIP mėtomi valstybės pinigai prabangiems šaligatviams, kurie niekur neveda - proga pamąstyti apie sąžiningumą, atsakomybę ir tikslingumą.
Valstybė esame mes visi. Aš nežinau, kas turi atsitikti žmogui, kad jis išnaudotų, apgaudinėtų savo artimą, o pats pamptų ir dar savo artimo tyčiotųsi. Pakanka valstybės modelį pervesti į šeimos gyvenimo modelį, ir pamatome visą absurdą, kuriame esame verčiami gyventi. Tai kam čia reikia sąmoningumo pamokėlių?..
Dėkoju, Vladai, kad keli tokias svarbias temas, o ir aš dabar šiek tiek atsilaisvinau, todėl užeinu pas tave pabendrauti. Tikiuosi, neįkyrėjau :).
... O dar geriau - du ventikliatoriai. Vienas viršuje, o kitas apačioje. Vienas traukia, o kitas stumia. Taip pasiekiama didesnė trauka, ir oras nespėja tiek įkaisti, kad gadintų ventiliatorių. Tai svarbu ir dėl kitko - naudingiau yra parvaryti į kambarį šiek tiek vėsesnio oro, bet daug didesnį kiekį. Mat kai laikai saulės kolektoriuje aukštą temperatūrą, patiri didesnius šilumos nuotolius. Kuo didsesni temperatūrų skirtumai (tarp lauko ir saulės kolektoriaus), tuo labiau jos nori susilyginti. Panašiai su elektra - kuo aukštenė įtampa, tuo geriau teka srovė. Kai įdėjau du ventiliatorius, temperatūra saulės kolektoriuje nepakyla daugiau kaip iki + 40 C.
Stebiuosi kaip dažnai sutampa mūsų mintys ir vertinimai (o skirtumai duoda labai gero peno įžvalgoms ir pamąstymams:)). Analogiją su Orvelo "Gyvulių ūkiu" norėjau panaudoti rašydamas apie Lietuvą, kuri išsivadavo iš "šeimininko", bet išsaugojo hierarchinį mentalitetą. Ir natūralu, kad kažkas iš vietinių taikosi užimti šeimininko vietą hierarhcijoje ir (kas įdomiausia) dauguma likusiųjų (bent Lietuvoje) mano, kad naujasis šeimininkas PRIVALO JAIS RŪPINTIS.
Pabandysiu įkelti citatą iš straipsniu virstančio ankstesnio, nepublikuoto komentaro:):
"Dar vienas fenomenas, tai hierarchinis, arba egalitarinis požiūris į aplinkinius. Tarybiniais laikais visi gyvenome hierarchinėje aplinkoje. Ten buvo masės ir priešakinis pasaulinio proletariato būrys, epochos protas garbė ir sąžinė.
Atstovaujantis masėms privalėjo tiesiog gerai atlikti savo funkciją. Būti geru šaltkalviu, geru lakūnu ar stropia melžėja. O visu kitu pasirūpindavo stovintys aukščiau: duodavo bendrabutį, talonus televizoriui, pieną, dirbantiems kenksmingose sąlygose, nemokamą kelialapį, ir t.t.
Panaši situacija yra gero ūkininko ūkyje: šuo privalo būti sargus ir loti, arklys gerai traukti vežimą ir arklą, višta dėti kiaušinius, o karvė duoti daug pieno. Ir jiems visai neturi rūpėti iš kur žiemą atsiras šieno ar lesalo. Tuo rūpinasi stovintis aukštesnėje hierarchijos pakopoje. Todėl jis turi teisę spręsti ir kitus būties klausimus: ar karvę dar melžti, ar jau vežti į mėsos kombinatą, ar dedeklei dar leisti dėti kiaušinius, ar nelaukiant kol mėsa taps per kieta kišti ją į puodą ir t.t.
Lygiai taip pat "epochos garbė ir sąžinė" ne tik dalino talonus, bet ir sprendė kuriems "masių" atstovams galima išvykti pasidairyti už spygliuotos vielos tvorų o kuriems reikia vykti pakariauti į Afganistaną ar padirbėti į Černobylio atominės elektrinės avarijos zoną."
Taigi turime kiek paradoksalią situaciją: spygliuotos tvoros nebeliko, grandinė nelaiko prie būdos, į Afganistaną kariauti vyksta tik savanoriai, tačiau vis vien norime, kad mumis kažkas pasirūpintų: žiemą paduotų šieno ir numestų kaulą. Ir vien tik už tai, kad mes jais TIKIME (apie pasitikėjimą parašysiu toliau), už juos balsavome ir aplamai todėl kad mes esame.
Dabar išsakysiu savo nuomonę apie tai kuo skiriasi tikėjimas ir pasitikėjimas. Tikime dažniausiai paveikti, ar netgi sakyčiau, pahipnotizuoti autoritetų, gražių pažadų ar savo troškimų. Religinis tikėjimas šiuo atveju labai geras pavyzdys, bet jis ne vienintelis.
Tuo tarpu pasitikime, remdamiesi vienkartine ar netgi daugiakartine savo patirtimi. Pasitikėjimas remiasi realiais, objektyviais faktais. Mes pasitikime draugu kuris mūsų neapvylė sudėtingose gyvenimo situacijose. Kaip sakoma "su juo galima eiti ir į žvalgybą". Pasitikėjimas gali būti tikimybinio pobūdžio (pvz. sakoma pasitikiu 99 procentais. arba tikimybė kad šitas pardavėjas mus apgaus, vienas iš trijų), o tikėjimas yra dichotominis (juodai baltas) reiškinys. Arba tikime, arba ne.
Deja dauguma Lietuvos rinkėjų savo partiją ar jos lyderį pasirenka ir jais TIKI iš esmės religine prasme. Atrodo jie iš viso nenori nieko matyti, žinoti ir suprasti. Labai charakteringa istorija nutiko per antruosius rinkimus į Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos Seimą.
Jonavoje į politkalinių ir tremtinių susirinkimą atvyko Sąjūdžio (o gal jau konservatorių) atstovai iš Vilniaus. Jie gan įdomiai ir konkrečiai pradėjo pasakoti kaip įsivaizduoja tolesnį valstybės ekonomikos pertvarkymą, kokie prioritetai vidaus ir užsienio politikos srityse. Neilgai trukus atsistojo vienas diedukas ir sako: "Jūs čia mums daug nešnekėkit. SAKYKIT KONKREČIAI - UŽ KĄ BALSUOT?" Ta prasme supraskite, kad partiją, kuria reikia tikėti mes jau pasirinkome ir savo svarbiausią darbą - teisingai balsuoti - atliksime. Jūs tik pasakykit už ką. Na, o paskui jau lauksime savo "šieno".
Čia tikrai nenoriu "užvažiuoti" ant konservatorių elektorato. Manau ir kitose "partijose" padėtis panaši, tik neturiu konkretaus gyvo pavyzdžio iliustracijai.
Tu, Vilte, reikalauji kad valdžia RŪPINTUSI šiais gerais, nuoširdžiais, naiviais, patikliais, darbščiais valdiniais. Aš siūlau galvoti, ką galime padaryti kad jie bent po truputį taptų sąmoningais, už save, savo artimuosius ir savo šalį atsakingais piliečiais.
Suprantu, kad daugybė žmonių, dėl aukščiau minėtų priežasčių, patenka į beviltiškas situacijas, kai būtina skubi pagalba ir tuo metu ne laikas filosofuoti apie sąmoningumo ugdymą. Lygiai, kai į gaisrą atvykę ugniagesiai pirmiausia turi gesinti pleškančią trobą, o ne pasakoti apie priešgaisrinės apsaugos taisykles.
Sveiki Petrai.Ar negeriau būtų uždaro tipo saulės kolektoriuje ventiliatorių dėti apačioje ,o ne viršuje.Trauka nesikeistu,o pats ventiliatorius mažiau kaistu paimdamas iš kambario apačios vėsesnį orą negu viršuje iš kolektoriaus ištraukdamas karstą orą.
Vladai, šiuo atveju žodį "tiki" aš panaudojau kita prasme. Aš turėjau omenyje, kad žmonės tiki tuo, kad renkamieji atliks tai, ką žada padaryti. Tai ne tikėjimo religine prasme, o pasitikėjimo klausimas.
Dėl demokratijos - tai ji pas mus laikraštinė, o užkulisiuose verda visai kitoks "gyvenimas". Šia tema yra labai geras alegorinis Orvelo kūrinys - "gyvulių ferma", ten labai puikiai atskleidžiama, kaip sistema veikia žmogų. Manau, kad skaitei, yra ir filmas sukurtas.
Apie ligšiolinę nuomonę labai teisingai pasakei. Visi žmonės turi savo sukauptos informacijos, jos taikymo gyvenime, patirties rezultatus. Ja remiantis ir formuojama kiekvieno žmogaus pasaulėžiūra. Ir kuo daugiau ji atitinka realybę, tuo žmogus laimingesnis ir laisvesnis :) .
Nuo vaikystės esu žingeidi ir visą savo gyvenimą ieškau atsakymų į man iškilusius klausimus, tai jau yra sričių, kurių esmę supratau :). Tai liečia priklausomybes (alkoholį, tabaką..), valdymo sistemą, kai kuriuos būties, bendravimo, sąveikos, poveikio, sveikatingumo klausimus. Tos žinios, jų pritaikymas man labai padėjo. Žinoti Visko, žinoma, neįmanoma, nes gauti atsakymai iškelia vis naujus klausimus, tačiau jau yra klausimų, kurių esmė aiški, bet visuomet esu atvira papildomai informacijai :) .
Todėl ir įdomu pasiskaityti tavo ar kitų žmonių ieškojimų rezultatus ir pasikeisti nuomonėmis :) . Tau galiu nuoširdžiai padėkoti už publikacijas apie NLP - tai tikrai padėjo man, tiesiog sužadino norą pasigilinti, nes iki to jaučiau kažkokį atmetimą šiam klausimui.
Ir tau gražios dienos, šiandien pas mus net saulė pro debesis nusišypsojo :) , saulėtos nuotaikos!
Pelenus užpili vandeniu ir palaikai kelias dienas. Pelenai nusėda ant dugno, o viršuje lieka skaidrus pelenų šarmas. Jį nupili ir naudfoji hidroponikai. Skaidrus skystis neužkiša pompos.
Sveika Vilte,
Aš dažniausiai sakau: "Šiuo metu man atrodo taip, bet atsiradus naujai informacijai ar nušvitus įžvalgai, ta nuomonė gai ir pasikeisti". Taigi, dabartinė nuomonė tokia:)
Kai žmonės TIKI t.y yra tikintieji, jie turi gyventi su valdžia duota iš Dievo. Popiežiumi, vyskupais, imperatoriais, karaliais ir jų vietininkais. Ar teko girdėti kad visi tikintieji rinktų vyskupą ar Popiežių, arba karalių?
Demokratinėje sistemoje tinkamą valdžią gali išrinkti tik piliečiai, kurie ne TIKI, bet sąmoningai, savarankiškai galvoja, atsimena kas buvo prieš metus ir praėjusioje kadencijoje ir nesitiki iš valdžios dangiškosios Manos, nes supranta kad visos žadamos dovanos bus apmokamos iš jų pačių atimtais pinigais ir dar dviguba kaina.
Tarpinį variantą tarp monarchijos ir demokratijos turime Baltarusijoje. Lukašenka yra renkamas, nes gerieji Baltarusijos žmonės juo TIKI. O jis savo ruožtu jais visais rūpinasi. Jam nereikia susikombinuoti pinigų sekančiai rinkiminei kompanijai, nes visa žiniasklaida ir taip sėdi jo kišenėje, taip pat valdininkų armija ten neauga kosminiu greičiu, nes valdžioje ten vis ta pati partija ir nereikia sukurti vis daugiau šiltų vietelių buvusiems ministrams bei naujos daugumos ir naujų "koalicijos partnerių" žentams ir meilužėms, todėl daugiau trupinių lieka tautai.
Pilnai sutinku, jog "sistema ydinga, kad sukuria sąlygas tokiam neatsakingumui, korupcijai ir nebaudžiamumui". Mano nuomone "geriems, sąžiningiems, niekuo dėtiems žmonėms, kurie vis dar pasitiki valdžia", reikalingas karalius ar "šlubas vokietis" jie tiesiog neturėtų dalyvauti tokiame nesąžiningame ir purviname žaidime kaip rinkimai, tada niekas jų ir neapgaudinėtų.
Dievas mato, aš nesiginčiju. Tai tik ligšiolinė mano nuomonė
Tačiau šiuo klausimu, apie žmonių kaltinimų - kokios valdžios nusipelnėt, tokią ir turit - mano nuomonės jau niekas nepakeis :) . Juk kai renka valdžią, žmonės TIKI tuo, ką deklaruoja savo programose, agitacijose kandidatai. Juk kandidatai tiesiai nesako: "žinot, einu į šiltą vietelę, padarysiu karjerą, apsirūpinsiu save ir savo vaikus, o pažadai.. pažadėjau-patiešijau, jokios atsakomybės". Tai sistema ydinga, kad sukuria sąlygas tokiam neatsakingumui, korupcijai ir nebaudžiamumui. O paskui žmones kaltina - gerus, sąžiningus, niekuo dėtus žmones, kurie vis dar pasitiki valdžia..
Jeigu kalbi apie korektūros klaidas - ne. Kažko neveikia automatinis redaktorius ir neparodo, kur supainiojau raides, o pats tų dalykų beveik nepastebiu. Nelabai imu į galvą - esmė yra svarbiau. :)
Labai taiklūs pastebėjimai. Visas magijas greitai išbaido kritinis mąstymas, kurį rekomenduoti visiems išsiugdyti. (beje, Petrai, čia specialiai tiek klaidų palikai? :)
Dėl vištos ir kiaušinio, visiškai sutinku. Aš apie tai ir rašiau, tik kiek kitais žodžiais. O dėl to kas kiek ir už ką atsakingas, mūsų nuomonės, atrodo, išsiskiria jau ne pirmą kartą:) Pradėjęs rašyti savo nuomonę supratau, jog komentaras eilinį kartą virsta straipsniu:). Kai parašysiu iki galo - atsiūsiu.
Kodel neatrodo jog butu tas visuotinis protas valdantis valstybe , ar sistemingai griaunantis visuomene....Paprasciausiai valdo godumas. Principas ciupk ir bek ka pavoges.Godumas kiekvieno prasibrovusio iki lovio
Man tai primena klausimą apie vištą ir kiaušinį :) .. Tarsi klausimas teisingas, bet tai klausimas "nuo vidurio", ne nuo pradžių, todėl atsakymai gali būti įvairūs, ir nei vienas negali būti tikras. Tai tarsi klausimas pasidomėti giliau, bet ne gauti galutinį atsakymą. Lygiai taip pat sėkmingai galime klausti - kas atsirado pirmas - moteris ar kūdikis :)? Gal tuomet vertėtų pasidomėti - kas apskritai yra žmonija, kas yra Žemės planeta ir kaip čia žmonės atsirado, o ne nagrinėti klausimą - pirmas kūdikis ar moteris? Atsakymas į pirminį klausimą automatiškai duoda atsakymus į visus sekančius klausimus.
Kas liečia klausimą apie valdžią ir žmones, tai vėl gi klausimas ne nuo pradžių. Kad į jį atsakytume, tai turime suprasti - kokioje valdymo sistemoje gyvename, kaip ji išsivystė, kas valdo pasaulį, valstybes, žmones.. Žinoma, ir valdžia, ir žmonės daro vieni kitiems poveikį. Tačiau.. ar tolygus tas poveikis ir kas turi stipresnes poveikio priemones? Tarkim, susirinko nepatenkintų valdymu, nusivylusių protestuotojų minia ir kelia pagrįstus reikalavimus. Ar valdžia jų išklauso? Jau tai, kad susirinko grupė žmonių, įvardinama kaip agresija, ir jai "atremti" priešpastatomas policininkų būrys, vandens patrankos, guminės kulkos, ašarinės dujos. Visas šis arsenalas yra teisėtas, ir šaunantis į žmogų policininkas yra ginamas įstatymo. O štai netekęs kantrybės protestuotojas ir sviedęs į policininką akmenį jau yra nusikaltėlis, skustagalvis, treninguotas, runkelis ir t.t.. ir t. t.. Tai ar lygiavertės poveikio priemonės?
Tai va nuo tų poveikio arsenalo, o jų yra daug (žiniasklaida, teisėsauga, įstatymai..), tikrai daugiau nei pas eilinį pilietį, ir yra daromas poveikis. Ar galima tokiomis nelygiomis sąlygomis apskritai kelti taip klausimą, kad "esame verti tokios valdžios, kokie esame patys"?.. Aš manau, kad tikrai NE. Tai eilinė demagoginė formuluotė, nuimanti atsakomybę nuo darančių poveikį ir duodantį peno beprasmiškiems ginčams.
Tai tik mano nuomonė ir išvados, aš parašiau ją ne dėl ginčų, tiesiog man apmaudu, kai panašiomis formuluotėmis žeminami niekuo dėti geri žmonės. Juk ir psichologai įrodė, kad poveikis lengviausiai padaromas patikliems, geriems žmonėms.. Kad tu keli tokius klausimus, labai gerai, gal tikrai ne vienas žmogus dar kartą susimąstys ir paieškos gilesnių klausimų ir atsakymų, kurie leis pamatyti tikrą vaizdą.
O, net pažįstamą citatą pamačiau :) . Teisingus klausimus keli, Vladai.
Mano manymu, reikėtų padaryti gyvenimo optimizavimą, o tam reikia būti sąmoningu. Būtent per automatizmą ir įsisukame į skubėjimą, kai jau nebesuvoki, nei kokį darbą iš tiesų turi atlikti, nei kokį atlieki - svarbu kažką veikti. Tuomet, anot A.E Alekseičiko - pradedame ne dirbti, o išsidirbinėti.
Tokį gyvenimo optimizavimą tikrai nesunku padaryti, tereikia tam skirti laiko. Kartas nuo karto, manau, kiekvienas turėtų peržiūrėti savo gyvenimo tikslus ir prioritetus, savo realias galimybes. Ar daug kas tai daro?.. Tai ir nėra ko stebėtis, kad lakstome kaip voverės rate.
Štai tik kada susiruošiau parašyti savo įspūdžius, nes dabar didelę dalį laiko skiriu sveikatos reabilitacijai - prasidėjo aktyvių pratimų periodas :).
Norėčiau kuo trumpiau, nes, žinoma, įspūdžių daug. Pirmiausiai apie tai, kas man buvo naudinga:
Supratau, kad tai galinga poveikio metodika;
Supratau poveikio žmonėms mechanizmą.
Ir tai puiku. Toliau - jei žmogus visa tai naudoja savo gyvenimui tvarkyti - pagirtina, tačiau jei jis tai naudoja kaip priemonę kitus paveikti - mano manymu, amoralu. Pavyzdžiui, aš norėčiau, kad man pasakytų, kad man daro poveikį, o be mano žinios tai jau prievarta. Tai grynai mano nuomonė.
Pabrėžiama, kad tai reikia žinoti vadovams, bet atleiskite, koks tada vadovas, jei nesugeba vadovauti? Vadovas pirmiausiai turi būti autoritetas, jis turi motyvuoti žmones, o ne veikti kažkokiais jiems nežinomais būdais.. Vadovauti daugelis nori, bet gali - vienetai.
Dar kartą tau dėkoju, iš tiesų buvo naudinga plačiau susipažinti. AČIŪ, Vladai! :)
Kaip smagu pamatyti dėstytoją, kurios paskaitos kardinaliai pakeitė mano požiūrį į sveikatą :) . Dar ir dabar jos paskaitų konspektus pasivartau - minčių lobynas.. Ją visi labai mylėjo už humoro jausmą ir paprastumą. Smagu matyti ją aktyvią ir sveiką.
Mano duomenys yra po kiekvienu straipsniu. Štai ir po šituo komentaru. :)
Mano duomenys yra po kiekvienu straipsniu. Štai ir po šituo komentaru. :)
Net nežinau, ką atsakyti interneto fanatazuotojui. Žmogus kažką svaičioja, nors nei straipsnio atidžiai perskaitė, nei matęs ar daręs ką nors panašaus yra. Juk mes ir padarėme šilumos buferį, kurį jis čia "pataria" padaryti. Vamzdžiai išvedžioti ant išorinės sienos, jie uždengti antru sienos sluoksniu. Kur buvo minusinė temperatūra, tarkim -20, dabar yra bent nulis. Iki sienos ateina šiltesnis vanduo, išeina šaltesnis - argi reikia daug proto suprasti, kad šiluma liko sienoje?
Bet kuris interneto skaitytojas žino, kad metaliniai vamzdžiai laidesni už plastikinius. Protingas žmogus klaustų: kodėl dėjote plastikinius, o ne metalinius? Tada protingam žmogui galėčiau atsakyti: todėl, kad metaliniai per daug atiduotų vandens, ir vanduo vamzdžiuose užšaltų. Tuo labiau - pavasariop, kai vandens temperatūra tvenkinio dugne būna nebe 8, bet vos keli laipsniai.Turėčiau labai padidinti vandens srautą, o tai mano atveju neracionalu. Mes su Vincu padarėme labai patikimą ir efektyvų šilumos skydą: 75 W elektros veikia beveik kaip 1 kwh šildytuvas. 1000/75 - apie tokį efektyvumą šilumos siurblių gamintojai gali tik pasvajoti. Tiesa, šilumos kiekiai nedideli, nes palyginti žema temperatūra, tačiau šilumos buferiui užtenka. Norint padidinti šilumos kiekį, reikia šilumos siurblio. Kitais metais jį pasidarėme.
Sveikinu. Vertas demesio sumanymas. Nieko panasaus neesu nei mates nei girdejes. Jusu ismatuotos temperaturos is tikruju rodo kad sistema veikia. Klausimas kiek efektyviai. Cia jusu sprendimuose matau daug dideliu trukumu. Padarysiu tik keleta uzuominu. Zmones esate sumanus - patys suprasite kaip tai butu galima isspresti techniskai. Kaip jau kazkas minejo jusu naudoti vamzdziai netinkami geriems siluminiams mainams. Geriau butu naudoti grindiniam sildymui skirtus vamzdelius. Be to tam kad siena vamzdeliu sluoksnyje susiltu nors puse laipsnio priraityti ju reikejo daug kartu daugiau. Kur kas didesni naudinguma butumete gave prudo vandens siluma paskirste isoriniame sienos pavirsiuje. Isivaizduokite - lauke -10c, o jusu namo sienos isore kad ir +1c vidutiniskai. Tai veiktu kaip siluminis skydas leidziantis mazinti sienos silumines izoliacijos stori, arba kazkiek mazinantis sanaudas kurenimui. Be to pyraga papildzius dar vienu sluoksniu galima butu pasinaudoti ir saule.
Teorijos ir mes prisiskaitėme. :)
Žmonės nebemato savo akimis. Ir jau seniai. Tarybinių laikų pasiilgstama iš dalies todėl, kad tais laikais spauda, radijas ir televizija kasdien trimitavo apie vis naujas pergales ekonomikoje ir žemės ūkyje. Televizijoje ir kino žurnaluose matėme kaip kombainai kerta javus begaliniuose laukuose ir nesibaigiančia srove byra grūdai. O tai kad realioje parduotuvėje rasdavom tuščias lentynas lengvai pateisindavo "vis dar pasitaikančios negerovės ir gamtos išdaigos"
eksperimentas. Sunku nesuklyst.
O aš dažnai pastebiu ir kitus juokingus dalykus. Labai dažnai mano pažįstami valgo ne kada nori,o kada išmuša tarkim "metas valgyt". Jau 12 valandų- man metas valgyt,-taip sakydavo mano buvęs bendradarbis. Man atrodo keista,kai valgoma ne kada norima,o kada "metas valgyt".T.y. pagal kaži kokį kažkieno grafiką.
Arba keista, kai žmogus rengiasi perdaug šiltai, ne todėl, kad lauke šalta, o todėl, kad lauke kalendorinė žiema.
deimantukas
Japonijos inžinieriai sukūrė motociklą, varomą… ekskrementais. Išradimas, pavadintas „Toilet Bike Neo“, tai tarsi modifikuotas tualetas ir laboratorija ant ratų viename. Sistemoje žmogaus išmatos yra perdaromos į motociklą varančias biodujas. Su visa perdirbimo įranga motociklas naudodamas biodujas gali pasiekti 100 km/h., bet serijinės gamybos kol kas nenumato.
Nenuleiskite rankų veiks ir Jūsų Biodųjų generatorius, čia Japonai išmetimo vamzdžių gal šildo dujas, o nakti ar kai nevažiuoja gal ir elektra iš akumuliatorių. Technologija veikia.
Duomiuosi Biodujų tema, gerai, kad šildote mėšlą, bet gal kenkia uoboliai, nes rugština terpę, o ji ir taip rugštėja ir tada reikia kalkių. Praktikos neturiu, bet teorijos prisiskaičiau. Geri temperatūros režimai yra du: 1 apie 36 laipsnius, kitas gerai nepamenu gal 55 laipsniai. Keliant temperatūrą, galima persistengti, nes yra tarpas, kur bakterijos nesidaugina. Taigi statinė turi būti apšiltinta. Yra du režimai bakterijų dauginimuisi ir "pagal deguonį". Aerobinis ir anaerobinis rūgimas, tai yra su deguonies aeracija ir be jos. Be deguonies gaminamas uobolių vynas, o su deguonimi gaunamas uobolių actas. Gal čia blogai dėl uobolių. Mėšlą reikia skiesti 1/10 su vandeniu ir vyksta rugimas gal 10 parų, tai galima nustatyti padavimo ir iškrovimo ciklą. Prarugusios atliekos yra nuostabi traša, nes kaip minėjau procesui reikia temperatūros, kurioje žūva visi pavojingi mikroorganizmai. Iš 1 kg mėšlo išeina 1 M3 dujų, tik negaliu pasakyti ar suspaustų ar ne, bet tas 1 m3 ekvivalentiškas 1 ltr. dyzelino. Tai yra kad mes kas diena išmetame apie 1 ltr. dyzelino, o karvė tai iš viso kūro šaltinis, jos mėšle yra bakterijų kurios iš celiuliozės gamina butanolį. Darykite, greitai ir aš energetika užsiimsiu, uždengiau namo stogą, užsiimsiu energetiniu ūkiu.
Sveiki. Galite parašyti į mūsų paštą info@manoenergija.lt. Tinklapyje nerandame Jūsų kontaktų. Ačiū.
www.manoenergija.lt
Sveiki. Galite parašyti mūms į paštą info@manoenergija.lt. Nerandame Jūsų kontaktų. Ačiū
butu juokinga jegu nebutu graudu :)
sustabdykit pasaulį- aš noriu išlipt. Nepamenu kokioj psichologijos knygoj perskaičiau. Jis vertinamas labai įvairiai. Man jis patinka. Daug kur jį taikau. Ir visai nemanau, kad dar labiau sumažinęs savo poreikius ar įgeidžius, aš tapsiu mažiau laimingas.
Puikus straipsniukas, Petrai. Ačiū.
deimantukas
Man atrodo, tau geriau nieko nedaryti ir atsisakyti tokios idėjos.
Jeigu saulės kolektorius yra savitakinis, perkaitimo pavojaus nėra - nebent tyčia kokia sklende sustabdytumei cirkuliaciją arba dideliam saulės kolektoriui naudotumei labai mažą kelių litrų šilumokaitį (vandens bosą), kuris labai greitai užkaistų ir perkaistų.
Jeigu saulės kolektoriaus cirkuliacija priverstinė (vanduo varinėjamas siurbliu), perkaitimo pavojus atsiranda tada, kai dingsta elektra, ir cirkuliacija sustoja. Tada saulės kolektoriuje, pačiame jo viršuje, gali labai pakilti temperatūra ir neatlaikyti karščiui neatsparūs plastikiniai vamzdžiai. Tokiu atveju reikėtų dėti ne išsiplėtimo bakelį, bet apsauginį voštyvą, kuris reaguotų nuo šilumos.
Išsiplėtimm bakelis saugo nuo per didelio slėgio, o ne nuo temperatūros. Jeigu saulės kolektorius turi atskirą sistemą su šilumos skysčiu, tai išsiplėtimo bakelis yra būtinas, nes šildami skysčiai plečiasi. Atvirai sistemai - atviras, uždarai - uždaras bakelis. Tačiau saulės kolektoriuje gali cirkuliuoti vandentieko vanduo. Hidroforai turi tokius bakelius, ir jokių papildomų bakelių nereikia. Hidrofolro slėgį reguliuoji pats. Kažką panašaus turi ir vandentiekio sistemos, bet čia jau slėgio nesureguliuosi, turi prie jo derintis pats. reikia žinoti galimą maksimalų vandentiekio slėgį ir pagal jį derinti saulės kolektoriaus atsparumą slėgiui. Man atrodo, būtų paprasčiau dėti apsauginį slėgio vožtuvą. Labai pakilus slėgiui, tarkim, per vandentiekio bandymus, vožtuvas nuleistų vandenį ir apsaugotų sistemą nuo galimo trūkimo.
Jūsų siūlomas variantas man visai patiko. Man kaip ir aktualu, nes ruošiuosi namą statyti, tai galvoju, kaip čia užbėgus į priekį ir susikonstravus ta "ekonomiškumą" iš anksto.
Šeip namuose visadą daromos ventiliacinės angos sienose (su išvedimu ant stogo). Ko gero būtų galima tas ventiliacines angas panaudoti. Žinom dėl to, kad nereikėtų viesų sienų apkarstyti rėmeliais, o būtų galima išnaudoti stogą (jis numatomas pas mane plokščias), nes mažiau kristų į akis. Tik kaip suprantu reikėtu geriau dviejų angų, tik mano manymų jas išdėstyti kitaip: viena anga šilto oro padavimui į kambarį ant sienos palei grindų apačią (nes šiltas oras kyla į viršų) ir antra anga kambario sienoje palei lubas.
O jau ant stogo prie ventiliacinių kaminėlių montuoti tą kolektorių. Aišku papildomais vamzdeliais reikės sumontuoti taip, kad kolektoriuje šiltas oras būtų imamas iš viršaus o paduodamas iš apačios.
Jei aš teisingai suprantu vis dėl to yra grėsmė vasaros metu sistemai perkaisti, jeigu pastoviai nėra naudojamas karštas vanduo. Kitaip tariant reikia tada specialiai nupilinėti karštą vandenį? Nes šiuo atveju išsiplėtimo bakelis gali ir nepadėti vandens temperatūrai pakilus gerokai aukščiau normos? Pataisykit jeigu klystu. Ačiū
šaunuoliai, labai dėkui, kad pasidalinote patirtimi. Hidroponika gal iš vienos pusės ir tinginiams, bet iš kitos pusės - galimybė užsiauginti maisto nederlingose vietovėse gyvenantiems pasaulio žmonėms.
Be abejo, svarbiausia užduotis - rasti būdą, kuris leistų išvis atsisakyti chemikalų.
Sėkmės bandymuose :) jei niekas nebandytų, taip nieko ir nežinotume.
Neringa
Labai smagu skaityti tokius žodžius. Iš savo patirties gliu pasakyti kad tai tikras mokytokas.
imi rusijos interneto platybes, Petrai. Sveikintina. Nors ruskių nekenčiu, nes jie- okupantai, bet....
deimantukas
Paprasta... o kas paprasta, tas yra genialu!
Panašu kad nepakankamai atidžiai perskaitėt rašinį.
"Pasirodo, pratekėjęs namo siena, vanduo per šalčius praranda du laipsnius, kartais - netgi daugiau".
Įjungus cirkuliaciją šiltuoju metų laiku - taip, būtų šildomas vanduo. Bet ne vasarą ši sistema naudojama...
Vincas.
Pirmą kart matau tokį sprendimą. Šiaip gal ir logiškai mąstot, tačiau sprendimas nėra logiškas. Aišku visada palaikau inovacijas! :)
Per atitvarą išeinančią šilumą nukreipėt į ežerą. :) Žuvys jums kada nors atsidekos už šiltensnę žiemą. Paaiškinu:
Šilumos izoliacija pristabdo šilumos plitimą atitvaroje, o jos šiluminė varža turbūt kokia 10 kart didensnė už medinės sienos, todėl tikėtina, kad tarp sienos ir mineralinės vatos bus pakankamai aukšta temperatūra tarkim (10 laipsniu). Vidutinė lauko vandens telkinių temperatūra žiemos metu 4-5 laipsniai. Vamzdynu paduodat 5 laipsniu vandenį į 10 laipsnių aplinką. Dėl temp. skirtumo vyksta šilumos mainai, taip atiduodat temperatūrą į ežerą tuo pačiu mažindami temperatūrą atitvaroje ir didindami šilumos nuostolius.
Nežinau ar aiškiai parašiau, bet gal esmę suprasit. :)
beje PE vamzdynas visiškai netinkantis šilumos atidavimui.
Lyginote su saulės kolektorium - saulės kolektorius dirba visu savo plotu, o jūsų išvedžioti vamzdeliai užima tik kelis procentus sienos.
Supratau :)
Savadarbis valdiklis aprašytas čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/savadarbis-valdiklis-saul%C4%97s...
Yra schema,gali pasidaryti. Veikia patikimai. Gali pasidaryti pats, gali užsakyti mano bendraautoriui Vincui - jis padarys už kokius 200 Lt.
Beje, jeigu saulės kolektoriuje cirkuliuoja vandentiekio vanduo, visai nebūtina naudoti pramoninį brangų šilumokaitį. Sąvartynuose galima nusipirkti kokį uždarą bosą, tarkim, seną automobilinį dujų balioną (kurį laiką biškį smirdės vanduo) arba sunkvežimio suspausto oro balioną. Tokie balionai būna storasieniai, prie jų labai lengva virinti vamzžius. Prisivirini ilgasriegius, o po to jungi žarnas. Ir labai pigu, ir patikima.
Dabar pastebėjau, kad pirmoje schemoje iš boso (vandens šildytuvo) išeina trys vamzdžiai o ne du kaip mano schemoje. Aišku čia atsiranda viena problema kaip mano vandens šildytuvo viršuje padaryt jungtį, nes reikia nuimti toje vietoje izoliaciją, o po ja gan plona skarda, bet čia išsprendžiama problema.
Kas dėl kolektoriaus dydžio, tai kol kas man pilnai užtenka, aišku vėliau darysiu didesnį. Dabar tėvams kolektorių daugiabutį darau, bet jau su priverstine cirkuliacija. Gal patartumėt kokius daviklius geriausia naudoti temperatūros matavimui.
Čia nėra dėl ko diskutuoti. Schema pakeista, ir dėl to atsirado problema - šaltas, dar nespėjęs įšilti vanduo bėga į čioaupą ne iš šilumokaičio, bet iš saulės kolektoriaus.
Todėl negalima sakyti, kad darei pagal pirmąją schemą. Gerai įsižiūrėk - joje vanduo į dušą bėga ne tiesiai iš saulės kolektoriaus vamzdžio, bet iš boso. Kažkada ir aš buvau taip sujungęs (dėl pigumo), bet turėjau perdaryti.
Dabar prausdamasis turi sklende uždarinėti saulės kolektorių. Kita išeitis būdų daryti šilumokaičio viršuje skylę ir iš ten bėginti į čiaupą šiltą vansenį. Žodžiu, padaryti taip, kaip parodyta pirmoje schemoje.
Bet jei išbandei su mažiuku saulės kolektoriumi ir įsitikinai, kad saulė tikrai pašildo vandenį, galėtum pasidaryti didesnį su didesniu vandens bosu ir be klaidos. Po anuo išsimaudysi visas, o tas tegu lieka kaip pirmojo darbo prisiminimas. Ir dar rankas nusilplauti! :)
Sėkmės!
Sveiki. Pasidariau saulės kolektorių pagal šiame tinklapyje pavaizduota pirmą schemą. Visą vasarą šį kolektorių naudojau nusiprausti po darbų prie statybų. Veikia puikiai (truputi pakeičiau schemą), bet norint šią sistemą panaudoti pastoviai namuose yra viena problema, bet gal būt įmanoma ją išspręsti nes aš nesu profesionalus santechnikas ir gal ko nežinau. Kadangi čia negaliu įdėti nuotraukos tai siunčiu nuoroda su kolektoriaus nuotrauka, schema ir aprašymu, būtu įdomu padiskutuoti.
http://www.biteplius.lt/lt/2content.diary_view_my/2309673-=%281870709321
Vytautas
Sveika, Vilte,
Manęs neapleidžia jausmas, kad mes abu iš esmės kalbame apie labai panašius, ar netgi tapačius dalykus, tik tai, kad tema labai plati ir abiems skaudi, neleidžia nei vienam atsipalaiduoti ir išgirsti pašnekovą. Na kažkas panašaus į tai kaip neregiai čiupinėjo ir aptarinėjo dramblį. Gal tiesiog abu dar per daug turime ką pasakyti, kad galėtume pradėti klausyti kits kito(kad pradėtume matyti):)
Dar vienas įdomus momentas. Ar nenuostabu, kad diskutuodami tokia kiekvienam svarbia ir emociškai įtraukiančia tema, mes nepereiname į ginčą?
Apie ginčus ir įžeidinėjimus komentaruose atrodo jau esame šnekėję, bet neseniai skaitant eilinį straipsnį apie interneto komentarus į galvą atėjo dar viena mintis: komentatoriai pereina į asmeniškumus ir ginčus tada, kai jie bando sau ir kitam įrodyti aukštesnę savo vietą hierarchijoje (aš grįžtu prie savo "arkliuko", bet visų žmogaus psichikos fenomenų vienu metu gi neaptarsi:)). Ir tik tada, kai bendraujantys nebando išsiaiškinti ir įrodyti "kas čia ko vertas", galima ramiai ir konstruktyviai diskutuoti viena ar kita tema. Čia iš esmės nesvarbu kiek kuris turi žinių vienoje ar kitoje srityje ar kokia bendraujančių socialinė ir finansinė situacija. Tai egalitarinis (nesiekiantis įrodyti savo pranašumo, arba garbinti pranašesnį) bendravimo ir požiūrio į aplinkinius būdas. Egalitarinis bendravimo būdas įmanomas ne tik tarp anoniminių komentatorių internete, bet ir tarp šeimos narių, bendradarbių, darbdavio ir samdomo darbuotojo ar tarp valdžios ir tautos.
Drįstu spėti, jog su tokiu bendravimu (ir požiūriu) užsienyje susidūrę tautiečiai sako, kad ten "valdžia rūpinasi žmonėmis", arba "ten darbdavys elgiasi kaip žmogus".
Grįžtant prie mūsų bendravimo, čia komentaruose. Ar galime teigti kad mes neprarandame orumo, ar mes bendraujame oriai? Manau kad taip. Ar reikia už tai padėkoti Lietuvos valdžiai? Gal nelabai...
Tavo mintis apie tai, kad valstybė turėtų užtikrinti žmonėms galimybę gyventi oriai nėra nauja. Pastaruoju metu apie tai kalbama pakankamai dažnai, pabrėžiant kad su tokiu pensijų, pašalpų ir atlyginimų lygiu (įvertinant, kad dauguma kainų pavijo ir pralenkė europinį lygį) oriai gyventi neįmanoma.
Kaip manai, kokios turi būti žmogaus ir šeimos pajamos, kad jie galėtų gyventi oriai ir garbingai?
Ar galime pasakyti, kad pvz. visi seimo nariai ir ministrai gyvena oriai ir garbingai?
Ar gali oriai ir garbingai gyventi verslininkas, kuriam dirba 50 ar 500 darbuotojų?
Ar gali suaugusių žmonių šeima gyventi oriai ir garbingai rajono centre stovinčiame daugiabutyje, kur dauguma kaimynų - išmirštantys pensininkai, virš galvos dažnai baliavojama ir kaimynų sūnus leidžia trankią muziką, o per virtuvę retkarčiais perbėga pasimetęs tarakonas?
Ar Lietuvoje iš viso yra žmonių gyvenančių oriai ir garbingai?
Kaip manai, kodėl nemažai Lietuvos žmonių emigravo, bet kiti to nedaro nors "balansuoja ant išgyvenimo ribos, bandydami sudurti galą su galu", o dar kiti netgi prie šitos valdžios (ir nebūdami valdininkais) dar sugeba visai pakenčiamai gyventi? Kaip tau pačiai asmeniškai sekasi arba nesiseka (į šį klausimą gali atsakyti tik pati sau), ar "balansuoji ant išgyvenimo ribos, bandydama sudurti galą su galu"? o gal "išnaudoji, apgaudinėji savo artimą, o pati pampsti"??
Aš pilnai sutinku, kad valdžios vyrų sprendimai, elgesys ir demonstruojamas požiūris į žmones įtakoja žmonių savivertės ir orumo jausmą. Finansinės situacijos (ypač santykyje su aplinkiniais) dedamoji neabejotinai irgi turi reikšmės, tačiau, man atrodo tu, Vilte, daug kuo domiesi ir tau nebus naujiena, kad buvo žmonių, kurie savo žmogiškąjį orumą sugebėjo išsaugoti Sibiro lageriuose, pokario partizanų bunkeriuose ar koncentracijos stovyklose. Ten jiems tikrai nebuvo saldu ir lengva.
Ar gyvenimas orus ir garbingas kažkiek priklauso nuo turimų pajamų ir turto, nuo valdžios elgesio ir požiūrio į tave taipogi kažkiek priklauso, bet žymiai labiau priklauso nuo visai kitų faktorių.
Visų pirma nuo to kaip tave vertina ir į tave žiūri artimiausi TAU REIKŠMINGI ŽMONĖS. Arba naudojant britų psichiatro D.W. Winnicoto išsireiškimą, KOKĮ SAVO ATVAIZDĄ TU MATAI APLINKINIŲ, TAU SVARBIŲ, ŽMONIŲ AKYSE.
Nuo to labai priklauso kaip mes vertiname save ir savo gyvenimą. Šis vertinimas savo ruožtu įtakoja mūsų elgesį, o elgesys – mūsų vaizdą tų žmonių akyse.
Galima sakyti užburtas ratas, bet praktiškai kiekvienoje grandyje kažkas kažką gali keisti (ir keičia, nes aplink mus visada vyksta daugybė kitų procesų).
Populiariojoje literatūroje apie šiuos keitimus kalbama dažnai. Vienas raginimų – atgauti ar padidinti savo savivertės jausmą. Kitas teigiamas poveikis – sąmoningai bandyti keisti savo neefektyvų elgesį. Ir trečias – keisti savo požiūrį į žmones kurių elgesį ir savivertę norime keisti. Jei labiau pasitikėsim vaiku ar pavaldiniais – tikėtina kad jie taps savarankiškesni iniciatyvesni ir sąžiningesni ir t.t.
Lygiai taip pat galima viską keisti ir priešinga kryptimi. Kiek hiperbolizuojant galima pasakyti: „Duodamas išmaldą ir gailėdamasis žmogaus, tu jį verti elgeta“. Gal būt padėti parkritusiam mes galime paduodami ranką IR PASTATYDAMI JĮ GRETA SAVĘS. T.y. nesukurdami hierarchnės situacijos, o parodydami kad iš esmės jis yra toks pats žmogus, kaip ir mes. (na, gal šiuo momentu turi mažiau pinigų ar pakliuvo į kokią kitą bėdą).
Tai, kas pasakyta aukščiau, galioja bendraujant su emociškai artimais žmonėmis.(gal netgi reikėtų pridėti „su kuriais nesame hierarchniame santykyje) Galime be galo demonstruoti pasitikėjimą telefoniniais sukčiais, atiduoti jiems kelias dešimtis tūkstančių litų, bet jie nuo to netaps sąžiningesni. Jie tai priims kaip patvirtinimą, kad jūs tikrai esate už juos kvailesnis, t.y. stovite žemesnėje hierarchijos pakopoje.
Taigi, jei valdžios vyrai nėra man labai reikšmingi, svarbūs ir emociškai artimi, jų požiūris netgi į mane, kaip konkretų žmogų, mano orumo ir savivertės praktiškai neįtakoja. Svarbiausia, kad aš turėčiau tegul ir nedidelį ratą žmonių, kurių akyse būčiau gerbiamas (DĖMESIO, NE GARBINAMAS, BET GERBIAMAS) ir vertinamas kaip žmogus (ir taip suvokčiau pats save), ir mano gyvenimas tampa orus ir garbingas. Kaip taisyklė tuos žmones pvz. tave, Vilte:), aš irgi gerbiu ir vertinu.
Na gal užteks, nes komentaras virs netgi ne straipsniu, bet knyga:)
Iš tikro, sklandžiai ir trumpai surašyti tai ką galvoji nelengva, bet šia diskusija aš džiaugiuosi:)
Geros dienos
Vladas
Aš nerašiau, Vladai, kad reikalauju, kad valdžia rūpintųsi žmonėmis. Aš jau seniai iš nieko ir nieko nereikalauju :).. Tiesiog aš nuoširdžiai norėčiau, kad valdžia gerai, sąžiningai atliktų SAVO funkcijas, ir žmonės galėtų valstybėje gyventi oriai ir laimingai, o ne balansuoti ant išgyvenimo ribos, bandant sudurti galą su galu ir dar būti kaltinamais ir durninamais.
Beveik visi mano draugai emigravo. Ir ne kokie netikėliai, o išsilavinę, darbštūs žmonės. Ir ne genami smalsumo ar noro pažinti pasaulį, o išbandę visus įmanomus pragyvenimo būdus tėvynėje. Žinai, ką jie visi sako, nors kai kurie nepažįstami tarpusavyje? Kad ten, kur jie gyvena, valstybės labiau rūpinasi žmonėmis.. Nevardinsiu šalių, ne tame esmė. Taigi, reikalas ne tik materialiniuose dalykuose..
Gaunu daug laiškų, kuriuose žmonės aprašo tokias situacijas.. jie yra tokioje neviltyje, kad paprastas žmogiškas palaikymas, kaip tu ir rašai - maža ką padės, ten jau reikia "gaisrą gesinti".. Pavyzdžiui, žmogų darbo biržoje aprėkia už tai, kad jis neieško darbo, bet juk žmogus ir ateina į darbo biržą gauti darbą - tokios jos funkcijos, ir ateina jau išbandęs visus paieškų būdus,..ir t.t.. Kartais tikrai blogai jaučiuosi dėl to, kad niekuo negaliu padėti.
Sutinku su tavimi, kad reikia ugdyti sąmoningumą, tačiau - kas tai turi daryti? Kolkas viskas daroma priešingai - bukinama per visokius šou, apkalbas, melą, alkoholį, juslinius malonumus. Mes neturime bendrų tikslų, neturime geros ateities perspektyvos, visi suskirstyti grupelėmis ("elitas", paprasti ir nepaprasti žmonės, runkeliai ir t.t..), kurios tarpusavyje lojasi.
Taip, labai daug priklauso nuo žmogaus, aš tuo įsitikinau. Tačiau juk mes gyvename visuomenėje, esame jos dalis, ir norime ar ne - turime bendrų reikalų, pvz., mokesčių, įvairių pareigų pavidalu. Tai va, gyvenant visuomenėje, norėtųsi, kad tų pareigų našta nebūtų vienpusė, norėtųsi, kad visi sąžiningai atliktų tai, ką apsiėmė ar kam yra įpareigoti.
Čia tavo kolega Petras parašė labai gerą straipsnį, KAIP mėtomi valstybės pinigai prabangiems šaligatviams, kurie niekur neveda - proga pamąstyti apie sąžiningumą, atsakomybę ir tikslingumą.
Valstybė esame mes visi. Aš nežinau, kas turi atsitikti žmogui, kad jis išnaudotų, apgaudinėtų savo artimą, o pats pamptų ir dar savo artimo tyčiotųsi. Pakanka valstybės modelį pervesti į šeimos gyvenimo modelį, ir pamatome visą absurdą, kuriame esame verčiami gyventi. Tai kam čia reikia sąmoningumo pamokėlių?..
Dėkoju, Vladai, kad keli tokias svarbias temas, o ir aš dabar šiek tiek atsilaisvinau, todėl užeinu pas tave pabendrauti. Tikiuosi, neįkyrėjau :).
Jaukaus visiems vakaro :) .
... O dar geriau - du ventikliatoriai. Vienas viršuje, o kitas apačioje. Vienas traukia, o kitas stumia. Taip pasiekiama didesnė trauka, ir oras nespėja tiek įkaisti, kad gadintų ventiliatorių. Tai svarbu ir dėl kitko - naudingiau yra parvaryti į kambarį šiek tiek vėsesnio oro, bet daug didesnį kiekį. Mat kai laikai saulės kolektoriuje aukštą temperatūrą, patiri didesnius šilumos nuotolius. Kuo didsesni temperatūrų skirtumai (tarp lauko ir saulės kolektoriaus), tuo labiau jos nori susilyginti. Panašiai su elektra - kuo aukštenė įtampa, tuo geriau teka srovė. Kai įdėjau du ventiliatorius, temperatūra saulės kolektoriuje nepakyla daugiau kaip iki + 40 C.
Sveika, Vilte:)
Stebiuosi kaip dažnai sutampa mūsų mintys ir vertinimai (o skirtumai duoda labai gero peno įžvalgoms ir pamąstymams:)). Analogiją su Orvelo "Gyvulių ūkiu" norėjau panaudoti rašydamas apie Lietuvą, kuri išsivadavo iš "šeimininko", bet išsaugojo hierarchinį mentalitetą. Ir natūralu, kad kažkas iš vietinių taikosi užimti šeimininko vietą hierarhcijoje ir (kas įdomiausia) dauguma likusiųjų (bent Lietuvoje) mano, kad naujasis šeimininkas PRIVALO JAIS RŪPINTIS.
Pabandysiu įkelti citatą iš straipsniu virstančio ankstesnio, nepublikuoto komentaro:):
"Dar vienas fenomenas, tai hierarchinis, arba egalitarinis požiūris į aplinkinius. Tarybiniais laikais visi gyvenome hierarchinėje aplinkoje. Ten buvo masės ir priešakinis pasaulinio proletariato būrys, epochos protas garbė ir sąžinė.
Atstovaujantis masėms privalėjo tiesiog gerai atlikti savo funkciją. Būti geru šaltkalviu, geru lakūnu ar stropia melžėja. O visu kitu pasirūpindavo stovintys aukščiau: duodavo bendrabutį, talonus televizoriui, pieną, dirbantiems kenksmingose sąlygose, nemokamą kelialapį, ir t.t.
Panaši situacija yra gero ūkininko ūkyje: šuo privalo būti sargus ir loti, arklys gerai traukti vežimą ir arklą, višta dėti kiaušinius, o karvė duoti daug pieno. Ir jiems visai neturi rūpėti iš kur žiemą atsiras šieno ar lesalo. Tuo rūpinasi stovintis aukštesnėje hierarchijos pakopoje. Todėl jis turi teisę spręsti ir kitus būties klausimus: ar karvę dar melžti, ar jau vežti į mėsos kombinatą, ar dedeklei dar leisti dėti kiaušinius, ar nelaukiant kol mėsa taps per kieta kišti ją į puodą ir t.t.
Lygiai taip pat "epochos garbė ir sąžinė" ne tik dalino talonus, bet ir sprendė kuriems "masių" atstovams galima išvykti pasidairyti už spygliuotos vielos tvorų o kuriems reikia vykti pakariauti į Afganistaną ar padirbėti į Černobylio atominės elektrinės avarijos zoną."
Taigi turime kiek paradoksalią situaciją: spygliuotos tvoros nebeliko, grandinė nelaiko prie būdos, į Afganistaną kariauti vyksta tik savanoriai, tačiau vis vien norime, kad mumis kažkas pasirūpintų: žiemą paduotų šieno ir numestų kaulą. Ir vien tik už tai, kad mes jais TIKIME (apie pasitikėjimą parašysiu toliau), už juos balsavome ir aplamai todėl kad mes esame.
Dabar išsakysiu savo nuomonę apie tai kuo skiriasi tikėjimas ir pasitikėjimas. Tikime dažniausiai paveikti, ar netgi sakyčiau, pahipnotizuoti autoritetų, gražių pažadų ar savo troškimų. Religinis tikėjimas šiuo atveju labai geras pavyzdys, bet jis ne vienintelis.
Tuo tarpu pasitikime, remdamiesi vienkartine ar netgi daugiakartine savo patirtimi. Pasitikėjimas remiasi realiais, objektyviais faktais. Mes pasitikime draugu kuris mūsų neapvylė sudėtingose gyvenimo situacijose. Kaip sakoma "su juo galima eiti ir į žvalgybą". Pasitikėjimas gali būti tikimybinio pobūdžio (pvz. sakoma pasitikiu 99 procentais. arba tikimybė kad šitas pardavėjas mus apgaus, vienas iš trijų), o tikėjimas yra dichotominis (juodai baltas) reiškinys. Arba tikime, arba ne.
Deja dauguma Lietuvos rinkėjų savo partiją ar jos lyderį pasirenka ir jais TIKI iš esmės religine prasme. Atrodo jie iš viso nenori nieko matyti, žinoti ir suprasti. Labai charakteringa istorija nutiko per antruosius rinkimus į Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos Seimą.
Jonavoje į politkalinių ir tremtinių susirinkimą atvyko Sąjūdžio (o gal jau konservatorių) atstovai iš Vilniaus. Jie gan įdomiai ir konkrečiai pradėjo pasakoti kaip įsivaizduoja tolesnį valstybės ekonomikos pertvarkymą, kokie prioritetai vidaus ir užsienio politikos srityse. Neilgai trukus atsistojo vienas diedukas ir sako: "Jūs čia mums daug nešnekėkit. SAKYKIT KONKREČIAI - UŽ KĄ BALSUOT?" Ta prasme supraskite, kad partiją, kuria reikia tikėti mes jau pasirinkome ir savo svarbiausią darbą - teisingai balsuoti - atliksime. Jūs tik pasakykit už ką. Na, o paskui jau lauksime savo "šieno".
Čia tikrai nenoriu "užvažiuoti" ant konservatorių elektorato. Manau ir kitose "partijose" padėtis panaši, tik neturiu konkretaus gyvo pavyzdžio iliustracijai.
Tu, Vilte, reikalauji kad valdžia RŪPINTUSI šiais gerais, nuoširdžiais, naiviais, patikliais, darbščiais valdiniais. Aš siūlau galvoti, ką galime padaryti kad jie bent po truputį taptų sąmoningais, už save, savo artimuosius ir savo šalį atsakingais piliečiais.
Suprantu, kad daugybė žmonių, dėl aukščiau minėtų priežasčių, patenka į beviltiškas situacijas, kai būtina skubi pagalba ir tuo metu ne laikas filosofuoti apie sąmoningumo ugdymą. Lygiai, kai į gaisrą atvykę ugniagesiai pirmiausia turi gesinti pleškančią trobą, o ne pasakoti apie priešgaisrinės apsaugos taisykles.
Gero vakaro:)
Vladas
Sveiki Petrai.Ar negeriau būtų uždaro tipo saulės kolektoriuje ventiliatorių dėti apačioje ,o ne viršuje.Trauka nesikeistu,o pats ventiliatorius mažiau kaistu paimdamas iš kambario apačios vėsesnį orą negu viršuje iš kolektoriaus ištraukdamas karstą orą.
Vladai, šiuo atveju žodį "tiki" aš panaudojau kita prasme. Aš turėjau omenyje, kad žmonės tiki tuo, kad renkamieji atliks tai, ką žada padaryti. Tai ne tikėjimo religine prasme, o pasitikėjimo klausimas.
Dėl demokratijos - tai ji pas mus laikraštinė, o užkulisiuose verda visai kitoks "gyvenimas". Šia tema yra labai geras alegorinis Orvelo kūrinys - "gyvulių ferma", ten labai puikiai atskleidžiama, kaip sistema veikia žmogų. Manau, kad skaitei, yra ir filmas sukurtas.
Apie ligšiolinę nuomonę labai teisingai pasakei. Visi žmonės turi savo sukauptos informacijos, jos taikymo gyvenime, patirties rezultatus. Ja remiantis ir formuojama kiekvieno žmogaus pasaulėžiūra. Ir kuo daugiau ji atitinka realybę, tuo žmogus laimingesnis ir laisvesnis :) .
Nuo vaikystės esu žingeidi ir visą savo gyvenimą ieškau atsakymų į man iškilusius klausimus, tai jau yra sričių, kurių esmę supratau :). Tai liečia priklausomybes (alkoholį, tabaką..), valdymo sistemą, kai kuriuos būties, bendravimo, sąveikos, poveikio, sveikatingumo klausimus. Tos žinios, jų pritaikymas man labai padėjo. Žinoti Visko, žinoma, neįmanoma, nes gauti atsakymai iškelia vis naujus klausimus, tačiau jau yra klausimų, kurių esmė aiški, bet visuomet esu atvira papildomai informacijai :) .
Todėl ir įdomu pasiskaityti tavo ar kitų žmonių ieškojimų rezultatus ir pasikeisti nuomonėmis :) . Tau galiu nuoširdžiai padėkoti už publikacijas apie NLP - tai tikrai padėjo man, tiesiog sužadino norą pasigilinti, nes iki to jaučiau kažkokį atmetimą šiam klausimui.
Ir tau gražios dienos, šiandien pas mus net saulė pro debesis nusišypsojo :) , saulėtos nuotaikos!
Pelenus užpili vandeniu ir palaikai kelias dienas. Pelenai nusėda ant dugno, o viršuje lieka skaidrus pelenų šarmas. Jį nupili ir naudfoji hidroponikai. Skaidrus skystis neužkiša pompos.
o dumbla tai esu girdejes kad isdrebdavo plonu sluoksniu ant stogo kad saules kaitroje ismirtu bakterijos
Sveika Vilte,
Aš dažniausiai sakau: "Šiuo metu man atrodo taip, bet atsiradus naujai informacijai ar nušvitus įžvalgai, ta nuomonė gai ir pasikeisti". Taigi, dabartinė nuomonė tokia:)
Kai žmonės TIKI t.y yra tikintieji, jie turi gyventi su valdžia duota iš Dievo. Popiežiumi, vyskupais, imperatoriais, karaliais ir jų vietininkais. Ar teko girdėti kad visi tikintieji rinktų vyskupą ar Popiežių, arba karalių?
Demokratinėje sistemoje tinkamą valdžią gali išrinkti tik piliečiai, kurie ne TIKI, bet sąmoningai, savarankiškai galvoja, atsimena kas buvo prieš metus ir praėjusioje kadencijoje ir nesitiki iš valdžios dangiškosios Manos, nes supranta kad visos žadamos dovanos bus apmokamos iš jų pačių atimtais pinigais ir dar dviguba kaina.
Tarpinį variantą tarp monarchijos ir demokratijos turime Baltarusijoje. Lukašenka yra renkamas, nes gerieji Baltarusijos žmonės juo TIKI. O jis savo ruožtu jais visais rūpinasi. Jam nereikia susikombinuoti pinigų sekančiai rinkiminei kompanijai, nes visa žiniasklaida ir taip sėdi jo kišenėje, taip pat valdininkų armija ten neauga kosminiu greičiu, nes valdžioje ten vis ta pati partija ir nereikia sukurti vis daugiau šiltų vietelių buvusiems ministrams bei naujos daugumos ir naujų "koalicijos partnerių" žentams ir meilužėms, todėl daugiau trupinių lieka tautai.
Pilnai sutinku, jog "sistema ydinga, kad sukuria sąlygas tokiam neatsakingumui, korupcijai ir nebaudžiamumui". Mano nuomone "geriems, sąžiningiems, niekuo dėtiems žmonėms, kurie vis dar pasitiki valdžia", reikalingas karalius ar "šlubas vokietis" jie tiesiog neturėtų dalyvauti tokiame nesąžiningame ir purviname žaidime kaip rinkimai, tada niekas jų ir neapgaudinėtų.
Dievas mato, aš nesiginčiju. Tai tik ligšiolinė mano nuomonė
Geros dienos:)
Vladas
O, tai puiku, lauksim naujo straipsnio..
Tačiau šiuo klausimu, apie žmonių kaltinimų - kokios valdžios nusipelnėt, tokią ir turit - mano nuomonės jau niekas nepakeis :) . Juk kai renka valdžią, žmonės TIKI tuo, ką deklaruoja savo programose, agitacijose kandidatai. Juk kandidatai tiesiai nesako: "žinot, einu į šiltą vietelę, padarysiu karjerą, apsirūpinsiu save ir savo vaikus, o pažadai.. pažadėjau-patiešijau, jokios atsakomybės". Tai sistema ydinga, kad sukuria sąlygas tokiam neatsakingumui, korupcijai ir nebaudžiamumui. O paskui žmones kaltina - gerus, sąžiningus, niekuo dėtus žmones, kurie vis dar pasitiki valdžia..
Būkime geri vieni kitiems, gražaus vakaro :)
Jeigu kalbi apie korektūros klaidas - ne. Kažko neveikia automatinis redaktorius ir neparodo, kur supainiojau raides, o pats tų dalykų beveik nepastebiu. Nelabai imu į galvą - esmė yra svarbiau. :)
Labai taiklūs pastebėjimai. Visas magijas greitai išbaido kritinis mąstymas, kurį rekomenduoti visiems išsiugdyti. (beje, Petrai, čia specialiai tiek klaidų palikai? :)
Sveika, Vilte
Dėkui už komentarą:)
Dėl vištos ir kiaušinio, visiškai sutinku. Aš apie tai ir rašiau, tik kiek kitais žodžiais. O dėl to kas kiek ir už ką atsakingas, mūsų nuomonės, atrodo, išsiskiria jau ne pirmą kartą:) Pradėjęs rašyti savo nuomonę supratau, jog komentaras eilinį kartą virsta straipsniu:). Kai parašysiu iki galo - atsiūsiu.
Vladas
Kodel neatrodo jog butu tas visuotinis protas valdantis valstybe , ar sistemingai griaunantis visuomene....Paprasciausiai valdo godumas. Principas ciupk ir bek ka pavoges.Godumas kiekvieno prasibrovusio iki lovio
Sveiki :)
Man tai primena klausimą apie vištą ir kiaušinį :) .. Tarsi klausimas teisingas, bet tai klausimas "nuo vidurio", ne nuo pradžių, todėl atsakymai gali būti įvairūs, ir nei vienas negali būti tikras. Tai tarsi klausimas pasidomėti giliau, bet ne gauti galutinį atsakymą. Lygiai taip pat sėkmingai galime klausti - kas atsirado pirmas - moteris ar kūdikis :)? Gal tuomet vertėtų pasidomėti - kas apskritai yra žmonija, kas yra Žemės planeta ir kaip čia žmonės atsirado, o ne nagrinėti klausimą - pirmas kūdikis ar moteris? Atsakymas į pirminį klausimą automatiškai duoda atsakymus į visus sekančius klausimus.
Kas liečia klausimą apie valdžią ir žmones, tai vėl gi klausimas ne nuo pradžių. Kad į jį atsakytume, tai turime suprasti - kokioje valdymo sistemoje gyvename, kaip ji išsivystė, kas valdo pasaulį, valstybes, žmones.. Žinoma, ir valdžia, ir žmonės daro vieni kitiems poveikį. Tačiau.. ar tolygus tas poveikis ir kas turi stipresnes poveikio priemones? Tarkim, susirinko nepatenkintų valdymu, nusivylusių protestuotojų minia ir kelia pagrįstus reikalavimus. Ar valdžia jų išklauso? Jau tai, kad susirinko grupė žmonių, įvardinama kaip agresija, ir jai "atremti" priešpastatomas policininkų būrys, vandens patrankos, guminės kulkos, ašarinės dujos. Visas šis arsenalas yra teisėtas, ir šaunantis į žmogų policininkas yra ginamas įstatymo. O štai netekęs kantrybės protestuotojas ir sviedęs į policininką akmenį jau yra nusikaltėlis, skustagalvis, treninguotas, runkelis ir t.t.. ir t. t.. Tai ar lygiavertės poveikio priemonės?
Tai va nuo tų poveikio arsenalo, o jų yra daug (žiniasklaida, teisėsauga, įstatymai..), tikrai daugiau nei pas eilinį pilietį, ir yra daromas poveikis. Ar galima tokiomis nelygiomis sąlygomis apskritai kelti taip klausimą, kad "esame verti tokios valdžios, kokie esame patys"?.. Aš manau, kad tikrai NE. Tai eilinė demagoginė formuluotė, nuimanti atsakomybę nuo darančių poveikį ir duodantį peno beprasmiškiems ginčams.
Tai tik mano nuomonė ir išvados, aš parašiau ją ne dėl ginčų, tiesiog man apmaudu, kai panašiomis formuluotėmis žeminami niekuo dėti geri žmonės. Juk ir psichologai įrodė, kad poveikis lengviausiai padaromas patikliems, geriems žmonėms.. Kad tu keli tokius klausimus, labai gerai, gal tikrai ne vienas žmogus dar kartą susimąstys ir paieškos gilesnių klausimų ir atsakymų, kurie leis pamatyti tikrą vaizdą.
O, net pažįstamą citatą pamačiau :) . Teisingus klausimus keli, Vladai.
Mano manymu, reikėtų padaryti gyvenimo optimizavimą, o tam reikia būti sąmoningu. Būtent per automatizmą ir įsisukame į skubėjimą, kai jau nebesuvoki, nei kokį darbą iš tiesų turi atlikti, nei kokį atlieki - svarbu kažką veikti. Tuomet, anot A.E Alekseičiko - pradedame ne dirbti, o išsidirbinėti.
Tokį gyvenimo optimizavimą tikrai nesunku padaryti, tereikia tam skirti laiko. Kartas nuo karto, manau, kiekvienas turėtų peržiūrėti savo gyvenimo tikslus ir prioritetus, savo realias galimybes. Ar daug kas tai daro?.. Tai ir nėra ko stebėtis, kad lakstome kaip voverės rate.
Dėkui, buvo naudinga! Jaukaus vakaro!! :)
Štai tik kada susiruošiau parašyti savo įspūdžius, nes dabar didelę dalį laiko skiriu sveikatos reabilitacijai - prasidėjo aktyvių pratimų periodas :).
Norėčiau kuo trumpiau, nes, žinoma, įspūdžių daug. Pirmiausiai apie tai, kas man buvo naudinga:
Supratau, kad tai galinga poveikio metodika;
Supratau poveikio žmonėms mechanizmą.
Ir tai puiku. Toliau - jei žmogus visa tai naudoja savo gyvenimui tvarkyti - pagirtina, tačiau jei jis tai naudoja kaip priemonę kitus paveikti - mano manymu, amoralu. Pavyzdžiui, aš norėčiau, kad man pasakytų, kad man daro poveikį, o be mano žinios tai jau prievarta. Tai grynai mano nuomonė.
Pabrėžiama, kad tai reikia žinoti vadovams, bet atleiskite, koks tada vadovas, jei nesugeba vadovauti? Vadovas pirmiausiai turi būti autoritetas, jis turi motyvuoti žmones, o ne veikti kažkokiais jiems nežinomais būdais.. Vadovauti daugelis nori, bet gali - vienetai.
Dar kartą tau dėkoju, iš tiesų buvo naudinga plačiau susipažinti. AČIŪ, Vladai! :)
Kaip smagu pamatyti dėstytoją, kurios paskaitos kardinaliai pakeitė mano požiūrį į sveikatą :) . Dar ir dabar jos paskaitų konspektus pasivartau - minčių lobynas.. Ją visi labai mylėjo už humoro jausmą ir paprastumą. Smagu matyti ją aktyvią ir sveiką.
Dėkoju Petrui už puikų straipsnį :) !
Šauni fotografija
jau seniai sužydėjo...:-)))
deimantukas
Visi kaip aš?.. Iš ko tada šaipyčiausi? :D
Žavi autoriaus inovatyvūs ir sąmojingi sprendimai. Lietuva sužydėtų, jei visi tokie kaip Petras būtų!
Puslapiai