_{Trumpam atsipūskite. Užteks kelių minučių.}

_{Galite atsiremti į atlošą, galit padėti rankas ant krėslo turėklų, jeigu tokie yra. Kaip jums patogiau. Dabar jums visai nieko nereikia daryti. Galite paprasčiausiai žiūrėti kur nors, galite užsimerkti. Štai po savimi jaučiate kėdę, kojomis jaučiate žemę. Jaučiate savo kvėpavimą. Nei stabdote jo, nei greitinat - jūs paprasčiausiai juntat, kaip įkvepiate ir kaip iškvepiate orą. Tikriausiai girdit ką nors. Gal kompiuteris ūžia, gal dar kas nors. Nesvarbu, ar garsai tolimi, ar jie artimi - užtenka girdėti. Jeigu užsimerksit, jūs galit išgirsti savo širdies plakimą. Galit išgirsti, kaip gyslomis tvinkčioja kraujas. Ilgiau šitaip pabuvę, galit išgirsti tylą savo galvoj. Tai maloni būsena.}

Vienas alkoholikas internete panikuoja:

- Išgirdau, kad sveikatos ministru paskirtas vegetaras, abstinentas bei silpnaprotis. Sakykit, ar čia rimtai, ar bajeris? Nes jeigu rimtai, tai gal jau laikas atsisakyt LT pilietybės...?

Savaime suprantama!..

Truputis tautinio alkoholizmo istorijos.

Į Lietuvą spiritas ( lot. dvasia) pateko iš Vokietijos Aleksandro laikais. Pradėta daryti XV a. pabaigoje kunigaikščių, kitų pasaulietinių ir dvasinių feodalų bei miestiečių spirito varyklose. Iki bažnytinių žemių perdavimo valstybei (XVIII a. pabaiga – XIX a. vidurys) ypač daug spirito ir degtinės varyklų bei smuklių priklausė katalikų bažnyčiai. Nuo XIX a. vidurio spirito varymas daugiausia tapo pasauliečių dvarininkų privilegija; miestuose varyklos beveik išnyko.