Baik, Antanai... Skaičiau, skaičiau protingus tavo komentarus ir staiga - ši beprotybė...
Ką aš vadinu beprotybe? Ogi ėjimą prieš gamtą, prie save, prie Kūrėją. Tai pats trumpiausias kelias nuo savęs į ligą, o ta liga - neurozė.
Aš savo argumentus jau išdėsčiau, daugiau nebekartosiu. Su tavimi irgi ta tema nediskutuosiu. Nediskutuoju su jokiais tikėjimais, nes žinau, kad apsėstas žmogus negirdi argumentų. Aš nieko prieš, kad tu nevalgytum mėsos, neužsiimtum seksu ir nedarytum kitų gamtos mums nustatytų dalykų, bet mano svetainėje nepropaguok jokių neurozių.
Antanai, su viskuo sutinku, bet vienas dalykas yra negerai. Priešprieša žydams yra užfiksuota Naujajame Testamente, tai yra FAKTAS, o ne mano nuomonė. Jokia nuomonė negali paneigti FAKTO. Visos nuomonės turi būti tikrinamos ir grindžiamos FAKTAIS, bet jokiu būdu FAKTAI negali būti tikrinami arba paneiginėjami nuomonėmis. Taip daro davatkos - ir tegu daro. O tu, Antanai, kaip matau, nesi davatka... Todėl geriau nusileisk faktams ir keisk nuomonę.
Trumpame komentare nenoriu dėti NT citatų prieš žydus, pasakysiu tik tiek: ne visas NT yra rašytas žydų, jis redaguotas ir perdirbinėtas romėnų - tikrųjų katalikybės steigėjų. Romėnai skerdė žydus po jų sukilimo, neapykanta žydams persimetė ir į naująją romėnų religiją - krikščionybę. Romėnai taip darydavo su visomis bent kiek pasipriešinusiomis tautomis, jų žiaurumas buvo valstybinės politikos dalis, baimės kultas irgi buvo diegiamas pačios valstybės. Vėliau baimės kultą perėmė ir katalikybė bei visa krikščionybė.
Kalbant ta tema verta būtų prisiminti, jog dar prieš 50 metų eiliniam žmogui Biblija buvo tabu. Kodėl? Apie tai rašiau http://aistis.eu/index.php/praeitis
Teisingai, Petrai, pastebėjai, kad Biblijoje parašyta vienaip, o bažnytininkai daro dažnai visai priešingai.
Tiesa, siūlyčiau neplakti į viena ST ir NT. ST yra žydų gąsdinimo knyga, siaubo istorija, surašyta Mozės, siekiant, kad žydai bėgant tūkstantmečiams nepamirštų to, ką Mozė jiems į galvas įkalė per 40 metų, vedžiodamas po dykumą ir už menkiausią prasižengimą, nepaklusnumą liepdamas užmėtyti prasikaltusį akmenimis.
Įdėmiau paskaitę NT gana nesunkiai įsitikinsime, kad Jėzus atsargiai, po truputį „stepas paskui stepą“ stengėsi žydus išvaduoti iš tos Mozės įkaltos vergystės.
Supraskime, jeigu Jis tada būtų žydams pasakęs, kad išmeskit tą ST ir aš jums tuoj padiktuosiu naują, tai būtų buvę jo paskutiniai žodžiai.
Todėl Jis turėjo labai atsargiai, taktiškai, po truputį prijaukinti nors keliolika surastų imlesnių žmonių prie kiek kitokių tiesų.
Štai per šabą išgydęs žmogų Jėzus sako: „Ne žmogus sukurtas šabui, bet šabas žmogui“, kai tuo tarpu Mozė, pastebėjęs, jog žydas per šabą paėmė nuo žemės kelis pagalius, norėdamas įmesti į ugnį, liepė jį užmušti akmenimis.
Kai Jėzaus mokinys paprašė leisti jį palaidoti tėvą, o tada jau jis seksiąs paskui Jėzų, šis juk aiškiai pasakė: „palik mirusiems laidoti savo numirėlius“. Žodžiu tie, kurie įsikibę laikosi ST – mirę.
Net kai Jėzaus paklausė apie 10 Dievo įsakymų, Jėzus pasakė vienintelį, kuris privalomas, kuris dabar krikščionių įvardijamas kaip svarbiausias, bet kurio visai nebuvo ST. Kas bent kiek susipažinęs su psichologija, puikiai žino, kad žodelio „ne“ pasąmonė „nevirškina“. O 10 įsakymų... „nežudyk, nepaleistuvauk, nevok...“ iš tiesų būtent ir pratina žmogų nusikalsti.
O dar aiškinimas, kad žmogus gimsta nusikaltėliu...
Be to Jėzus aiškiai sakė, kad ne sveikiems reikia daktaro. Taip Jis juk aiškiai pasakė, kad atėjo ne pas pagonis, kurie lyginant su žydais – angelai, bet atėjo gelbėti žydų tautos.
Ir nei Jėzus steigė kokius sakramentus, nei liepė poteriauti, kaip teisingai ir rašo čia Petras.
Paimkim konkretų pvz. iš NT: Kai Jėzus atėjo prikelti mirusio Lozoriaus. Juk pilnas kiemas buvo verkiančių giminaičių. Jeigu jau Jėzus būtų norėjęs išmokyti žmones šliaužioti keliais, geresnės progos to pamokyti nė nesugalvosi. Pasakei giminaičiams: „Suklupkit, papoteriaukit ir aš prikelsiu Lozorių“. Bet Jis paprasčiausiai pasakė: „Nuriskite akmenį“. Ir po to sušuko: „Lozoriau išeik!“
O dėl visų dabartinių bažnytininkų, tai tik dabar jie yra pasimetę, patys nelabai susigaudo, kam tarnauja, iš ko turi mokytis... O praėjus ~ 300 metų po Jėzaus mirties, kai fariziejai, kurie patys (tiksliau jų buvę mokytojai) nukankino Jėzų, pamatė, jog Jo mokslas perdaug gajus ir sunkiai sekasi jį įveikti tiesiogiai konfrontuojant, apsiskelbė esą krikščionys, surašė bažnyčios įsakymus, su laiku prikūrė įvairių ceremonijų, apeigų ir apgaudinėjo nesusigaudančius žmogelius, vaidindami Jėzaus pasekėjus, bet iš tikro darydami atvirkščiai.
Gera tema!
Tikėjimo kankinys... Žmogelis, prisirakinęs save prie sienos grandinėmis ir raktą numetęs toli,
kur pats negali pasiekti...
Manau, kad gana neretas, dažnai nė nepastebime, kaip savanoriškai tampame tais „tikėjimo kankiniais“. O baisiausia, kai tai pasidaro įprasta kasdienybe.
Ar Petrai, tokiu teiginiu „bėgsime nuo savęs į ligą, kaip tai daro vegetarai, asketai ir kiti neurotikai“ neužlipai ant savo padėto grėblio?
Kai kalbėjai apie alkoholio vartojimą, tai dėstei aiškiai, kad tai nuodai ir be jokių išlygų...
Kodėl taip? Todėl, kad sugebėjai to atsikratyti, suvokei, kaip tai pražūtinga žmogui.
O va, kol mėsa patinka, kol dar nesuvokei jos žmonijai ne ką mažiau pavojingo, tik labiau užslėpto poveikio, tai jos nevalgantys jau tamstai „neurotikai“.
Bet jeigu užteks noro ir kantrybės, jei tikrai rimčiau pasikapstysi, nesunkiai pats įsitikinsi, kad tie tamsių sumanymų autoriai, kurie sugalvojo padaryti žmones lengvai valdomais vergais, savo klastingą strategiją sukūrė tūkstantmečiams į priekį!
Jie patys puikiai suvokė, kad neprivers išmintingų, blaiviai mąstančių, įžvalgių žmonių nuodytis alkoholiu, narkotikais... Todėl jie žmonių išminties atbukinimui palengva, kai kurias tautas, per šimtmečius ar net tūkstantmečius (čia neblogas pavyzdys ir žydų istorija, aprašyta ST), sudarę atitinkamas sąlygas, pripratino valgyti žuvį, mėsą. Per gana ilgus amžius, pasitelkdami religijas, įkalė į galvas turbūt patį klastingiausią žmonijos istorijoje teiginį „duona šventa“. Beje, šito teiginio klastą sau įvardijau visai neseniai.
Pradėję gyvuliškai, žvėriškai, plėšrūniškai maitintis, žmonės labai susilpnino savo sugebėjimą mąstyti. Taip labai susiaurėjo jų supratimas apie pagrindinį visoje Visatoje galiojantį priežasties – pasekmės dėsnį. Nebesugebėjo numatyti, kur nuves viena ar kita „nereikšminga smulkmena“...
Pažiūrėk, netgi šiandien tose tautose, kur dar neįpratinti žmonės masiškai valgyti mėsą (pvz: Indija, Kinija...), alkoholis yra žymiai mažiau paplitęs. Jo vartojimo dozės yra daug mažesnės.
Panašiai klysti ir dėl badavimo. Taip, jis nėra labai svarbus ir būtinas teisingai besimaitinančiam, niekada nepersivalgančiam žmogui (ar daug tokių pažįsti? :)).
Mane kažkada gydytojai buvo „nurašę“, kaip nebepagydomą (buvau stipriai nukentėjęs nuo radiacijos, po Černobylio katastrofos). Bet, kai sužinojau, jog nepagydomų ligų nebūna, būna tik nepagydomi žmonės, truputį pakoregavau savo kai kurias nuostatas... dar kaip matai ir šiandien gyvas, ir pas daktarus jau gana daug metų nebesilankau.
Ir kas mane pažįsta, nelabai laiko neurotiku.
Puikiai rašai apie tai, ką gerai žinai ir supranti. O kur dar „terra incognita“ gal nebūk labai kategoriškas... ;)
Labai geras dalykas įprasti užsirašinėti sapnus. Be to, juos galima ir „užsisakyti“.
Yra toks Jose Silvos proto kontrolės metodas. Vyksta kursai, kur tokių dalykų išmokina...
Sapnų pagalba galima dažnai labai paprastai išspręsti daugelį gana sudėtingų dalykų. Užsiduodi sapną, susapnavai, pabudęs užsirašei, o iš ryto, dažniausiai vos perskaičius jau aišku, ką tai reiškia. Kai tai įpranti daryti, vėliau jau ne tik sapnais, bet ir šiaip kur atsipalaidavus, būnant tyloje, vaikštant po mišką, medituojant ar pan. staiga į galvą „šauna“ reikalinga mintis. Tik irgi reikėtų ją kuo greičiau užsirašyti. Nes tuo metu atrodo viskas aišku, o žiū, už 15 min. užmiršai.
Dėl „skraidymo“. Yra tokia knygelė „Tu amžinas“, autorius Lobsang Rampa. Ten aprašyta, kaip kūnui ilsintis keliauti su savo astraliniu kūnu. Apie tai, kaip to išmokti aprašyta ir vienoje iš Vladimiro Megre serijos „Skambantys Rusijos kedrai“ knygų.
To pramokus, tikrai labai praturtini savo patirtį. O tas mokymasis tikrai labai paprastas.
Šaunuolis, Petrai, kaip matau, nečiuoži paviršiumi.
Suku ekrano vaizdą pelės ritinėliu, skaitau. Perskaičiau Dariaus komentarą... Man irgi užkliuvo tas nuo senovės peršamas „savęs įveikimo“ stereotipas. Ir atrodo nekvaili žmonės, bet kaip užsifiksuoja smegeninėje tas kvailas teiginys „kariauti, nugalėti, konkuruoti... o tuo labiau su savimi“.
Juk ir Jėzus aiškino, kad vargas tai karalystei, kurios kariauna pešasi tarpusavyje (na čia savo žodžiais atpasakoju).
Ir tikrai reikia pasistengti padėti žmonėms suprasti labai logiškus ir paprastus dalykus, kuriuos religijos supainioja, kunigai ima aiškinti, kad nieko tu kvailas, kaltas žmogeli nesuprasi, kad Jėzus ten perkeltine prasme kažką pasakė, bet va mes, kunigai, puikiai žinome, ką jis turėjo omeny, todėl klausyk ir tikėk nieko negalvodamas...
Reikėtų pagaliau suprasti, kad ką nors (o tuo labiau save) kaltinti – tai grynai vergiškas įpratimas, vergo „privilegija“ visiškai netinkanti laisvam žmogui, savo gyvenimo šeimininkui.
Jeigu aš esu šeimininkas, jeigu kažką vakar padariau ne taip, o šiandien supratęs kad klydau, turiu suvokti, kad vakar elgiausi taip, kaip man atrodė geriausiai. Suvokiau savo klaidą, pasimokiau iš to, padariau tinkamas išvadas, ką galiu ištaisau ir einu pirmyn.
Kaltinti kažką kitą irgi... panašus marazmas. Jeigu tas kitas yra vergas, padarė kažką ne taip, reiškia aš netinkamai jam išaiškinau, kaip reikia, arba neužtikrinau būtinos kontrolės. Taigi, jį kaltinti beprasmiška,– vergas už nieką negali atsakyti. Kaltinti save... žr. aukščiau.
Taigi, protingam, laisvam žmogui kaltų išvis neturėtų būti. O tada prieinam ir iki kito gero Jėzaus pamokymo: „mylėk savo priešus“. Jeigu aš myliu žmogų, kaip jis gali būti mano priešas?
Kai visa tai suvoki, pats nustembi vieną dieną pastebėjęs, kad nebeturi jokių priešų, kad randi kiekvienam sutiktam už ką padėkoti. Taip ir pragaras nejučia transformuojasi į rojų.
Su draugu ramiai sėdėjome virtuvėje ir pro langą stebėjome, kaip smarkiai lyja ir žaibuoja. Staiga draugas manęs paklausė,-ar žinai, kad dažniausiai žmonės bijo ne žaibo blykstelėjimo, bet dundėsio? Aš nusišypsojau. Nusišypsojo ir draugas. Po to draugas manęs vėl paklausė,- ar žinai, ką daryt, kad nenutrenktų žaibas? Ką?- paklausiau aš. Labai svarbu suspėti persižėgnoti, kai sužaibuoja iki kol pradės griaudėti.
Mudu smagiai juokėmės.
Ačiū, Petrai už atkaklumą ir griežtumą.
Taip, ši tema tikrai labai aktuali ir svarbi. Apie tas įvairiausio plauko atėjūnų per šimtmečius įpirštas savižudiškas tradicijas reikėtų šiandien skambinti visais varpais.
Pamąstymų apie tai esu sudėliojęs čia: http://aistis.eu/index.php/laisve
Visi šianien žino, kad alkoholis pas mus atėjo iš Rusijos. Bet juk prieš porą tūkstantmečių visa šiaurinė Eurazijos dalis buvo apgyvendinta aukštos Vedų kultūros (nevisai šiandieninių pseudoistorikų supratimu) žmonių, gyvenusių išmintingai ir aišku blaiviai.
Alkoholį į Rusiją atnešė krikščionybė. Ilgus šimtmečius Rusijoje galiojo griežtas įstatymas, nurodantis, kad alkoholį gaminti ir platinti teisę turi tik vienuolynai!
Mūsų kraštų niekas nesugebėjo įveikti kardu. Todėl ir buvo mestas pavojingesnis už branduolinį ginklas – alkoholis. Analogiškai, tik tūkstantmečiu vėliau buvo užkariauta ir Amerika. Indėnų ginklais irgi niekas nepaėmė.
Mūsų kraštuose paskutiniai buvo apkrikštyti, taigi, ir išmokyti patys save alkoholiu nuodyti žemaičiai, kadangi jie buvo toliausiai nuo Rusijos, kur jau seniai buvo įsigalėjusi krikščionybė, o be to apdairiai nenorėjo turėti reikalų su jokiais kryžiuočiais, kalavijuočiais ar jiems dažnai paslapčia tarnaujantiems lenkams...
Todėl prieš daugiau nei 500m atsibastę į Žemaitiją sąžiningesni misijonieriai, pavadino Žemaitiją (dar apkrikštytą tik teoriškai, pagal vyskupų ataskaitas popiežiui), šventa žeme!
Apie tai galima rasti nuo inkvizicijos laužų išsaugotuose raštuose, išlikusiuose Vokietijoje...
Tikrai aktuali, verta dėmesio tema.
Bet va, vienas tamstos teiginys: „priešprieša žydams yra nuolatinė, absoliuti, užprogramuota Naujajame Testamente“ mano manymu yra klaidingas.
Bent kiek protingesniam krikščioniui, paskaitančiam NT ir net kai ką ten suprantančiam, žydai negalėtų būti priešai, nes pats Jėzus buvo žydas.
O kitų tautų žmonių priešprieša žydams yra užprogramuota būtent Senajame testamente, o jeigu kalbėsime tiksliau – Mozės. Ir tuo gana nesunku įsitikinti. Pasigilinę į istoriją pamatytume, kad žydų pogromai vyksta jau keli tūkstančiai metų, jie kartojasi panašiai kas 80 metų. Jie vyko gerokai anksčiau iki Jėzaus.
Nenoriu tuo teisinti krikščionybės. Tik priminsiu, kad ne Jėzus įkūrė krikščionybę, o fariziejai, kurie nužudė protingiausią savo brolį (pažangos dėsnis – „užmušk pranašą), bandžiusį juos išvaduoti nuo Mozės per 40 metų labai griežtais, tiesiog nežmoniškais metodais įkaltos į žydų galvas vergovės, aklo paklusnumo Mozės gudriai sumąstytai programai, kuri lyg ir teigia „žydai – išrinktoji tauta“, taip užliūliuodama žydų budrumą. Bet iš tikro, ta įkalta nuostata, kad gojai niekada negali prilygti žydams, kad jie „antrarūšiai“, būtent ir įpratino žydus provokuoti kitas tautas, kitų religijų atstovus neapkęsti jų...
Nenoriu čia labai plėstis. Apie krikščionybės neprilygstamus nusikaltimus žmonijai, prieš kuriuos Stalinas, Leninas ar Hitleris būtų tik geltonsnapiai pradinukai, plačiau esu sudėstęs čia: http://aistis.eu/index.php/praeitis
Pastebiu, kad gana didelė dauguma žmonių suplaka į vieną tokias, mano manymu labai skirtingas sąvokas, kaip tikėjimas ir religija.
Religijos visos sukurtos žmonių pavergimui.
O štai tikėjimas... be jo negalime apsieiti nė vienas. Šiandieninis ~protingas žmogus gali patikrinti mažiau nei 1% gaunamos informacijos. Taigi, likusių ~ 99% to, ką mes žinome, apie ką galvojame pamatas – tikėjimas.
Gerai rašai, Petrai.
Turiu vieną pastabėlę tiek tamstai (gal ir nebūtinai), tiek skaitytojams ir komentatoriams:
Mano supratimu, „žalieji“ gali būti bent dviejų rūšių; tie, kurie sąmoningai tausoja tai, ką Dievulis dovanojo ir tie... kuriems pasitaikė girtas akušeris :(
Pastariesiems kas belieka? „Visą gyvenimą mokaisi ir durnas miršti“. O su pirmos kategorijos atstovais (absoliuti mažuma, švelniai sakant), galima ir kažką gero nuveikti.
Siaubingai išmintingas straipsnis, netgi galėtų būti pamokantis, jeigu... „akušeris būtų buvęs blaivus“...
Patiko, įdėjau nuorodą ir puslapio http://aistis.eu lankytojams, kad pasiskaitytų.
Ačiū autoriui
Taip, Dariau, beveik su viskuo sutinku. Ir ta Rytų "išmintis" būtų nieko, jeigu ne tas "savęs nugalėjimas". Kovoti su savimi - pati didžiausia visų religijų peršama beprotybė, toks karas niekada nesibaigs pergale. Susitaikyti su savimi, padėti sau, gelbėti save, apginti save ir savo prigimtį - štai kur išeitis.
Susikauti irgi tenka, bet - ne su savimi, bet su savo kultūra, jos įdiegtais prietarais, tradicijomis, baimėmis. Man sunkiausia buvo susiremti su krikščioniška alkoholio garbinimo kultūra ir išvalyti iš savo galvos paskutinius dievo kraujo lašus. Bet išvaliau, ir dabar man labai juokingai atrodo alkoholio garbinimo apeigos - tiek smuklėje, tiek bažnyčioje.
Tipiškas davatkos jovalas - mintimis to nepavadinsi. Galima pagalvoti, kad ši proto niekintoja šventins variklį, o ne ieškos jo gedimo. Veidmainystė - vieną sakyti, o kitą daryti - neišvengiama davatkų palydovė.
Mokslinis (racionalusis) požiūris į pasaulį ir religiniai svaičiojimai skiriasi ne kaip dvi vienodos politinės partijos. Kliedesiai ir pažinimas skiriasi taip, kaip sapnas nuo realybės. Kai kurios religijos tvirtina, kad sapnas yra realesnis už... realybę. Eidami toliau beprotybės keliu turėsim sakyti, kad protas yra beprotybė, o melas yra tiesa.
Šiandien milijonai išsivadavusių žmonių puikiausiai gyvena be religinių svaičiojimų, o kaip davatka be mokslo vaisių? Štai kunigas savo bažnyčiai užsako žaibolaidį - ar neužtektų kryžiaus, kuris saugo nuo pikto?..
Su kliedesiais nėra ko ir diskutuoti. Komentaro autoriui galiu tik palinkėti kuo greičiau atsikratyti paskutinių proto likučių, tapti visišku bepročiu ir atiduoti bažnyčiai visus savo pinigus bei nekilnojamąjį turtą.
Visuotinai priimtas mokslas ir religija tarpusavyje skiriasi tik tiek kiek skiriasi kairieji ir dešinieji. Kaip pastebėjo vienas žmogus: šiandieninis mokslas yra kaip dėlionė, kurioje trūksta daugiau nei pusės detalių. Štai gimsta žmogus- jam pasiūlomi du variantai (kartais tiesiog prievarta įpučiamas vienas iš variantų)- tikėti dievu arba vadovautis visuotinai priimtu mokslu. Na su religija viskas aišku- tai pasaka skirta valdyti mases, o mokslas- mokslas tiesą sakant yra verslo objektas, jis perkamas ir parduodamas. Sakykim istorija ar rasime vadovėliuose apie Sarmatiją, Atlantidą, Lemūriją (nors įrodymų, kad tai egzistavo apstu). Štai dabar mokslas nustatė šiltnamio efektą, tik kažkodėl kiti mokslininkai jau rėkia apie artėjantį miniledynmetį. Mokslas "įrodė" kad fluoridas sveikas dantims, tik kažkodėl nuo jo dantukai krinta ir vėžiai atsiranda. Nobelio taikos premija, kuri laikoma ypatingu išprusimo ženklu įteikima prezidentui, kuris sugeba įvelti savo šalį į kelis konfliktus iškart (ar čia išvis galioja logika). Žmonės gyvena technologijų amžiuje ir niekaip nesugeba išgydyti vėžio, bet dar labiau jį pagilina chemoterapijo pagalba. Taigi tarp religijos ir visuotinai priimto mokslo drasiai galime dėti lygybės ženklą, nes fantazijų gausa šie du varžosi tarpusavyje
Ačiū, Petrai, už puikų įrašą. Negalėjau atitraukti akių iki paskutinės eilutės.
Labai taikliai pastebėta, kad keiti vieną, keičiasi viskas, kas su tuo susiję. Retas tam pasiruošęs.
Čia tinka rytų išmintis: "Išmintingas save pažinęs. Stiprus save nugalėjęs". Tai ilgas kelias. Ir spėju, kad dažnai atveda ne ten, kur tikėjaisi pakliūti žengdamas pirmą žingsnį.
Pyktis - nemaloni neigiama emocija, bet ji - natūrali, gamtos (dievo) duota emocija. Vadinasi, išvengti jos nepavyks. Ir jeigu gamtos dalis, tai netgi reikalinga. Kovodami su prigimties dalykais dalykais, mes nieko gero nepasieksime - tik bėgsime nuo savęs į ligą, kaip tai daro vegetarai, asketai ir kiti neurotikai.
Tai kaip čia išeina? Kodėl daug sveikiau atleisti, negu piktintis visą gyvenimą? Kodėl reikia atleisti, jeigu pyktis - natūralus, vadinasi, geras, reikalingas dalykas?
Vengti reikia ne pykčio, bet pagiežos, kitaip sakant, sugįžusio, ilgai trunkančio ir varginančio pykčio, kuris palaipsniui perauga į neapykantą ir apakina žmogų.
Kad būtų aiškiau, pyktį palyginkime su alkiu. Alkis, kaip ir pyktis, yra neigiamas, bet gamtos duotas ir labai reikalingas pojūtis. Vengdami alkio, žmonės nutunka. Jie vis kramto ir kramto,, nes bijo išalkti, o tos baimės netgi nejaučia, nes ji glūdi kažkur pasąmonėje. Neatsikratęs alkio baimės, nutukėlis niekaip nesutvarkys savo mitybos, o jeigu numes svorio - tai tik per didelius vargus ir laikinai. Vadinasi, žmogus turi išalkti, o valgyti tik išalkęs. Alkis yra signalas, kad reikia valgyti. O kaip su badavimu? Gal metant svorį, reikia badauti? Ne, jokiu būdu! Badas - baisus dalykas, jo tikrai reikia vengti. Badas - tai ilgas varginantis alkio pojūtis. Taigi alkis kaip ir pyktis yra natūralus, reikalingas dalykas. O badas, kaip ir pagieža ar neapykanta - tikrai vengtinas, nieko gero neduodantis.
Taigi pykčio, kaip ir lietaus, nereikia nei vengti, nei slėpti. Labai svarbu jį suvokti ir labai paprastai išreikšti. Pavyzdžiui, pasakyti: "Aš ant tavęs pykstu". Tada galima išsiaiškinti pykčio šaltinį ir jį likviduoti. Tai bus daug sveikiau, negu veidmainingai šypsotis ir maivytis: "Ką jūs, ką jūs, čia nieko tokio...", o užanty neštis akmenį.
Man jau nebereikia spėlioti, ar augalai ima deguonį iš vandens, ar neima, nes tai patikrinau praktiškai. Auginau svogūnus be burbuliatoriaus ir su burbuliatoriumi. Skirtumas - kaip tarp dienos ir nakties.
Dumbliai buvo pradėję veistis, kai vienas vamzdis dar buvo neapsodintas, atviras, ir vanduo gaudavo šviesos. Vėliau, nebegavę šviesos, dumbliai išnyko. Girdėjau, kad jie augalams nepavojingi, net gali būti naudingi, nes gamina šaknims taip reikalingą deguonį. Tik toks minusas, kad jie eikvoja trąšas, o derliaus taigi neduoda... Mūsų atveju jie visiškai nereikalingi, nes deguonimi vandenį puikiausiai prisodrina burbuliatoriai.
Tiek C02, tiek O2 augalai ima iš oro, tik dieną vyksta fotosintezė ir gaminamas deguonies perteklius, o naktį naudojamas tik deguonis
Dėl deguonies apie šaknis ir su vandeniu negaliu diskutuot. Matyt reikia, o ten jo patenka su vandeniu pakankamai.
Man sunkiai sekasi įsivaizduoti pušies šaknų ventiliaciją giliai žemėje.
Kitas reikalas šaknys paviršiuje, kaip antai orchidėjos, kuriose net chlorofilo yra.
Kita vertus pats rašei, kad "Deguonis ne tik maitina šaknis, bet ir neleidžia vandeniui gesti. Yra deguonies - neišgyvena puvimo bakterijos."
Gal ne vien tik anaerobines bakterijos, bet ir dumbliai, kurie valgo trąšas.
Beje ant tavo vandens su trąšomis indo nesiveisia žali arba rudi dumbliai?
Hadrian:
Pasidomėk Hariu Kasparovu ir jo kovomis prieš kompiuterius.
Tada pagalvok apie tai, kas yra kompiuteris ir kas yra programa
Lygiai tie žmonės, kurie sugeba greitai skaičiuoti naudoja įvairias metodikas ir savo atmintį
Jei neklystu panašūs pavyzdžiai buvo pateikti populiariojoje psichologijoje,
o apie x procentų pirmą sykį išgirdau Kašperovskio laikais.
Audriaus citata: "įvairūs smegenų matavimai rodo, kad smegenys visą parą daugiau ar mažiau veikia visos"
Pilnai sutinku jos ir maistines medžiagas naudoja visą laiką ir veikia jos nuolat, o ne hercais, nes sumatoriai jose yra analoginiai ir pasikeitus įėjimo signalui per vėlinimo laiką gali kisti būsenos tolesniuose surištuose neuronuose, o neuronai dar turi ir grįžtamuosius ryšius taigi smegenys visada veikia ir pas visas butybes skirtingu ir nenuspėjamu keliu, nes vienintelė sinapsė gali kardinaliai pakeisti smegenų būseną.
O dabar klausimas kiek procentų savo mąstymo pajėgumų mes išnaudojame kūrybinėje veikloje?
Net jei sąmoningai apie tą veiklą galvojame 8 valandas per parą (o kiek iš tikro)?
Kiek laiko ir kiek intensyviai apie tą patį dalyką galvoja pasąmonė?
Pridėkime numanomą sąmonės ir pasąmonės santykį.
Ir iš kurios dalies ateina teisingas sprendimas?
Dar reikėtu pasvarstyti kiek smegenų resursų mes skiriam savo "aparatūrai" ir kiek sąmoningai veiklai, dar žinant, kad stuburo smegenys dedikuotos aparatūrinėms problemoms.
Taigi pasakymas, kad mes žmonės vidutiniškai išnaudojam 20% savo smegenų pajėgumų manau yra labai optimistiškas.
Juolab vidutiniškai, kas reiškia, kad matyt kažkas išnaudoja procentėliu, o kažkas tobulina reliatyvumo teoriją...
Iš savęs žinau, kad skirtingomis dienomis ir skirtingomis sąlygomis mano pačio smegenų našumas skiriasi keletą kartų, o tam įtakos turi tokie veiksniai, kaip emocijos, temperatūra, oro slėgis ir įvairiausi poreikiai ir kitokie triukšmai.
O kaip Jūs prisimindami savo patirtį ar visada esate toje fokuso ir aiškumo būsenoje, kai darėte savo atradimus?
Kiek procentų sudaro dabartinė jūsų būsena?
Ir negi jau nebetikite, kad dar galite nuveikti kažką stebuklingo ir peršokti savo pasiekimų kartelę?
Taigi visiems linkiu nesustoti vietoje ir plėsti savo komfortinę zoną, tuo prieštaraudamas Vytui ;)
Kazi ar ne perdaug susireiksminame ? Ta valgysiu , to nevalgysiu . Kazkaip pamirstame , jog valgymo iprocius mums nustato maxima - apie viska pagalvota . Ka det i burna o ko ne , sprendzia marketmeikeris ,rinkos formuotojas.
Nepaverskime idomaus forumo kliedesiais .
Kiekvienas elgiasi kaip ismano ir tai yra geris. Tik neverta savo nuomones primetinet visiems. As irgi prie Qbiliaus tapau vegetaru , vien bulve mintu , nes kainos kruopu ir tos sukilo simtais procentu . Benzas policijai tiekiamas kontrabandistu , nes degalineje - perbrangus . O mums ?
Mielai sukirsciau sultinga karbonada ....ir nusiperst man i fotosinteze kaip maitinimo saltini. Stoviu kitame maitinimosi grandines gale , esu homo sapiens - visaedis.Tegul klumpele lepinasi vandens lasu...
Oho, kiek prietarų vienoje krūvoje!.. :)))) Galima pagalvoti, kad šio komentaro autorius yra atlikęs išsamius žmonijos tyrimus. Man nesuprantama, kaip žmogus gali taip neatsakingai taukšti tokius niekus, o fantazijas pateikinėti kaip informaciją.
Čia irgi - tas pats religinis noras kritikuoti ir pataisyti gamtą.
Neurotikai nesupranta, kad gyvūnas nepasirenka, kuo - mėsėdžiu, žolėdžiu ar visaėdžiu - jam gimti. Tai - pažintinė neurotiko problema. Ir visai nesvarbu, ar jis vadina savo religingu, ar laisvamaniu. Vargšelis eina prieš savo prigimtį, o tai ir yra neurozės esmė.
Skanu pavalgyt kotletus, koldūnus su malta mėsyte, kukulius, kepsnys skanu bet per sunku skrandžiui, bet jau lašinių, kremzlių, šaltienos ir kepenų nemėgstu.
Keletas faktų apie vegetarus:
Vegetarai ne tik religiniai būna, vegetarizmas daugiausia laisvamanių, ateistų ir agnostikų privilegija.
Gyvulininkystė kerta per resursus ir finansus, visokios ES paramos dažniausiai suplaukia žemės ūkiui, o šis augina augalines kultūras kurių didžiumą sušers gyvuliams.
Bet norintiems misti mėsa pigi alternatyva yra medžioklė (laukinių gyvūnų mėsa yra liesa ir nepamaišo sveikatai, be to jiems nesušeriama ir nesunaudojama daug resursų).
Jei gyvunas krito nuo vienintelio šūvio galima teigti kad jo mėsa košerinė- kadangi jis nespėjo pajusti streso ir išskirti atitinkamų hormonų.
Bet vegetarai būna ne tik susiraukšlėję ir nupiepę, dar vienas faktas gausiai valgantys mėsą yra impulsyvūs ir nepastovūs- kadangi mėsa greitai virškinasi- tai mėsavalgiai vieną minutę sotūs ir tingūs, o kitą jau nori skanai pavalgyt arba sekso, po sekso jie dar labiau apsiyja kadangi reikia atstatyti prarastus cukrus. Seksas nėra nuodėmė ir aš nepritariu religijai, bet jis turėtų būti ne vien geismas ir noras, bet ir kažkas aukštesnio. O kaip tu tai pajusi jei vadovaujiesi vien tik receptoriais.
Ir dar vienas faktas- augalai ir gyvūnai tai tarsi in ir jan, augalai gamina deguonį- kurio reikia gyvūnams, gyvūnai gamina co2 kurio reikia augalams. Augalas minta nudvėsusio gyvūno syvais, o gyvūnas augalais- tai pusiausvyra. Augalas kuris maitinasi kitu augalu vadinamas parazitu, žmogus valgantis mėsą kažkodėl ne. Taip žinoma yra gamtoje liūtai, vilkai ir t.t. Tai natūralu ar ne, ne man spręsti. Taip istorija teigia kad buvo akmens amžius ir žmonės mito mėsa, kad mito mėsa gal ir neabejoju, bet va istorija labai dažnai suabejoju...
Tik va yra dar vienas faktas parazitiniai augalai ir gyvūnai dažniausiai atsiranda dėka žmogaus "geros" valios. Ne aš čia nepradėsiu pasakot, kad liūtas buvo žoleėdis ir žmonės jį klonavo ir jis tapo mėseėdžiu, bet dauguma parazitinių vabzdžių padaugėjo dėka žmogaus. Atsižvelgiant į faktus ką dabar žmogus išdarinėja su gamta (kergia kvietį su skorpionu- genetinis modifikavimas) Gerai o dabar dar vienas faktas- giliai žemėje randama atominio sprogimo liekanų vadinasi labai seniai egzistavo ne žmonės su akmeniniais gremžtukais, o pažangios civilizacijos (ir tik po atominių karų jiem prireikė grįžti prie gremžtukų ir iečių) ir kas žino ar tos pažangios civilizacijos nesinaudojo klonavimu, ar liūtai tada jau buvo mėseėdžiai. Na bet tai tik mano pasvaičiojimai...
Rašėte apie vegetarais verčiamus šunis ir kates. Bet yra ir mėseėdžiais verčiamų žolėdžių gyvūnų- ar esate girdėję apie kovinius arklius- jiems neduodavo maisto kurį laiką, o po to- budavo duodama mėsa- esą šie geriau kausis...
Beviltiška situacija. Katalikai savo vaikų irgi nesiklausia, kai neša juos krikštyti. O kaip tu išgydysi pamišimą? Nebent kas teisme įrodytų, kad vaikas žalojamas.
Viena mano draugė vaiką pagimdė taip ir neparagavusi vištienos sultinio, kurį žadėjo gerti nėštumo metu. Vaikui jau du metukai, o mėsytės lyg ir neragavęs. Nežinau, ar visiems vegetarų vaikams taip yra, bet tas vaikelis atrodo sutinęs (nuo medžiagų trūkumo?). Ką daryti, kad bent vaikų jie neluošintų? Guodžiu save: ką padarysi - sektanto vaikas irgi sektantas, nes yra sektanto nuosavybė...
Niekada nemėginau svarstyti, aks būtų, jei nusisuktų visi... Tiesą sakant, man tai net nesvarbu. Svarbu, kad laisvas tapau aš. Lygiai taip nesvarstau, kas būtų, jei visi žmonės išsivaduotų nuo alkoholio, nikotino, narkotikų. Laisvas aš, ir tai man svarbiausia. Kai sutinku kitą išsivadavusį, man visada malonu. Gera sutikti saviškį.
galima butu isivaizduoti, kas atsitiktu jeigu zmones nusisuktu nuo visu stabu (zinoma to niekada nebus)o ypac religiniu. Kaip matau Petrai rekomenduojate ir zeitgeist. As taip pat pakeiciau gyvenimo krypti siek tiek, kiek aplinka leizia zinoma. Saunios mintys...... dekoju ir sekmes reiksti mintis
Šnekant rimčiau, gamta yra viena, visus veikia tie patys gamtos dėsniai. Savus dėsnius išsigalvoja tiktai pasiklydę žmonės - ne tik vegetarai, bet ir alkoholikai, narkomanai, bažnyčių fanatikai - savo kūno kankintojai...
O kelius, aišku, pasirenkam patys. Galima eiti darnoje su savimi ir gamta, galima skelbti karą sau ir savo prigimčiai, kaip sakydavo senelis Froidas, nuo savęs bėgti į ligą.
Dažniausiai vegetarais yra turbūt visokiausių rytų religijų atšakų pasekėjai....ten jau apie žarnų ilgį ar evoliuciją net kalbėt nereikia. Jų mokytojai taip pasakė ir šventa.
Beja, vienas dalykas apsunkinantis diskusiją yra tas, kad visgi susimąstę apie savo mitybą žmonės, netgi ir pasirinkę vegeratizmą išlošia daugiau, nei mėsėdžiai gyvenantys tokį gyvenimą kokį mūsų dauguma gyvena.
T.y. dažnai iš raciono išeliminuoja ne vien mėsą, bet ir traškučius, valgo daug daržovių, daug medituoja ir nebežiūri teliko ;) Todėl aišku, kad jų sveikata pagerėja. Gilesnės ir ilgalaikės žalingos to pasėkmės pasimato vėliau, kaip Rūta kad rašė.
Nors ir vėl, nebūtinai viskas taip drąstiškai, aš pažįstu vegetarą, kuris nuo vaikystės nemėgo mėsos, ji jam neskani....yra jis toks perkaręs vyrukas, maitinasi jogurtukais (weeeeh :D ) ir visai neatrodo kad sirgtų kuo :))
Gal būt jam pasisekė kitaip kokiais būdais gauti baltymus, mineralus ir fermentus, gal daržovės jo vietovėje (ne LT) ne ant vandens ir mineralinio tirpalo augintos?
Kaip bebūtų, kiekvienam savas kelias, kaip pasiklosi, taip išmiegosi...Ir atsibudęs sukrausi turtus medikams ir farmacininkams ;)
17 metų buvau vegetarė. "Atsikodavau" 2008 metais birželį. Vyras parvežė iš kaimo naminės kiaulės lašinių, O kvapas.. Atsipjoviau bryziuką ir sukramčiau. Bijojau, nes smegeninė buvo paveikta, buvau gąsdinta, kad galiu numirti staiga paragavus po ilgo laiko. Figuški, Akys nušvito. Į tai buvo ilgas ėjimas su didžiulėmis netektimis.
Pirma netektis: būdama vegetarė netekau beveik pusės labai gražių dantų. Mat ne tik nevalgiau mėsos, bet septynerius metus neėmiau į burną jokių pieno produktų. Organizmui trūko kalcio, dantys byrėjo gabalais. Ir tie mano geradariai mokytojai nepasakė, kad bent gerčiau kalcio tabletes, būčiau gal išsaugojusi dalį dantų. Taigi vegetarų gąsdinimai, kad piene yra pūlių (pripumpavo kažkas vaikus nesąmonėmis) neatrodo įtikinami ir yra šlykštūs, kai burnoje dirbtiniai dantys.
Antra netektis: mitas, kad vegetarai yra ploni ir vegetarizmu galima numesti svorio. Iš pradžių aš iš tiesų buvau laiba ir daili, bet ilgainiui nevalgant mėsos man vis trūkdavo maisto ir aš sotumo jausmą kompensuoti pradėjau košių kiekiu. Lašiniai pradėjo augti kaip ant mielių. O aš netgi peilį nusiplaudavau, kai vyras atsipjaudavo mėsos. Rezultatas -- niekada nebuvau tokia stora, kaip prieš vegetarizmo metimą. Aš taip ir sustorėjau, nes negavau reikalingų medžiagų, organizmui vis kažko trūko, tai kompensavau ėsdama ką kitą.
Ai, dar prisiminiau, kad vegetarų vegetarė Ksavera Vaištarienė, su kuria ne kartą teko susitikti ir klausytis jos paskaitų yra gana apkūni moteriškė. Vegetarizmu kažkada užsiiminėjo ir Filomena Taunytė, su ja esu išbandžiusi savaitės pasninką, bet ir ji visada buvo sultinga moterytė.
Visada bijojau lavonų, būtent ši baimė mane privedė prie vegetarizmo. Mano mokytojai sveikuoliai žino fintą apie lavonų baimę, juo sėkmingai naudojasi ir gilina žmonėms neurozę. Kai man pasakė, kad valgydami mėsą iš tiesų žmonės valgo lavonieną, tuoj prieš akis iškilo vaizdas (aš mąstau vaizdais) kaip aš iš gulinčio grabe lavono atsipjaunu kumpio ir suvalgau. Ojėžusmarijamotinašvenčiausia! Kaip ranka "nuėmė" mėsos valgymą. Baimė -- fobija nevalgant mėsos ne sumažėjo, o tik padidėjo. Ši fobija dingo kartu su vegetarizmo atsisakymu.
Pagijimas: vienas mano geras draugas, kurį tu, Petrai, gerai pažįsti, man labai lengvai išgydė tą neurozę. Aš mat buvau prigalvojusi visokių pasiteisinimų, kodėl nevalgau mėsos. Buvau sumąsčiusi, kad atseit aš savo brolių ir seserų nevalgau. Daugelis vegetarų taip svaičioja, kad višta ar kiaulė yra brolis ir sesuo, kurio negalima valgyti, nu tai ir aš į tą pačią dūdą. "Aš savo seserų ir brolių nevalgau. O tas draugas ir klausia, "A tai tavo tėvas pis.... vištas ir kiaules, kad tu jas laikai savo seserimis?."
Nu matot, kaip išeina gyvenime, čia tikros istorijos... Viena mano kolegė susižavėjo nauju vegetarizmo apaštalu, jam proto trūksta totaliai, ji man net siūlė apie jį rašyti straipsnį, aš iš kelių komentarų supratau, kas tai per paukštis. O proto trūksta dėl to, kad nevalgo mėsos ir negauna būtino smegenims kofermento q10. Ir čia ne mitas, o tikra tiesa, kad smegenys vegetarams suminkštėja, ne išimtis ir man. Kokią jie teisingą informaciją gali skleisti, jeigu serga neuroze, patys pagalvokit... O platinti savo gyvenimo būdą jiems norisi, o niekas neklauso, tai jie tada pykčiu. Beje, labai daug vegetarų yra pikti ir dideli pamokslautojai.
Sovietiniais laikais vegetarams šizofreniją diagnozuodavo be papildomų indikacijų. Tai sakė žmogus tuomet dirbęs psichiatru.
Vegetarai, kardinaliai nusistatę prieš gyvūnų žudymą gali laisvai valgyti mėsą tų gyvūnų kurie mirė nesmurtine mirtimi.
Ne tik šunį galima pripratinti neėsti mėsos. Čigonas (beveik sėkmingai) bandė pripratinti arklį neėsti iš vis nieko. Sako, dvi savaites nieko neėdė, jau beveik buvo pripratęs, tik kad padvėsė.
Mano jaunėlė dukra (10 m.), mamai dalinant kiaulienos sprandinės kepsnį, sako: "Mama nedėk man tokio riebaus gabalo - aš vegetarė"
Taip, šiame valdiklyje numatytas uždelsimas, jei galima taip vadinti. Reguliuojant R8, didinamas arba mažinamas skirtumas tarp temperatūrų skirtumų. Gerai skamba - skirtumas tarp skirtumų :) Vaizdžiau būtų taip: valdiklis įjungia siurblį kai kolektoriuje temperatūra 5 laipsniais aukštesnė negu boileryje, o išjungia kai kolektoriuje 5 laipsniais šalčiau. 10 - tai ir yra tas skirtumas tarp skirtumo -5 ir skirtumo +5. Vietoj 5 galima sureguliuoti ir kitokią reikšmę, pvz 3.
Norint, kad siurblys išsijungtų susilyginus temperatūroms, o įsijungtų kai kolektoriuje tarkim 10 laipsnių šilčiau, nuosekliai šalia R4 reikia prijungti papildomą potenciometrą.
Aš namą žiemą šildau tokiu būdu ne teoriškai, bet praktiškai. Apniukusiomis dienomis saulės kolektoriai šilumos gamina labai mažai, bet veikia kaip šiltinimo priemonė - maniškiai yra pritaisyti prie sienos, vadinasi, namo siena - tai saulės kolektorių dugnas. Net ir naktimis saulės kolektoriuose oras keliais laipsniais būna šiltesnis, nei lauke.
Du stiklo sluoksniai mažu tarpeliu (vadinamieji stiklo paketai) gerokai sumažintų šilumos nuostolius, bet aš juos patingėjau daryti. Vasario pabaigoje jau būna nemažai saulėtų dienų - jomis iš saulės kolektoriaus į vidų ventiliatoriai varo gana karštą, apie 40 laipsnių orą. Tomis dienomis kurti ugnies nereikia.
Šiemet sudėjau antruosius stiklus. Dabar jie saulėtą dieną daug vėsesni. Šilumos nuostoliai turėtų būti daug mažesni.
Taip, Audriau, augalams reikalingas deguonis, jis imamas iš vandens, todėl ir klausiau apie burbuliatorių. Anglies dvideginį, kiek žinau, jie ima iš oro.
Baik, Antanai... Skaičiau, skaičiau protingus tavo komentarus ir staiga - ši beprotybė...
Ką aš vadinu beprotybe? Ogi ėjimą prieš gamtą, prie save, prie Kūrėją. Tai pats trumpiausias kelias nuo savęs į ligą, o ta liga - neurozė.
Aš savo argumentus jau išdėsčiau, daugiau nebekartosiu. Su tavimi irgi ta tema nediskutuosiu. Nediskutuoju su jokiais tikėjimais, nes žinau, kad apsėstas žmogus negirdi argumentų. Aš nieko prieš, kad tu nevalgytum mėsos, neužsiimtum seksu ir nedarytum kitų gamtos mums nustatytų dalykų, bet mano svetainėje nepropaguok jokių neurozių.
Antanai, su viskuo sutinku, bet vienas dalykas yra negerai. Priešprieša žydams yra užfiksuota Naujajame Testamente, tai yra FAKTAS, o ne mano nuomonė. Jokia nuomonė negali paneigti FAKTO. Visos nuomonės turi būti tikrinamos ir grindžiamos FAKTAIS, bet jokiu būdu FAKTAI negali būti tikrinami arba paneiginėjami nuomonėmis. Taip daro davatkos - ir tegu daro. O tu, Antanai, kaip matau, nesi davatka... Todėl geriau nusileisk faktams ir keisk nuomonę.
Trumpame komentare nenoriu dėti NT citatų prieš žydus, pasakysiu tik tiek: ne visas NT yra rašytas žydų, jis redaguotas ir perdirbinėtas romėnų - tikrųjų katalikybės steigėjų. Romėnai skerdė žydus po jų sukilimo, neapykanta žydams persimetė ir į naująją romėnų religiją - krikščionybę. Romėnai taip darydavo su visomis bent kiek pasipriešinusiomis tautomis, jų žiaurumas buvo valstybinės politikos dalis, baimės kultas irgi buvo diegiamas pačios valstybės. Vėliau baimės kultą perėmė ir katalikybė bei visa krikščionybė.
Kalbant ta tema verta būtų prisiminti, jog dar prieš 50 metų eiliniam žmogui Biblija buvo tabu. Kodėl? Apie tai rašiau http://aistis.eu/index.php/praeitis
Teisingai, Petrai, pastebėjai, kad Biblijoje parašyta vienaip, o bažnytininkai daro dažnai visai priešingai.
Tiesa, siūlyčiau neplakti į viena ST ir NT. ST yra žydų gąsdinimo knyga, siaubo istorija, surašyta Mozės, siekiant, kad žydai bėgant tūkstantmečiams nepamirštų to, ką Mozė jiems į galvas įkalė per 40 metų, vedžiodamas po dykumą ir už menkiausią prasižengimą, nepaklusnumą liepdamas užmėtyti prasikaltusį akmenimis.
Įdėmiau paskaitę NT gana nesunkiai įsitikinsime, kad Jėzus atsargiai, po truputį „stepas paskui stepą“ stengėsi žydus išvaduoti iš tos Mozės įkaltos vergystės.
Supraskime, jeigu Jis tada būtų žydams pasakęs, kad išmeskit tą ST ir aš jums tuoj padiktuosiu naują, tai būtų buvę jo paskutiniai žodžiai.
Todėl Jis turėjo labai atsargiai, taktiškai, po truputį prijaukinti nors keliolika surastų imlesnių žmonių prie kiek kitokių tiesų.
Štai per šabą išgydęs žmogų Jėzus sako: „Ne žmogus sukurtas šabui, bet šabas žmogui“, kai tuo tarpu Mozė, pastebėjęs, jog žydas per šabą paėmė nuo žemės kelis pagalius, norėdamas įmesti į ugnį, liepė jį užmušti akmenimis.
Kai Jėzaus mokinys paprašė leisti jį palaidoti tėvą, o tada jau jis seksiąs paskui Jėzų, šis juk aiškiai pasakė: „palik mirusiems laidoti savo numirėlius“. Žodžiu tie, kurie įsikibę laikosi ST – mirę.
Net kai Jėzaus paklausė apie 10 Dievo įsakymų, Jėzus pasakė vienintelį, kuris privalomas, kuris dabar krikščionių įvardijamas kaip svarbiausias, bet kurio visai nebuvo ST. Kas bent kiek susipažinęs su psichologija, puikiai žino, kad žodelio „ne“ pasąmonė „nevirškina“. O 10 įsakymų... „nežudyk, nepaleistuvauk, nevok...“ iš tiesų būtent ir pratina žmogų nusikalsti.
O dar aiškinimas, kad žmogus gimsta nusikaltėliu...
Be to Jėzus aiškiai sakė, kad ne sveikiems reikia daktaro. Taip Jis juk aiškiai pasakė, kad atėjo ne pas pagonis, kurie lyginant su žydais – angelai, bet atėjo gelbėti žydų tautos.
Ir nei Jėzus steigė kokius sakramentus, nei liepė poteriauti, kaip teisingai ir rašo čia Petras.
Paimkim konkretų pvz. iš NT: Kai Jėzus atėjo prikelti mirusio Lozoriaus. Juk pilnas kiemas buvo verkiančių giminaičių. Jeigu jau Jėzus būtų norėjęs išmokyti žmones šliaužioti keliais, geresnės progos to pamokyti nė nesugalvosi. Pasakei giminaičiams: „Suklupkit, papoteriaukit ir aš prikelsiu Lozorių“. Bet Jis paprasčiausiai pasakė: „Nuriskite akmenį“. Ir po to sušuko: „Lozoriau išeik!“
O dėl visų dabartinių bažnytininkų, tai tik dabar jie yra pasimetę, patys nelabai susigaudo, kam tarnauja, iš ko turi mokytis... O praėjus ~ 300 metų po Jėzaus mirties, kai fariziejai, kurie patys (tiksliau jų buvę mokytojai) nukankino Jėzų, pamatė, jog Jo mokslas perdaug gajus ir sunkiai sekasi jį įveikti tiesiogiai konfrontuojant, apsiskelbė esą krikščionys, surašė bažnyčios įsakymus, su laiku prikūrė įvairių ceremonijų, apeigų ir apgaudinėjo nesusigaudančius žmogelius, vaidindami Jėzaus pasekėjus, bet iš tikro darydami atvirkščiai.
Gera tema!
Tikėjimo kankinys... Žmogelis, prisirakinęs save prie sienos grandinėmis ir raktą numetęs toli,
kur pats negali pasiekti...
Manau, kad gana neretas, dažnai nė nepastebime, kaip savanoriškai tampame tais „tikėjimo kankiniais“. O baisiausia, kai tai pasidaro įprasta kasdienybe.
Ar Petrai, tokiu teiginiu „bėgsime nuo savęs į ligą, kaip tai daro vegetarai, asketai ir kiti neurotikai“ neužlipai ant savo padėto grėblio?
Kai kalbėjai apie alkoholio vartojimą, tai dėstei aiškiai, kad tai nuodai ir be jokių išlygų...
Kodėl taip? Todėl, kad sugebėjai to atsikratyti, suvokei, kaip tai pražūtinga žmogui.
O va, kol mėsa patinka, kol dar nesuvokei jos žmonijai ne ką mažiau pavojingo, tik labiau užslėpto poveikio, tai jos nevalgantys jau tamstai „neurotikai“.
Bet jeigu užteks noro ir kantrybės, jei tikrai rimčiau pasikapstysi, nesunkiai pats įsitikinsi, kad tie tamsių sumanymų autoriai, kurie sugalvojo padaryti žmones lengvai valdomais vergais, savo klastingą strategiją sukūrė tūkstantmečiams į priekį!
Jie patys puikiai suvokė, kad neprivers išmintingų, blaiviai mąstančių, įžvalgių žmonių nuodytis alkoholiu, narkotikais... Todėl jie žmonių išminties atbukinimui palengva, kai kurias tautas, per šimtmečius ar net tūkstantmečius (čia neblogas pavyzdys ir žydų istorija, aprašyta ST), sudarę atitinkamas sąlygas, pripratino valgyti žuvį, mėsą. Per gana ilgus amžius, pasitelkdami religijas, įkalė į galvas turbūt patį klastingiausią žmonijos istorijoje teiginį „duona šventa“. Beje, šito teiginio klastą sau įvardijau visai neseniai.
Pradėję gyvuliškai, žvėriškai, plėšrūniškai maitintis, žmonės labai susilpnino savo sugebėjimą mąstyti. Taip labai susiaurėjo jų supratimas apie pagrindinį visoje Visatoje galiojantį priežasties – pasekmės dėsnį. Nebesugebėjo numatyti, kur nuves viena ar kita „nereikšminga smulkmena“...
Pažiūrėk, netgi šiandien tose tautose, kur dar neįpratinti žmonės masiškai valgyti mėsą (pvz: Indija, Kinija...), alkoholis yra žymiai mažiau paplitęs. Jo vartojimo dozės yra daug mažesnės.
Panašiai klysti ir dėl badavimo. Taip, jis nėra labai svarbus ir būtinas teisingai besimaitinančiam, niekada nepersivalgančiam žmogui (ar daug tokių pažįsti? :)).
Mane kažkada gydytojai buvo „nurašę“, kaip nebepagydomą (buvau stipriai nukentėjęs nuo radiacijos, po Černobylio katastrofos). Bet, kai sužinojau, jog nepagydomų ligų nebūna, būna tik nepagydomi žmonės, truputį pakoregavau savo kai kurias nuostatas... dar kaip matai ir šiandien gyvas, ir pas daktarus jau gana daug metų nebesilankau.
Ir kas mane pažįsta, nelabai laiko neurotiku.
Puikiai rašai apie tai, ką gerai žinai ir supranti. O kur dar „terra incognita“ gal nebūk labai kategoriškas... ;)
Labai geras dalykas įprasti užsirašinėti sapnus. Be to, juos galima ir „užsisakyti“.
Yra toks Jose Silvos proto kontrolės metodas. Vyksta kursai, kur tokių dalykų išmokina...
Sapnų pagalba galima dažnai labai paprastai išspręsti daugelį gana sudėtingų dalykų. Užsiduodi sapną, susapnavai, pabudęs užsirašei, o iš ryto, dažniausiai vos perskaičius jau aišku, ką tai reiškia. Kai tai įpranti daryti, vėliau jau ne tik sapnais, bet ir šiaip kur atsipalaidavus, būnant tyloje, vaikštant po mišką, medituojant ar pan. staiga į galvą „šauna“ reikalinga mintis. Tik irgi reikėtų ją kuo greičiau užsirašyti. Nes tuo metu atrodo viskas aišku, o žiū, už 15 min. užmiršai.
Dėl „skraidymo“. Yra tokia knygelė „Tu amžinas“, autorius Lobsang Rampa. Ten aprašyta, kaip kūnui ilsintis keliauti su savo astraliniu kūnu. Apie tai, kaip to išmokti aprašyta ir vienoje iš Vladimiro Megre serijos „Skambantys Rusijos kedrai“ knygų.
To pramokus, tikrai labai praturtini savo patirtį. O tas mokymasis tikrai labai paprastas.
Šaunuolis, Petrai, kaip matau, nečiuoži paviršiumi.
Suku ekrano vaizdą pelės ritinėliu, skaitau. Perskaičiau Dariaus komentarą... Man irgi užkliuvo tas nuo senovės peršamas „savęs įveikimo“ stereotipas. Ir atrodo nekvaili žmonės, bet kaip užsifiksuoja smegeninėje tas kvailas teiginys „kariauti, nugalėti, konkuruoti... o tuo labiau su savimi“.
Juk ir Jėzus aiškino, kad vargas tai karalystei, kurios kariauna pešasi tarpusavyje (na čia savo žodžiais atpasakoju).
Ir tikrai reikia pasistengti padėti žmonėms suprasti labai logiškus ir paprastus dalykus, kuriuos religijos supainioja, kunigai ima aiškinti, kad nieko tu kvailas, kaltas žmogeli nesuprasi, kad Jėzus ten perkeltine prasme kažką pasakė, bet va mes, kunigai, puikiai žinome, ką jis turėjo omeny, todėl klausyk ir tikėk nieko negalvodamas...
Reikėtų pagaliau suprasti, kad ką nors (o tuo labiau save) kaltinti – tai grynai vergiškas įpratimas, vergo „privilegija“ visiškai netinkanti laisvam žmogui, savo gyvenimo šeimininkui.
Jeigu aš esu šeimininkas, jeigu kažką vakar padariau ne taip, o šiandien supratęs kad klydau, turiu suvokti, kad vakar elgiausi taip, kaip man atrodė geriausiai. Suvokiau savo klaidą, pasimokiau iš to, padariau tinkamas išvadas, ką galiu ištaisau ir einu pirmyn.
Kaltinti kažką kitą irgi... panašus marazmas. Jeigu tas kitas yra vergas, padarė kažką ne taip, reiškia aš netinkamai jam išaiškinau, kaip reikia, arba neužtikrinau būtinos kontrolės. Taigi, jį kaltinti beprasmiška,– vergas už nieką negali atsakyti. Kaltinti save... žr. aukščiau.
Taigi, protingam, laisvam žmogui kaltų išvis neturėtų būti. O tada prieinam ir iki kito gero Jėzaus pamokymo: „mylėk savo priešus“. Jeigu aš myliu žmogų, kaip jis gali būti mano priešas?
Kai visa tai suvoki, pats nustembi vieną dieną pastebėjęs, kad nebeturi jokių priešų, kad randi kiekvienam sutiktam už ką padėkoti. Taip ir pragaras nejučia transformuojasi į rojų.
Su draugu ramiai sėdėjome virtuvėje ir pro langą stebėjome, kaip smarkiai lyja ir žaibuoja. Staiga draugas manęs paklausė,-ar žinai, kad dažniausiai žmonės bijo ne žaibo blykstelėjimo, bet dundėsio? Aš nusišypsojau. Nusišypsojo ir draugas. Po to draugas manęs vėl paklausė,- ar žinai, ką daryt, kad nenutrenktų žaibas? Ką?- paklausiau aš. Labai svarbu suspėti persižėgnoti, kai sužaibuoja iki kol pradės griaudėti.
Mudu smagiai juokėmės.
Tempčiau automobilį meistrams, o, kai sutaisytų, dar ir kunigą pasikviesčiau, kad pašventintų. Dėl viso pikto, tsknt…
:-)
Ačiū, Petrai už atkaklumą ir griežtumą.
Taip, ši tema tikrai labai aktuali ir svarbi. Apie tas įvairiausio plauko atėjūnų per šimtmečius įpirštas savižudiškas tradicijas reikėtų šiandien skambinti visais varpais.
Pamąstymų apie tai esu sudėliojęs čia: http://aistis.eu/index.php/laisve
Visi šianien žino, kad alkoholis pas mus atėjo iš Rusijos. Bet juk prieš porą tūkstantmečių visa šiaurinė Eurazijos dalis buvo apgyvendinta aukštos Vedų kultūros (nevisai šiandieninių pseudoistorikų supratimu) žmonių, gyvenusių išmintingai ir aišku blaiviai.
Alkoholį į Rusiją atnešė krikščionybė. Ilgus šimtmečius Rusijoje galiojo griežtas įstatymas, nurodantis, kad alkoholį gaminti ir platinti teisę turi tik vienuolynai!
Mūsų kraštų niekas nesugebėjo įveikti kardu. Todėl ir buvo mestas pavojingesnis už branduolinį ginklas – alkoholis. Analogiškai, tik tūkstantmečiu vėliau buvo užkariauta ir Amerika. Indėnų ginklais irgi niekas nepaėmė.
Mūsų kraštuose paskutiniai buvo apkrikštyti, taigi, ir išmokyti patys save alkoholiu nuodyti žemaičiai, kadangi jie buvo toliausiai nuo Rusijos, kur jau seniai buvo įsigalėjusi krikščionybė, o be to apdairiai nenorėjo turėti reikalų su jokiais kryžiuočiais, kalavijuočiais ar jiems dažnai paslapčia tarnaujantiems lenkams...
Todėl prieš daugiau nei 500m atsibastę į Žemaitiją sąžiningesni misijonieriai, pavadino Žemaitiją (dar apkrikštytą tik teoriškai, pagal vyskupų ataskaitas popiežiui), šventa žeme!
Apie tai galima rasti nuo inkvizicijos laužų išsaugotuose raštuose, išlikusiuose Vokietijoje...
Tikrai aktuali, verta dėmesio tema.
Bet va, vienas tamstos teiginys: „priešprieša žydams yra nuolatinė, absoliuti, užprogramuota Naujajame Testamente“ mano manymu yra klaidingas.
Bent kiek protingesniam krikščioniui, paskaitančiam NT ir net kai ką ten suprantančiam, žydai negalėtų būti priešai, nes pats Jėzus buvo žydas.
O kitų tautų žmonių priešprieša žydams yra užprogramuota būtent Senajame testamente, o jeigu kalbėsime tiksliau – Mozės. Ir tuo gana nesunku įsitikinti. Pasigilinę į istoriją pamatytume, kad žydų pogromai vyksta jau keli tūkstančiai metų, jie kartojasi panašiai kas 80 metų. Jie vyko gerokai anksčiau iki Jėzaus.
Nenoriu tuo teisinti krikščionybės. Tik priminsiu, kad ne Jėzus įkūrė krikščionybę, o fariziejai, kurie nužudė protingiausią savo brolį (pažangos dėsnis – „užmušk pranašą), bandžiusį juos išvaduoti nuo Mozės per 40 metų labai griežtais, tiesiog nežmoniškais metodais įkaltos į žydų galvas vergovės, aklo paklusnumo Mozės gudriai sumąstytai programai, kuri lyg ir teigia „žydai – išrinktoji tauta“, taip užliūliuodama žydų budrumą. Bet iš tikro, ta įkalta nuostata, kad gojai niekada negali prilygti žydams, kad jie „antrarūšiai“, būtent ir įpratino žydus provokuoti kitas tautas, kitų religijų atstovus neapkęsti jų...
Nenoriu čia labai plėstis. Apie krikščionybės neprilygstamus nusikaltimus žmonijai, prieš kuriuos Stalinas, Leninas ar Hitleris būtų tik geltonsnapiai pradinukai, plačiau esu sudėstęs čia: http://aistis.eu/index.php/praeitis
Pastebiu, kad gana didelė dauguma žmonių suplaka į vieną tokias, mano manymu labai skirtingas sąvokas, kaip tikėjimas ir religija.
Religijos visos sukurtos žmonių pavergimui.
O štai tikėjimas... be jo negalime apsieiti nė vienas. Šiandieninis ~protingas žmogus gali patikrinti mažiau nei 1% gaunamos informacijos. Taigi, likusių ~ 99% to, ką mes žinome, apie ką galvojame pamatas – tikėjimas.
Su išcentruota kulka, bet gana taikliai :)
Bet į XT kompiuterį XP vindovsų nesuinstaliuosi?... :(
Gerai rašai, Petrai.
Turiu vieną pastabėlę tiek tamstai (gal ir nebūtinai), tiek skaitytojams ir komentatoriams:
Mano supratimu, „žalieji“ gali būti bent dviejų rūšių; tie, kurie sąmoningai tausoja tai, ką Dievulis dovanojo ir tie... kuriems pasitaikė girtas akušeris :(
Pastariesiems kas belieka? „Visą gyvenimą mokaisi ir durnas miršti“. O su pirmos kategorijos atstovais (absoliuti mažuma, švelniai sakant), galima ir kažką gero nuveikti.
Siaubingai išmintingas straipsnis, netgi galėtų būti pamokantis, jeigu... „akušeris būtų buvęs blaivus“...
Patiko, įdėjau nuorodą ir puslapio http://aistis.eu lankytojams, kad pasiskaitytų.
Ačiū autoriui
Taip, Dariau, beveik su viskuo sutinku. Ir ta Rytų "išmintis" būtų nieko, jeigu ne tas "savęs nugalėjimas". Kovoti su savimi - pati didžiausia visų religijų peršama beprotybė, toks karas niekada nesibaigs pergale. Susitaikyti su savimi, padėti sau, gelbėti save, apginti save ir savo prigimtį - štai kur išeitis.
Susikauti irgi tenka, bet - ne su savimi, bet su savo kultūra, jos įdiegtais prietarais, tradicijomis, baimėmis. Man sunkiausia buvo susiremti su krikščioniška alkoholio garbinimo kultūra ir išvalyti iš savo galvos paskutinius dievo kraujo lašus. Bet išvaliau, ir dabar man labai juokingai atrodo alkoholio garbinimo apeigos - tiek smuklėje, tiek bažnyčioje.
Tipiškas davatkos jovalas - mintimis to nepavadinsi. Galima pagalvoti, kad ši proto niekintoja šventins variklį, o ne ieškos jo gedimo. Veidmainystė - vieną sakyti, o kitą daryti - neišvengiama davatkų palydovė.
Mokslinis (racionalusis) požiūris į pasaulį ir religiniai svaičiojimai skiriasi ne kaip dvi vienodos politinės partijos. Kliedesiai ir pažinimas skiriasi taip, kaip sapnas nuo realybės. Kai kurios religijos tvirtina, kad sapnas yra realesnis už... realybę. Eidami toliau beprotybės keliu turėsim sakyti, kad protas yra beprotybė, o melas yra tiesa.
Šiandien milijonai išsivadavusių žmonių puikiausiai gyvena be religinių svaičiojimų, o kaip davatka be mokslo vaisių? Štai kunigas savo bažnyčiai užsako žaibolaidį - ar neužtektų kryžiaus, kuris saugo nuo pikto?..
Su kliedesiais nėra ko ir diskutuoti. Komentaro autoriui galiu tik palinkėti kuo greičiau atsikratyti paskutinių proto likučių, tapti visišku bepročiu ir atiduoti bažnyčiai visus savo pinigus bei nekilnojamąjį turtą.
Visuotinai priimtas mokslas ir religija tarpusavyje skiriasi tik tiek kiek skiriasi kairieji ir dešinieji. Kaip pastebėjo vienas žmogus: šiandieninis mokslas yra kaip dėlionė, kurioje trūksta daugiau nei pusės detalių. Štai gimsta žmogus- jam pasiūlomi du variantai (kartais tiesiog prievarta įpučiamas vienas iš variantų)- tikėti dievu arba vadovautis visuotinai priimtu mokslu. Na su religija viskas aišku- tai pasaka skirta valdyti mases, o mokslas- mokslas tiesą sakant yra verslo objektas, jis perkamas ir parduodamas. Sakykim istorija ar rasime vadovėliuose apie Sarmatiją, Atlantidą, Lemūriją (nors įrodymų, kad tai egzistavo apstu). Štai dabar mokslas nustatė šiltnamio efektą, tik kažkodėl kiti mokslininkai jau rėkia apie artėjantį miniledynmetį. Mokslas "įrodė" kad fluoridas sveikas dantims, tik kažkodėl nuo jo dantukai krinta ir vėžiai atsiranda. Nobelio taikos premija, kuri laikoma ypatingu išprusimo ženklu įteikima prezidentui, kuris sugeba įvelti savo šalį į kelis konfliktus iškart (ar čia išvis galioja logika). Žmonės gyvena technologijų amžiuje ir niekaip nesugeba išgydyti vėžio, bet dar labiau jį pagilina chemoterapijo pagalba. Taigi tarp religijos ir visuotinai priimto mokslo drasiai galime dėti lygybės ženklą, nes fantazijų gausa šie du varžosi tarpusavyje
Ačiū, Petrai, už puikų įrašą. Negalėjau atitraukti akių iki paskutinės eilutės.
Labai taikliai pastebėta, kad keiti vieną, keičiasi viskas, kas su tuo susiję. Retas tam pasiruošęs.
Čia tinka rytų išmintis: "Išmintingas save pažinęs. Stiprus save nugalėjęs". Tai ilgas kelias. Ir spėju, kad dažnai atveda ne ten, kur tikėjaisi pakliūti žengdamas pirmą žingsnį.
Darius
:-)))))))))
Besisaugantį ir Dievas saugo, pasakė sau vienuolė, maudama prezervatyvą ant morkos:)
Pyktis - nemaloni neigiama emocija, bet ji - natūrali, gamtos (dievo) duota emocija. Vadinasi, išvengti jos nepavyks. Ir jeigu gamtos dalis, tai netgi reikalinga. Kovodami su prigimties dalykais dalykais, mes nieko gero nepasieksime - tik bėgsime nuo savęs į ligą, kaip tai daro vegetarai, asketai ir kiti neurotikai.
Tai kaip čia išeina? Kodėl daug sveikiau atleisti, negu piktintis visą gyvenimą? Kodėl reikia atleisti, jeigu pyktis - natūralus, vadinasi, geras, reikalingas dalykas?
Vengti reikia ne pykčio, bet pagiežos, kitaip sakant, sugįžusio, ilgai trunkančio ir varginančio pykčio, kuris palaipsniui perauga į neapykantą ir apakina žmogų.
Kad būtų aiškiau, pyktį palyginkime su alkiu. Alkis, kaip ir pyktis, yra neigiamas, bet gamtos duotas ir labai reikalingas pojūtis. Vengdami alkio, žmonės nutunka. Jie vis kramto ir kramto,, nes bijo išalkti, o tos baimės netgi nejaučia, nes ji glūdi kažkur pasąmonėje. Neatsikratęs alkio baimės, nutukėlis niekaip nesutvarkys savo mitybos, o jeigu numes svorio - tai tik per didelius vargus ir laikinai. Vadinasi, žmogus turi išalkti, o valgyti tik išalkęs. Alkis yra signalas, kad reikia valgyti. O kaip su badavimu? Gal metant svorį, reikia badauti? Ne, jokiu būdu! Badas - baisus dalykas, jo tikrai reikia vengti. Badas - tai ilgas varginantis alkio pojūtis. Taigi alkis kaip ir pyktis yra natūralus, reikalingas dalykas. O badas, kaip ir pagieža ar neapykanta - tikrai vengtinas, nieko gero neduodantis.
Taigi pykčio, kaip ir lietaus, nereikia nei vengti, nei slėpti. Labai svarbu jį suvokti ir labai paprastai išreikšti. Pavyzdžiui, pasakyti: "Aš ant tavęs pykstu". Tada galima išsiaiškinti pykčio šaltinį ir jį likviduoti. Tai bus daug sveikiau, negu veidmainingai šypsotis ir maivytis: "Ką jūs, ką jūs, čia nieko tokio...", o užanty neštis akmenį.
Idomus, bet teisingas poziuris. O kalbant apie pykti ,koks jis bebutu, manau jo isvis reiktu vengti.
Man jau nebereikia spėlioti, ar augalai ima deguonį iš vandens, ar neima, nes tai patikrinau praktiškai. Auginau svogūnus be burbuliatoriaus ir su burbuliatoriumi. Skirtumas - kaip tarp dienos ir nakties.
Dumbliai buvo pradėję veistis, kai vienas vamzdis dar buvo neapsodintas, atviras, ir vanduo gaudavo šviesos. Vėliau, nebegavę šviesos, dumbliai išnyko. Girdėjau, kad jie augalams nepavojingi, net gali būti naudingi, nes gamina šaknims taip reikalingą deguonį. Tik toks minusas, kad jie eikvoja trąšas, o derliaus taigi neduoda... Mūsų atveju jie visiškai nereikalingi, nes deguonimi vandenį puikiausiai prisodrina burbuliatoriai.
Tiek C02, tiek O2 augalai ima iš oro, tik dieną vyksta fotosintezė ir gaminamas deguonies perteklius, o naktį naudojamas tik deguonis
Dėl deguonies apie šaknis ir su vandeniu negaliu diskutuot. Matyt reikia, o ten jo patenka su vandeniu pakankamai.
Man sunkiai sekasi įsivaizduoti pušies šaknų ventiliaciją giliai žemėje.
Kitas reikalas šaknys paviršiuje, kaip antai orchidėjos, kuriose net chlorofilo yra.
Kita vertus pats rašei, kad "Deguonis ne tik maitina šaknis, bet ir neleidžia vandeniui gesti. Yra deguonies - neišgyvena puvimo bakterijos."
Gal ne vien tik anaerobines bakterijos, bet ir dumbliai, kurie valgo trąšas.
Beje ant tavo vandens su trąšomis indo nesiveisia žali arba rudi dumbliai?
Hadrian:
Pasidomėk Hariu Kasparovu ir jo kovomis prieš kompiuterius.
Tada pagalvok apie tai, kas yra kompiuteris ir kas yra programa
Lygiai tie žmonės, kurie sugeba greitai skaičiuoti naudoja įvairias metodikas ir savo atmintį
Jei neklystu panašūs pavyzdžiai buvo pateikti populiariojoje psichologijoje,
o apie x procentų pirmą sykį išgirdau Kašperovskio laikais.
Audriaus citata: "įvairūs smegenų matavimai rodo, kad smegenys visą parą daugiau ar mažiau veikia visos"
Pilnai sutinku jos ir maistines medžiagas naudoja visą laiką ir veikia jos nuolat, o ne hercais, nes sumatoriai jose yra analoginiai ir pasikeitus įėjimo signalui per vėlinimo laiką gali kisti būsenos tolesniuose surištuose neuronuose, o neuronai dar turi ir grįžtamuosius ryšius taigi smegenys visada veikia ir pas visas butybes skirtingu ir nenuspėjamu keliu, nes vienintelė sinapsė gali kardinaliai pakeisti smegenų būseną.
O dabar klausimas kiek procentų savo mąstymo pajėgumų mes išnaudojame kūrybinėje veikloje?
Net jei sąmoningai apie tą veiklą galvojame 8 valandas per parą (o kiek iš tikro)?
Kiek laiko ir kiek intensyviai apie tą patį dalyką galvoja pasąmonė?
Pridėkime numanomą sąmonės ir pasąmonės santykį.
Ir iš kurios dalies ateina teisingas sprendimas?
Dar reikėtu pasvarstyti kiek smegenų resursų mes skiriam savo "aparatūrai" ir kiek sąmoningai veiklai, dar žinant, kad stuburo smegenys dedikuotos aparatūrinėms problemoms.
Taigi pasakymas, kad mes žmonės vidutiniškai išnaudojam 20% savo smegenų pajėgumų manau yra labai optimistiškas.
Juolab vidutiniškai, kas reiškia, kad matyt kažkas išnaudoja procentėliu, o kažkas tobulina reliatyvumo teoriją...
Iš savęs žinau, kad skirtingomis dienomis ir skirtingomis sąlygomis mano pačio smegenų našumas skiriasi keletą kartų, o tam įtakos turi tokie veiksniai, kaip emocijos, temperatūra, oro slėgis ir įvairiausi poreikiai ir kitokie triukšmai.
O kaip Jūs prisimindami savo patirtį ar visada esate toje fokuso ir aiškumo būsenoje, kai darėte savo atradimus?
Kiek procentų sudaro dabartinė jūsų būsena?
Ir negi jau nebetikite, kad dar galite nuveikti kažką stebuklingo ir peršokti savo pasiekimų kartelę?
Taigi visiems linkiu nesustoti vietoje ir plėsti savo komfortinę zoną, tuo prieštaraudamas Vytui ;)
Evaldas.
Taip, jums formuoja maksimas. :))
Kazi ar ne perdaug susireiksminame ? Ta valgysiu , to nevalgysiu . Kazkaip pamirstame , jog valgymo iprocius mums nustato maxima - apie viska pagalvota . Ka det i burna o ko ne , sprendzia marketmeikeris ,rinkos formuotojas.
Nepaverskime idomaus forumo kliedesiais .
Kiekvienas elgiasi kaip ismano ir tai yra geris. Tik neverta savo nuomones primetinet visiems. As irgi prie Qbiliaus tapau vegetaru , vien bulve mintu , nes kainos kruopu ir tos sukilo simtais procentu . Benzas policijai tiekiamas kontrabandistu , nes degalineje - perbrangus . O mums ?
Mielai sukirsciau sultinga karbonada ....ir nusiperst man i fotosinteze kaip maitinimo saltini. Stoviu kitame maitinimosi grandines gale , esu homo sapiens - visaedis.Tegul klumpele lepinasi vandens lasu...
Aš irgi manau, kad mane klonavo ir privertė valgyti mėsą, nors turėčiau taikiai užsiimti fotosinteze suleidęs šaknis ramioje pievelėje...
Audrius
Oho, kiek prietarų vienoje krūvoje!.. :)))) Galima pagalvoti, kad šio komentaro autorius yra atlikęs išsamius žmonijos tyrimus. Man nesuprantama, kaip žmogus gali taip neatsakingai taukšti tokius niekus, o fantazijas pateikinėti kaip informaciją.
Čia irgi - tas pats religinis noras kritikuoti ir pataisyti gamtą.
Neurotikai nesupranta, kad gyvūnas nepasirenka, kuo - mėsėdžiu, žolėdžiu ar visaėdžiu - jam gimti. Tai - pažintinė neurotiko problema. Ir visai nesvarbu, ar jis vadina savo religingu, ar laisvamaniu. Vargšelis eina prieš savo prigimtį, o tai ir yra neurozės esmė.
Skanu pavalgyt kotletus, koldūnus su malta mėsyte, kukulius, kepsnys skanu bet per sunku skrandžiui, bet jau lašinių, kremzlių, šaltienos ir kepenų nemėgstu.
Keletas faktų apie vegetarus:
Vegetarai ne tik religiniai būna, vegetarizmas daugiausia laisvamanių, ateistų ir agnostikų privilegija.
Gyvulininkystė kerta per resursus ir finansus, visokios ES paramos dažniausiai suplaukia žemės ūkiui, o šis augina augalines kultūras kurių didžiumą sušers gyvuliams.
Bet norintiems misti mėsa pigi alternatyva yra medžioklė (laukinių gyvūnų mėsa yra liesa ir nepamaišo sveikatai, be to jiems nesušeriama ir nesunaudojama daug resursų).
Jei gyvunas krito nuo vienintelio šūvio galima teigti kad jo mėsa košerinė- kadangi jis nespėjo pajusti streso ir išskirti atitinkamų hormonų.
Bet vegetarai būna ne tik susiraukšlėję ir nupiepę, dar vienas faktas gausiai valgantys mėsą yra impulsyvūs ir nepastovūs- kadangi mėsa greitai virškinasi- tai mėsavalgiai vieną minutę sotūs ir tingūs, o kitą jau nori skanai pavalgyt arba sekso, po sekso jie dar labiau apsiyja kadangi reikia atstatyti prarastus cukrus. Seksas nėra nuodėmė ir aš nepritariu religijai, bet jis turėtų būti ne vien geismas ir noras, bet ir kažkas aukštesnio. O kaip tu tai pajusi jei vadovaujiesi vien tik receptoriais.
Ir dar vienas faktas- augalai ir gyvūnai tai tarsi in ir jan, augalai gamina deguonį- kurio reikia gyvūnams, gyvūnai gamina co2 kurio reikia augalams. Augalas minta nudvėsusio gyvūno syvais, o gyvūnas augalais- tai pusiausvyra. Augalas kuris maitinasi kitu augalu vadinamas parazitu, žmogus valgantis mėsą kažkodėl ne. Taip žinoma yra gamtoje liūtai, vilkai ir t.t. Tai natūralu ar ne, ne man spręsti. Taip istorija teigia kad buvo akmens amžius ir žmonės mito mėsa, kad mito mėsa gal ir neabejoju, bet va istorija labai dažnai suabejoju...
Tik va yra dar vienas faktas parazitiniai augalai ir gyvūnai dažniausiai atsiranda dėka žmogaus "geros" valios. Ne aš čia nepradėsiu pasakot, kad liūtas buvo žoleėdis ir žmonės jį klonavo ir jis tapo mėseėdžiu, bet dauguma parazitinių vabzdžių padaugėjo dėka žmogaus. Atsižvelgiant į faktus ką dabar žmogus išdarinėja su gamta (kergia kvietį su skorpionu- genetinis modifikavimas) Gerai o dabar dar vienas faktas- giliai žemėje randama atominio sprogimo liekanų vadinasi labai seniai egzistavo ne žmonės su akmeniniais gremžtukais, o pažangios civilizacijos (ir tik po atominių karų jiem prireikė grįžti prie gremžtukų ir iečių) ir kas žino ar tos pažangios civilizacijos nesinaudojo klonavimu, ar liūtai tada jau buvo mėseėdžiai. Na bet tai tik mano pasvaičiojimai...
Rašėte apie vegetarais verčiamus šunis ir kates. Bet yra ir mėseėdžiais verčiamų žolėdžių gyvūnų- ar esate girdėję apie kovinius arklius- jiems neduodavo maisto kurį laiką, o po to- budavo duodama mėsa- esą šie geriau kausis...
Beviltiška situacija. Katalikai savo vaikų irgi nesiklausia, kai neša juos krikštyti. O kaip tu išgydysi pamišimą? Nebent kas teisme įrodytų, kad vaikas žalojamas.
Viena mano draugė vaiką pagimdė taip ir neparagavusi vištienos sultinio, kurį žadėjo gerti nėštumo metu. Vaikui jau du metukai, o mėsytės lyg ir neragavęs. Nežinau, ar visiems vegetarų vaikams taip yra, bet tas vaikelis atrodo sutinęs (nuo medžiagų trūkumo?). Ką daryti, kad bent vaikų jie neluošintų? Guodžiu save: ką padarysi - sektanto vaikas irgi sektantas, nes yra sektanto nuosavybė...
Niekada nemėginau svarstyti, aks būtų, jei nusisuktų visi... Tiesą sakant, man tai net nesvarbu. Svarbu, kad laisvas tapau aš. Lygiai taip nesvarstau, kas būtų, jei visi žmonės išsivaduotų nuo alkoholio, nikotino, narkotikų. Laisvas aš, ir tai man svarbiausia. Kai sutinku kitą išsivadavusį, man visada malonu. Gera sutikti saviškį.
galima butu isivaizduoti, kas atsitiktu jeigu zmones nusisuktu nuo visu stabu (zinoma to niekada nebus)o ypac religiniu. Kaip matau Petrai rekomenduojate ir zeitgeist. As taip pat pakeiciau gyvenimo krypti siek tiek, kiek aplinka leizia zinoma. Saunios mintys...... dekoju ir sekmes reiksti mintis
malacius :)vejai ... tingiu rasyt, patys viska zinot :)
dėkoju už naudingą straipsnį.
Šnekant rimčiau, gamta yra viena, visus veikia tie patys gamtos dėsniai. Savus dėsnius išsigalvoja tiktai pasiklydę žmonės - ne tik vegetarai, bet ir alkoholikai, narkomanai, bažnyčių fanatikai - savo kūno kankintojai...
O kelius, aišku, pasirenkam patys. Galima eiti darnoje su savimi ir gamta, galima skelbti karą sau ir savo prigimčiai, kaip sakydavo senelis Froidas, nuo savęs bėgti į ligą.
Dažniausiai vegetarais yra turbūt visokiausių rytų religijų atšakų pasekėjai....ten jau apie žarnų ilgį ar evoliuciją net kalbėt nereikia. Jų mokytojai taip pasakė ir šventa.
Beja, vienas dalykas apsunkinantis diskusiją yra tas, kad visgi susimąstę apie savo mitybą žmonės, netgi ir pasirinkę vegeratizmą išlošia daugiau, nei mėsėdžiai gyvenantys tokį gyvenimą kokį mūsų dauguma gyvena.
T.y. dažnai iš raciono išeliminuoja ne vien mėsą, bet ir traškučius, valgo daug daržovių, daug medituoja ir nebežiūri teliko ;) Todėl aišku, kad jų sveikata pagerėja. Gilesnės ir ilgalaikės žalingos to pasėkmės pasimato vėliau, kaip Rūta kad rašė.
Nors ir vėl, nebūtinai viskas taip drąstiškai, aš pažįstu vegetarą, kuris nuo vaikystės nemėgo mėsos, ji jam neskani....yra jis toks perkaręs vyrukas, maitinasi jogurtukais (weeeeh :D ) ir visai neatrodo kad sirgtų kuo :))
Gal būt jam pasisekė kitaip kokiais būdais gauti baltymus, mineralus ir fermentus, gal daržovės jo vietovėje (ne LT) ne ant vandens ir mineralinio tirpalo augintos?
Kaip bebūtų, kiekvienam savas kelias, kaip pasiklosi, taip išmiegosi...Ir atsibudęs sukrausi turtus medikams ir farmacininkams ;)
n.
17 metų buvau vegetarė. "Atsikodavau" 2008 metais birželį. Vyras parvežė iš kaimo naminės kiaulės lašinių, O kvapas.. Atsipjoviau bryziuką ir sukramčiau. Bijojau, nes smegeninė buvo paveikta, buvau gąsdinta, kad galiu numirti staiga paragavus po ilgo laiko. Figuški, Akys nušvito. Į tai buvo ilgas ėjimas su didžiulėmis netektimis.
Pirma netektis: būdama vegetarė netekau beveik pusės labai gražių dantų. Mat ne tik nevalgiau mėsos, bet septynerius metus neėmiau į burną jokių pieno produktų. Organizmui trūko kalcio, dantys byrėjo gabalais. Ir tie mano geradariai mokytojai nepasakė, kad bent gerčiau kalcio tabletes, būčiau gal išsaugojusi dalį dantų. Taigi vegetarų gąsdinimai, kad piene yra pūlių (pripumpavo kažkas vaikus nesąmonėmis) neatrodo įtikinami ir yra šlykštūs, kai burnoje dirbtiniai dantys.
Antra netektis: mitas, kad vegetarai yra ploni ir vegetarizmu galima numesti svorio. Iš pradžių aš iš tiesų buvau laiba ir daili, bet ilgainiui nevalgant mėsos man vis trūkdavo maisto ir aš sotumo jausmą kompensuoti pradėjau košių kiekiu. Lašiniai pradėjo augti kaip ant mielių. O aš netgi peilį nusiplaudavau, kai vyras atsipjaudavo mėsos. Rezultatas -- niekada nebuvau tokia stora, kaip prieš vegetarizmo metimą. Aš taip ir sustorėjau, nes negavau reikalingų medžiagų, organizmui vis kažko trūko, tai kompensavau ėsdama ką kitą.
Ai, dar prisiminiau, kad vegetarų vegetarė Ksavera Vaištarienė, su kuria ne kartą teko susitikti ir klausytis jos paskaitų yra gana apkūni moteriškė. Vegetarizmu kažkada užsiiminėjo ir Filomena Taunytė, su ja esu išbandžiusi savaitės pasninką, bet ir ji visada buvo sultinga moterytė.
Visada bijojau lavonų, būtent ši baimė mane privedė prie vegetarizmo. Mano mokytojai sveikuoliai žino fintą apie lavonų baimę, juo sėkmingai naudojasi ir gilina žmonėms neurozę. Kai man pasakė, kad valgydami mėsą iš tiesų žmonės valgo lavonieną, tuoj prieš akis iškilo vaizdas (aš mąstau vaizdais) kaip aš iš gulinčio grabe lavono atsipjaunu kumpio ir suvalgau. Ojėžusmarijamotinašvenčiausia! Kaip ranka "nuėmė" mėsos valgymą. Baimė -- fobija nevalgant mėsos ne sumažėjo, o tik padidėjo. Ši fobija dingo kartu su vegetarizmo atsisakymu.
Pagijimas: vienas mano geras draugas, kurį tu, Petrai, gerai pažįsti, man labai lengvai išgydė tą neurozę. Aš mat buvau prigalvojusi visokių pasiteisinimų, kodėl nevalgau mėsos. Buvau sumąsčiusi, kad atseit aš savo brolių ir seserų nevalgau. Daugelis vegetarų taip svaičioja, kad višta ar kiaulė yra brolis ir sesuo, kurio negalima valgyti, nu tai ir aš į tą pačią dūdą. "Aš savo seserų ir brolių nevalgau. O tas draugas ir klausia, "A tai tavo tėvas pis.... vištas ir kiaules, kad tu jas laikai savo seserimis?."
Nu matot, kaip išeina gyvenime, čia tikros istorijos... Viena mano kolegė susižavėjo nauju vegetarizmo apaštalu, jam proto trūksta totaliai, ji man net siūlė apie jį rašyti straipsnį, aš iš kelių komentarų supratau, kas tai per paukštis. O proto trūksta dėl to, kad nevalgo mėsos ir negauna būtino smegenims kofermento q10. Ir čia ne mitas, o tikra tiesa, kad smegenys vegetarams suminkštėja, ne išimtis ir man. Kokią jie teisingą informaciją gali skleisti, jeigu serga neuroze, patys pagalvokit... O platinti savo gyvenimo būdą jiems norisi, o niekas neklauso, tai jie tada pykčiu. Beje, labai daug vegetarų yra pikti ir dideli pamokslautojai.
Rita
Sovietiniais laikais vegetarams šizofreniją diagnozuodavo be papildomų indikacijų. Tai sakė žmogus tuomet dirbęs psichiatru.
Vegetarai, kardinaliai nusistatę prieš gyvūnų žudymą gali laisvai valgyti mėsą tų gyvūnų kurie mirė nesmurtine mirtimi.
Ne tik šunį galima pripratinti neėsti mėsos. Čigonas (beveik sėkmingai) bandė pripratinti arklį neėsti iš vis nieko. Sako, dvi savaites nieko neėdė, jau beveik buvo pripratęs, tik kad padvėsė.
Mano jaunėlė dukra (10 m.), mamai dalinant kiaulienos sprandinės kepsnį, sako: "Mama nedėk man tokio riebaus gabalo - aš vegetarė"
Vladas
geras įrašas :)
---
hadrian / http://hedocityblog.lt
Taip, šiame valdiklyje numatytas uždelsimas, jei galima taip vadinti. Reguliuojant R8, didinamas arba mažinamas skirtumas tarp temperatūrų skirtumų. Gerai skamba - skirtumas tarp skirtumų :) Vaizdžiau būtų taip: valdiklis įjungia siurblį kai kolektoriuje temperatūra 5 laipsniais aukštesnė negu boileryje, o išjungia kai kolektoriuje 5 laipsniais šalčiau. 10 - tai ir yra tas skirtumas tarp skirtumo -5 ir skirtumo +5. Vietoj 5 galima sureguliuoti ir kitokią reikšmę, pvz 3.
Norint, kad siurblys išsijungtų susilyginus temperatūroms, o įsijungtų kai kolektoriuje tarkim 10 laipsnių šilčiau, nuosekliai šalia R4 reikia prijungti papildomą potenciometrą.
Aš namą žiemą šildau tokiu būdu ne teoriškai, bet praktiškai. Apniukusiomis dienomis saulės kolektoriai šilumos gamina labai mažai, bet veikia kaip šiltinimo priemonė - maniškiai yra pritaisyti prie sienos, vadinasi, namo siena - tai saulės kolektorių dugnas. Net ir naktimis saulės kolektoriuose oras keliais laipsniais būna šiltesnis, nei lauke.
Du stiklo sluoksniai mažu tarpeliu (vadinamieji stiklo paketai) gerokai sumažintų šilumos nuostolius, bet aš juos patingėjau daryti. Vasario pabaigoje jau būna nemažai saulėtų dienų - jomis iš saulės kolektoriaus į vidų ventiliatoriai varo gana karštą, apie 40 laipsnių orą. Tomis dienomis kurti ugnies nereikia.
Šiemet sudėjau antruosius stiklus. Dabar jie saulėtą dieną daug vėsesni. Šilumos nuostoliai turėtų būti daug mažesni.
Taip, Audriau, augalams reikalingas deguonis, jis imamas iš vandens, todėl ir klausiau apie burbuliatorių. Anglies dvideginį, kiek žinau, jie ima iš oro.
Iš Vikipedijos:
For the majority of plants to grow successfully they also require oxygen in the atmosphere and around their roots for respiration.
Verčiu: daugeliui augalų sėkmingai augti reikia deguonies atmosferoje ir aplink šaknis kvėpavimui.
Audrius
Kiek suprantu, augalai deguonį gamina, o ne naudoja... Jiems reikia CO2 :o)
Jei tinkamai izoliuoti visa sistema, panaudojus stiklo paketus. Teoriskai galima butu sildyti ora ir ziema.
O burbuliatorius? Jeigu nėra burbuliatoriaus, iš kur augalai gauna degonies?
Puslapiai