O kaip su mazesnio galingumo vejo jegainemis? Jei tosios galingosios tokios labai zalingos , tai ir toji kilovatine ant savojo namo stogo turetu "ne vitaminus " skleisti.
Prie antros implikacijos kaip ir neturiu ką pridurti. Pirmuoju atveju turime visą puokštę skirtingų situacijų:
1. Jei degančiame pastate darbuotojo lankytojas klausia kaip greičiau išbėgti į gatvę - tikrai ne vieta pradėti analizuoti architektūros tendencijas.
2. Šiame tinklaraštyje daug tokio tipo klausimų: "kaip sujungti akumuliacinę talpą su saulės kolektoriumi?" Petras atsako kaip jis išsprendė tą klausimą ir kokie trūkumai, bei privalumai kitokio sprendimo. Tai puiku. Daug panašių klausimų ir patarimų galima rasti kompiuterininkų ar automobilių mėgėjų puslapiuose.
3. Kur kas sudėtingesnė situacija jei dukra klausia: "Mamyte, ar man tekėti už Jono?", arba "Aš laukiuosi o Jonas jau vaikšto su Maryte. Ką man daryti?". Čia jau subtilesnis klausimas, ar stengtis "neišsitepti rankų", ar duoti konkretų ir aiškų patarimą? Ar šioje situacijoje yra dar ir trečias, vidurinis kelias?
Bent aš manau, jog čia vienas iš atvejų kai reikia išklausyti pasakyti savo matomus vieno ar kito sprendimo privalumus ir trūkumus ("padėti jam suprasti, kaip tokią situaciją reikėtų analizuoti"), bet sprendimą privalo ir turi teisę priimti tik pats klausiantysis.
Kiek pastebiu daugybė žmonių nėra linkę ir nesugeba priiminėti sprendimų svarbiais savo gyvenimo klausimais. Tai generuoja ištisą kohortą patarėjų, būrėjų, guru, aiškiaregių bei patarimų knygų rašytojų, kurie linkę mokyti to ištroškusius gerbėjus. Jie visi linkę į hierarchnius Mokytojo - mokinio santykius.
Antrojoje impikacijoje žmogus, duodantis tau patarimą, iš karto pozicionuoja save į tavo mokytojus, o patarimo nepriėmimą lako bandymu apversti šią hierarchnę poziciją. Todėl ir piktinasi. Nes gal būt yra pripratęs, kad kiti jį laiko guru ir jo patarimus priima su džiaugsmu.
Is vystomu projektu perka produktus ir mes niekur nesidesim . Galim sokti savo rutu darzely iki pazaliavimo , bet ekonomine realybe tokia - inter rao pirko vejo elektriniu versla is veju spektro ir galim deginti raganas kasdien ar lauzuose ar duju katiluose bet moketi reiks ir kiekvienam is musu, kaip ir pasdkutinius 20+ metu
Mėnulis, kiek žinau, šildo tik lunatikus. :)
Taip, naktį saulės kolektoriuje šilčiau dėl neatvėsusių sienų. Todėl ir sakau - susigrąčžinu dalį sienų šilumos.
Prie sienos sumontuoti sauklės kolektoriai veikia ir kaip šiltinimo, ir kaip šildymo priemonė. Naktį neleidžia sienoms atvėsti, o dieną dar ir šildo jas. Apniukusią dieną - mažiau, o suspindus saulei šilumos užtenka ir kambariams.
Geras įrašas: "neduok žmogui žuvies - išmokyk jį žvejoti"
Dvi implikacijos:
(1) kai žmogus manęs klausia "ką man daryti?", bandau padėti jam suprasti, kaip tokią situaciją reikėtų analizuoti. Deja, dažnai girdžiu ne "ačiū", o "aš tą suprantu, bet pasakyk man konkrečiai".
Moralė: Niekas nenori teptis rankų...
(2) kai žmogus, net neprašomas, pradeda siūlyti man savo patarimus kaip turėčiau elgtis, įvertinu ką jis siūlo ir stengiuosi managiai jam padėkoti, net jei patarimas man bevertis; tačiau dažnai tokie žmonės pradeda savo patarimus siūlyti tik su dar didesniu entuziazmu - kartais net nejuokais supykdami, jei mano nusprendžiu pasielgti kitaip, nei siūloma.
Moralė: Noras gyventi sava galva dažnai traktuojamas kaip perdėtas pasitikėjimas savimi (ar net nepagrįstas išdidumas)
Siltesnis eina turbut ne delto kad ji menulis sildo :).. Greiciausiai diena isilusios sienos kolektoriuje saskaita.. bet tai gal nieko tokio jei laukines sienos per nakti labai stipriai neatsaldo. (Taip stipriai kad ji persaltu iki vidines puses ir imtu vesinti trobos ora)
keletą metų stebėjau (kai pasidariau saulės kolektorius orui šildyti). Liūdniausia yra guodžio ir sausio mėnesiais (po kelias saulėtas dienas, takim, po tris - keturias). Reiklalai pradeda taisytis nuo vasario vidurio.
Maniškiai saulės kolektoriai šildo ventiliacijos orą, todėl iš jų naudos turiu visus metus. Namui ventiliacija vis tiek reikalinga, nemažai oro siurbia ir pečius bei židinukas, o iš saulės kolektorių ir žiemos naktimis oras eina keliais laipsniais šiltesnis už lauko. Susigrąžinu atgal dalį sienos šilumos.
Ydomu , kiek vidutiniskai sauletu dienu ant Lietuvos buna tais menesiais kai jau jungiame sildyma.. Gal kas domejotes ar yra tokia statistika? Kazkur buvau rades bendra metini dienu skaiciu, taciau ir taip aisku dar dauguma is tu dienu buna vidurvasari..
Ką galiu atsakyti kvailiui?
O gal tu ne kvailys - gal iš žaliųjų (dolerinių) judėjimo? :)
Nesvarbu, ar kvailys, ar gudrus dolerinis, bet smegenai užprogramuoti taip, kad jis nebegali nei matyti, nei girdėti. Žmonės iš pradžių džiaugėsi vėjo malūnais, o tas durnelis šneka apie kažkokius protestus, kurie buvę net ne čia, o kažkur kitur. Kitur vėjo jęgainės statomos per saugų atstumą nuo žmnių (tarkime, Anglijoje - per 3 km), o tas debilas aiškina, kad tenai irgi mala...
Ir kodėl doleriukas nesupranta kad kaimiečiai nenori sunaikinti šitų malūnų - tik išlaikyti saugų atstumą? Kas trukdo jo smegenims?
Atsirado svetimkunis , didelis objektas kaime , pasklido ivairiu kalbu tarp kaimieciu . Atsimenu ir Siauliuose pries atidarant pirma shel degaline zmones protestavo , parasus rinko, badavo , vargu ar kas dabar bepamena del ko ?
Ir pavydas savo groja - vat dabar kazkas lups didelius pinigus , kodel ne as ?
Nesenai automobiliu teko pervaziuot beveik visa EUropa , lenkija, vokietija, prancuzija ,ispanija iki pat Gibraltaro ....ir visur pristatyta tu vejo malunu . Ju desimtys tukstanciu , istisom eilem stovi ir sukasi , nauda mala ...
Gal kam kils kokių idėjų: (Reklama išbraukta. Nedėkite nuorodų, kur reklamuojamos prekės ir dar nurodomos kainos. Nesvarbu - litais ar doleriais. - P.D.)
Laba diena visiems , o as norejau paklausti ,ar veiktu toks varijantas:
sujungiu visus radijatorius kaip ir tu ir ledziu samatioku teketi per kombinuota boileri :)
nespaudzia info o laisvai dalinasi savo patirtimi , bandymu rezais su visais besidominanciais parapijonimis. Tai tik naudokis ir daryk kas tau reikalinga ir yra idomu. Ir mus , visa cia besilankancia bendruomene, informuok kaip tau sekasi ?
Beja , kodel tavo meilas su galune ru ? Esi Jonas ar Johnas gyveni UK , pas karaliene po sijonu , silta ir gera ten . O kam tas ne EUropietiskas rusinimas tau reikalingas ? Juk putinas net Muamara kadafi lenkia savo goduliu valdzios...Suprasciau jei naudotumeisi kokia perspektyvia mandarinu kalba , visos planetos ateities kalba , o cia dabar EU vidaus reikalai - statai trobele LT , babkeles uzdirbineji UK , prie ko cia ru ?
Atsiprasau kaip galima cia prisiregistruoti? Nebezinau ka daryti statausi nama LT,pats gyvenu UK, ieskau saules kolektoriaus vandeniui sildyti, noriu montuoti ant stogo. Nezinau ka pasirinkti, nes dauguma visu reklamuojamu yra yra puse tiesos. Prasau gal jus zinote ka patarti, koki daikta gera pasirinkti. Nes cia daugybe visko. Gal as galeciau kuo padeti kam nors? Gal jus galite perduoti visiems kam reikes informacijos .......mano pastas jonas01@mail.ru
Svarbu įtikinti žmogų, kad jam reikalinga tavo pagalba. Visa kita turėtų eiti lengviau. Narkotikų prekeiviai būsimiesiems klentams kaifo duoda dykai, bažnytininkai tikybą ugdo nuo pat vaikystės, tostų vaikai irgi mokomi nuo mažens. Kai yra dvasinias pagrindas, priklausomybė plinta pati.
Gal prieš dešimtmetį paskambino vaikystės draugelis su kuriuo dar ir mokėmės viename kurse. Kiek pamenu jis visais laikais buvo linkęs į įvairiausias aferas:
- Vladai, ateik trečiadienį, šeštą, prie fontano Laisvės alėjoje. Tu pamatysi kokie yra geri variantai prasigyventi.
- Man nieko nereikia, man ir taip gerai.
- Tu tik ateik prie fontano. Pamatysi, tavo gyvenimas iš esmės pasikeis.
- Šito labiausiai ir bijau, nes man labai patinka dabartinis mano gyvenimas.
- Tai ką, tau nereikia daugiau pinigų?
- Man užtenka kiek turiu.
- Tai duok jų man.
- Jei žinai kad prie fontano, Laisvės alėjoje, dalina pinigus, tai eik ten ir pasiimk. Ko dar knisi man smegenis.
Mes kalbam apie tą patį. Aš nesiūlau visur ir visada tikėti korumpuota valstybe, lygiai kaip nesiūlau atverti širdį bet kuriam pirmam sutiktam, ar pasitikėti bet kuria aviakompanija. Bet čia kalba eina apie akliną netikėjimą, kaip tavo situacijoje su katalikų davatka.
Jei korumpuota valdžia siūlosi praktiškai dovanai apšiltinti daugiabutį, aš tuo nelinkęs tikėti aklai ir 100 proc., tačiau manau, jog "žaidimas vertas žvakių". Todėl mane užknisa žmonių aklas, davatkiškas netikėjimas. Kuriam paremti argumentų jie dar bando surasti renovacijai sėkmingai įvykus, kaip ir tos davatkos kad niekaip negali patikėti kunigo kalte netgi išnagrinėjus bylą, paskelbus įrodymus ir kunigui pačiam prisipažinus.
Šiuo atveju aš ne tikiu, bet žinau kad namą apšiltino, gyvenom šiltai ir mokėjom du kart mažiau nei kiti, o kainavo pigiau nei pasikeisti langus.
Gal tu Petrai gali geriau paaiškinti iš kur atsiranda toks totalus netikėjimas. Tiek davatkų, tiek mano kaimyno nebotaniko, tiek ir anoniminio komentatoriaus. Stebiuosi dar kaip jis patikėjo tuo gavnorium ir neišmetė tų korumpuotos valdžios duotų investicinių čekių į šiukšlyną, o mokėjo jais už kooperatinį butą.
Vladai, nedaryk klaidos. Netikėjimas - ne būtinai tikėjimas su minuso ženklu.
Nenoriu veltis į jūsų ginčus tikėti ar netikėti korumpuota valstybe, man svarbu tik pats problemos formulavimas. Klaidingą tikėjimą gali sunaikinti žinojimas. Tarkim, aš turiu per daug istorijos žinių apie Romos imperijoje vykdytas egzekucijas, kad patikėčiau, jog Jėzus buvo prikaltas prie kryžiaus, per daug žinau apie savo kaimyną, kad patikėčiau, jog jis yra baigęs karo akademiją ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad aš apskritai niekuo netikiu. Tarkim, aš tikiu, kad kitą mėnesį gausiu algą, nes visus ankstesnius mėnesius gaudavau.
Netikėjimą galima laikyti tikėjimu su minuso ženklu tik tada, kai jis prieštarauja pažinimui. Tarkim, vėžiu sergantis žmogus atsisako tikėti medikų nustatyta diagnoze, katalikų davatka netiki įrodymais, kad kunigas apvogė bažnyčią ar išprievartavo kūdikį. Tokiais atvejais netikėjimas iš tiesų yra tas pats aklas tikėjimas.
Netikėjimas- tai tikėjimas su priešingu ženklu, o absoliutus netikėjimas tai elementarus fanatizmas (arba fatalizmas). Atsiprašau, kad buvau kiek piktokas, nes per tokį kaimynų netikėjimą, valstybės dovanojamas namo apšiltinimas vos nepraskrido pro šalį( o kai kam ir praskrido).
Atrodo ši diskusija padeda man suprasti iš kur gimsta tas totalus nepasitikėjimas niekuo, tas išmoktas bejėgiškumas.
Žmonės stengiasi apsaugoti save nuo neigiamų emocijų. Tiksliau nuo dar vieno nusivylimo, sukeliančio stiprias neigiamas emocijas.
JEI NETIKĖSI - TAI IR NENUSIVILSI. Jei nepasitikėsi nei viena aviakompanija ir neskrisi lėktuvu - niekad nepakliūsi į aviakatastrofą. Žmogus keletą kartų skaudžiai nusivylęs meilėje nusprendžia daugiau nemylėti nieko. Ir nemyli. Ir iš tikro apsaugo save nuo dar vieno skaudaus nusivylimo, nuo neigiamų emocijų, bet kartu atsisako dalies pilnaverčio gyvenimo.
Dar vienas svarbus momentas - absoliutus netikėjimas kažkuo (vyriausybe, vyrais, moterimis, čigonais) leidžia mums taupyti emocinę energiją ir intelekto resursus. Toje srityje dedame riebų juodą kryžių ir į tuos klausimus daugiau nesigiliname.
Nes kiekvieną sykį, kai neturime kategoriško išankstinio nusistatymo, turime iš naujo apsvarstyti visas aplinkybes, pasverti visus pliusus ir minusus. Tai reikalauja resursų. Ir jei klausimas svarbus, bei neaiškus, sprendimas atima daug sveikatos. (Na aš tikrai nesiimčiau skaičiuoti ar verta pradėti daugiabučio renovaciją už savus pinigus, juolab agituoti kaimynus)
Gal būt išmokto bejėgiškumo, arba apatijos būsena yra užprogramuota evoliuciškai. Todėl eksperimentuose, gyvūnai, išbandę visus būdus išvengti nemalonių elektros smūgių ir neradę jokio dėsningumo bei išeities, pereina į apatijos būseną ir egzistuoja minimaliai naudodami resursus.
svarbu . Save ir savo artimus. Surasti dziaugsma sia akimirka , cia ir dabar ,svarbu.Ir nesvarbu kur esi... O tiket valstybe , kuri pavoge Mazeikiu nafta ....gali tik svogeriai
Šitame švogerliande netikėk niekuo. Valstybė - tai tik ledkalnio viršūnė. O kur dar nuperkami teismai, korumpuoti medikai, išnaudotojai verslininkai-oligarchai, prekybos tinklai ir jų sukčiaujančios pardavėjos, reketuojantys policininkai ir barmenai prispjaudantys klientams į salotas. Ypač tokiems kaip tu. Kitokių siurprizų tokioj šaly geriau ir nesitikėk.
.. ir tik viena karta buvo malonus siurprizas- kuomet uz savo kooperatini buta baigiau moketi gavnoriaus investiciniais cekiais , bet tai buvo labai senai.Juk turedami pigia, kapeikine, atomine elektra istisus 20+ metu galejome ja sildyti visos Lietuvos namus , vietoje nepakeliamu duokliu uz dujas ,siluma, karsta vandeni ... dabar vel svogeriai kisa pagalius i ratus stabdydami vietinio , atsinaujinancio kuro naudojimui...vietoje remimo financiskai siu projektu , biudzeto pinigai isbarstomi kompensacijoms uz sildyma tiems pat energetikams silumininkams , kuriu islaidu didziaja dali suryja gazpromas uz dujas.
požiūrį į gyvenima, į mirtį. Ir tikrai, kam rūpintis, kas bus man numirus, kai dabar aš kupinas užsiėmimų ir džiaugsmo šia diena(šiuo gyvenimu),turiu ką veikti ir man labai įdomu. Juk rūpintis pomirtiniu gyvenimu yra ko gero tas pats, kaip rūpintis rytdiena, o tai yra- negyventi pilnaverčiai dabar.
Ačiū, Petrai ir Vladai.
deimantukas
Toks jausmas, lyg dvi komentaro dalys būtų rašytos dviejų skirtingų žmonių.
Pirmasis ieško savimotyvacijos kuri nuteikia gėriui, todėl "ir geriau jaučiasi ir daugiau pasiekia ir ilgiau gyvena". Juolab, kad nežiūri totalų negatyvą stumiančių TV laidų.
Deja, antrasis atrodo surinkęs visą tą negatyvą, todėl gyvena "musu švogerliande", žino, kad "Valstybe gina gazpromo interesa bet kokia kaina", "neprisima dalyvavimo renovavime" ir kad apsišiltinus namą tiekėjai neišvengiamai pakels tarifus.
Nors atrodo aiškiai rašiau, kad valstybė (savivaldybės administracija) viską suorganizavo, pramušė finansavimą, ir gyventojams tereikia primokėti tik 15 procentų, (iš esmės tie pinigai susitaupys per 2-3 šildymo sezonus) bet jei antrasis komentatorius nusiteikęs taip pat kai ir nebotanikas, tai "valstybe neprisima dalyvavimo renovavime". Ir nematau prasmės dėl to ginčytis:)
Aš puikiai suprantu, kad mažėjant sunaudojamos šilumos kiekiui kažkiek išauga jos savikaina, nes joje be kuro dar yra ir pastovi dedamoji, bet gal tiems namams kurie atsisakė renovacijos bus taikoma mažesnė šilumos kaina? Tada gal reikia stengtis naudoti daugiau šilumos: atidaryti langus, laužyti laiptinių duris ir daužyti kaimynų, bei laiptinių langus (ypač tuos kur su stiklo paketais). Bet čia jau būtų konstruktyvus nepasitenkinimas, vedantis į kažkokius veiksmus.
Gal iš tikro geriausia dejuoti, jog šiame "švogerliande" viskas blogai ir ateityje bus dar blogiau ir daryti čia nieko neverta nes "tada pakels kainas".
sitokia savimotyvacija , kuri ir nuteikia geriui. O ne stresuojantis zmogus visuomet ir geriau jauciasi ir daugiau pasiekia ir ilgiau gyvena .Jau kuris laikas nebeziuriu LT ziniu- gyvas stresas- vieni vagys , krize,Ignalinos uzdarymas, nedarbas,tuoj emigruos paskutinis ir dar sviesos neisjungs ...
Kas del kaimyno nebotaniko - tai matyt kaimynas mano jog renovacija sumazins energetiku- silumos tiekeju pajamas ir jie pakels tarifus , kas musu svogerliande yra kasdieniska . Juk valstybe neprisima dalyvavimo renovavime nors ir krizei ir nedarbui siautejant...neitraukia i ta banku ir paciu energetiku dalyvavimo ir finansavimo , kaip daroma pasaulyje . Valstybe gina gazpromo interesa bet kokia kaina .
Viltės puslapyje (ruvi.lt) radau įdomų pasakojimą apie mirties baimę ir domėjimąsi pomirtiniu gyvenimu:
"Svarbus klausimas (E. de Mello)
Tą dieną, lyg tyčia, visi lankytojai klausė tik vieno: kas bus po mirties. Mokytojas tik šypsojosi ir nieko į tai neatsakė. Vėliau mokiniai paklausė – kodėl jis neatsakė.
- Ar jūs pastebėjote, kad anapusiniu gyvenimu domisi būtent tie, kurie nežino – ką daryti su šituo gyvenimu? Jiems reikalingas dar vienas gyvenimas, kuris tęstųsi amžinai, – atsakė Mokytojas.
- Ir vis dėlto: yra gyvenimas po mirties ar ne? – nekantravo vienas iš mokinių.
- Ar yra gyvenimas iki mirties – štai kur klausimas, – mįslingai atsakė Mokytojas."
Iš tikro, žmonės nežinantys ką daryti su savo dabartiniu gyvenimu, labiausiai pergyvena dėl kiekvieno senėjimo požymio, bijo mirties ir domisi pomirtiniu gyvenimu. Gal todėl, jog jaučia kad vis dar nepradėjo gyventi ar gyvena ne taip kaip norėtų ir turėtų.
O tavo minimos senolės nugyveno teisingą gyvenimą, todėl ir nebijo mirties. Joms nereikia klausti kokia gyvenimo prasmė? ar yra gyvenimas po mirties? ir t.t.
Vakarėjančioje mūsų visuomenėje kančios kultą po truputį keičia laimės kultas. Senoji karta dar mėgsta pasipuikuoti kentėjimais ("Kaip mes kentėjom, kaip kentėjom!"), o jaunesnieji kartu su plastikine amerikoniška šypsena jau perima ir pareigą būti laimingais. Bet nemanau, kad neigiamas arba teigiamas pasaulio modelis yra tik ideologijos štampas. Yra kažkas tokio labai individualaus.
Turėjau puikią galimybę visą gyvenimą stebėti du vienodo likimo ir amžiaus, bet du labai skirtingus žmones. Tėvas jau kada mirė vėžiu, mamai netrukus sueis 98 metai, o ji vis dar žvalaus proto. Kaip jūs manote, kuris iš jų gyveno ramiai, o kuris supanikuodavo nuo kiekvienos smulkmenos? Kuriam iš jų atrodė, kad "Viskas turėtų būti gerai", o kuriam - kad "Gali būti ir dar blogiau"? Su kuriuo aš nebijodavau kartu ką nors daryti, nes vis tiek viskas bus gerai ("Kaip padarysi, taip bus gerai"), o su kuriuo vengdavau kartu meistrauti ir patį menkiausią nieką?
Manau, intuityviai jaučiat atsakymą.
Nežinau, ar yra koks ryšys tarp negatyvaus požiūrio ir vėžio, bet iš medikų esu girdėjęs, kad negatyviai nusiteikę žmonės yra stresui mažiau atsparūs, jų imuninė sistema esanti ne tokia patikima. Jeigu jiems visas turi baigtis blogai, tai gal kitaip ir negali baigtis? :)
Šią vasarą važinėjausi po gražiausias kaimų sodybas, kalbėjausi su jų šeimininkais ir aptikau dvi močiutes po 85 metus. Jos savo sodybas buvo susitvarkiusios taip, kad tinka už pavyzdį daug jaunesniems šeimininkams. Pastebėjau joms abiems vieną bendrą bruožą: jų žvilgsniai tiesūs, tvirti, abi gerai laužytos gyvenimo, bet vis tiek yra įsitikinusios, kad gyvenimas joms labai pasisekė. Abiejų vyrai buvo stipriai išgerią, bet joms sekėsi ir su derliais, ir su gyvuliais, o vaikai užaugo nepaprastai geri. Įsišnekusios prisipažino, kad dabar yra labai dėkingos Dievui už pasisekusį gyvenimą. Mano mama švelnesnės natūros už jas, bet požiūris į gyvenimą ir aplinkinius - lygiai toks pat. Sutapimas?
Bet labiausiai mane nustebino jų teigiamas požiūris ne tik į gyvenimą, bet ir į mirtį. Mano mana seniai sako, kad jau būtų galima ir išeiti sau patyliukais, nes "nebėra daugiau ką padaryti", ir aš maniau, kad tai - asmeninė jos filosofija. Labai nustebau tą patį išgirdęs ir iš tų dviejų žvaliųjų močiučių. Kad nebūtų labai nuobodu (bendraamžiai draugai ir giminaičiai išmirę), jos darbuojasi po savo sodybas, bet būtų nieko prieš užmigti kokį vakarą ir nebepabusti. Tik gaila joms vaikų ir anūkų - tie labai prisirišę, pergyvens...
Ko gero, jų gyvenimas būtent taip ir pasibaigs - ramiu užmigimu. Labai artimai pažinojau du ilgaamžius, kurie sulaukė 96 metų, vieną dieną paprasčiausiai užmigo ir nepabudo. Jų mirtis buvo tokia pat paprasta, kaip ir gyvenimas. Ak taip, su jais man irgi viskas atrodė labai lengva ir paprasta!..
Trinant medį į medį, jis turėtų užsidegti. Aš tai mėginau padaryti, elektriniu gręžtuvu sukdamas į pliauską įremtą apvalų ąžuolinį pagaliuką. Troba tuoj pat priėjo dūmų, ir turėjau eksperimentą nutraukti. Buvo vėlus vakaras, lauk nenorėjau eiti. Tada pasidariau elektrinį degiklį. Bet kada nors dieną dar pamėginsiu lauke sukdamas trinti pagalį į kitą pagalį. Manau, užsidegs, jeigu pagaliai bus pakankamai sausi.
Saulėtą dieną galima užkurti juodą popieriaus lapą, tarkime, laikraščio nuotrauką, didinamuoju stiklu sukoncentravus į jį saulės spindulius. Vaikystėje taip esu daręs ne sykį. Tačiau tam reikia ryškios saulės.
Girdėjau seną pasakojimą kaip užkurti ugnį. Piėmus seną "foliją" iš cigarečių pakelio kur viena pusė popierinė, o kita metalizuota.Reikia kad ir paprastus "nuogus" laidų galiukus pridėti ir pakibirkščiuoti užtrumpinan foliją-turėtų užsidegti popierius. Niekad nebandžiau nes namuose tokiu atveju naudoju neišmestą seną žiebtuvėlį su pjiezo elementu :) kuo puikiausiai uždega dujas. O kaip be visų tokių dalykų užkurti? Mačiau per filmus kaip indėnai trina pagaliuką į medį ir bando uždegti, bet tai turbūt tik par filmus įmanoma :) Galima laukti žaibo trenkiant į medį :)
Yra žmonių, kurie tos kvailystės imasi, ką nors pamėgdžiodami, ieškodami nuotykių, naujų pojūčių, kiti daro klaidą ir tokiu būdu mėgtina numesto viršsvorį... Motyvų gali būti įvairiausių. Bet jeigu žmogus nebeįstengia matyti tokių akivaizdžių faktų, kad žmonės visais laikais nuo urvinių iki mūsų dienų valgė mėsą ir augalus, tai jam tikrai su protu yra labai, labai negerai. Pažįstu pamišėlių, kurie mėsos neduoda nei savo šunims, nei katėms, nes ir tie esą iš prigimties tokie pat vegetarai...
Tačiau pats išorinis požymis, kad žmogus valgo ar nevalgo mėsos, dar nerodo nei jo protingumo, nei pamišimo. O gal jis nevalgo todėl, kad neturi? :)
Manau, jog čia į temą būtų A. Mamontovo žodžiai viename iš interviu: "Žmogui, tvirtinančiam, kad savo gyvenime reikia išbandyti viską, rekomenduočiau pradėti nuo savo š..."
Taip, kvailiukai žaliagalviukai. Mačiau, kaip tavo smegenus darė iš karvės šūdo. Taip ir atsiduoda.
Visiems kitiems savo skaitytojams turiu pasakyti, kad su šitais ligoniais jokiu būdu nereikia pradėti argumentų kalbos.Jeigu žmogus kažkokiu būdu įstengia nepamatyti akivaizdaus fakto, kad visa žmonija, nesvarbu, ar gyventų džiunglėse, ar didžiuosiuose miestuose, nuo urvinių kultūrų iki mūsų dienų valgo augalinį ir gyvulinį maistą, tai žmogelio protas turi labai rimtą defektą. Būtu didžiausią kvailystė mėginti pradėti protingą diskusiją su išprotėjusiu. Tai tas pats, kas argumentais kalbėti alkoholikui apie alkoholį, narkomanui - apie narkotikus, ar krikščioniui - apie Jėzaus pirmtaką dievažmogį Dionisą. Gaila ligonio? Taip. Bet mes neatsakingi už jį, nes jis pats pasirinko ligą. Aš juos trinu neskaitydamas.
"Žmonės yra ne žolėdžiai ir ne mėsėdžiai - žmonės yra visaėdžiai. Taip buvo nuo pat žmonijos pradžios, taip yra sutvarkyta gamtos."
Tamsta gal dalyvavote toje sventeje, kai ponia Gamta viska sitaip tvarke? :) Is kur tokie duomenys?? :)
Deimantuk, tavo giminaitis alkoholikas juk teisus! Alkoholikų visuomenėje, o Vakarų visuomenė yra alkoholikų, kur alkoholizmas - norma, tu iš tiesų esi nenormalus. Kur nors Rytuose, kur normos kitokios, tu būtumei pats normaliausias. Normos gali būti nenatūralios (prieštaraujančios gamtai, prigimčiai), alkoholio normos mūsų visuomenėje kaip tik tokios yra. Nenatūralios, nesveikos, kaip ir pati visuomenė.
ir su jais kalbėjausi apie daug ką, o tai pat apie alkoholizmą. Kalbėjome apie vegetarizmo, alkoholizmo žalą. Svečias, gurgšnodamas alų išdidžiai išsireiškė, kad kažko visiškai atsisakyti yra nenormalu. Matyt norėjo manę patraukt per dantį. Aš atkirtau, kad nesiruošiu daugiau su protu nei alkoholio vartoti, nei kažkokio kito panašaus cheminio nuodo, nei saikingai tručytis nikotinu, nei saikingai daužyt galvą į sieną, nei saikingai grūsti sau subinėn stiklo šukių ar panašiai. Svečias nesuprato. Aš jam paaiškinau, kad jis ko gero painioja organizmui natūraliai priimtinus dalykus ir primestus visuomenės ar kultūros, tokius, kaip tabakas, alkoholis. Jis vistiek nesuprato. Jo, saikingai vartojančio alkoholį ir saikingai parūkančio, nuomone, tas,kuris visai negeria, visai nerūko(toks, kaip aš) yra nenormalus. Toliau aš su juo nebediskutavau. Nebebuvo prasmės.
deimantukas
Ačiū, Audriau, puikus straipsnio papildymas!
Taip, alkoholikų visuomenėje, kur alkoholizmas yra norma, negerti nėra normalu. Bet ne viskas, kas normalu, yra natūralu. Labai teisingai tai pastebėjai. Kam mums nesveikos normos?
Plastiko vamzdžiai, kuriuos naudojau saulės kolektoriams, orui būtų per siauri. Bet jeigu sudėjus 10 cm skersmens plastikinius kanalizacijos vamzdžius?.. Dar girdėjau siūlymą dėti skylėtus 8 cm skersmens plastikinius drenažo vamzdžius, nes tie pigesni.
O aš norėčiau užkasti į žemę aliuminio folijos ortakio vamzdžius. Nebrangūs ir laidūs šilumai. Tiesa, nestiprūs, bet užkasti giliau ir spaudžiami tolygiai, turėtų laikyti. Juk virš mano užkastų plastikinių kanalizacijos vamzdžių važiuoja ir sunkvežimiai, ir traktorius koks pravažiuoja. Bet - nieko. Atlaiko. Tačiau prieš kasdamas turėsiu atlikti nedidelį eksperimentą. Nebandęs nesužinosi.
Jokio saulės kolektoriaus šiltnamiui nereikės - jis pats yra saulės kolektorius ir gamina šilumą. Visa bėda, kad šiluma pakyla aukštyn ir menkai šildo žemę. Jeigu karštą orą nuo paties šiltnamio viršaus ventiliatoriais siurbsi žemyn ir varysi vamzdžiais žeme, ji šildys gruntą. O vasarą, per karščius - atvirkščiai. Tada oras, eidamas per vėsų gruntą, aušins šiltnamio orą. Tokią sistemą galima valdyti termostatais, ir ji veiks automatiškai, be žmogaus priežiūros.
Bet tai - tik planai. Mudu su Vincu nemėgstame skelbti neįgyvendintų projektų. Niekada nėra 100 proc. garantijos, kad pavyks.
Beje, keliems daržininkams esu siūlęs šiltnamio viršuje išvedžioti plastikinius vandentiekio vamzdžius. Taip ne tik vanduo per karščius būtų šildomas, bet ir aųšinamas šiltnamis. Tačiau jie atsisakė. Naujovių fobija.
Dar vaikystėje nusprendžiau neturėti jokių reikalų su alkoholiu. Tai nebuvo sąmoningas apsisprendimas, bet tuo metu matyti neblaivūs žmonės paliko labai neigiamą įspūdį. Savęs nevaldymas, kvailas elgesys, įvairūs incidentai, netgi agresija — ne, aš tikrai nenoriu toks būti.
Kuo vyresnis dariausi, tuo daugiau spaudimo patyriau iš aplinkinių dėl savo apsisprendimo, ypač paskutiniais metais mokykloje. Kažkodėl labai daug kam rūpėdavo mane „atvesti į teisingą kelią“, nors aš niekuomet nieko neverčiau negerti. Pamenu, kaip sykį man pasakė, kad „visai negerti yra nenormalu“. Tuo metu tokius dalykus girdėti buvo skaudu. Dabar matau, kad taip ir yra — geriančioje visuomenėje negerti tikrai nenormalu. Bet ar aš noriu atitikti nesveikos visuomenės normas?
Paskutiniais metais buvau iš dalies pasidavęs šitam spaudimui, įvairiomis progomis išgerdavau vyno. Laimė, Petro straipsniai šia tema privertė susimąstyti ir sąmoningai savęs paklausti, ar tikrai noriu žaisti šituos kvailus žaidimus. Ir apsisprendžiau: jau daugiau nei metai į pasaulį žvelgiu blaiviomis akimis.
Petrai , pasidalink mintimis apie ta grunto sildyma...juk tavo pamegti juodo plastiko vamzdziai gal truputi per ploni tam? Bet nerudija ir pigus . Tai ir siltnamyje reiktu statyt saules kolektoriu , kad efektyviau dirbtu sistema.
O kaip su mazesnio galingumo vejo jegainemis? Jei tosios galingosios tokios labai zalingos , tai ir toji kilovatine ant savojo namo stogo turetu "ne vitaminus " skleisti.
Sveikas Hadrian,
Prie antros implikacijos kaip ir neturiu ką pridurti. Pirmuoju atveju turime visą puokštę skirtingų situacijų:
1. Jei degančiame pastate darbuotojo lankytojas klausia kaip greičiau išbėgti į gatvę - tikrai ne vieta pradėti analizuoti architektūros tendencijas.
2. Šiame tinklaraštyje daug tokio tipo klausimų: "kaip sujungti akumuliacinę talpą su saulės kolektoriumi?" Petras atsako kaip jis išsprendė tą klausimą ir kokie trūkumai, bei privalumai kitokio sprendimo. Tai puiku. Daug panašių klausimų ir patarimų galima rasti kompiuterininkų ar automobilių mėgėjų puslapiuose.
3. Kur kas sudėtingesnė situacija jei dukra klausia: "Mamyte, ar man tekėti už Jono?", arba "Aš laukiuosi o Jonas jau vaikšto su Maryte. Ką man daryti?". Čia jau subtilesnis klausimas, ar stengtis "neišsitepti rankų", ar duoti konkretų ir aiškų patarimą? Ar šioje situacijoje yra dar ir trečias, vidurinis kelias?
Bent aš manau, jog čia vienas iš atvejų kai reikia išklausyti pasakyti savo matomus vieno ar kito sprendimo privalumus ir trūkumus ("padėti jam suprasti, kaip tokią situaciją reikėtų analizuoti"), bet sprendimą privalo ir turi teisę priimti tik pats klausiantysis.
Kiek pastebiu daugybė žmonių nėra linkę ir nesugeba priiminėti sprendimų svarbiais savo gyvenimo klausimais. Tai generuoja ištisą kohortą patarėjų, būrėjų, guru, aiškiaregių bei patarimų knygų rašytojų, kurie linkę mokyti to ištroškusius gerbėjus. Jie visi linkę į hierarchnius Mokytojo - mokinio santykius.
Antrojoje impikacijoje žmogus, duodantis tau patarimą, iš karto pozicionuoja save į tavo mokytojus, o patarimo nepriėmimą lako bandymu apversti šią hierarchnę poziciją. Todėl ir piktinasi. Nes gal būt yra pripratęs, kad kiti jį laiko guru ir jo patarimus priima su džiaugsmu.
Nesupratau, kuo čia dėti rusai ar kokia kita tauta? Juk ne apie nacionalizmą straipsnis - apie žmonių žalojimą.
Is vystomu projektu perka produktus ir mes niekur nesidesim . Galim sokti savo rutu darzely iki pazaliavimo , bet ekonomine realybe tokia - inter rao pirko vejo elektriniu versla is veju spektro ir galim deginti raganas kasdien ar lauzuose ar duju katiluose bet moketi reiks ir kiekvienam is musu, kaip ir pasdkutinius 20+ metu
Mėnulis, kiek žinau, šildo tik lunatikus. :)
Taip, naktį saulės kolektoriuje šilčiau dėl neatvėsusių sienų. Todėl ir sakau - susigrąčžinu dalį sienų šilumos.
Prie sienos sumontuoti sauklės kolektoriai veikia ir kaip šiltinimo, ir kaip šildymo priemonė. Naktį neleidžia sienoms atvėsti, o dieną dar ir šildo jas. Apniukusią dieną - mažiau, o suspindus saulei šilumos užtenka ir kambariams.
Geras įrašas: "neduok žmogui žuvies - išmokyk jį žvejoti"
Dvi implikacijos:
(1) kai žmogus manęs klausia "ką man daryti?", bandau padėti jam suprasti, kaip tokią situaciją reikėtų analizuoti. Deja, dažnai girdžiu ne "ačiū", o "aš tą suprantu, bet pasakyk man konkrečiai".
Moralė: Niekas nenori teptis rankų...
(2) kai žmogus, net neprašomas, pradeda siūlyti man savo patarimus kaip turėčiau elgtis, įvertinu ką jis siūlo ir stengiuosi managiai jam padėkoti, net jei patarimas man bevertis; tačiau dažnai tokie žmonės pradeda savo patarimus siūlyti tik su dar didesniu entuziazmu - kartais net nejuokais supykdami, jei mano nusprendžiu pasielgti kitaip, nei siūloma.
Moralė: Noras gyventi sava galva dažnai traktuojamas kaip perdėtas pasitikėjimas savimi (ar net nepagrįstas išdidumas)
---
hadrian / http://hedocityblog.lt
Siltesnis eina turbut ne delto kad ji menulis sildo :).. Greiciausiai diena isilusios sienos kolektoriuje saskaita.. bet tai gal nieko tokio jei laukines sienos per nakti labai stipriai neatsaldo. (Taip stipriai kad ji persaltu iki vidines puses ir imtu vesinti trobos ora)
keletą metų stebėjau (kai pasidariau saulės kolektorius orui šildyti). Liūdniausia yra guodžio ir sausio mėnesiais (po kelias saulėtas dienas, takim, po tris - keturias). Reiklalai pradeda taisytis nuo vasario vidurio.
Maniškiai saulės kolektoriai šildo ventiliacijos orą, todėl iš jų naudos turiu visus metus. Namui ventiliacija vis tiek reikalinga, nemažai oro siurbia ir pečius bei židinukas, o iš saulės kolektorių ir žiemos naktimis oras eina keliais laipsniais šiltesnis už lauko. Susigrąžinu atgal dalį sienos šilumos.
Ydomu , kiek vidutiniskai sauletu dienu ant Lietuvos buna tais menesiais kai jau jungiame sildyma.. Gal kas domejotes ar yra tokia statistika? Kazkur buvau rades bendra metini dienu skaiciu, taciau ir taip aisku dar dauguma is tu dienu buna vidurvasari..
Ką galiu atsakyti kvailiui?
O gal tu ne kvailys - gal iš žaliųjų (dolerinių) judėjimo? :)
Nesvarbu, ar kvailys, ar gudrus dolerinis, bet smegenai užprogramuoti taip, kad jis nebegali nei matyti, nei girdėti. Žmonės iš pradžių džiaugėsi vėjo malūnais, o tas durnelis šneka apie kažkokius protestus, kurie buvę net ne čia, o kažkur kitur. Kitur vėjo jęgainės statomos per saugų atstumą nuo žmnių (tarkime, Anglijoje - per 3 km), o tas debilas aiškina, kad tenai irgi mala...
Ir kodėl doleriukas nesupranta kad kaimiečiai nenori sunaikinti šitų malūnų - tik išlaikyti saugų atstumą? Kas trukdo jo smegenims?
Atsirado svetimkunis , didelis objektas kaime , pasklido ivairiu kalbu tarp kaimieciu . Atsimenu ir Siauliuose pries atidarant pirma shel degaline zmones protestavo , parasus rinko, badavo , vargu ar kas dabar bepamena del ko ?
Ir pavydas savo groja - vat dabar kazkas lups didelius pinigus , kodel ne as ?
Nesenai automobiliu teko pervaziuot beveik visa EUropa , lenkija, vokietija, prancuzija ,ispanija iki pat Gibraltaro ....ir visur pristatyta tu vejo malunu . Ju desimtys tukstanciu , istisom eilem stovi ir sukasi , nauda mala ...
Puikus, išsamus, kvalifikuotas straipsnis. Ačiū!
aciu labai uz atsakyma.
Gal kam kils kokių idėjų: (Reklama išbraukta. Nedėkite nuorodų, kur reklamuojamos prekės ir dar nurodomos kainos. Nesvarbu - litais ar doleriais. - P.D.)
Saulės kolektoriai taip ir veikia. Tik boileris turi būti aukščiau.
Laba diena visiems , o as norejau paklausti ,ar veiktu toks varijantas:
sujungiu visus radijatorius kaip ir tu ir ledziu samatioku teketi per kombinuota boileri :)
nespaudzia info o laisvai dalinasi savo patirtimi , bandymu rezais su visais besidominanciais parapijonimis. Tai tik naudokis ir daryk kas tau reikalinga ir yra idomu. Ir mus , visa cia besilankancia bendruomene, informuok kaip tau sekasi ?
Beja , kodel tavo meilas su galune ru ? Esi Jonas ar Johnas gyveni UK , pas karaliene po sijonu , silta ir gera ten . O kam tas ne EUropietiskas rusinimas tau reikalingas ? Juk putinas net Muamara kadafi lenkia savo goduliu valdzios...Suprasciau jei naudotumeisi kokia perspektyvia mandarinu kalba , visos planetos ateities kalba , o cia dabar EU vidaus reikalai - statai trobele LT , babkeles uzdirbineji UK , prie ko cia ru ?
Atsiprasau kaip galima cia prisiregistruoti? Nebezinau ka daryti statausi nama LT,pats gyvenu UK, ieskau saules kolektoriaus vandeniui sildyti, noriu montuoti ant stogo. Nezinau ka pasirinkti, nes dauguma visu reklamuojamu yra yra puse tiesos. Prasau gal jus zinote ka patarti, koki daikta gera pasirinkti. Nes cia daugybe visko. Gal as galeciau kuo padeti kam nors? Gal jus galite perduoti visiems kam reikes informacijos .......mano pastas jonas01@mail.ru
cipsu pokeliu vidine puse.
Svarbu įtikinti žmogų, kad jam reikalinga tavo pagalba. Visa kita turėtų eiti lengviau. Narkotikų prekeiviai būsimiesiems klentams kaifo duoda dykai, bažnytininkai tikybą ugdo nuo pat vaikystės, tostų vaikai irgi mokomi nuo mažens. Kai yra dvasinias pagrindas, priklausomybė plinta pati.
Gaisrininkas? Žadi kažką padegti?
turiu 2m palydovine lekste , tik kur gauti plevele panasia i veidrodi? aliuminio folija neduos tiek , kiek veidrodis
Gal prieš dešimtmetį paskambino vaikystės draugelis su kuriuo dar ir mokėmės viename kurse. Kiek pamenu jis visais laikais buvo linkęs į įvairiausias aferas:
- Vladai, ateik trečiadienį, šeštą, prie fontano Laisvės alėjoje. Tu pamatysi kokie yra geri variantai prasigyventi.
- Man nieko nereikia, man ir taip gerai.
- Tu tik ateik prie fontano. Pamatysi, tavo gyvenimas iš esmės pasikeis.
- Šito labiausiai ir bijau, nes man labai patinka dabartinis mano gyvenimas.
- Tai ką, tau nereikia daugiau pinigų?
- Man užtenka kiek turiu.
- Tai duok jų man.
- Jei žinai kad prie fontano, Laisvės alėjoje, dalina pinigus, tai eik ten ir pasiimk. Ko dar knisi man smegenis.
Gaisrininkai turės darbo
Mes kalbam apie tą patį. Aš nesiūlau visur ir visada tikėti korumpuota valstybe, lygiai kaip nesiūlau atverti širdį bet kuriam pirmam sutiktam, ar pasitikėti bet kuria aviakompanija. Bet čia kalba eina apie akliną netikėjimą, kaip tavo situacijoje su katalikų davatka.
Jei korumpuota valdžia siūlosi praktiškai dovanai apšiltinti daugiabutį, aš tuo nelinkęs tikėti aklai ir 100 proc., tačiau manau, jog "žaidimas vertas žvakių". Todėl mane užknisa žmonių aklas, davatkiškas netikėjimas. Kuriam paremti argumentų jie dar bando surasti renovacijai sėkmingai įvykus, kaip ir tos davatkos kad niekaip negali patikėti kunigo kalte netgi išnagrinėjus bylą, paskelbus įrodymus ir kunigui pačiam prisipažinus.
Šiuo atveju aš ne tikiu, bet žinau kad namą apšiltino, gyvenom šiltai ir mokėjom du kart mažiau nei kiti, o kainavo pigiau nei pasikeisti langus.
Gal tu Petrai gali geriau paaiškinti iš kur atsiranda toks totalus netikėjimas. Tiek davatkų, tiek mano kaimyno nebotaniko, tiek ir anoniminio komentatoriaus. Stebiuosi dar kaip jis patikėjo tuo gavnorium ir neišmetė tų korumpuotos valdžios duotų investicinių čekių į šiukšlyną, o mokėjo jais už kooperatinį butą.
Vladai, nedaryk klaidos. Netikėjimas - ne būtinai tikėjimas su minuso ženklu.
Nenoriu veltis į jūsų ginčus tikėti ar netikėti korumpuota valstybe, man svarbu tik pats problemos formulavimas. Klaidingą tikėjimą gali sunaikinti žinojimas. Tarkim, aš turiu per daug istorijos žinių apie Romos imperijoje vykdytas egzekucijas, kad patikėčiau, jog Jėzus buvo prikaltas prie kryžiaus, per daug žinau apie savo kaimyną, kad patikėčiau, jog jis yra baigęs karo akademiją ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad aš apskritai niekuo netikiu. Tarkim, aš tikiu, kad kitą mėnesį gausiu algą, nes visus ankstesnius mėnesius gaudavau.
Netikėjimą galima laikyti tikėjimu su minuso ženklu tik tada, kai jis prieštarauja pažinimui. Tarkim, vėžiu sergantis žmogus atsisako tikėti medikų nustatyta diagnoze, katalikų davatka netiki įrodymais, kad kunigas apvogė bažnyčią ar išprievartavo kūdikį. Tokiais atvejais netikėjimas iš tiesų yra tas pats aklas tikėjimas.
Netikėjimas- tai tikėjimas su priešingu ženklu, o absoliutus netikėjimas tai elementarus fanatizmas (arba fatalizmas). Atsiprašau, kad buvau kiek piktokas, nes per tokį kaimynų netikėjimą, valstybės dovanojamas namo apšiltinimas vos nepraskrido pro šalį( o kai kam ir praskrido).
Atrodo ši diskusija padeda man suprasti iš kur gimsta tas totalus nepasitikėjimas niekuo, tas išmoktas bejėgiškumas.
Žmonės stengiasi apsaugoti save nuo neigiamų emocijų. Tiksliau nuo dar vieno nusivylimo, sukeliančio stiprias neigiamas emocijas.
JEI NETIKĖSI - TAI IR NENUSIVILSI. Jei nepasitikėsi nei viena aviakompanija ir neskrisi lėktuvu - niekad nepakliūsi į aviakatastrofą. Žmogus keletą kartų skaudžiai nusivylęs meilėje nusprendžia daugiau nemylėti nieko. Ir nemyli. Ir iš tikro apsaugo save nuo dar vieno skaudaus nusivylimo, nuo neigiamų emocijų, bet kartu atsisako dalies pilnaverčio gyvenimo.
Dar vienas svarbus momentas - absoliutus netikėjimas kažkuo (vyriausybe, vyrais, moterimis, čigonais) leidžia mums taupyti emocinę energiją ir intelekto resursus. Toje srityje dedame riebų juodą kryžių ir į tuos klausimus daugiau nesigiliname.
Nes kiekvieną sykį, kai neturime kategoriško išankstinio nusistatymo, turime iš naujo apsvarstyti visas aplinkybes, pasverti visus pliusus ir minusus. Tai reikalauja resursų. Ir jei klausimas svarbus, bei neaiškus, sprendimas atima daug sveikatos. (Na aš tikrai nesiimčiau skaičiuoti ar verta pradėti daugiabučio renovaciją už savus pinigus, juolab agituoti kaimynus)
Gal būt išmokto bejėgiškumo, arba apatijos būsena yra užprogramuota evoliuciškai. Todėl eksperimentuose, gyvūnai, išbandę visus būdus išvengti nemalonių elektros smūgių ir neradę jokio dėsningumo bei išeities, pereina į apatijos būseną ir egzistuoja minimaliai naudodami resursus.
svarbu . Save ir savo artimus. Surasti dziaugsma sia akimirka , cia ir dabar ,svarbu.Ir nesvarbu kur esi... O tiket valstybe , kuri pavoge Mazeikiu nafta ....gali tik svogeriai
Šitame švogerliande netikėk niekuo. Valstybė - tai tik ledkalnio viršūnė. O kur dar nuperkami teismai, korumpuoti medikai, išnaudotojai verslininkai-oligarchai, prekybos tinklai ir jų sukčiaujančios pardavėjos, reketuojantys policininkai ir barmenai prispjaudantys klientams į salotas. Ypač tokiems kaip tu. Kitokių siurprizų tokioj šaly geriau ir nesitikėk.
.. ir tik viena karta buvo malonus siurprizas- kuomet uz savo kooperatini buta baigiau moketi gavnoriaus investiciniais cekiais , bet tai buvo labai senai.Juk turedami pigia, kapeikine, atomine elektra istisus 20+ metu galejome ja sildyti visos Lietuvos namus , vietoje nepakeliamu duokliu uz dujas ,siluma, karsta vandeni ... dabar vel svogeriai kisa pagalius i ratus stabdydami vietinio , atsinaujinancio kuro naudojimui...vietoje remimo financiskai siu projektu , biudzeto pinigai isbarstomi kompensacijoms uz sildyma tiems pat energetikams silumininkams , kuriu islaidu didziaja dali suryja gazpromas uz dujas.
požiūrį į gyvenima, į mirtį. Ir tikrai, kam rūpintis, kas bus man numirus, kai dabar aš kupinas užsiėmimų ir džiaugsmo šia diena(šiuo gyvenimu),turiu ką veikti ir man labai įdomu. Juk rūpintis pomirtiniu gyvenimu yra ko gero tas pats, kaip rūpintis rytdiena, o tai yra- negyventi pilnaverčiai dabar.
Ačiū, Petrai ir Vladai.
deimantukas
Toks jausmas, lyg dvi komentaro dalys būtų rašytos dviejų skirtingų žmonių.
Pirmasis ieško savimotyvacijos kuri nuteikia gėriui, todėl "ir geriau jaučiasi ir daugiau pasiekia ir ilgiau gyvena". Juolab, kad nežiūri totalų negatyvą stumiančių TV laidų.
Deja, antrasis atrodo surinkęs visą tą negatyvą, todėl gyvena "musu švogerliande", žino, kad "Valstybe gina gazpromo interesa bet kokia kaina", "neprisima dalyvavimo renovavime" ir kad apsišiltinus namą tiekėjai neišvengiamai pakels tarifus.
Nors atrodo aiškiai rašiau, kad valstybė (savivaldybės administracija) viską suorganizavo, pramušė finansavimą, ir gyventojams tereikia primokėti tik 15 procentų, (iš esmės tie pinigai susitaupys per 2-3 šildymo sezonus) bet jei antrasis komentatorius nusiteikęs taip pat kai ir nebotanikas, tai "valstybe neprisima dalyvavimo renovavime". Ir nematau prasmės dėl to ginčytis:)
Aš puikiai suprantu, kad mažėjant sunaudojamos šilumos kiekiui kažkiek išauga jos savikaina, nes joje be kuro dar yra ir pastovi dedamoji, bet gal tiems namams kurie atsisakė renovacijos bus taikoma mažesnė šilumos kaina? Tada gal reikia stengtis naudoti daugiau šilumos: atidaryti langus, laužyti laiptinių duris ir daužyti kaimynų, bei laiptinių langus (ypač tuos kur su stiklo paketais). Bet čia jau būtų konstruktyvus nepasitenkinimas, vedantis į kažkokius veiksmus.
Gal iš tikro geriausia dejuoti, jog šiame "švogerliande" viskas blogai ir ateityje bus dar blogiau ir daryti čia nieko neverta nes "tada pakels kainas".
sitokia savimotyvacija , kuri ir nuteikia geriui. O ne stresuojantis zmogus visuomet ir geriau jauciasi ir daugiau pasiekia ir ilgiau gyvena .Jau kuris laikas nebeziuriu LT ziniu- gyvas stresas- vieni vagys , krize,Ignalinos uzdarymas, nedarbas,tuoj emigruos paskutinis ir dar sviesos neisjungs ...
Kas del kaimyno nebotaniko - tai matyt kaimynas mano jog renovacija sumazins energetiku- silumos tiekeju pajamas ir jie pakels tarifus , kas musu svogerliande yra kasdieniska . Juk valstybe neprisima dalyvavimo renovavime nors ir krizei ir nedarbui siautejant...neitraukia i ta banku ir paciu energetiku dalyvavimo ir finansavimo , kaip daroma pasaulyje . Valstybe gina gazpromo interesa bet kokia kaina .
Viltės puslapyje (ruvi.lt) radau įdomų pasakojimą apie mirties baimę ir domėjimąsi pomirtiniu gyvenimu:
"Svarbus klausimas (E. de Mello)
Tą dieną, lyg tyčia, visi lankytojai klausė tik vieno: kas bus po mirties. Mokytojas tik šypsojosi ir nieko į tai neatsakė. Vėliau mokiniai paklausė – kodėl jis neatsakė.
- Ar jūs pastebėjote, kad anapusiniu gyvenimu domisi būtent tie, kurie nežino – ką daryti su šituo gyvenimu? Jiems reikalingas dar vienas gyvenimas, kuris tęstųsi amžinai, – atsakė Mokytojas.
- Ir vis dėlto: yra gyvenimas po mirties ar ne? – nekantravo vienas iš mokinių.
- Ar yra gyvenimas iki mirties – štai kur klausimas, – mįslingai atsakė Mokytojas."
Iš tikro, žmonės nežinantys ką daryti su savo dabartiniu gyvenimu, labiausiai pergyvena dėl kiekvieno senėjimo požymio, bijo mirties ir domisi pomirtiniu gyvenimu. Gal todėl, jog jaučia kad vis dar nepradėjo gyventi ar gyvena ne taip kaip norėtų ir turėtų.
O tavo minimos senolės nugyveno teisingą gyvenimą, todėl ir nebijo mirties. Joms nereikia klausti kokia gyvenimo prasmė? ar yra gyvenimas po mirties? ir t.t.
Vakarėjančioje mūsų visuomenėje kančios kultą po truputį keičia laimės kultas. Senoji karta dar mėgsta pasipuikuoti kentėjimais ("Kaip mes kentėjom, kaip kentėjom!"), o jaunesnieji kartu su plastikine amerikoniška šypsena jau perima ir pareigą būti laimingais. Bet nemanau, kad neigiamas arba teigiamas pasaulio modelis yra tik ideologijos štampas. Yra kažkas tokio labai individualaus.
Turėjau puikią galimybę visą gyvenimą stebėti du vienodo likimo ir amžiaus, bet du labai skirtingus žmones. Tėvas jau kada mirė vėžiu, mamai netrukus sueis 98 metai, o ji vis dar žvalaus proto. Kaip jūs manote, kuris iš jų gyveno ramiai, o kuris supanikuodavo nuo kiekvienos smulkmenos? Kuriam iš jų atrodė, kad "Viskas turėtų būti gerai", o kuriam - kad "Gali būti ir dar blogiau"? Su kuriuo aš nebijodavau kartu ką nors daryti, nes vis tiek viskas bus gerai ("Kaip padarysi, taip bus gerai"), o su kuriuo vengdavau kartu meistrauti ir patį menkiausią nieką?
Manau, intuityviai jaučiat atsakymą.
Nežinau, ar yra koks ryšys tarp negatyvaus požiūrio ir vėžio, bet iš medikų esu girdėjęs, kad negatyviai nusiteikę žmonės yra stresui mažiau atsparūs, jų imuninė sistema esanti ne tokia patikima. Jeigu jiems visas turi baigtis blogai, tai gal kitaip ir negali baigtis? :)
Šią vasarą važinėjausi po gražiausias kaimų sodybas, kalbėjausi su jų šeimininkais ir aptikau dvi močiutes po 85 metus. Jos savo sodybas buvo susitvarkiusios taip, kad tinka už pavyzdį daug jaunesniems šeimininkams. Pastebėjau joms abiems vieną bendrą bruožą: jų žvilgsniai tiesūs, tvirti, abi gerai laužytos gyvenimo, bet vis tiek yra įsitikinusios, kad gyvenimas joms labai pasisekė. Abiejų vyrai buvo stipriai išgerią, bet joms sekėsi ir su derliais, ir su gyvuliais, o vaikai užaugo nepaprastai geri. Įsišnekusios prisipažino, kad dabar yra labai dėkingos Dievui už pasisekusį gyvenimą. Mano mama švelnesnės natūros už jas, bet požiūris į gyvenimą ir aplinkinius - lygiai toks pat. Sutapimas?
Bet labiausiai mane nustebino jų teigiamas požiūris ne tik į gyvenimą, bet ir į mirtį. Mano mana seniai sako, kad jau būtų galima ir išeiti sau patyliukais, nes "nebėra daugiau ką padaryti", ir aš maniau, kad tai - asmeninė jos filosofija. Labai nustebau tą patį išgirdęs ir iš tų dviejų žvaliųjų močiučių. Kad nebūtų labai nuobodu (bendraamžiai draugai ir giminaičiai išmirę), jos darbuojasi po savo sodybas, bet būtų nieko prieš užmigti kokį vakarą ir nebepabusti. Tik gaila joms vaikų ir anūkų - tie labai prisirišę, pergyvens...
Ko gero, jų gyvenimas būtent taip ir pasibaigs - ramiu užmigimu. Labai artimai pažinojau du ilgaamžius, kurie sulaukė 96 metų, vieną dieną paprasčiausiai užmigo ir nepabudo. Jų mirtis buvo tokia pat paprasta, kaip ir gyvenimas. Ak taip, su jais man irgi viskas atrodė labai lengva ir paprasta!..
Pagarba straipsnio autoriui, įžvalgios ir vertingos mintys, yra ką apmąstyti ir ko pasimokyti, ačiū.
Trinant medį į medį, jis turėtų užsidegti. Aš tai mėginau padaryti, elektriniu gręžtuvu sukdamas į pliauską įremtą apvalų ąžuolinį pagaliuką. Troba tuoj pat priėjo dūmų, ir turėjau eksperimentą nutraukti. Buvo vėlus vakaras, lauk nenorėjau eiti. Tada pasidariau elektrinį degiklį. Bet kada nors dieną dar pamėginsiu lauke sukdamas trinti pagalį į kitą pagalį. Manau, užsidegs, jeigu pagaliai bus pakankamai sausi.
Saulėtą dieną galima užkurti juodą popieriaus lapą, tarkime, laikraščio nuotrauką, didinamuoju stiklu sukoncentravus į jį saulės spindulius. Vaikystėje taip esu daręs ne sykį. Tačiau tam reikia ryškios saulės.
Girdėjau seną pasakojimą kaip užkurti ugnį. Piėmus seną "foliją" iš cigarečių pakelio kur viena pusė popierinė, o kita metalizuota.Reikia kad ir paprastus "nuogus" laidų galiukus pridėti ir pakibirkščiuoti užtrumpinan foliją-turėtų užsidegti popierius. Niekad nebandžiau nes namuose tokiu atveju naudoju neišmestą seną žiebtuvėlį su pjiezo elementu :) kuo puikiausiai uždega dujas. O kaip be visų tokių dalykų užkurti? Mačiau per filmus kaip indėnai trina pagaliuką į medį ir bando uždegti, bet tai turbūt tik par filmus įmanoma :) Galima laukti žaibo trenkiant į medį :)
deimantukas
Yra žmonių, kurie tos kvailystės imasi, ką nors pamėgdžiodami, ieškodami nuotykių, naujų pojūčių, kiti daro klaidą ir tokiu būdu mėgtina numesto viršsvorį... Motyvų gali būti įvairiausių. Bet jeigu žmogus nebeįstengia matyti tokių akivaizdžių faktų, kad žmonės visais laikais nuo urvinių iki mūsų dienų valgė mėsą ir augalus, tai jam tikrai su protu yra labai, labai negerai. Pažįstu pamišėlių, kurie mėsos neduoda nei savo šunims, nei katėms, nes ir tie esą iš prigimties tokie pat vegetarai...
Tačiau pats išorinis požymis, kad žmogus valgo ar nevalgo mėsos, dar nerodo nei jo protingumo, nei pamišimo. O gal jis nevalgo todėl, kad neturi? :)
Jeigu vegetaras, tau jau būtinai jie visi trenkti?
Manau, jog čia į temą būtų A. Mamontovo žodžiai viename iš interviu: "Žmogui, tvirtinančiam, kad savo gyvenime reikia išbandyti viską, rekomenduočiau pradėti nuo savo š..."
Taip, kvailiukai žaliagalviukai. Mačiau, kaip tavo smegenus darė iš karvės šūdo. Taip ir atsiduoda.
Visiems kitiems savo skaitytojams turiu pasakyti, kad su šitais ligoniais jokiu būdu nereikia pradėti argumentų kalbos.Jeigu žmogus kažkokiu būdu įstengia nepamatyti akivaizdaus fakto, kad visa žmonija, nesvarbu, ar gyventų džiunglėse, ar didžiuosiuose miestuose, nuo urvinių kultūrų iki mūsų dienų valgo augalinį ir gyvulinį maistą, tai žmogelio protas turi labai rimtą defektą. Būtu didžiausią kvailystė mėginti pradėti protingą diskusiją su išprotėjusiu. Tai tas pats, kas argumentais kalbėti alkoholikui apie alkoholį, narkomanui - apie narkotikus, ar krikščioniui - apie Jėzaus pirmtaką dievažmogį Dionisą. Gaila ligonio? Taip. Bet mes neatsakingi už jį, nes jis pats pasirinko ligą. Aš juos trinu neskaitydamas.
"Žmonės yra ne žolėdžiai ir ne mėsėdžiai - žmonės yra visaėdžiai. Taip buvo nuo pat žmonijos pradžios, taip yra sutvarkyta gamtos."
Tamsta gal dalyvavote toje sventeje, kai ponia Gamta viska sitaip tvarke? :) Is kur tokie duomenys?? :)
Deimantuk, tavo giminaitis alkoholikas juk teisus! Alkoholikų visuomenėje, o Vakarų visuomenė yra alkoholikų, kur alkoholizmas - norma, tu iš tiesų esi nenormalus. Kur nors Rytuose, kur normos kitokios, tu būtumei pats normaliausias. Normos gali būti nenatūralios (prieštaraujančios gamtai, prigimčiai), alkoholio normos mūsų visuomenėje kaip tik tokios yra. Nenatūralios, nesveikos, kaip ir pati visuomenė.
ir su jais kalbėjausi apie daug ką, o tai pat apie alkoholizmą. Kalbėjome apie vegetarizmo, alkoholizmo žalą. Svečias, gurgšnodamas alų išdidžiai išsireiškė, kad kažko visiškai atsisakyti yra nenormalu. Matyt norėjo manę patraukt per dantį. Aš atkirtau, kad nesiruošiu daugiau su protu nei alkoholio vartoti, nei kažkokio kito panašaus cheminio nuodo, nei saikingai tručytis nikotinu, nei saikingai daužyt galvą į sieną, nei saikingai grūsti sau subinėn stiklo šukių ar panašiai. Svečias nesuprato. Aš jam paaiškinau, kad jis ko gero painioja organizmui natūraliai priimtinus dalykus ir primestus visuomenės ar kultūros, tokius, kaip tabakas, alkoholis. Jis vistiek nesuprato. Jo, saikingai vartojančio alkoholį ir saikingai parūkančio, nuomone, tas,kuris visai negeria, visai nerūko(toks, kaip aš) yra nenormalus. Toliau aš su juo nebediskutavau. Nebebuvo prasmės.
deimantukas
Ačiū, Audriau, puikus straipsnio papildymas!
Taip, alkoholikų visuomenėje, kur alkoholizmas yra norma, negerti nėra normalu. Bet ne viskas, kas normalu, yra natūralu. Labai teisingai tai pastebėjai. Kam mums nesveikos normos?
Plastiko vamzdžiai, kuriuos naudojau saulės kolektoriams, orui būtų per siauri. Bet jeigu sudėjus 10 cm skersmens plastikinius kanalizacijos vamzdžius?.. Dar girdėjau siūlymą dėti skylėtus 8 cm skersmens plastikinius drenažo vamzdžius, nes tie pigesni.
O aš norėčiau užkasti į žemę aliuminio folijos ortakio vamzdžius. Nebrangūs ir laidūs šilumai. Tiesa, nestiprūs, bet užkasti giliau ir spaudžiami tolygiai, turėtų laikyti. Juk virš mano užkastų plastikinių kanalizacijos vamzdžių važiuoja ir sunkvežimiai, ir traktorius koks pravažiuoja. Bet - nieko. Atlaiko. Tačiau prieš kasdamas turėsiu atlikti nedidelį eksperimentą. Nebandęs nesužinosi.
Jokio saulės kolektoriaus šiltnamiui nereikės - jis pats yra saulės kolektorius ir gamina šilumą. Visa bėda, kad šiluma pakyla aukštyn ir menkai šildo žemę. Jeigu karštą orą nuo paties šiltnamio viršaus ventiliatoriais siurbsi žemyn ir varysi vamzdžiais žeme, ji šildys gruntą. O vasarą, per karščius - atvirkščiai. Tada oras, eidamas per vėsų gruntą, aušins šiltnamio orą. Tokią sistemą galima valdyti termostatais, ir ji veiks automatiškai, be žmogaus priežiūros.
Bet tai - tik planai. Mudu su Vincu nemėgstame skelbti neįgyvendintų projektų. Niekada nėra 100 proc. garantijos, kad pavyks.
Beje, keliems daržininkams esu siūlęs šiltnamio viršuje išvedžioti plastikinius vandentiekio vamzdžius. Taip ne tik vanduo per karščius būtų šildomas, bet ir aųšinamas šiltnamis. Tačiau jie atsisakė. Naujovių fobija.
Dar vaikystėje nusprendžiau neturėti jokių reikalų su alkoholiu. Tai nebuvo sąmoningas apsisprendimas, bet tuo metu matyti neblaivūs žmonės paliko labai neigiamą įspūdį. Savęs nevaldymas, kvailas elgesys, įvairūs incidentai, netgi agresija — ne, aš tikrai nenoriu toks būti.
Kuo vyresnis dariausi, tuo daugiau spaudimo patyriau iš aplinkinių dėl savo apsisprendimo, ypač paskutiniais metais mokykloje. Kažkodėl labai daug kam rūpėdavo mane „atvesti į teisingą kelią“, nors aš niekuomet nieko neverčiau negerti. Pamenu, kaip sykį man pasakė, kad „visai negerti yra nenormalu“. Tuo metu tokius dalykus girdėti buvo skaudu. Dabar matau, kad taip ir yra — geriančioje visuomenėje negerti tikrai nenormalu. Bet ar aš noriu atitikti nesveikos visuomenės normas?
Paskutiniais metais buvau iš dalies pasidavęs šitam spaudimui, įvairiomis progomis išgerdavau vyno. Laimė, Petro straipsniai šia tema privertė susimąstyti ir sąmoningai savęs paklausti, ar tikrai noriu žaisti šituos kvailus žaidimus. Ir apsisprendžiau: jau daugiau nei metai į pasaulį žvelgiu blaiviomis akimis.
Audrius
Petrai , pasidalink mintimis apie ta grunto sildyma...juk tavo pamegti juodo plastiko vamzdziai gal truputi per ploni tam? Bet nerudija ir pigus . Tai ir siltnamyje reiktu statyt saules kolektoriu , kad efektyviau dirbtu sistema.
Puslapiai