Tie kibirai, tai ta pati hidroponika, tik kitaip realizuota:
1. Apačioj vanduo kapiliariniam drėkinimui;
2. Toliau yra hidroponinis gruntas (ne kompostas, ne humusas, nes jis nekelia drėgmės) (Sphagnum peat and coir are excellent wicking materials)
3. Puodelis dolomito rugštingumui mažinti ir Mg, Ca mikroelementams
4. Palei kraštus pripilta pora puodukų trašų mišinio pagal formulę 10-10-10
5. Augaliukas centre, kuriam šito kokteilio užtenka visam sezonui.
Dar tiem vaikam patarė pridėti automatinį lygio palaikymą susisiekiančių indų ir sifono pagalba
Mano namą šildo ne vienas saulės kolektorius ir ne visi orą varo zigzagais. Skardos (ne alaus skardinių) kolektoriais oras juda dar laisviau, negu tomis skardinėmis. Nebent skardinės būtų pašventintos... :)) Oras - ne vanduo, jo tankis visai kitas. Vandens natūrali cirkuliacija būna labai stipri, oro - ne.
Jeigu netiki, daryk pasyvųjį, koks mano reikalas tave agituoti? Aš pasakau tai, ką žinau iš savo patirties, o tu žinokis.
Dvi saulės baterijos, sukančios du ventiliatorius, po 40 litų kiekviena, man neatrodė brangu, o kitam gal tai beveik milijonas. :) Saulės baterijų varomi ventiliatoriai yra labai netikslu (saulės nėra - jie stovi, nors saulės kolektorius įšilęs), užtat nereikia valdiklio. Taip dirba trys mano kolektoriai.
Be abejo, žiemą negyvenamame name kalba eina apie atviro tipo kolektorių. Ventiliatoriaus elektros sąnaudų nebijau. Bijau dėl saugumo. Namas medinis, elektros instaliacija sena, kai nieko nėra name elektros įvadas visai išjungiamas, kad koks gaisras nekiltų.
Petrai, nemačiau šiame puslapy, kad jūs aprašytumėt savo gamybos kolektorių iš skardinių. Tikriausiai kalba eina apie pasyvų, padarytą iš seno lango, kur oras į viršų kyla zigzagais. Galbūt tiesiai vertikaliai skardinėmis oras kiltų intensyviau? Kokių dar idėjų, kad srautas taptų intensyvesnis? Ką nors iš 3+ kartos atominės energetikos srities, ten gi moderniosios saugumo funkcijos pagrįstos baziniais fizikos dėsniais :)
Žinoma visada galima panaudoti saulės elementą iš tolimos šalies, kuris dirbs ir už energijos šaltinį, ir už valdymo bloką.
Tokios patirties turiu aš. Jeigu saulės kolektorius atviro tipo(šildo iš lauko įeinantį orą) ir yra vakarinėje namo pusėje, jis nuo vyraujančių vėjų dar veikia kaip ventiliatorius ir šildytuvas.
Buvau pasidaręs ir uždaro tipo pasyvųjį saulės kolektorių - praktiškai jokios naudos. Oras pernelyg lengvas, tarp šilto ir šalto susidaro pernelyg menki svorio skirtumai, kad vyktų normali cirkuliacija. Įdėjau ventiliatorių - kitas reikalas.
Ventiliatorių nėra ko bijoti - jie ima labai mažai elektros. Jeigu paskaičiuosime ventiliatoriaus suvartojamą energiją ir jo parnešamą energiją, tai naudingumo koeficientas sieks kelias dešimtis kartų. Neįtikėtinas efektyvumas.
Jeigu nori apsaugoti beveik negyvenamą namą nuo drėgmės ir pelėsių, geriau darytis atviro tipo kolektorių, kuris šildytų iš lauko įeinantį orą. Šilumos truputį mažiau, užtat garantuotas vėdinimas.
Įdomu, o kaip veiktų jei visai be ventiliatoriaus, be automatikos. Teoriškai šiltas oras kyla viršun, lyg ir turėtų veikti, bet ar efektyvumas nenukris tiek, kad taps neverta ir prasidėti. Pasyvus variantas domina ne tik dėl to, kad paprasčiau, bet ir dėl to, kad planuoju taip šildyti ir ventiliuoti namą, kuris žiemą labai beveik negyvenamas. Kolektoriaus naudojimo prasmė būtų ventiliacijai ir pelėsio prevencijai. Giedriau, gal yra kokių pastebėjimų dėl veikimo išjungus ventiliatorių?
Na jei alu pirkti su tikslu daryti kolektoriu - tokiam kolektoriui skardines puse shtukes atsieis :) Galima pigiau ir greiciau. Pakelese esanciose sustojimo aikstelese paprastai pilna skardiniu buna primetyta. Stabtelim pro sali vaziuodami, surenkam - ne tik statybine medziaga apsirupinam, bet ir aplinka pasvarinam :)
Atstumas tarp stiklo ir skardos turėtų būti nedidelis - kaip ir stiklo paketuose. Ne daugiau 2 cm, kad nesusidarytų konvekcinių oro srovių. Iš tiesų tai ir bus tas pats paketas. Norint sumažinti šilumos nuostolius ir labiau pakelti temperatūrą saulės kolektoriuje, reikėtų dėti du stiklus tuo pačiu mažyčiu sandariu tarpeliu (tas pats stiklo paketas).
Variniai vamzdeliai bet kokiu atveju yra laidesni šilumai, bet jie brangesni. Be to, yra pavojus, kad, gerai neišleidus vandens, žiemą variniai suplyš, o plastikiniai yra elastingi ir daug atsparesni tampymui. Lankstyti plastikinius geriausia pakaitinus galingu fenu. Vamzdelius reikėtų tvirtinti ne prie sienos (saulės kolektoriaus dugno), bet prie skardos, kad jie liestųsi su skarda ir siurbtų iš jos šilumą. Taip darytas saulės kolektorius veiks daug efektyviau. Pirma reikėtų prie skardos prisitvirtinti vamzdelius (tarkim, skardos juostelėmis, jas kniedijant prie skardos), o paskui skardą su visais vamzdeliai tvirtinti prie saulės kolektoriaus.
Sklendę gali vadinti ir atbuliniu vožtuvu, ji gali būti tokia, kokios nuorodą atsiuntei. Dėti ją reikia taip, kaip sakei: įjungus ventiliatorių, oro srovė atidarys sklendę, o išjungus ventiliatorių sklendė užsidarys, ir šaltas oras neis į kambarį.
Ventiliatoriui junginėti paprastas šildymo sistemose naudojamas termostatas netiks - reikalingas palyginamasis termostatas, kitaip sakant, elektroninis valdiklis, kuris palygintų dvi temperatūras - kambaryje ir saulės kolektoriuje, o ventiliatorių įjungtų tik tada, kai saulės kolektoriuje temperatūra bent keliais laipsniais aukštesnė, nei kambaryje. Štai kad ir toks labai pigus ir patikimai veikiantis: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/savadarbis-valdiklis-saul%C4%97s...
Jeigu susigaudai elektronikoje, tokį valdiklį gali pasidaryti pats, kas neturi tokių įgūdžių, prašo mūsų pagalbos.
O koks turetu buti atstumas tarp stiklo ir skardos? Ir tarp skardos ir saules kolektoriaus dugno kuriame isvedzioti vamzdeliai. Kadangi vamzdeliai negaus tiesioginiu saules spinduliu tai kaip ir nera jokio skirtumo kokie bus vamzdeliai (ar plastikiniai ar variniai)?
Ir dar del saltesnio oro sklendes. Kaip ji veikia? Cia atbulinis voztuvas? Toks manau turetu buti: http://www.esem.lt/files/Image/KO100-22_brezinys.jpg Jei taip tada vadinasi reikia statyti ventiliatoriu ir tik tada atbulini voztuva, kad issijungus ventiliatoriui atbulinis voztuvas uzsidarytu.
Taip, Arnoldai, nieko blogo neatsitiks - tai labai gera idėja. Anksti pavasarį tuo pačiu kolektoriumi šildysi kambarius, vasarą, kada kambarių šildyti nebereikia, šildysi vandenį. Jeigu neturėčiau anksčiau padarytų saulės kolektorių vandeniui, aš irgi taip daryčiau.
Beje, jeigu darysi dvigubą saulės kolektorių (orui ir vandeniui šildyti), tai geriau naudok ne alaus skardines, bet tamsiai dažytą skardą. Štai kad ir pagal tokią sschemą: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/Sienos%20kolektoriaus%20br%C4...
Po saulės kolektoriaus skarda galėsi išvedžioti vamzdelius vandeniui šildyti.
Saulės kolektoriai orui šildyti yra mažiau žinomas dalykas, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad jie veikia nepaprastai efektyviai, o padaryti juos yra labai pigu ir paprasta.
Fūgštingumo matuokilis matuoja tik rūgštingumą. Ištirpusių medžiagų kiekiui matuoti reikalingas ištirpusių medžiagų / elektros laidumo matuoklis. Tie prietaisai angliškai vadinami "TDS Meter".
Eksperimentų su dumblu dar nepradėjome, jokia patirtimi kol kas pasidalinti negalime. Patarčiau paskaitinėti internete apie hidroponiką - abėcėlę ten rasi.
Labai aciu uz jusu gerus norus ir darbus. Pasiskaites cia as ruosiuosiu gaminti saules kolektoriu is alaus skardiniu. O jei as i ta pacia deze (kolektoriaus) ideciau ir skardines ir plastikini vamzdi, manau nieko blogo nebutu? Galeciau ir namo ora sildyti ir vandeni tuo paciu.
noriu statyt siltnami ir apie hidroponika dar nedaug ka suzinojau. gal kas padesit prie experimentu su naturaliom trasom(anksciau Vinco minetais pelenais ir pelkes purvu)? nezinau kokie kiekiai ju turi buti? ir ar su tuo rugstingumo matuokliu galiu apskaiciuoti viska kaip reikia?
Tikrai, kodėl gamtoje daržovės auga be vandens, kodėl jos medžiagas ima ne iš vandens, bet iš šventosios dvasios? :)))
Ir dar: kodėl gamtoje bitės gyvena ne aviliuose, bet drevėse arba urveliuose? Kodėl gamtoje augalų sėklas sėja vėjas, o ne sėjamosios mašinos? Kodėl gamtoje gyvūnai valgo žalią, o ne virtą maistą? Kodėl gamtoje niekas nedirba žemės, kodėl gamtoje niekas neravi daržo, kodėl gamtoje nėra nė daržų?.. Kodėl gamtoje tiek kvailių? Kodėl jie neatsisako civilizacijos, jei taip nepatinka, ir neišeina gyventi į urvus?
Beje, kažkada turėjome kaimyną, labai į tave panašų. Jis kasdavo bulves kauptuku, nes taip kasė jo tėvai ir seneliai. Kasamosios mašinos, jo supratimu, buvo komunistų išmislas.
Kažin kodėl gamta neaugina daržovių ant vandens? :))
Iš esmės valgome tam, kad ne vien prisikimšmume pilvą, bet kad organizmas gautų reikiamų medžiagų statybai bei energijai pagaminti. Kokių ir kiek - nėra niekas iki galo ištyręs ir čia ginčykis nesiginčijęs.
Vienintelis būdas suprasti tai - yra pasižiūrėt kaip maitnimasis vyksta gamtoje ir kuo mainindamasis "išaugo" žmogus per milijonus metų.
Suprantu, kad jūs ieškote kaip geriau ir norite išbandyti viską. Tai linkiu greitai persirgti tuščių maximinių à la home made daržovių ligą ir atrasti elementarius ir nesudėtingus auginimo būdus.
Skaito daugiabucio gyventojas petro svetaine ir verkia, galvoja kodel jis negyvena nuosavame name, kad galetu jis isirengti saules kolektoriu ant stogo.
Trukdo kas ? kaimynai ? namo konstrukcijos ? dar kas ? Istiesu skaitytojo tinginyste.
Jeigu teisingai supratau, jūsų siūlomas būdas - tai augalų auginimas ne keramzito grunte, bet komposte? Nereikia mineralinių trąšų, nes jų gauna iš perpuvusio mėšlo (dumblo)?
Jeigu tik toks skirtumas, tai esminio skirtumo nėra. Mes jau mėginome svogūnus auginti, naudodami pelenus. Pelenai turi beveik visas augalams reikalingas medžiagas, išskyrus azotą. Be azoto svogūnų laiškai buvo silpnoki ir gelto. Įdėjom mineralinių azoto trąšų - viskas susitvarkė. Tačiau vietoj mineralinių azoto trąšų galima naudoti perpuvusį dumblą. Dumblo azotas, girdėjome, augalų yra geriau pasisavinamas. Visa problema, kad nesugalvojame patys ir nesurandame gatavo būdo, kaip apskaičiuoti vandenyje ištirpusių nitratų ir kitų medžiagų kiekį. Tačiau tai - laiko klausimas. Tikiuosi, dar šią vasarą pereisime nuo pirktinių prie natūralių, gamtoje atsiradusių trąšų.
Principas išlieka tas pats - augalai deguonį ir visas trąšas, ar jos būtų natūralios, ar sintetinės, gauna tiktai per vandenį, o anglį, nepaprastai svarbią medžiagą, pasiima iš ore esančio anglis dvideginio. Nei iš žemės, nei iš keramzito, nei iš šventosios dvasios augalai medžiagų pasiimti negali - tik iš vandens ir iš oro. Vadinasi, galima supaprastinti auginimo technologiją ir ją automatizuoti. Tai - ta pati tinginių metodika. :)
Ne visai tas pats. Hidroponika - tai būdas auginti augalus tiesiog vandenyje, pateikiant jiems reikiamu skystų maistinių medžiagų, kurios dažniausiai yra neorganinės. Tuo tarpu "didelių kibirų" teorija - tai laistymo faktoriaus eliminavimas ir tuo pačiu vandens taupymas. Tačiau augalai auga grunte. Pvz. - komposte, kuris gaunamas iš perpuvusių buityje atliekamų organinių medžiagų.
Žodžiu esminis skirtumas kokybėje - kaip pirktinio pomidoro ir savo užauginto pomidoro skonyje. Kai yra ne tik forma ir spalva, bet ir kvapas bei skonis.
Eeee... teoretikas. O jau norėjau paklausti, kaip sekasi.
Teoriškai ir aš girdėjau, kad yra toks daržas su žuvytėmis... Kas iš to? Teoriškai galima nuskristi į Marsą, bet praktiškai neišeina. :)))
kai pasizaisit su hidroponika, galesit pereit pries siek tiek aukstesnio lygio - aquaponikos. Viskas panasiai ,bet dar toj backoj auginamos zuvytes. Susidaro azoto uzdaras ratas. Zuvys valgo augalus,azota pasalina i vandeni ,o jis pateikiamas augalams. Internete ir daug filmuku. Giria,kad galima pasiekti dideli produktyvuna, tik neaisku kiek amerikonas duoda reklamos, kiek tiesos :) Gaila, kad as teoretikas, pameginciau ir kada..
Man atrodo, kad tai - tas pats. Bent iš paveiksliukų taip supratau. Tik ten mačiau didelius kibirus, kurių dugne - vanduo. Čia irgi dugne vanduo, tik indeliai maži. Augalai deguonį ir maistą gauna tiesiai iš vandens.
ir viskas bus skanu ir niekada nenutuksiu. Tuo paciu vadovaujuosi ir as.Kuno signalu-noriu valgyt.Ir istikruju, tada viskas skanu. Nera tokiu dalyku,-to nenoriu, tas neskanu. Man jau senokai juokingas valgymas pagal laikrodi. Metas valgyti- kokia nesamone.
deimantukas.
Tegu raunasi... Aš tyčia taip padariau, kad būtų kuo paprasčiau, ir žmonės matytų būtent paprastumą - štai kur visa idėja! Kas nori, tegu tobulina, tegu puošia paauksuotais rėmeliais. :)) O apšiltinti tokią spiralę galima, žiūrėk nuorodą straipsnio gale, ten yra apie tai. Aną spiralinį galėsi ir žmonai parodyti... :)))
Vanduo tikrai gerokai įkaista, bet ne tiek, kad būtų pavojus nusiplikyti. Bent jau man taip neatsitiko, nors toks vasaros dušas sodyboje veikia nuo kažin kada. Su ta spirale būna labai įdomus reiškinys - aukštesnėje jos vietoje susirenka karštesnis, žemesnėje - vėsesnis vanduo. Kai maudaisi po dušu, paeiliui gauni ir tokio, ir tokio, tarsi tai būtų kontrastinis dušas. Sakyčiau, labai puiki pramoga. Ir nauda, žinoma, nes tai absoliučiai dyka šiluma.
Noriu pasiteirauti, kaip padaryti, kad reguliuotusi vandens siluma, nes vasaros atokaitoje susiles gali buti per karstas maudytis?
Taip pat, ar galima butu kaip nors apsiltinti ar kitaip apsaugoti, kad suvyniojus tokia spyrale i pvz., uzsandarinta lango rema, kuriame vietoje vieno stiklo butu kad ir PVC plokste su uzklijuota folija, siluma laikytusi iki velyvo vakaro ar net iki ryto?
P.S. Pastebejimas, kad galetumete pries fotografuojant truputi graziau suvynioti ir visa tai pateikti ;) , nes dabar moterys pamaciusios, ka galvoji sumeistrauti, plaukus raunasi nuo galvos :)
Kažką sumaišei. Martyno saulės kolektorius nėra sujungtas su vandentiekiu, jis sujungtas su šildymo sistema. Iš saulės kolektoriaus vanduo nepatenka į dušą - saulės kolektoriuje cirkuliuoja tik šildymo sistemos skystis. Tai gali būti ir vanduo, ir antifrizas, ir gliukolis. Žiūrėk schemą.
Jeigu dar nebandei su stiklu žaisti "didesnio ar mažesnio vakuumo", tai geriau nebandyk, Tai baigsis sprogimu ir gali būti labai pavojinga. Man keista, kad žmonės patikėjo plastikinių langų marketingo sukčių absurdišku melu, kad jų stiklo paketuose esąs... vakuumas. Tai toks bukaprotiškas melas, kad sunku net įsivaizduoti, jog tuo galėjo kas nors patikėti. Vakuumas - tai baisi jėga, jis laužo metalines cisternas, o čia kalbama apie vakuumą tarp dviejų stiklų. :))))))
Norint sumažinti šilumos nuostolius, užtenka saulės kolektorių iš nugaros gerai apšiltinti (tarkim, 5 cm akmens vata), o iš priekio dėti du stiklus mažyčiu, ne didesniu kaip 2 cm tarpeliu. Tai ir bus tas "stebuklingasis" stiklo paketas, apie kurį marketingo sukčiai kalba kaip apie... vakuumą. Meskite tas durnystes iš galvos, o marketingo sukčiams spirkit į užpakalį.
Iškilo klausymas. Išleidus vandenį žiemos sezonui radiatoriai turėtu surūdyti. Ar atėjus naujam sezonui yra daug problemų paruošti tokią sistemą, kad joje cirkuliuotu švarus vanduo?
Ir nežinau ar tai protinga mintis, bet kai sako „jei nepaklausi tai ir liksi kvailas“. Į saulės kolektoriaus korpusą įmontuoji vandens ventilį, užsandarini korpusą ir paprasčiausiu siurbliu padarai didesni ar mažesni vakuumą. Teoriškai šilumos nuostoliai turėtu būti mažesni. Gal yra tai bandžiusiu?
Taip . Ir pas mane ant palanges vazonelyje auges astrus cili pipiras , Capsikum , sukruto augti tik pavasariop , kuomet dienos pailgejo ir saulutes daugiau pasirode. Dabar jau nuimtas pirmasis derlius - 3 ankstys sodriai raudonos ir velnisko astrumo. Dabar krumelis vel ruosiasi zydeti. Lauksim antrojo derliaus .
Edvinai, kitiems metams gali neatidėti - tokiu būdu auginami augalai auga greičiau, dera anksčiau. Jau spėjau tai pamatyti ir pats. Beje, namuose tokiu būdu augalus galima auginti visus metus, netgi žiemą, tik reikia duoti papildomos šviesos. Pavyzdžiui, daug elektros neimančiomis diodinėmis lemputėmis, vadinamasiais LEDukais...
Taip, galima rūgštingumą nustatyti ir lakmuso popierėliu.
Gaila, nežinau, kaip vadinasi tas prietaisiukas tirpalo druskingumui nustatyti - pirko Vincas, o dabar jo nėra prie interneto. Panaršyk po hidroponikos tinklalapius, turėtumei rasti. Žinoma, galima druskų procentą apskaičiuoti ir teoriškai, bet kaip nustatyti jų likusį kiekį, kai augalai dalį suvartos? Tada, po kelių savaičių, teks keisti visą tirpalą, išpilant lauk likusias trąšas. Gal ir nedidelis nuostolis, bet... Prietaisiukas tiksliau ir paprasčiau.
Pirmakart išgirdau apie hidroponiką, susidomėjęs ėmiau googlinti - atsivėrė platūs nearti dirvonai. :) Gaila šiek tiek, jog sužinojau ne anksčiau. Būtų neblogas metodas augint aštriems pipiram ant palangės, kurie dabar natūraliai vaisių turėtų duot tik vasaros pabaigoj. Na, paliksiu tai kitiem metams.
Tiek vienas klausimas - kokie būtent ten prietaisai druskų ir ph matavimui? Ir dėl to ph - ko tai nuojauta sako, jog čia galima išsiversti ir pigiau, su lakmuso popierėliu ir palete, ne? :)
Vienu zodziu saunuolis. Labai noreciau pamatyti kaip ten viskas padaryta, nes kitamet galvoju ir as kazka panasaus daryti.Jeigu negaila parodyti savo sedevro parasyk giedriauslaiptai@gmail.com
pieno kelias per ilgas, kažkaip žmones pasiekia pienas, kainuojantis apie 2 litus, ūkininkas pigiau parduoda. o mes mokame už tai, kad pieną kažkur užlaiko, palaiko, ir supakuoja. Aš esu iš ukmergės, kadangi tai nedidelis miestelis - ūkininkai patys atveža pieną. daug pigiau, ir geriau, ir atliekų (pakuočių ) nelieka. trūksta tik sūrio ir grietinės bei rauginto pieno. dabar ūkininkai gudrūs, galėtų sukurti interneto puslapį kuriame registruotų kas kada ko nori. ir tai patiekti. visi būtų patenkinti (išskyrus koncernus) :) sėkmės, patinka jūsų puslapis, užklydau per saulės kolektorius :)
Taip, pagal šitą schemą į saulės kolektorių leidžiamas vandentiekio vanduo. Žiemai tenka saulės kolektorių ištuštinti. Jeigu norite šilumą nešioti ne vandeniu, bet šalčio nebijančiu antizfizu, gliukoliu ar kokiu kitokiu nešiku, galite saulės kolektorių prie turimo šilumokaičio jungti pagal šitokią schemą: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/kolektorius%205%20-%20%20bend...
....cia vanduo ziema . Kad nesaltu , kaip silumos nesejas - agentas kolektoriuje turi but antifrizas ir sukaupta siluma vandeniui atiduotu silumokaityje. Cia kazkur ir tokia , truputi sudetingesne schema maciau.
Pagal brėžinį matyt, kad vanduo cirkuliuojantis saulės kolektoriuje tiesiogiai naudojamas duše etc. ir papildomas vandeniu iš vandentiekio. Žiemą ši sistema be antifryzo turėtų užšalt. Kokia schema turėtų būti, kad naudoti saulės kolektorių žiemą?
Metodika labai paprasta: kuo storesnis vamzdis, tuo jame daugiau telpa vandens. Vamzdis, kuriuo karštas vanduo tekės iš šilumokaičio į dušą, tegu būna kuo plonesnis. Mažiau vandens atauš, belaukiant savo eilės iki dušo... O cirkuliacijai labai plono vamzdžio nereikia - tegu nestabdo srovės. 20 mm skersmuo yra pakankamas.
Kiek telpa vandens vamzdyje, labai lengvą apskaičiuoti pagal formulę: 3,14 X R kvadratu X h = tūris
Teisingai čia rašot... „o ką žmonės pasakys?“
Nors man atrodo – per didelė prabanga žmogų laidoti su bažnyčia; reikia labai didelės duobės, o likę gyvi vergai liks be bažnyčios, teks naują statytis...
Na, o jeigu rimčiau, tai jau daug metų vis ieškojau paneigimų ar patvirtinimų F. Nyčės teiginiui: „Žmogus, kuris negali du trečdalius dienos skirti sau yra vergas“. Deja, iki šiol sėkmingai randu tik patvirtinimus :(
Plačiau apie tai esu sudėstęs čia: http://aistis.eu/index.php/obuoliai
ir kituose šio puslapio straipsniuose.
Su manimi gavosi priešingai, nei rašo šio puslapio autorius: sovietiniais laikais ėjau į bažnyčią, nebuvau nei spaliukas, nei pionierius, nei komjaunuolis. Net spalio ar gegužės 1 demonstracijose nė sykio nesudalyvavau, nors baigiau aukštuosius mokslus (jie manęs visgi nepribaigė).
Dabar, kai išsilaisvinom iš sovietinės vergystės, pastebėjau, kad anksčiau padėjusi atsilaikyti prieš vienintelės „pačios teisingiausios“ partijos spaudimą, dabar, kai galima naudotis didesne laisve, bažnyčia man pradeda tam trukdyti. Kažkaip susitaikiau su tuo, kad Dievas yra visur, net manyje, o su bažnyčia, kad palaidotų... Man net grabas per daug... Tegu užkasa, ąžuoliuką pasodina... greičiau sliekai ir šaknys išaugtus marškinius sudoros, mažesnę skolą Žemei – maitintojai reiks grąžinti.
Tikrai taip, jeigu toks aukštis, vanduo cirkuliuos savaime, nereikės jokių siurblių ir valdiklių. Sujungsi vamzdžius, užpildysi vandeniu, ir nieko daugiau nereikės, Viską dykai darys saulė.
Saunuolis .
As irgi panasu darysiu . Tik laukiu kol daugiabutyje galesiu pasikeist radijatorius ir atlikusius tokius pat kaip Martyno panaudosiu vandeniui sildyti.
Zadu kolektoriu daryt ant zemes pavirsiaus ir tikiuosi i antraji namo auksta siltas vandenelis pakils savitaka , nevaromas siurblio . Ar as klystu ? Auksciu skirtumas butu apie 4 metrai.
"...Ilgiausiai užtrukome, kol 25 milimetrų storio 50 metrų ilgio vamzdį susukome į spiralę..."
Dar yra 40 metrų 20 mm skersmens vamzdis, kuris eina nuo šulinio iki spiralinio saulės kolektoriaus ir nuo saulės kolektoriaus iki siurblio. Jis nėra susuktas į spiralę ir apšiltintas, bet vis tiek dieną kažkiek šyla.
Virgis
Tokie saulės kolektoriai plačiai gaminami JAV. /www.youtube.com/watch?v=QLNViUsRCVU&feature=related Jų efektyvumas ten pagrindžiamas. Dėl ortakio, tai manau , kad jis pilnai tos konstrukcijos pakeisti negali, nes vieną skardinukės galą išpjovus pilnai, o antrą supjausčius trikampiais segmentais ir iš jų persukus suformuojamas "propeleris" kuris užtikrina sukūrinių oro srautų susidarymą (kas gerina šilumos paėmimą) ir tie sparneliai veikia kaip radijatorius. Sukomplektavus su šio puslapio autoriaus valdikliu, prietaisas veikia prie minusinės oro temperatūros garantuotai. Padariau, išbandžiau. Efektas yra. Sėkmės darbščiųjų rankų būreliui... :)
Tie kibirai, tai ta pati hidroponika, tik kitaip realizuota:
1. Apačioj vanduo kapiliariniam drėkinimui;
2. Toliau yra hidroponinis gruntas (ne kompostas, ne humusas, nes jis nekelia drėgmės) (Sphagnum peat and coir are excellent wicking materials)
3. Puodelis dolomito rugštingumui mažinti ir Mg, Ca mikroelementams
4. Palei kraštus pripilta pora puodukų trašų mišinio pagal formulę 10-10-10
5. Augaliukas centre, kuriam šito kokteilio užtenka visam sezonui.
Dar tiem vaikam patarė pridėti automatinį lygio palaikymą susisiekiančių indų ir sifono pagalba
Tiek to kitokio būdo.
Mano namą šildo ne vienas saulės kolektorius ir ne visi orą varo zigzagais. Skardos (ne alaus skardinių) kolektoriais oras juda dar laisviau, negu tomis skardinėmis. Nebent skardinės būtų pašventintos... :)) Oras - ne vanduo, jo tankis visai kitas. Vandens natūrali cirkuliacija būna labai stipri, oro - ne.
Jeigu netiki, daryk pasyvųjį, koks mano reikalas tave agituoti? Aš pasakau tai, ką žinau iš savo patirties, o tu žinokis.
Dvi saulės baterijos, sukančios du ventiliatorius, po 40 litų kiekviena, man neatrodė brangu, o kitam gal tai beveik milijonas. :) Saulės baterijų varomi ventiliatoriai yra labai netikslu (saulės nėra - jie stovi, nors saulės kolektorius įšilęs), užtat nereikia valdiklio. Taip dirba trys mano kolektoriai.
Be abejo, žiemą negyvenamame name kalba eina apie atviro tipo kolektorių. Ventiliatoriaus elektros sąnaudų nebijau. Bijau dėl saugumo. Namas medinis, elektros instaliacija sena, kai nieko nėra name elektros įvadas visai išjungiamas, kad koks gaisras nekiltų.
Petrai, nemačiau šiame puslapy, kad jūs aprašytumėt savo gamybos kolektorių iš skardinių. Tikriausiai kalba eina apie pasyvų, padarytą iš seno lango, kur oras į viršų kyla zigzagais. Galbūt tiesiai vertikaliai skardinėmis oras kiltų intensyviau? Kokių dar idėjų, kad srautas taptų intensyvesnis? Ką nors iš 3+ kartos atominės energetikos srities, ten gi moderniosios saugumo funkcijos pagrįstos baziniais fizikos dėsniais :)
Žinoma visada galima panaudoti saulės elementą iš tolimos šalies, kuris dirbs ir už energijos šaltinį, ir už valdymo bloką.
Tokios patirties turiu aš. Jeigu saulės kolektorius atviro tipo(šildo iš lauko įeinantį orą) ir yra vakarinėje namo pusėje, jis nuo vyraujančių vėjų dar veikia kaip ventiliatorius ir šildytuvas.
Buvau pasidaręs ir uždaro tipo pasyvųjį saulės kolektorių - praktiškai jokios naudos. Oras pernelyg lengvas, tarp šilto ir šalto susidaro pernelyg menki svorio skirtumai, kad vyktų normali cirkuliacija. Įdėjau ventiliatorių - kitas reikalas.
Ventiliatorių nėra ko bijoti - jie ima labai mažai elektros. Jeigu paskaičiuosime ventiliatoriaus suvartojamą energiją ir jo parnešamą energiją, tai naudingumo koeficientas sieks kelias dešimtis kartų. Neįtikėtinas efektyvumas.
Jeigu nori apsaugoti beveik negyvenamą namą nuo drėgmės ir pelėsių, geriau darytis atviro tipo kolektorių, kuris šildytų iš lauko įeinantį orą. Šilumos truputį mažiau, užtat garantuotas vėdinimas.
Įdomu, o kaip veiktų jei visai be ventiliatoriaus, be automatikos. Teoriškai šiltas oras kyla viršun, lyg ir turėtų veikti, bet ar efektyvumas nenukris tiek, kad taps neverta ir prasidėti. Pasyvus variantas domina ne tik dėl to, kad paprasčiau, bet ir dėl to, kad planuoju taip šildyti ir ventiliuoti namą, kuris žiemą labai beveik negyvenamas. Kolektoriaus naudojimo prasmė būtų ventiliacijai ir pelėsio prevencijai. Giedriau, gal yra kokių pastebėjimų dėl veikimo išjungus ventiliatorių?
Na jei alu pirkti su tikslu daryti kolektoriu - tokiam kolektoriui skardines puse shtukes atsieis :) Galima pigiau ir greiciau. Pakelese esanciose sustojimo aikstelese paprastai pilna skardiniu buna primetyta. Stabtelim pro sali vaziuodami, surenkam - ne tik statybine medziaga apsirupinam, bet ir aplinka pasvarinam :)
Atstumas tarp stiklo ir skardos turėtų būti nedidelis - kaip ir stiklo paketuose. Ne daugiau 2 cm, kad nesusidarytų konvekcinių oro srovių. Iš tiesų tai ir bus tas pats paketas. Norint sumažinti šilumos nuostolius ir labiau pakelti temperatūrą saulės kolektoriuje, reikėtų dėti du stiklus tuo pačiu mažyčiu sandariu tarpeliu (tas pats stiklo paketas).
Variniai vamzdeliai bet kokiu atveju yra laidesni šilumai, bet jie brangesni. Be to, yra pavojus, kad, gerai neišleidus vandens, žiemą variniai suplyš, o plastikiniai yra elastingi ir daug atsparesni tampymui. Lankstyti plastikinius geriausia pakaitinus galingu fenu. Vamzdelius reikėtų tvirtinti ne prie sienos (saulės kolektoriaus dugno), bet prie skardos, kad jie liestųsi su skarda ir siurbtų iš jos šilumą. Taip darytas saulės kolektorius veiks daug efektyviau. Pirma reikėtų prie skardos prisitvirtinti vamzdelius (tarkim, skardos juostelėmis, jas kniedijant prie skardos), o paskui skardą su visais vamzdeliai tvirtinti prie saulės kolektoriaus.
Sklendę gali vadinti ir atbuliniu vožtuvu, ji gali būti tokia, kokios nuorodą atsiuntei. Dėti ją reikia taip, kaip sakei: įjungus ventiliatorių, oro srovė atidarys sklendę, o išjungus ventiliatorių sklendė užsidarys, ir šaltas oras neis į kambarį.
Ventiliatoriui junginėti paprastas šildymo sistemose naudojamas termostatas netiks - reikalingas palyginamasis termostatas, kitaip sakant, elektroninis valdiklis, kuris palygintų dvi temperatūras - kambaryje ir saulės kolektoriuje, o ventiliatorių įjungtų tik tada, kai saulės kolektoriuje temperatūra bent keliais laipsniais aukštesnė, nei kambaryje. Štai kad ir toks labai pigus ir patikimai veikiantis: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/savadarbis-valdiklis-saul%C4%97s...
Jeigu susigaudai elektronikoje, tokį valdiklį gali pasidaryti pats, kas neturi tokių įgūdžių, prašo mūsų pagalbos.
O koks turetu buti atstumas tarp stiklo ir skardos? Ir tarp skardos ir saules kolektoriaus dugno kuriame isvedzioti vamzdeliai. Kadangi vamzdeliai negaus tiesioginiu saules spinduliu tai kaip ir nera jokio skirtumo kokie bus vamzdeliai (ar plastikiniai ar variniai)?
Ir dar del saltesnio oro sklendes. Kaip ji veikia? Cia atbulinis voztuvas? Toks manau turetu buti:
http://www.esem.lt/files/Image/KO100-22_brezinys.jpg Jei taip tada vadinasi reikia statyti ventiliatoriu ir tik tada atbulini voztuva, kad issijungus ventiliatoriui atbulinis voztuvas uzsidarytu.
Taip, Arnoldai, nieko blogo neatsitiks - tai labai gera idėja. Anksti pavasarį tuo pačiu kolektoriumi šildysi kambarius, vasarą, kada kambarių šildyti nebereikia, šildysi vandenį. Jeigu neturėčiau anksčiau padarytų saulės kolektorių vandeniui, aš irgi taip daryčiau.
Beje, jeigu darysi dvigubą saulės kolektorių (orui ir vandeniui šildyti), tai geriau naudok ne alaus skardines, bet tamsiai dažytą skardą. Štai kad ir pagal tokią sschemą: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/Sienos%20kolektoriaus%20br%C4...
Po saulės kolektoriaus skarda galėsi išvedžioti vamzdelius vandeniui šildyti.
Saulės kolektoriai orui šildyti yra mažiau žinomas dalykas, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad jie veikia nepaprastai efektyviai, o padaryti juos yra labai pigu ir paprasta.
Fūgštingumo matuokilis matuoja tik rūgštingumą. Ištirpusių medžiagų kiekiui matuoti reikalingas ištirpusių medžiagų / elektros laidumo matuoklis. Tie prietaisai angliškai vadinami "TDS Meter".
Eksperimentų su dumblu dar nepradėjome, jokia patirtimi kol kas pasidalinti negalime. Patarčiau paskaitinėti internete apie hidroponiką - abėcėlę ten rasi.
Labai aciu uz jusu gerus norus ir darbus. Pasiskaites cia as ruosiuosiu gaminti saules kolektoriu is alaus skardiniu. O jei as i ta pacia deze (kolektoriaus) ideciau ir skardines ir plastikini vamzdi, manau nieko blogo nebutu? Galeciau ir namo ora sildyti ir vandeni tuo paciu.
Arnoldas
noriu statyt siltnami ir apie hidroponika dar nedaug ka suzinojau. gal kas padesit prie experimentu su naturaliom trasom(anksciau Vinco minetais pelenais ir pelkes purvu)? nezinau kokie kiekiai ju turi buti? ir ar su tuo rugstingumo matuokliu galiu apskaiciuoti viska kaip reikia?
Tikrai, kodėl gamtoje daržovės auga be vandens, kodėl jos medžiagas ima ne iš vandens, bet iš šventosios dvasios? :)))
Ir dar: kodėl gamtoje bitės gyvena ne aviliuose, bet drevėse arba urveliuose? Kodėl gamtoje augalų sėklas sėja vėjas, o ne sėjamosios mašinos? Kodėl gamtoje gyvūnai valgo žalią, o ne virtą maistą? Kodėl gamtoje niekas nedirba žemės, kodėl gamtoje niekas neravi daržo, kodėl gamtoje nėra nė daržų?.. Kodėl gamtoje tiek kvailių? Kodėl jie neatsisako civilizacijos, jei taip nepatinka, ir neišeina gyventi į urvus?
Beje, kažkada turėjome kaimyną, labai į tave panašų. Jis kasdavo bulves kauptuku, nes taip kasė jo tėvai ir seneliai. Kasamosios mašinos, jo supratimu, buvo komunistų išmislas.
Kažin kodėl gamta neaugina daržovių ant vandens? :))
Iš esmės valgome tam, kad ne vien prisikimšmume pilvą, bet kad organizmas gautų reikiamų medžiagų statybai bei energijai pagaminti. Kokių ir kiek - nėra niekas iki galo ištyręs ir čia ginčykis nesiginčijęs.
Vienintelis būdas suprasti tai - yra pasižiūrėt kaip maitnimasis vyksta gamtoje ir kuo mainindamasis "išaugo" žmogus per milijonus metų.
Suprantu, kad jūs ieškote kaip geriau ir norite išbandyti viską. Tai linkiu greitai persirgti tuščių maximinių à la home made daržovių ligą ir atrasti elementarius ir nesudėtingus auginimo būdus.
n.
Skaito daugiabucio gyventojas petro svetaine ir verkia, galvoja kodel jis negyvena nuosavame name, kad galetu jis isirengti saules kolektoriu ant stogo.
Trukdo kas ? kaimynai ? namo konstrukcijos ? dar kas ? Istiesu skaitytojo tinginyste.
Jeigu teisingai supratau, jūsų siūlomas būdas - tai augalų auginimas ne keramzito grunte, bet komposte? Nereikia mineralinių trąšų, nes jų gauna iš perpuvusio mėšlo (dumblo)?
Jeigu tik toks skirtumas, tai esminio skirtumo nėra. Mes jau mėginome svogūnus auginti, naudodami pelenus. Pelenai turi beveik visas augalams reikalingas medžiagas, išskyrus azotą. Be azoto svogūnų laiškai buvo silpnoki ir gelto. Įdėjom mineralinių azoto trąšų - viskas susitvarkė. Tačiau vietoj mineralinių azoto trąšų galima naudoti perpuvusį dumblą. Dumblo azotas, girdėjome, augalų yra geriau pasisavinamas. Visa problema, kad nesugalvojame patys ir nesurandame gatavo būdo, kaip apskaičiuoti vandenyje ištirpusių nitratų ir kitų medžiagų kiekį. Tačiau tai - laiko klausimas. Tikiuosi, dar šią vasarą pereisime nuo pirktinių prie natūralių, gamtoje atsiradusių trąšų.
Principas išlieka tas pats - augalai deguonį ir visas trąšas, ar jos būtų natūralios, ar sintetinės, gauna tiktai per vandenį, o anglį, nepaprastai svarbią medžiagą, pasiima iš ore esančio anglis dvideginio. Nei iš žemės, nei iš keramzito, nei iš šventosios dvasios augalai medžiagų pasiimti negali - tik iš vandens ir iš oro. Vadinasi, galima supaprastinti auginimo technologiją ir ją automatizuoti. Tai - ta pati tinginių metodika. :)
Ne visai tas pats. Hidroponika - tai būdas auginti augalus tiesiog vandenyje, pateikiant jiems reikiamu skystų maistinių medžiagų, kurios dažniausiai yra neorganinės. Tuo tarpu "didelių kibirų" teorija - tai laistymo faktoriaus eliminavimas ir tuo pačiu vandens taupymas. Tačiau augalai auga grunte. Pvz. - komposte, kuris gaunamas iš perpuvusių buityje atliekamų organinių medžiagų.
Žodžiu esminis skirtumas kokybėje - kaip pirktinio pomidoro ir savo užauginto pomidoro skonyje. Kai yra ne tik forma ir spalva, bet ir kvapas bei skonis.
Eeee... teoretikas. O jau norėjau paklausti, kaip sekasi.
Teoriškai ir aš girdėjau, kad yra toks daržas su žuvytėmis... Kas iš to? Teoriškai galima nuskristi į Marsą, bet praktiškai neišeina. :)))
kai pasizaisit su hidroponika, galesit pereit pries siek tiek aukstesnio lygio - aquaponikos. Viskas panasiai ,bet dar toj backoj auginamos zuvytes. Susidaro azoto uzdaras ratas. Zuvys valgo augalus,azota pasalina i vandeni ,o jis pateikiamas augalams. Internete ir daug filmuku. Giria,kad galima pasiekti dideli produktyvuna, tik neaisku kiek amerikonas duoda reklamos, kiek tiesos :) Gaila, kad as teoretikas, pameginciau ir kada..
Man atrodo, kad tai - tas pats. Bent iš paveiksliukų taip supratau. Tik ten mačiau didelius kibirus, kurių dugne - vanduo. Čia irgi dugne vanduo, tik indeliai maži. Augalai deguonį ir maistą gauna tiesiai iš vandens.
Geriau už hidroponiką yra kitas, "tinginiams" skirtas projektas:
http://www.globalbuckets.org/
Išbandžiau su svogūnais - veikia kuo puikiausiai.
ir viskas bus skanu ir niekada nenutuksiu. Tuo paciu vadovaujuosi ir as.Kuno signalu-noriu valgyt.Ir istikruju, tada viskas skanu. Nera tokiu dalyku,-to nenoriu, tas neskanu. Man jau senokai juokingas valgymas pagal laikrodi. Metas valgyti- kokia nesamone.
deimantukas.
Tegu raunasi... Aš tyčia taip padariau, kad būtų kuo paprasčiau, ir žmonės matytų būtent paprastumą - štai kur visa idėja! Kas nori, tegu tobulina, tegu puošia paauksuotais rėmeliais. :)) O apšiltinti tokią spiralę galima, žiūrėk nuorodą straipsnio gale, ten yra apie tai. Aną spiralinį galėsi ir žmonai parodyti... :)))
Vanduo tikrai gerokai įkaista, bet ne tiek, kad būtų pavojus nusiplikyti. Bent jau man taip neatsitiko, nors toks vasaros dušas sodyboje veikia nuo kažin kada. Su ta spirale būna labai įdomus reiškinys - aukštesnėje jos vietoje susirenka karštesnis, žemesnėje - vėsesnis vanduo. Kai maudaisi po dušu, paeiliui gauni ir tokio, ir tokio, tarsi tai būtų kontrastinis dušas. Sakyčiau, labai puiki pramoga. Ir nauda, žinoma, nes tai absoliučiai dyka šiluma.
Noriu pasiteirauti, kaip padaryti, kad reguliuotusi vandens siluma, nes vasaros atokaitoje susiles gali buti per karstas maudytis?
Taip pat, ar galima butu kaip nors apsiltinti ar kitaip apsaugoti, kad suvyniojus tokia spyrale i pvz., uzsandarinta lango rema, kuriame vietoje vieno stiklo butu kad ir PVC plokste su uzklijuota folija, siluma laikytusi iki velyvo vakaro ar net iki ryto?
P.S. Pastebejimas, kad galetumete pries fotografuojant truputi graziau suvynioti ir visa tai pateikti ;) , nes dabar moterys pamaciusios, ka galvoji sumeistrauti, plaukus raunasi nuo galvos :)
Kažką sumaišei. Martyno saulės kolektorius nėra sujungtas su vandentiekiu, jis sujungtas su šildymo sistema. Iš saulės kolektoriaus vanduo nepatenka į dušą - saulės kolektoriuje cirkuliuoja tik šildymo sistemos skystis. Tai gali būti ir vanduo, ir antifrizas, ir gliukolis. Žiūrėk schemą.
Jeigu dar nebandei su stiklu žaisti "didesnio ar mažesnio vakuumo", tai geriau nebandyk, Tai baigsis sprogimu ir gali būti labai pavojinga. Man keista, kad žmonės patikėjo plastikinių langų marketingo sukčių absurdišku melu, kad jų stiklo paketuose esąs... vakuumas. Tai toks bukaprotiškas melas, kad sunku net įsivaizduoti, jog tuo galėjo kas nors patikėti. Vakuumas - tai baisi jėga, jis laužo metalines cisternas, o čia kalbama apie vakuumą tarp dviejų stiklų. :))))))
Norint sumažinti šilumos nuostolius, užtenka saulės kolektorių iš nugaros gerai apšiltinti (tarkim, 5 cm akmens vata), o iš priekio dėti du stiklus mažyčiu, ne didesniu kaip 2 cm tarpeliu. Tai ir bus tas "stebuklingasis" stiklo paketas, apie kurį marketingo sukčiai kalba kaip apie... vakuumą. Meskite tas durnystes iš galvos, o marketingo sukčiams spirkit į užpakalį.
Sveiki,
Iškilo klausymas. Išleidus vandenį žiemos sezonui radiatoriai turėtu surūdyti. Ar atėjus naujam sezonui yra daug problemų paruošti tokią sistemą, kad joje cirkuliuotu švarus vanduo?
Ir nežinau ar tai protinga mintis, bet kai sako „jei nepaklausi tai ir liksi kvailas“. Į saulės kolektoriaus korpusą įmontuoji vandens ventilį, užsandarini korpusą ir paprasčiausiu siurbliu padarai didesni ar mažesni vakuumą. Teoriškai šilumos nuostoliai turėtu būti mažesni. Gal yra tai bandžiusiu?
Ačiū
Tie prietaisai angliškai vadinami "TDS Meter".
Rūgštingumą matuoja dvikojis pH/apšvietimo/drėgmės matuoklis.
Vincas.
Nežinau, ar tai bulkos, ar silkės, ar pasato kuilio, bet tikrai mašinos stiklai. Apklijavau lipnia folijos juostele - puikiausi veidrodžiai. Tokiu būdu dariau ir parabolinį saulės kolektorių: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/parabolinis-saul%C4%97s-kolektor...
Taip . Ir pas mane ant palanges vazonelyje auges astrus cili pipiras , Capsikum , sukruto augti tik pavasariop , kuomet dienos pailgejo ir saulutes daugiau pasirode. Dabar jau nuimtas pirmasis derlius - 3 ankstys sodriai raudonos ir velnisko astrumo. Dabar krumelis vel ruosiasi zydeti. Lauksim antrojo derliaus .
Kas cia per veidrodziai ? Labai jau bulkos stikla primena ...
Edvinai, kitiems metams gali neatidėti - tokiu būdu auginami augalai auga greičiau, dera anksčiau. Jau spėjau tai pamatyti ir pats. Beje, namuose tokiu būdu augalus galima auginti visus metus, netgi žiemą, tik reikia duoti papildomos šviesos. Pavyzdžiui, daug elektros neimančiomis diodinėmis lemputėmis, vadinamasiais LEDukais...
Taip, galima rūgštingumą nustatyti ir lakmuso popierėliu.
Gaila, nežinau, kaip vadinasi tas prietaisiukas tirpalo druskingumui nustatyti - pirko Vincas, o dabar jo nėra prie interneto. Panaršyk po hidroponikos tinklalapius, turėtumei rasti. Žinoma, galima druskų procentą apskaičiuoti ir teoriškai, bet kaip nustatyti jų likusį kiekį, kai augalai dalį suvartos? Tada, po kelių savaičių, teks keisti visą tirpalą, išpilant lauk likusias trąšas. Gal ir nedidelis nuostolis, bet... Prietaisiukas tiksliau ir paprasčiau.
Pirmakart išgirdau apie hidroponiką, susidomėjęs ėmiau googlinti - atsivėrė platūs nearti dirvonai. :) Gaila šiek tiek, jog sužinojau ne anksčiau. Būtų neblogas metodas augint aštriems pipiram ant palangės, kurie dabar natūraliai vaisių turėtų duot tik vasaros pabaigoj. Na, paliksiu tai kitiem metams.
Tiek vienas klausimas - kokie būtent ten prietaisai druskų ir ph matavimui? Ir dėl to ph - ko tai nuojauta sako, jog čia galima išsiversti ir pigiau, su lakmuso popierėliu ir palete, ne? :)
Gilūs pamąstymai verti pagyrimų. Viskas "kaip pirštu i akį"
Neapsakomai smagu gyventi realiame pasaulyje :)
Vienu zodziu saunuolis. Labai noreciau pamatyti kaip ten viskas padaryta, nes kitamet galvoju ir as kazka panasaus daryti.Jeigu negaila parodyti savo sedevro parasyk giedriauslaiptai@gmail.com
Jeigu klausi, kiek skylių padaryta sienoje, tai atsakau: dvi. Viena - viršuje, kita - apačioje. Vamzdžiai viršuje ir apačioje sujungti į kolektorius.
neaišku apačioje ir viršuje po vieną skylę palikta, ar ties kiekvienu vamzdžiu ?
pieno kelias per ilgas, kažkaip žmones pasiekia pienas, kainuojantis apie 2 litus, ūkininkas pigiau parduoda. o mes mokame už tai, kad pieną kažkur užlaiko, palaiko, ir supakuoja. Aš esu iš ukmergės, kadangi tai nedidelis miestelis - ūkininkai patys atveža pieną. daug pigiau, ir geriau, ir atliekų (pakuočių ) nelieka. trūksta tik sūrio ir grietinės bei rauginto pieno. dabar ūkininkai gudrūs, galėtų sukurti interneto puslapį kuriame registruotų kas kada ko nori. ir tai patiekti. visi būtų patenkinti (išskyrus koncernus) :) sėkmės, patinka jūsų puslapis, užklydau per saulės kolektorius :)
Taip, pagal šitą schemą į saulės kolektorių leidžiamas vandentiekio vanduo. Žiemai tenka saulės kolektorių ištuštinti. Jeigu norite šilumą nešioti ne vandeniu, bet šalčio nebijančiu antizfizu, gliukoliu ar kokiu kitokiu nešiku, galite saulės kolektorių prie turimo šilumokaičio jungti pagal šitokią schemą: http://petrasdargis.lt/sites/default/files/kolektorius%205%20-%20%20bend...
Daugiau saulės kolektoriaus schemų galite rasti čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/saul%C4%97s-kolektori%C5%B3-jung...
....cia vanduo ziema . Kad nesaltu , kaip silumos nesejas - agentas kolektoriuje turi but antifrizas ir sukaupta siluma vandeniui atiduotu silumokaityje. Cia kazkur ir tokia , truputi sudetingesne schema maciau.
Pagal brėžinį matyt, kad vanduo cirkuliuojantis saulės kolektoriuje tiesiogiai naudojamas duše etc. ir papildomas vandeniu iš vandentiekio. Žiemą ši sistema be antifryzo turėtų užšalt. Kokia schema turėtų būti, kad naudoti saulės kolektorių žiemą?
Metodika labai paprasta: kuo storesnis vamzdis, tuo jame daugiau telpa vandens. Vamzdis, kuriuo karštas vanduo tekės iš šilumokaičio į dušą, tegu būna kuo plonesnis. Mažiau vandens atauš, belaukiant savo eilės iki dušo... O cirkuliacijai labai plono vamzdžio nereikia - tegu nestabdo srovės. 20 mm skersmuo yra pakankamas.
Kiek telpa vandens vamzdyje, labai lengvą apskaičiuoti pagal formulę: 3,14 X R kvadratu X h = tūris
Manau svarbu siuo atveju skersmuo vamzdziu ? Ar turi , Petrai , kokios patirties? Ar teks naudot- naucnogo tyka- metoda
Teisingai čia rašot... „o ką žmonės pasakys?“
Nors man atrodo – per didelė prabanga žmogų laidoti su bažnyčia; reikia labai didelės duobės, o likę gyvi vergai liks be bažnyčios, teks naują statytis...
Na, o jeigu rimčiau, tai jau daug metų vis ieškojau paneigimų ar patvirtinimų F. Nyčės teiginiui: „Žmogus, kuris negali du trečdalius dienos skirti sau yra vergas“. Deja, iki šiol sėkmingai randu tik patvirtinimus :(
Plačiau apie tai esu sudėstęs čia: http://aistis.eu/index.php/obuoliai
ir kituose šio puslapio straipsniuose.
Su manimi gavosi priešingai, nei rašo šio puslapio autorius: sovietiniais laikais ėjau į bažnyčią, nebuvau nei spaliukas, nei pionierius, nei komjaunuolis. Net spalio ar gegužės 1 demonstracijose nė sykio nesudalyvavau, nors baigiau aukštuosius mokslus (jie manęs visgi nepribaigė).
Dabar, kai išsilaisvinom iš sovietinės vergystės, pastebėjau, kad anksčiau padėjusi atsilaikyti prieš vienintelės „pačios teisingiausios“ partijos spaudimą, dabar, kai galima naudotis didesne laisve, bažnyčia man pradeda tam trukdyti. Kažkaip susitaikiau su tuo, kad Dievas yra visur, net manyje, o su bažnyčia, kad palaidotų... Man net grabas per daug... Tegu užkasa, ąžuoliuką pasodina... greičiau sliekai ir šaknys išaugtus marškinius sudoros, mažesnę skolą Žemei – maitintojai reiks grąžinti.
Tikrai taip, jeigu toks aukštis, vanduo cirkuliuos savaime, nereikės jokių siurblių ir valdiklių. Sujungsi vamzdžius, užpildysi vandeniu, ir nieko daugiau nereikės, Viską dykai darys saulė.
Saunuolis .
As irgi panasu darysiu . Tik laukiu kol daugiabutyje galesiu pasikeist radijatorius ir atlikusius tokius pat kaip Martyno panaudosiu vandeniui sildyti.
Zadu kolektoriu daryt ant zemes pavirsiaus ir tikiuosi i antraji namo auksta siltas vandenelis pakils savitaka , nevaromas siurblio . Ar as klystu ? Auksciu skirtumas butu apie 4 metrai.
"...Ilgiausiai užtrukome, kol 25 milimetrų storio 50 metrų ilgio vamzdį susukome į spiralę..."
Dar yra 40 metrų 20 mm skersmens vamzdis, kuris eina nuo šulinio iki spiralinio saulės kolektoriaus ir nuo saulės kolektoriaus iki siurblio. Jis nėra susuktas į spiralę ir apšiltintas, bet vis tiek dieną kažkiek šyla.
Kiek metrų ir kokio diametro naudojot vamzdžius?
Virgis
Tokie saulės kolektoriai plačiai gaminami JAV. /www.youtube.com/watch?v=QLNViUsRCVU&feature=related Jų efektyvumas ten pagrindžiamas. Dėl ortakio, tai manau , kad jis pilnai tos konstrukcijos pakeisti negali, nes vieną skardinukės galą išpjovus pilnai, o antrą supjausčius trikampiais segmentais ir iš jų persukus suformuojamas "propeleris" kuris užtikrina sukūrinių oro srautų susidarymą (kas gerina šilumos paėmimą) ir tie sparneliai veikia kaip radijatorius. Sukomplektavus su šio puslapio autoriaus valdikliu, prietaisas veikia prie minusinės oro temperatūros garantuotai. Padariau, išbandžiau. Efektas yra. Sėkmės darbščiųjų rankų būreliui... :)
Mane ikvepe jusu parasytas komentaras, sia vasara imsiuosi darbu konstruoti saules kolektoriu, pranesiu naujienas kaip viskas pavyko.
Taip, žinoma... Po 85 tūkstančius stambiųjų kasmet - tai juk neliktų jokios korupcijos! Kas tada valdytų šitą valstybę? :))
Puslapiai